FOR PREVIEWING & TESTING PURPOSES ONLY.
This notification will disappear once the page will be published.
This link is available for less than 30 minutes.

Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Dabartinė kalba: 
  • Lietuvių kalba
Originalo kalba: 
Kalbos: 
Šį puslapį išvertė mašininio vertimo programa.
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.

Baigiamasis pranešimas dėl strateginės iniciatyvos dėl to, kaip Europos Komisija užtikrina, kad peržiūrėtomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama ES darbuotojų bendroji sveikatos draudimo sistema (BSDS), būtų užtikrinta visapusiška su negalia susijusių sveikatos poreikių aprėptis (SI/2/2024/AML)

Ombudsmenė ėmėsi šios strateginės iniciatyvos, kad būtų atsižvelgta į jos ankstesnį tyrimą dėl to, kaip ES darbuotojų sveikatos draudimo sistema tenkina su negalia susijusius sveikatos poreikius. Atlikusi šį tyrimą, Europos Komisija įsipareigojo peržiūrėti kai kurias taisykles, kuriomis reglamentuojamas ES darbuotojų ir jų šeimų sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimas. 2020 m. atlikta peržiūra ir suteikta daugiau lankstumo sąvokai „sunki liga“, siekiant pagerinti su negalia susijusių išlaidų padengimą pagal tą kompensavimo kategoriją.

Siekdama išnagrinėti, ar atliekant peržiūrą buvo pasiektas numatytas tikslas, ombudsmenė pateikė Komisijai klausimų apie naujas taisykles ir jų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos atsakymu, ombudsmenė padarė išvadą, kad ji nėra įsitikinusi, jog peržiūra iš esmės pagerino neįgalių darbuotojų arba neįgalių šeimos narių padėtį. Ji taip pat buvo nusivylusi tuo, kaip Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų šiuo klausimu per pastarąjį dešimtmetį.

Ombudsmenė paragino Komisiją pradėti veiksmingai stebėti neįgaliųjų padėtį pagal ES sveikatos draudimo sistemą ir išnagrinėti kitas priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad ta sistema labiau atitiktų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

Pagrindiniai faktai

1. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (JT NTK) yra 2008 m. įsigaliojusi tarptautinė žmogaus teisių sutartis. Po dešimtmečius trukusio neįgaliųjų teisių judėjimo aktyvumo JT NTK tarptautiniu lygmeniu patvirtino neįgaliųjų politines, pilietines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises.

2. ES yra JT NTK, kurią ji taiko nuo 2011 m., šalis. Todėl ES, kaip darbdavė, privalo pripažinti neįgaliųjų teisę į „aukščiausią įmanomą sveikatos lygį“. Teisė į sveikatą visų pirma apima galimybę be diskriminacijos naudotis nemokamomis arba įperkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat draudimą diskriminuoti teikiant sveikatos draudimo paslaugas. Šie du elementai yra susiję su ES darbuotojų sveikatos draudimo sistema – bendrąja sveikatos draudimo sistema (BSDS), kuria reglamentuojamas su sveikata susijusių išlaidų kompensavimas remiantis ES darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (toliau – Tarnybos nuostatai)[1] ir Komisijos priimtomis bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis (BĮN). 

3. Tai, kaip ES laikosi savo įsipareigojimų pagal JT NTK, reguliariai peržiūri specializuotas organas – JT Neįgaliųjų teisių komitetas (toliau – JT komitetas).

4. Atsižvelgiant į tai, 2015 m., kai JT komitetas atliko pirmąją ES peržiūrą, buvo išreikštas susirūpinimas dėl BSDS atitikties JT NTK [2] Tiksliau, peržiūros proceso metu pilietinės visuomenės organizacijos nurodė, kad pagal BSDS reikalaujama, kad neįgalieji įrodytų, jog jų negalia prilygsta „sunkiai ligai“, kad gautų visą kompensaciją už susijusią sveikatos priežiūrą. Šios organizacijos išreiškė susirūpinimą, kad dėl šios sąlygos ir kriterijų, taikomų apibrėžiant „sunkią ligą“, daugelis neįgaliųjų patiria papildomų išlaidų, priklausomai nuo jų negalios [3]. JT komitetas savo išvadose išreiškė susirūpinimą, kad ES darbuotojai su negalia arba šeimos nariai su negalia buvo diskriminuojami taikant bendrą sveikatos draudimo sistemą [4]. Jis rekomendavo peržiūrėti sistemą, kad būtų užtikrinta visapusiška su negalia susijusių sveikatos poreikių aprėptis, laikantis JT NTK.

