- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Ombudsmenė prašo Tarybos ir Komisijos geriau laikytis ES teismų praktikos dėl galimybės susipažinti su teisėkūros dokumentais
Naujienos - Data Penktadienis | 06 gruodžio 2024
Byla OI/4/2023/MIK - Atidaryta Pirmadienis | 02 spalio 2023 - Sprendimas Antradienis | 03 gruodžio 2024 - Susijusios įstaigos Europos Parlamentas ( Tolesnis tyrimas nėra pateisinamas ) | Europos Sąjungos Taryba ( Tolesnis tyrimas nėra pateisinamas ) | Europos Komisija ( Tolesnis tyrimas nėra pateisinamas ) - Šalis Prancūzija
Tyrimas pradėtas
02/10/2023Tyrimas vykdomas
02/10/2023Tyrimo rezultatas
03/12/2024
Atlikusi tyrimą savo iniciatyva, ombudsmenė paprašė ES Tarybos ir Europos Komisijos geriau laikytis ES teismų praktikos dėl galimybės visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) nustatė, kad turi būti suteikta platesnė galimybė susipažinti su ES teisėkūros dokumentais, o teisės susipažinti su dokumentais išimčių sąrašas turi būti taikomas „vis griežčiau“.
Ombudsmenės tyrime buvo nagrinėjama, kaip Taryba ir Komisija nagrinėjo prieigos prašymus, susijusius su trimis svarbiais ES teisės aktais, t. y. Skaitmeninių rinkų aktu, Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyvos peržiūra ir Minimalaus darbo užmokesčio direktyva.
Jis nustatė, kad nors abi institucijos atskleidė daug teisėkūros dokumentų, daugeliu atvejų jos pernelyg plačiai taikė išimtis pagal ES teisės aktus dėl galimybės susipažinti su dokumentais (Reglamentas 1049/2001).
Naudodamosi vykstančių sprendimų priėmimo procesų apsauga kaip atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais priežastimi, tiek Taryba, tiek Komisija turėjo argumentų, kurie buvo neaiškūs, abstraktūs ir nepagrįsti. ES teismas jau atmetė jų argumentus, įskaitant tai, kad atskleidus informaciją būtų daromas išorinis spaudimas arba visuomenė būtų neteisingai aiškinama.
Teisingumo Teismas taip pat atmetė abiejų institucijų pateiktus argumentus dėl būtinybės apsaugoti teisines nuomones.
Ombudsmenė pažymėjo, kad šis neatitikimas ES teismų praktikai kelia didelį susirūpinimą teisinės valstybės principu grindžiamoje Sąjungoje.
Ombudsmenė paprašė abiejų institucijų nedelsiant atskleisti teisėkūros dokumentus, net jei tai sukeltų išorės spaudimą, nes tai yra bet kokio demokratinio teisėkūros proceso veiksnys.
Ji taip pat paprašė neleisti susipažinti su teisėkūros dokumentais tik tikrai išimtinėmis aplinkybėmis ir informuoti teisėkūros proceso metu pareiškimus teikiančius trečiuosius asmenis, kad jų pareiškimai gali būti atskleisti.
Tarybos ir Komisijos buvo paprašyta iki 2025 m. birželio 3 d. nurodyti, kaip jos įgyvendino ombudsmenės pasiūlymus.