Pratarmė

Man, kaip Europos ombudsmenui, dažnai užduodamas klausimas „Kokiu mastu ES institucijos jūsų klausosi?“. Šiuo pranešimu siekiama pateikti statistinį atsakymą į šį klausimą nagrinėjant, kaip institucijos laikosi ombudsmeno sprendimų. 2015 m. atitikties lygis buvo 83 proc., t. y. antras pagal dydį iki šiol. Taigi, nors 2014 m. pasiekėme puikų 90 proc. rezultatą, vis tiek džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad daugiau kaip keturiais iš penkių atvejų ES institucijos imasi veiksmų, kurių iš jų prašo ombudsmenas.

Konkrečiai kalbant, 130 atvejų, kai ombudsmenas pateikė pasiūlymus 2015 m. baigtose nagrinėti bylose, institucijos pateikė 108 teigiamus atsakymus. Institucijos išsprendė dar 135 bylas. 12 iš 18 tikrintų institucijų gavo 100 proc. balų, o Komisija, kuriai tenka dauguma ombudsmeno nagrinėjamų bylų, – 82 proc. balų.

Ypač džiaugiuosi institucijų atsakymais į mūsų atliktus strateginius tyrimus. 43 iš 45 institucijoms pateiktų pasiūlymų, susijusių su šiais strateginiais tyrimais, buvo priimti įvairiose srityse – nuo derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) iki Europos piliečių iniciatyvos procedūros ir nuo FRONTEX bendrų grąžinimo operacijų iki ES sanglaudos politikos. Apskritai šio pranešimo priede pateikiama daug atvejų, kai ombudsmenas įtikino ES administraciją pagerinti savo veiklos rezultatus, pavyzdžių ir apžvelgiami įvairūs dėl to atlikti viešųjų paslaugų patobulinimai. Tai, be kita ko, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos sprendimas nustatyti priimtinumo ir vertinimo peržiūros procedūras skiriant dotacijas, Komisijos kuriamos naujos komunikacijos priemonės, kuriomis siekiama padidinti visuomenės dalyvavimą jos sprendimų priėmimo procese, ir patobulintos informavimo apie pažeidimus procedūros Europos išorės veiksmų tarnybos civilinėse misijose.

Vis dėlto akivaizdu, kad tenka apgailestauti, jog 2014–2015 m. reikalavimų laikytasi mažiau. Įvairių krizių ES metu kiekvienas atsisakymas laikytis ombudsmeno išvados gali būti laikomas praleista galimybe išspręsti tikrą piliečių nusiskundimą ar administracinį trūkumą. Toliau bendradarbiausiu su ES institucijomis, kad būtų užtikrintas kuo aukštesnis paslaugų lygis, kurio visuomenė gali tikėtis iš mūsų.

Emily O'Reilly

2016 m. gruodžio 16 d.

Ataskaita

1. Įžanga

Šiame pranešime aprašoma, kokiu mastu ES institucijos [1] konstruktyviai reagavo į 2015 m. Šie pasiūlymai pateikiami kaip sprendimai, rekomendacijos, kritinės pastabos ir tolesnės pastabos.

3, 4 ir 5 skirsniuose paaiškinama, ką reiškia ombudsmeno sprendimai, rekomendacijos, kritinės ir tolesnės pastabos. 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios naujos ombudsmeno įgyvendinimo nuostatos tam tikru mastu daro poveikį šių terminų vartojimui. Nors šioje ataskaitoje nagrinėjami tyrimai buvo atlikti pagal ankstesnius MM, kai tinkama, toliau paaiškiname pakeitimus.

2. Ombudsmeno įgaliojimai ir procedūros

Ombudsmenas padeda asmenims, įmonėms ir asociacijoms, turintiems problemų su ES institucija [2]. Kartu ji tarnauja viešajam interesui, padėdama institucijoms gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę. Ombudsmenė gali ne tik tirti skundus, bet ir pradėti tyrimus savo iniciatyva.

Ombudsmenas gali pareikalauti, kad atitinkama institucija pateiktų informaciją, susipažintų su jos bylomis ir apklaustų pareigūnus. Šie įgaliojimai nustatyti Ombudsmeno statute [3] (toliau – Statutas). Kai ombudsmenė mano, kad tai tikslinga konkrečiu atveju, ji ragina instituciją persvarstyti savo poziciją, atlyginti žalą arba ateityje atlikti bendrus pakeitimus. Jei institucija atsisako bendradarbiauti, ji gali atkreipti politinį dėmesį į konkretų atvejį, pateikdama specialią ataskaitą Europos Parlamentui.

3. Sprendimai

Jei ombudsmenas mano, kad skundą galima išspręsti, jis siekia rasti sprendimą atitinkamoje institucijoje, remdamasis Statuto 3 straipsnio 5 dalimi [4]. Vienas iš 2016 m. padarytų Ombudsmeno įgyvendinimo nuostatų pakeitimų tikslų buvo padėti lengviau ir greičiau rasti sprendimus, kuriais būtų pašalintas netinkamas administravimas.

