Dabartinė kalba:
- LT Lietuvių kalba
Šį puslapį išvertė mašininio vertimo programa.
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Rekomendacijos Europos Komisijai dėl savo iniciatyva atliekamo tyrimo Nr. 1004/97/PD projektas
Rekomendacija
Byla 1004/97/(PD)GG - Atidaryta Penktadienis | 07 lapkričio 1997 - Rekomendacijos Pirmadienis | 08 kovo 1999 - Specialioji ataskaita Penktadienis | 07 lapkričio 1997 - Sprendimas Antradienis | 07 gruodžio 1999
(Parengta pagal Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį.(1) 1997 m. lapkričio 7 d.
laišku Europos ombudsmenas pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl slaptumo, kuris yra Komisijos įdarbinimo procedūrų dalis. Savo laiške ombudsmenas paprašė Komisijos informuoti jį, ar ji ketina imtis priemonių, kad Bendrijos įsipareigojimas užtikrinti skaidrumą šioje srityje taptų konkretesnis. Visų pirma jis norėjo sužinoti, ar Komisija ketina leisti kandidatams laikyti egzamino klausimus egzaminų salėje, pranešti jų prašantiems kandidatams apie vertinimo kriterijus, pranešti kandidatams atrankos komisijos narių vardus ir pavardes ir leisti atitinkamiems kandidatams susipažinti su pataisytomis egzaminų kopijomis.
Tyrimo pradėjimo priežastys iš esmės buvo tokios:
Viena iš pagrindinių ombudsmeno pareigų yra siekti stiprinti Bendrijos institucijų ir Europos piliečių santykius. Atrodo, kad daugelis piliečių pirmą kartą susisiekia su Bendrijos institucijomis įdarbinimo kontekste. Institucijoms būtų naudinga, jei pirmieji piliečių įspūdžiai per pirmąjį susitikimą su Bendrijos administracija būtų teigiami. Be to, atrodo, kad Bendrijos įsipareigojimui užtikrinti skaidrumą prieštarauja tai, kad šiems pirmiesiems ryšiams su galimais būsimais valstybės tarnautojais turėtų trūkti skaidrumo.
Europos ombudsmenas gavo daug skundų įdarbinimo srityje, visų pirma dėl nepakankamo procedūrų skaidrumo. Skunde Nr. 46/27.7.95/FVK/B-DE ieškovė negalėjo gauti jokio pranešimo apie priežastis, dėl kurių jos paraiška buvo atmesta. Skunde 252/22.11.95/Tfr/ES skundo pateikėjui negalėjo būti nurodytos atrankos komisijos narių pavardės. Skunduose Nr. 659/24.6.96/AEKA/FIN/IJH ir 850/3.9.96/JIA/FIN/KT nebuvo atskleisti nei atrankos komisijos narių vardai ir pavardės, nei jų kvalifikacija. Skunde 216/08.11.95/MH/A skundo pateikėjui nebuvo leista žinoti atrankos komisijai padėjusių korektorių pavardžių. Skunde Nr. 142/97/PD skundo pateikėjui nebuvo leista kartu su juo iš egzaminų salės pasiimti užduotų klausimų kopijos, o atsakant į jo prašymą peržiūrėti jo egzamino balus jam buvo pasakyta, kad jam pranešti balai atitinka atrankos komisijos jam skirtus balus. Skunde Nr. 773/29.7.96/SS/FIN/PD keturi pareiškėjai kreipėsi į Komisiją prašydami pateikti jų pažymėtų egzaminų kopijas ir peržiūrėti nurodytus balus; jų prašymas buvo atmestas ir, atsižvelgdama į prašymą atlikti peržiūrą, kompetentinga atrankos komisija paprasčiausiai nurodė, kad ji nustatė, jog „jūsų egzaminas buvo įvertintas teisingai ir teisingai“, nepateikdama jokios išsamesnės informacijos. Skunduose 105/97/PD, 675/1.7.96/AL/FIN/KT ir 940/11.10.96/AS/SW/BB prašymas perduoti pažymėtą egzamino kopiją taip pat buvo atmestas. Be to, skunduose Nr. 675/2.7.96/AL/FIN/KT ir Nr. 659/24.6.96/AEKA/FIN/IJH skundo pateikėjai prašė pranešti apie vertinimo kriterijus. Skunde Nr. 940/11.10.96/AS/SW/BB skundo pateikėjas paprašė pateikti vertinimo kriterijus, susijusius su darbo patirties vertinimu.
