FOR PREVIEWING & TESTING PURPOSES ONLY.
This notification will disappear once the page will be published.
This link is available for less than 30 minutes.

Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Dabartinė kalba: 
  • Lietuvių kalba
Kalbos: 

Metinis pranešimas 2016

Įžanginis žodis

Europos ombudsmenė Emily O’Reilly
Europos ombudsmenė Emily O’Reilly

Labai džiaugiuosi galėdama pristatyti mūsų 2016 m. metinį pranešimą.

Europos Sąjungai (ES) tai buvo neramūs metai ir sunkumai dar nesibaigė. Nedarbo krizė, besitęsianti migracijos krizė, Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Sąjungos ir susirūpinimas dėl naujos JAV administracijos poveikio Europai verčia mus visus dar sunkiau dirbti, kad ES institucijos kuo geriau pateisintų piliečių, kuriems tarnaujame, lūkesčius ir juos suprastų.

Šie metai dar kartą parodė, kaip, laikantis mano strategijos, kurios tikslas – didinti šios tarnybos poveikį, reikalingumą ir matomumą, ombudsmeno darbas ilgainiui gali turėti teigiamos įtakos ES administravimo sistemos kokybei.

Mano tarnyba, savo iniciatyva atlikdama strateginius tyrimus, sugebėjo padėti dar labiau padidinti jau ir taip aukštą ES viešųjų įstaigų skaidrumo lygį ir administravimo standartus. Peržiūrėdami politikos klausimais Komisijai patariančių ekspertų grupių sudėtį, bendradarbiavome su Europos Komisija ir Europos Parlamentu. Palaikėme dialogą su Europos Komisijos Pirmininku Jeanu-Claude’u Junckeriu buvusių Komisijos narių etikos klausimais ir su Euro grupės pirmininku Jeroenu Dijsselbloemu dėl Euro grupės skaidrumo. Be to, pateikėme rekomendacijas Komisijai dėl leidimo naudoti pesticidus, taip pat rekomendacijas Komisijai, Tarybai ir Parlamentui dėl priemonių trišalių dialogų skaidrumui didinti.

Metų pabaigoje įsteigėme apdovanojimą už gerą administravimą, kad įvertintume puikius rezultatus ES viešojo administravimo srityje ir daugybės Europos valstybės tarnautojų pasiaukojantį darbą siekiant pagerinti Europos piliečių gyvenimą.

Pagrindinė mano veikla – ir toliau padėti asmenims, kai jie susiduria su ES viešojo administravimo problemomis. Kasmet nagrinėjame šimtus skundų, kurių didžiąją dalį sudaro asmenims nerimą keliantys klausimai.

Be to, 2016 m. Briuselyje surengėme kasmetinę Europos ombudsmenų tinklo konferenciją, kuri buvo pagrįsta mūsų sėkmingu bendradarbiavimu tokiose srityse, kaip migracija, lobizmo skaidrumas ir teisinė valstybė. Europos Komisija taip pat įsipareigojo veiksmingiau bendradarbiauti su šiuo tinklu.

Nekantraudama laukiu kitų iššūkių kupinų metų ir galimybės toliau dirbti su ES administravimo institucijomis padedant spręsti problemas, su kuriomis susiduria ES piliečiai. O labiausiai nekantrauju ir toliau veiksmingai bendradarbiauti su Europos Parlamentu. Jo parama buvo ir tebėra labai svarbi, kad galėčiau veiksmingai įgyvendinti savo įgaliojimus piliečių, kuriems kartu tarnaujame, vardu.

Emily O’Reilly

1 skyrius - Glaustai apie 2016 m.

2016 m. buvo kupini įvykių. Štai keletas svarbiausių įvykių:

Sausis

Laiškas Europos ombudsmenų tinklo nariams dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo

Vasaris

Ombudsmenė ragina Komisiją pateikti ataskaitą dėl leidimo naudoti pesticidus

Kovas

Pradėtas tyrimas dėl Euratomo sutarties ekspertų grupės dokumentų

Balandis

„Kaip padidinti lobizmo tabako srityje skaidrumą“. Ombudsmenės renginys

Gegužė

Pradėtas tyrimas dėl to, kaip Komisija atlieka savo specialiųjų patarėjų interesų konfliktų vertinimą

Birželis

Europos ombudsmenų tinklo metinė konferencija Briuselyje

Liepa

Ombudsmenė ragina didinti trišalių dialogų skaidrumą

Rugpjūtis

Komisijos nagrinėjami skundai dėl pažeidimų pagal ES bandomąją sistemą

Rugsėjis

Ombudsmenė ragina Europos Komisijos Pirmininką Jeaną-Claude‘ą Junckerį išaiškinti poziciją dėl buvusio pirmininko naujų pareigų

Spalis

„Sužlugdyti ES: tiesa, faktai ir socialinė žiniasklaida“. Ombudsmenės renginys

Lapkritis

Ombudsmenė palankiai vertina Pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio veiksmus dėl Komisijos narių elgesio kodekso

Gruodis

„Aukščiausiojo lygio susitikimas atvirų vyriausybių partnerystės klausimais“. Ombudsmenės plenarinės sesijos kalba

2 skyrius - Pagrindinės temos

Europos ombudsmenas padeda piliečiams spręsti klausimus, susijusius su ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis. Kyla įvairių klausimų – nuo keblumų dėl sutarčių ir pagrindinių teisių pažeidimų iki skaidrumo trūkumo priimant sprendimus ar atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais. 2016 m. su skaidrumu susiję klausimai ir vėl sudarė didžiausią nagrinėtų bylų dalį.

2.1 Skaidrumas priimant ES sprendimus

Liepos mėn. ombudsmenė paskelbė pasiūlymus dėl didesnio trišalių dialogų – neoficialių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Komisijos derybų dėl teisėkūros procedūra priimamų ES teisės aktų – skaidrumo. Siūlyta, be kita ko, skelbti, kada įvyks trišaliai susitikimai, suteikti galimybę susipažinti su darbotvarkių santraukomis, abiejų teisėkūros institucijų pozicijomis dėl Komisijos pasiūlymo ir nurodyti trišaliuose susitikimuose dalyvaujančių sprendimus priimančių asmenų pavardes. Ombudsmenė rekomendavo pasibaigus deryboms kuo greičiau paskelbti dokumentus, kuriuose nurodoma pagrindinių proceso etapų eiga. Ombudsmenė susipažino su trišalių dialogų dėl dviejų ES teisės aktų (Hipotekos kredito direktyvos ir Klinikinių tyrimų reglamento) bylomis ir surengė viešas konsultacijas, per kurias sulaukė 51 atsakymo, įskaitant penkis nacionalinių parlamentų atsakymus. Gruodžio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pateikė atsakymus į ombudsmenės pasiūlymus ir iš esmės pritarė ombudsmenės teiginiams dėl didesnio skaidrumo užtikrinimo. Atsakymuose institucijos bendrais bruožais apibūdina savo pradinius tolesnius veiksmus, kurie apima tarpusavio diskusijas dėl pasiūlymų įgyvendinimo. #1

