Europos ombudsmenas Jacob Söderman pateikė dvi kritines pastabas Europos Komisijai dėl skundo dėl metro statybos Salonikuose (Graikija) nagrinėjimo. Ombudsmenas padarė išvadą, kad Komisija neteisingai informavo skundo pateikėją apie tyrimo užbaigimo priežastis ir baigė bylą nesuteikdama skundo pateikėjui realios galimybės pateikti papildomų įrodymų. Ombudsmenas pasiūlė Komisijai nustatyti aiškias procedūrines taisykles, kad tokia padėtis nepasikartotų.

Ombudsmeno sprendimas yra sudėtingiausio tyrimo, kurį jis kada nors atliko, rezultatas. Dvejus metus trukusio tyrimo metu ombudsmenas perskaitė šimtus puslapių įrodymų, paėmė vyresniųjų Komisijos pareigūnų žodinius parodymus ir patikrino dešimtis Komisijos turimų dokumentų. Ombudsmeno įgaliojimai apsiriboja Europos bendrijos institucijų ir įstaigų veiklos tyrimu. Ombudsmeno tyrimas šioje byloje buvo susijęs su Komisijos, kaip Sutarties sergėtojos, vaidmeniu užtikrinant, kad valstybės narės laikytųsi Bendrijos teisės. Ombudsmeno tyrimu buvo siekiama nustatyti, ar Komisija, nagrinėdama skundą dėl Graikijos valdžios institucijų padaryto Bendrijos teisės pažeidimo, laikėsi gero administracinio elgesio principų.

Skundas dėl Salonikų metro projekto skyrimo ombudsmenui buvo pateiktas 1998 m. rugsėjo mėn. Skundo pateikėjas, atstovaujantis bendrai įmonei „Makedonian Metro Joint Venture Company“, teigė, kad Graikijos valdžios institucijos, sudarydamos sutartį su bendra įmone „Thessaloniki Metro Joint Venture Company“, pažeidė Bendrijos viešųjų pirkimų teisę. Skundo pateikėjas suabejojo tuo, kaip Komisija išnagrinėjo ir baigė nagrinėti jo skundą.

Nepaisant Vidaus rinkos generalinio direktorato atlikto tyrimo rezultatų, Komisija baigė bylą, Graikijos valdžios institucijoms neišsiuntusi oficialaus pranešimo. Užbaigdama bylą Komisijos narių kolegija pasinaudojo savo diskrecija, kaip patvirtinta galiojančioje Teisingumo Teismo praktikoje. Ji padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į ribotą galimybę pakeisti konkurso procedūros rezultatus, būtų geriau iš Graikijos valdžios institucijų gauti rašytinių patikinimų dėl jų būsimo elgesio tokiais atvejais.

Tačiau Komisija, informuodama skundo pateikėją apie savo sprendimą, nurodė, kad ji nutraukė bylą, nes nenustatė jokio Bendrijos teisės pažeidimo. Tokia išvada prieštarauja Komisijos narių kolegijos sprendimui, iš kurio matyti, kad Komisija baigė bylą, pripažindama, kad galėjo būti padarytas pažeidimas.

Nepaisant to, kad 1998 m. rugpjūčio 19 d. iš Komisijos gautame laiške skundo pateikėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomų įrodymų, Komisija nutraukė bylą po aštuonių dienų, prieš tai, kai skundo pateikėjas turėjo laiko atsakyti. Ji tik informavo skundo pateikėją apie tai, kad byla baigta nagrinėti po trijų mėnesių, o iki to laiko skundo pateikėjas dėl papildomų įrodymų parašė keturis kartus.

Europos ombudsmenas mano, kad neteisingas skundo pateikėjo informavimas apie bylos užbaigimo priežastis yra netinkamo administravimo atvejis. Skundo pateikėjo teisės būti išklausytam atsisakymas prieštarauja pagrindinių teisių principams, kurie dabar taip pat įtvirtinti Nicos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl ombudsmenas mano, kad gali prireikti parengti kodeksą, kuriuo būtų reglamentuojama, kaip Komisija elgiasi su piliečiais administraciniu pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapu.

Visą sprendimą galima rasti internete adresu http://www.ombudsman.europa.eu/decision/en/980995.htm

Norėdami gauti daugiau informacijos, skambinkite: