- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Rekomendacijos Europos Komisijai dėl skundo 713/98/IJH projektas
Rekomendacija
Byla 713/98/(IJH)GG - Atidaryta Ketvirtadienis | 30 liepos 1998 - Sprendimas Antradienis | 11 gruodžio 2001
SANTRAUKA
Pirminis skundas buvo susijęs su Komisijos atsisakymu suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su tam tikrais dokumentais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tikrasis skundo pateikėjo rūpestis yra sužinoti, kas pateikė pastabas Komisijai ir kurie prekybos asociacijos atstovai dalyvavo Komisijos surengtame susitikime, atliekant tyrimą dėl skundo pateikėjo tariamo Bendrijos teisės pažeidimo.
Kaip galimą draugišką sprendimą ombudsmenas pasiūlė, kad Komisija pateiktų šią informaciją skundo pateikėjui.
Komisija mano, kad pagal Duomenų apsaugos direktyvą (2) jai draudžiama pateikti vardus ir pavardes be atitinkamų asmenų sutikimo. Komisija paragino šiuos asmenis duoti sutikimą, tačiau tik nedaugelis jų atsakė teigiamai. Duomenų apsaugos direktyva yra vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo Komisija rėmėsi pagrįsdama tai, kad skundo pateikėjui nebuvo pateikti visi vardai ir pavardės.
Ombudsmeno nuomone, teisė į privatumą tvarkant asmens duomenis pagal direktyvą nereikalauja, kad Komisija jai pateiktą nuomonę ar informaciją, susijusią su jos funkcijų vykdymu, ar nuomonę ar informaciją pateikusių asmenų vardus ir pavardes laikytų slaptomis. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisija neteisingai suprato savo įsipareigojimus pagal direktyvą ir pažeidė atvirumo principą.
Todėl ombudsmenas pateikia rekomendacijos projektą, kad Komisija turėtų informuoti skundo pateikėją apie pareiškimus pateikusių asmenų ir atitinkamame susitikime dalyvavusių profesinių asociacijų atstovų vardus ir pavardes.
Konkurentė
1998m. liepos 8 d. R. Bavarian Lager Company Limited vardu pateikė skundą Europos ombudsmenui dėl to, kad Europos Komisija atmetė jo paraišką dėl galimybės susipažinti su tam tikrais Komisijos turimais dokumentais.
Skundas grindžiamas tuo, kad 1993 m. balandžio mėn. R. pateikė Komisijai skundą dėl Jungtinės Karalystės teisės akto, vadinamo „Guest Beer Provision“, kurį jis laikė EB 30 straipsnio (dabar – 28 straipsnis) pažeidimu. Skundas buvo užregistruotas numeriu P/93/4490/UK ir Komisija pradėjo tyrimą pagal EB 169 straipsnį (dabar – 226 straipsnis).
1996 m. rugpjūčio mėn. skundo pateikėjas, remdamasis Jungtinės Karalystės Prekybos ir pramonės departamento pranešimu spaudai, sužinojo, kad 1996 m. spalio mėn. turėjo įvykti trišalis Komisijos, Jungtinės Karalystės valdžios institucijų ir prekybos asociacijos Confédération des Brasseurs du Marché commun susitikimas, kuriame buvo aptartas kviestinio alaus tiekimas. Jis paprašė Komisijos leisti jam dalyvauti posėdyje, tačiau šis prašymas buvo atmestas. 1997 m. kovo mėn. pradžioje Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pasiūlė iš dalies pakeisti nuostatą dėl kviestinio alaus. Komisija laikėsi nuomonės, kad siūlomas pakeitimas yra priimtinas, ir užbaigė 169 straipsnyje nustatytą procedūrą.
1998 m. gegužės mėn. skundo pateikėjas pateikė Komisijai prašymą leisti susipažinti su bet kokia informacija, kurią byloje P/93/4490/UK pateikė 11 įvardytų bendrovių ir organizacijų ir trys apibrėžtos asmenų ar bendrovių kategorijos. Paraiška buvo pateikta remiantis Sprendimu 94/90 (3), kuriuo Komisija priėmė Tarybos ir Komisijos bendrą elgesio kodeksą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais(4). Komisija
atmetė pirminę paraišką motyvuodama tuo, kad elgesio kodeksas taikomas tik tiems dokumentams, kurių autorė yra Komisija. Skundo pateikėjo kartotinė paraiška buvo atmesta remiantis tuo, kad Elgesio kodekso penktoje pastraipoje teigiama, kad:
- „Jei institucijos turimą dokumentą parengė fizinis ar juridinis asmuo, valstybė narė, kita Bendrijos institucija ar įstaiga arba bet kuri kita nacionalinė ar tarptautinė įstaiga, paraiška turi būti siunčiama tiesiogiai jos autoriui.“
i) Teismo praktikoje nustatyta, kad bet koks Komisijos turimas dokumentas, nepriklausomai nuo jo autoriaus, yra Komisijos dokumentas.
