1. Įvadas

Man labai malonu pristatyti 2023 m. Europos ombudsmeno metinį pranešimą.

ES sprendimai priimami vis sudėtingesnėje, sparčiai kintančioje aplinkoje, kurioje veikia daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, todėl tokios nepriklausomos priežiūros institucijos, kaip Europos ombudsmenas, tampa dar reikalingesnės ir svarbesnės, siekiant užtikrinti, kad Europos administracija ir toliau būtų atskaitinga ir skaidri.

Mano tarnyba primena ES institucijoms, kad nors tam tikromis aplinkybėmis gali būti reikalingi skubūs politiniai veiksmai, įprastas į piliečius orientuotas administravimas turėtų būti toks, kad būtų sudarytos sąlygos viešoms diskusijoms ir kontrolei.

Į tai atsižvelgdama, paprašiau Europos Parlamentą paremti mano rekomendaciją prioriteto tvarka spręsti Europos Komisijos didelio vėlavimo nagrinėjant prašymus susipažinti su dokumentais problemą, visų pirma kylančią jai peržiūrint savo pirminius sprendimus dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Eidama Europos ombudsmenės pareigas, tokį specialųjį pranešimą Europos Parlamentui parengiau tik antrąjį kartą. Tai rodo šio klausimo svarbą demokratinėi priežiūrai. Esu dėkinga Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui už tai, kad taip greitai ėmėsi šio klausimo.

Etikos klausimai išliko aktualūs visus metus. Atidžiai sekiau reformų procesą Europos Parlamente po 2022 m. pabaigoje kilusio korupcijos skandalo. Nors tam tikri Parlamento etikos sistemos aspektai akivaizdžiai patobulinti, labai svarbu bus reformas tinkamai įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą.

2023 m. daug dėmesio skyrėme su migracija susijusiems tyrimams – pradėjau tyrimą savo iniciatyva, siekdama išaiškinti FRONTEX vaidmenį vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje. Atskirame tyrime paprašiau agentūros dėti daugiau pastangų, kad per apklausas būtų gerbiamos migrantų pagrindinės teisės. Taip pat paprašiau pateikti daugiau informacijos apie ES ir Tuniso susitarimo memorandumą, įskaitant informaciją apie tai, ar Komisija atliko poveikio žmogaus teisėms vertinimą.

Migracija buvo viena iš pagrindinių temų, aptartų lapkričio mėn. Europos Parlamente įvykusioje Europos ombudsmenų tinklo konferencijoje. Susirinkę nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai taip pat plačiai diskutavo apie dirbtinio intelekto naudojimą viešojo administravimo institucijose, taip pat apie aukštų etikos standartų svarbą viešajame gyvenime.

Džiaugiausi galėdama birželio mėn. surengti ketvirtąjį Europos ombudsmeno tarnybos teikiamą apdovanojimą už gerą administravimą. Per apdovanojimų ceremoniją ir vėl pristatyta daugybė puikių visos ES administracijos darbuotojų įgyvendinamų iniciatyvų ir projektų. Bendras apdovanojimas įteiktas Eurojustui ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūrai už jų darbą padedant pilietinei visuomenei dokumentuoti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Ateinantys metai yra svarbūs Europos ir viso pasaulio demokratijai. Žmonių sprendimai prie balsadėžių turės įtakos ne tik viešajai politikai, bet ir pačiai demokratijai, įskaitant stabdžių ir atsvarų sistemą, padedančią užtikrinti pagrindines teises ir valdžios institucijų atskaitomybę. Viešojo administravimo institucijos visame pasaulyje turės, kaip įprasta, laviruoti tarp siekio išsaugoti nepriklausomumą ir valdžios institucijų reikalavimų, viešąjį interesą laikydamos savo orientyru. ES institucijos nesiskiria – joms rodyti kryptį turi Europos ombudsmenas. Kaip matyti iš praeitų metų apdovanojimo už gerą administravimą, ES pasisekė, kad jai dirba darbštūs, visuomenės interesų paisantys ir nepriklausomai mąstantys pareigūnai. Tikiuosi, kad toliau drauge dirbdami, parodysime, kaip geras viešasis administravimas gali padėti apsaugoti demokratiją ir pagrindines teises.

Emily O’Reilly

2. Glaustai apie 2023 m.

3. Pagrindinės temos

Ombudsmeno tarnyba padeda žmonėms, įmonėms ir organizacijoms spręsti problemas, kurių jiems kyla bendraujant su ES institucijomis. Tarp tokių problemų – nepakankamas skaidrumas priimant sprendimus, vėlavimas ar atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, pagrindinių teisių pažeidimai ir su sutartimis susiję klausimai. Tolesniuose skyriuose apžvelgiamos svarbiausios tam tikrų sričių bylos.

3.1. Teisė susipažinti su dokumentais

ES piliečiams suteikiamos plačios teisės susipažinti su ES institucijų dokumentais. Jei jiems kyla sunkumų gauti prieigą prie šių dokumentų, jie gali kreiptis į ombudsmeno tarnybą.

Pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, ombudsmenė paprašė Europos Komisijos skubiai spręsti sisteminio vėlavimo tvarkant prašymus leisti susipažinti su dokumentais, problemą, pažymėdama, kad būtina esminė pertvarka, jei ji nori laikytis ES teisėje dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais (Reglamentas Nr. 1049/2001) nustatytų terminų. Ombudsmenės tyrime atskleista, kad tais atvejais, kai asmenys prašo dar kartą apsvarstyti sprendimą leisti susipažinti su dokumentais, t. y. pateikia kartotinį prašymą, Komisija nesilaiko teisės aktuose nustatytų terminų 85 proc. atvejų. Rugsėjo mėn. ombudsmenė pateikė Europos Parlamentui specialųjį pranešimą, prašydama instituciją oficialiai paremti jos raginimą Komisijai veikti laikantis jos rekomendacijos. Lapkričio mėn. ji aptarė pranešimą su Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariais.

Ombudsmenė taip pat pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl to, kaip Komisija, Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba nagrinėja prašymus visuomenei leisti susipažinti su teisėkūros dokumentais. Ankstesni ombudsmenės tyrimai parodė, kad šios trys institucijos, nagrinėdamos prašymus leisti susipažinti su dokumentais, ne visiškai laikosi ES teisės, ypač teismų praktikos.