Bendrijos institucijų pastabose dėl tokių skundų pasikartojo du dalykai. Tai nuoroda į Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį. Šioje nuostatoje teigiama, kad „Atrankos komisijos darbas yra slaptas“. Kitas elementas – platūs atrankos komisijų įgaliojimai veikti savo nuožiūra.
6 straipsnis buvo nustatytas siekiant užtikrinti atrankos komisijų nepriklausomumą, apsaugant jas nuo kišimosi ir spaudimo. Neatrodo, kad šis teisėtas argumentas trukdytų plėtoti procesines garantijas prašytojams, atitinkančias 6 straipsnio reikalavimus.
Žinoma, teisinga, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką atrankos komisijoms suteikiama plati diskrecija. Tokie įgaliojimai reiškia, kad teisminės kontrolės apimtis yra ribota; neatrodo, kad tokių įgaliojimų suteikimas trukdytų valdžios institucijoms laikytis gero administravimo principų.
Nedarant poveikio atrankos komisijų teisei veikti savo nuožiūra ir 6 straipsniui, atrodo, kad pati Komisija galėtų nuspręsti parengti procedūrines garantijas pareiškėjams dėl gero administracinio elgesio. Šiuo metu atrodo, kad nuostatai buvo suteiktas toks mastas, kurio jos pagrindinis tikslas negali pateisinti ir kurį piliečiai laiko nesuprantamu demokratinėje ir atskaitingoje administracijoje, įsipareigojusioje užtikrinti skaidrumą. Atsižvelgiant į didelius atrankos komisijų įgaliojimus veikti savo nuožiūra, atrodo dar svarbiau, kad šiais įgaliojimais būtų naudojamasi laikantis gero administracinio elgesio principų. Pranešimas apie pažymėtą egzaminą ir vertinimo kriterijus atitinkamam kandidatui, kuris jų prašo, taip pat galėtų palengvinti atrankos komisijų darbą nagrinėjant kandidatų užklausas ir skundus.
Taigi tokiomis aplinkybėmis ombudsmenas kreipėsi į Komisiją.
Komisijos nuomonė
Komisijos nuomonę sudarė trys dalys. Komisija iš esmės nurodė:
Pirma, Komisija manė, kad įdarbinimo procedūros yra pirmasis ir daugeliui kandidatų vienintelis tiesioginis kontaktas su Bendrijos administracija, todėl svarbu, kad šis kontaktas būtų teigiamas. Komisija nusprendė, kad skundų dėl skaidrumo stokos skaičius buvo labai mažas, palyginti su bendru pareiškėjų, pateikusių paraiškas dalyvauti įvairiuose Komisijos organizuojamuose konkursuose, skaičiumi.
Antra, Komisija priminė įdarbinimo operacijų teisinę sistemą: Bendrijos administracijos organizuojamus konkursus reglamentuoja Tarnybos nuostatai ir bendrieji Bendrijos teisės principai, kaip nustatyta Bendrijos teismų praktikoje. Konkursai yra įdarbinimo procedūros, kurioms taikoma teisė, ir tik Bendrijos teismai turi jurisdikciją kontroliuoti, ar tinkamai taikoma teisė.
Komisija pabrėžė, kad konkursas paprastai yra egzaminų procedūra, tačiau egzaminai nėra egzaminai tradicine šio termino prasme. Nors egzaminai ir konkursai yra panašūs tiek, kiek jais siekiama atrinkti kandidatus, tačiau vertinant dalyvių nuopelnus egzaminai ir konkursai iš esmės skiriasi. Egzamino sėkmė priklauso tik nuo minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus; Dalyviai vertinami pagal „objektyvius“ kriterijus. Kita vertus, konkurso dalyviai vertinami vienas kito atžvilgiu, t. y. vertinimas yra lyginamasis.
