Pratarmė

Džiaugiuosi galėdamas pristatyti šių metų ataskaitą „Putting it Right?“, kurioje nagrinėjama, kaip ES institucijos laikėsi mano tyrimuose pateiktų pasiūlymų. ES institucijos gerai reaguoja į didžiąją daugumą tyrimų, o 2017 m. baigtų nagrinėti bylų atitikties rodiklis iš viso buvo 81 proc. Tai geras rezultatas, tačiau institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad geriau laikytųsi reikalavimų, ypač kai rekomenduoju spręsti netinkamo administravimo problemą.

Institucijos teigiamai reagavo į 80 iš 99 pasiūlymų, kuriuos pateikiau siekdamas ištaisyti arba patobulinti savo administracinę praktiką. Buvo 148 kiti atvejai, kai maniau, kad institucijos ėmėsi veiksmų, kad pagerintų savo darbą. Aštuonių iš 14 institucijų atitikties lygis buvo 100 proc., o Europos Komisijos, kuriai tenka dauguma atvejų, atitikties lygis buvo 76 proc.

Piliečiai tikisi, kad ES administracija ištaisys padėtį, kai jie suklys, ir pagerins padėtį ateityje. To siekia ombudsmenas. Toliau stebėsiu, kaip įgyvendinami mano pasiūlymai ir rekomendacijos, kad piliečiai galėtų būti tikri, jog į jų skundus yra reaguojama ir jie yra išklausomi.

Raginu ES administraciją toliau stengtis gerinti savo sąveiką su visuomene. Tikiuosi sužinoti apie gero darbo, kurį atlieka institucijos ir įstaigos, pavyzdžius per mūsų būsimą „Gero administravimo apdovanojimą“, kurio antrąjį leidimą neseniai paskelbėme.

Emily O'Reilly

2018 m. gruodžio mėn.

Ataskaita

1. Įžanga

Šiame pranešime apžvelgiama, kaip ES institucijos ^[1] reagavo į Ombudsmeno pasiūlymus 2017 m. baigtose nagrinėti bylose. Šie pasiūlymai pateikiami kaip sprendimai, rekomendacijos ir pasiūlymai.

3 skirsnyje apie ombudsmeno darbo poveikį paaiškinama, kokie yra ombudsmeno sprendimai, rekomendacijos ir pasiūlymai. 2016 m. ^{rugsėjo 1 d. įsigaliojusios naujos įgyvendinimo nuostatos [2]} (toliau – įgyvendinimo nuostatos) tam tikru mastu paveikė mūsų vartojamas sąvokas ^[3]. Visi šioje ataskaitoje nagrinėjami tyrimai buvo baigti įsigaliojus naujiems MM.

3 skirsnyje taip pat aprašomas ombudsmeno darbo poveikis kitais atvejais, kai skundą išsprendė institucija arba kai ombudsmenas nusprendė pradėti strateginę iniciatyvą ^[4].

Taip pat yra bylų santraukų, pagrindžiančių „specialų paminėjimą“ kaip pagrindinius pavyzdžius kiekvienoje kategorijoje.

2. Ombudsmeno įgaliojimai ir procedūros

Ombudsmenas padeda asmenims, įmonėms ir asociacijoms, turintiems problemų su ES institucija ^[5]. Kartu ombudsmenas tarnauja viešajam interesui padėdamas institucijoms gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę. Ombudsmenė gali ne tik tirti skundus, bet ir pradėti tyrimus savo iniciatyva.

Institucijos privalo pateikti ombudsmenui tyrimui atlikti būtiną informaciją. Ombudsmenas gali susipažinti su bet kuria institucijos turima byla ir gauti darbuotojų parodymus. Šie įgaliojimai nustatyti Ombudsmeno statute ^[6] (toliau – Statutas). Kai tai būtina ar tinkama konkrečiu atveju, ombudsmenas gali paraginti instituciją persvarstyti savo poziciją, atlyginti žalą arba ateityje atlikti bendrus pakeitimus. Jei institucija į nustatytą netinkamo administravimo atvejį atsako nepatenkinamai, ombudsmenas gali atkreipti politinį dėmesį į konkretų atvejį pateikdamas specialų pranešimą Europos Parlamentui.