Atlikusi tyrimą, ombudsmenė paprašė Tarybos leisti visuomenei susipažinti su jos teisės tarnybos parengta nuomone dėl siūlomo minimalaus darbo užmokesčio įstatymo, teigdama, kad, užtikrinant didesnį skaidrumą vykstant deryboms dėl įstatymo projekto, būtų sudarytos geresnės sąlygos visuomenei dalyvauti ES teisėkūros procese. Atsižvelgdama į ombudsmenės rekomendaciją, Taryba leido susipažinti su prašomu dokumentu. Ombudsmenė taip pat kritikavo Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) atsisakymą tenkinti daugybę prašymų leisti visuomenei susipažinti su parengiamaisiais dokumentais, susijusiais su tarptautiniu duomenų perdavimu. Reaguodama į ombudsmenės rekomendaciją, EDAV galiausiai suteikė platesnę prieigą prie prašomų dokumentų.

Klausimas, kas yra ES dokumentas, išliko aktualus ir 2023 m. Ombudsmenė kritikavo Komisiją už tai, kad ji iš pradžių neįtraukė tam tikrų el. laiškų nagrinėdama prašymą susipažinti su informacija, kuria buvo keičiamasi dėl ES dirvožemio, miškų ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų projektų. Ombudsmenei atliekant tyrimą, Komisija sutiko užregistruoti atitinkamus el. laiškus ir įvertinti, ar juos būtų galima paskelbti.

Atlikdama tyrimą dėl Europos vaistų agentūros (EMA), ombudsmenė padarė išvadą, kad agentūros praktika tam tikrus prašymus leisti susipažinti su dokumentais automatiškai įtraukti į chronologine tvarka nustatytą eilę, neatsižvelgiant į tai, kad jų tvarkymas būtų pernelyg didelė administracinė našta, negali būti laikomas geru administravimu. Atsižvelgdama į tai, kad EMA jau imasi veiksmų, kad šios eilės palaipsniui neliktų, ombudsmenė paprašė agentūros pranešti jai apie padarytą pažangą.

Ombudsmenė taip pat pateikė pasiūlymų Europos investicijų bankui (EIB) dėl prašymų leisti susipažinti su dokumentais tvarkymo. Konkrečiai ji paprašė EIB vertinti prašymus leisti susipažinti su dokumentu atsižvelgiant į jų pagrįstumą, o ne į tai, ar EIB jau planuoja vėliau paskelbti atitinkamus dokumentus, ir jei su dokumentu neleidžiama susipažinti, geriau paaiškinti, kaip konkrečiai atskleidimas galėtų pakenkti interesams, kurie saugomi skaidrumo taisyklėmis. Ombudsmenė pasiūlymus pateikė atlikusi tyrimą dėl to, kaip Bankas išnagrinėjo prašymą leisti susipažinti su jo finansuojamo projekto dėl elektros energijos skirstymo tinklo Lenkijoje modernizavimo santrauka. Reaguodamas EIB nurodė, kad užtikrins, jog prašymai susipažinti su dokumentais būtų tvarkomi atsižvelgiant į ombudsmenės pasiūlymus.

Atlikdama tyrimą, susijusį su tuo, kaip priimami sprendimai aplinkos klausimais, ombudsmenė kritikavo Komisijos atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais dėl keramikos pramonės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nurodyto ES ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ATLPS). Ombudsmenė nesutiko su Komisijos argumentais, kad prašomuose dokumentuose nebuvo pateikta daugiau informacijos apie teršalų išmetimą į aplinką nei ta, kuri jau buvo viešai prieinama, taip pat su Komisijos vertinimu, kad nebuvo viršesnio viešojo intereso, pateisinančio šių dokumentų atskleidimą. Ji informavo Komisiją, kad svarsto galimybę atlikti platesnį tyrimą dėl to, kaip Komisija aiškina informacijos apie aplinką ir informacijos, susijusios su į aplinką išmetamais teršalais, aprėptį.

3.2. Pagrindinės teisės

Birželio 14 d. prie Graikijos krantų nuskendus šimtams žmonių, ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) vaidmens vykdant paieškos ir gelbėjimo misijas. Ombudsmenė paprašė patikrinti įvairius dokumentus, susijusius su FRONTEX atsakomybe šioje srityje, įskaitant oficialų pranešimą apie aptariamą incidentą (pranešimas apie rimtą incidentą), taip pat pranešimus apie kitus neseniai Viduržemio jūroje įvykusius incidentus, per kuriuos žuvo daug žmonių. Vėliau ombudsmenės tyrimo grupė susitiko su FRONTEX atstovais Varšuvoje išsiaiškini tam tikros pateiktos informacijos. Ombudsmenė taip pat paprašė FRONTEX patikrinti pateikti daugiau dokumentų.

Kitoje iniciatyvoje, susijusioje su ES institucijų vaidmeniu užtikrinant pagrindines teises vykdant sienų valdymo veiklą, ombudsmenė paprašė pateikti daugiau informacijos apie liepos mėn. pasirašytą ES ir Tuniso susitarimo memorandumą. Konkrečiai ombudsmenė paklausė Europos Komisijos, kaip ji planuoja užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms vykdant su migracija susijusius veiksmus pagal susitarimą, kuriuo Tunisui sienų valdymo reikmėms skiriamas 105 mln. EUR vertės ES finansavimas. Ombudsmenė paklausė Komisijos, ar, prieš pasirašydama susitarimo memorandumą, ji atliko poveikio žmogaus teisėms vertinimą, taip pat ar ji ketina susitarimo įgyvendinimo laikotarpiu atlikti periodines peržiūras. Be to, ji teiravosi Komisijos, ar buvo nustatyti finansavimo sustabdymo tuo atveju, jei būtų nesilaikoma žmogaus teisių, kriterijai. Atskirame tyrime ombudsmenė paklausė Komisijos, kaip ji užtikrina, kad Graikijai sienų valdymo reikmėms skiriamos ES lėšos nebūtų naudojamos pažeidinėjant pagrindines teises.

Atlikusi tyrimą dėl bendros Ispanijoje vykdomos FRONTEX operacijos, ombudsmenė paprašė agentūrą dėti daugiau pastangų siekiant užikrinti pagarbą pagrindinėms neteisėtų migrantų teisėms per apklausų pokalbius, kurių metu renkama informacija siekiant įvertinti riziką ir nustatyti tarpvalstybiniais nusikaltimais įtariamus asmenis. Ji pasiūlė FRONTEX užfiksuoti apklausiamų asmenų sutikimą, taip pat pateikti jiems informaciją apie jų teises ir galimybę naudotis nepriklausomu skundų nagrinėjimo mechanizmu. Ombudsmenė taip pat pasiūlė FRONTEX primygtinai reikalauti, kad visų bendrų sienų valdymo operacijų valstybėje narėje operatyvinių veiksmų planuose būtų numatyta galimybė migrantams pasinaudoti teisine pagalba. FRONTEX sutiko su daugeliu ombudsmenės pasiūlymų.