Gegužės mėn. ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą, kuriuo nagrinėta, kaip Europos Komisija atlieka savo specialiųjų patarėjų interesų konfliktų vertinimus. Patarėjai tiesiogiai Komisijos nariams teikia reikalingų ekspertinių žinių. Tyrimo, pradėto remiantis individualiais skundais, tikslas – užtikrinti pakankamai griežtas taisykles, kad būtų užkirstas kelias netinkamai įtakai formuojant politiką. Europos Komisijos Pirmininkui Jeanui-Claude’ui Junckeriui skirtame laiške ombudsmenė pasiūlė aiškiai nustatyti patarėjų įgaliojimus ir papildomą patarėjų veiklą prieš juos paskiriant. Ji taip pat nurodė, kad pasikeitus papildomai patarėjų veiklai interesų konflikto vertinimas turi būti atnaujintas. #2

Ombudsmeno bylas nagrinėjantys darbuotojai susipažino su bylomis dėl 2015 ir 2016 m. paskirtų specialiųjų patarėjų.

Ombudsmeno bylas nagrinėjantys darbuotojai susipažino su bylomis dėl 2015 ir 2016 m. paskirtų specialiųjų patarėjų. Iš patikrinimo ataskaitos matyti, kad 2016 m. tam tikrose srityse padaryta didelė pažanga – šis faktas pripažįstamas ir ombudsmenės laiške Pirmininkui J.-C. Junckeriui. 2017 m. ombudsmenė ir toliau daugiausia dėmesio skirs galimai tolesnei pažangai šiose srityse: specialiųjų patarėjų skyrimo procedūros įgyvendinimas; prieš paskiriant patarėjus Komisijos atliekamas interesų konflikto vertinimas; pareiga pranešti apie naują veiklą po paskyrimo; galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais ir informacija.

Komisijos bandomoji programa, pagal kurią ji siekia užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai taikytų ES teisės aktus nesiimdamos pažeidimo nagrinėjimo procedūros, nagrinėjama gegužės mėn. pradėtame strateginiame tyrime. Ištyrusi keletą skundų, ombudsmenė nusprendė išnagrinėti šį procesą. Ombudsmenė pasiteiravo Komisijos, kaip vykdoma ši procedūra, įskaitant vėlavimo priežastis, kaip Komisija praneša skundų pateikėjams apie pradėtą bandomąją programą ir jos užbaigimą, taip pat, kokių veiksmų ji imasi, kai valstybė narė pakartotinai vėluoja pateikti atsakymą arba nesuteikia pakankamai informacijos. 2016 m. pabaigoje ombudsmenė atliko tolesnį bylų tyrimą, kad geriau suprastų, kaip praktiškai vykdoma procedūra. Tyrimas tęsiasi ir 2017 m.

Viena byla, iš kurios matyti, kaip svarbu skaidriai priimti sprendimus, buvo susijusi su leidimų naudoti pesticidus Europos rinkoje suteikimo tvarka. Konkrečiai ji buvo susijusi su Komisijos praktika leisti saugiai naudoti veikliąją medžiagą prieš gaunant visus duomenis, reikalingus tokiam sprendimui pagrįsti (vadinamoji patvirtinamųjų duomenų procedūra). Ombudsmenė paprašė Komisijos 2018 m. pateikti ataskaitą ir įrodyti, kad procedūra naudojama ribotai, kad užtikrinama geresnė valstybių narių pesticidų naudojimo priežiūra ir kad atlikti likę skundo pateikėjo nurodytų dešimties medžiagų vertinimai. #1

Kita byla buvo susijusi su Komisijos vėlavimu suteikti leidimą dėl 20 paraiškų, susijusių su genetiškai modifikuotu maistu ir pašaru. Tyrimo metu Komisija išnagrinėjo 20 minėtų paraiškų. Vis dėlto ombudsmenė padarė išvadą, kad buvo nepagrįstai vėluojama, ir pareiškė, kad jeigu Komisija sprendimų dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašaro priėmimo laikotarpį laiko netinkamu, šį klausimą ji turėtų nagrinėti pateikdama apžvalgą, kaip tokie sprendimai yra priimami.

2.2 Lobizmo skaidrumas

Ombudsmenė taip pat atliko tyrimą dėl ES lobizmo ir susijusių klausimų skaidrumo. Pagrindinio strateginio tyrimo objektu tapo šimtų ekspertų grupių, kurios pataria Komisijai politikos ir teisės aktų klausimais, interesų pusiausvyra. 2016 m. pradžioje ombudsmenė paragino Komisiją imtis keleto ekspertų grupių skaidrumo didinimo veiksmų, įskaitant išsamių jų posėdžių protokolų skelbimą. Parlamentas taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų šiuo klausimu. Gegužės mėn. Komisija atsakė ketinanti padaryti keletą sistemos pokyčių, įskaitant darbotvarkių ir svarbių protokolų skelbimą, pagerinti interesų konfliktų valdymą, atsižvelgiant į individualiai paskirtus ekspertus, ir susieti narystę ekspertų grupėje su įsipareigojimu prisiregistruoti ES skaidrumo registre. Prieš parengdama galutines išvadas dėl Komisijos atsakymo į jos rekomendacijas, 2017 m. ombudsmenė susipažins su posėdžių protokolų ir kitų susijusių dokumentų turiniu. #3

Atsižvelgdama į primygtinį Parlamento raginimą, 2016 m. Komisija peržiūrėjo ES skaidrumo registrą. Ombudsmenė raštu kreipėsi į Pirmininką J.-C. Junckerį siūlydama patobulinti registrą paverčiant jį pagrindiniu visų ES institucijų ir agentūrų skaidrumo centru. Ji taip pat paragino užtikrinti visišką visų lobistų grupių finansavimo skaidrumą, padidinti duomenų tikslumą ir sugriežtinti stebėseną. Be to, ombudsmenė paragino sudaryti galutinį tarpinstitucinį susitarimą dėl registro, kuriame būtų nurodyta teisė pateikti skundą ombudsmenui. Dėl peržiūrėto registro šiuo metu vyksta Komisijos, Parlamento ir Tarybos derybos. #4

Suprasdama tai, kad ES ir nacionalinio lygmens viešųjų institucijų pareigūnai gali teigiamai įvertinti patarimus, kaip išvengti nederamos interesų grupių įtakos, ombudsmenė parengė keletą praktinių gairių. Metų pabaigoje paskelbtas preliminarus sąrašas, kaip turėtų elgtis pareigūnai ir ko jie turėtų nedaryti. Paskelbus šį sąrašą visuomenė paraginta pateikti grįžtamosios informacijos. Vienas iš patarimų pareigūnams – pranešti apie netinkamą lobizmo praktiką ir nerengti susitikimų ne darbo valandomis neoficialiose patalpose ar nedalyvaujant kitam kolegai.

