(Parengta pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį (1))

Konkurentė

Skundo pateikėjas dirba Europos Komisijos deleguotuoju nacionaliniu ekspertu (DNE). 2004 m. ji buvo pakviesta atvykti kaip liudytoja į Vokietijos teismą. Jos prašymas suteikti vienos dienos specialiąsias atostogas šiuo tikslu buvo atmestas 2004 m. spalio 14 d. remiantis tuo, kad galiojančiose taisyklėse nenumatyta tokia galimybė DNE. 2004 m. lapkričio 15 d. skundo pateikėjas, remdamasis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė vidaus skundą dėl šio sprendimo. Šiame skunde skundo pateikėjas teigė, kad asmenys, pakviesti atvykti kaip liudytojai, privalėjo laikytis šios nutarties. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad pareiga atvykti kaip liudytojui į teismą nepriklauso nuo atitinkamo asmens padėties Komisijoje. Ji pridūrė, kad duoti parodymus nėra malonu, todėl šiuo tikslu netikslinga įpareigoti DNE pasinaudoti diena, paimta iš jų teisės į kasmetines atostogas.

Skundo pateikėjo teigimu, Komisija atmetė šį skundą kaip nepriimtiną, motyvuodama tuo, kad DNE neturi teisės taikyti Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 6 straipsnyje numatyta, kad pareigūnų prašymu jiems gali būti suteiktos specialios atostogos, papildančios kasmetines atostogas.

Pagal 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo C(2004) 1587, nustatančio įgyvendinimo nuostatas dėl atostogų, priedo II dalies b punkto 3 papunktį („Summonai“) pareigūnams ir kitiems tarnautojams gali būti suteiktos vienos darbo dienos specialiosios atostogos, jei jie kviečiami duoti parodymus su jais tiesiogiai ir asmeniškai nesusijusioje byloje. Tačiau tokiais atvejais DNE specialios atostogos nenumatytos.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėja teigė, kad atsisakymas suteikti DNE specialias atostogas, kai jie šaukiami liudyti teisme, yra diskriminacija. Ji teigė, kad į jos 2004 m. atostogų sąskaitą turėtų būti įskaityta viena diena ir kad galiojančios taisyklės turėtų būti pakeistos taip, kad DNE būtų numatytos specialios atostogos, kaip ir pareigūnams tais atvejais, kai jie šaukiami liudyti teisme.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija pateikė šias pastabas:

Kadangi pareigūnams buvo taikomi Tarnybos nuostatai, KNE buvo taikomas tik 2004 m. vasario 27 d. Taigi šioms dviem darbuotojų kategorijoms buvo taikomos skirtingos taisyklės.

Be to, Komisija nebuvo DNE darbdavė. Pagal 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 1 straipsnio 2 dalį komandiruotieji nacionaliniai ekspertai visą delegavimo laikotarpį dirbo savo darbdaviams ir jiems toliau mokėjo darbdaviai.

Taigi tarp Komisijos ir DNE nebuvo jokio teisinio ryšio ar kitų darbo santykių, nors iš esmės dėl praktinių priežasčių DNE priklausė nuo Komisijos, kiek tai susiję su kai kuriomis jų teisėmis, visų pirma atostogų srityje. Vis dėlto Komisija DNE suteikė tam tikrą įprastų ir specialių atostogų dienų skaičių. Be to, gavusi tinkamai pagrįstą DNE darbdavio prašymą, Komisija, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, pagal 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalį gali suteikti iki dviejų dienų specialių atostogų per 12 mėnesių laikotarpį. Skundo pateikėjas šia galimybe pasinaudojo 2004 m. balandžio 14 d. ir gruodžio 10 d.

Tačiau 2005 m. kovo 22 d. Komisija 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalį papildė šia 3 dalimi:

„Gavus tinkamai pagrįstą DNE prašymą, DNE skyriaus vadovas, suderinęs su atitinkamo generalinio direktorato už žmogiškuosius išteklius atsakingo skyriaus vadovu, gali suteikti papildomas specialias atostogas, jei šios mokamos specialios atostogos atitinka Komisijos interesus. Apie tai pranešama Personalo ir administracijos generaliniam direktoratui.“

Šioje byloje Komisija visiškai laikėsi savo 2004 m. vasario 27 d. sprendimo. Kadangi ji nėra DNE darbdavė, ji neprivalėjo pakeisti šio sprendimo taip, kad suteiktų ad hoc atostogas, kad DNE galėtų atvykti į teismą kaip liudytojai.