Ombudsmenė palankiai įvertino Komisijos sprendimą kartu su vietos valdžios institucijomis parengti ES finansuojamų migracijos valdymo centrų Graikijoje (daugiafunkcių priėmimo ir tapatybės nustatymo centrų) poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, šį vertinimą paskelbti viešai ir periodiškai jį peržiūrėti. Komisija įsipareigojo imtis šių veiksmų, atsižvelgdama į ombudsmenės pasiūlymus, pateiktus tyrime dėl to, kaip Komisija šiuose centruose užtikrina pagarbą pagrindinėms teisėms.

Atlikusi tyrimą dėl to, kaip Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) vertina žmogaus teisių pažeidimo riziką prieš suteikdama paramą ES nepriklausančioms šalims stebėjimo pajėgumams plėtoti, ombudsmenė pateikė keletą pasiūlymų dėl EIVT žmogaus teisių gairių patobulinimo. Turi būti pateikta daugiau informacijos apie rizikos nustatymo procesą, nurodyta, kad poveikio žmogaus teisėms vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvienu tam tikros veiklos etapu, taip pat įtrauktos duomenų apsaugos nuostatos dėl dalijimosi informacija su vietos žmogaus teisių organizacijomis sesijų. Atlikdama kitą tyrimą, susijusį su pagalba ES nepriklausančioms šalims stebėjimo pajėgumams plėtoti, ombudsmenė pasiūlė FRONTEX atnaujinti poveikio žmogaus teisėms vertinimo procedūrą ir geriau ją taikyti.

3.3. Etikos klausimai

2022 m. pabaigoje pasirodžius įtarimams, kad ES nepriklausančios šalys siekė už pinigus įgyti įtakos Europos Parlamente, ombudsmenė keletą kartų keitėsi su Parlamentu informacija apie jo planus pataisyti etikos taisykles. Gruodžio mėn. ombudsmenė palankiai įvertino tai, kaip Parlamentas patobulino savo etikos sistemą, pavyzdžiui, pateikė išsamesnę interesų konfliktų apibrėžtį ir įpareigojo EP narius paviešinti informaciją apie susitikimus, rengiamus su įregistruotais lobistais ir ES nepriklausančių šalių diplomatiniais atstovais, tačiau nurodė, kad susirūpinimą vis dar kelia tai, kaip taisyklės bus įgyvendinamos ir užtikrinamas jų vykdymas. Ji paragino Parlamentą numatyti reikiamus išteklius ir priemones, padėsiančias tinkamai stebėti, kaip įgyvendinamos naujosios taisyklės, ir užtikrinti jų vykdymą.

Gavus informacijos, kad Kataras ir jam artimos organizacijos apmokėjo Europos Komisijos generalinio direktoriaus komandiruotės išlaidas, ombudsmenė paprašė Komisijos pateikti informaciją apie trečiųjų šalių nuo 2021 m. apmokėtas kelionės išlaidas. Patikrinusi pateiktus statistinius duomenis, ji pranešė ketinanti pradėti tyrimą, kad įvertintų aptariamas komandiruotes ir nustatytų, ar Komisija ėmėsi tinkamų priemonių galimiems interesų konfliktams šiais atvejais sušvelninti. Ji taip pat paragino Komisiją paviešinti bent jau informacijos, kuria ji šiuo klausimu jau pasidalijo su ombudsmeno tarnyba, santrauką.

2023 m. ombudsmenė nagrinėjo interesų konfliktų riziką tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, Europos gynybos fondas (EGF). Ji pradėjo tyrimą dėl to, kaip Komisija užtikrina, kad interesų konfliktų nekiltų išorės ekspertams, vertinantiems EGF projektų pasiūlymus, nes, priešingai įprastai pasiūlymų, kuriems numatoma skirti ES finansavimą, vertinimo praktikai, Komisija neprivalo paviešinti ekspertų, su kuriais ji konsultuojasi dėl šių projektų, vardų ir pavardžių.

Ombudsmenė taip pat paprašė Europos investicijų banką (EIB) patobulinti savo taisykles dėl interesų konflikto po to, kai jo pirmininko pavaduotojas tapo Italijos nacionalinio skatinamojo finansavimo banko generaliniu direktoriumi. Pirmininko pavaduotojas, likus kelioms savaitėms iki jo paskyrimo generaliniu direktoriumi, dalyvavo priimant EIB ir nacionalinio skatinamojo finansavimo banko finansavimo susitarimus. Ombudsmenė pasiūlė EIB sustiprinti jo etikos ir atitikties užtikrinimo komiteto priežiūros vaidmenį, kai tai susiję su numatomomis naujomis valdymo komiteto narių pareigomis. Atsakydamas EIB nurodė, kad apie ombudsmenės pasiūlymus informavo savo etikos ir atitikties užtikrinimo komitetą. Jis taip pat nurodė, kad šis komitetas dabar informuoja kadenciją baigiančius valdymo komiteto narius apie tai, kad jų naujosios pareigos neturi jiems trukdyti pranešti apie bet kokius interesų konfliktus, kilusius jiems baigus tarnybą, per veiklos pertraukos laikotarpį.

Nagrinėdama bylą dėl galimų interesų konfliktų, susijusių su Komisijos sprendimu skirti sutartį konkurencijos teisės konsultacijos įmonei, pagal kurią atliekamas tyrimas dėl ES politikos įmonių susijungimų, ombudsmenė teigiamai įvertino Komisijos neseniai padarytus vidaus gairių dėl viešųjų pirkimų pakeitimus. Ji nurodė, kad naujosios gairės galėtų padėti institucijai geriau šalinti galimus konkursų metu kylančius profesinius interesų konfliktus, tačiau jos turi būti rūpestingai taikomos. Komisija nutraukė aptariamą sutartį ombudsmenei atliekant tyrimą.

3.4. Atskaitomybė priimant sprendimus

Ombudsmenė pateikė Europos Komisijai keletą pasiūlymų, kaip užtikrinti daugiau kaip 700 mlrd. EUR vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), skirtos padėti ES ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą socialinių ir ekonominių padarinių, didesnį skaidrumą ir atskaitomybę. Ji siūlo, be kita ko, prašyti Komisiją toliau skelbti preliminarius valstybių narių mokėjimo prašymų vertinimus, geriau tvarkyti su EGADP susijusius prašymus leisti susipažinti su dokumentais ir užtikrinti, kad valstybės narės, kurios dar nėra sukūrusios viešųjų portalų, kur pateikiami duomenys apie pagrindinius finansavimo gavėjus, tai padarytų. Ji taip pat pasiūlė Komisijai paraginti valstybes nares šiuose viešuosiuose portaluose paviešinti visus EGADP paramos gavėjus.

Per pastaruosius kelerius metus ES priėmė nemažai teisės aktų, kuriais siekiama apsaugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita, todėl ombudsmenė daugelyje pastaruoju metu atliktų tyrimų daug dėmesio skyrė sprendimų priėmimo šioje srityje skaidrumui. Šiais metais ombudsmenė paskelbė savo viešų konsultacijų dėl skaidrumo ir dalyvavimo ES sprendimų, susijusių su aplinka, priėmimo procese rezultatų apžvalgą. Respondentai nurodė problemas, jiems trukdančias sekti sprendimų priėmimo procesus arba juose dalyvauti, įskaitant tai, kad vėluojama paskelbti informaciją, lobistinė veikla yra nepakankamai skaidri ir sudėtinga gauti informacijos apie diskusijas dėl teisės aktų projektų. Dėl visuomenės dalyvavimo formuojant politiką, respondentai pasiūlė, kad Komisija dalytųsi informacija apie preliminarias pozicijas dėl politikos ir teisės aktų, taip pat paprašė skaidriau nurodyti viešųjų konsultacijų dalyvius.

Atsižvelgdama į rezultatus, ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl to, kaip Komisija valdo pavojingų cheminių medžiagų keliamą riziką. Tyrimo tikslas – išnagrinėti, kodėl vėluojama nustatyti apribojimus siekiant mažinti konkrečių cheminių medžiagų keliamą riziką, vėluojama įtraukti chemines medžiagas į medžiagų, kurių naudojimui reikia gauti išankstinį leidimą, sąrašą ir priimti sprendimus dėl atskirų leidimų ir leidimų sąlygų. Tyrimo metu ombudsmenė nagrinėja atrinktas pavyzdines bylas, kad nustatytų vėlavimo priežastis ir proceso skaidrumą.

Kalbant apie sprendimų priėmimą visuomenės sveikatos srityje, ombudsmenė paragino Europos vaistų agentūrą (EMA) kuo greičiau pasidalinti preliminariais planais dėl klinikinių tyrimų duomenų paskelbimo, susijusių su vaistų vertinimo procedūromis, užbaigtomis 2018–2023 m. laikotarpiu, kai buvo sustabdyta jos proaktyvi skaidrumo politika. Ombudsmenė taip pat nustatė keletą problemų dėl skaidrumo Komisijai palaikant ryšius su tabako pramone. Tyrimo išvadose ji kritikavo tai, kad Komisija proaktyviai neskelbia visų savo susitikimų su tabako lobistais išsamios informacijos, taip pat tai, kad ji nerašo visų šių susitikimų protokolų. Kartu ombudsmenė palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą toliau vertinti tabako pramonės lobistinės veiklos įtaką jos departamentams. Ji pateiks Komisijai informaciją, kurią ji turėtų perduoti vyresniesiems pareigūnams, siekiant užtikrinti šio vertinimo išsamumą, ir paprašė Komisijos jai pranešti apie rezultatus.

Pilietinės visuomenės organizacijai pareiškus susirūpinimą dėl atskaitomybės, ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Komisijos sprendimo internetiniame ES darbuotojų kataloge „Kas yra kas“ skelbti tik vadovų kontaktinius duomenis. Anksčiau puslapyje „Kas yra kas“ taip pat buvo galima rasti politikos pareigūnų kontaktinius duomenis.

3.5. Personalo klausimai

Ombudsmenė atliko tyrimą dėl to, kaip Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) vykdė pirminės atrankos testus, kurie yra naujų darbuotojų priėmimo į ES valstybės tarnybą procedūros dalis. Tyrimas pradėtas gavus keletą skundų dėl testų, konkrečiai susijusių su reikalavimu juos atlikti tik nuotoliniu būdu. Kandidatai nurodė, kad atliekant testus kilo techninių problemų, taip pat buvo sudėtinga gauti EPSO ir jos rangovo pagalbą. Ombudsmenė EPSO pateikė keletą patobulinimo pasiūlymų, pavyzdžiui, paprašė išsamiai įvertinti, kokį poveikį testų vykdymas nuotoliniu būdu gali turėti lygioms galimybėms, užtikrinti, kad dėl techninio pobūdžio reikalavimų nenukentėtų tam tikri kandidatai, ir užtikrinti, kad kandidatai gautų nurodymus, kaip šalinti egzamino metu kilusius trikdžius ir kaip pateikti skundą.

Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) patobulino išorės ekspertų atrankos procedūrą po to, kai ombudsmenė atliko tyrimą dėl to, kaip agentūra išnagrinėjo tam tikrą paraišką. Atliekant tyrimą EUAA pakoregavo problemų keliančius atrankos proceso procedūrinius ir organizacinius aspektus. Ombudsmenė palankiai įvertino šiuos pakeitimus.

3.6. Dotacijos ir sutartys

Nevyriausybinė organizacija kreipėsi į ombudsmenę po to, kai Europos Komisija siekė susigrąžinti išlaidas atlikus ES finansuojamo kankinimų aukų reabilitacijos projekto auditą. Komisija NVO pateikė debetinį dokumentą, nes ji buvo projekto koordinatorė. Tačiau dauguma netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų buvo susijusios su vienu iš projekto partnerių. Įsikišus ombudsmenei, Komisija atšaukė beveik 28 000 EUR vertės vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti ir nurodė, kad atsakingam projekto partneriui išduos naują vykdomąjį raštą. Ombudsmenė palankiai įvertino Komisijos sprendimą.

Europos Parlamentui atsisakius į savo patalpas įleisti kūdikį, kurį norėjo krūtimi pamaitinti samdoma išorės darbuotoja, vaiko tėvas kreipėsi į ombudsmenę. Skundo pateikėjas pažymėjo, kad Parlamentas leidžia savo darbuotojų vaikams patekti į patalpas. Ombudsmenė nustatė, kad taisyklė neatrodo proporcinga ir prieštarauja vienodo požiūrio principui. Parlamentas sutiko leisti darbuotojai įsinešti savo kūdikį į patalpas ir nurodė, kad pakeis savo taisykles.

4. Apdovanojimas už gerą administravimą

Ombudsmeno tarnybos apdovanojimas už gerą administravimą 2023 m. įteiktas Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrai (Eurojustui) ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūrai už jų darbą padedant dokumentuoti sunkiausius karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus. Abi institucijos bendromis jėgomis parengė gaires, padėsiančias pilietinės visuomenės organizacijoms rinkti ir saugoti informaciją taip, kad ji galėtų būti naudojama kaip įrodymai teisme.

Bendro apdovanojimo laimėtojai paskelbti birželio 28 d. Briuselyje, Solvay bibliotekoje įvykusioje ceremonijoje, kurią pradėjo Europos ombudsmenė Emily O’Reilly ir Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola. Taip pat paskelbti penkių atskirų kategorijų apdovanojimų laimėtojai, daugiausia visuomenės balsų surinkęs laimėtojas ir specialaus apdovanojimo nugalėtojas.

Kalbėdama apie apdovanojimų nugalėtojų darbą, ombudsmenė sakė „karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų vykdytojus būtina patraukti atsakomybėn, kad būtų užtikrintas teisingumas nusikaltimų aukoms, tai gali turėti atgrasomąjį poveikį per būsimus konfliktus. Istorija rodo, kaip sunku patraukti atsakomybėn už tokius nusikaltimus, todėl labai svarbu rasti veiksmingų būdų rinkti ir išsaugoti įrodymus.“

2023 m. kas dvejus metus teikiamam apdovanojimui buvo nominuoti 57 projektai. Šiuo apdovanojimu pripažįstamas ES valstybės tarnautojų darbas, turintis teigiamą poveikį žmonių gyvenimui visoje Europoje ir už jos ribų.

Nominuotus kandidatus įvertino nepriklausoma patariamoji taryba, o ombudsmenė išrinko nugalėtojus. 2017 m. ombudsmenės įsteigtas apdovanojimas buvo teikiamas ketvirtąjį kartą.

5. Skundai ir tyrimai: kaip mes padedame visuomenei

Europos ombudsmenė padeda žmonėms, įmonėms ir organizacijoms spręsti problemas, kurių jiems kyla bendraujant su ES institucijomis, nagrinėdama jų pateiktus skundus, siekdama skatinti gerą administracinę praktiką ir iniciatyviai spręsdama platesnio masto sisteminius klausimus ES institucijose.

Ombudsmenė nuolat stengiasi tobulinti vidaus procedūras, siekdama užtikrinti, kad tarnyba atliktų tyrimus kuo veiksmingiau ir skundų pateikėjai gautų kuo didžiausią naudą. 2023 m. ombudsmenė supaprastino ir racionalizavo procedūras, taikomas nagrinėjant įgaliojimų sričiai nepriklausančius skundus ir skundus dėl to, kad ES administracija neatsakė į el. laiškus ar laiškus. Taikant naująsias procedūras, ombudsmenės tarnyba gali veiksmingiau nagrinėti šiuos skundus, o tai didina skundų pateikėjų pasitenkinimą.

Patobulinta ombudsmeno internetinė skundų teikimo sistema yra patogesnė naudotis. Skundų pateikėjams dabar lengviau teikti skundus ir stebėti jų nagrinėjimo eigą.

Tai, kad tarnyboje skundus nagrinėja įvairialypė komanda ir kad interneto svetainė pateikiama daugeliu kalbų, rodo ombudsmenės įsipareigojimą padėti pagalbos ieškantiems žmonėms visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Nors ombudsmenė ne visada gali atlikti tyrimus dėl visų gautų skundų, tarnyba vis tiek stengiasi padėti visiems ieškantiems pagalbos, pavyzdžiui, rekomenduodama kitas teisių gynimo galimybes.

5.1. Skundų rūšys ir pateikėjai

5.1.1. Skundų ir strateginių tyrimų apžvalga

Ombudsmenė gali pradėti tyrimą tik dėl tų skundų, kurie priskiriami jos įgaliojimų sričiai ir atitinka būtinus „priimtinumo kriterijus“, pavyzdžiui, jei skundo pateikėjas anksčiau tam tikrą problemą bandė išspręsti tiesiogiai su atitinkama institucija.

Tarnybos darbo temos yra susijusios su ombudsmenės įgaliojimais ir gautais skundais – daugiausia bylų pradėta remiantis skundais. Be pagrindinio darbo su skundais, ombudsmenė taip pat atlieka platesnio masto strateginius tyrimus ir iniciatyviai sprendžia platesnius sisteminius klausimus, susijusius su ES institucijomis.

5.1.2. Ombudsmeno įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai

2023 m. Europos ombudsmenė išnagrinėjo maždaug 1 500 skundų dėl klausimų, kurie nepriskiriami jos įgaliojimų sričiai, daugiausia todėl, kad jie nesusiję su ES administravimo įstaigų veikla. Daugiau nei 40 proc. tokių skundų gauta iš Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos. Vien iš Ispanijos gauta 20 proc., iš kitų dviejų šalių – po 10 proc. skundų.

Dažniausiai žmonės kreipėsi į ombudsmenę dėl klausimų, susijusių su vienodu požiūriu ar diskriminacija, teismo bylomis, vartotojų apsauga, bankininkyste ir administraciniu skaidrumu. Šie įgaliojimų sričiai nepriskiriami skundai visų pirma buvo susiję su problemomis, kurių kilo bendraujant su nacionalinėmis, regioninėmis ar vietos viešosiomis įstaigomis, vyriausybėmis ir viešojo sektoriaus įstaigomis, taip pat nacionaliniais ar tarptautiniais teismais (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismu). Piliečiai taip pat pateikė daug skundų dėl privačių subjektų, įskaitant bankus, internetines įmones ir platformas, taip pat sveikatos priežiūros institucijas.

Ombudsmenė taip pat gavo jos įgaliojimų sričiai nepriklausančių skundų, susijusių su humanitarinėmis krizėmis Ukrainoje ir Gazoje.

Nors bendras skundų, susijusių su COVID-19 pandemija, skaičius sumažėjo, 2023 m. įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai buvo teikiami dėl nacionalinių valdžios institucijų taikomų priemonių, skirtų viruso plitimui stebėti ir sustabdyti.

Kiti jos įgaliojimo sričiai nepriklausantys skundai buvo pateikti dėl ES institucijų, tačiau jie buvo susiję su jų darbu politikos ar teisėkūros srityje.

Ombudsmenė visiems pagalbos ieškantiems asmenims atsakymus pateikė jų skundo kalba arba jų pageidaujama kalba. Atsakymuose buvo paaiškinti ombudsmenės įgaliojimai ir, pagal galimybes, pateiktos rekomendacijos skundo pateikėjams kreiptis į kitas pagalbą galinčias suteikti įstaigas. Nors šios įstaigos daugiausia buvo nacionalinės ir regioninės ombudsmeno tarnybos, ombudsmenė skundų pateikėjams taip pat rekomendavo kreiptis į ES institucijas (daugiausia į Europos Komisiją ir Europos Parlamentą) ir į tokius tinklus kaip, pavyzdžiui, SOLVIT ir Europos vartotojų centrus.