Komisijos teigimu, tai yra priežastis, kuria grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnis dėl atrankos komisijų darbo slaptumo ir su juo susijusios taisyklės, visų pirma nuostata dėl atrankos komisijos nepriklausomumo, kuria siekiama apsaugoti komisiją nuo bet kokio įsikišimo ar spaudimo, kad ir iš kur ji būtų kilusi.
Dėl atrankos komisijos veiklos teisminės kontrolės Komisija nurodė, kad reikia atskirti dviejų rūšių sprendimus:
- Viena vertus, sprendimai dėl leidimo dalyvauti konkurse, kurių teisminė kontrolė yra itin griežta.
- Kita vertus, sprendimai dėl pareiškėjų lyginamojo vertinimo. Šie sprendimai suteikia didelę veiksmų laisvę pagal Bendrijos teismų praktiką, kuria ombudsmenas taip pat remiasi savo sprendimuose. Ši diskrecija suprantama, nes tik Valdyba gali įvertinti atskirą pareiškėją, nes tik Valdyba žino visus pareiškėjus ir todėl gali juos palyginti. Dėl šios priežasties tik "švari" egzaminų egzempliorių kopija, t. y. kopija be žymeklio anotacijos, perduodama suinteresuotam pareiškėjui šalyse, kuriose leidžiamas toks bendravimas konkursuose. Iš tiesų pranešimas apie pažymėtą egzamino žodžiu kopiją arba išsamų jo vertinimą netektų prasmės, nes trečiojo asmens, kuris neįvertino kitų ieškovų, atliktas egzamino žodžiu vertinimas netektų prasmės. Šiai diskrecijai, kuri gali būti laikoma diskrecine, bet tikrai ne savavališka, taikoma teisminė kontrolė tiek, kiek Bendrijos teismai užtikrina, kad atrankos komisijos nepažeidė jokių joms privalomų taisyklių ar principų.
Trečia, Komisija nurodė, kad neseniai ieškovėms buvo leista su savimi pasiimti egzamino klausimus, kai jos išėjo iš egzaminų salės, nebent tai trukdytų autorių teisės. Dėl pranešimo apie vertinimo kriterijus Komisija nurodė, kad apie kriterijus pranešama pagal pareikalavimą. Kalbant apie galimybę pranešti kandidatams atrankos komisijų narių vardus ir pavardes, Komisija nusprendė, kad tikslinga jų neskelbti viešai, kad būtų išsaugotas narių nepriklausomumas ir teisingas konkursų vykdymas. Dėl galimybės atitinkamai ieškovei atskleisti pažymėtų egzaminų dokumentų kopijas Komisija nurodė, kad, atsižvelgiant į pirmiau paaiškintą konkurencijos procedūrų pobūdį, tai būtų beprasmiška. Be to, Komisija nurodė, kad, atsižvelgiant į tūkstančius konkursų pareiškėjų, dažnai iš visų valstybių narių, pažymėtų egzaminų dokumentų kopijos atskleidimas gali lemti administracines ir finansines išlaidas.
1 Egzaminų klausimai
1.1 Kalbant apie egzaminų klausimus, Komisija įsipareigojo leisti pareiškėjams pasiimti šiuos klausimus su savimi, kai jie išeina iš egzaminų salės, išskyrus atvejus, kai tai trukdo autorių teisės. Todėl ombudsmenas neranda priežasčių toliau nagrinėti šį klausimą.
2 Vertinimo kriterijai
2.1 Dėl pranešimo apie vertinimo kriterijus Komisija nurodė, kad apie juos pranešama prašymą teikiantiems pareiškėjams. Todėl ombudsmenas neranda priežasčių toliau nagrinėti šį klausimą.
3 Atrankos komisijos narių vardai ir pavardės 3.1
Nagrinėdamas klausimą, ar kandidatams turėtų būti leista žinoti atrankos komisijos narių vardus ir pavardes, ombudsmenas laikosi šių nuostatų: Komisija iki šiol laikėsi nuomonės, kad tikslinga neskelbti narių vardų ir pavardžių, kad būtų išsaugotas jų nepriklausomumas ir būtų užkirstas kelias bet kokiam spaudimui nariams. Ombudsmenas mano, kad šis aspektas yra svarbus. Vis dėlto ombudsmenas taip pat turi priminti, kad pagrindinis gero administravimo principas yra tai, kad bet kuris visuomenės narys, dirbantis su valstybės tarnautoju, turi teisę žinoti šio valstybės tarnautojo vardą ir pavardę. Administracija be veido ir vardo yra atstumianti. Todėl ombudsmenas mano, kad nepriimtina, jog egzaminuose žodžiu dalyvaujantys kandidatai neturi teisės žinoti juos egzaminuojančių asmenų pavardžių.