Komisija jau suteikė DNE daug galimybių išeiti atostogų, kurios galėtų būti panaudotos poreikiams, kurių gali atsirasti komandiruotės metu, patenkinti.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo pakeitimas, kuriame numatyta galimybė suteikti papildomų atostogų dienų, buvo neseniai priimtas, Komisija buvo pasirengusi suteikti skundo pateikėjui papildomas atostogas 2005 m. Šis pasiūlymas buvo pateiktas tik siekiant išspręsti šį klausimą ir buvo motyvuotas tuo, kad skundo pateikėja paprašė atostogų, kad įvykdytų jai, kaip pilietei, nustatytą pareigą. Tai neturėjo būti laikoma precedentu, kiek tai susiję su DNE teisių į atostogas tvarkymu ar jo tarnybų veiksmų laisve šioje srityje.

Skundo pateikėjų pastabos

Savo pastabose skundo pateikėja pripažino Komisijos pasiūlymą suteikti jai papildomas atostogas. Vis dėlto ji nurodė mananti, kad Komisija nepateikė pateisinimo dėl nevienodo požiūrio į pareigūnus ir DNE atitinkamoje srityje.

Skundo pateikėjas teigė, kad galimybė suteikti DNE dviejų dienų specialiąsias atostogas jo darbdaviui pateikus tinkamai pagrįstą prašymą šiomis aplinkybėmis nebuvo svarbi, bet buvo pagrįsta DNE, kuris toliau dirbo savo darbdaviams ir už kurį jie toliau mokėjo, padėtimi. Ji taip pat manė, kad 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalies nauja pastraipa greičiausiai nepadės išspręsti būsimų panašaus pobūdžio bylų, nes pagal ją reikalaujama, kad atostogų suteikimas atitiktų Komisijos interesus, ir kad ši byla kelia abejonių dėl to, ar Komisija iš tikrųjų yra suinteresuota, kad DNE vykdytų savo, kaip piliečių, pareigas.

Skundo pateikėjas taip pat pabrėžė, kad sprendimą dėl atostogų DNE suteikimo priėmė Komisija ir tik Komisija. Jos nuomone, nebuvo jokios priežasties, kuri pateisintų tai, kad Komisija vertino DNE kitaip nei savo pareigūnus, kiek tai susiję su DNE, kaip piliečiams, nustatytų pareigų vykdymu.

OMBUDSMANO VEIKSMAI siekiant draugiško sprendimo

Atidžiai apsvarsčiusi nuomonę ir pastabas, ombudsmenė nebuvo įsitikinusi, kad Komisija tinkamai atsakė į skundo pateikėjos tvirtinimą ir jos antrąjį reikalavimą.

Pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

Ombudsmeno statuto (4) 3 straipsnio 5 dalyje ombudsmenui nurodoma, kiek įmanoma, ieškoti sprendimo su atitinkama institucija, kad būtų pašalintas netinkamo administravimo atvejis ir patenkintas skundo pateikėjas.

Todėl ombudsmenas pateikė Komisijai šį pasiūlymą dėl draugiško sprendimo:

Komisija galėtų apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti arba paaiškinti galiojančias taisykles siekiant užtikrinti, kad deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams būtų suteiktos specialios atostogos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir pareigūnams tais atvejais, kai jie turi atvykti į teismą kaip liudytojai.

Šis pasiūlymas buvo grindžiamas šiomis preliminariomis išvadomis:

Komisijos pozicija šioje byloje nebuvo visiškai aiški. Tačiau atrodė, kad Komisija pateikia du pagrindinius argumentus. Pirma, atrodo, kad Komisija teigė mananti, jog bet koks galimas nevienodas požiūris paaiškinamas objektyviais pareigūnų ir DNE skirtumais, todėl tai nėra diskriminacija. Antra, Komisija, atrodo, teigė, kad iš esmės nebuvo jokio nevienodo požiūrio į pareigūnus ir DNE, atsižvelgiant į tai, kad specialios nuostatos, leidžiančios specialias atostogas tais atvejais, kai DNE turi atvykti į teismą kaip liudytojai, nebuvimas buvo kompensuotas galimybe gauti specialias atostogas pagal kitas antraštines dalis.