Skundų pateikėjams, kurie buvo nepatenkinti konkrečiais ES teisės aktais, paprastai buvo patariama kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą. Tiems, kurie kreipėsi dėl klausimų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu, buvo nurodoma kreiptis į nacionalinį arba regioninį ombudsmeną arba į ES tinklus, kaip antai „Europe Direct“.

2022 m. pirmą kartą pradėjus naudoti supaprastintus įgaliojimams nepriklausančių skundų nagrinėjimo šablonus, ombudsmenės darbuotojai 2023 m. į šiuos skundus galėjo atsakyti daug greičiau nei ankstesniais metais.

5.2. Dėl kurių institucijų skųstasi?

5.3. Dėl ko skųstasi?

5.4. Pasiekti rezultatai

5.5. Poveikis ir pasiekimai

Vienas iš visa apimančių Europos ombudsmenės tikslų yra pasiekti apčiuopiamos naudos skundų teikėjams ir visuomenei ES administravimo srityje. Ombudsmenė to siekia teikdama pasiūlymus sprendimų, rekomendacijų ir patarimų forma. Ombudsmenė taip pat gali skatinti tobulėjimą pasitelkdama strategines iniciatyvas, kurios nėra oficialūs tyrimai. Ji taip pat gali paraginti instituciją išspręsti klausimą dar prieš pateikiant oficialų sprendimo pasiūlymą ar rekomendaciją.

5.5.1. Priimtinumo rodiklis

Priimtinumo rodiklis yra teigiamų atsakymų procentinė dalis tarp visų ombudsmenės pateiktų pasiūlymų (sprendimų, rekomendacijų ir patarimų). Kadangi ombudsmenė suteikia institucijoms iki šešių mėnesių, kad jos imtųsi tolesnių veiksmų dėl jos sprendimuose užbaigti tyrimus pateiktų pasiūlymų, 2023 m. priimtinumo rodiklis apima 2022 m. baigtas nagrinėti bylas.

2022 m. ES institucijos patenkinamai bendradarbiavo su ombudsmene 81 proc. atvejų. ES institucijos teigiamai reagavo į 67 iš 83 ombudsmenės pasiūlymų, pateiktų siekiant ištaisyti ar pagerinti jų administracinę praktiką.

5.5.2. Platesnis poveikis

Priimtinumo rodiklis atspindi institucijų atsakymus į pasiūlymus tam tikru laiko momentu ir nevisiškai atspindi ilgalaikį ombudsmenės darbo poveikį.

Net jei institucijos teigiamai reaguoja į ombudsmenės pasiūlymus ar rekomendacijas, joms dažnai reikia laiko pakeisti savo administracinę praktiką. Pavyzdžiui, 2022 m. ombudsmenė nustatė netinkamo administravimo atvejį atlikdama tyrimą dėl to, kaip Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nagrinėjo prašymą leisti susipažinti su pasiūlymu riboti švino naudojimą šaudmenyse. EFSA teigiamai reagavo į ombudsmenės rekomendacijas ir nurodė pakeisianti savo taisykles ir praktiką. Todėl EFSA patobulino prieigos prie dokumentų tvarką 2023 m. Pavyzdžiui, ji paskelbė rekomendacinį dokumentą, skirtą prašymus susipažinti su informacija teikiantiems asmenims, iš dalies pakeitė vidaus taisykles, kad sutrumpėtų prašymų nagrinėjimo laikas, ir pradėjo bandyti naują IT priemonę, padedančią veiksmingiau nagrinėti prašymus ir laikytis terminų.

2022 m. atlikdama kitą tyrimą, ombudsmenė nustatė, kad tai, kaip Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) informavo išorės ekspertą nutraukianti jo sutartį, yra netinkamo administravimo atvejis. Kitais metais EIVT informavo ombudsmenę apie tai, kad ji rengs informuotumo didinimo sesijas, siekdama palaikyti geresnius darbo santykius su išorės ekspertais, kurie buvo įdarbinti per rangovą.

6. Komunikacija ir bendradarbiavimas

6.1. Komunikacija

Komunikacija atlieka svarbų vaidmenį, kuo platesnę auditoriją siekiant informuoti apie ombudsmeno vaidmenį ir darbą, dalijantis svarbia naujausia informacija su suinteresuotaisiais subjektais ir ES administracija, ir didinant informuotumą tokiomis temomis, kaip skaidrumas, etika ir atskaitomybė.

2023 m. pagrindiniai tyrimų dokumentai tapo lengviau prieinami, kai interneto svetainės pradžios tinklalapyje buvo sukurta kintanti skiltis, kurioje pateikiama naujausia informacija. Be to, šiek tiek patobulinus svetainės naršymo sistemą, tapo paprasčiau rasti turinį.

Siekdama gerinti visuomenės žinias apie ilgalaikį ombudsmeno darbo poveikį, tarnyba paskelbė slankiojamąjį internetinį pristatymą, kuriame paaiškinama, ką ombudsmenas dirba tam tikrose srityse ir jo poveikis ES administracijai. Šis internetinis pasakojimas buvo platinamas vykdant kampaniją socialiniuose tinkluose.

Be to, interneto svetainėje, įskaitant pradžios tinklalapį, buvo paskelbta keletas vaizdo įrašų, kuriuose pristatomas tarnybos darbas ir paaiškinamos pagrindinės tyrimo sritys. Jie buvo reklamuojami socialiniuose tinkluose.

Ombudsmenė pristatė tarnybos veiklą balandžio mėn. įvykusioje metinėje spaudos konferencijoje. Spaudos konferencijoje ombudsmenė taip pat pristatė atsakymų, pateiktų per viešas konsultacijas dėl skaidrumo ir dalyvavimo ES sprendimų, susijusių su aplinka, priėmimo procese, apžvalgą.

Siekiant skleisti informaciją apie kas dvejus metus už gerą administravimą teikiamo apdovanojimo nugalėtojus ir skatinti dalytis gerosiomis idėjomis ir patirtimi, socialiniuose tinkluose buvo vykdoma apdovanojimų ceremonijai skirta kampanija ir sukurtas slankiojamasis internetinis pasakojimas, kuriame pristatyti apdovanojimą laimėję projektai ir svarbiausi renginio momentai.

Birželio mėn. ombudsmenė dalyvavo Strasbūre vykusiame Europos jaunimo renginyje (EYE2023). Bendraudama su dalyviais, ji atsakė į klausimus apie tarnybos darbą, taip pat svarbų gero administravimo vaidmenį puoselėjant ES demokratiją.

2022 m. pabaigoje pasirodžius įtarimams, kad ES nepriklausančių šalių vyriausybės siekė už pinigus įgyti įtakos Europos Parlamente, ombudsmenė pakvietė aukšto lygio pranešėjus iš pagrindinių priežiūros institucijų, taip pat Europos Komisijos ir Parlamento, aptarti sąžiningumo sistemos struktūros ir jos laikymosi spragas. Birželio mėn. vykusioje podiumo diskusijoje taip pat daug dėmesio skirta pasiūlymui įsteigti naują etikos organą ir jo galimam vaidmeniui siekiant toliau stiprinti ES administracijos sąžiningumą.

Kalbant apie ombudmeno veiklos nušvietimą žiniasklaidoje 2023 m., bendras straipsnių spaudai skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 35 proc., o 56 proc. sudarė iš ES šalių gaunami žiniasklaidos pranešimai.

2023 m. ombudsmeno sekėjų socialiniuose tinkluose skaičius toliau didėjo. Ypač išaugo „LinkedIn“ ir „Instagram“ sekėjų skaičius. Svarbūs tam įtakos turėję veiksniai – didesnis profilių aktyvumas ir didėjantis naudotojų, šiose dviejose platformose ieškančių su ES susijusio turinio, skaičius. Ombudsmeno tarnybos „Instagram“ paskyros sekėjų skaičius iš viso išaugo 91 proc. (6 578 nauji sekėjai, palyginti su 2022 m. pritrauktais 3 472 sekėjais). „LinkedIn“ sekėjų skaičius padidėjo 65 proc. (+ 5 825, palyginti su 2 990 naujų sekėjų 2022 m.). X tinkle, kuriame iš socialinių tinklų kanalų ombudsmenė turi didžiausią auditoriją, 2023 m. gruodžio mėn. jos sekėjų skaičius pasiekė 36 188, t. y. padidėjo 5 proc. (+ 1 757). Taip pat labai pagerėjo dalyvavimo lygis ir gerokai šoktelėjo paminėjimų skaičius.

Ombudsmenė ir jos darbuotojai tęsė informavimo veiklą – davė interviu žiniasklaidos atstovams, dalyvavo akademinėse konferencijose ir bendravo su lankytojų grupėmis.

6.2. Santykiai su ES institucijomis

6.2.1. Europos Parlamentas

Europos Parlamentas renka Europos ombudsmeną kiekvienos kadencijos pradžioje, todėl šių dviejų institucijų santykiai yra ypač svarbūs.

2023 m. ombudsmenė susitiko su Europos Parlamento Pirmininke Roberta Metsola ir jai įteikė tarnybos metinį pranešimą. Ji taip pat aptarė reformas dėl sąžiningumo ir skaidrumo, kurias Pirmininkė pradėjo po 2022 m. pabaigoje pasirodžiusių įtarimų, kad ES nepriklausančios šalys siekė už pinigus įgyti įtakos Parlamente. Šie susitikimai, taip pat reguliarūs ombudsmenės ir jos komandos susitikimai su įvairių politinių frakcijų EP nariais buvo labai svarbūs siekiant užtikrinti tolesnį pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Ombudsmenė ir jos darbuotojai pristatė tarnybos veiklą kelių komitetų, pavyzdžiui, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE), Užsienio šalių kišimosi ir dezinformacijos klausimų komiteto (ING2), Teisės reikalų komiteto (JURI) ir Žmogaus teisių pakomitečio (DROI), klausymuose ir pasikeitimuose nuomonėmis.

Rugsėjo mėn. ombudsmenė nusiuntė Parlamentui specialųjį pranešimą dėl Europos Komisijos sisteminio vėlavimo nagrinėjant prašymus susipažinti su dokumentais. Vėliau Parlamento LIBE komitetas pradėjo procedūrą ombudsmenės pranešimui paremti. Balsavimas dėl rezoliucijos plenariniame posėdyje numatytas 2024 m. pradžioje.

6.2.2. Peticijų komitetas

Peticijų komitetas (PETI) yra Parlamento komitetas, atsakingas už ryšius su Europos ombudsmenu, nes jie abu siekia užtikrinti, kad piliečiams susirūpinimą keliantys klausimai būtų sprendžiami ES lygmeniu. 2023 m. jie toliau bendradarbiavo tokiose srityse kaip, asmenų su negalia teisės, taip pat Europos ombudsmenų tinklo (ENO), kurio narys yra PETI, veikloje.

2023 m. ombudsmenė reguliariai susitiko su PETI komiteto pirmininke Dolors Montserrat. D. Montserrat taip pat dalyvavo Europos ombudsmenų tinklo (ENO) metinėje konferencijoje, kurioje daugiausia dėmesio skirta ES rinkimams ir Europos ombudsmeno rinkimams.

6.2.3. Europos Komisija

Kadangi Europos Komisija yra didžiausia ES institucija, turinti didelį poveikį milijonų žmonių gyvenimams, nenuostabu, kad didelė dalis skundų ombudsmenei pateikiama dėl Europos Komisijos darbo. 2023 m. darbo santykiai su Komisija išliko labai konstruktyvūs, ombudsmenė surengė susitikimus su keliais Komisijos nariais. Ombudsmeno tarnybos ir Komisijos darbuotojai palaikė glaudžius ryšius, siekdami, kad skundų pateikėjams rūpintys klausimai būtų sprendžiami kuo veiksmingiau.

6.2.4. Kitos institucijos, agentūros ir organizacijos

Palaikyti santykius su įvairiais ES administracijos padaliniais yra numatytą ombudsmenės strategijoje „2024 m. link“. Tik glaudžiai bendradarbiaujant galima pasiekti ilgalaikių ir teigiamų pokyčių ES administracijoje. Ruošdamasi savo organizuojamai konferencijai „Tvirtesnės ES profesinio sąžiningumo sistemos kūrimas“, ombudsmenė vasario mėn. susitiko su Europos Audito Rūmų pirmininku, Europos vyriausiąja prokurore ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) generaliniu direktoriumi. Šiais metais ombudsmenė taip pat susitiko su Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininku ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) vykdomuoju direktoriumi.

6.2.5. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija

Europos Sąjunga yra pasirašiusi JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) – privalomą tarptautinę žmogaus teisių priemonę, kuria siekiama „skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi neįgalieji visapusiškai ir vienodai naudotųsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui“.

Kaip ES laikomasi JT neįgaliųjų teisių konvencijos stebi JT neįgaliųjų teisių konvencijos ES sistema; 2023 m. jai pirmininkavo Europos ombudsmenė. Ombudsmeno tarnyba, kaip šios sistemos narė, atidžiai stebi, kaip ES administracija įgyvendina Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

2023 m. ombudsmenė atliko keletą tyrimų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis. Vasario mėn. ombudsmenė užbaigė tyrimą dėl to, kaip Europos Komisija taiko ES tarnybos nuostatuose numatytą taisyklę dėl dvigubos išmokos vaikui siekiant padėti prižiūrėti vaikus su negalia. Atlikus tyrimą nustatyta, kad negalios laipsnių taikymas, automatiškai atmetant tam tikrus atvejus, prieštarauja ES administracijos įsipareigojimams pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Ombudsmenė paprašė Komisijos persvarstyti savo požiūrį. Nuo tada Komisija pradėjo procesą, kurio metu visa ES administracija peržiūri taikytinas taisykles, kad visi prašymai skirti tokio pobūdžio išmoką būtų vertinami iš esmės ir individualiai.

Ombudsmeno tarnyba savo veiklą asmenų su negalia srityje pristatė keliuose per metus vykusiuose renginiuose, įskaitant penktąjį Europos asmenų su negalia Parlamentą.

6.3. Europos ombudsmenų tinklas

Europos ombudsmenų tinklas (EOT) yra neoficialus Europos ombudsmeno koordinuojamas tinklas, kurį sudaro daugiau kaip 95 tarnybos Europos šalyse, taip pat Europos Parlamento Peticijų komitetas.

Europos Parlamente, Briuselyje surengta 2023 m. EOT metinė konferencija buvo skirta žmogaus teisių apsaugos temai. Per pirmąją sesiją daugiausia dėmesio skirta migracijai. Dalyviai svarstė, kaip ir kodėl migrantai atvyksta į Europą ir kokį svarbų vaidmenį ombudsmenai atlieka atskleisdami žalą, gindami žmonių teises ir reikalaudami administracijos atskaitomybės. Per antrąją sesiją buvo aptariamas dirbtinio intelekto naudojimas viešojo administravimo institucijose, diskusijose daugiausia dėmesio skiriant šios technologijos teikiamai naudai ir galimiems trūkumams.

Per užklausų procedūrą EOT nariai gali užduoti klausimus apie ES teisę, kurių jiems kyla atliekant tyrimus. Europos ombudsmenė gauna ES institucijų ekspertų atsakymus. 2023 m. užklausų temos: Europos sveikatos draudimo kortelė, laisvo asmenų judėjimo tarp ES valstybių narių apribojimai ir ES draudimo taisyklės.

Kadangi tinklo narėmis gali tapti ir ES šalys kandidatės, 2023 m. prie tinklo prisijungė ir Bosnijos ir Hercegovinos Žmogaus teisių ombudsmeno institucija.

Tęsdama savo reguliarius vizitus į nacionalines ombudsmenų tarnybas, Europos ombudsmenė rugsėjo mėn. lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos žmogaus teisių komisaro pavaduotoju. Viešėdama Lenkijos sostinėje, ji apsilankė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) būstinėje. Ombudsmenė Varšuvos universitete taip pat perskaitė pagrindinį pranešimą „Europos ombudsmenas geopolitiniame amžiuje: žmogaus teisių apsauga ir atskaitomybė“.

7. Ištekliai

7.1. Biudžetas

Europos ombudsmeno tarnybos biudžetui numatomas atskiras ES biudžeto skirsnis. Jis suskirstytas į tris antraštines dalis. Pirmoje antraštinėje dalyje nurodyti atlyginimai, išmokos ir kitos su darbuotojais susijusios išlaidos. Antroje antraštinėje dalyje – pastatai, baldai, įranga ir kitos veiklos išlaidos. Trečia antraštinė dalis apima išlaidas, susijusias su institucijos atliekamomis bendrosiomis funkcijomis. 2023 m. biudžeto asignavimų suma siekė 13 212 447 EUR.

Siekdamas užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą, ombudsmenės vidaus auditorius reguliariai tikrina institucijos vidaus kontrolės sistemas ir tarnybos atliekamas finansines operacijas. Kaip ir kitų institucijų atveju, Europos Audito Rūmai atlieka ombudsmeno veiklos peržiūrą, per kurią nenustatyta jokių konkrečių problemų, susijusių su jos išorės audito darbu.

7.2. Išteklių naudojimas

Ombudsmenė kasmet tvirtina metinį valdymo planą. Jame nustatomi konkretūs veiksmai, kurių tarnyba turi imtis siekdama įgyvendinti institucijos uždavinius ir prioritetus, numatytus penkerių metų trukmės Europos ombudsmeno strategijoje „2024 m. link“. 2023 m. metinis valdymo planas yra trečias šia strategija pagrįstas planas.

Ombudsmeno tarnyboje dirba aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai. Tai užtikrina, kad tarnyba galėtų nagrinėti skundus 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir didinti informuotumą apie ombudsmeno darbą ES. Tarnybos mišri, į rezultatus orientuota ir pasitikėjimu grindžiama darbo politika padeda ombudsmenei užtikrinti, kad darbo aplinka būtų šiuolaikiška, skaitmeninė ir lanksti.

2023 m. ombudsmeno tarnybos etatų plane buvo 75 pareigybės, be to, tarnyboje dirbo vidutiniškai devyni sutartininkai. Tais pačiais metais ombudsmeno tarnyboje darbo patirties įgijo ir aštuoniolika stažuotojų.

2023 m. ombudsmenė atliko darbuotojų apklausą. Jos rezultatai rodo aukštą bendrą darbuotojų pasitenkinimą ir įsitraukimą.

Išsamią informaciją apie ombudsmeno tarnybos struktūrą ir skirtingų skyrių užduotis galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje.

8. Kaip susisiekti su Europos ombudsmene

Telefonu

+33 (0)3 88 17 23 13

E. paštu

eo@ombudsman.europa.eu

Pašto adresas:

Médiateur européen
1 avenue du Président Robert Schuman
CS 30403
F-67001 Strasbourg Cedex

Internetu

• Interneto svetainė ombudsman.europa.eu
• „Twitter“ twitter.com/EUombudsman
• „Instagram“ instagram.com/euombudsman
• „LinkedIn“ linkedin.com/company/272026
• „YouTube“ youtube.com/user/eotubes

Mūsų tarnybos

Strasbūras

Adresas lankytojams

Bâtiment Václav Havel (HAV)
Allée Spach
F-67000 Strasbourg

Briuselis

Adresas lankytojams

Bâtiment Froissart (FRS)
Rue Froissart 87
B-1000 Bruxelles

---

© Europos Sąjunga, 2024

Visos nuotraukos ir vaizdai © Europos Sąjunga.
Leidžiama atgaminti švietimo ir nekomerciniais tikslais, nurodžius šaltinį.
FrutigerNext šriftas.

HTML	ISBN 978-92-9483-375-4	ISSN 1830-690X	DOI: 10.2869/862035	QK-AA-24-001-LT-Q