4. Rekomendacijos

Jei ombudsmenas nustato netinkamo administravimo atvejį, jis paskelbia tai, kas Statuto 3 straipsnio 6 dalyje vadinama „rekomendacijos projektu “. Institucijoms skirtos rekomendacijos tuo pačiu metu skelbiamos ombudsmeno interneto svetainėje. Pagal naujus ombudsmeno IP reikalaujama, kad rekomendacijos būtų naudojamos visoms netinkamo administravimo išvadoms išnagrinėti prieš užbaigiant tyrimą.

5. Kritinės ir tolesnės pastabos

Anksčiau institucijai atmetus sprendimo pasiūlymą ar rekomendaciją buvo pasiekta įvairių galimų rezultatų, be kita ko, byla buvo užbaigta pateikiant „kritinę pastabą“. Kritine pastaba institucija buvo informuota apie tai, ką ji padarė negerai konkrečiu atveju. Pastaboje buvo nurodyta pažeista taisyklė arba principas ir (nebent tai buvo akivaizdu) paaiškinta, kaip institucija turėjo elgtis bylos aplinkybėmis. Ombudsmeno prašymu institucija per šešis mėnesius pateikė ataskaitą. 63 proc. atvejų, kai 2015 m. buvo nustatytas netinkamas administravimas, byla buvo baigta pateikiant kritinę pastabą.

„Papildoma pastaba“ buvo siekiama tarnauti viešajam interesui, padedant atitinkamai institucijai ateityje pagerinti savo administravimo kokybę. Kitaip nei rekomendacija ar kritinė pastaba, kita pastaba nebuvo grindžiama išvada dėl netinkamo administravimo ir nereiškė nepasitikėjimo institucija, kuriai ji buvo skirta.

Naujosiomis įgyvendinimo nuostatomis sąvoka „kritinės pastabos“ pakeičiama sąvoka „netinkamo administravimo atvejai“, o sąvoka „tolesnės pastabos“ pakeičiama sąvoka „pasiūlymai dėl patobulinimų“.

6. 2015 m. priimti sprendimų pasiūlymai ir rekomendacijos

2015 m. ES institucijos iš viso priėmė 15 sprendimų pasiūlymų ir 14 rekomendacijų. Komisija atmetė tris rekomendacijas, nors visais trimis atvejais ji ėmėsi teigiamų tolesnių veiksmų atsižvelgdama į vėlesnes kritines pastabas.

1 lentelė. 2015 m. institucijos priimti sprendimai ir rekomendacijos

Šios ataskaitos priede apibendrinami atvejai, kai buvo priimtas sprendimo pasiūlymas arba rekomendacija. Vienas iš šių atvejų turi būti atskirai paminėtas kaip „žvaigždėtas atvejis“, kuris turėtų būti pavyzdys kitoms institucijoms, kaip geriausiai reaguoti į ombudsmeno pasiūlymus.

7. Tolesni veiksmai, susiję su 2015 m. pateiktomis kritinėmis pastabomis ir tolesnėmis pastabomis

2015 m. 19 sprendimų buvo pateiktos 22 kritinės pastabos, o 30 sprendimų – 76 papildomos pastabos [5] Viename sprendime gali būti daugiau nei viena pastaba ir abi pastabos gali būti įtrauktos į tą patį sprendimą.

2 lentelė. 2015 m. institucijų pateiktos kritinės ir tolesnės pastabos

Institucijų buvo paprašyta atsakyti į pastabas per šešis mėnesius. Išskyrus vieną atvejį [6], buvo gauti atsakymai į visas 2015 m. pateiktas pastabas, nors kai kuriais atvejais jie buvo pateikti pavėluotai.

Atsižvelgiant į kritines ir tolesnes pastabas, patenkinamų tolesnių veiksmų lygis buvo 81 proc., t. y. mažesnis nei 2014 m., kai jis buvo rekordiškai aukštas (94 proc.). Tolesni veiksmai dėl tolesnių pastabų buvo patenkinami 92 proc. atvejų, o patenkinamų tolesnių veiksmų dėl kritinių pastabų lygis buvo 41 proc., t. y. rekordiškai žemas. Iki šiol užfiksuoti didžiausi skaičiai: 2008 m. – 100 proc., kalbant apie teigiamus tolesnius veiksmus dėl tolesnių pastabų, o 2014 m. – 88 proc., kalbant apie teigiamus tolesnius veiksmus dėl kritinių pastabų.

