Ieškoti tyrimų

The case concerned a former employee’s alleged unfair dismissal from and harassment at the European Investment Bank (EIB).

The Ombudsman’s inquiry focused on the issue that the EIB had allegedly wrongly denied the complainant the benefit of what is known as the ‘conciliation procedure’ provided for under Article 41 of the EIB’s Staff Regulations (which lays down that staff members may bring proceedings before the Court of Justice of the EU when a dispute arises with the EIB and that, prior to doing so, they should seek an amicable settlement, through the conciliation procedure). The Ombudsman made the preliminary finding that, by considering that the conciliation procedure could not be applied to a former member of staff who was not in receipt of an EIB pension, the EIB had committed maladministration. The Ombudsman therefore proposed that the EIB initiate the conciliation procedure without delay, as regards both the dismissal and the harassment issues. The Bank agreed to initiate the conciliation procedure as regards the dismissal issue, and referred the complainant to another procedure concerning the issue of harassment.

The Ombudsman concluded that, following her intervention, a solution had been found. She therefore closed the case.

Europos piliečių iniciatyva (EPI), kuria galima pasinaudoti nuo 2012 m. balandžio mėn., suteikiama teisė ne mažiau kaip vieno milijono piliečių grupei paraginti Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl naujo ES teisės akto. Gavusi daugybę skundų, ombudsmenė nusprendė atlikti tyrimą dėl EPI procedūros veikimo ir Komisijos vaidmens ir atsakomybės šiuo atžvilgiu. Ombudsmenė paprašė EPI rengėjų, pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų asmenų pateikti savo pastabas dėl EPI veikimo kokybės. Remdamasi šiais atsakymais, ombudsmenė pateikė Komisijai įvairių pasiūlymų, kaip padidinti EPI proceso veiksmingumą.

Gavusi Komisijos atsakymą, ombudsmenė šiuo metu baigia savo tyrimą pateikdama vienuolika gairių dėl tolesnių patobulinimų. Ombudsmenė pažymi, kad Komisija, siekdama užtikrinti piliečiams galimybę veiksmingai pasinaudoti EPI teise, atliko daug darbo, tačiau ji taip pat mano, kad šioje srityje galima daug ką nuveikti. Kadangi kai kurie šių pasiūlymų yra skirti Europos Parlamentui, ombudsmenė taip pat parašys raštą Parlamento pirmininkui. Šiuo atveju ombudsmenė tikisi, kad pastabos, kurias ji pateikė tyrimo metu ir šiame sprendime, bus naudingos, nes šios institucijos kartu su ES Taryba vėliau šiais metais planuoja persvarstyti EPI procesą.

Sprendimo dėl savo iniciatyva atlikto tyrimo OI/8/2014/AN dėl Europos Komisijos santrauka

Šio savo iniciatyva atlikto tyrimo tikslas – įvertinti, kaip Europos Komisija užtikrina, kad valstybės narės, įgyvendindamos ES sanglaudos politiką, laikytųsi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių. Tyrimas pradėtas Europos Sąjungoje prasidėjus naujam septynerių metų finansavimo laikotarpiui, apimančiam 2014–2020 m., ir pradėjus taikyti naują teisinę sistemą.

ES sanglaudos politikos tikslas – mažinti įvairių ES regionų išsivystymo skirtumus. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos matomumą vykdant sanglaudos politikos lėšomis finansuojamus projektus – nuo skubiosios pagalbos paslaugų tobulinimo Rumunijoje iki minų laukų išminavimo darbų Kroatijoje – ombudsmenas mano, kad Komisija turi dėti visas pastangas siekdama užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, kai leidžiamos lėšos. Tai, kad Komisija nėra tiesiogiai atsakinga už lėšų valdymą, niekada neturėtų būti pretekstu nesiimti veiksmų tais atvejais, jei buvo arba gali būti pažeistos pagrindinės teisės.

Savo iniciatyva atliktame tyrime dalyvavo Komisija, nacionaliniai ombudsmenai ir pilietinės visuomenės atstovai. Remdamasis jų atsiliepimais, ombudsmenas parengė aštuonias rekomendacijas dėl Komisijos veiksmų patobulinimo vykdant valstybių narių veiklos šioje srityje priežiūrą.

Šiuo metu Europos Komisija Europos Sąjungos vardu veda derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl didelės apimties prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP)) susitarimo. Kadangi TTIP gali turėti didžiulių ekonominių, socialinių ir politinių padarinių, šios derybos jau sulaukė išskirtinio visuomenės susidomėjimo.

Ombudsmenės tyrimu siekiama užtikrinti galimybę visuomenei kuo atidžiau stebėti šių derybų eigą ir paveikti galutinius jų rezultatus. 2014 m. liepos mėn. Ombudsmenė Komisijai pateikė pirmąjį pasiūlymų komplektą. Kad derybos būtų skaidresnės ir aiškesnės, vykdydama tyrimą Ombudsmenė taip pat išklausė visuomenės pasiūlymų ir atsiliepimų. Kadangi susirūpinimą išreiškė ir Europos Parlamentas, ir pilietinė visuomenė, 2014 m. lapkričio mėn. Komisija pristatė kelias plataus užmojo priemones derybų skaidrumui didinti.

Dabar Ombudsmenė pateiks Komisijai dar dešimt pasiūlymų dėl bendrųjų derybų dokumentų patobulinimo, platesnio TTIP dokumentų paviešinimo ir didesnio TTIP svarstymo posėdžių skaidrumo. Ombudsmenė mano, kad atsižvelgusi į šiuos pasiūlymus Komisija užtikrins didesnį TTIP derybų proceso teisėtumą ir visuomenės pasitikėjimą.