ii) Komisija veikė nesąžiningai, nes prieš tai pateikė jam dokumentus, kai jam prireikė pagalbos atliekant tyrimą pagal 169 straipsnį.
PRAŠYMAS
Dėl pirmojo
skundo pateikėjo teiginio Komisijos nuomonėje teigiama, kad Elgesio kodeksas „taikomas tik Komisijos parengtiems dokumentams“. Nuomonėje taip pat nurodyta, kad atvejai, kuriais skundo pateikėjas pagrindė savo pirmąjį teiginį, buvo susiję su situacijomis, kai Komisija rėmėsi Elgesio kodekso išimtimis, siekdama apsaugoti viešąjį interesą arba Komisijos interesą išlaikyti savo svarstymų slaptumą.
Dėl antrojo teiginio nuomonėje teigiama, kad Komisijos departamentai neturi įrodymų, kad skundo pateikėjui buvo pateikti dokumentai, kai Komisijos departamentai reikalavo jo pagalbos. Nuomonėje taip pat nurodyta, kad net jei Komisijos departamentai jam iš tiesų būtų pateikę tam tikrus dokumentus, tai nereiškia, kad šie departamentai būtų atleisti nuo pareigos tinkamai taikyti atitinkamas 1994 m. Elgesio kodekso nuostatas, jei jis to paprašytų.
Skundo pateikėjo pastabos
Pagrįsdamas savo pirmąjį teiginį, skundo pateikėjas savo pastabose rėmėsi Elgesio kodekse pateikta „dokumento“ apibrėžtimi. Grįsdamas savo antrąjį reikalavimą skundo pateikėjas persiuntė trečiųjų šalių pareiškimų, kuriuos, jo teigimu, Komisija jam pateikė, kopijas.
OMBUDSMANO VEIKSMAI siekiant draugiško sprendimo
Ombudsmeno atlikta ginčijamų klausimų analizė
Atidžiai apsvarstęs nuomonę ir pastabas, ombudsmenas nebuvo patenkintas, kad Komisija tinkamai reagavo į skundo pateikėjo reikalavimus.
Skundo pateikėjas teigė,
kad Elgesio kodeksas taip pat taikomas Komisijos turimiems dokumentams, kurių autorius jis nėra (trečiųjų šalių dokumentams).
Kodekse „dokumentas“ apibrėžiamas kaip „bet kokio pavidalo rašytinis tekstas, kuriame yra esamų duomenų ir kurį turi Taryba arba Komisija“. Atrodo, kad ši apibrėžtis apima trečiųjų šalių dokumentus. Todėl Kodekso penktoji pastraipa galėtų būti laikoma Kodekso pradžioje išdėstyto bendrojo principo, kad „visuomenė galės kuo plačiau susipažinti su Komisijos ir Tarybos turimais dokumentais“, išimtimi. Pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką, kai nustatomas bendrasis principas ir nustatomos jo išimtys, išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai, nepažeidžiant bendrosios taisyklės taikymo.
Ombudsmenas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad penkta pastraipa yra kodekso dalyje, kurioje nagrinėjami pirminiai prašymai. Todėl galima teigti, kad kartotinės paraiškos dėl trečiosios šalies dokumento atveju turėtų būti taikomos įprastos Kodekso nuostatos, įskaitant Komisijos pareigą nurodyti atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais priežastis. Jei ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų dokumentą iš jo autoriaus, Komisija, remdamasi šiuo aiškinimu, galėtų remtis tik Kodekso penktąja pastraipa. Tačiau jei pareiškėjas įrodo, kad negali gauti dokumento iš jo autoriaus (pvz., dėl to, kad autorius dokumento nebeturi), Komisija, remdamasi šiuo aiškinimu, turėtų leisti susipažinti su dokumentu, išskyrus atvejus, kai taikoma viena ar daugiau Kodekse nustatytų išimčių.
