Data: 2023 m. balandžio 20 d., ketvirtadienis

Nuotolinis posėdis per „WebEx“

Dalyvavo

Europos investicijų bankas

Du Generalinės inspekcijos atstovai

Du Generalinio sekretoriato atstovai

Vienas Operacijų direktorato atstovas

Du Teisės direktorato atstovai

Du Projektų direktorato atstovai

Europos ombudsmenas

Jennifer King, teisės ekspertė

Oana Marin, už tyrimus atsakinga pareigūnė

Silvia Fuller, už tyrimus atsakinga pareigūnė

Natalia Chiner, užklausų stažuotoja

Posėdžio tikslas

Susitikimas buvo surengtas tiriant, kaip Europos investicijų bankas (EIB) suteikė prieigą prie projekto, kurį jis nusprendė finansuoti Nairobyje, aplinkos ir socialinių duomenų lapo (ESDS).[1] Susitikimo tikslas buvo, kad ombudsmeno tyrimo grupė gautų paaiškinimų dėl EIB iniciatyva skelbiamų ESDS. Susitikime taip pat siekta suprasti, kaip EIB nagrinėjo konkretų skundo pateikėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, ir gauti paaiškinimų dėl jo atsisakymo suteikti prieigą prie Nairobio projekto ESDS tuo metu, kai buvo priimtas patvirtinamasis sprendimas.

Įvadas ir procedūrinė informacija

Dalyviai prisistatė, o ombudsmeno tyrimo grupė padėkojo EIB atstovams už susitikimą su jais ir išdėstė susitikimo tikslą. Jie nurodė teisinę sistemą, taikomą ombudsmeno rengiamiems posėdžiams, visų pirma tai, kad ombudsmenas neatskleis jokios informacijos, kurią EIB nurodė kaip konfidencialią, nei skundo pateikėjui, nei jokiam kitam ombudsmeno tarnybai nepriklausančiam asmeniui be išankstinio EIB sutikimo ^[2].

Tyrimo grupė paaiškino, kad ji parengs posėdžio ataskaitos projektą, kuris bus nusiųstas EIB, siekiant užtikrinti, kad turinys būtų faktiškai tikslus ir išsamus. Po to posėdžio ataskaita bus baigta rengti, įtraukta į bylą ir pateikta skundo pateikėjui. Jokia konfidenciali informacija nebūtų įtraukta į ataskaitą ar kitaip pateikta skundo pateikėjui ar bet kuriai trečiajai šaliai.

Informacija, kuria keičiamasi

Dėl konkretaus prašymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais

Ombudsmeno tyrimo grupė paprašė EIB atstovų pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip EIB nagrinėjo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Nairobio projekto ESDS projektu (pirmasis skundo aspektas).

EIB atstovai paaiškino, kad jie išnagrinėjo skundo pateikėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su ESDS projektu Nairobyje laikydamiesi savo skaidrumo politikos [3]. Priežastis, dėl kurios EIB nesuteikė galimybės susipažinti su ESDS projektu ir, nagrinėdamas kartotinę paraišką, rėmėsi sprendimų priėmimo proceso apsaugos išimtimi, yra ta, kad ESDS dar nebuvo užbaigtas ir nebuvo pateiktas Valdybai, todėl vis dar galima daryti pakeitimus.

Ombudsmeno tyrimo grupė paklausė, kaip atskleidus ESDS projektą kiltų konkreti ir faktinė rizika sprendimų priėmimo procesui ir kaip EIB atsižvelgė į tai, kad šiame dokumente yra informacijos apie aplinką, todėl jam taikomas ES Orhuso reglamentas [4].

EIB atstovai paaiškino, kad ESDS pateikiama EIB tarnybų nuomonė dėl aplinkos, klimato ir socialinių aspektų, taip pat sąlygos ir veiksmai, kurie turi būti aptarti ir nustatyti projekto vykdytojui, kad jis patvirtintų paskolą. Siekiant užtikrinti projektų finansavimą, EIB valdymo organai turi gauti šią informaciją. Tuo metu, kai buvo priimtas patvirtinamasis sprendimas, dar nebuvo aišku, ar šį projektą būtų finansavęs EIB, nes jo nebuvo patvirtinusi EIB direktorių valdyba. Todėl EIB padarė išvadą, kad ESDS negalėjo būti atskleista tol, kol valdymo organai nežinojo tarnybų analizės ir išvadų ir neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl šių išvadų, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl finansavimo. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad ESDS turėjo būti paskelbta po patvirtinimo, t. y. netrukus po to, kai buvo priimtas patvirtinamasis sprendimas.