3. Ombudsmeno darbo poveikis

a. Sprendimai

Jei ombudsmenas mano, kad skundą galima greitai išspręsti, jis gali atitinkamai institucijai pateikti sprendimo pasiūlymą, grindžiamą Statuto 3 straipsnio 5 dalimi ^[7]. Dėl naujų IP tapo lengviau ir greičiau rasti sprendimus netinkamo administravimo problemai spręsti.

b. Rekomendacijos

Rekomendacijos gali būti teikiamos, kai ombudsmenas nustato netinkamo administravimo atvejį. Institucijoms skirtos rekomendacijos tuo pačiu metu skelbiamos ombudsmeno interneto svetainėje.

Jei institucija atmeta rekomendaciją, ombudsmenas baigia bylą patvirtindamas savo išvadą dėl netinkamo administravimo. Ombudsmenas gali pateikti Europos Parlamentui specialųjį pranešimą apie bet kokį tyrimą, baigtą nustačius netinkamo administravimo atvejį, kurį ombudsmenas laiko svarbiu viešuoju interesu. Jei rekomendacijai pritariama, ombudsmenas užbaigia bylą, pažymėdamas tai.

c. Pasiūlymai

Pasiūlymais dėl patobulinimų siekiama užtikrinti sisteminį ES administravimo tobulinimą. Jie pateikiami sprendime, kuriuo užbaigiama byla, arba ankstesniame tyrimo etape.

d. Išspręstos bylos

Ombudsmenas gali baigti tyrimą ankstyvuoju etapu, nesiūlydamas sprendimo, jei institucija spontaniškai išsprendžia bylą po to, kai apie ją informuojama.

e. Strateginės iniciatyvos

Ombudsmenas gali nuspręsti nagrinėti strategiškai svarbias temas nepradėdamas tyrimo, pradėdamas vadinamąją strateginę iniciatyvą ^[8]. Šių iniciatyvų tikslas – dalytis pasiūlymais su institucijomis svarbiais klausimais, atkreipti dėmesį į viešojo intereso klausimus arba sužinoti daugiau apie konkretų klausimą prieš nusprendžiant, ar būtina pradėti tyrimą. 2017 m. ombudsmenė pradėjo 8 strategines iniciatyvas ir baigė 6.

4. Kaip institucijos reagavo ombudsmenui 2017 m. baigtose nagrinėti bylose

a. Pasiekti arba iš dalies pasiekti sprendimai

2017 m. baigtose nagrinėti bylose ES institucijos iš viso priėmė 20 sprendimų pasiūlymų ^[9]. Komisija atmetė du sprendimų pasiūlymus ^[10].

1 lentelė. Institucijos pasiekti arba iš dalies pasiekti sprendimai

Įstaiga	Sprendimai (iš dalies) pasiekta
Europos Komisija	9
Europos išorės veiksmų tarnyba	1
Europos investicijų bankas	2
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)	1
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)	4
Europos maisto saugos tarnyba	1
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	2
Iš viso	20

 

Byla 1616/2016/MDC: Kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) nagrinėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su pranešimais apie rimtus incidentus, susijusius su jos operacijomis Bulgarijoje

Žurnalistas, kuris prašė FRONTEX „operacijų“ Bulgarijoje „pranešimų apie rimtus incidentus“ ^[11] ir gavo galimybę su jais susipažinti, manė, kad FRONTEX nenustatė visų pranešimų apie rimtus incidentus, susijusių su laikotarpiu, dėl kurio jis pateikė prašymą. Jis skundėsi ombudsmenui, kad i) FRONTEX nuolat nenustato visų SIR apie operacijas Bulgarijoje ir ii) nagrinėdama prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, FRONTEX redaguoja SIR tokiu būdu, kuris neatitinka ES taisyklių dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais ^[12].

Atlikusi tyrimą, ombudsmenė pasiūlė FRONTEX: i) atskleisti papildomas SIR, kurios buvo nustatytos ombudsmenui atliekant patikrinimą; ii) kuo greičiau parengti priemones, kad būtų lengviau nustatyti dokumentus jos įrašų sistemoje; iii) įsipareigoti geriau paaiškinti, kodėl ji kupiūruoja dokumentus arba jų neatskleidžia, ir iv) iš naujo įvertinti kai kurių skundo pateikėjo prašomų SIR kupiūravimą, kad būtų galima toliau iš dalies su jais susipažinti.

FRONTEX sutiko su pasiūlymais dėl sprendimo ir ėmėsi priemonių jiems įgyvendinti. Todėl ombudsmenas padarė išvadą, kad buvo rastas sprendimas, ir užbaigė tyrimą.

b. Rekomendacijos, kurioms pritarta arba pritarta iš dalies

2017 m. baigtose nagrinėti bylose ES institucijos iš viso pritarė arba iš dalies pritarė 11 rekomendacijų ^[13].

Komisija atmetė penkias rekomendacijas, vieną – Europos išorės veiksmų tarnyba, vieną – EIB ir vieną – Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Šios bylos buvo baigtos nagrinėti nustačius netinkamo administravimo atvejus.

2 lentelė. Institucijos priimtos arba iš dalies priimtos rekomendacijos

Įstaiga	Rekomendacijos (iš dalies) priimtos
Europos Komisija	7
Europos Centrinis Bankas	1
Europos išorės veiksmų tarnyba	1
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	2
Iš viso	11

 

Byla OI/6/2014/NF: Europos Komisijos ekspertų grupių sudėtis ir skaidrumas

Atliekant šį strateginį tyrimą buvo nagrinėjamos Komisijos sudarytos grupės, kurios teikė išorės ekspertų konsultacijas konkrečiose politikos srityse. Ombudsmenas surengė viešas konsultacijas ir pateikė Komisijai įvairių pasiūlymų, kaip: užtikrinti subalansuotą ekspertų grupių sudėtį, be kita ko, kaip pagerinti jų narių atrankos procedūras; pagerinti suderinamumą ir sinergiją su Skaidrumo registru ^[14]; stiprinti interesų konfliktų politiką, taikomą pavieniams asmeniškai paskirtiems ekspertams; ir pagerinti viešame ekspertų grupių registre skelbiamą informaciją apie ekspertų grupes. Ombudsmenas

taip pat pateikė dvi konkrečias rekomendacijas Komisijai, kad būtų padidintas ekspertų grupių darbo skaidrumas: kad ekspertų grupių posėdžių protokolai būtų prasmingi ir išsamūs ir kad grupių svarstymai būtų nekonfidencialūs.

Tyrimo metu Komisija reformavo savo ekspertų grupių sistemą iš esmės atsižvelgdama į ombudsmeno pasiūlymus ir peržiūrėdama taikomas taisykles ^[15]. Visų pirma Komisija padidino ekspertų grupių narių atrankos procedūros skaidrumą, įdiegė naują interesų konfliktų politiką atskiriems ekspertams ir nustatė reikalavimą, kad organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys, norintys būti paskirti į ekspertų grupes, būtų registruojami Skaidrumo registre.

Komisija taip pat padidino ekspertų grupių darbo skaidrumą. Posėdžio protokolai dabar turi būti prasmingi ir išsamūs, o ekspertų grupės gali nuspręsti juos rengti viešai. Ombudsmenas manė, kad padaryta didelė pažanga, tačiau stebės, kaip Komisija toliau didina savo ekspertų grupių darbo skaidrumą.

Byla 454/2014/PMC: Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) praktika siūlyti nemokamas stažuotes ES delegacijose

Ombudsmenė išnagrinėjo EIVT praktiką siūlyti tik nemokamas stažuotes ES delegacijose, gavusi buvusio stažuotojo skundą, kuriame teigiama, kad dėl to diskriminuojami mažiau pasiturintys jaunuoliai.

Ombudsmenė nustatė, kad dėl nemokamų stažuočių gali susidaryti diskriminacinė padėtis, nes mažiau privilegijuotos kilmės asmenys dažniau neturi finansinių išteklių tokioms stažuotėms atlikti. Ji nustatė, kad EIVT praktika yra netinkamas administravimas, todėl rekomendavo EIVT mokėti tinkamą išmoką visiems savo stažuotojams, įskaitant ES delegacijų stažuotojus.

EIVT pritarė šiai rekomendacijai ir, gavusi biudžeto valdymo institucijų pritarimą, nustatė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šios stažuotės dabar būtų apmokamos ^[16]. 