2016 m. pabaigoje priimtame sprendime ombudsmenė pareiškė tvirtai nepritarianti Komisijos pozicijai dėl jos susitikimų su tabako lobistais skaidrumo.

2016 m. pabaigoje priimtame sprendime ombudsmenė pareiškė tvirtai nepritarianti Komisijos pozicijai dėl jos susitikimų su tabako lobistais skaidrumo. 2015 m. rudenį ombudsmenė paragino Komisiją internete aktyviai skelbti apie visus susitikimus su tabako lobistais ar jų teisiniais atstovais bei pateikti šių susitikimų protokolus, siekdama užtikrinti, kad institucija laikytųsi pagal JT tabako kontrolės pagrindų konvenciją (TKPK) prisiimtų įsipareigojimų. Šios ombudsmenės rekomenduojamos praktikos jau laikėsi Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (GD). 2016 m. pradžioje Komisija atsakė mananti, kad jau laikosi TKPK, todėl jai nereikia taikyti Sveikatos ir maisto saugos GD praktikos. Ombudsmenė baigė nagrinėti bylą nustačiusi netinkamo administravimo atvejį ir atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl atsisakė imtis jos tarnybos pasiūlytų veiksmų. #5

Europos ombudsmenės renginys dėl lobizmo tabako srityje skaidrumo.
Europos ombudsmenės renginys dėl lobizmo tabako srityje skaidrumo.

Ombudsmenės strateginio pavasario renginio tema – kaip padidinti lobizmo tabako srityje skaidrumą. Seminare taip pat kalbėjo už sveikatos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys, PSO atstovas ES ir pilietinės visuomenės atstovai. Renginyje nagrinėta, kaip Sveikatos ir maisto saugos GD įgyvendina TKPK, ir aptarta, kaip svarbu, kad visa Komisija įgyvendintų tokias pat priemones. Ombudsmenė paragino visas ES institucijas įgyvendinti konvenciją visapusiškai atsižvelgiant į parengtas gaires. #1

2.3 Skaidrumas priimant ekonominius ir finansinius sprendimus

Sprendimų priėmimas ekonomikos ir finansų srityse yra svarbus viešasis interesas. Ombudsmeno tarnyba nagrinėja individualius skundus šioje srityje ir, ombudsmenės manymu, tam tikrais atvejais naudingiau atkreipti dėmesį į nerimą keliančius klausimus arba prašyti pateikti daugiau informacijos įgyvendinant „strateginę iniciatyvą“. Ji pagyrė Euro grupės pirmininką Jeroeną Dijsselbloemą už jo iniciatyvias priemones, kuriomis siekta paversti įstaigą skaidresne, pvz., skelbiant išsamią darbotvarkę ir pateikiant posėdžių raštų santraukas, ir paprašė papildomai paaiškinti savo pasiūlymus. J. Dijsselbloemas atsakė, kad, nustačius skaidrumo procedūrą, Euro grupė paskelbė įvairius dokumentus, įskaitant medžiagą, naudotą ruošiantis Euro grupės diskusijoms. J. Dijsselbloemas taip pat pareiškė, kad įstaiga yra įsipareigojusi toliau didinti savo politinių svarstymų skaidrumą ir kad ombudsmenės iškelti klausimai papildys būsimas diskusijas.

Ombudsmeno tarnybos atstovai susitiko su Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros valdybos pirmininke Danièle Nouy, kad aptartų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP), pagal kurį nustatomas euro zonai priklausančių bankų geras finansinis patikimumas, skaidrumą. Vėliau ombudsmenė raštu kreipėsi į D. Nouy pažymėdama, kad, tikėtina, ECB sulauks arba jau sulaukia vis daugiau prašymų leisti visuomenei susipažinti su bankų priežiūros srities dokumentais. Ombudsmenė pažymėjo, kad ECB galėtų apsvarstyti galimybę leisti visuomenei susipažinti su tam tikromis Bendro priežiūros mechanizmo vadovo dalimis. Be to, ombudsmenė pasiūlė praėjus atitinkamam laikotarpiui skelbti prižiūrimiems subjektams skirtus individualius SREP raštus. D. Nouy atsakė, kad ombudsmenės laiškas taip pat bus perduotas priežiūros valdybai, ir pabrėžė, kad, kalbant apie SREP, bankas ne tik paskelbė brošiūrą, kurioje išsamiai aprašoma ECB priežiūros valdybos SREP metodika, bet ir surengė specialius praktinius seminarus su bankų sektoriumi. #6 #7

Ombudsmenės prašymu EIB savo interneto svetainėje taip pat paskelbė EIB ir Komisijos pasirašytą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) susitarimą.

Vasario mėn. ombudsmenė patarė Europos investicijų banko (EIB) pirmininkui Werneriui Hoyeriui, kad reikėtų aktyviai skelbti EIB ir Europos investicijų fondo (EIF) direktorių valdybos posėdžių protokolus. Atsakyme, kurį palankiai įvertino ombudsmenė, pirmininkas W. Hoyeris pažymėjo, kad bankas sutiko imtis šių skaidrumo priemonių. Ombudsmenės prašymu EIB savo interneto svetainėje taip pat paskelbė EIB ir Komisijos pasirašytą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) susitarimą. Be to, EIB laipsniškai atnaujina savo viešąjį registrą – elektroninę duomenų bazę, susijusią su banko finansuojamais projektais, – skelbdamas daugiau informacijos aplinkos ir socialiniais klausimais.

Vėliau tais metais ombudsmenė pasiūlė EIB pakeisti savo vidaus etikos taisykles, kad direktorių valdybos nariai, prieš imdamiesi naujos veiklos, turėtų prašyti Etikos ir atitikties komiteto leidimo. Ji taip pat pasiteiravo apie EIB valdybos narių elgesio kodeksą ir atkreipė dėmesį į tai, kad jame, priešingai nei kitų tarptautinių finansų įstaigų praktikoje, nenumatytas įpareigojimas pateikti interesų deklaraciją ar atskleisti finansinius interesus.

Laiške Komisijos Pirmininkui J.-C. Junckeriui ombudsmenė pasiteiravo apie dokumentų, susijusių su Europos fiskalinės valdybos veikla, skelbimo tvarką. Tai nauja įstaiga, įkurta siekiant patarti Komisijai fiskaliniais klausimais. Komisija atsakė, kad valdybos dokumentams bus taikomos ES taisyklės dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais (Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001).

2.4 Galimybė susipažinti su ES dokumentais

Kasmet ombudsmenė gauna daugybę pavienių asmenų ar organizacijų skundų dėl to, kad ES administracija nesuteikia galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Tokiais atvejais ombudsmenė tiria, ar institucija pagrįstai neskelbia dokumentų. Jeigu ombudsmenė nustato, kad toks sprendimas nepagrįstas, ji siekia, kad prašomas dokumentas būtų paskelbtas.

Viena iš tokių bylų buvo susijusi su prašymu suteikti visuomenei galimybę susipažinti su nuomonėmis, pagal kurias vertinamas kandidatų tinkamumas tapti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjais ir generaliniais advokatais. Taryba atsisakė suteikti galimybę susipažinti su nuomonėmis, kurias parengė ekspertų grupė, nurodydama, kad šiuo atveju netaikomos ES taisyklės dėl galimybės susipažinti su dokumentais (Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001).

Ombudsmenė paragino Tarybą šiuo požiūriu vadovautis nagrinėjant bet kokius būsimus visuomenės prašymus susipažinti su tokiais dokumentais.

Po ombudsmenės įsikišimo Taryba paskelbė nusprendusi taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001. Ombudsmenė palankiai įvertino Tarybos politikos pokytį ir pažymėjo, kad šia byla atkreiptas dėmesys į svarbų klausimą – kaip nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio apsaugoti kandidatų į aukštus valstybės postus asmens duomenis ir poreikio užtikrinti didžiausią įdarbinimo proceso skaidrumą. Ji pabrėžė, kad paprastai tokiais atvejais svarbiau yra užtikrinti didesnį atvirumą. Ombudsmenė paragino Tarybą šiuo požiūriu vadovautis nagrinėjant bet kokius būsimus visuomenės prašymus susipažinti su tokiais dokumentais.

Kita byla buvo susijusi su Komisijos atsisakymu suteikti visuomenei galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su tyrimu dėl tariamai neteisėto gyvų paprastųjų tunų vežimo į Maltą. Komisija sutiko su ombudsmenės rekomendacija suteikti galimybę susipažinti su Komisijos parengtais dokumentais. Nors atliekant tyrimą Komisija atsisakė atskleisti iš Maltos gautus dokumentus, vėliau ji nusprendė laikytis ombudsmenės rekomendacijos ir juos paskelbti. Šiuo metu Malta kreipėsi į ES teismus siekdama užkirsti Komisijai kelią paskelbti minėtus dokumentus.

Europos ombudsmenė Europos Parlamento ataskaitos dėl Europos ombudsmeno 2015 m. metinio pranešimo pristatyme.
Europos ombudsmenė Europos Parlamento ataskaitos dėl Europos ombudsmeno 2015 m. metinio pranešimo pristatyme.

Byloje, susijusioje su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), skundą pateikusi Švedijos NVO norėjo, kad jai būtų suteikta galimybė susipažinti su ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimu. EIVT atsisakė suteikti tokią galimybę nurodydama, kad tuo metu susitarimas dar buvo negalutinis. Skundą pateikusi organizacija kreipėsi į ombudsmenę pažymėdama, kad susitarimas jau parafuotas. Tyrimo metu EIVT paskelbė dokumentus po to, kai Komisija patvirtino susitarimą.

Kartais institucijos pakeičia savo požiūrį dėl konkretaus prašymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais. Tai pasakytina apie skundą dėl Komisijos atsisakymo suteikti visuomenei galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų vykdoma interneto stebėjimo veikla. Po ombudsmenės įsikišimo Komisija atskleidė vieną dokumentą – Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus laišką – tačiau du Komisijos pirmininko pavaduotojo laiškai liko nepaskelbti. Todėl ombudsmenė nustatė netinkamo administravimo atvejį. Vis dėlto 2016 m. spalio mėn., praėjus metams po ombudsmenės sprendimo, Komisija paskelbė minėtus dokumentus.

2.5 Etikos klausimai

ES administracija taiko palyginti aukštus etikos standartus. Tačiau, kad piliečiai labiau pasitikėtų ES, jie turi būti užtikrinti, kad tiek ES politikai, tiek darbuotojai veikia atsižvelgdami tik į viešąjį interesą. Galiojančiomis taisyklėmis reikia užtikrinti, kad Komisijos nariai, tiek eidami savo pareigas, tiek pasibaigus kadencijai, neleistų tuo suabejoti. Iš 2016 m. ombudsmenės veiklos matyti, kokių nuogąstavimų kilo dėl buvusių Komisijos narių veiksmų.

Birželio mėn. sprendime nurodyta, kad ombudsmenė nustatė netinkamo administravimo atvejį, nes 2009–2014 m. Komisija nesugebėjo tinkamai išspręsti buvusio Komisijos nario padaryto Komisijos narių elgesio kodekso pažeidimo klausimo ir tinkamai neištyrė Komisijos nario privačiojo sektoriaus darbo sutarties atitikties ES sutarties įpareigojimams, nors šiuos klausimus nagrinėjantis Etikos komitetas ir išreiškė nuogąstavimų. Ombudsmenė paragino peržiūrėti elgesio kodeksą, kad jo taisyklės būtų aiškesnės ir lengviau įgyvendinamos, ir įtraukti sankcijas už kodekso pažeidimus.

Dėl kodekso reformos naudos dar kartą diskutuota buvusiam Komisijos pirmininkui pradėjus eiti banko „Goldman Sachs“ pirmininko konsultanto pareigas. Komisija pareiškė, kad jis nepažeidė kodekso, kuriuo nustatoma 18-os mėnesių trukmės veiklos pertrauka, tačiau ombudsmenė pažymėjo, kad, remiantis ES sutartimi, tam tikros pareigybės gali ir toliau kelti klausimų net pasibaigus 18-os mėnesių pranešimo laikotarpiui. Pirmininkui J.-C. Junckeriui skirtame laiške ombudsmenė paragino Komisiją perduoti šį klausimą svarstyti Komisijos Etikos komitetui ir peržiūrėti elgesio kodeksą. Pirmininkas J.-C. Junckeris atsakė ketinantis perduoti klausimą svarstyti ad hoc Etikos komitetui. Minėtas komitetas padarė išvadą, kad, nors buvęs Komisijos pirmininkas ir nepriėmė „apgalvoto sprendimo, kurio galima tikėtis iš asmens, taip ilgai ėjusio aukštas pareigas“, nebuvo „pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog buvo pažeista pareiga elgtis sąžiningai ir apdairiai, kaip nustatyta SESV (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo) 245 straipsnio 2 dalyje“. #8

Nepaisant to, Pirmininkas J.-C. Junckeris pasiūlė sugriežtinti kodeksą ir veiklos pertraukos laikotarpį buvusių Komisijos narių atveju pratęsti iki dvejų metų, o buvusių Komisijos pirmininkų atveju – iki trejų metų.

Nepaisant to, Pirmininkas J.-C. Junckeris pasiūlė sugriežtinti kodeksą ir veiklos pertraukos laikotarpį buvusių Komisijos narių atveju pratęsti iki dvejų metų, o buvusių Komisijos pirmininkų atveju – iki trejų metų. Ombudsmenė palankiai įvertino šį pasiūlymą, bet dar kartą įspėjo, jog pratęsus laikotarpį ne visada pakankamai užtikrinama, kad laikomasi 245 straipsnio.