Ombudsmeno tyrimo grupė paklausė, kaip EIB užtikrino, kad pilietinė visuomenė galėtų teikti grįžtamąją informaciją ar informaciją aplinkos ar socialiniais klausimais, susijusiais su atitinkamu projektu, prieš jį patvirtinant.

EIB atstovai pareiškė, kad EIB jokiu būdu neriboja pilietinės visuomenės galimybės teikti grįžtamąją informaciją apie banko finansuojamus projektus. Jie pabrėžė, kad yra EIB viešasis registras, kuriame prieš valdybai patvirtinant projektus skelbiamos poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimo ataskaitos ir kiti susiję tyrimai, susiję su aplinkos, klimato ir socialiniais aspektais. EIB atstovai paaiškino, kad viešas registras ir kita su projektais susijusi informacija, paskelbta EIB interneto svetainėje, yra kanalas, kuriuo pilietinės visuomenės nariai gali susipažinti su vertinamais EIB projektais ir bendradarbiauti su EIB prieš patvirtinant paskolas. Jie suteikia pilietinei visuomenei galimybę teikti pastabas ir užduoti klausimus apie paskelbtą informaciją, kuriuos EIB vėliau nagrinėja ir į kuriuos gali atsižvelgti priimdamas sprendimus. EIB atstovai paaiškino, kad tai yra įprastas būdas išreikšti susirūpinimą EIB prieš priimant sprendimą dėl paskolos.

EIB atstovai nurodė, kad Nairobio projekto poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimo ataskaita jau buvo viešai prieinama skundo pateikėjo prašymo pateikimo metu. Pasak EIB atstovų, skundo pateikėjas niekada nepareiškė noro toliau bendradarbiauti su EIB dėl atitinkamo projekto. Skundo pateikėjas veikiau prašė leisti susipažinti su konkrečiu dokumentu, kuris tuo etapu buvo projektas ir buvo laikomas EIB vidaus dokumentu, nes jame buvo pateiktos preliminarios EIB tarnybų vidaus nuomonės, nuomonės ir diskusijos.

EIB atstovai nurodė, kad jie taip pat įvertino galimą viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją buvimą, tačiau nustatė, kad šiuo atveju nėra viešojo intereso, kuris galėtų būti viršesnis už išimtį, atsižvelgus į visus šio prašymo elementus, įskaitant tai, kad prašomas dokumentas yra projektas, o galutinė versija bus paskelbta Valdybai patvirtinus.

Ombudsmeno tyrimo grupė paklausė, ar EIB, nagrinėdamas skundo pateikėjo prašymą ir vertindamas riziką, kurią informacijos atskleidimas keltų sprendimų priėmimo procesui, atsižvelgė į tai, kad ESDS projekte yra informacijos apie aplinką, todėl EIB skaidrumo politikos išimtys turi būti aiškinamos siaurai, laikantis ES Orhuso reglamento.

Atsakydami EIB atstovai nurodė, kad jie žino, jog ESDS projekte taip pat yra su aplinka susijusios informacijos, ir kad išimtis reikia aiškinti siaurai. Tačiau EIB turėjo atsižvelgti į tai, kad prašymo pateikimo metu šis ESDS projektas buvo EIB tarnybų nuomonė, skirta valdymo organams, siekiant padėti jiems priimti sprendimus. Todėl EIB siaurai apsvarstė atsisakymo pagrindus; tačiau padarė išvadą, kad atsisakymas atskleisti ESDS projektą tame etape yra pagrįstas.

Ombudsmeno tyrimo grupė taip pat pažymėjo, kad kai kurie ESDS projekto elementai, kuriuos EIB atsisakė atskleisti šiuo atveju, buvo paimti iš projekto poveikio aplinkai vertinimo, kuris skundo pateikėjo prašymo pateikimo metu jau buvo viešai prieinamas. Ombudsmeno tyrimo grupė paklausė, ar vertindamas galimybę suteikti galimybę iš dalies susipažinti su ESDS projektu EIB svarstė galimybę atskleisti tas dalis, kurios buvo viešai prieinamos.

EIB atstovai nurodė, kad suteikus galimybę iš dalies susipažinti su informacija, gauta iš dokumento, kuris dar nebaigtas rengti, būtų galima pateikti neišsamią ar net netikslią EIB nuomonę aplinkos, klimato ir socialiniais klausimais ir neigiamai paveikti sprendimų dėl atitinkamo projekto priėmimo procesą. EIB nusprendė nesuteikti galimybės iš dalies susipažinti su dokumentais, remdamasis rizikos, kurią jis keltų sprendimų priėmimo procesui, vertinimu ir siekdamas nedubliuoti viešai prieinamos informacijos. Kadangi ECS informacija, kurią EIB naudojo rengdamas savo nuomonę, įskaitant projekto PAV ataskaitą, jau buvo prieinama EIB interneto svetainėje per viešąjį registrą, šios informacijos atskleidimas po skundo pateikėjo prašymo leisti visuomenei su ja susipažinti nebūtų turėjęs jokios pridėtinės vertės.