Tačiau dėl pirmojo argumento Komisija nepateikė tinkamo paaiškinimo, kodėl esami pareigūnų ir DNE skirtumai galėtų suteikti jai teisę skirtingai vertinti šių dviejų kategorijų darbuotojus, kai ji sprendžia dėl prašymų suteikti specialias atostogas atvykti į teismą kaip liudytojui. Dėl antrojo Komisijos argumento pažymėtina, kad 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatytos galimybės nepakako, kad būtų galima daryti išvadą, jog pareigūnai ir DNE iš esmės buvo vertinami vienodai. 14 straipsnio 4 dalies antra pastraipa šiomis aplinkybėmis galėtų būti svarbi tik tuo atveju, jei Komisija būtų pasirengusi pripažinti, kad specialių atostogų suteikimas DNE tais atvejais, kai jie turi atvykti į teismą kaip liudytojai, atitinka Komisijos interesus. Tačiau toli gražu nebuvo aišku, ar taip iš tikrųjų buvo. Net jei Komisijos pateiktas pastabas reikėtų suprasti taip, kad Komisija sutiko, jog 14 straipsnio 4 dalies antra pastraipa galėtų būti naudojama tokiais atvejais kaip skundo pateikėjos, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą reikėtų, kad Komisija šią nuomonę pareikštų pakankamai tiksliai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas padarė preliminarią išvadą, kad tai, jog Komisija nesilaikė vienodo požiūrio į pareigūnus ir DNE, kiek tai susiję su prašymais suteikti specialias atostogas atvykti kaip liudytojams į teismą, arba tai, kad Komisija nepaaiškino, jog ji aiškina galiojančias taisykles taip, kad būtų išvengta nevienodo požiūrio į pareigūnus ir DNE šioje srityje, gali būti laikoma netinkamu administravimu.

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija pateikė šias pastabas:

Nors teisiniu požiūriu valstybės tarnautojo statusas skyrėsi nuo DNE statuso ir nors Komisija nebuvo DNE darbdavė, ji visada manė, kad DNE taikomos taisyklės negali būti laikomos diskriminacinėmis. Kalbant apie atostogas ir siekiant išvengti bet kokios DNE ir valstybės tarnautojų (kurie turėjo daugiau specialiųjų atostogų dienų) diskriminacijos, Komisija nusprendė suteikti 2,5 darbo dienų atostogas už kiekvieną visą DNE tarnybos mėnesį, t. y. iš viso 30 dienų per metus. Palyginimui, tarnautojas turėjo teisę į 2 dienų per mėnesį, t. y. 24 dienų per metus, atostogas.

Be to, paskutinį kartą persvarsčiusi 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimą, Komisija, siekdama teisingos padėties,

- suderino dienų, už kurias KNE buvo suteiktos atostogos dėl vaiko gimimo, skaičių su valstybės tarnautojams suteiktų atostogų dienų skaičiumi (kuris buvo padidintas nuo 2 iki 10, kai 2004 m. buvo iš dalies pakeisti Tarnybos nuostatai);

- DNE buvo suteiktos naujos 2 dienų atostogos, jei jie įsidarbindami persikelia gyventi į kitą vietą; ir

- įtraukė galimybę suteikti naujas papildomas specialiąsias atostogas komandiruotiesiems nacionaliniams ekspertams, kai šios mokamos specialiosios atostogos atitinka Komisijos interesus.

Be įprastų 30 dienų atostogų, DNE dabar turėjo devynias specialių atostogų rūšis ir dvi papildomų atostogų galimybes, numatytas 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija norėjo pabrėžti, kad valstybės tarnautojams ir DNE nebuvo taikomos nevienodos sąlygos, kiek tai susiję su specialiomis atostogomis šaukimo atvykti į teismą kaip liudytojui atveju, nes tokių specialių atostogų DNE nebuvimą kompensuoja didesnis įprastų atostogų dienų skaičius.

Tai, kad DNE nukreipiami į savo valstybes nares, siekiant taikyti nacionalinę teisę šiuo klausimu, kartu suteikiant jiems galimybę neatvykti į darbą, kai jie šaukiami liudyti teisme, visų pirma tokiais atvejais kaip šis, kai parodymai nebuvo susiję su DNE veikla delegavimo į Komisiją metu, negali būti laikoma diskriminacija.

Baigdama Komisija nurodė, kad, jos nuomone, veikė visiškai laikydamasi DNE taikomų taisyklių. Ji pridūrė, kad jau buvo suteikusi skundo pateikėjui papildomą įprastų atostogų dieną už 2005 m. ir kad tai buvo padaryta tik siekiant rasti sprendimą šioje byloje.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėja savo skundą paliko nepakeistą. Ji taip pat paminėjo, kad papildomos dienos atostogos dar nebuvo įskaitytos į jos atostogų sąskaitą.

Ombudsmeno vertinimas

Remdamasis Komisijos nuomone ir skundo pateikėjo pastabomis, ombudsmenas padarė išvadą, kad draugiškas sprendimas negali būti pasiektas.

SPRENDIMĄ

1 Įtariama diskriminacija, susijusi su specialiomis komandiruotų nacionalinių ekspertų atostogomis

1.1 Skundo pateikėjas dirba Europos Komisijos deleguotuoju nacionaliniu ekspertu (DNE). 2004 m. ji buvo pakviesta atvykti kaip liudytoja į Vokietijos teismą. 2004 m. spalio 14 d. Komisija atmetė jos prašymą šiuo tikslu suteikti vienos dienos specialiąsias atostogas, motyvuodama tuo, kad galiojančiose taisyklėse tokia galimybė nenumatyta.

1.2 Skunde ombudsmenui skundo pateikėja teigė, kad atsisakymas suteikti DNE specialias atostogas, kai jie šaukiami duoti parodymus teisme, yra diskriminacija, nes galima suteikti specialias atostogas panašiomis aplinkybėmis dirbantiems pareigūnams. Ji teigė, kad į jos 2004 m. atostogų sąskaitą turėtų būti įskaityta viena diena ir kad galiojančios taisyklės turėtų būti pakeistos taip, kad DNE būtų numatytos specialios atostogos, kaip ir pareigūnams tais atvejais, kai jie šaukiami liudyti teisme.

1.3 Savo nuomonėje Komisija pabrėžė, kad nors pareigūnams taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau - Tarnybos nuostatai), DNE taikomas tik 2004 m. vasario 27 d. Komisija taip pat nurodė, kad ne DNE darbdavys visą delegavimo laikotarpį dirbo savo darbdaviams ir jam toliau mokėjo jų darbdaviai. Taigi, Komisijos teigimu, tarp Komisijos ir DNE nebuvo jokio teisinio ryšio ar kitų darbo santykių, nors iš esmės dėl praktinių priežasčių šie DNE priklausė nuo Komisijos, kiek tai susiję su kai kuriomis jų teisėmis, visų pirma atostogų srityje. Komisija pridūrė, kad ji vis dėlto suteikė DNE tam tikrą įprastų ir specialių atostogų dienų skaičių. Be to, gavusi tinkamai pagrįstą DNE darbdavio prašymą, Komisija, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, pagal 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą gali suteikti specialias atostogas, kurios gali trukti iki dviejų dienų per 12 mėnesių laikotarpį.

Komisija taip pat nurodė, kad 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalis neseniai buvo papildyta šia 6 dalimi:

„Gavus tinkamai pagrįstą DNE prašymą, DNE skyriaus vadovas, suderinęs su atitinkamo generalinio direktorato už žmogiškuosius išteklius atsakingo skyriaus vadovu, gali suteikti papildomas specialias atostogas, jei šios mokamos specialios atostogos atitinka Komisijos interesus. Apie tai pranešama Personalo ir administracijos generaliniam direktoratui.“

Komisija teigė, kad šiuo atveju ji visiškai laikėsi savo 2004 m. vasario 27 d. sprendimo ir kad ji jau suteikė DNE daug galimybių išeiti atostogų, kurios galėtų būti panaudotos poreikiams, kurių gali atsirasti komandiruotės metu, patenkinti.

Tačiau ji pridūrė, kad naujai priimtame 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo pakeitime buvo numatyta galimybė suteikti papildomas atostogų dienas, todėl ji buvo pasirengusi suteikti ieškovei papildomą atostogų dieną už 2005 m. Komisija pabrėžė, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas tik siekiant išspręsti šį klausimą ir buvo motyvuotas tuo, kad skundo pateikėja paprašė atostogų, kad įvykdytų jai, kaip pilietei, nustatytą pareigą. Ji pridūrė, kad ji neturi būti laikoma precedentu, kiek tai susiję su DNE teisių į atostogas administravimu ar diskrecija, kurią šiuo klausimu turi jos tarnybos.