4 Pažymėtų egzaminų dokumentų kopijos 4.1
Dėl klausimo, ar kandidatai gali susipažinti su savo pačių egzaminų dokumentais, kai jie pažymimi, ombudsmenas pažymi, kad Komisija savo atsisakymą suteikti prieigą atitinkamam pareiškėjui grindžia tuo, kad toks atskleidimas netektų prasmės atsižvelgiant į konkursų pobūdį, t. y. lyginamąjį kandidatų vertinimą. Be to, Komisija teigė, kad egzaminų dokumentų atskleidimas gali būti susijęs su administracinėmis ir finansinėmis išlaidomis.
4.2 Pirma, ombudsmenas pastebi, kad Komisija tikrai teisi, kai atrankos komisijos turi didelę diskreciją vertindamos kandidatus. Atrankos komisijos vertinimas yra galutinis ir iš tikrųjų nelaimėjęs pareiškėjas neturi galimybės jo užginčyti. Todėl dar svarbiau, kad visuomenė visiškai pasitikėtų atrankos komisijų darbu.
4.3 Po šios preliminarios pastabos reikia pažymėti, kad pažymėtą egzamino egzamino egzamino kopiją sudaro dvi dalys: pats egzamino egzaminas ir ženklai. Reikia konstatuoti, kad atitinkamam ieškovui, kaip egzamino autoriui, negali būti atsisakyta leisti susipažinti su tuo pačiu egzaminu.
4.4 Kalbant apie antrąją dalį, ombudsmenas turi priminti, kad pagrindinis skaidrumo principas yra tai, kad piliečiai, o ne administracija sprendžia, ar tikslinga prašyti informacijos. Administracija gali atmesti piliečio prašymą dėl pagrįstų konfidencialumo priežasčių, tačiau negali atmesti jo motyvuodama tuo, kad suinteresuotam piliečiui prašymas nėra prasmingas. Neatsižvelgiant į tai, ar prekių ženklai gali būti ginčijami, ar ne, ieškovas yra iš esmės suinteresuotas žinoti savo padarytas klaidas. Todėl ombudsmenas negali sutikti su tuo, kad Komisija atsisakytų atskleisti atitinkamo ieškovo, kuris to prašo, pažymėtus egzaminų dokumentus, motyvuodama tuo, kad jie neturi jokio tikslo.
4.5 Kalbant apie administracines ir finansines išlaidas, ombudsmenas pastebi, kad Komisija to nepagrindė įrodymais. Jei paaiškėtų, kad daug pareiškėjų prašo egzaminų dokumentų kopijų, Komisija galėtų apsvarstyti galimybę nustatyti pagrįstą mokestį už išlaidas.
4.6 Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas turi padaryti išvadą, kad Komisija nenurodė jokio pagrindo, kuris pateisintų jos atsisakymą atitinkamam pareiškėjui perduoti pažymėtų egzaminų dokumentų kopijas. Todėl, siekdama padidinti skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą atrankos komisijų veikla, Komisija turėtų suteikti suinteresuotam kandidatui, kuris to prašo, galimybę susipažinti su jo paties pažymėtais egzaminų dokumentais. Kad Komisija galėtų imtis būtinų veiksmų tokiam informacijos atskleidimui organizuoti, ši išvada taikoma tik būsimiems Komisijos organizuojamiems konkursams.
5 Rekomendacijos projektas
5.1 Pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį ombudsmenas pateikia Komisijai šį rekomendacijos projektą:
Pagal Statuto 3 straipsnio 6 dalį Komisija išsiunčia išsamią nuomonę iki 1999 m. birželio 30 d. Išsamią nuomonę galėtų sudaryti ombudsmeno rekomendacijos projekto priėmimas ir jo įgyvendinimo aprašymas.
