Šiandien Strasbūre vykusioje konferencijos plenarinėje sesijoje kalbėdama apie dviejų piliečių forumų pateiktas rekomendacijas, M. O’Reilly pagyrė konferencijoje dalyvavusius žmones ir iš jos kilusių idėjų kokybę.

Tačiau ombudsmenas taip pat įspėjo, kad reikia užtikrinti apčiuopiamus rezultatus.

„Idėja surengti šią konferenciją kilo tikint ES gebėjimu išklausyti Europos visuomenę ir iš jos mokytis“, – sakė ombudsmenė.

„Kai kurios aiškios temos jau iškilo: pateikti pasiūlymai dėl aktyvesnių ES veiksmų tokiais klausimais kaip klimato kaita ir teisinė valstybė, taip pat reikalavimas užtikrinti skaidresnį sprendimų priėmimą. Tačiau, jei nebus imtasi aiškių veiksmų dėl šių idėjų, konferencija gali būti vertinama tiesiog kaip politikos gestas, tuščias pratimas „piliečių plovimo“ srityje.“

„Nors balsavimas yra svarbiausias piliečių dalyvavimo veiksmas, ši konferencija taip pat turėtų būti svarbi piliečių dalyvavimo demokratiniame ES gyvenime dalis.“

„Piliečių forumų idėjos yra rimtų ir apgalvotų svarstymų rezultatas. Pagrįsta tikėtis, kad daugelis jų paskatins konkrečius ES ir ypač nacionalinių vyriausybių, kurios iki šiol dvejojo dėl paramos, veiksmus“, – sakė M. O’Reilly.

Pagrindiniai faktai

Konferencija dėl Europos ateities oficialiai pradėta 2021 m. gegužės 9 d. ir tikimasi, kad ji truks vienus metus. Keturiuose piliečių forumuose, kuriuos sudaro 200 piliečių, aptariamos nustatytos temos.

Plenarinė sesija, kurioje dalyvaus 433 dalyviai, įskaitant ES institucijų atstovus, paskutinį kartą susitiks vasario mėn., kad aptartų trečiojo ir ketvirtojo piliečių forumų rekomendacijas.  Po to Komisijai, Tarybai ir Parlamentui bus nusiųsta ataskaita, kurioje bus aptarti tolesni su konferencija susiję veiksmai.