Griežtos etikos taisyklės turi būti taikomos visoje institucijoje, o ne vien jos politiniams atstovams. Rugsėjo mėn. ombudsmenė baigė savo tyrimą, susijusį su tuo, kaip Komisija įgyvendina ES darbuotojų taisykles, kuriomis reglamentuojamas vadinamasis sukamųjų durų reiškinys. Reaguodama į ombudsmenės pasiūlymus, Komisija jau ėmėsi teigiamų veiksmų. Baigdama tyrimą, ombudsmenė pasiūlė imtis keleto papildomų veiksmų. Ji paragino Komisiją suteikti išsamesnės informacijos, pirmiausia susijusios su jos vertinimu ir išvadomis tais atvejais, kai patvirtinami vyresniųjų pareigūnų prašymai dirbti ne Komisijoje. Ji taip pat pasiūlė, kad iš tarnybos pasitraukiančių darbuotojų paraiškas vertinantys asmenys jokiais profesiniais ryšiais nebūtų susiję su vertinamu asmeniu. Ombudsmenė toliau nagrinės šį klausimą atlikdama strateginį tyrimą, kad įvertintų, kaip taisyklės taikomos praktiškai.

2.6 ES agentūros ir kitos įstaigos

Įvairius klausimus – nuo pagrindinių teisių iki vaistų saugos ir veiksmingumo, aplinkos apsaugos, cheminių medžiagų keliamo pavojaus sveikatai ir aplinkai, taip pat aviacijos saugos – sprendžiančios ES agentūros buvo antras pagal dydį šaltinis (po Europos Komisijos), dėl kurio 2016 m. ombudsmenė atliko tyrimus.

Ombudsmenė baigė tyrimą ir palankiai įvertino padidėjusį klinikinių tyrimų skaidrumą.

2014 m. iškelta svarbi byla buvo susijusi su Europos vaistų agentūros (EMA) sprendimu suteikti visuomenei galimybę tik iš dalies susipažinti su klinikiniais tyrimais, susijusiais su vaisto „Humira“, vartojamo Krono ligai gydyti, patvirtinimu. Birželio mėn. ombudsmenė baigė tyrimą ir palankiai įvertino padidėjusį skaidrumą šioje srityje. Vis dėlto ji išreiškė susirūpinimą dėl keturių konkrečių tyrimų ataskaitų dalių, kurių agentūra nepaskelbė. Ombudsmenė pažymėjo, kad bet kokia gydytojams, pacientams ir tyrėjams naudinga klinikinė informacija turėtų būti atskleista visuomenei. #2

2015 m. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) sutiko su ombudsmenės pasiūlymu iš įregistruoti gaminius siekiančių įmonių reikalauti įrodyti, kad jos padarė viską, jog išvengtų bandymų su gyvūnais. 2016 m. agentūra pateikė išsamios informacijos apie tai, kaip konkrečiai ji ketina įgyvendinti ombudsmenės pasiūlymą. 2016 m. pradėtas naujas tyrimas, kuriuo siekta gauti daugiau informacijos apie bendrą Komisijos ir ECHA pareiškimą dėl tam tikromis sąlygomis galimų atlikti bandymų su gyvūnais tiriant kosmetikos gaminiuose naudojamas medžiagas.

Kasmet šimtai žmonių dalyvauja konkursuose, kad galėtų įsidarbinti ES įstaigose. Šį procesą valdo Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO). Viena ombudsmenei perduota byla buvo susijusi su tuo, kad skundo pateikėja, norėdama įsidarbinti konferencijų vertėja žodžiu, pateikė paraišką dalyvauti EPSO konkurse. Ji praleido galutinį paraiškų teikimo terminą, nes buvo trumpam paguldyta į ligoninę, todėl paprašė EPSO terminą pratęsti. EPSO atsisakė nurodydama, kad visiems paraiškas teikiantiems asmenims turi būti užtikrintos lygios galimybės. Ombudsmenė rekomendavo EPSO pripažinti, kad esama išimtinių aplinkybių, kai dėl force majeure būtų sąžininga kandidatui nustatyti naują galutinį terminą. EPSO sutiko ateityje įgyvendinti visas ombudsmenės rekomendacijas dėl force majeure principo taikymo rengiant EPSO konkursus.

2.7 ES sutartys ir dotacijos

Šios srities skundai iš viso sudarė 14,5 proc. pateiktų skundų. Komisija prižiūri, kaip įgyvendinami įvairūs ES finansuoti projektai. Siekdama užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų tinkamai panaudojamos, ji atlieka griežtą auditą. Tačiau retkarčiais kyla ginčų dėl to, kaip atliekamas projektų auditas, arba dėl pinigų sumos, kurią būtų galima susigrąžinti. Tokiomis aplinkybėmis rangovai dažnai kreipiasi į ombudsmeną, kad būtų priimtas sprendimas.

Komisija tvirtino, kad skundo pateikėjas nesilaikė taikytinų sutarties taisyklių, tačiau, atsižvelgdama į ypatingas šio atvejo aplinkybes, nusprendė atsisakyti ketinimo susigrąžinti daugiau kaip 86 000 EUR.

Vienas iš tokių pavyzdžių – skundą pateikęs Lenkijos mokslinių tyrimų institutas, ėmęsis keleto projektų, kuriuos 2004–2009 m. bendrai finansavo ES. Kai projektai buvo sėkmingai užbaigti, Komisija atliko trijų projektų auditą ir nusprendė susigrąžinti tam tikras sąnaudas. Ombudsmenė pradėjo tyrimą ir nustatė, kad už projektą atsakingas Komisijos pareigūnas raštu (e. paštu) patvirtino savo sutikimą dėl kai kurių paslaugų, kurių sąnaudas Komisija vėliau nusprendė susigrąžinti, subrangos, taigi jis žinojo, kad skundo pateikėjas sudarė subrangos sutartį ir leido jam tai padaryti. Komisija tvirtino, kad skundo pateikėjas nesilaikė taikytinų sutarties taisyklių, tačiau, atsižvelgdama į ypatingas šio atvejo aplinkybes, nusprendė atsisakyti ketinimo susigrąžinti daugiau kaip 86 000 EUR.

Kroatijoje įsikūręs mokslinių tyrimų institutas dalyvavo ES finansuotame projekte pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą. Atlikus auditą ir nustačius keletą pažeidimų, Komisija nusprendė susigrąžinti didelę lėšų dalį. Institutas pateikė skundą ombudsmenei, kuri nustatė, kad auditoriaus nustatyti faktai buvo paremti keliomis abejonėmis. Kadangi svarbiausias spręstinas klausimas buvo faktinės projekto įgyvendinimo pradžios datos nustatymas, ombudsmenė pasiūlė Komisijai pasikonsultuoti su ekspertu, kad jis patikrintų auditorių nustatytus faktus arba kad Komisija užsakytų atlikti techninį auditą. Komisija sutiko su ombudsmenės pasiūlymu.

Dar viena byla buvo susijusi su tuo, kaip Komisija atliko projekto, kuriuo siekta taupyti vandenį Maroke, auditą. Skundą pateikusi Prancūzijos ne pelno organizacija Association pour la Participation et l’Action Régionale (APARE), kuri dalyvavo užtikrinant švietimą aplinkos klausimais ir ekologinį pilietiškumą, nesutiko su Komisijos atlikto audito metu nustatytais faktais – dėl kurių Komisija būtų susigrąžinusi daugiau kaip 20 000 EUR – ir kreipėsi į ombudsmeno tarnybą. Po ombudsmenės įsikišimo Komisija sutiko beveik 75 proc. sumažinti susigrąžintiną sumą.

2.8 Būsimi uždaviniai

Ombudsmeno veiklai turi įtakos platesnio masto politinės aplinkybės. Pvz., plačiai paplitęs visuomenės nuogąstavimas dėl nepakankamo ES ir JAV derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) skaidrumo paskatino ombudsmenę šiuo klausimu pradėti strateginį tyrimą savo iniciatyva.

Iki 2016 m. pabaigos ombudsmenei buvo pateikti penki skundai dėl administracinių problemų, susijusių su „Brexit“, trys skundai buvo susiję su galimybe gauti informacijos.

Ombudsmenė taip pat organizuoja renginius, kuriuose aptariami aktualūs klausimai, pvz., spalio mėn. vyko renginys „Sužlugdyti ES: tiesa, faktai ir socialinė žiniasklaida“. Kartu su Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir pilietinės visuomenės atstovais ombudsmenė dalyvavo diskusijose, kaip geriau skleisti informaciją apie ES, susidūrus su precedento neturinčiais sunkumais. Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES turės įtakos visai Europos Sąjungai 2017 m. ir vėliau. Dėl klausimų, susijusių su referendumu dėl „Brexit“, į ombudsmeno tarnybą kreiptasi netrukus po balsavimo. Iki 2016 m. pabaigos ombudsmenei buvo pateikti penki skundai dėl administracinių problemų, susijusių su „Brexit“, trys skundai buvo susiję su galimybe gauti informacijos. #9 #10

Europos ombudsmenės renginys „Sužlugdyti Europą: tiesa, faktai ir socialinė žiniasklaida“
Europos ombudsmenės renginys „Sužlugdyti Europą: tiesa, faktai ir socialinė žiniasklaida“.

Metai baigėsi pakiliai – ombudsmenė atliko svarbų vaidmenį gruodžio mėn. Paryžiuje vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime atvirų vyriausybių partnerystės klausimais. Ombudsmenė paragino ES imtis aktyvesnio vaidmens atvirų vyriausybių partnerystės srityje. Atvirų vyriausybių partnerystė yra daugiašalė iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti konkrečius vyriausybių įsipareigojimus, be kita ko, skatinant skaidrumą, suteikiant daugiau galių piliečiams ir kovojant su korupcija. Todėl ombudsmenė ir EBPO atlieka bendrą apklausą apie atvirą valdymą, kuria siekiama nustatyti, kaip užtikrinti didesnį ombudsmeno vaidmenį atvirų vyriausybių partnerystės srityje. Dalyvaudama ombudsmenė siekia skatinti atlikti apklausą ir ją platinti Europos ombudsmenų tinkle ir kituose tarptautiniuose ombudsmenų tinkluose. Savo 2017 m. birželio mėn. konferencijoje tinklas aptars preliminarius apklausos rezultatus, kurie bus paskelbti metų pabaigoje. #11 #12

Europos ombudsmenės renginys „Sužlugdyti Europą: tiesa, faktai ir socialinė žiniasklaida“.
Europos ombudsmenės renginys „Sužlugdyti Europą: tiesa, faktai ir socialinė žiniasklaida“.

3 skyrius - Apdovanojimas už gerą administravimą

Apdovanojimas už gerą administravimą
Apdovanojimas už gerą administravimą

Šiuo apdovanojimu siekiama suteikti pripažinimą ES institucijų, agentūrų ir įstaigų darbuotojams, kurie, eidami savo pareigas, skatina gerą administravimą.

Įgyvendindama bendrus savo tarnybos įgaliojimus gerinti ES viešąjį administravimą ir padėti administracinę veiklą padaryti kuo palankesnę piliečiams, 2016 m. spalio mėn. ombudsmenė paskelbė kvietimą teikti kandidatūras apdovanojimui už gerą administravimą gauti. Šiuo apdovanojimu siekiama suteikti pripažinimą ES institucijų, agentūrų ir įstaigų darbuotojams, kurie, eidami savo pareigas, skatina gerą administravimą. Šia bandomąja iniciatyva siekiama nustatyti geriausią ES administravimo patirtį ir kuo plačiau apie ją pranešti visuomenei.

Ombudsmenė ketina atskleisti šiuos geriausios patirties pavyzdžius visiems ES administravimo sistemos nariams. Šis apdovanojimas, be kita ko, teikiamas už puikius pasiekimus tokiose srityse, kaip skaidrumas ir etika, komunikacija ir į pilietį orientuotų paslaugų teikimas. Padedama patariamojo komiteto, ombudsmenė išrinks laimėtojus ir 2017 m. Briuselyje bus surengta apdovanojimų ceremonija. #3 #13

4 skyrius - Pranešimai

Europos ombudsmenės strategijos („2019 m. link“) tikslas – didinti tarnybos poveikį, reikalingumą ir matomumą. Didesnis matomumas padeda suteikti piliečiams informacijos apie tai, į ką jie turėtų kreiptis susidūrę su ES institucijų keliamais sunkumais.

Be konkrečių paslaugų tokiems suinteresuotiesiems subjektams, kaip įmonės, asociacijos ir NVO, tarnyba stengiasi, kad ombudsmenė būtų dažniau minima žiniasklaidoje. Naudodamasi socialine žiniasklaida, tarnyba teikia informacijos apie konkrečias bylas, informuoja apie naujus projektus ir reguliariai praneša apie ombudsmenės veiklą.

Paminėjimų žiniasklaidoje skaičius

Paminėjimų žiniasklaidoje skaičius

Nuo 2012 m., ir ypač 2015 ir 2016 m., padaugėjo žiniasklaidos pranešimų apie ombudsmenės veiklą.