Strasbūras, 1999 m. kovo 8 d.
Jacob SÖDERMAN
laišku Europos ombudsmenas pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl slaptumo, kuris yra Komisijos įdarbinimo procedūrų dalis. Savo laiške ombudsmenas paprašė Komisijos informuoti jį, ar ji ketina imtis priemonių, kad Bendrijos įsipareigojimas užtikrinti skaidrumą šioje srityje taptų konkretesnis. Visų pirma jis norėjo sužinoti, ar Komisija ketina leisti kandidatams laikyti egzamino klausimus egzaminų salėje, pranešti jų prašantiems kandidatams apie vertinimo kriterijus, pranešti kandidatams atrankos komisijos narių vardus ir pavardes ir leisti atitinkamiems kandidatams susipažinti su pataisytomis egzaminų kopijomis.
Tyrimo pradėjimo priežastys iš esmės buvo tokios:
Viena iš pagrindinių ombudsmeno pareigų yra siekti stiprinti Bendrijos institucijų ir Europos piliečių santykius. Atrodo, kad daugelis piliečių pirmą kartą susisiekia su Bendrijos institucijomis įdarbinimo kontekste. Institucijoms būtų naudinga, jei pirmieji piliečių įspūdžiai per pirmąjį susitikimą su Bendrijos administracija būtų teigiami. Be to, atrodo, kad Bendrijos įsipareigojimui užtikrinti skaidrumą prieštarauja tai, kad šiems pirmiesiems ryšiams su galimais būsimais valstybės tarnautojais turėtų trūkti skaidrumo.
Europos ombudsmenas gavo daug skundų įdarbinimo srityje, visų pirma dėl nepakankamo procedūrų skaidrumo. Skunde Nr. 46/27.7.95/FVK/B-DE ieškovė negalėjo gauti jokio pranešimo apie priežastis, dėl kurių jos paraiška buvo atmesta. Skunde 252/22.11.95/Tfr/ES skundo pateikėjui negalėjo būti nurodytos atrankos komisijos narių pavardės. Skunduose Nr. 659/24.6.96/AEKA/FIN/IJH ir 850/3.9.96/JIA/FIN/KT nebuvo atskleisti nei atrankos komisijos narių vardai ir pavardės, nei jų kvalifikacija. Skunde 216/08.11.95/MH/A skundo pateikėjui nebuvo leista žinoti atrankos komisijai padėjusių korektorių pavardžių. Skunde Nr. 142/97/PD skundo pateikėjui nebuvo leista kartu su juo iš egzaminų salės pasiimti užduotų klausimų kopijos, o atsakant į jo prašymą peržiūrėti jo egzamino balus jam buvo pasakyta, kad jam pranešti balai atitinka atrankos komisijos jam skirtus balus. Skunde Nr. 773/29.7.96/SS/FIN/PD keturi pareiškėjai kreipėsi į Komisiją prašydami pateikti jų pažymėtų egzaminų kopijas ir peržiūrėti nurodytus balus; jų prašymas buvo atmestas ir, atsižvelgdama į prašymą atlikti peržiūrą, kompetentinga atrankos komisija paprasčiausiai nurodė, kad ji nustatė, jog „jūsų egzaminas buvo įvertintas teisingai ir teisingai“, nepateikdama jokios išsamesnės informacijos. Skunduose 105/97/PD, 675/1.7.96/AL/FIN/KT ir 940/11.10.96/AS/SW/BB prašymas perduoti pažymėtą egzamino kopiją taip pat buvo atmestas. Be to, skunduose Nr. 675/2.7.96/AL/FIN/KT ir Nr. 659/24.6.96/AEKA/FIN/IJH skundo pateikėjai prašė pranešti apie vertinimo kriterijus. Skunde Nr. 940/11.10.96/AS/SW/BB skundo pateikėjas paprašė pateikti vertinimo kriterijus, susijusius su darbo patirties vertinimu.
Bendrijos institucijų pastabose dėl tokių skundų pasikartojo du dalykai. Tai nuoroda į Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį. Šioje nuostatoje teigiama, kad „Atrankos komisijos darbas yra slaptas“. Kitas elementas – platūs atrankos komisijų įgaliojimai veikti savo nuožiūra.