Peržiūrėjus institucijų atsakymus į kritines pastabas matyti, kad net ir pasibaigus tyrimui kai kurios institucijos toliau ginčija ombudsmeno išvadas ir pakartoja argumentus, kuriuos jos pateikė tyrimo metu. Nors tam tikru būdu galima suprasti, kad, susidūrus su vieša ombudsmeno kritika, institucijai sunku imtis konstruktyvių tolesnių veiksmų, svarbu, kad institucijos būtų pasirengusios pasimokyti iš ombudsmeno tyrimų ir siekti sumažinti panašių problemų, kurios kils ateityje, riziką.

3 lentelė. Patenkinami atsakymai į 2015 m. pateiktas pastabas pagal institucijas

Šios ataskaitos priede pateikiama išsami kiekvieno atvejo, kai buvo pateikta viena ar daugiau kritinių pastabų ir (arba) papildomų pastabų, analizė. Keturi iš tolesnių veiksmų reikalauja specialaus paminėjimo kaip "žvaigždžių atvejus".

8. Bendros atitikties lygis pagal įstaigą

Bendras 2015 m. ombudsmeno pasiūlymų laikymosi rodiklis yra 83 proc. Atitikties lygis grindžiamas teigiamų atsakymų į sprendimų pasiūlymus, rekomendacijų, kritinių ir tolesnių pastabų, pateiktų 2015 m. baigtose nagrinėti bylose, skaičiumi. Iš 130 atvejų institucijos pateikė 108 teigiamus atsakymus [7]. Institucijos užbaigė dar 135 ombudsmeno pradėtus tyrimus.

Kaip matyti iš 4 lentelės, atitikties lygis įvairiose įstaigose labai skiriasi – nuo 100 proc. daugeliu atvejų iki 33 proc. blogiausiu atveju. Nors šie statistiniai duomenys dažnai grindžiami labai nedaugeliu atvejų, bet koks mažesnis nei 100 proc. rezultatas reiškia, kad institucija nesilaikė ombudsmeno pateikto pasiūlymo.

4 lentelė. Bendros atitikties rodiklis pagal įstaigas 2015 m.

9. Išvada

Praėjusių metų ataskaitos išvadoje paskelbėme keletą terminų „sprendimai“ ir „tolesnės pastabos“ vartojimo pakeitimų. Šiuos pakeitimus iš esmės pakeitė nuodugnesnė ombudsmenės atlikta įgyvendinimo nuostatų, įsigaliojusių 2016 m. rugsėjo 1 d., peržiūra. Naujų įgyvendinimo nuostatų įvedimas reiškia, kad į kitų metų ataskaitą bus įtraukti atvejai, susiję tiek su senomis, tiek su naujomis procedūromis.

Tikimės, kad kitais metais galėsime pateikti dar geresnį atsakymą į klausimą „Kokiu mastu ES institucijos klausosi ombudsmeno?“. Tikime, kad ES administracija toliau konstruktyviai bendradarbiaus siekdama užtikrinti, kad šis skaičius būtų kuo didesnis.

[1] Trumpumui apibūdinti šioje ataskaitoje vartojamas terminas „institucija“reiškia visas ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras.

[2] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsniu ombudsmenui suteikiami įgaliojimai tirti netinkamo administravimo atvejus Sąjungos institucijų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai jis vykdo teismines funkcijas.

[3] 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento sprendimas 2008/587, iš dalies keičiantis Sprendimą 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL L 189, 2008, p. 25).

[4] Statuto 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „[k]iek įmanoma, ombudsmenas su atitinkama institucija ar įstaiga ieško sprendimo, kaip pašalinti netinkamo administravimo atvejį ir patenkinti skundą“.

[5] Šiame pranešime gairės dėl patobulinimų, pasiūlymai ir pasiūlymai, skirti institucijoms ombudsmenės sprendimuose užbaigti tyrimus savo iniciatyva OI/9/2013/TN, OI/7/2014/NF, OI/8/2014/AN, OI/9/2014/MHZ ir OI/10/2014/RA, nagrinėjami kaip tolesnės pastabos.

[6] Kai buvo rengiamas šis pranešimas, Komisija dar nebuvo išsiuntusi papildomo atsakymo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Ombudsmeno papildoma pastaba byloje 1832/2014/TN. Todėl šis atvejis į šią ataskaitą neįtrauktas.

[7] Trimis atvejais institucijos atmetė pasiūlymą dėl sprendimo, tačiau pritarė vėlesnei rekomendacijai ar kritinei pastabai. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, į 130 skaičių įtrauktos tik rekomendacijos ir (arba) pastabos tais atvejais, o ne pasiūlymai dėl sprendimo. Dar septyniais atvejais institucija atmetė pasiūlymą dėl sprendimo arba rekomendaciją ir vėliau tinkamai neatsižvelgė į kritinę pastabą. Vėlgi, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, į pirmiau pateiktus statistinius duomenis įtraukiami tik neigiami tolesni veiksmai dėl kritinės pastabos.