# Rekomendacijos Europos Parlamentui dėl skundo 25/2000/IP projektas
- Autorius: Europos ombudsmenas
- Data : 2000-07-27T00:00+02:00[Europe/Paris]
- [URL](https://www.ombudsman.europa.eu/lt/recommendation/lt/436)
---
(Parengta pagal Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6[dalį. (1)](#(1)){#Footnote1})
Konkurentė
----------
2000
m. sausio 7 d. L. pateikė skundą Europos ombudsmenui dėl Europos Parlamento dalyvavimo Europos Parlamento surengtame atvirame konkurse EUR/C/135.
Skundo pateikėjas dalyvavo Europos Parlamento surengtame atvirame konkurse EUR/C/135. 1999 m. kovo 19 d. atrankos komisija jai pranešė, kad balai, kuriuos ji gavo už 1 c testą, buvo mažesni už reikalaujamą minimumą. Todėl ji buvo pašalinta iš konkurso.
1999 m. kovo 30 d. skundo pateikėjas paprašė atrankos komisijos iš naujo išnagrinėti 1 c testą. Negavusi atsakymo, 1999 m. liepos 3 d. skundo pateikėja kompetentingoms Parlamento tarnyboms išsiuntė naują laišką. Skundo pateikėja paprašė, kad jai būtų pranešta apie kriterijus, kuriais testų vertinimo metu vadovavosi tikrintojai, apie jos 1999 m. kovo 30 d. laiške pateikto prašymo rezultatus ir kad jai būtų leista turėti savo pažymėtų egzaminų dokumentų kopijas.
1999 m. liepos 22 d. atsakyme Parlamento tarnybos, remdamosi atrankos komisijos darbo konfidencialumu, atsisakė leisti skundo pateikėjai susipažinti su jos pačios pažymėtais egzaminų dokumentais. Jokios nuorodos į jos testų pakartotinio nagrinėjimo prašymą nebuvo pateikta.
Kadangi skundo pateikėja nemanė, kad Parlamento atsakymas yra patenkinamas, ji pateikė skundą ombudsmenui. Savo skunde ji pateikė šiuos kaltinimus:
1) Parlamentas nepateikė skundo pateikėjai informacijos nei apie atrankos komisijos taikomus testų vertinimo kriterijus, nei apie jos 1999 m. kovo 30 d. prašymo rezultatus. Nors 1999 m. liepos 3 d. laiške ji konkrečiai paprašė šios informacijos.
2) Atrankos komisija atsisakė leisti skundo pateikėjai susipažinti su jos pačios pažymėtais egzaminų dokumentais, o tai prieštarauja įdarbinimo procedūros skaidrumo principui.
PRAŠYMAS
--------
<br />
**Parlamento nuomonė**
Apibendrinant, Parlamento nuomonė dėl skundo buvo tokia:
Kalbėdamas apie tai, kad Parlamentas tariamai nepateikė papildomos informacijos apie atrankos komisijos taikytus testų koregavimo kriterijus, Parlamentas pažymėjo, kad 1 kriterijaus c punktą ištaisė keli taisytojai, kurie laikėsi anksčiau nustatytų kriterijų. Po skundo pateikėjos paprašyto pakartotinio nagrinėjimo atrankos komisija patvirtino jos gautus balus, todėl ji buvo pašalinta iš konkurso.
Institucija nurodė Teisingumo Teismo nagrinėtą bylą C-89/79:
*„ (...) šis slaptumas buvo įtvirtintas Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje, siekiant užtikrinti atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio išorinio kišimosi ir spaudimo, neatsižvelgiant į tai, ar juos sukėlė pati Bendrijos administracija, ar atitinkami kandidatai, ar trečiosios šalys. Todėl šio slaptumo laikymasis prieštarauja atskirų narių požiūrio atskleidimui ir visų veiksnių, susijusių su individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu, atskleidimui* [(2).](#(2)){#Footnote2}
Be to, byloje C-254/95 P Teismas nurodė, kad:
*„(...) vertinimo kriterijai, kuriuos atrankos komisija patvirtino prieš testą, yra neatskiriama lyginamojo vertinimo, kurį ji atlieka vertindama atitinkamus kandidatų nuopelnus, dalis. (...) Todėl šiems kriterijams, kaip ir atrankos komisijos vertinimui, taikomas darbo slaptumo principas (...)
Atsižvelgiant į slaptumą, kuris turi būti susijęs su atrankos komisijos darbu, pranešimas apie įvairių testų metu gautus balus yra tinkamas motyvų, kuriais grindžiami komisijos sprendimai, nurodymas (...)".*
Tačiau Parlamentas pažymėjo, kad būsimuose konkursuose, siekiant padidinti įdarbinimo procedūros skaidrumą ir išvengti „nepagrįstų įtarimų" iš kandidatų, ši informacija bus perduota tiems kandidatams, kurie skundžiasi.
Parlamentas pakartojo savo poziciją dėl atsisakymo leisti skundo pateikėjai susipažinti su savo pačios pažymėtais egzaminų dokumentais. Ji atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais remdamasi atrankos komisijos darbo konfidencialumu ir priminė Bendrijos teismų praktiką šioje srityje[(3).](#(3)){#Footnote3} Pagal Parlamento aiškinimą paskyrimų tarnybai draudžiama pateikti kandidatams savo testo dokumentus su atrankos komisijos narių pataisymais ir pastabomis.
**Skundo pateikėjo pastabos**
Parlamento nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui, kuris apibendrindamas pateikė šias pastabas:
Dėl 1999 m. kovo 30 d. laišku prašyto 1 kriterijaus c punkto pakartotinio nagrinėjimo skundo pateikėjas teigė, kad Parlamentas jam neatsakė ir nepateikė jokios nuorodos į šį klausimą.
Skundo pateikėja taip pat ginčijo Parlamento atsisakymą leisti jai susipažinti su jos pačios pažymėtais egzaminų dokumentais dėl atrankos komisijos darbo konfidencialumo. Skundo pateikėjo teigimu, suprantama, kad, siekiant užtikrinti atrankos komisijos nepriklausomumą ir objektyvumą, atrankos komisijos darbas procedūros metu turi būti saugomas slaptumo. Tačiau atrankos komisijai baigus darbą nėra priežasčių neleisti kandidatams susipažinti su jų pačių pažymėtais egzaminų dokumentais.
SPRENDIMĄ
---------
<br />
**1 Europos Parlamentas nagrinėjo skundo pateikėjos prašymus
1.1 Skundo** pateikėja teigė, kad 1999 m. kovo 30 d. laišku ji paprašė atrankos komisijos iš naujo išnagrinėti 1 c testą, tačiau į ją nebuvo atsakyta. Todėl 1999 m. liepos 3 d. ji parašė naują laišką, kuriame paprašė, kad atrankos komisija ištaisydama testą taikytų kriterijus ir kad jai būtų pranešta apie jos 1999 m. kovo 30 d. laiške pateikto prašymo rezultatus.
1.2 Savo nuomonėje Parlamentas nurodė, kad 1 kriterijaus c punktą ištaisė keli taisytojai, kurie laikėsi anksčiau nustatytų kriterijų. Po skundo pateikėjos paprašyto pakartotinio nagrinėjimo atrankos komisija patvirtino skundo pateikėjos gautus balus ir jos pašalinimą iš konkurso.
1.3 Kaip nustatyta Bendrijos teismų praktikoje, vertindamos testų rezultatus atrankos komisijos turi diskreciją, kurią galima patikrinti tik siekiant nustatyti, ar vykdant testus nebuvo padaryta akivaizdi klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais, arba ar atrankos komisija akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų[(4).](#(4)){#Footnote4}
Be to, asmens nenaudai priimtas sprendimas turėtų būti motyvuotas. Vis dėlto, kiek tai susiję su konkurso atrankos komisijos priimtais sprendimais, pareiga motyvuoti turi būti derinama su atrankos komisijos darbo slaptumo užtikrinimu.
Atsižvelgiant į tai, pranešimas kandidatams apie per įvairius egzaminus gautus balus yra tinkamas motyvų, kuriais grindžiamas komisijos sprendimas, išdėstymas.
1.4 Atsižvelgdamas į skundo pateikėjo pateiktą informaciją, ombudsmenas nerado jokių įrodymų, kurie galėtų suabejoti atrankos komisijos sprendimais. Todėl ombudsmenas padarė išvadą, kad atrankos komisija veikė neviršydama savo teisinių įgaliojimų.
