Europos ombudsmenė Emily O’Reilly pradėjo tyrimą savo iniciatyva, kuriuo siekiama išsiaiškinti FRONTEX vaidmenį vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje po to, kai birželio 14 d. prie Graikijos krantų nuskendo šimtai žmonių. 

O’Reilly paprašė patikrinti įvairius dokumentus, susijusius su FRONTEX atsakomybe gelbėti nelaimės jūroje ištiktus asmenis, įskaitant oficialią ataskaitą (Sunkių incidentų ataskaitą) apie tai, kaip klostėsi įvykiai, susiję su laivu „Adriana“, taip pat pranešimus apie kitus pastarojo meto incidentus, per kuriuos žuvo daug žmonių Viduržemio jūroje.

Ji taip pat paprašė išsamesnės informacijos apie tai, kaip FRONTEX ir nacionalinės valdžios institucijos dalijasi informacija apie paieškos ir gelbėjimo operacijas ir ar FRONTEX turi teisę pareikšti nuomonę apie tai, kaip šios operacijos rengiamos ar įgyvendinamos.

Kiti klausimai susiję su tuo, ar yra nustatytos konkrečios taisyklės dėl laivuose įrengtų kamerų naudojimo vykdant bendras operacijas ir ar FRONTEX praneša apie pagrindinių teisių pažeidimus, susijusius su valstybių narių valdžios institucijų ir NVO laivų, gelbėjančių žmones jūroje, sąveika.

Ombudsmenė koordinuoja savo tyrimą su Graikijos ombudsmenu Andreas Pottakis, kuris turi įgaliojimus nagrinėti, kaip Graikijos valdžios institucijos elgėsi su laivu „Adriana“.

„Nors Graikijos valdžios institucijų vaidmuo tiriamas nacionaliniu lygmeniu, taip pat reikia patikslinti FRONTEX vaidmenį vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas. Pranešta, kad šiuo atveju FRONTEX įspėjo Graikijos valdžios institucijas apie laivo buvimą ir pasiūlė pagalbą, tačiau neaišku, ką dar ji būtų galėjusi ar turėjusi padaryti“, – sakė R. O’Reilly.

„Tokio masto tragedija reikalauja, kad visi susiję asmenys apmąstytų savo atsakomybę ir aiškiai suprastų visuomenei, kas yra atsakingas už šias mirtis. Mano biuras daugiausia dėmesio skirs FRONTEX vaidmeniui, nes bandome sujungti įvykius, dėl kurių laivas buvo apvirtęs ir žuvo ne mažiau kaip 500 žmonių.“

„Migracija į Europą tęsis ir ES turi užtikrinti, kad ji veiktų taip, kad būtų išsaugotos pagrindinės teisės ir nebūtų pamirštos žmonių kančios, verčiančios žmones ieškoti geresnio gyvenimo už savo gimtųjų šalių ribų“, – sakė ombudsmenas.

Tolesni planuojami tyrimai

Rudenį ombudsmenė toliau nagrinės ES institucijų vaidmenį užtikrinant pagrindines teises sienų valdymo veikloje.

O’Reilly planuoja savo iniciatyva atlikti tyrimą dėl to, kaip Komisija stebi, ar vykdant ES lėšomis remiamas sienų valdymo operacijas gerbiamos pagrindinės teisės. Jis parengtas po 2022 m. baigto tyrimo dėl Kroatijos sienų valdymui skirtų ES lėšų, kurio metu O’Reilly paprašė Komisijos reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos pateiktų informaciją apie veiksmus, kurių imtasi tiriant pranešimus apie netinkamą elgesį su migrantais ir prieglobsčio prašytojais. Europos ombudsmenas prašys Graikijos ombudsmeno prisidėti prie naujo tyrimo.

Ombudsmenė taip pat planuoja paprašyti daugiau informacijos apie naujausią ES susitarimą su Tunisu dėl sienų valdymo, įskaitant tai, kaip bus vertinamas tam tikros veiklos, kuriai taikomas susitarimas, poveikis žmogaus teisėms.