5. 2016 m. ombudsmenė pradėjo strateginį šio klausimo tyrimą. 2018 m. ombudsmenė nustatė, kad tai, jog Komisija nesiėmė jokių veiksmingų priemonių atsižvelgdama į Komiteto rekomendaciją, prilygsta netinkamam administravimui, ir rekomendavo Komisijai peržiūrėti BĮN, t. y. taisykles, kuriomis reglamentuojamas BSDS veikimas. Ji taip pat pateikė penkis pasiūlymus dėl patobulinimų.[5]

6. Komisija pritarė ombudsmenės rekomendacijai ir keturiems pasiūlymams dėl patobulinimų, o 2020 m. BĮN buvo atnaujintos [6].

Iniciatyva

7. ES atliekama antra periodinė peržiūra, todėl ombudsmenas pasinaudojo šia galimybe ir apsvarstė, kas buvo padaryta po pirmosios peržiūros.

8. Siekdama įvertinti, ar padaryti pakeitimai buvo veiksmingi siekiant konkrečių ir teigiamų pokyčių ES darbuotojams su negalia arba šeimos nariams su negalia, 2024 m. vasario 16 d. ombudsmenė parašė Komisijai [7] ir paprašė Komisijos atsakyti į šiuos klausimus:

A. Kaip Komisija atsižvelgė į ombudsmenės rekomendaciją ir tris jos pasiūlymus dėl patobulinimų ir apskritai, kaip BĮN peržiūra užtikrino, kad BSDS atitiktų JT NTK;

B. Kaip sunkios ligos vertinimo kriterijai buvo taikomi negaliai ir kokios buvo pasekmės, jei viena ar kelios iš jų nebuvo įvykdytos;

C. Ar priimant sprendimą dėl visos kompensacijos buvo padarytas koks nors skirtumas, susijęs su negalios pobūdžiu arba jos numanomu „laipsniu“;

D. Kaip Komisija užtikrino, kad dėl didesnio lankstumo nepadidėtų kompensavimo nenuspėjamumas;

E. Kokių veiksmų ėmėsi Komisija, siekdama didinti ES sveikatos priežiūros specialistų ir darbuotojų, dirbančių bendrosios sveikatos draudimo sistemos srityje, informuotumą apie žmogaus teisių požiūrį į negalią;

F. Bet kokia statistinė apžvalga, kurią Komisija turėtų stebėti.

9. 2024 m. liepos 10 d. ombudsmenas gavo Komisijos atsakymą [8].

Komisijos atsakymai

10. Apskritai Komisija pabrėžė savo įsipareigojimą rodyti pavyzdį neįgaliųjų teisių srityje [9]. Ji paaiškino, kad nors jos atsakyme daugiausia dėmesio skiriama BĮN peržiūrai ir įgyvendinimui, neįgalūs darbuotojai arba darbuotojai, turintys neįgalų šeimos narį, gali naudotis įvairiomis kitomis paramos priemonėmis.

Tolesnė veikla, susijusi su OI/4/2016/EA išvadomis (A klausimas)

11. Kalbant apie tai, kaip Komisija atsižvelgė į ombudsmeno rekomendaciją, Komisija pirmiausia išdėstė bendrą sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagal Tarnybos nuostatus sistemą. Ji paaiškino, kad po 2013 m. Tarnybos nuostatų reformos dabar jie apibrėžia ir papildo negalios ir tinkamų sąlygų sudarymo sąvokas pagal UNCPRD. Be to, ji paaiškino, kad medicinines išlaidas kompensuoja BSDS, kuri yra išimtinai medicininė sistema. Bendrosios sveikatos draudimo sistemos įprastos kompensavimo taisyklės, taikomos neįgaliųjų medicininėms išlaidoms, yra šios:

  • Apskritai medicininės išlaidos kompensuojamos iki 80 proc. arba 85 proc., priklausomai nuo gydymo rūšies, neatsižvelgiant į tai, ar gavėjas turi negalią, ar ne;
  • Jei paramos gavėjas, įskaitant neįgalų paramos gavėją, serga sunkia liga, visų susijusių medicininių išlaidų kompensacija padidinama iki 100 proc.