1.5 Skundo pateikėja teigė, kad Parlamentas jos neinformavo apie 1999 m. kovo 30 d. laišku pateikto prašymo rezultatus. Pagal gero administravimo principus reikalaujama, kad administracija tinkamai atsakytų į piliečių prašymus. Šiuo atveju atrodo, kad Parlamentas neatsakė į skundo pateikėjo prašymą. Be to, institucija savo nuomonėje ombudsmenui nepateikė jokios nuorodos į šį aspektą.
1.6 Vis dėlto ombudsmenas pažymi, kad Parlamentas savo nuomonėje nurodė, jog, gavusi skundo pateikėjos prašymą, atrankos komisija iš naujo išnagrinėjo 1 testo c punktą ir patvirtino jos gautus balus. Todėl ombudsmenas nemano, kad būtina tęsti šio bylos aspekto tyrimą.
**2 Galimybė susipažinti su pažymėtu egzamino dokumentu**
2.1 Vienas iš skundo pateikėjos reikalavimų buvo susijęs su atrankos komisijos atsisakymu leisti jai susipažinti su pažymėtu egzamino egzemplioriumi.
2.2 Parlamentas atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais remdamasis atrankos komisijos darbo konfidencialumu ir priminė Bendrijos teismų praktiką. Remiantis Parlamento aiškinimu, paskyrimų tarnybai draudžiama pateikti kandidatams savo testų dokumentus su atrankos komisijos narių pataisymais ir pastabomis.
*Europos ombudsmenas savo iniciatyva atliko tyrimą Nr. 1004/97/(PD)GG*
2.3. 1997 m. lapkričio mėn. Europos ombudsmenas Europos Komisijai savo iniciatyva atliko tyrimą dėl įdarbinimo procedūrų slaptumo (1004/97/(PD)GG). Savo laiške, kuriuo pradedamas tyrimas savo iniciatyva, ombudsmenas nurodė keletą gautų skundų dėl nepakankamo skaidrumo įdarbinimo srityje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad daugeliui piliečių konkursai yra pirmasis jų kontaktas su Bendrijos institucijomis, todėl būtų naudinga, jei šiomis progomis piliečių pasiektas įspūdis būtų teigiamas.
2.4. Kalbant apie kandidatų galimybę susipažinti su jų pačių pažymėtais egzaminų dokumentais, institucija savo atsisakymą pagrindė Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniu ir plačiais atrankos komisijų įgaliojimais veikti savo nuožiūra.
2.5. Teisingumo Teismo nuomone[(5)](#(5)){#Footnote5} atrankos komisijos darbo slaptumas buvo nustatytas siekiant užtikrinti atrankos komisijų narių nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, apsaugant juos nuo bet kokio galimo išorinio kišimosi ar spaudimo.
Tačiau ombudsmenas savo iniciatyva atliktame tyrime nurodė, kad jei, remiantis Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniu, atrankos komisijos svarstymai turi likti slapti, tai nebūtinai reiškia, kad kandidatui turėtų būti užkirstas kelias matyti pažymėtus egzaminų dokumentus.
Be to, ombudsmenas pabrėžė, kad jam nėra žinoma jokia Bendrijos teisės ar teismų praktikos nuostata, kuri užkirstų kelią institucijoms leisti kandidatams laikyti savo testus. Kai kandidatas prašo leisti susipažinti su pažymėtais egzaminų dokumentais, kurių autorius jis yra, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad nėra priežasčių, pateisinančių atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais.
Tokio dokumento atskleidimas jokiu būdu neprieštarauja reikalavimui, kad atrankos komisijų darbas būtų slaptas, nes jis nesusijęs su atrankos komisijų svarstymais. Priešingai, jei kandidatams būtų suteikta galimybė susipažinti su jų pačių pažymėtais egzaminų dokumentais, jie turėtų galimybę pamatyti savo klaidas ir taip pagerinti savo būsimus rezultatus. Taip būtų sustiprintas jų pasitikėjimas Bendrijos administracija.
2.6. Remdamasis savo iniciatyva atliktu tyrimu, 1999 m. kovo 8 d. ombudsmenas pateikė institucijai rekomendacijos projektą. Jo nuomone, būsimuose konkursuose Komisija egzaminų raštu kandidatams paprašius turėtų suteikti galimybę susipažinti su jų pačių parengtais egzaminų scenarijais.
Jis taip pat parengė specialiąją ataskaitą, kuri 1999 m. spalio 18 d. buvo nusiųsta Europos Parlamentui.