Byla 1688/2015/JAP: Europos Komisijos sprendimas susigrąžinti lėšas iš ES vyresnio amžiaus žmonių ir IRT projekto dalyvio

Skundo pateikėjas yra Belgijoje įsikūrusi ne pelno organizacija, dalyvavusi ES finansuojamame projekte, kuriuo siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės, naudodamiesi IRT sprendimais. Atlikus finansinį auditą nustatyta, kad skundo pateikėjo naudojama darbo laiko registravimo sistema buvo nepatikima. Todėl Komisija siekė iš skundo pateikėjo susigrąžinti daugiau kaip 85 000 EUR.

Tyrimo metu ombudsmenas pažymėjo, kad auditoriai taip pat pripažino, jog skundo pateikėjo atliktas darbas, susijęs su dviem konkrečiais „rezultatais“, buvo teisėtas, kaip ir susijęs darbo laikas. Todėl ji mano, kad tai nesąžininga ir

neproporcinga, kad Komisija norėjo susigrąžinti visas lėšas dėl bendrų laiko apskaitos sistemos trūkumų. Ombudsmenas nustatė netinkamo administravimo atvejus Komisijos veikloje ir rekomendavo jai peržiūrėti savo sprendimą ir atitinkamai sumažinti sumą, kurią ji siekia susigrąžinti.

Komisija visiškai pritarė ombudsmeno rekomendacijai ir sutiko susigrąžintiną sumą sumažinti beveik 37 000 EUR.

Toliau pateiktas pavyzdys susijęs su atveju, kai ombudsmenės rekomendacijos nebuvo priimtos ir ombudsmenė baigė nagrinėti bylą patvirtindama savo išvadas dėl netinkamo administravimo.

Byla 682/2014/JF: Europos Komisijos reikalavimas, kad asmenys, prašantys leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, nurodytų savo pašto adresą

Ši byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu užregistruoti nevyriausybinės organizacijos prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, nes ji nenurodė pašto adreso. Nors ombudsmenė sutiko, kad ES institucijos turi imtis tinkamų ir proporcingų priemonių, kad patikrintų asmenų, prašančių leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, tapatybę, ji laikėsi nuomonės, kad jos taip pat turėtų užtikrinti kuo platesnę ir lengvesnę prieigą.

Ombudsmenas pateikė rekomendacijų, kaip spręsti šią problemą. Visų pirma ji paprašė Komisijos užregistruoti ir skubiai išnagrinėti skundo pateikėjo prašymą ir nebereikalauti, kad asmenys, prašantys leisti susipažinti su dokumentais, nurodytų pašto adresą, jei jie pateikia tinkamą alternatyvią kontaktinę formą (pvz., e. pašto adresą). Kadangi Komisija rekomendacijas atmetė, ombudsmenė baigė nagrinėti bylą ir nustatė du netinkamo administravimo atvejus.

Atlikdamas šį tyrimą ombudsmenas taip pat pateikė pasiūlymų Komisijai modernizuoti prašymų leisti susipažinti su dokumentais nagrinėjimo tvarką. Vienas iš pasiūlymų buvo tas, kad Komisija turėtų apsvarstyti alternatyvias internetines sistemas arba elektronines ryšio priemones. Užbaigusi tyrimą, Komisija nurodė ombudsmenui, kad nagrinėja galimybę sukurti naują elektroninę pranešimų sistemą, skirtą prašymams leisti susipažinti su dokumentais.

c. Tolesnė veikla, susijusi su pasiūlymais dėl patobulinimų

Iš viso pateikti 58 pasiūlymai dėl 26 2017 m. baigtų nagrinėti bylų [17]. Daugelis šių pasiūlymų buvo pateikti atliekant tyrimus savo iniciatyva. Su pasiūlymais susiję tolesni veiksmai buvo patenkinami 84 proc. atvejų. Tai yra mažiau nei pernai (94 proc.).