Nuo 2012 m., ir ypač 2015 ir 2016 m., padaugėjo žiniasklaidos pranešimų apie ombudsmenės veiklą. Vis daugiau žmonių tinkle „Twitter“ seka pranešimus apie ombudsmeno tarnybos veiklą – 2015–2016 m. tarnybos paskyros sekėjų skaičius išaugo 21 proc. Populiariausia „Twitter“ žinutė buvo ta, kurioje pateiktas infografikas, rodantis, kaip turėtų elgtis valstybės pareigūnai ir ko jie turėtų vengti bendraudami su suinteresuotaisiais atstovais. Kitos populiarios „Twitter“ žinutės – ekspertų grupių infografikas, vaizdo įrašas, kuriame skelbiama apie naująjį ombudsmenės apdovanojimą už gerą administravimą, ir vaizdo įrašas, kuriame pranešama apie viešas konsultacijas neoficialių derybų dėl ES teisės aktų (trišalių dialogų) skaidrumo klausimais. #14

Tarnyba taip pat pradėjo nuodugnią savo interneto svetainės peržiūrą, siekdama labiau ją pritaikyti vartotojams. Tikimasi, kad šis projektas bus baigtas 2017 m. Tarnyba nuolat prašo suinteresuotųjų subjektų pateikti grįžtamosios informacijos apie tai, kaip jie suvokia tarnybos darbą ir kaip jį būtų galima patobulinti. #15

5 skyrius - Santykiai su ES institucijomis

Europos ombudsmenė savo 2015 m. metinį pranešimą pristato tuometiniam Europos Parlamento Pirmininkui Martinui Schulzui
Europos ombudsmenė savo 2015 m. metinį pranešimą pristato tuometiniam Europos Parlamento Pirmininkui Martinui Schulzui.

5.1 Europos Parlamentas

2016 m. ombudsmenė vėl susitiko su Europos Parlamento Pirmininku Martinu Schulzu, taip pat daugybe Europos Parlamento narių (EP narių) iš įvairių frakcijų ir visų Europos šalių.

Europos ombudsmenė itin vertina savo santykius su Europos Parlamentu. 2016 m. ombudsmenė vėl susitiko su Europos Parlamento Pirmininku Martinu Schulzu, taip pat daugybe Europos Parlamento narių (EP narių) iš įvairių frakcijų ir visų Europos šalių. Kalbėdama Parlamento plenarinėje sesijoje, Peticijų komitete ir Teisės reikalų komitete ombudsmenė papasakojo apie savo veiklą ir patirtį. Ombudsmeno tarnybos darbuotojai dažnai atstovauja institucijai komitetų posėdžiuose, klausymuose ir Parlamento frakcijose.

5.2 Peticijų komitetas

Ombudsmenė itin vertina tvirtą bendradarbiavimą su Peticijų komitetu. Būtina nuolat palaikyti dialogą, siekiant padėti piliečiams, kurie išreiškia savo nuogąstavimus ombudsmeno tarnybai arba Peticijų komitetui. Ombudsmenė nagrinėja skundus dėl ES institucijų, įstaigų ir agentūrų darbo, o Peticijų komitetas nagrinėja peticijas, susijusias su ES veiklos sritimis visoje Europoje. Nuolatinė parama, kurią Komiteto pirmininkė Cecilia Wikström ir EP nariai iš visų frakcijų teikia ombudsmenei, yra ypač vertinama. Ši parama itin svarbi ombudsmenės gebėjimui toliau teikti pagalbą ES institucijoms, kad būtų užtikrintas auksinių gero administravimo taisyklių laikymasis. #16

5.3 Europos Komisija

Europos ombudsmenė susitinka su Europos Komisijos Pirmininku Jeanu-Claude’u Junckeriu.
Europos ombudsmenė susitinka su Europos Komisijos Pirmininku Jeanu-Claude’u Junckeriu.

Ombudsmenė pagyrė Pirmininką Jeaną-Claude’ą Junckerį už konstruktyvius darbo santykius su jos tarnyba ir tvirtus teigiamus veiksmus siekiant atviresnio administravimo, nors sunkumų, žinoma, išlieka.

Europos Komisija, kaip vykdomoji ES institucija, daro tiesioginį poveikį milijonams europiečių. Nors ir politinio pobūdžio, tai taip pat yra didžiausia ES administracinė institucija, todėl nenuostabu, kad didžiausia ombudsmenei pateiktų skundų dalis susijusi su Komisijos veikla. Ombudsmenė pagyrė Pirmininką Jeaną-Claude’ą Junckerį už konstruktyvius darbo santykius su jos tarnyba ir tvirtus teigiamus veiksmus siekiant atviresnio administravimo, nors sunkumų, žinoma, išlieka. 2016 m. ombudsmenė vėl susitiko su Pirmininku J.-C. Junckeriu, taip pat su keletu pirmininko pavaduotojų ir daugybe Komisijos narių. Generalinio sekretoriaus surengtame posėdyje ji taip pat susitiko su generaliniais direktoriais. Tvirtai bendradarbiaujant tarnybų lygmeniu užtikrinama, kad būtų galima veiksmingiau spręsti piliečiams nerimą keliančius klausimus. #17



5.4 Kitos institucijos, agentūros ir organizacijos

Tarnyba taip pat bendradarbiauja su Strasbūre veikiančia Europos Taryba.

Ombudsmenė ir toliau palaiko artimus ryšius su keletu kitų institucijų, agentūrų ir organizacijų. 2016 m. ombudsmenė aktyviai bendradarbiavo su Europos Centriniu Banku, Europos investicijų banku, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, Europos prieglobsčio paramos biuru ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra. Tarnyba taip pat bendradarbiauja su Strasbūre veikiančia Europos Taryba. Šie ryšiai – neatsiejama ombudsmenės strategijos „2019 m. link“ dalis. Ja siekiama didinti ombudsmeno reikalingumą, matomumą ir poveikį, kad būtų sukurta piliečiams naudinga atviresnė ir į paslaugas orientuota ES administravimo sistema.

5.5 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija

Ombudsmeno tarnyba, kaip ES sistemos narė, užtikrina, skatina ir stebi, kaip ES institucijų lygmeniu įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (JTNTK). 2015 m. JTNTK ekspertų komitetas peržiūrėjo, kaip ES įgyvendina šią konvenciją, ir paskelbė apibendrinamąsias pastabas. Jos ypač svarbios kalbant apie 2016 m. ombudsmenės strateginę veiklą JTNTK srityje, nes jomis remiantis nustatomi galimi ES administravimo sistemos trūkumai. #18 #19

Ombudsmenė konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais. Per konsultacijas atskleista, kad keletas valstybių narių klausymo negalią turintiems asmenims suteikia papildomo laiko testams raštu atlikti.

2016 m. ombudsmenė nagrinėjo skundą, gautą iš klausos negalią turinčio kandidato, kuriam nebuvo suteikta papildomo laiko atrankos testams laikyti per Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) konkursą. Ombudsmenė konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais. Per konsultacijas atskleista, kad keletas valstybių narių klausymo negalią turintiems asmenims suteikia papildomo laiko testams raštu atlikti. Ji pasiūlė EPSO atidžiai apsvarstyti, ar ateityje reikėtų klausymo negalią turintiems kandidatams suteikti prašomo papildomo laiko testams kompiuteriu ir raštu atlikti.