1.4 Savo pastabose dėl šios nuomonės skundo pateikėja nepakeitė savo skundo.

1.5 Išnagrinėjęs Komisijos nuomonę ir skundo pateikėjo pastabas, ombudsmenas pažymėjo, kad Komisija pasiūlė suteikti skundo pateikėjui papildomą atostogų dieną. Tačiau Komisija pridūrė, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas siekiant išspręsti šį klausimą. Atsižvelgdama į tai, kad skundo pateikėja savo pastabose dėl Komisijos nuomonės aiškiai nurodė, kad Komisija tinkamai neatsakė į bendresnį jos skundo aspektą, ombudsmenė padarė išvadą, kad šiuo atveju susitarimas iki šiol nebuvo pasiektas. Todėl reikėjo išnagrinėti skundo pateikėjo bylos esmę, t. y. tariamą pareigūnų ir DNE diskriminaciją, kiek tai susiję su specialių atostogų suteikimu.

1.6 2005 m. rugsėjo 6 d. ombudsmenas Komisijai pateikė draugiško sprendimo pasiūlymą, kuriame paragino Komisiją apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti arba patikslinti galiojančias taisykles, siekiant užtikrinti, kad KNE galėtų būti suteiktos specialios atostogos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir pareigūnams tais atvejais, kai jie turi atvykti į teismą kaip liudytojai.

1.7 Atsakydama į šį pasiūlymą Komisija nurodė, kad DNE buvo suteiktos 2,5 darbo dienos atostogos už kiekvieną visą tarnybos mėnesį, t. y. iš viso 30 dienų per metus, o valstybės tarnautojas turėjo teisę tik į 2 dienų atostogas per mėnesį, t. y. 24 dienas per metus. Komisija taip pat teigė, kad paskutinį kartą persvarstydama savo 2004 m. vasario 27 d. sprendimą ji 1) suderino dienų, už kurias DNE buvo suteiktos atostogos dėl vaiko gimimo, skaičių su dienų, už kurias valstybės tarnautojams buvo suteiktos atostogos, skaičiumi, 2) suteikė DNE naujas 2 dienų atostogas, jei jie įsidarbindami persikrausto į kitą būstą, ir 3) įtraukė galimybę suteikti naujas papildomas specialiąsias atostogas DNE, jei šios mokamos specialiosios atostogos atitinka Komisijos interesus. Be įprastų 30 dienų atostogų, DNE dabar turėjo devynias specialių atostogų rūšis ir dvi papildomų atostogų galimybes, numatytas 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija tvirtino, kad valstybės tarnautojai ir DNE nebuvo vertinami nevienodai, kiek tai susiję su specialiomis atostogomis šaukimo atvykti į teismą kaip liudytojui atveju, nes tokių specialių atostogų DNE nebuvimą kompensuoja didesnis įprastų atostogų dienų skaičius. Komisija pridūrė, kad DNE nukreipimas į savo valstybes nares, siekiant taikyti nacionalinę teisę šiuo klausimu, kartu suteikiant jiems galimybę neatvykti į darbą, kai jie šaukiami liudyti teisme, visų pirma tokiais atvejais kaip šis, kai parodymai nebuvo susiję su DNE veikla delegavimo į Komisiją metu, negali būti laikomas diskriminaciniu.

Komisija padarė išvadą, kad, jos nuomone, ji veikė visiškai laikydamasi DNE taikomų taisyklių. Ji pridūrė, kad jau buvo suteikusi skundo pateikėjui papildomą įprastų atostogų dieną už 2005 m. ir kad tai buvo padaryta tik siekiant rasti sprendimą šioje byloje.

1.8 Savo pastabose dėl šios nuomonės skundo pateikėja nepakeitė savo skundo. . Ji taip pat paminėjo, kad papildoma atostogų diena dar nebuvo įskaityta į jos atostogų sąskaitą.