6 straipsnis buvo nustatytas siekiant užtikrinti atrankos komisijų nepriklausomumą, apsaugant jas nuo kišimosi ir spaudimo. Neatrodo, kad šis teisėtas argumentas trukdytų plėtoti procesines garantijas prašytojams, atitinkančias 6 straipsnio reikalavimus.
Žinoma, teisinga, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką atrankos komisijoms suteikiama plati diskrecija. Tokie įgaliojimai reiškia, kad teisminės kontrolės apimtis yra ribota; neatrodo, kad tokių įgaliojimų suteikimas trukdytų valdžios institucijoms laikytis gero administravimo principų.
Nedarant poveikio atrankos komisijų teisei veikti savo nuožiūra ir 6 straipsniui, atrodo, kad pati Komisija galėtų nuspręsti parengti procedūrines garantijas pareiškėjams dėl gero administracinio elgesio. Šiuo metu atrodo, kad nuostatai buvo suteiktas toks mastas, kurio jos pagrindinis tikslas negali pateisinti ir kurį piliečiai laiko nesuprantamu demokratinėje ir atskaitingoje administracijoje, įsipareigojusioje užtikrinti skaidrumą. Atsižvelgiant į didelius atrankos komisijų įgaliojimus veikti savo nuožiūra, atrodo dar svarbiau, kad šiais įgaliojimais būtų naudojamasi laikantis gero administracinio elgesio principų. Pranešimas apie pažymėtą egzaminą ir vertinimo kriterijus atitinkamam kandidatui, kuris jų prašo, taip pat galėtų palengvinti atrankos komisijų darbą nagrinėjant kandidatų užklausas ir skundus.
Taigi tokiomis aplinkybėmis ombudsmenas kreipėsi į Komisiją.
Komisijos nuomonė
Komisijos nuomonę sudarė trys dalys. Komisija iš esmės nurodė:
Pirma, Komisija manė, kad įdarbinimo procedūros yra pirmasis ir daugeliui kandidatų vienintelis tiesioginis kontaktas su Bendrijos administracija, todėl svarbu, kad šis kontaktas būtų teigiamas. Komisija nusprendė, kad skundų dėl skaidrumo stokos skaičius buvo labai mažas, palyginti su bendru pareiškėjų, pateikusių paraiškas dalyvauti įvairiuose Komisijos organizuojamuose konkursuose, skaičiumi.
Antra, Komisija priminė įdarbinimo operacijų teisinę sistemą: Bendrijos administracijos organizuojamus konkursus reglamentuoja Tarnybos nuostatai ir bendrieji Bendrijos teisės principai, kaip nustatyta Bendrijos teismų praktikoje. Konkursai yra įdarbinimo procedūros, kurioms taikoma teisė, ir tik Bendrijos teismai turi jurisdikciją kontroliuoti, ar tinkamai taikoma teisė.
Komisija pabrėžė, kad konkursas paprastai yra egzaminų procedūra, tačiau egzaminai nėra egzaminai tradicine šio termino prasme. Nors egzaminai ir konkursai yra panašūs tiek, kiek jais siekiama atrinkti kandidatus, tačiau vertinant dalyvių nuopelnus egzaminai ir konkursai iš esmės skiriasi. Egzamino sėkmė priklauso tik nuo minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus; Dalyviai vertinami pagal „objektyvius“ kriterijus. Kita vertus, konkurso dalyviai vertinami vienas kito atžvilgiu, t. y. vertinimas yra lyginamasis.
Komisijos teigimu, tai yra priežastis, kuria grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnis dėl atrankos komisijų darbo slaptumo ir su juo susijusios taisyklės, visų pirma nuostata dėl atrankos komisijos nepriklausomumo, kuria siekiama apsaugoti komisiją nuo bet kokio įsikišimo ar spaudimo, kad ir iš kur ji būtų kilusi.
Dėl atrankos komisijos veiklos teisminės kontrolės Komisija nurodė, kad reikia atskirti dviejų rūšių sprendimus:
- Viena vertus, sprendimai dėl leidimo dalyvauti konkurse, kurių teisminė kontrolė yra itin griežta.
