Įžanga

2025 m. vasario mėnesį pradėjau vykdyti savo įgaliojimus tvirtai įsipareigodama savo darbe pagrindinį dėmesį skirti visų Europos piliečių teisių gynimui. Praėjus metams, sparčiai kintančioje Europoje šis įsipareigojimas išlieka toks pat svarbus. Mūsų bendros vertybės ir demokratinės sistemos patiria didelių iššūkių – geopolitinę įtampą, technologinį perversmą ir vis didėjantį visuomenės pasitikėjimo nuosmukį.

Vyraujant netikrumui piliečiai pagrįstai tikisi daugiau – daugiau skaidrumo, daugiau atskaitomybės ir prasmingesnio įsitraukimo. Tuo pat metu institucijos ir sprendimus priimantys asmenys dažnai susiduria su sunkumais, bandydami suprasti sudėtingas procedūras ir siekdami apčiuopiamų rezultatų. Atotrūkis tarp lūkesčių ir faktinių rezultatų gali sparčiai didėti.

Šiuo kritiniu laikotarpiu Europos ombudsmeno veikla yra ne tik aktuali, bet ir būtina, nes tai yra pagrindinė apsaugos priemonė, padedanti užtikrinti atskaitomybę ir ginti piliečių teises tada, kai to labiausiai reikia.

Būdamas nepriklausomas ir nešališkas, ombudsmenas padeda mažinti atotrūkį tarp piliečių ir institucijų. Taip stipriname pasitikėjimu grindžiamą ryšį, kuris ne tik palaiko mūsų demokratines institucijas, bet ir padeda užtikrinti, kad Europos projektas ir toliau remtųsi savo pamatinėmis vertybėmis ir principais.

Tyrime Omnibus I aiškiai parodyti Europos sprendimų priėmimo iššūkiai nuolatinio krizių valdymo kontekste. Kadangi ES politikos formavimo procesas spartėja reaguojant į geopolitinius ir technologinius iššūkius, skubumas tampa įprastas. Vis dėlto negalima skubėti teisėtumo sąskaita. Mano patirtis parodė, kad sklandūs teisėkūros veiksmai turi būti neatsiejami nuo pagarbos ES pamatiniams principams. Net ir sparčiau priimami teisės aktai turi būti grindžiami tvirtu demokratiniu pagrindu.

Siekiant įveikti šiuos iššūkius, labai svarbu skatinti ir užtikrinti gerą administravimą. 2025 m. mano surengti susitikimai su ES institucijų vadovais buvo svarbus žingsnis stiprinant į sprendimus orientuotą požiūrį. Vykdydami konstruktyvų, pasitikėjimu grįstą dialogą, padedame institucijoms siekti rezultatų, kartu užtikrindami dalyvavimą, skaidrumą ir atskaitomybę – pagrindinius geros administracinės praktikos standartus.

Skaidrumas yra dar viena svarbi gero administravimo sudedamoji dalis. Daug mūsų darbo skirta užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, kad piliečiai galėtų stebėti ir kontroliuoti sprendimų priėmimo procesus. Šią sritį vis dar reikia gerinti, ypač užtikrinant, kad prašymai susipažinti su dokumentais būtų nagrinėjami laiku ir nuosekliai. Tokios praktikos stiprinimas padidintų atskaitomybę ir visuomenės pasitikėjimą.

2025 m., mūsų tarnybai minint veiklos trisdešimtmetį, sulaukėme rekordiškai daug skundų. Šis padidėjimas gali atspindėti geresnį visuomenės informuotumą tiek apie mūsų vaidmenį, tiek apie piliečių teises, įtvirtintas ES teisės aktuose. Tai atspindi ir platesnius skaitmeninio amžiaus pokyčius – didesnį administracinių procesų prieinamumą, kintančius lūkesčius dėl reagavimo ir vis didesnį dirbtinio intelekto poveikį viešajam administravimui. Ši dinamika ne tik atveria svarbių galimybių, bet ir kelia naujų reikalavimų.

Mano pirmtakai šią tarnybą dažnai apibūdindavo kaip nedidelę, tačiau turinčią plačius įgaliojimus instituciją. Šie įgaliojimai dabar įgyvendinami pagal mano priimtą strategiją, paremtą trimis pagrindiniais ramsčiais: atidžiai išklausyti piliečių skundus, atsakingai naudotis sprendimų priėmimo įgaliojimais ir siekti realaus poveikio, stiprinti ES administravimo kokybę gerinančias partnerystes. Kartu šie prioritetai sudaro mūsų darbo pagrindą, kuriuo siekiama sukurti konstruktyvų ryšį tarp Europos piliečių ir ES institucijų.

Veiklos efektyvumas yra dar viena svarbi šios strategijos sudedamoji dalis. 2026 m. daugiausia dėmesio skirsime vidaus organizacijos pritaikymui prie kintančių poreikių, kompetencijų dirbtinio intelekto srityje stiprinimui bei tinkamų apsaugos priemonių taikymui vykstant technologijų plėtrai.

Ne mažiau svarbi yra aiški komunikacija. Vis dažniau atliekame „kvalifikuotų vertėjų“ vaidmenį institucijų ir piliečių komunikacijoje, aiškindami sudėtingus administracinius procesus paprasta kalba. Paprastos kalbos vartojimo skatinimas nėra stilistinis aspektas. Tai – prieinamumo ir teisingumo užtikrinimo klausimas.

Galiausiai mūsų įsipareigojimas taip pat lemia mūsų veiklą Europos ombudsmenų tinkle, kurį man tenka garbė koordinuoti. Mūsų bendradarbiavimas visoje Europoje stiprina administracinius standartus ir skatina dalijimąsi patirtimi. Ruošdamiesi 2026 m. paminėti tinklo 30-ąsias veiklos metines, pasinaudosime šia proga pabrėžti mūsų bendrą indėlį užtikrinant gerą viešąjį administravimą visoje Europoje.

2026-iesiems įsibėgėjant, susiduriame su įvairiais iššūkiais, kurie reikalauja budrumo bei lyderystės ir išbando mus kaip teisingumo, skaidrumo ir atskaitomybės sergėtojus. Turime ir toliau ginti gerą administravimą ne kaip abstraktų idealą, o kaip Sąjungos, kuri įsiklauso į savo piliečius, pamatą.

„Europos ombudsmeno darbe stiprinsime savo ryžtą, bendradarbiavimą ir tvirtą įsipareigojimą puoselėti bendras Europos vertybes, gindami demokratiją – vertindami kiekvieną skundą, ieškodami išeities ir priimdami atitinkamą sprendimą.”

Europos ombudsmenė Teresa Anjinho

1. Strategija

Pasitikėjimo stiprinimas, pokyčių skatinimas

Europos ombudsmeno strategija 2025–2029 m. kadencijai

Lapkričio mėnesį Europos ombudsmenė paskelbė savo tarnybos strategiją 2025–2029 metams. Šia strategija tarnyba vadovausis savo veikloje – nuo skundų nagrinėjimo iki išorės veiklos, komunikacijos ir vidaus administravimo.

Nustatyti keturi bendrieji tikslai: įgalinti piliečius, skatinti teigiamus pokyčius, stiprinti partnerystes ir gerinti veiklos kokybę ir efektyvumą.

• Įgalinti piliečius. Didinti piliečių ir pilietinės visuomenės informuotumą apie Europos ombudsmeno vaidmenį ir užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas, o teisės ginamos.
• Skatinti teigiamus pokyčius. Skatinti institucinius pokyčius ir stiprinti gerą administravimą, skatinant teisingumą, sąžiningumą, skaidrumą ir pasitikėjimą.
• Stiprinti partnerystes. Užmegzti ir puoselėti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su suinteresuotaisiais subjektais, kurie gali padėti užtikrinti ir sustiprinti ombudsmeno pastangų apsaugoti piliečių teises ir skatinti gerą administravimą efektyvumą.
• Skatinti veiklos kokybę ir efektyvumą. Skatinti į ateitį orientuotą, prisitaikančią ir aukštos paslaugų teikimo kultūros ombudsmeno tarnybą, kuri diegtų geriausią praktiką, remtų inovacijas ir toliau reaguotų į kintančias tendencijas ir poreikius.

Jie grindžiami tarnybos principais ir vertybėmis, įskaitant teisingą ir vienodą elgesį su žmonėmis ir organizacijomis, aukščiausių profesinio elgesio standartų laikymąsi bei konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo su institucijomis bei suinteresuotaisiais subjektais skatinimą.

Strategijos įgyvendinimas bus stebimas pagal metinį planą, nustatant išmatuojamus metinius rodiklius, kurie padės siekti strategijos tikslų ir prioritetų.

2. Glaustai apie 2025 m.

3. Pagrindinės temos

Ombudsmeno tarnyba padeda žmonėms, įmonėms ir organizacijoms spręsti problemas, kurių jiems kyla bendraujant su ES institucijomis. Tarp tokių problemų – sunkumai, susiję su piliečių dalyvavimu sprendimų priėmimo procese, vėlavimas ar atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, sąžiningumo klausimai, pagrindinių teisių pažeidimai ir su sutartimis susiję klausimai. Tolesniuose skyriuose apžvelgiami svarbiausi tam tikrų sričių tyrimai.

3.1. Dalyvaujamasis sprendimų priėmimas

2025 m. dalyvaujamojo sprendimų priėmimo klausimas buvo vienas iš svarbiausių Europos ombudsmeno tarnybos prioritetų, nes pilietinės visuomenės organizacijos teikė skundus dėl to, kaip Europos Komisija supaprastino galiojančius teisės aktus arba priėmė naujus teisės aktus, siekdama įgyvendinti naujus politikos prioritetus.

---

3.2. Atskaitomybė priimant sprendimus

---

3.3. Skaidrumas

2025 m. daugiausia (35 %) tyrimų tebebuvo susiję su skaidrumu, visų pirma su prašymais suteikti galimybę susipažinti su dokumentais. Ombudsmenė siekia užtikrinti, kad ES administracija griežtai ir sąžiningai taikytų teisės aktą, kuriuo reglamentuojama galimybė susipažinti su ES dokumentais (Reglamentą Nr. 1049/2001). Tai reiškia, kad dokumentų prašantys asmenys turėtų laiku gauti prašomus dokumentus arba išsamiai pagrįstus paaiškinimus, kodėl galimybė susipažinti su jais nesuteikta.

3.4. Sąžiningumo standartai

---

3.5. Pagrindinės teisės

---

3.6. ES personalas

2025 m. ombudsmenė išnagrinėjo nemažai skundų, susijusių su Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO). Keliuose tyrimuose ombudsmenė konstatavo, kad EPSO veikė pagrįstai, tačiau viename tyrime nustatė netinkamo administravimo atvejį dėl to, kaip EPSO nagrinėjo skundą, susijusį su techniniais klausimais, kilusiais atliekant nuotolinį testavimą darbuotojų atrankos procedūros metu. Kitame tyrime ombudsmenė pasiūlė, kad ateityje EPSO teiktų aiškius ir išsamius atsakymus kandidatams, kurie yra pateikę prašymą dėl peržiūros. Atsakyme turėtų būti nurodyta, ar peržiūra buvo atlikta, ir paaiškintos EPSO sprendimo priežastys. Kitame tyrime ombudsmenė nustatė netinkamo administravimo atvejį, dėl to, kaip EPSO nagrinėjo neseniai pagimdžiusios kandidatės prašymą nustatyti kitą testo žodžiu datą.

---

3.7. Dotacijos ir sutartys

4. Skundai ir tyrimai: kaip mes padedame visuomenei

Pagrindinė Europos ombudsmeno užduotis – padėti žmonėms ir organizacijoms spręsti problemas, kurių jiems kyla bendraujant su ES institucijomis, nagrinėjant jų pateiktas skundus. Atlikdama tyrimus ombudsmenė ne tik siekia spręsti šias problemas, bet ir skatina gerą administracinę praktiką ES institucijose.

Nagrinėdama skundus Ombudsmeno tarnyba laikosi į sprendimą orientuoto požiūrio. Siekiant šio tikslo, tarnyba teikia pirmenybę bendradarbiavimui su ES institucijomis, įstaigomis ir organais – tai leidžia stiprinti pasitikėjimą ES administracija ir kartu suteikia ombudsmenui galimybę vykdyti priežiūros funkcijas visiškai nepriklausomai.

Tai, kad tarnyboje skundus nagrinėja įvairialypė komanda ir kad interneto svetainė pateikiama daugeliu kalbų, rodo ombudsmeno įsipareigojimą padėti pagalbos ieškantiems žmonėms visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Nors ombudsmenė ne visada gali atlikti tyrimus dėl visų gautų skundų, tarnyba vis tiek deda pastangas padėti visiems, kurie ieško pagalbos.

2025 m. Ombudsmeno tarnyboje nagrinėtų skundų skaičius šoktelėjo 54 %, palyginti su 2024 m. Manoma, kad šią tendenciją iš dalies lemia tai, jog skundų pateikėjai sužino apie ombudsmeno buvimą naudodamiesi dirbtinio intelekto priemonėmis.

Labai džiugu, kad padidėjo visuomenės informuotumas apie piliečių teises ir mūsų darbą, o jis lėmė tai, kad per pastaruosius metus ombudsmenės pradėtų tyrimų skaičius išaugo 19 %. Tuo pat metu dėl labai išaugusio skundų skaičiaus padidėjo jų nagrinėjimui ir analizei reikalingas darbo krūvis, todėl prireikė daugiau tarnybos išteklių.

Tai kelia didelių sunkumų, kai dirbtinio intelekto teikiami patarimai yra netikslūs, o tai, be kita ko, lemia staigų nepriimtinų skundų skaičiaus padidėjimą (+86 %). Šie skundai dažnai laikomi nepriimtinais, nes skundo pateikėjas iš pradžių nesikreipė į atitinkamą instituciją. Nors ankstesniais metais tarnyba būtų patarusi skundo pateikėjui pirmiausia kreiptis į atitinkamą instituciją, daugelio šių naujų skundų atveju nurodyta institucija iš tikrųjų nėra atsakinga už rūpimą klausimą.

Kiti skundai teikiami dėl to, kad skundo pateikėjas nesutinka su ES institucijos argumentu, jog ji nėra atsakinga už iškeltą klausimą. Išnagrinėjus skundą ir pateiktus argumentus, ir galiausiai patvirtinus, kad ES institucijos sprendimas yra pagrįstas, skundo pateikėjas kreipiasi į Ombudsmeno tarnybą.

4.1. Skundų rūšys ir pateikėjai

4.1.1. Skundų ir strateginių tyrimų apžvalga

Ombudsmenė gali pradėti tyrimą tik dėl tų skundų, kurie priskiriami jos įgaliojimų sričiai ir atitinka būtinus „priimtinumo kriterijus“, pavyzdžiui, jei skundo pateikėjas anksčiau tam tikrą problemą bandė išspręsti tiesiogiai su atitinkama institucija.

Ombudsmenės tyrimų temos yra susijusios su ombudsmeno įgaliojimais ir gautais skundais. Tačiau, be pagrindinio darbo su skundais, ombudsmenė taip pat gali atlikti platesnio masto strateginius tyrimus, skirtus spręsti platesnius sisteminius klausimus, susijusius su ES institucijomis, arba tam tikromis aplinkybėmis, pradėti tyrimus savo iniciatyva, remdamasi skundu, pateiktu už ES ribų esančio skundo pateikėjo.

4.1.2. 2025 m. strateginiai tyrimai ir strateginės iniciatyvos

Be konkrečių skundų dėl netinkamo administravimo ES institucijose, Europos ombudsmenas taip pat įgaliotas savo iniciatyva nagrinėti platesnius strateginius klausimus. Strateginiai tyrimai skirti nagrinėti platesnio pobūdžio sistemines problemas, turinčias poveikį ES institucijoms, o strateginės iniciatyvos yra prašymai pateikti daugiau informacijos, o ne oficialūs tyrimai.

2025 m. ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą dėl to, kaip ES agentūros sprendžia „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus ir užbaigė tris strateginius tyrimus. Du tyrimai buvo susiję su atskaitomybe: kaip Komisija nagrinėja klausimus, susijusius su trečiosiomis šalimis, apmokančiomis jos vyresniųjų darbuotojų tarnybinių kelionių ir reprezentacines išlaidas ir kaip Komisija taiko ekspertų grupių veiklos skaidrumo taisykles. Trečias baigtas strateginis tyrimas buvo susijęs su Komisijos atliekamu pavojingų cheminių medžiagų rizikos valdymu. Tarnyba taip pat baigė vykdyti vieną strateginę iniciatyvą dėl to, kaip Komisija užtikrina, kad peržiūrėtos taisyklės, kuriomis reglamentuojama ES darbuotojų bendroji sveikatos draudimo sistema, garantuotų visapusišką su negalia susijusių sveikatos poreikių aprėptį.

4.1.3. Ombudsmeno įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai

2025 m. tarnyba išnagrinėjo rekordiškai daug skundų (2 249), nepatenkančių į jos įgaliojimų sritį, dažnai dėl to, kad jie nebuvo susiję su ES administracijos veikla. Šis padidėjimas (+62 %, palyginti su 2024 m.) iš dalies, regis, yra susijęs su tuo, kad skundams parengti naudojamas dirbtinis intelektas. 32 % visų tokių skundų dėl įgaliojimų sričiai nepriklausančių klausimų gauta iš Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos. Iš Ispanijos gauta 14 %, iš kitų dviejų šalių atitinkamai – 10 % ir 8 % skundų.

Dažniausiai buvo teikiami skundai dėl viešųjų paslaugų ir administracinio skaidrumo, o kiti skundai buvo susiję su įvairiais klausimais ir institucijomis, įskaitant nacionalinius teismus, sveikatos priežiūrą ir laisvą asmenų judėjimą.

Kiti tarnybos gauti skundai buvo susiję su ES institucijomis, ypač su Europos Komisija, tačiau jie nepateko į ombudsmenės įgaliojimų sritį, nes buvo susiję su politine veikla arba teisės aktų esme.

Be skundų, kuriuos pateikė pavieniai asmenys, įmonės ar organizacijos, ombudsmenė taip pat gavo keletą kolektyvinių skundų, kurie nepriklauso jos įgaliojimų sričiai. Jie buvo susiję su padėtimi Artimuosiuose rytuose, Europos gynybos iniciatyva „Parengties užtikrinimas iki 2030 m.“ ir 2024 m. Rumunijos prezidento rinkimų rezultatų panaikinimu.

Ombudsmenė visiems pagalbos ieškantiems asmenims atsakymus pateikė jų skundo kalba arba jų pageidaujama kalba. Atsakymuose buvo paaiškinti ombudsmeno įgaliojimai ir, pagal galimybes, pateiktos rekomendacijos skundo pateikėjams kreiptis į kitas pagalbą galinčias suteikti įstaigas. Nors šios įstaigos daugiausia buvo nacionalinės ir regioninės ombudsmeno tarnybos, ombudsmenė skundų pateikėjams taip pat rekomendavo kreiptis į valstybių narių nacionalines valdžios institucijas ir teisių ir vartotojų apsaugos organizacijas.

Atsižvelgdama į iškeltą klausimą ir prireikus tarnyba taip pat rekomendavo skundo pateikėjams kreiptis į ES institucijas (daugiausia Europos Komisiją ir Europos Parlamentą) arba į visos Europos tinklus, pavyzdžiui, SOLVIT ir Europos vartotojų centrus.

Skundų pateikėjams, kurie nebuvo patenkinti konkrečiais ES teisės aktais, ombudsmenė paprastai patarė kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą. Tiems, kurie kėlė su ES teisės įgyvendinimu susijusius klausimus nacionaliniu lygmeniu, buvo nurodoma kreiptis į nacionalinius arba regioninius ombudsmenus arba ES tarnybas, pavyzdžiui, „Europe Direct“, portalą „Your Europe“ ir Europos e. teisingumo portalą.

2025 m. spalio mėn. įdiegtas struktūruotas procesas e. paštu gaunamiems skundams nagrinėti buvo svarbus patobulinimas. Vietoj to, kad įregistruotų skundus tarnybos skundų valdymo sistemoje ir juos išnagrinėtų, tarnyba dabar atsako standartine žinute, kurioje pateikiama informacija apie ombudsmenės įgaliojimus ir nurodoma skundų pateikėjams užpildyti internetinę skundo formą, kurioje paaiškinti esminiai elementai, reikalingi pateikti išsamų skundą, patenkantį į ombudsmenės įgaliojimų sritį.

Šiuo metodu užtikrinama, kad e. paštu pateikti skundai būtų nagrinėjami skundų pateikėjams palankiu būdu, kartu padedant jiems pateikti visą reikiamą ir svarbią informaciją. Šis pokytis buvo labai svarbus, nes ombudsmenės įgaliojimų sričiai nepriklausančių skundų dalis sumažėjo nuo maždaug 67 % per pirmuosius dešimt mėnesių iki 47 % 2025 m. lapkričio ir gruodžio mėn.

4.2. Dėl kurių institucijų skųstasi?

4.3. Dėl ko skųstasi?

4.4. Pasiekti rezultatai

4.5. Poveikis ir pasiekimai

Vienas iš pagrindinių Europos ombudsmenės tikslų yra pasiekti apčiuopiamos naudos skundų pateikėjams ir visuomenei ES administravimo institucijų veiklos srityje. Ombudsmenė jo siekia teikdama pasiūlymus sprendimų, rekomendacijų ir patarimų forma. Ji taip pat gali paraginti instituciją išspręsti klausimą dar prieš pateikiant oficialų sprendimo pasiūlymą ar rekomendaciją.

4.5.1. Priimtinumo rodiklis

Priimtinumo rodiklis yra teigiamų atsakymų tarp visų ombudsmenės pateiktų pasiūlymų (sprendimų, rekomendacijų ir patarimų) procentinė dalis. Kadangi ombudsmenė suteikia institucijoms iki šešių mėnesių laiko imtis tolesnių veiksmų dėl jos sprendimuose užbaigti tyrimus pateiktų pasiūlymų, 2025 m. priimtinumo rodiklis apima 2024 m. baigtas nagrinėti bylas.

Remiantis statistika, ES institucijos teigiamai reagavo į tai, kad Ombudsmeno tarnyba vis dažniau teikia „sprendimų pasiūlymus“, kuriuose ombudsmenė konkrečiu atveju nurodo institucijai tolesnius veiksmus. 2024 m. buvo priimta 89 % sprendimų pasiūlymų ir 78 % tobulinimo pasiūlymų. Apskritai, 2024 m. ES institucijos patenkinamai bendradarbiavo su ombudsmene 72 % atvejų.

Visus 2025 m. ombudsmenė vėl skyrė dėmesį dialogui su ES institucijomis, įstaigomis ir organais. Kaip nurodyta jos strategijoje, ombudsmenė yra įsipareigojusi aktyviai skatinti prasmingą dialogą ir produktyvų bendradarbiavimą su ES institucijomis, įstaigomis ir organais. Tai yra itin svarbu siekiant geresnių rezultatų tiek skundų pateikėjams, tiek atitinkamoms institucijoms, padedant ombudsmenei vykdyti savo įgaliojimus ir skatinant į sprendimus orientuotą požiūrį.

5. Bendradarbiavimas su institucijomis

Vadovaudamasi nauja savo tarnybos strategija 2025–2029 metams, Europos ombudsmenė praėjusiais metais daugiausia dėmesio skyrė sprendimais grindžiamo dialogo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su ES institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais skatinimui. Tokiu požiūriu siekiama didinti tarnybos veiklos veiksmingumą ginant piliečių teises ir skatinant gerą administravimą.

5.1. Santykiai su ES

5.1.1. Europos Parlamentas

Europos ombudsmenės įgaliojimai grindžiami ES sutartimis, o ombudsmenė yra atskaitinga Europos Parlamento (EP) nariams. Kovo mėnesį naujai išrinkta ombudsmenė susitiko su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola, kad aptartų bendrus ateities prioritetus ir abiejų institucijų bendrą misiją – ginti Europos piliečių teises. Jos vėl susitiko gegužės mėn., kai ombudsmenė pateikė savo tarnybos 2024 m. metinį pranešimą.

Kitais mėnesiais ombudsmenė susitiko su keliais EP nariais, visų pirma su tų komitetų, kurių veikla susijusi su tarnybos misija, pirmininkais. Šia informavimo veikla buvo siekiama didinti informuotumą apie tarnybos vaidmenį ES bei aptarti naujausias bylas ir išvadas, tuo pačiu stiprinant glaudų abiejų institucijų bendradarbiavimą.

Svarbi šio bendradarbiavimo dalis – ombudsmenės dalyvavimas Parlamento rengiamuose klausymuose ir renginiuose. Jie suteikia galimybę pristatyti pagrindines svarbiausių tyrimų išvadas ir pabrėžti ES institucijoms pateiktų rekomendacijų svarbą.

Per metus ombudsmenė dalyvavo keliuose Parlamento komitetų posėdžiuose. Pavyzdžiui, ji dalyvavo diskusijose su Teisės reikalų (JURI) komiteto nariais dėl skubaus sprendimų priėmimo ir ES administracinės teisės poreikio. Ombudsmenė taip pat dalyvavo diskusijose Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitete dėl teisinės valstybės principo Europos Sąjungoje ir Visuomenės sveikatos (SANT) komitete dėl piliečių galimybės naudotis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Šios diskusijos suteikė puikią galimybę sustiprinti Ombudsmeno tarnybos ir Parlamento tarpusavio pasitikėjimą ir sudarė sąlygas tolesniam bendradarbiavimui. Tarnybos atstovai taip pat dalyvavo EP narių surengtuose klausymuose ir renginiuose, skirtuose konkrečioms temoms, pavyzdžiui, Europos lėšų naudojimo stebėsenai, galimybei susipažinti su dokumentais ir ES teisėkūros proceso skaidrumui, aptarti.

Rugsėjo mėnesį Strasbūro rotušėje vykusioje Europos ombudsmeno 30-ųjų metinių šventėje atidarymo kalbą sakė Parlamento pirmininko pavaduotoja Sabine Verheyen.

Ombudsmenė taip pat dalyvavo susitikime su Europos Parlamento ryšių biurų (EPLO) vadovais, siekdama geriau informuoti apie savo tarnybos veiklą valstybėse narėse.

Remdamasi tarnybos įsipareigojimu užtikrinti aiškią komunikaciją, ombudsmenė pasakė kalbą konferencijoje apie aiškią kalbą, kurią surengė Europos Parlamento Vertimo raštu ir aiškios kalbos generalinis direktoratas (DG TRAD).

5.1.2. Peticijų komitetas

Europos Parlamento Peticijų (PETI) komitetas yra atsakingas už santykių su Europos ombudsmenu priežiūrą ir bendradarbiavimą su juo siekiant užtikrinti, kad piliečiams susirūpinimą keliantys klausimai būtų sprendžiami ES lygmeniu. 2025 m. Ombudsmeno tarnyba toliau bendradarbiavo su PETI komitetu siekdama bendro tikslo – užtikrinti, kad ES institucijos gerbtų piliečių pagrindines teises.

Birželio mėnesį ombudsmenė PETI komiteto nariams pristatė 2024 m. metinį pranešimą ir apibūdino savo 2025–2029 m. strategijos pagrindinius principus. Šis pranešimas paskatino diskusiją su Europos Parlamento nariais apie dabartinius ir būsimus iššūkius piliečiams.

Be to, ombudsmenė susitiko su PETI komiteto pirmininku Bogdanu Rzońca, keliais šio komiteto EP nariais, Europos Parlamento Piliečių teisių, teisingumo ir institucinių reikalų generalinio direktorato (DG IUST) generaliniu direktoriumi bei PETI komiteto sekretoriato vadovu.

5.1.3. Europos Komisija ir Taryba

Be Europos Parlamento, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba yra pagrindiniai ES lygmens Ombudsmeno tarnybos partneriai.

Kadangi Komisija yra didžiausia ES institucija ir ES vykdomosios valdžios institucija, daugelis skundų, kuriuos gauna Ombudsmeno tarnyba, yra susiję su jos veikla. Todėl, siekiant rasti praktinius sprendimus piliečiams, itin svarbu palaikyti konstruktyvų šių dviejų institucijų dialogą.

Birželio mėnesį ombudsmenė susitiko su Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen, kad aptartų tokius svarbius klausimus kaip galimybė laiku susipažinti su dokumentais ir įtraukusis sprendimų priėmimas. Ji taip pat susitiko su Komisijos nariu Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už institucijų ryšius. Šių susitikimų rezultatas – aiškus įsipareigojimas palaikyti atvirą ir nuolatinį Ombudsmeno tarnybos ir Komisijos dialogą.

Darbuotojų lygmeniu Ombudsmeno tarnyba taip pat palaikė glaudžius ryšius su Komisijos tarnybomis, siekdama užtikrinti veiksmingą ir į sprendimus orientuotą požiūrį atliekant tyrimus.

Be to, ombudsmenė susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa, kad aptartų ES administravimo skaidrumo ir etikos klausimus. Jie taip pat nagrinėjo būsimo bendradarbiavimo galimybes siekiant užtikrinti, kad ES institucijos ir agentūros piliečių akyse išliktų patikimos.

Gruodžio mėnesį ombudsmenė dalyvavo konferencijoje, skirtoje Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos paskelbimo 25-osioms metinėms paminėti, kurią surengė Europos Komisija, Tarybai pirmininkaujanti Danija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra. Šis renginys suteikė progą išnagrinėti, kaip Chartija formavo pagrindinių teisių kultūrą ES, ir apmąstyti būsimus iššūkius bei galimybes. Ombudsmenė pažymėjo, kad Chartija, kaip pirminės ES teisės dokumentas, kuriuo įtvirtinamos pagrindinės piliečių teisės, tapo itin svarbiu mūsų Sąjungos ramsčiu.

5.1.4. Kitos institucijos, agentūros ir organizacijos

Siekiant užtikrinti, kad Europos ombudsmeno vaidmuo būtų suprantamas ir gerbiamas, itin svarbu stiprinti darbo santykius su ES institucijomis, įstaigomis ir organais, taip pat su svarbiomis ES nepriklausančiomis institucijomis. Šis bendradarbiavimas taip pat yra būtinas siekiant greitai ir teisingai išnagrinėti skundus, skatinti teigiamus pokyčius piliečių ir įmonių labui bei puoselėti gerą administracinę praktiką.

Šiuo principu ombudsmenė vadovavosi 2025 m. bendraudama ir susitikdama su keliais ES institucijų ir agentūrų vadovais, tarp jų – Europos investicijų banko (EIB) pirmininke Nadia Calviño, Pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktore Sirpa Rautio, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) laikinuoju vykdomuoju direktoriumi Bernhardu Urlu ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) direktoriumi Oliveriu Salles.

Be to, ombudsmenė dalyvavo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) personalo komiteto plenariniame posėdyje, kuriame buvo aptariami su darbuotojais susiję atvejai, pavyzdžiui, dėl priekabiavimo, taip pat Regionų komiteto biuro posėdyje, kuriame pasikeista nuomonėmis apie atitinkamus atvejus.

Kadencijos pradžioje ombudsmenė susitiko su Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru Michaelu O’Flaherty ir Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo (ENNHRI) pirmininke Louise Holck. Ombudsmenė taip pat dalyvavo kovo mėnesį Europos Taryboje vykusioje aukšto lygio ombudsmenų institucijų ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų konferencijoje.

5.1.5. Ombudsmenės vizitai į ES valstybes nares

Vykdydama reguliarius vizitus į ES valstybes nares ir ES agentūrų biurus, 2025 m. ombudsmenė lankėsi Lenkijoje, Maltoje ir Ispanijoje. Šių vizitų į valstybes nares metu buvo rengiami susitikimai su ES agentūromis, nevyriausybinėmis organizacijomis, ombudsmenais, nacionalinėmis institucijomis ir universitetais, siekiant nacionaliniu lygmeniu didinti informuotumą apie Ombudsmeno tarnybą.

Lenkijoje ombudsmenė dalyvavo Lenkijos teisingumo ministerijos surengtoje konferencijoje „Pilietinės visuomenės vaidmuo saugant teisinės valstybės principą“. Vizito metu ji susitiko su Lenkijos ir Ukrainos ombudsmenais bei apsilankė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje (FRONTEX), kur susitiko su jos vykdomuoju direktoriumi.

Maltoje ombudsmenės vizitas sutapo su Maltos parlamento ombudsmeno institucijos 30-ųjų metinių minėjimu, kurio metu buvo suteikta galimybė dalyvauti renginyje, skirtame geram valdymui sudėtingais laikais aptarti. Be diskusijų su įvairių Europos šalių ombudsmenais, ombudsmenė susitiko su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), kurios daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisių, prieglobsčio ir migracijos klausimams. Ombudsmenė taip pat lankėsi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūroje (EUAA) ir dalyvavo išsamiose diskusijose.

Ispanijoje ombudsmenė surengė dvišalį susitikimą su Ispanijos ombudsmenu, dalyvavo diskusijose su Ispanijos aplinkosaugos NVO, „Forbes Women“ organizuotame renginyje pasakė pagrindinę kalbą apie lyčių lygybės skatinimą Europos Sąjungoje ir universitete Universidad Autónoma de Madrid skaitė paskaitą tema „Europos ombudsmeno vaidmuo ir jo poveikis piliečiams“.

Be to, ombudsmenė skaitė paskaitą Europos žmogaus teisių ir demokratizacijos magistrantūros (EMA) studentams Pasaulinio švietimo žmogaus teisių klausimais universitetų tinklo renginyje Venecijoje (Italija).

---

5.2. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija

Europos Sąjunga yra pasirašiusi JT asmenų su negalia teisių konvenciją (JT ANTK) – privalomą tarptautinį žmogaus teisių dokumentą, kuriuo siekiama „skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi asmenys su negalia visapusiškai ir vienodai naudotųsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui“.

JT asmenų su negalia teisių konvencijos laikymasis Europos Sąjungoje stebimas pagal ES ANTK sistemą. Ombudsmeno tarnyba, kaip šios sistemos narė, skiria didelį dėmesį tam, kaip ES administracija įgyvendina Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją. 2025 m. pradžioje pagal šią sistemą pateiktas atnaujintas dokumentas, į kurį įtraukta Ombudsmeno tarnybos informacija, skirtas JT ANTK komitetui periodinei ES atitikties konvencijai peržiūrai atlikti.

2025 m. kovo mėn. JT ANTK komitetas pateikė baigiamąsias pastabas. Jose atkreiptas dėmesys į kelias pasikartojančias problemas, kurias Ombudsmeno tarnyba taip pat nustatė nagrinėdama skundus ir veikdama savo iniciatyva. Tai, be kita ko, deinstitucionalizavimas ir ES lėšų naudojimas; asmenų su negalia darbo sąlygos ES administracijoje, įskaitant įdarbinimą, išmokas globėjams ir tinkamas sąlygas; ir ES darbuotojams su negalia taikoma sveikatos draudimo apsauga. ANTK komitetas taip pat pažymėjo, kad ES institucijos turėtų laikytis ombudsmeno rekomendacijų.

2025 m. Ombudsmeno tarnyba išnagrinėjo keletą skundų, susijusių su asmenų su negalia teisėmis, visų pirma susijusių su įdarbinimu ES ir personalo klausimais. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu tirta, kaip Komisija nagrinėja skundus dėl diskriminacijos dėl negalios, taip pat dėl tinkamų sąlygų sudarymo.

Europos ombudsmenė ir ES pagrindinių teisių agentūra kartu atliko ES agentūrų apklausą, kurioje daugiausia dėmesio skirta asmenų su negalia, įskaitant ES darbuotojus su negalia, teisėms.

Be to, per metus Ombudsmeno tarnyba įvairiuose renginiuose informavo apie savo darbą, susijusį su asmenų su negalia teisėmis, pavyzdžiui, atliekant JT ANTK laikymosi Europos Sąjungoje peržiūrą. Ombudsmenė taip pat dalyvavo metiniame seminare, skirtame asmenų su negalia teisėms, kurį Asmenų su negalia teisių savaitės metu surengė Parlamento Peticijų (PETI) komitetas.

6. Komunikacija

Svarbi Ombudsmeno tarnybos darbo dalis yra matomumo užtikrinimas, norint pasiekti suinteresuotuosius subjektus, ES administraciją ir pilietinę visuomenę. Tarnybos komunikacijos veikla yra orientuota ne tik į atliekamus tyrimus, bet ir apskritai į skaidrumo, etikos ir atskaitomybės skatinimą ES institucijose.

Balandžio mėnesį ombudsmenė žurnalistams pristatė 2024 m. metinį pranešimą, o tai buvo puiki proga pasidalyti savo kadencijos planais ir paskelbti apie pirmąjį savo iniciatyva pradėtą tyrimą.

Ombudsmenė taip pat dalyvavo ir skaitė pranešimus keliuose ES ir tarptautinių institucijų surengtuose renginiuose. Tai buvo Lyčių lygybės savaitė ir keletas Europos Parlamento surengtų grupių susitikimų bei komitetų posėdžių; Europos piliečių veiksmų tarnybos diena; Europos žurnalistų asociacijos kongresas; Pasaulio ekonomikos forumo podiumo diskusija apie gerą valdymą; taip pat keletas kitų pranešimų suinteresuotiesiems subjektams, piliečiams ir jaunimui, įskaitant gegužės mėnesį vykusį Europos jaunimo renginį.

Kalbant apie ombudsmenės veiklos nušvietimą žiniasklaidoje 2025 m., paskelbta apie 3 800 straipsnių, kuriuose buvo paminėti tyrimai arba tiesiogiai pranešama apie juos.

Ombudsmenė ir jos darbuotojai tęsė informavimo veiklą – davė interviu žiniasklaidos atstovams, dalyvavo akademinėse konferencijose ir bendravo su lankytojų grupėmis.

Siekiant, kad piliečiams būtų lengviau susipažinti su Ombudsmeno tarnybos darbu ir politika, ombudsmenės strategija 2025–2029 metams ir viešųjų pirkimų bei dotacijų tyrimų teminė sritis buvo pristatytos slenkamuosiuose internetiniuose pasakojimuose. Šis pagrindinių teminių sričių pristatymo būdas bus taikomas ir 2026 m.

2025 m. tarnyba išplėtė savo komunikacijos veiklą – socialiniuose tinkluose pradėjo reguliariai skelbti vaizdo medžiagą, kuria aiškinamas tarnybos darbas ir ombudsmenės veikla, taip pat pristatomos tam tikros specializuotos temos.

Tai buvo „rezultatų pristatymo“ vaizdo įrašai, kuriuose ombudsmenė apžvelgė naujausią informaciją apie tyrimus, taip pat savo susitikimus ir viešas kalbas, ir atvejų aiškinamieji vaizdo įrašai, kuriuose ji išsamiai pateikė konkrečius pagrindinius tyrimo rezultatus.

Be to, tarnyba vykdė socialinių tinklų kampaniją „Behind the Scenes“, per kurią kolegos iš įvairių tarnybos padalinių – tyrimų pareigūnai, patarėjai teisės klausimais, skaitmeninės komunikacijos ekspertai – paaiškino savo vaidmenį ir kasdienes užduotis. Buvo siekiama pabrėžti, kad Europos ombudsmeno tarnyba yra atvira, piliečiams palanki ir profesionaliai veikianti institucija, kartu akcentuojant pagrindines jos vertybes. 2025 m. iš dalies dėl minėtos veiklos stebėtojų skaičius nuolat augo visose tarnybos naudojamose socialinių tinklų platformose. Iš viso naujų stebėtojų skaičius socialiniuose tinkluose išaugo 13 338, o trijose pagrindinėse tarnybos naudojamose platformose („LinkedIn“, „Instagram“, „Bluesky“) įsitraukimo rodiklis siekė 5,36 %. Apsilankymo svetainėje iš socialinių tinklų rezultatai taip pat buvo geri – 8 416 lankytojų į ją pateko tiesiogiai per įrašus. Apskritai interneto svetainė išlieka pagrindine tarnybos komunikacijos priemone – per metus joje apsilankyta 1 786 995 kartus.

6.1. Ombudsmeno tarnybai sukanka 30 metų

2025 m. minėtos 30-osios Europos ombudsmeno tarnybos veiklos metinės.

Visus metus didžioji dalis ombudsmeno informavimo veiklos buvo planuojama ir organizuojama remiantis tarnybos 30-ųjų metinių tema ir vaizdine tapatybe.

Vykdant kampaniją „Ar žinojote?“ pristatyta įvairių faktų apie tarnybą, įskaitant jos misiją, istoriją ir veiklos principus.

Socialinių tinklų kampanija, apėmusi vaizdo įrašus su kolegomis bei ombudsmenės vaizdo pranešimą, buvo papildyta slenkamuoju pasakojimu, kuriame šie elementai pateikti platesnei tarnybos suinteresuotųjų subjektų auditorijai pritaikyta forma.

Sukaktis taip pat buvo paminėta renginiu, kurį kartu su Strasbūro miestu organizavo Ombudsmeno tarnyba ir kuris sutapo su naujo miesto tramvajaus, pažymėto Ombudsmeno tarnybos logotipu ir vertybėmis, pristatymu. Tramvajus mieste kursavo iki 2025 m. pabaigos.

Visus metus įvairiose vietose buvo eksponuojama fizinė paroda su stendais, kuriuose pristatyta Ombudsmeno tarnybos istorija ir jos veiklos sritys. Paroda buvo rodoma Strasbūre, Europos Parlamente per plenarinius posėdžius, taip pat Europos ombudsmenų tinklo konferencijoje – kas dvejus metus vykstančiame renginyje, kurį organizuoja Ombudsmeno tarnyba.

---

6.2. Apdovanojimas už gerą administravimą

Spalio mėnesį ombudsmenė oficialiai paskelbė kandidatus į penktąjį Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą.

Šis apdovanojimas teikiamas už ES viešojo administravimo srities veiklą, turinčią akivaizdų ir tiesioginį teigiamą poveikį piliečių gyvenimui. Be bendrojo apdovanojimo laimėtojo, bus išrinkti ir nugalėtojai keliose kategorijose.

Šių metų apdovanojimų kategorijos apima: technologinių inovacijų ir dirbtinio intelekto taikymo srities pasiekimus, piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo srities pasiekimus, įvairovės ir įtraukties srities pasiekimus bei atviros viešojo administravimo srities pasiekimus.

Patariamasis komitetas sudarys galutinį kandidatų sąrašą, o Europos ombudsmenė atrinks nugalėtojus ir paskelbs juos per specialią ceremoniją 2026 m. birželį. Taip pat vyks viešas balsavimas internetu dėl populiariausio projekto.

7. Europos ombudsmenų tinklas

Europos ombudsmenų tinklas (EOT) yra neoficialus Europos ombudsmeno koordinuojamas tinklas, kurį sudaro daugiau kaip 95 ombudsmeno tarnybos ir panašios įstaigos Europos šalyse, taip pat Europos Parlamento Peticijų komitetas.

Svarbi EOT priemonė yra užklausų procedūra. Taikydami šią procedūrą EOT nariai gali užduoti klausimus dėl ES teisės, kilusius atliekant tyrimus, o Europos ombudsmenė jų vardu gauna ekspertų atsakymus iš ES institucijų. 2025 m. užklausų temos buvo susijusios su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu, visų pirma išmokų vaikui srityje, ES piliečių šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, laisvo judėjimo teisėmis ir Kroatijos studentų, studijuojančių kitoje ES šalyje, galimybe gauti sveikatos draudimą.

2025 m. ombudsmenė taip pat apsilankė kai kuriose nacionalinių ombudsmenų tarnybose. Varšuvoje ji susitiko su Lenkijos žmogaus teisių komisaru, taip pat Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaru, Madride – su Ispanijos ombudsmenu ir Valetoje – su Maltos parlamento ombudsmenu. Per šiuos vizitus ombudsmenė kartu su nacionaliniais ombudsmenais aptarė abiem pusėms svarbius klausimus ir ieškojo geresnių bendradarbiavimo būdų sprendžiant piliečių problemas.

7.1. Europos ombudsmenų tinklo konferencija

2025 m. lapkričio mėn. Briuselyje įvyko Europos ombudsmenų tinklo metinė konferencija. Ji suteikė galimybę visos Europos ombudsmenams stiprinti bendradarbiavimą, keistis idėjomis ir numatyti ateityje spręstinas problemas.

Konferencijoje dalyviams buvo sudarytos sąlygos aktyviai įsitraukti ir diskutuoti. Be įžanginių ir baigiamųjų plenarinių sesijų, konferencijoje per dvi dienas buvo surengti aštuoni praktiniai seminarai įvairiomis temomis. Tai leido ombudsmenams sutelkti dėmesį į temas, kurios yra itin aktualios jų šaliai ar regionui.

Aštuoniuose praktiniuose seminaruose buvo aptarti šie klausimai:

• praktinės ES vidaus judumo kliūtys;
• ES teisės aktų laikymosi stebėsenos iššūkiai ir galimybės;
• ombudsmenų nepriklausomumo išsaugojimas sudėtingais laikais;
• keitimasis ombudsmenų patirtimi nagrinėjant skundus aplinkos klausimais;
• ombudsmeno vykdoma pusiau privataus ir pusiau viešojo administravimo priežiūra;
• piliečių teisių apsaugos suskaidymo prevencija;
• kintantis ombudsmenų vaidmuo nagrinėjant skundus migracijos ir prieglobsčio klausimais;
• reglamentavimo supaprastinimas – ką tai galėtų reikšti teisių apsaugai.

Kai kuriuose praktiniuose seminaruose taip pat dalyvavo ES įstaigų, kaip antai Europos Komisijos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, atstovai, kurie dalijosi savo žiniomis ir patirtimi.

Po konferencijos, 2026 m. pradžioje Malagoje (Ispanija) planuojama surengti ryšių palaikymo pareigūnų susitikimą, kurio metu bus aptartos praktiniuose seminaruose padarytos išvados ir apsvarstyti galimi ateities projektai.

8. Dirbtinis intelektas

Skaitmeninėms priemonėms keičiant viešųjų įstaigų paslaugų teikimo piliečiams būdus, Ombudsmeno tarnyba pasitelkė dirbtinį intelektą (DI), siekdama operatyviau ir veiksmingiau teikti paslaugas. Visus 2025 m. tarnyba dėjo pastangas, kad DI būtų diegiamas vadovaujantis gero administravimo, atskaitomybės ir skaidrumo principais.

Siekdama užtikrinti, kad DI diegimas būtų vykdomas laikantis šių principų, tarnyba sudarė tarpžinybinę DI darbo grupę, kuri padeda priimti strateginius sprendimus ir vykdyti žinių mainus su vidaus ir išorės suinteresuotaisiais subjektais. Buvo įdarbintas specialus DI pareigūnas, atsakingas už technologijų priežiūrą ir visos su DI susijusios veiklos koordinavimą, užtikrinant, kad technologinė pažanga išliktų tvirtai susieta su ombudsmeno misija – tarnauti piliečiams. Tarnyba taip pat dalyvavo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) organizuotame DI korespondentų tinkle – forume, kuriame ES institucijos savanoriškai keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais.