12. Komisija paaiškino, kad Tarnybos nuostatuose aiškiai išvardytos ligos, už kurias kompensuojama 100 %[10] Kitos ligos, pripažintos „panašiai sunkiomis“, taip pat suteikia teisę į visą kompensaciją. Kad liga būtų laikoma liga, ją turi sudaryti keturi BĮN išvardyti elementai: a) liga, kuri gali užsitęsti; b) agresyvių diagnostinių ir (arba) terapinių procedūrų poreikį; c) didelės negalios buvimą arba riziką ir d) trumpesnę tikėtiną gyvenimo trukmę.

13. Nors šie keturi kriterijai yra kumuliaciniai, Komisija paaiškino, kad ji jau anksčiau laikėsi lankstaus ir holistinio požiūrio į jų laikymąsi atskirais atvejais. Ombudsmenei atlikus tyrimą OI/4/2016/EA, 2020 m. Komisija nusprendė kodifikuoti šį lankstumą BĮN. Todėl Komisija į BĮN po kriterijų sąrašo įtraukė šį pareiškimą: „Šie kumuliaciniai kriterijai turi priklausyti nuo bendro atitinkamos ligos pasekmių sunkumo įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, kaip jie gali būti tarpusavyje susiję, vieno iš kriterijų vertinimas gali turėti įtakos kitų kriterijų vertinimui, visų pirma kiek tai susiję su sunkios negalios atvejais. Išnagrinėjus vieną kriterijų atsižvelgiant į kitų kriterijų vertinimą, galima daryti išvadą, kad atitinkamas kriterijus, visų pirma kriterijus, susijęs su trumpesne tikėtina gyvenimo trukme, yra įvykdytas.“[11]

14. Komisija nurodė, kad tai nekeičia kumuliacinio kriterijų pobūdžio. Taigi „paprastas „sunkios negalios“ buvimas nebūtinai reiškia sunkios ligos pripažinimą“.

15. Galiausiai Komisija nurodė, kad šis tikslinis BĮN pakeitimas nedaro poveikio platesnei BĮN peržiūrai ateityje.

16. Kalbant apie ombudsmeno pasiūlymus dėl patobulinimų [12], Komisijos atsakymą galima apibendrinti taip:

  • Neišsamus kompensuojamųjų pagalbinių prietaisų sąrašas: Šis procesas yra sudėtingas ir ilgas, be kita ko, dėl sparčios sektoriaus raidos, tačiau šiuo metu tokį sąrašą rengia speciali grupė, kuri papildo esamą BĮN;
  • vadovų ir darbuotojų, dirbančių su negalia susijusiais klausimais, mokymas: Komisijos įvadiniuose kursuose, skirtuose naujiems vadovams, atsižvelgiama į neįgalių darbuotojų arba neįgalių šeimos narių poreikius, o visiems darbuotojams internete pateikiama tolesnio mokymo ir mokymosi medžiaga. 2020 m. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniame direktorate įsteigtas Įvairovės ir įtraukties biuras 2021 ir 2022 m. surengė keletą vadovams, žmogiškųjų išteklių specialistams, kitoms konkrečioms grupėms ir visiems darbuotojams skirtų informuotumo didinimo renginių ir praktinių seminarų su negalia susijusiomis temomis;
  • Konsultacijos su neįgaliųjų asociacijomis: Komisija svarsto su darbuotojais susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir politikos Tarnybos nuostatuose numatytuose forumuose (darbuotojų atstovai ir daugeliu atvejų Personalo komitetas), taip užtikrindama visų darbuotojų dalyvavimą. Komisija taip pat palaiko reguliarius ryšius su su negalia susijusiomis ES darbuotojų asociacijomis, su kuriomis dėl pasiūlymų, susijusių su negalia, konsultuojamasi kartu su Jungtiniu lygių galimybių komitetu. Tokios konsultacijos vyko 2020 m. peržiūrint BĮN.