- Kita vertus, sprendimai dėl pareiškėjų lyginamojo vertinimo. Šie sprendimai suteikia didelę veiksmų laisvę pagal Bendrijos teismų praktiką, kuria ombudsmenas taip pat remiasi savo sprendimuose. Ši diskrecija suprantama, nes tik Valdyba gali įvertinti atskirą pareiškėją, nes tik Valdyba žino visus pareiškėjus ir todėl gali juos palyginti. Dėl šios priežasties tik "švari" egzaminų egzempliorių kopija, t. y. kopija be žymeklio anotacijos, perduodama suinteresuotam pareiškėjui šalyse, kuriose leidžiamas toks bendravimas konkursuose. Iš tiesų pranešimas apie pažymėtą egzamino žodžiu kopiją arba išsamų jo vertinimą netektų prasmės, nes trečiojo asmens, kuris neįvertino kitų ieškovų, atliktas egzamino žodžiu vertinimas netektų prasmės. Šiai diskrecijai, kuri gali būti laikoma diskrecine, bet tikrai ne savavališka, taikoma teisminė kontrolė tiek, kiek Bendrijos teismai užtikrina, kad atrankos komisijos nepažeidė jokių joms privalomų taisyklių ar principų.
Trečia, Komisija nurodė, kad neseniai ieškovėms buvo leista su savimi pasiimti egzamino klausimus, kai jos išėjo iš egzaminų salės, nebent tai trukdytų autorių teisės. Dėl pranešimo apie vertinimo kriterijus Komisija nurodė, kad apie kriterijus pranešama pagal pareikalavimą. Kalbant apie galimybę pranešti kandidatams atrankos komisijų narių vardus ir pavardes, Komisija nusprendė, kad tikslinga jų neskelbti viešai, kad būtų išsaugotas narių nepriklausomumas ir teisingas konkursų vykdymas. Dėl galimybės atitinkamai ieškovei atskleisti pažymėtų egzaminų dokumentų kopijas Komisija nurodė, kad, atsižvelgiant į pirmiau paaiškintą konkurencijos procedūrų pobūdį, tai būtų beprasmiška. Be to, Komisija nurodė, kad, atsižvelgiant į tūkstančius konkursų pareiškėjų, dažnai iš visų valstybių narių, pažymėtų egzaminų dokumentų kopijos atskleidimas gali lemti administracines ir finansines išlaidas.
SPRENDIMĄ
1 Egzaminų klausimai
1.1 Kalbant apie egzaminų klausimus, Komisija įsipareigojo leisti pareiškėjams pasiimti šiuos klausimus su savimi, kai jie išeina iš egzaminų salės, išskyrus atvejus, kai tai trukdo autorių teisės. Todėl ombudsmenas neranda priežasčių toliau nagrinėti šį klausimą.
2 Vertinimo kriterijai
2.1 Dėl pranešimo apie vertinimo kriterijus Komisija nurodė, kad apie juos pranešama prašymą teikiantiems pareiškėjams. Todėl ombudsmenas neranda priežasčių toliau nagrinėti šį klausimą.
3 Atrankos komisijos narių vardai ir pavardės 3.1
Nagrinėdamas klausimą, ar kandidatams turėtų būti leista žinoti atrankos komisijos narių vardus ir pavardes, ombudsmenas laikosi šių nuostatų: Komisija iki šiol laikėsi nuomonės, kad tikslinga neskelbti narių vardų ir pavardžių, kad būtų išsaugotas jų nepriklausomumas ir būtų užkirstas kelias bet kokiam spaudimui nariams. Ombudsmenas mano, kad šis aspektas yra svarbus. Vis dėlto ombudsmenas taip pat turi priminti, kad pagrindinis gero administravimo principas yra tai, kad bet kuris visuomenės narys, dirbantis su valstybės tarnautoju, turi teisę žinoti šio valstybės tarnautojo vardą ir pavardę. Administracija be veido ir vardo yra atstumianti. Todėl ombudsmenas mano, kad nepriimtina, jog egzaminuose žodžiu dalyvaujantys kandidatai neturi teisės žinoti juos egzaminuojančių asmenų pavardžių.