Ombudsmeno tarnyba pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama išbandyti, kaip naudojama „GPT@EC“– bendrosios paskirties generatyvinio DI sistema, naudojanti Europos Komisijos sukurtus didžiuosius kalbos modelius ir skirta visoms ES institucijoms. Šio bandomojo projekto metu nagrinėjama, kaip DI gali padėti atlikti pagalbines užduotis, susijusias su bylų nagrinėjimu, administraciniu darbu ir komunikacija, tuo pačiu išlaikant ombudsmeno įgaliojimų pagrindą sudarantį nepriklausomumą ir sąžiningumą. Bandomojo projekto metu įvertinamos DI galimybės atlikti keletą konkrečių užduočių: gerinti dokumentų, įskaitant raštus, rekomendacijas ir sprendimus, projektų aiškumą ir stilių; nagrinėti ES ir nacionalinius teisės aktus; apibendrinti ir analizuoti didelės apimties dokumentus, pridėtus prie skundų arba gautus atliekant tyrimus; redaguoti projektus tokiose administracinėse srityse kaip žmogiškieji ištekliai ir finansai; teikti kodavimo pagalbą IT projektuose; taip pat padėti atlikti komunikacijos užduotis, pavyzdžiui, tikrinti gramatiką ir rengti dokumentų santraukas.

Projektas pradėtas įgyvendinti įdiegus griežtas valdymo priemones, įskaitant rizikos valdymo sistemas, poveikio duomenų apsaugai vertinimus, naudojimo gaires ir apsaugos mechanizmus, skirtus duomenų apsaugai, saugumui, autorių teisių laikymuisi ir žmogaus atliekamai priežiūrai užtikrinti. Susitarimu dėl paslaugų lygio su Europos Komisija užtikrinama, kad ombudsmeno dokumentų projektai, darbo medžiaga, su bylomis susijusi informacija ir asmens duomenys liktų apsaugoti ir neprieinami Komisijos darbuotojams ar trečiosioms šalims be leidimo. Ombudsmeno tvarkomi duomenys nenaudojami DI modeliams rengti ar tobulinti.

Pagrindinis šio bandomojo projekto principas – žmogaus vykdoma priežiūra. DI naudojantys darbuotojai išlieka visiškai atsakingi už visus rezultatus, o DI nenaudojamas priimant sprendimus, teikiant rekomendacijas, vertinant priimtinumą, nustatant rezultatus ar sudarant skundų pirmumo eilę.

Prieš naudojant bet kokį DI sukurtą turinį, darbuotojai patikrina jo tikslumą, siekdami užtikrinti, kad ši technologija padėtų didinti efektyvumą, o skundų nagrinėjimas ir tyrimai būtų grindžiami žmogaus vertinimu ir sprendimų priėmimu.

Atsižvelgiant į ombudsmeno įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę naudojant dirbtinį intelektą, ombudsmeno interneto svetainėje paskelbtas pranešimas dėl DI, kuriame pateikiama aiški informacija apie DI sistemų naudojimą, taikomas apsaugos priemones ir skundų pateikėjų teises bendraudami su Ombudsmeno tarnyba.

9. Ištekliai

9.1. Biudžetas

Europos ombudsmeno tarnybos biudžetui numatomas atskiras ES biudžeto skirsnis. Jis suskirstytas į tris antraštines dalis. Į pirmą antraštinę dalį įtraukiami atlyginimai, išmokos ir kitos su darbuotojais susijusios išlaidos. Antra antraštinė dalis skirta pastatams, baldams, įrangai ir kitoms veiklos išlaidoms. Trečia antraštinė dalis apima išlaidas, susijusias su institucijos atliekamomis bendrosiomis funkcijomis. 2025 m. biudžeto asignavimų suma siekė 15 558 918 EUR.

Siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą, Ombudsmeno tarnybos vidaus auditorius reguliariai tikrina tarnybos vidaus kontrolės sistemas ir atliekamas finansines operacijas. Kaip ir kitų institucijų atveju, Europos Audito Rūmai atlieka ombudsmeno veiklos peržiūrą ir, vykdydami išorės auditą, nenustatė jokių konkrečių problemų.

---

9.2. Išteklių naudojimas

Ombudsmeno tarnyba kasmet tvirtina metinį valdymo planą, kuriame nustatomi konkretūs veiksmai, kurių tarnyba turi imtis siekdama įgyvendinti ombudsmenės strategijos uždavinius ir prioritetus. Kadangi 2025 metai buvo laikotarpis, kai keitėsi ombudsmeno kadencija, metinį planą prieš rinkimus patvirtino buvusi ombudsmenė, pagal savo strategiją „2024 m. link“. 2025 m. spalio mėn. naujoji ombudsmenė priėmė savo strategiją „Pasitikėjimo stiprinimas. Pokyčių skatinimas“, kuria bus grindžiami būsimi metiniai valdymo planai.

Ombudsmeno tarnyboje dirba aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai. Tai užtikrina, kad tarnyba galėtų nagrinėti skundus 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir didinti informuotumą apie ombudsmeno darbą ES. Tarnybos mišri darbo politika, orientuota į rezultatus ir grindžiama pasitikėjimu, remia ombudsmenės siekį skatinti modernią, skaitmeninę ir lanksčią darbo aplinką.

2025 m. Ombudsmeno tarnybos etatų plane buvo 75 pareigybės, be to, tarnyboje dirbo vidutiniškai aštuoni sutartininkai. 2025 m. Ombudsmeno tarnyboje darbo patirties taip pat įgijo 18 stažuotojų: 2024-2025 m. stažuotojų grupė baigė stažuotę rugpjūčio mėn., o 2025–2026 m. grupė pradėjo stažuotę rugsėjo mėn.

Išsamią informaciją apie Ombudsmeno tarnybos struktūrą ir skyrių užduotis rasite ombudsmeno interneto svetainėje.

Kaip susisiekti su Europos ombudsmene

Pašto adresas

Médiateur européen
1 avenue du Président Robert Schuman
CS 30403
F-67001 Strasbourg Cedex

Adresas lankytojams:

Strasbūras

Bâtiment Václav Havel (HAV)
Allée Spach
F-67000 Strasbourg

Briuselis

Bâtiment Froissart (FRS)
Rue Froissart 87
B-1000 Bruxelles

Internete

• interneto svetainė ombudsman.europa.eu
• „Bluesky“ bsky.app/profile/ombudsman.europa.eu
• „Instagram“ instagram.com/euombudsman
• „LinkedIn“ linkedin.com/company/european-ombudsman
• „Threads“ threads.net/euombudsman
• „YouTube“ youtube.com/user/eotubes

Telefonu

+33 (0)3 88 17 23 13

---

© Europos Sąjunga, 2026

Visos nuotraukos, infografikai ir informaciniai vaizdai yra © Europos Sąjungos nuosavybė. Kai kurie iliustraciniai vaizdai ir grafiniai elementai, panaudoti vaizdinėje medžiagoje, paimti iš „Adobe Stock“ vaizdų bibliotekos.
Leidžiama atgaminti švietimo ir nekomerciniais tikslais, nurodžius šaltinį.
FrutigerNext šriftas.

HTML	ISBN 978-92-9483-437-9	ISSN 1830-690X	doi: 10.2869/5642083	QK-01-26-001-LT-Q