1999 m. gruodžio 13 d. laišku Europos Komisijos pirmininkas pritarė ombudsmeno pranešime pateiktoms rekomendacijoms ir informavo jį, kad bus pasiūlytos visos būtinos teisinės ir organizacinės priemonės, kad kandidatai, pateikę prašymą, nuo 2000 m. liepos 1 d. galėtų susipažinti su savo tinkamais egzaminų dokumentais.
*Konkretūs Parlamento iškelti klausimai šioje byloje*
2.7. Europos Parlamentas teigia, kad iš Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-254/95[(6)](#(6)){#Footnote6} matyti, jog jis negalėjo suteikti skundo pateikėjui galimybės susipažinti su pažymėtais egzaminų dokumentais, nepažeisdamas savo pareigos saugoti atrankos komisijos darbo slaptumą pagal Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį. Toje byloje Bendrasis Teismas turėjo priimti sprendimą dėl klausimo, ar pranešimas apie per įvairius testus gautus balus buvo pakankamas atrankos komisijos sprendimo motyvavimas. Teisingumo Teismas į šį klausimą atsakė teigiamai ir pažymėjo, kad pareiga motyvuoti turi būti suderinta su atrankos komisijų darbo slaptumo laikymusi. Teismas padarė išvadą, kad dėl šios paslapties laikymosi draudžiama atskleisti tiek atskirų atrankos komisijų narių požiūrį, tiek bet kokius veiksnius, susijusius su individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu(7).
2.8 Ombudsmenas pažymi, kad minėtas Teismo sprendimas susijęs su administracijos pareiga pagrįsti savo sprendimus. Tačiau ombudsmeno nuomonė, kad nesuteikimas kandidatui galimybės susipažinti su jo tinkamais egzaminų dokumentais yra netinkamas administravimas, grindžiama ne pareiga motyvuoti, o pareiga kuo atviriau priimti sprendimus, kuri, kaip patvirtinta Amsterdamo sutartyje, yra vienas iš pagrindinių Europos Bendrijų administracinės teisės principų. Todėl Europos Parlamentas klaidingai remiasi Teisingumo Teismo sprendimu Innamorati byloje.
Ombudsmenė mano, kad Parlamento atsisakymas suteikti galimybę gauti jos pačios pažymėtų egzaminų dokumentų kopijas yra netinkamo administravimo atvejis. Atsižvelgdamas į tai, kad, atsižvelgiant į Parlamento priimtą poziciją, atrodo neįmanoma rasti draugiško sprendimo, ombudsmenas mano, kad pagal jo statuto 3 straipsnio 6 dalį tikslinga pateikti šį rekomendacijos projektą:
: Parlamentas leidžia skundo pateikėjui susipažinti su savo pažymėtais egzaminų dokumentais.
Pagal Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį Europos Parlamentas išsiunčia išsamią nuomonę iki 2000 m. spalio 31 d. Išsamią nuomonę galėtų sudaryti ombudsmeno sprendimo priėmimas ir priemonių, kurių imtasi rekomendacijai įgyvendinti, aprašymas.
Skundo pateikėjas bus informuotas apie šį rekomendacijos projektą.
Strasbūras, 2000 m. liepos 27 d.
Jacob SÖDERMAN
*** ** * ** ***
[(1)](#Footnote1){#(1)} 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL 1994 L 113/5.
[(2)](#Footnote2){#(2)} 1980 m. liepos 12 d. *Sprendimo Bonu prieš Tarybą,* 89/79, Rink. p. 553, 5 punktas.
[(3)](#Footnote3){#(3)} Byla C-254/95 P *Angelo Innamorati prieš Europos Parlamentą*, \[1996\] Rink. p. I-3423.
[(4)](#Footnote4){#(4)} Žr. bylą T-46/93, *Fotini Michäel-Chiou prieš Komisiją, \[1994\]* Rink. p. I-A-0297; 48 punktas; 1987 m. liepos 12 d. Sprendimas *Georges Kolivas prieš Komisiją, 40/86, Rink. p.* 2643; 11 dalis.
[(5)](#Footnote5){#(5)} 1980 m. liepos 12 d. *Sprendimo Bonu prieš Tarybą,* 89/79, Rink. p. 553, 5 punktas.
[(6)](#Footnote6){#(6)} *Europos Parlamentas prieš Angelo Innamorati* \[1996\] ECR I - 3423.
[(7)](#Footnote7){#(7)} Sprendimo 24 punktas.