Su negalia susijusių išlaidų kompensavimas pagal naujas BĮN (B, C ir D klausimai)

17. Kalbant apie tai, kaip šie keturi kriterijai taikomi neįgaliesiems (B klausimas), Komisija priminė, kad šie kriterijai buvo pagrįsti tuometinės BSDS medicinos tarybos nuomone, kurioje padaryta išvada, kad jie yra visoms Tarnybos nuostatuose išvardytoms sunkioms ligoms bendri elementai. Šiais kriterijais ir toliau siekiama nustatyti „panašaus sunkumo“ sveikatos būklę, kaip aiškiai išvardyta. Todėl kriterijai išlieka kumuliaciniai ir vienodai taikomi asmenims, turintiems negalią arba jos neturintiems, net vertinant, ar jie tenkinami bendrai, ar ne individualioje situacijoje.

18. Komisija paaiškino, kad praktiškai vertindama šių kriterijų tarpusavio priklausomybę ji laikėsi lankstaus ir holistinio požiūrio. Medikai nustato faktines aplinkybes ir atlieka išsamų šių faktinių aplinkybių medicininį vertinimą, per kurį jie savarankiškai analizuoja kiekvieną kriterijų, o vėliau visapusiškai įvertina jų tarpusavio priklausomybę. Šiomis aplinkybėmis „agresyvios diagnostinės ir (arba) terapinės procedūros poreikio“kriterijus yra svarbus, ypač kai dėl ligos atsirado arba gali atsirasti „sunki negalia“. Kai didelės negalios (rizikos) atvejais būtinos sunkios terapinės ar diagnostinės priemonės (įskaitant dideles finansines išlaidas), tokios priemonės gali leisti daryti išvadą, kad sutrumpintos gyvenimo trukmės kriterijus yra įvykdytas, net jei tai nebuvo aiškiai nustatyta. 

19. Dėl to, ar sprendimai dėl visiško kompensavimo gali skirtis atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo rūšį ar numanomą jo „laipsnį“ (C klausimas), Komisija pakartojo, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta kompensavimo sistema buvo skirta medicinos išlaidoms padengti ir kad tik tokios išlaidos, kurios yra susijusios su pripažinta sunkia liga, gali būti visiškai kompensuojamos. Ji paaiškino, kad vertinant „didelės negalios“ buvimo ar rizikos kriterijų pakanka tik rizikos, kad šis kriterijus būtų įvykdytas. Taigi nėra jokio skirtumo pagal sutrikimo rūšį ar jo poveikio asmens funkcionavimui ar jo asmeninei, namų ūkio ar socialinei veiklai vertinimo. Svarbu yra natūrali ligos istorija ir gydytojo medicininė diagnozė, nustatant, ar tokia rizika egzistuoja arba ar ji atsirado.

20. Atsakydama į klausimą dėl lankstumo poveikio kompensacijų nuspėjamumui (D klausimas), Komisija nurodė, kad nors lankstumas neišvengiamai reiškia tam tikrą nenuspėjamumą, šiuo požiūriu labiau atsižvelgiama į poreikį atlikti individualią kiekvienos bylos analizę. Komisija nurodė, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir suderintą požiūrį, medicinos pareigūnai du kartus per mėnesį susitinka aptarti sudėtingiausių bylų, o pripažinus sunkią ligą, medicinos pareigūnas sudaro vidaus priemonių, kurios gali būti visiškai kompensuojamos, sąrašą, kad BSDS atsakingas pareigūnas galėtų lengviau išnagrinėti prašymus.

Informuotumo didinimo ir stebėsenos veiksmai (E ir F klausimai)

21. Du paskutiniai ombudsmeno klausimai buvo susiję su Komisijos nustatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti ir stebėti žmogaus teisių požiūrio į negalią įgyvendinimą bendroje sveikatos draudimo sistemoje, kaip reikalaujama pagal JT NTK.