EIB atstovai pridūrė, kad nors ESDS remiasi pirminiais dokumentais, jų tikslas yra ne surinkti pirminius dokumentus, o pateikti valdymo organams tarnybų technines nuomones apie projektą. Todėl visuomenei nebūtų naudinga, jei EIB gautų ir atskleistų tas ESDS projekto dalis, kuriose yra viešai prieinamos informacijos, nes prašytojai vis tiek negalėtų susipažinti su tarnybų nuomone, kuri yra šių dokumentų esmė.

Dėl tų ESDS elementų, kurie nebuvo viešai prieinami prieš patvirtinant projektą, ombudsmeno tyrimo grupė paklausė, kaip pilietinė visuomenė būtų žinojusi ir galėjusi pareikšti savo nuomonę dėl siūlomų sutarties sąlygų, kurios turi būti įtrauktos į finansinį susitarimą prieš priimant sprendimą dėl finansavimo, visų pirma tuo atveju, jei manytų, kad šių sąlygų nepakanka susijusiai socialinei rizikai ir rizikai aplinkai sumažinti.

EIB atstovai pareiškė, kad EIB skelbia savo aplinkos standartų nuostatas. Dėl kiekvienam projektui taikomų papildomų reikalavimų EIB atstovai paaiškino, kad visuomenė bet kuriuo metu gali prašyti informacijos ir pareikšti savo nuomonę apie sąlygas ir terminus, kuriuos galima įgyvendinti siekiant pašalinti nustatytą socialinę riziką ir riziką aplinkai. Tačiau jos nurodė, kad informacijos, kuri gali būti neišsami ir netiksli ir kuri gali būti keičiama, platinimas neatitiktų viešojo intereso.

Dėl aktyvaus ESDS skelbimo

Tada ombudsmeno tyrimo grupė paklausė EIB atstovų apie ESDS paskelbimo laiką apskritai ir konkrečiau apie tai, kaip EIB nusprendė, kad šie dokumentai turėtų būti skelbiami tik Valdybai patvirtinus projektus. Ombudsmenė taip pat pažymėjo, kad Skaidrumo politikoje aiškiai nenurodytas ESDS paskelbimo laikas.

EIB atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai užduodamuose klausimuose (DUK) dėl EIB viešojo registro aiškiai nurodytas ESDS paskelbimo laikas, nes paaiškinta, kad jie skelbiami EIB direktorių valdybai patvirtinus projektą. Šis DUK kaip papildomos informacijos šaltinis nurodytas EIB skaidrumo politikos 4 straipsnio 3 dalies išnašoje.

EIB atstovai taip pat paaiškino, kad jie nuodugniai įvertino, kada geriausia skelbti ESDS. EIB nusprendė, kad tai turėtų būti padaryta po to, kai bus priimtas sprendimas dėl finansavimo, nes ESDS gali būti laikomi galutiniais tik patvirtinus paskolas. Jos nurodė, kad Valdyba gali prašyti tarnybų pakeisti ESDS turinį arba net priimti sprendimą nefinansuoti projekto. EIB atstovai nurodė, kad šiuos argumentus galima rasti EIB atsakyme į skundo pateikėjo kartotinę paraišką, taip pat jo atsakyme į Ombudsmeno preliminarias išvadas byloje 1065/2020/PB. Pasak EIB atstovų, įvairiais patvirtinimo proceso etapais ESDS siekiama skirtingų tikslų: prieš patvirtindami projektą jie turi informuoti sprendimų priėmimo procesą, pateikdami tarnybų techninę nuomonę apie projektą, o po projekto patvirtinimo jie turi informuoti visuomenę apie atitinkamą EIB tarnybų atliktą patvirtinto projekto aplinkosauginį ir socialinį vertinimą, įskaitant EIB valdymo organų patvirtintus reikalavimus tai konkrečiai operacijai.

Ombudsmeno tyrimo grupė paklausė, ar EIB įvertino kitų finansų įstaigų praktiką, susijusią su aktyviu panašios informacijos skelbimu.