3 lentelė. Patenkinami atsakymai į 2017 m. pateiktus pasiūlymus pagal institucijas

Įstaiga	Pasiūlymai	Patenkinami atsakymai	% nuo patenkinami atsakymai
Europos Parlamentas	1	0	0%
Europos Komisija	35	28	80%
Europos išorės veiksmų tarnyba	3	3	100%
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	1	1	100%
Europos investicijų bankas	1	1	100%
Europos personalo atrankos tarnyba	7	6	86%
Europos aplinkos agentūra	1	1	100%
Europos maisto saugos tarnyba	1	1	100%
Europos vaistų agentūra	5	5	100%
Europos prieglobsčio paramos biuras	1	1	100%
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	2	2	100%
Iš viso	58	49	84%

Tyrimas savo iniciatyva OI/2/2016/RH „Kaip Europos Komisija nagrinėjo bylas dėl cheminių medžiagų toksiškumo“

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Komisija nagrinėjo bylas dėl cheminių medžiagų vertinimo pagal ES REACH taisykles ^[18]. Visų pirma, atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas vėlavimas išnagrinėti bylas, kuriose vertinamas 216 cheminių medžiagų toksiškumas reprodukcijai. Atsižvelgdama į pažangą, padarytą atliekant tyrimą, ombudsmenė baigė nagrinėti bylą, tačiau paragino Komisiją pateikti ataskaitą ir patvirtinti, kad ji ėmėsi sutartų priemonių. Ombudsmenė taip pat paragino visas šalis, dalyvaujančias vykdant tolesnę veiklą, susijusią su cheminių medžiagų vertinimais pagal REACH reglamentą, pašalinti jos tyrime nustatytą sisteminį trūkumą, t. y. paskatų chemines medžiagas registruojantiems subjektams atnaujinti savo bylas trūkumą.

Komisija pranešė ombudsmenui apie pažangą, kurią ji padarė tvarkydama bylas. Ji pripažino, kad tebėra problemų siekiant, kad bendrovės atnaujintų savo registracijos bylas, ir kad ji, pasikonsultavusi su atitinkamomis šalimis, 2019 m. pateiks pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą, be kita ko, priimdama naujus antrinės teisės aktus.

Tyrimas savo iniciatyva OI/6/2016/AB „Interesų konfliktų su Europos Komisijos specialiaisiais patarėjais prevencija“

Šiame strateginiame tyrime buvo nagrinėjamos Komisijos taisyklės ir praktika, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Komisijos „specialieji patarėjai“, kurie konsultuoja Komisijos narius, neturėtų interesų konfliktų, kylančių dėl jų veiklos už Komisijos ribų.  Tyrimo metu ombudsmenas palankiai įvertino tai, kad Komisija pagerino specialiųjų patarėjų pareigų formulavimą. Ji taip pat teigiamai vertino priemones.

jis buvo parengtas siekiant sumažinti galimų interesų konfliktų riziką. Vis dėlto ji pažymėjo, kad Komisija ne visada pateikia įtikinamą paaiškinimą, kodėl ji mano, kad specialiųjų patarėjų išorės veikla nekelia galimos rizikos.

Ombudsmenė padarė išvadą, kad Komisija galėtų toliau tobulinti savo praktiką, ir pateikė dešimt pasiūlymų. Daugiausia dėmesio buvo skiriama: iniciatyvesniam požiūriui į konfliktų rizikos vertinimą, kol ji dar netapo realiomis problemomis; aiškių ir veiksmingų rizikos mažinimo priemonių naudojimui kylančiai rizikai šalinti; visuomenės galimybių susipažinti su informacija apie specialiuosius patarėjus didinimui.

Komisija sutiko, kad reikia toliau daryti pažangą vertinant interesų konfliktų riziką ir taikant konkretesnes ir veiksmingesnes šios rizikos mažinimo priemones. Ji pripažino, kad galėtų geriau suformuluoti specialiųjų patarėjų įgaliojimus ir patvirtinti galimų konfliktų vertinimo pavyzdžius.

Komisija taip pat įsipareigojo visapusiškai taikyti galiojančius sutartinius įsipareigojimus specialiesiems patarėjams pranešti apie bet kokią naują veiklą, kurios jie imasi. Ji taip pat susitarė apsvarstyti galimybę internete paskelbti specialiųjų patarėjų veiklos deklaracijas ir patikinimo pareiškimus. Ombudsmenė palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą toliau tobulinti savo praktiką ir įsipareigojo per dvejus metus imtis tolesnių su tyrimu susijusių veiksmų.