4 Pažymėtų egzaminų dokumentų kopijos 4.1
Dėl klausimo, ar kandidatai gali susipažinti su savo pačių egzaminų dokumentais, kai jie pažymimi, ombudsmenas pažymi, kad Komisija savo atsisakymą suteikti prieigą atitinkamam pareiškėjui grindžia tuo, kad toks atskleidimas netektų prasmės atsižvelgiant į konkursų pobūdį, t. y. lyginamąjį kandidatų vertinimą. Be to, Komisija teigė, kad egzaminų dokumentų atskleidimas gali būti susijęs su administracinėmis ir finansinėmis išlaidomis.
4.2 Pirma, ombudsmenas pastebi, kad Komisija tikrai teisi, kai atrankos komisijos turi didelę diskreciją vertindamos kandidatus. Atrankos komisijos vertinimas yra galutinis ir iš tikrųjų nelaimėjęs pareiškėjas neturi galimybės jo užginčyti. Todėl dar svarbiau, kad visuomenė visiškai pasitikėtų atrankos komisijų darbu.
4.3 Po šios preliminarios pastabos reikia pažymėti, kad pažymėtą egzamino egzamino egzamino kopiją sudaro dvi dalys: pats egzamino egzaminas ir ženklai. Reikia konstatuoti, kad atitinkamam ieškovui, kaip egzamino autoriui, negali būti atsisakyta leisti susipažinti su tuo pačiu egzaminu.
4.4 Kalbant apie antrąją dalį, ombudsmenas turi priminti, kad pagrindinis skaidrumo principas yra tai, kad piliečiai, o ne administracija sprendžia, ar tikslinga prašyti informacijos. Administracija gali atmesti piliečio prašymą dėl pagrįstų konfidencialumo priežasčių, tačiau negali atmesti jo motyvuodama tuo, kad suinteresuotam piliečiui prašymas nėra prasmingas. Neatsižvelgiant į tai, ar prekių ženklai gali būti ginčijami, ar ne, ieškovas yra iš esmės suinteresuotas žinoti savo padarytas klaidas. Todėl ombudsmenas negali sutikti su tuo, kad Komisija atsisakytų atskleisti atitinkamo ieškovo, kuris to prašo, pažymėtus egzaminų dokumentus, motyvuodama tuo, kad jie neturi jokio tikslo.
4.5 Kalbant apie administracines ir finansines išlaidas, ombudsmenas pastebi, kad Komisija to nepagrindė įrodymais. Jei paaiškėtų, kad daug pareiškėjų prašo egzaminų dokumentų kopijų, Komisija galėtų apsvarstyti galimybę nustatyti pagrįstą mokestį už išlaidas.
4.6 Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas turi padaryti išvadą, kad Komisija nenurodė jokio pagrindo, kuris pateisintų jos atsisakymą atitinkamam pareiškėjui perduoti pažymėtų egzaminų dokumentų kopijas. Todėl, siekdama padidinti skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą atrankos komisijų veikla, Komisija turėtų suteikti suinteresuotam kandidatui, kuris to prašo, galimybę susipažinti su jo paties pažymėtais egzaminų dokumentais. Kad Komisija galėtų imtis būtinų veiksmų tokiam informacijos atskleidimui organizuoti, ši išvada taikoma tik būsimiems Komisijos organizuojamiems konkursams.
5 Rekomendacijos projektas
5.1 Pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį ombudsmenas pateikia Komisijai šį rekomendacijos projektą:
- Komisija egzaminų žodžiu metu kandidatams praneša atrankos komisijos narių vardus ir pavardes.
- Būsimuose konkursuose Komisija pareiškėjams jų prašymu suteikia galimybę susipažinti su jų pačių pažymėtais egzaminų dokumentais.
Pagal Statuto 3 straipsnio 6 dalį Komisija išsiunčia išsamią nuomonę iki 1999 m. birželio 30 d. Išsamią nuomonę galėtų sudaryti ombudsmeno rekomendacijos projekto priėmimas ir jo įgyvendinimo aprašymas.
Strasbūras, 1999 m. kovo 8 d.
Jacob SÖDERMAN
(1) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL L 113/15.