22. Komisija paaiškino, kad, kalbant apie informuotumo apie Neįgaliųjų teisių konvenciją ir žmogaus teisių požiūrį į negalią didinimą (E klausimas), jos sveikatos priežiūros specialistai, dalyvaudami nacionaliniuose mokymuose, yra saistomi tęstinio mokymo įsipareigojimų, todėl gali dalyvauti atitinkamuose išvažiuojamuosiuose seminaruose. Komisija taip pat pataria jiems dalyvauti internetiniuose mokymo kursuose „Teisė, įvairovės politika ir negalia“ nacionaliniu lygmeniu. Be to, septyni BSDS atsiskaitymų biuro specializuotos grupės negalios klausimais nariai užtikrina asmeninį ir specialų požiūrį į ES darbuotojus, turinčius negalią arba šeimos narį su negalia. Šios grupės nariai glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir kitų institucijų žmogaus teisių tarnybomis, taip pat dalyvauja atitinkamuose seminaruose ar konferencijose. 

23. Galiausiai Komisija neturėjo ombudsmeno prašytų statistinių duomenų (F klausimas) apie gautų su negalia susijusių paraiškų dėl sunkios ligos pripažinimo skaičių ir jų rezultatus. Vis dėlto Komisija nurodė, kad nuo 2020 m. ji gavo 39 skundus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį dėl sunkios ligos nepripažinimo. Nors ji negalėjo nustatyti asmenų su negalia pateiktų skundų dalies, ji pažymėjo, kad devyniais atvejais ieškovas paminėjo tariamą negalią.

Ombudsmeno vertinimas

24. JT NTK nustatyta, kad neįgalieji turi teisę į aukščiausio įmanomo lygio sveikatos priežiūrą nediskriminuojant dėl negalios. Ratifikuodama Konvenciją, ES, kaip Konvencijos Šalis, įsipareigojo imtis atitinkamų veiksmų toje srityje. Tai, be kita ko, apima įsipareigojimą uždrausti diskriminaciją teikiant sveikatos draudimo paslaugas, kurios turi būti teikiamos sąžiningai ir pagrįstai [13].

25. Kai 2016 m. ombudsmenė pirmą kartą nagrinėjo šį klausimą, jos tyrimas buvo atliktas atsižvelgiant į JT komiteto susirūpinimą, kad BSDS diskriminuoja neįgaliuosius. Tuo metu ombudsmenas nustatė, kad tai, jog Komisija nesiėmė veiksmų pagal JT komiteto rekomendaciją peržiūrėti BSDS, prilygsta netinkamam administravimui. Ji paragino Komisiją aiškinti Tarnybos nuostatus atsižvelgiant į JT NTK ir iš dalies pakeisti BĮN siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamesnės ir veiksmingesnės vertinant konkrečios neįgaliųjų padėties rimtumą. Ombudsmenas pateikė keletą pasiūlymų, kaip tai būtų galima padaryti BĮN, pavyzdžiui, paaiškinant dabartinį tekstą, nustatant konkrečias papildomas nuostatas arba nustatant alternatyvius negalios kriterijus [14].  

26. Šios strateginės iniciatyvos tikslas buvo įvertinti, ar Komisijos padarytais BSDS pakeitimais veiksmingai atsižvelgta į 2015 m. JT komiteto ir 2018 m. ombudsmeno iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus. Deja, remdamasis Komisijos atsakymu, ombudsmenas nėra įsitikinęs, kad taip yra dėl toliau nurodytų priežasčių.

27. Pirma, kalbant apie BĮN, pagrindinis pakeitimas, padarytas jas persvarsčius 2020 m., yra aiškus praktikos, kuri ne tik jau egzistavo, bet ir buvo reikalaujama pagal ES teismų praktiką, kodifikavimas [15] Keturių kriterijų pobūdis ir bendras poveikis negalios atvejais nepasikeitė. Taigi 2020 m. persvarstant BĮN iš esmės išlaikyta tokia sistema, kokia buvo iki JT komiteto rekomendacijos.

28. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas mano, kad tokių paviršutiniškų pokyčių greičiausiai nepakaks, kad būtų išspręstas pagrindinis JT komiteto susirūpinimas dėl to, kad BSDS diskriminuoja neįgaliuosius. Ji primena, kad, kaip ir 2018 m., pagal vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas [16]. Kad tai būtų visapusiškai įgyvendinta, Komisija turėtų atsižvelgti tiek į neįgaliųjų, kaip grupės, diskriminaciją (kadangi keturi kriterijai, nors iš pažiūros neutralūs, nebuvo parengti atsižvelgiant į negalią), tiek į jų grupės diskriminaciją (kadangi panašų poveikį kasdieniam gyvenimui turintys sutrikimai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali daugiau ar mažiau lengvai atitikti keturis kriterijus). Ombudsmenė dar kartą ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip peržiūrėti BSDS reglamentuojančias taisykles, kad būtų užtikrinta visapusiška su negalia susijusių sveikatos poreikių aprėptis, atsižvelgiant į tai, ko ragino JT komitetas ir kaip reikalaujama iš ES, kuri yra JT NTK šalis.

29. Antra, kalbant apie kitas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad teikiant sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo paslaugas būtų laikomasi JT NTK, ombudsmenas yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija gali neatitikti standartų, kurių iš jos tikimasi informuotumo didinimo, mokymo ir stebėsenos priemonių srityse.

30. Konkrečiai, pagal dabartines BĮN BSDS atitiktis JT NTK daugiausia priklauso nuo didesnio lankstumo, suteikto už bylą atsakingam medicinos pareigūnui. Tačiau neatrodo, kad Komisija būtų parengusi mokymus ar gaires, siekdama užtikrinti, kad jos sveikatos priežiūros specialistai naudotųsi šiuo lankstumu pagal Konvenciją [17]. Priešingai, atrodo, kad Komisija remiasi medicinos darbuotojų pareiga tęsti profesinį tobulėjimą, tačiau neperžiūrėjo šių programų turinio ir nerengė tolesnių specialių mokymų apie žmogaus teisių požiūrį į negalią, kiek tai susiję su BĮN.

31. Ombudsmenas nėra įsitikinęs, kad to, jog sudėtingiausius dokumentus medicinos pareigūnai gali aptarti kolegialiai, pakanka, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, nuspėjamumas ir atitiktis JT NTK tvarkant su negalia susijusias bylas. Tai kelia dar didesnį susirūpinimą, atsižvelgiant į tai, kad neatrodo, jog Komisija yra įdiegusi sistemą, skirtą stebėti neįgaliųjų arba jų vardu pateiktų prašymų pripažinti sunkią ligą skaičių ir jų rezultatus [18]. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, abejotina, kaip Komisija gali užtikrintai patvirtinti, kad BSDS įgyvendinama laikantis JT NTK.

32. Taigi, nors ombudsmenė palankiai vertina ir pripažįsta Komisijos pastangas, susijusias su kai kuriais jos ankstesnio tyrimo aspektais, ji tebėra nusivylusi bendru Komisijos dalyvavimo sprendžiant šį klausimą per pastarąjį dešimtmetį lygiu. Ji primena, kad JT NTK šalys aiškiai įpareigojamos rinkti informaciją, reikalingą politikai formuoti ir įgyvendinti, kad Konvencija būtų visapusiškai įgyvendinta [19]. Atsižvelgdama į tai, ji ragina Komisiją pradėti veiksmingai stebėti neįgaliųjų padėtį pagal bendrą sveikatos draudimo sistemą ir išnagrinėti kitas priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad ši sistema atitiktų JT NTK.

33. Būdamas ES sistemos dėl JT NTK nariu, ombudsmenas toliau stebės šį klausimą ir lauks JT komiteto atliktos antrosios ES peržiūros rezultatų.  

Išvados

Ombudsmenas užbaigia šią strateginę iniciatyvą pateikdamas šias išvadas:

Ombudsmenė nėra įsitikinusi, kad 2020 m. Komisijos atliktos BSDS reglamentuojančių taisyklių peržiūros pakako, kad būtų atsižvelgta į JT komiteto susirūpinimą, kad BSDS diskriminuoja neįgaliuosius.

Ombudsmenas, kaip ES sistemos dėl JT NTK narys, toliau stebės šį klausimą ir lauks JT komiteto atliktos antrosios ES peržiūros rezultatų.

Komisija bus informuota apie šį baigiamąjį pranešimą.