Byla 1475/2016/JAS: Kaip Europos vaistų agentūra (EMA) atliko rizikos vertinimą, susijusį su vakcinomis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)

Ši byla buvo susijusi su tuo, kaip EMA atliko rizikos vertinimą, susijusį su vakcinomis nuo ŽPV. Vadinamąja kreipimosi procedūra buvo siekiama išnagrinėti, ar yra kokių nors priežastinio ryšio tarp skiepijimo nuo ŽPV ir dviejų sindromų įrodymų, tačiau nenustatyta jokio ryšio. Skundo pateikėjai nesutiko su moksliniu darbu, kuriuo grindžiama ši išvada, ir išreiškė susirūpinimą dėl procedūros skaidrumo ir nešališkumo.

Ombudsmenas pradėjo tyrimą, kad įvertintų, ar EMA turėjo būtinas procedūrines apsaugos priemones, kad užtikrintų, jog mokslinių įrodymų nagrinėjimas būtų išsamus ir nepriklausomas, ir ar šios apsaugos priemonės šiuo atveju buvo tinkamai taikomos.

Atsakydama į ombudsmenės per tyrimą pateiktą pasiūlymą, EMA sutiko peržiūrėti konfidencialumo reikalavimus savo ekspertams, kad jie galėtų viešai aptarti mokslinių diskusijų detales, kai šios diskusijos bus užbaigtos. Ombudsmenė padarė išvadą, kad EMA nevykdė netinkamo administravimo, tačiau pasiūlė, kad ji aktyviai viešai skelbtų kuo daugiau informacijos apie savo vidaus patariamųjų komitetų mokslinį darbą ir apsvarstytų galimybę viešai paskelbti visų svarbių dokumentų, susijusių su kiekviena kreipimosi procedūra, sąrašus arba apsvarstyti kitus būdus, kaip padėti suinteresuotiesiems asmenims nustatyti dokumentus, kuriuos jie norėtų gauti.

Ombudsmenė džiaugiasi, kad apskritai EMA parodė norą imtis veiksmų dėl jos pasiūlymų. Ji peržiūri savo konfidencialumo reikalavimus. Ji taip pat įsipareigojo gerinti prieigą prie informacijos apie gaminį ir rengia visuomenei palankesnę informaciją apie savo vertinimo procedūras. EMA taip pat pertvarko savo svetainę, kad ji būtų patogesnė naudoti ir kad būtų pagerinta dokumentų paieškos funkcija. EMA nesutiko su ombudsmenės pasiūlymu sudaryti

atitinkami dokumentai skelbiami viešai. Tačiau ombudsmenė mano, kad suburdama grupę, kuri padėtų susipažinti su prašymais leisti susipažinti su dokumentais, EMA rado priimtiną alternatyvą.

Byla 7/2016/PL: Europos Komisijos surengtų viešų konsultacijų kalbos

Byla buvo susijusi su tuo, kad viešos konsultacijos Komisijos interneto svetainėje dažnai vyko ne visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Ombudsmenas pradėjo tyrimą, kurio metu Komisija parengė naują kalbų politiką dėl viešų konsultacijų. Naujosios priemonės apima, pavyzdžiui, su Komisijos darbo programa susijusių viešų konsultacijų vertimą į visas oficialiąsias ES kalbas. Naująja politika taip pat nustatyta procedūra, pagal kurią nustatoma, į kurias kalbas turėtų būti verčiamos kitos viešos konsultacijos.

Ombudsmenė užbaigė tyrimą, tačiau pasiūlė Komisijai atidžiai stebėti savo naujos kalbų politikos poveikį ir tai, kokiu mastu ji laikosi principo, kad viešos konsultacijos turėtų būti prieinamos visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Ombudsmenė taip pat pasiūlė, kad Komisija į savo specialią viešų konsultacijų interneto svetainę įtrauktų skirsnį, kuriame būtų aprašyta jos nauja kalbų politika, ir paaiškinimą, kodėl kai kurios konsultacijos nėra prieinamos visomis ES kalbomis.