Todėl ombudsmenas padarė preliminarią išvadą, kad pirmasis skundo pateikėjo reikalavimas yra susijęs su Elgesio kodekso teisiniu aiškinimu, į kurį Komisija savo nuomonėje tinkamai neatsakė, todėl gali būti netinkamo administravimo atvejų.
Antrasis skundo pateikėjo tvirtinimas
Antrasis skundo pateikėjo tvirtinimas buvo tas, kad Komisija, atsisakydama suteikti jam galimybę susipažinti su aptariamais dokumentais, elgėsi nesąžiningai. Teiginys dėl esminio nesąžiningumo negalėjo būti įvertintas, jei Komisija tinkamai nenurodė atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais priežasčių. Todėl ombudsmenas, nagrinėdamas antrąjį skundą, nagrinėjo Komisijos argumentų pakankamumo klausimą.
Tiek, kiek Elgesio kodeksas gali būti taikomas trečiųjų šalių dokumentams, jame reikalaujama nurodyti priežastis, pateisinančias išimties taikymą.
Darant alternatyvią prielaidą, kad kodeksas netaikomas trečiųjų šalių dokumentams, atrodo, kad Komisija turi diskreciją nuspręsti, ar leisti susipažinti su dokumentais, išskyrus atvejus, kai yra kita teisės nuostata, kuria Komisija įpareigojama išlaikyti atitinkamų dokumentų slaptumą.
Kai priimamas piliečiui nepalankus sprendimas, paprastai turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos sprendimo priežastys, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti sprendimo priežastis ir kad kompetentingai priežiūros institucijai būtų lengviau atlikti peržiūrą.
Todėl ombudsmenas padarė preliminarią išvadą, kad skundo pateikėjui nepateikus tinkamų priežasčių atmesti jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, tai galėtų būti netinkamo administravimo atvejis ir kad vien nuoroda į Kodekso penktą pastraipą nėra tinkama priežastis, jei skundo pateikėjas įrodo, kad negali gauti dokumento iš jo autoriaus.
Taikaus sprendimo galimybė 1999
m. vasario 2 d. skundo pateikėjas nusiuntė ombudsmenui dar vieną laišką, kuriame aiškiai nurodė, kad paprašė leisti susipažinti su atitinkamais dokumentais, kad gautų juose esančią informaciją. Jis nurodė, kad ši informacija yra:
1 1996 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje dalyvavusių Confédération des brasseurs du marché commun (CBMC) delegatų pavardės. Skundo pateikėjas teigė, kad bandė gauti šią informaciją tiesiogiai iš CBMC, kuris jam pranešė, kad jis turi kreiptis į Komisiją, nes atitinkami darbuotojai paliko organizaciją ir bylos buvo sunaikintos;
2 Asmenų, kurie patenka į vieną iš 14 pirminiame prašyme nurodytų kategorijų ir kurie pateikė dokumentus su bylos numeriu P/93/4490/UK, vardai ir pavardės.
Atsižvelgdamas į pirmiau minėtas preliminarias ombudsmeno išvadas, taip pat į skundo pateikėjo pateiktą papildomą informaciją apie jo nesėkmingą bandymą gauti tam tikrus aptariamus dokumentus, ombudsmenas nusprendė, kad tikslinga pasiūlyti draugišką sprendimą dėl skundo. Todėl 1999 m. kovo 3 d. jis parašė Komisijai pagal Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 5 dalį (4) ir pasiūlė Komisijai pateikti 1999 m. vasario 2 d. skundo pateikėjo laiške prašomą informaciją.
Komisijos atsakymas 1999
m. birželio 7 d. atsakyme Komisija pirmiausia pareiškė negalinti pritarti skundo pateikėjo nuomonei, kad atsisakymas leisti susipažinti su trečiųjų šalių dokumentais yra bendrojo visuomenės teisės susipažinti su dokumentais principo išimtis. Todėl jis nusprendė, kad nereikia taikyti Bendrijos teismų primintos taisyklės, pagal kurią tais atvejais, kai nustatomas bendrasis principas ir nustatomos jo išimtys, išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai.