 

Emily O'Reilly
Europos ombudsmenė


Strasbūras, 2025 m. vasario 12 d.

 

[1] Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 nustatytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 72 straipsnis.

[2] Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 25 straipsnis, skelbiamas adresu https://www.un.org/disabilities/documents/convention/convoptprot-e.pdf

[3] Europos neįgaliųjų forumo alternatyvi ataskaita dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, p. 75, paskelbta adresu https://www.autismeurope.org/wp-content/uploads/2017/08/2015-03-04-edf-alternative-report-final-accessible.pdf

[4] Baigiamosios pastabos dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos, CRPD/C/EU/CO/1, 86–87 punktai, paskelbta adresu https://digitallibrary.un.org/record/812354?ln=en&v=pdf

[5] Išsami informacija apie tyrimą OI/4/2016/EA, rekomendaciją ir pasiūlymus dėl patobulinimų pateikiama adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/112191

[6] Komisijos sprendimas C(2020) 3002 final.

[7] Raštas ir klausimų sąrašas pateikiamas adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/opening-summary/en/18217 0

[8] Paskelbta adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/doc/correspondence/en/194374

[9] 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategija, paskelbta adresu https://employment-social-affairs.ec.europa.eu/policies-and-activities/social-protection-social-inclusion/persons-disabilities/union-equality-strategy-rights-persons-disabilities-2021-2030_en

[10] T. y. tuberkuliozė, poliomielitas, vėžys ir psichinės ligos.

[11] Komisijos sprendimas C(2020) 3002 final.

[12] Komisijos buvo paprašyta pateikti pastabas dėl šių trijų pasiūlymų dėl patobulinimų: (1) Komisija turėtų paskelbti nebaigtinį pagalbinių prietaisų, kurie kompensuojami pagal BĮN, sąrašą. (4) Komisija turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai tai dar neįvyko, specialūs mokymai, kaip elgtis su negalia, būtų įtraukti į jos darbuotojų, dirbančių susijusiais klausimais, ir vadovų įvadinę programą. (5) Komisija turėtų užmegzti reguliarius ryšius su neįgalių ES darbuotojų arba neįgalių šeimos narių asociacijomis, kad gautų grįžtamosios informacijos apie kasdienį BSDS ir neįgaliesiems skirtų socialinių sistemų taikymą. Komisija taip pat turėtų prasmingai, laiku ir struktūruotai konsultuotis su šiomis asociacijomis rengiant ir įgyvendinant su jomis susijusius teisės aktus ir politiką.

[13] JT NTK 25 straipsnio e punktas, skelbiamas adresu https://www.un.org/disabilities/documents/convention/convoptprot-e.pdf

[14] Ombudsmeno rekomendacija OI/4/2016/EA, visų pirma 32–34 punktai, pateikiama adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/recommendation/en/99578

[15] Žr., pavyzdžiui, Sprendimo Allen prieš Komisiją, F-23/10, 79 punktą: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=F-23/10&language=EN ; arba neseniai priimto Sprendimo IR / Komisija, T-685/21, 61–62 punktai: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&td=ALL&num=T-685/21

[16] 2006 m. sausio 10 d. Teismo sprendimas byloje C‑344/04, IATA ir ELFAA, 95 punktas, paskelbtas adresu https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=c-344/04

[17] Kaip reikalaujama pagal JT NTK 25 straipsnio d punktą, skelbiama adresu https://www.un.org/disabilities/documents/convention/convoptprot-e.pdf

[18] Turimų duomenų, skirtų konkrečiai įvertinti neįgaliųjų įtrauktį į ES darbo jėgą, klausimas taip pat buvo atkreiptas į neseniai paskelbtą Europos Audito Rūmų ataskaitą „Parama neįgaliesiems. Praktinis ES veiksmų poveikis yra ribotas“, visų pirma 61–69 ir 92 punktus, galima rasti adresu https://www.eca.europa.eu/ECAPublications/SR-2023-20/SR-2023-20_EN.pdf

[19] JT NTK 31 straipsnis, skelbiamas adresu https://www.un.org/disabilities/documents/convention/convoptprot-e.pdf

Ką manote apie šį automatinį vertimą? Pateikite savo nuomonę.