Savo papildomame atsakyme Komisija nurodė, kad jau gerokai padaugėjo verčiamų viešų konsultacijų. Ji taip pat pateikė savo kalbos politikos internete paaiškinimą. Ombudsmenė toliau stebės padėtį vykdydama platesnio masto viešas konsultacijas dėl kalbų vartojimo ES institucijose.

d. 2017 m. baigtų nagrinėti bylų atitikties lygis

Bendras Ombudsmeno pasiūlymų dėl 2017 m. baigtų nagrinėti bylų atitikties lygis buvo 81 proc. Institucijos teigiamai reagavo į 80 iš 99 pasiūlymų, kuriuos ombudsmenas pateikė siekdamas ištaisyti arba pagerinti savo administracinę praktiką ^[19]. Atitikties lygis grindžiamas teigiamų atsakymų į sprendimų pasiūlymus, rekomendacijas ir pasiūlymus, pateiktus 2017 m. baigtose nagrinėti bylose, skaičiumi. Dar 148 atvejais ombudsmenas manė, kad institucijos ėmėsi veiksmų, kad pagerintų savo darbą.

Kaip matyti iš 4 lentelės, atitikties lygis įvairiose institucijose skiriasi. Aštuonių iš 14 tikrintų institucijų atitikties lygis buvo 100 proc., o Komisijos, kuriai tenka dauguma atvejų, atitikties lygis buvo 76 proc.

Nors šie statistiniai duomenys dažnai grindžiami labai nedaugeliu atvejų, bet koks mažesnis nei 100 proc. rezultatas reiškia, kad institucija nesilaikė ombudsmeno pateikto pasiūlymo.

Ombudsmeno rekomendacijų laikymosi lygis buvo žemesnis nei sprendimų pasiūlymų ar pasiūlymų. Institucijos pritarė 11 iš 19 pateiktų rekomendacijų.

4 lentelė. Bendros atitikties rodiklis pagal įstaigą

Įstaiga	sprendimai, rekomendacijos, pasiūlymai	Patenkinami atsakymai	% nuo Patenkinami atsakymai
Europos Parlamentas	1	0	0%
Europos Komisija	58	44	76%
Europos Centrinis Bankas	1	1	100%
Europos išorės veiksmų tarnyba	6	5	83%
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	3	3	100%
Europos investicijų bankas	4	3	75%
Europos personalo atrankos tarnyba	7	6	86%
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)	2	1	50%
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)	4	4	100%
Europos aplinkos agentūra	1	1	100%
Europos maisto saugos tarnyba	2	2	100%
Europos vaistų agentūra	5	5	100%
Europos prieglobsčio paramos biuras	1	1	100%
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	4	4	100%
Iš viso	99	80	81%

5. Išvada

Šiuo pranešimu kasmet stengiamasi statistiniu požiūriu įvertinti, kaip laikomasi ombudsmeno pasiūlymų. Kai kuriais atvejais poveikis nebūtinai įtraukiamas į metinį atitikties lygį. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai institucijos gali vėliau įgyvendinti ombudsmeno pateiktą pasiūlymą.

Pavyzdžiui, 2015 m. liepos mėn. ombudsmenė paragino Komisiją aktyviai skelbti savo sprendimus leisti buvusiems Komisijos nariams vykdyti veiklą pasibaigus kadencijai, taip pat trijų narių patariamojo organo – Ad hoc etikos komiteto^{– nuomones dėl šios veiklos [20]} . Tuo metu Komisija atsisakė tai padaryti dėl privatumo priežasčių ir siekdama apsaugoti komercinę informaciją. Tačiau 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė naują Komisijos narių elgesio kodekso projektą, kuriame numatyta aktyviai skelbti šiuos sprendimus ir susijusias Komiteto nuomones. Tai buvo oficialiai priimta 2018 m. vasario mėn.^[21]. Ombudsmenas palankiai vertina šią pažangą.

Kai įmanoma, pageidautina, kad patobulinimai būtų atlikti anksčiau. Tai pirmoji ataskaita, į kurią įtrauktos tik pagal naujus MM baigtos nagrinėti bylos. Pagrindinis naujų IP tikslas – sudaryti mums sąlygas veiksmingiau tvarkyti bylas ir paspartinti jų nagrinėjimą. Šiuo metu vertiname jų poveikį ir apie tai pranešime ateinančiais metais.

 

[1] Trumpumui apibūdinti šioje ataskaitoje vartojamas terminas „institucija“reiškia visas ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras.