Kalbant apie siūlomą draugišką sprendimą, Komisija nurodė Direktyvą 95/46/EB, kurioje nustatyta, kad asmens duomenys negali būti naudojami kitais tikslais nei tie, kuriais jie buvo surinkti, be išankstinio atitinkamo asmens sutikimo. Tačiau Komisija nurodė, kad yra pasirengusi ieškoti ad hoc sprendimo dėl skundo, prašydama suinteresuotųjų asmenų leisti jai pateikti jų vardus ir pavardes skundo pateikėjui. Komisija taip pat nurodė, kad informuos ombudsmeną apie jų atsakymus ir praneš jų vardus ir pavardes, jei bus įgaliota tai padaryti.
Ombudsmeno atsakymas 1999
m. liepos 30 d. ombudsmenas parašė Komisijai, atkreipdamas jos dėmesį į sprendimą, kurį Pirmosios instancijos teismas priėmė 1999 m. liepos 19 d. byloje T-188/97 Rothmans International prieš Komisiją (5).
Ombudsmenas taip pat pareiškė nesutinkantis su tuo, kad Direktyva 95/46/EB galėtų sutrukdyti Komisijai pateikti minėtą informaciją neprašant atitinkamų asmenų sutikimo. Tačiau, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytą ad hoc sprendimą, vis dar atrodė įmanoma rasti draugišką sprendimą. Todėl ombudsmenas paprašė Komisijos iki 1999 m. rugsėjo 30 d. informuoti jį apie asmenų, iš kurių Komisija paprašė sutikimo pranešti jų vardus ir pavardes, skaičių ir apie gautų teigiamų ir neigiamų atsakymų skaičių.
1999 m. spalio ir lapkričio mėn. Komisija informavo ombudsmeną, kad ji raštu kreipėsi į atitinkamus asmenis prašydama leisti atskleisti jų tapatybę skundo pateikėjui, kad iš viso buvo išsiųsti 45 laiškai ir kad gauta 20 atsakymų, iš kurių 14 buvo teigiami, o 6 – neigiami. Komisija taip pat pateikė asmenų, kurie atsakė teigiamai, pavardes ir adresus.
Komisijos atsakymas buvo perduotas skundo pateikėjui, kurio pastabose buvo aiškiai nurodyta, kad Komisijos pateikta neišsami informacija jo netenkina. Todėl 1999 m. gruodžio mėn. ombudsmenas informavo Komisiją, kad draugiškas sprendimas dėl skundo neįmanomas. Jis taip pat paprašė Komisijos paaiškinti savo teisinę padėtį, kad pagal Duomenų apsaugos direktyvą ji negali atskleisti atitinkamų asmenų tapatybės be aiškaus jų leidimo, įskaitant tikslią nuorodą į direktyvos nuostatas, kurios, Komisijos nuomone, šiuo atveju nustato teisinę pareigą saugoti paslaptį.
2000 m. sausio mėn. Komisija atsakė taip:
- „Pagal EB sutarties 286 straipsnį Direktyva 95/46/EB taikoma ir Komisijai.
- Dėl šios direktyvos aiškinimo reikėtų priminti, kad pagal jos 2 straipsnį duomenys, kurių prašo R., yra asmens duomenys, kaip apibrėžta direktyvoje. Šių duomenų perdavimas R. yra asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal direktyvą.
- Pagal direktyvos 7 straipsnį asmens duomenų tvarkymas leidžiamas tik tuo atveju, jei jam taikoma viena iš šešių šioje nuostatoje išvardytų galimybių. Todėl atskleisti R. atitinkamus vardus ir pavardes leidžiama tik tuo atveju, jei taikoma viena iš 7 straipsnyje numatytų galimybių. Komisijos nuomone, asmens duomenų tvarkymas šiuo atveju leidžiamas tik pagal 7 straipsnio a punktą. Kiti šios nuostatos variantai netaikomi R. atveju. Todėl reikalaujama, kad duomenų subjektas „nedviprasmiškai duotų sutikimą“. Jeigu jis atsisako duoti sutikimą, asmens duomenys negali būti tvarkomi.“ (nuoroda į išnašą praleista)
SPRENDIMĄ
1 Prašymas leisti susipažinti su dokumentais
1.1 Skundo pateikėjas prašė Komisijos leisti jam susipažinti su tam tikrais dokumentais pagal Sprendimą 94/90 (6).
1.2 Tyrimo metu ginčas kilo dėl skundo pateikėjo reikalavimo, kad Komisija jam pateiktų informaciją. Todėl ombudsmenui nebūtina tęsti pirminio prašymo leisti susipažinti su dokumentais tyrimo.