1.9 Ombudsmenas pažymi, kad iš 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo C(2004) 1587, nustatančio įgyvendinimo nuostatas dėl atostogų (kurių ištraukas pateikė skundo pateikėjas), priedo matyti, kad Komisijos pareigūnams ir kitiems tarnautojams gali būti suteiktos vienos darbo dienos specialios atostogos, jei jie kviečiami duoti parodymus su jais tiesiogiai ir asmeniškai nesusijusioje byloje. Tačiau atitinkamame tekste pažymima, kad tokiais atvejais nėra nuostatų dėl specialiųjų atostogų DNE. Taigi, remiantis šia nuostata, atrodo, kad pareigūnai (ir kiti tarnautojai) ir DNE vertinami skirtingai.

1.10 Savo nuomonėje dėl skundo Komisija pabrėžė pareigūnų ir DNE skirtumus. Iš šių pastabų matyti, kad Komisija manė, jog bet koks galimas nevienodas požiūris paaiškinamas objektyviais pareigūnų ir DNE skirtumais, todėl tai nėra diskriminacija. Ombudsmenas pripažįsta, kad yra didelių skirtumų tarp pareigūnų ir DNE. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šioje byloje reikia palyginti ne šių kategorijų Komisijos darbuotojų padėtį apskritai, o jų poziciją dėl konkrečios situacijos, kurioje Komisijos darbuotojai atsiduria, kai teismas juos kviečia atvykti kaip liudytojus į bylą, kuri nėra tiesiogiai ar asmeniškai su jais susijusi. Komisija neginčija, kad asmuo, kuris tokiomis aplinkybėmis turi duoti parodymus, vykdo jam, kaip piliečiui, tenkančią pareigą. Tačiau ombudsmenas nesupranta, kaip šiomis aplinkybėmis galėtų būti svarbu tai, kad asmuo yra pareigūnas arba DNE. Pareiga įvykdyti teismo prašymą atvykti kaip liudytojui kyla iš suinteresuotojo asmens, kaip piliečio, pareigos, o ne iš jo, kaip pareigūno ar DNE, statuso. Ombudsmeno nuomone, neįrodyta, kaip dėl pareigūnų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų statuso skirtumų Komisija, spręsdama dėl prašymų suteikti specialias atostogas atvykti kaip liudytojui į teismą, galėtų skirtingai traktuoti šių dviejų kategorijų darbuotojus.

Ombudsmenas pažymi, kad Komisija, atsakydama į jo pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, nepalaiko šių argumentų. Tačiau Komisija šiame atsakyme dar kartą pabrėžia, kad ne DNE darbdavys, o DNE lieka dirbti nacionalinėse valdžios institucijose, kurios juos komandiruoja į Komisiją. Todėl naudinga priminti, kad Komisija neginčija, jog sprendimus dėl atostogų dėl DNE priima ji pati, o ne komandiruojančios nacionalinės valdžios institucijos. Tai, kad Komisija nėra DNE darbdavė, šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės.

1.11 Savo nuomonėje dėl skundo Komisija, regis, rėmėsi tuo, kad galiojančiose taisyklėse numatytos papildomos galimybės suteikti DNE specialias atostogas, kurios galėtų būti panaudotos poreikiams, kurių gali atsirasti komandiruotės metu, patenkinti. Atsakydama į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, Komisija taip pat nurodė pareigūnų ir valstybės tarnautojų skirtumus, susijusius su įprastomis atostogomis. Taigi atrodo, kad Komisija iš esmės teigia, jog nebuvo nevienodo požiūrio į pareigūnus ir DNE, atsižvelgiant į tai, kad specialios nuostatos, leidžiančios specialias atostogas tais atvejais, kai DNE turi atvykti į teismą kaip liudytojai, nebuvimas kompensuojamas tuo, kad DNE gauna daugiau įprastų atostogų nei pareigūnai, ir galimybe gauti specialias atostogas pagal kitus skyrius.

1.12 Ombudsmenas mano, kad nagrinėjant šį argumentą tikslinga atskirti įprastas atostogas ir specialiąsias atostogas.

1.13 Kalbant apie įprastas atostogas, tiesa, kad DNE kasmet gauna 30 darbo dienų atostogas, o pareigūnų bazinė teisė numato tik 24 darbo dienų atostogas. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad Tarnybos nuostatuose ir 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendime C(2004) 1587, nustatančiame įgyvendinimo nuostatas dėl atostogų, numatyta, kad Komisijos pareigūnai turi teisę į papildomas atostogų dienas dėl savo amžiaus (iki 6 dienų) ir kategorijos (iki 3 dienų) ir kad pridedamas kelionės laikas (iki 6 dienų), atsižvelgiant į atstumą tarp šių pareigūnų darbo vietos ir kilmės vietos. Dėl DNE 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisė į 30 darbo dienų kasmetines atostogas „laikoma išsamia. Visų pirma jokia kita teisė nesuteikiama dėl kelionės, amžiaus ar kategorijos.“ Tai reiškia, kad nors įprastinės komandiruotojo nacionalinio eksperto atostogos visais atvejais sudaro 30 darbo dienų per metus, pareigūnai gauna ne mažiau kaip 24 dienas, prie kurių pridedamas papildomų dienų skaičius, kaip minėta pirmiau. Todėl būtų netikslinga lyginti DNE teises į atostogas (30 dienų) ir pareigūnų teises į pagrindines atostogas (24 dienos). Bet kuriuo atveju Komisija nepaaiškino, kaip toks skirtumas tarp DNE ir pareigūnų, kiek tai susiję su teise į įprastas atostogas, galėtų pateisinti skirtingą požiūrį, kiek tai susiję su specialiosiomis atostogomis. Ombudsmeno nuomone, naudinga pažymėti, kad pati Komisija nurodo neseniai suderinusi DNE dėl vaiko gimimo suteiktų (specialiųjų) atostogų dienų skaičių su valstybės tarnautojams suteiktų atostogų dienų skaičiumi. Tai, atrodo, rodo, kad net pačios Komisijos nuomone, DNE ir pareigūnai yra panašūs bent jau tam tikrų specialių atostogų rūšių atžvilgiu.

1.14 Dėl specialių atostogų ombudsmenas pažymi, kad Komisija šiuo klausimu remiasi 2004 m. vasario 27 d.

1.15 Šios nuostatos pirmoje pastraipoje numatyta galimybė suteikti DNE iki dviejų dienų specialių atostogų per 12 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje nenurodytos priežastys, dėl kurių tokios specialios atostogos gali būti suteiktos, neatmestina galimybė, kad šia nuostata gali būti remiamasi tais atvejais, kai DNE turi atvykti į teismą kaip liudytojas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad minėta nuostata taikoma tik tada, kai KNE darbdavys pateikia tinkamai apibrėžtą prašymą, o pareigūnai gali patys tiesiogiai kreiptis į Komisiją dėl specialių atostogų panašiomis aplinkybėmis. Taip pat reikėtų pažymėti, kad minėtoje nuostatoje numatytos ne daugiau kaip dvi specialiųjų atostogų dienos per 12 mėnesių, o pareigūnams taikomos taisyklės galėtų būti aiškinamos taip, kad vienos dienos specialiosios atostogos gali būti suteikiamos visais atvejais, kai pareigūnas turi duoti parodymus teisme. Atsakydama į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, Komisija neginčijo, kad toks aiškinimas buvo įmanomas. Ombudsmeno nuomone, 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatytos galimybės nepakanka išvadai, kad pareigūnams ir DNE iš esmės taikomos vienodos sąlygos, pagrįsti.

1.16 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, kuri prie šios nuostatos buvo pridėta 2005 m., tokio apribojimo nėra. Tačiau reikėtų pažymėti, kad ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai specialios atostogos, kurių prašo DNE, atitinka „Komisijos interesus“. Taigi atitinkama nuostata šiomis aplinkybėmis galėtų būti svarbi tik tuo atveju, jei Komisija būtų pasirengusi pripažinti, kad specialių leidimų DNE suteikimas tais atvejais, kai jie šaukiami liudyti teisme, atitinka Komisijos interesus. Tačiau visiškai neaišku, ar taip iš tiesų yra. Savo pasiūlyme dėl draugiško sprendimo ombudsmenas pažymėjo, kad pastabos, kurias Komisija pateikė savo nuomonėje dėl skundo, taip pat gali būti aiškinamos priešinga prasme. Vis dėlto atsakydama į šį pasiūlymą Komisija nepaaiškino, ar, jos nuomone, specialių atostogų suteikimas DNE, kurie turi atvykti į teismą kaip liudytojai, atitinka arba gali atitikti „Komisijos interesus“. Net jei Komisijos pastabos turėtų būti suprantamos taip, kad Komisija sutiko, jog 14 straipsnio 4 dalies antra pastraipa galėtų būti naudojama tokiais atvejais kaip skundo pateikėjos, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą reikėtų, kad ši nuomonė būtų pakankamai tiksliai išreikšta atitinkamose taisyklėse. Ombudsmeno nuomone, tai būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, iš dalies pakeičiant 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimą dėl DNE arba jos 2004 m. balandžio 28 d. sprendimą, nustatantį įgyvendinimo nuostatas dėl atostogų. Reikėtų pažymėti, kad atitinkamame pastarojo sprendimo skirsnyje vis dar teigiama, kad tais atvejais, kai KNE turi duoti parodymus teisme, „nėra nuostatos dėl specialių atostogų“.