EIB atstovai patvirtino, kad jie žino apie kitų institucijų praktiką, ir išnagrinėjo šį aspektą per kiekvieną EIB skaidrumo politikos peržiūrą. EIB priklauso darbo grupei, sudarytai iš tarptautinių finansų įstaigų ir daugiausia dėmesio skiriančiai skaidrumo ir dalyvavimo klausimams. Analizės, atliktos aktyviai skelbiant informaciją apie aplinką šioje grupėje, niekada nebuvo įtikinamos, nes yra keletas veiksnių, darančių įtaką įvairių institucijų praktikai. Dėl to atlikti palyginimą yra gana sudėtinga. EIB atstovai pabrėžė, kad, kitaip nei kiti šios darbo grupės nariai, EIB yra ES organas, todėl jam taikomas Sutartyse ir Orhuso reglamente įtvirtintas skaidrumo principas, kurį EIB įgyvendina vykdydamas savo skaidrumo politiką.

EIB atstovai nurodė Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies e punktą ir išimtį, numatytą su aplinka susijusiems finansiniams planams ir programoms, kuriuose nustatyta, kaip turėtų būti finansuojami konkretūs projektai ar veikla. Be to, EIB atstovai nurodė ACCC/C/2007/21 [5] ir Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas, kad apskritai finansų įstaigos sprendimas suteikti paskolą ar kitą finansinę paramą teisiškai nėra sprendimas leisti vykdyti veiklą, kaip nurodyta Konvencijos 6 straipsnyje.

Tada EIB atstovai pareiškė, kad, kalbant apie bendrą finansavimą su kitomis finansų įstaigomis, sudaromi susitarimai dėl to, kaip turėtų būti įgyvendinami skirtingi informacijos apie aplinką skelbimo reikalavimai.

Ombudsmeno tyrimo grupė paklausė, ar dėl kitų institucijų taisyklių ir reikalavimų, susijusių su šiais bendro finansavimo projektais, EIB ankstesniame etape skelbia informaciją, kurią paprastai būtų paskelbęs tik po projekto patvirtinimo arba finansinio susitarimo sudarymo, laikydamasis savo skaidrumo politikos.

EIB atstovai nurodė, kad paprastai šie aspektai aptariami su kitomis finansų įstaigomis prieš vertinimą, nes stengiamasi nedubliuoti viešai prieinamos informacijos. Jos taip pat nurodė, kad per šias diskusijas kitos finansų įstaigos pripažįsta, kad EIB yra saistomas ES teisinės sistemos, todėl jam gali tekti laikytis griežtesnių reikalavimų, susijusių su informacijos apie aplinką ir socialinę informaciją atskleidimu.

Ombudsmeno tyrimo grupė informavo EIB atstovus, kad ombudsmenas kartu su Europos Parlamento tyrimų tarnyba užsakė tyrimą, kuriuo siekiama palyginti tarptautinių finansų įstaigų praktiką, susijusią su informacijos apie aplinką skelbimu. Ombudsmeno tyrimo grupė EIB atstovams pasakė, kad jie informuos EIB apie tyrimo pažangą, nes šis tyrimas šiuo metu rengiamas.

EIB atstovai susipažino su ombudsmeno tyrimo grupės pateikta informacija ir pareiškė norą imtis tolesnių veiksmų dėl pirmiau minėto tyrimo prieš jį užbaigiant. Galiausiai EIB atstovai pakartojo, kad EIB reguliariai bendradarbiauja su suinteresuotaisiais subjektais dėl savo konkrečių operacijų ir projektų, ir informavo ombudsmeno tyrimo grupę, kad, be skundo pateikėjo pateikto prašymo, per pastaruosius 10 metų EIB negalėjo nustatyti jokio kito prašymo leisti susipažinti su ESDS projektu.

EIB tam tikrą informaciją, kuria buvo pasikeista per posėdį, laikė konfidencialia ir ji buvo įtraukta į slaptą priedą.

Posėdžio išvados

Tyrimo grupė padėkojo EIB atstovams už jų laiką ir pateiktus paaiškinimus, ir susitikimas baigėsi.

 

2023 m. balandžio 20 d., Briuselis

Jennifer KING Oana MARIN

Teisės ekspertų užklausų pareigūnas

 

 

[1] Nairobio tvaraus transporto programos BRT3 projektas: https://www.eib.org/en/projects/all/20150460.

[2] Europos ombudsmeno įgyvendinimo nuostatų 4.8 straipsnis.

[3] EIB skaidrumo politika: https://www.eib.org/attachments/strategies/eib_group_transparency_policy_2021_en.pdf.

[4] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32006R1367.

[5] https://unece.org/env/pp/cc/accc.c.2007.21_europos bendruomenė