Europos ombudsmenas P. Nikiforos Diamandouros kritikavo Europos Komisiją dėl to, kad ji nesiėmė tolesnių veiksmų, kad Vokietija laikytųsi Europos Teisingumo Teismo sprendimo. Teismas nusprendė, kad Vokietijos reglamentas dėl tam tikrų gėrimų pakuočių yra kliūtis Bendrijos vidaus prekybai. Ombudsmenas teigia, kad Komisija galėtų ištaisyti savo nesėkmę per antrą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, susijusią su šiuo metu vykdomu reglamentu.

Pagrindiniai faktai

2002 m. liepos mėn. Vokietijos valdžios institucijos paskelbė, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. užstato sistema taps privaloma vienkartinėms mineralinio vandens, alaus ir nealkoholinių gėrimų pakuotėms.

Komisijai pradėjus pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vokietiją, Teisingumo Teismas nusprendė, kad atitinkamos taisyklės yra kliūtis Bendrijos vidaus prekybai, nes gamintojams ir platintojams nebuvo suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių. Antrajame sprendime, priimtame atsakant į Vokietijos teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad užstato sistema gali būti įdiegta tik tuo atveju, jei suteikiamas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad naujos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pakeitimas suderinamas su Bendrijos teise tik tuo atveju, jei pakeitimo metu egzistavo veikianti sistema.

2005 m. kovo mėn. kelių Europos gėrimų bendrovių advokatas pateikė skundą ombudsmenui, kad Komisija nesiėmė būtinų veiksmų, kad Vokietija laikytųsi Teismo sprendimų. Komisija teigė, kad sprendimai nesuteikė teisinio pagrindo reikalauti, kad Vokietija sustabdytų atitinkamų taisyklių taikymą. Ji teigė, kad sprendimas pirmojoje byloje buvo grindžiamas tik išvada, kad pereinamasis laikotarpis nebuvo pakankamai ilgas ir kad per tą laiką praėjo pakankamai laiko. Komisija taip pat teigė, kad antrasis sprendimas neturi reikšmės šiai bylai, nes tai tik prejudicinis sprendimas.

Ombudsmenas nustatė, kad Komisijos argumentas neįtikina. Jo nuomone, Teismo sprendimas reiškė, kad prieš įvedant naują sistemą turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Ombudsmenas taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisijos pozicija, jog nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų, gali būti pateisinama tik tuo atveju, jei tuo metu, kai Komisija priėmė minėtą poziciją, Vokietijoje buvo veikianti pakuočių atliekų tvarkymo sistema. Vis dėlto buvo aišku, kad priimdama tokią poziciją Komisija dar nepatikrino, ar taip iš tikrųjų yra. Todėl ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisijos požiūris yra nenuoseklus ar net prieštaringas. Todėl kritiškoje pastaboje ombudsmenas padarė išvadą, kad Komisija nepateikė pagrįstų argumentų, įrodančių, kad nereikia imtis tolesnių veiksmų. Kadangi antroji pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl Vokietijos reglamento tebevyksta, ombudsmenas mano, kad Komisija galėtų atsižvelgti į jo pastabas per tą procedūrą.

Visą ombudsmeno sprendimą rasite adresu

Informacija apie bylą: Gerhard Grill, vyriausiasis patarėjas teisės klausimais, tel. +33 388 17 2423