1.17 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad tai, jog Komisija nesilaikė vienodo požiūrio į pareigūnus ir DNE, kiek tai susiję su prašymais suteikti specialias atostogas atvykti kaip liudytojams į teismą, arba tai, kad Komisija nepaaiškino, jog ji aiškina galiojančias taisykles taip, kad būtų išvengta nevienodo požiūrio į pareigūnus ir DNE šioje srityje, yra netinkamas administravimas.

1.18 Ombudsmenas mano, kad, siekiant išvengti galimų nesusipratimų, naudinga pridurti, jog jis puikiai žino, kad Komisija turi diskreciją nuspręsti, ar suteikti specialias atostogas pareigūnui, kuris turi atvykti į teismą kaip liudytojas. Taigi pirmiau minėta netinkamo administravimo išvada yra susijusi su atitinkamos diskrecijos suteikti specialias atostogas DNE nebuvimu (arba su tuo, kad Komisija nepaaiškino, jog tokiomis aplinkybėmis tokia atitinkama diskrecija egzistuoja prašymų suteikti specialias atostogas atžvilgiu). Ombudsmenui taip pat naudinga priminti, kad šis tyrimas susijęs tik su tais atvejais, kai pareigūnai ar deleguotieji nacionaliniai ekspertai kviečiami duoti parodymus tais atvejais, kai jie nėra tiesiogiai ar asmeniškai susiję. Kaip paaiškinta 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendime, tokios specialios atostogos gali būti suteiktos tik tuo atveju, jei ieškovas nedalyvauja byloje, t. y. jei dėl jo nėra atliekamas tyrimas, nes DNE yra arba civilinį ieškinį pareiškusi šalis, arba priešinga šalis tokioje byloje.

2 Išvada

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas, vadovaudamasis ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikia Komisijai šį rekomendacijos projektą:

Rekomendacijos projektas

Komisija turėtų iš dalies pakeisti arba paaiškinti galiojančias taisykles, siekdama užtikrinti, kad deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams būtų suteiktos specialios atostogos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir pareigūnams tais atvejais, kai jie turi atvykti kaip liudytojai į teismą ir taikyti šias taisykles skundo pateikėjo atveju.

Komisija ir skundo pateikėjas bus informuoti apie šį rekomendacijos projektą. Pagal Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį Komisija išsiunčia išsamią nuomonę iki 2006 m. balandžio 30 d. Išsamią nuomonę galėtų sudaryti ombudsmeno sprendimo priėmimas ir priemonių, kurių imtasi rekomendacijos projektui įgyvendinti, aprašymas.

Strasbūras, 2006 m. vasario 2 d.

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL L 113, 1994, p. 15.

(2) 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimas C(2004) 577, iš dalies keičiantis 2002 m. balandžio 30 d. Sprendimą C(2002) 1559, iš dalies pakeistą 2003 m. sausio 31 d. Sprendimu C(2003) 406, nustatantį nacionalinių ekspertų delegavimo į Komisiją taisykles.

(3) 2005 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimas C(2005) 872.

(4) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL L 113, 1994, p. 15.

(5) 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimas C(2004) 577, iš dalies keičiantis 2002 m. balandžio 30 d. Sprendimą C(2002) 1559, iš dalies pakeistą 2003 m. sausio 31 d. Sprendimu C(2003) 406, nustatantį nacionalinių ekspertų delegavimo į Komisiją taisykles.

(6) 2005 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimas C(2005) 872.