[2] https://www.ombudsman.europa.eu/en/resources/provisions.faces

[3] Pagal naujus IP „rekomendacijos“ paprastai naudojamos visoms netinkamo administravimo išvadoms nagrinėti prieš užbaigiant tyrimą. Anksčiau ombudsmenė vartojo terminą „kritinė pastaba“, kai baigė nagrinėti bylą ir nustatė netinkamo administravimo atvejį. Naujaisiais IP sąvoka „kritinės pastabos“ pakeista paprasta ir aiškia sąvoka „netinkamo administravimo išvados“. Jei institucija atmeta rekomendaciją, byla užbaigiama nustačius netinkamo administravimo atvejį.

Naujaisiais IP sąvoka „papildomos pastabos“ taip pat pakeista sąvoka „siūlymai dėl patobulinimų“, kuriais siekiama užtikrinti sisteminį ES administravimo tobulinimą.

[4] Žr. 3e skirsnį.

[5] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsniu ombudsmenui suteikiami įgaliojimai tirti netinkamo administravimo atvejus Sąjungos institucijų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai jis vykdo teismines funkcijas.

[6] 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento sprendimas 2008/587, iš dalies keičiantis Sprendimą 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL L 189, 2008, p. 25).

[7] Statuto 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „[k]iek įmanoma, ombudsmenas su atitinkama institucija ar įstaiga ieško sprendimo, kaip pašalinti netinkamo administravimo atvejį ir patenkinti skundą“.

[8] Daugiau informacijos apie ombudsmeno strategines iniciatyvas galima rasti šiuo adresu: https://www.ombudsman.europa.eu/en/strategic-issues/strategic-initiatives

[9] Dviem iš šių atvejų, nors oficialaus sprendimo pasiūlymo nebuvo, institucijos sutiko su ombudsmeno tyrimo metu pateiktais pasiūlymais. Šių bylų baigtis buvo užregistruota kaip „iš dalies pasiektas sprendimas“.

[10] Keturiais atvejais institucijos atmetė sprendimų pasiūlymus ir vėlesnes rekomendacijas. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, statistiniai duomenys apima tik neigiamus tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas šiais atvejais.

[11] „rimtą incidentą“ FRONTEX apibrėžia kaip įvykį ar įvykį, kuris gali turėti įtakos arba būti svarbus FRONTEX misijai ar jos įvaizdžiui arba misijos dalyvių saugai ir saugumui. Pavyzdžiai – pagrindinių teisių, ES teisės, tarptautinės teisės aktų, susijusių su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, ir FRONTEX elgesio kodekso pažeidimai. Pranešimus apie rimtus incidentus renka ir analizuoja FRONTEX padėties centras.

[12] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

[13] Rekomendacija iš dalies priimama, kai įstaiga iš tikrųjų konstruktyviai reagavo į pagrindinius rekomendacijos punktus.

[14] ES skaidrumo registras yra viešas registras, kurį bendrai tvarko Komisija ir Europos Parlamentas ir kuriame siekiama teikti informaciją apie organizacijas ir interesų grupių atstovus, bendraujančius su institucijomis.

[15] Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės, 2016 m. gegužės 30 d., C(2016) 3301 final.

[16] 2017 m. gruodžio 21 d. Europos išorės veiksmų tarnybos Biudžeto ir administravimo generalinio direktoriaus sprendimas, kurį galima rasti šiuo adresu: https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/admin2017_28_of_21.12.2017_0.pdf

[17] Kai sprendime, kuriuo užbaigiamas tyrimas, pateikiamas pasiūlymas, institucija paprastai kviečiama atsakyti per šešis mėnesius. Kadangi susijusios institucijos dar neatsakė, į šioje ataskaitoje pateiktus statistinius duomenis neįtraukta:

i) du pasiūlymai, pateikti sprendime užbaigti bylą 266/2016/PMC prieš Komisiją, ir

ii) vienas pasiūlymas, pateiktas sprendime užbaigti bylą 639/2017/TN prieš Europos personalo atrankos tarnybą.

[18] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (OL L 396, 2006 12 30, p. 1–849).

[19] Žr. 9-10 išnašas.

[20] https://www.ombudsman.europa.eu/en/correspondence/en/61417

[21] 2018 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Komisijos narių elgesio kodekso, kuriuo panaikinamas ir pakeičiamas 2011 m. balandžio 20 d. Elgesio kodeksas ir 2003 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiamas Ad hoc etikos komitetas.