2 Informacijos teikimas
Skundo pateikėjas paprašė Komisijos pranešti jam asmenų, pateikusių pastabas dėl jo skundo dėl Jungtinės Karalystės nuostatos dėl kviestinio alaus, ir prekybos asociacijos (Confédération des brasseurs du marché commun ) atstovų, dalyvavusių Komisijos surengtame susitikime tiriant skundo pateikėjo tvirtinimą dėl galimo valstybės narės padaryto Bendrijos teisės pažeidimo, vardus ir pavardes.
2.2 Pagal gero administracinio elgesio principus reikalaujama, kad už atitinkamą klausimą atsakingas pareigūnas pateiktų visuomenės nariams jų prašomą informaciją (7). Todėl skundo pateikėjui turėtų būti nurodyti jo prašomi vardai ir pavardės, išskyrus atvejus, kai Komisija yra teisiškai įpareigota užtikrinti šios informacijos konfidencialumą.
2.3 Vienintelis Komisijos nurodytas tokios pareigos teisinis pagrindas yra Duomenų apsaugos direktyva (8). Komisija mano, kad direktyva jai draudžiama pateikti skundo pateikėjui atitinkamų asmenų vardus ir pavardes prieš tai negavus jų sutikimo. Šis teiginys vertinamas kitame skirsnyje.
3 Duomenų apsaugos direktyva
3.1 EB 286 straipsnis numato, kad Bendrijos teisės aktai dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo taikomi Sutartimi arba ja remiantis įsteigtoms institucijoms ir įstaigoms. Todėl Duomenų apsaugos direktyva (9) taikoma Bendrijos institucijoms ir įstaigoms, įskaitant Komisiją (10).
3.2 Direktyvoje nustatyti tam tikri principai, kurie turi būti įgyvendinti išsamiais valstybių narių teisės aktais. Svarstant direktyvos taikymą Komisijai, reikėtų priminti, kad dar nėra išsamių Bendrijos institucijoms ir įstaigoms privalomų įgyvendinimo teisės aktų.
3.3 Iš esmės ombudsmenas pažymi, kad direktyvos 1 straipsnyje apibrėžiamas jos tikslas - užtikrinti "fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, ypač jų teisės į privatumą tvarkant asmens duomenis, apsaugą".
3.4 Neatrodo, kad administracinėje procedūroje dalyvaujančio asmens administracinei institucijai pateikta informacija būtų su tuo asmeniu susiję "asmens duomenys" vien dėl to, kad jis juos pateikė. Priešinga nuomonė reikštų, kad egzistuoja pagrindinė teisė slaptai teikti informaciją administracinei institucijai, o taip nėra.
3.5 Be to, aiškinant ir taikant direktyvą taip pat svarbu atsižvelgti į principą, kad sprendimai turėtų būti priimami kuo atviriau. Šis principas patvirtintas Deklaracijoje dėl teisės susipažinti su informacija, pridėtoje prie Mastrichto sutarties baigiamojo akto (11), Bendrijos teismų praktikoje (12) ir Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio 13 dalyje.
3.6 Direktyvos 7 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad leidžiamas šešių kategorijų asmens duomenų tvarkymas (įskaitant perdavimą). Atrodo, kad trys iš šių kategorijų taikomos Komisijai viešai atskleidžiant jai pateiktą informaciją, susijusią su vienos iš jos funkcijų vykdymu. Toks atskleidimas galėtų būti laikomas būtinu siekiant:
laikytis teisinės prievolės, nes Europos Sąjungos sutartyje nustatyta, kad atvirumas yra Europos institucijų pareiga;
- užduoties, vykdomos viešojo intereso labui arba vykdant viešosios valdžios funkcijas, atlikimas, nes visuomenės informavimas yra įprasta užduoties, vykdomos vykdant viešosios valdžios funkcijas, dalis;
siekiant teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis ar šalys, kurioms atskleidžiami duomenys, nes prieigos prie oficialios informacijos suteikimas ir gavimas yra teisėti interesai, kurių siekia atitinkamai duomenų valdytojas ir trečiosios šalys.
3.7 Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ombudsmenas laikosi nuomonės, kad teisė į privatumą tvarkant asmens duomenis pagal Duomenų apsaugos direktyvą nereikalauja, kad Komisija slaptomis laikytų nuomones ar informaciją, kuri jai buvo pateikta dėl jos funkcijų vykdymo, arba nuomonę ar informaciją pateikusių asmenų vardus ir pavardes.
3.8 Todėl ombudsmenas mano, kad Komisija neteisingai suprato savo įsipareigojimus pagal Duomenų apsaugos direktyvą ir taip pažeidė atvirumo principą. Tai netinkamo administravimo atvejis. Kadangi draugiškas sprendimas neįmanomas, ombudsmenas, vadovaudamasis ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikia Komisijai šį rekomendacijos projektą:
Rekomendacijos projektas
- Komisija turėtų pranešti skundo pateikėjui 1996 m. spalio 11 d. Komisijos surengtame susitikime dalyvavusių Confédération des brasseurs du marché commun atstovų vardus ir pavardes, taip pat 14 kategorijų, nurodytų skundo pateikėjo pirminiame prašyme leisti susipažinti su dokumentais, bendrovių ir asmenų, pateikusių Komisijai dokumentus, kurių bylos numeris P/93/4490/YK, vardus ir pavardes.
Komisija ir skundo pateikėjas bus informuoti apie šį rekomendacijos projektą. Pagal Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį Komisija išsiunčia išsamią nuomonę iki 2000 m. rugsėjo 30 d. Išsamią nuomonę galėtų sudaryti ombudsmeno rekomendacijos projekto priėmimas ir jo įgyvendinimo aprašymas.
Strasbūras, 2000 m. gegužės 17 d.
Jacob SÖDERMAN
(1) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL 1994 L 113/15.
(2) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281/31.
(3) 1994 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Komisijos dokumentais, OL L 46/58.
4) "Kiek įmanoma, ombudsmenas kartu su atitinkama institucija ar įstaiga ieško sprendimo, kaip pašalinti netinkamo administravimo atvejį ir patenkinti skundą."
(5) Ombudsmenas atkreipė Komisijos dėmesį visų pirma į sprendimo 55 punktą, kuriame teigiama, kad „Sprendime 94/90 nustatyta autorystės taisyklė, kad ir kaip ji būtų apibūdinta, yra bendrojo skaidrumo principo išimtis. Tai reiškia, kad ši taisyklė turi būti aiškinama ir taikoma griežtai, kad nebūtų trukdoma taikyti bendrąjį skaidrumo principą.“
(6) 1994 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Komisijos dokumentais (OL L 46, 1994, p. 58; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).
(7) Žr. 1999 m. liepos 19 d. Europos ombudsmeno gero administracinio elgesio kodekso 22 straipsnį.
(8) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281/31.
(9) 8 pastaba.
(10) Direktyva taip pat taikoma Europos ombudsmenui. Žr. 1999 m. lapkričio 30 d. ombudsmeno sprendimą dėl duomenų apsaugos pareigūno paskyrimo, kurį galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje http://www.ombudsman.europa.eu/lbasis/en/dataprot.htm
11) 17 deklaracija: „Konferencija mano, kad sprendimų priėmimo proceso skaidrumas stiprina institucijų demokratinį pobūdį ir visuomenės pasitikėjimą administracija. Todėl Konferencija rekomenduoja Komisijai ne vėliau kaip iki 1993 m. pateikti Tarybai ataskaitą apie priemones, skirtas pagerinti visuomenės galimybes susipažinti su institucijų turima informacija.“
(12) Žr., pavyzdžiui, bylą C-58/94, Nyderlandai prieš Tarybą [1996] Rink.
(13) Šio straipsnio antroje pastraipoje nustatyta: „Ši sutartis žymi naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečių“ (pabraukta papildomai).
Valstybės narės numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jei:
a) duomenų subjektas nedviprasmiškai davė sutikimą; arba
tvarkyti duomenis būtina vykdant sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; arba
c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; arba
d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto interesus; arba
tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui ar trečiajai šaliai, kuriai atskleidžiami duomenys, pavestus viešosios valdžios įgaliojimus; arba
f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis ar šalys, kurioms atskleidžiami duomenys, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto, kuriam pagal 1 straipsnio 1 dalį reikalinga apsauga, pagrindinių teisių ir laisvių interesai yra viršesni už tokius interesus.“