2016 m. gegužės mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar ES bendroji sveikatos draudimo sistema (BSDS) atitinka JTNTK. Nustačius sunkią ligą, pagal BSDS atlyginamos visos patirtos medicininės išlaidos. Kad tokia liga būtų nustatyta, turi būti patenkintas trumpesnės tikėtinos gyvenimo trukmės kriterijus. Ombudsmenės nuomone, šis medicininis požiūris į negalią neatitiko JTNTK, todėl ji paklausė Komisijos, ar ši ketina nustatyti atskirą kriterijų, kuriuo remiantis neįgaliesiems būtų atlygintos medicininės išlaidos pagal BSDS. Šis tyrimas vis dar atliekamas 2017 m.

Be to, remdamasi dviem JTNTK komiteto apibendrinamosiomis išvadomis, ombudsmenė parengė dvi strategines iniciatyvas. Ji raštu kreipėsi į Komisijos pirmininką dėl galimybės naudotis Komisijos valdomomis interneto svetainėmis ir internetinėmis priemonėmis, taip pat į Komisijos pirmininko pavaduotoją Kristaliną Georgievą teiraudamasi, kaip Europos mokyklos sprendžia JTNTK komiteto keliamus klausimus, susijusius su konvencijos įgyvendinimu. Komisija atsakė į abu laiškus. Ji pažymėjo, kad kuriamas bendras visų jos paslaugų tinklas ir kad vienas svarbiausių principų – padaryti, kad paslaugomis galėtų naudotis kuo daugiau vartotojų. Kalbant apie Europos mokyklas, Komisija pareiškė remsianti visus sistemingus bandymus laikytis JTNTK rekomendacijų, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Europos mokyklų specialiųjų ugdymo poreikių politika yra reguliariai vertinama.

2016 m. ombudsmeno tarnyba stengėsi savo interneto svetainę padaryti kuo prieinamesnę ir labiau pritaikytą vartotojams. Lengvai suprantamas paaiškinimas, ką veikia ombudsmenas ir kaip pateikti skundą, pateikiamas internetu 24 oficialiosiomis ES kalbomis. Be to, išorės paslaugų teikėjas vertina ombudsmeno interneto svetainę, kad nustatytų, kaip neįgaliesiems suteikti daugiau galimybių ja naudotis.

6 skyrius - Europos ombudsmenų tinklas

Skundai, kuriuos 2016 m. Europos ombudsmenė perdavė kitoms institucijoms ir įstaigoms. Skundo pateikėjams patarta kreiptis į kitas institucijas ir įstaigas

2016 m. Europos ombudsmenė kartu su Europos ombudsmenų tinklo (EOT) nariais pradėjo tinklo reformą. Dabar tinklas apima 96 tarnybas 36 Europos šalyse. Europos Parlamento Peticijų komitetas taip pat priklauso šiam tinklui.

Vienas iš strateginių EOT pokyčių – daugiau dėmesio skirti lygiagrečiai atliekamiems suinteresuotųjų ombudsmeno tarnybų tyrimams ir bendroms iniciatyvoms tokiose abipusio intereso srityse, kaip migracija. 2016 m. ombudsmenė ir tinklas lygiagrečiai atliko vieną tyrimą ir parengė vieną strateginę iniciatyvą, kurioje dalyvavo tinklas. 2016 m. balandžio mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl skundo, susijusio su Komisijos vaidmeniu vertinant, kaip valstybė narė laikosi Reglamento (ES) Nr. 1233/2011 dėl žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos finansuodama eksporto kreditų agentūras (EKA). EKA yra viešosios arba privačiosios finansų įstaigos, teikiančios finansavimą šalies bendrovėms, siekiančioms pradėti verslą, daugiausia nepastoviose ir politiniu bei prekybos požiūriais rizikingose besivystančiose šalyse ir besiformuojančiose rinkose. Du iš šešių nacionalinių ombudsmenų (Lenkijos ir Ispanijos), kurių įgaliojimai apima EKA, priėmė ombudsmenės kvietimą pradėti lygiagrečiai atliekamus tyrimus.

Pasibaigus tyrimui Europos Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų valstybėse narėse, siekdama užtikrinti, kad internete būtų skelbiama išsami informacija apie nacionalines PMIF programas.

Strateginė iniciatyva buvo susijusi su ES prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF). Fondas, kurio biudžetą sudaro 3 mlrd. EUR, apima 2014–2020 m. laikotarpį. Ombudsmenė pasiteiravo Komisijos ir tinklo, ar visa su PMIF susijusi informacija prieinama internetu. Ji taip pat pasiteiravo tinklo, ar lėšų panaudojimas valstybėse narėse neprieštarauja pagrindinėms teisėms. Atsakė trylika tinklo narių. Pasibaigus tyrimui Europos Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų valstybėse narėse, siekdama užtikrinti, kad internete būtų skelbiama išsami informacija apie nacionalines PMIF programas.

Be to, ankstesnis 2016 m. ombudsmenės tyrimas savo iniciatyva dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) davė konkrečių rezultatų – agentūra įdiegė ombudsmenės rekomenduotą skundų nagrinėjimo mechanizmą. FRONTEX pagrindinių teisių pareigūnas, Europos ombudsmeno tarnybos, nacionalinių ombudsmenų tarnybų, administravimo institucijų ir Pagrindinių teisių agentūros atstovai gruodžio mėn. susitiko Briuselyje, kad aptartų FRONTEX skundų nagrinėjimo mechanizmą.

Kitas teminio bendradarbiavimo pavyzdys – ombudsmenės konsultacijos su tinklu siekiant daugiau sužinoti apie tai, kaip valstybės narės reguliuoja lobizmo skaidrumą, ir nustatyti, ar reikia parengti valstybės pareigūnams skirtas šios srities praktines gaires. Iš atsakymų matyti, kad daugelyje valstybių narių trūksta konkrečių nuostatų lobizmui reguliuoti ir valstybės pareigūnams skirtų praktinių gairių. Todėl ombudsmenė parengė praktinių gairių projektą ir paprašė tinklo narių ir visuomenės pateikti grįžtamosios informacijos šiuo klausimu. Galutinę gairių versiją visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis ji siekia pristatyti 2017 m.

Europos ombudsmenų tinklo metinė konferencija Briuselyje.
Europos ombudsmenų tinklo metinė konferencija Briuselyje.

Konferencijoje aptartos svarbiausios temos – atsakas į Europos migracijos krizę, lobizmo skaidrumo, kaip gero administravimo sąlygos, skatinimas ir iššūkiai, su kuriais susiduria teisinė valstybė.

Pagrindinis 2016 m. įvykęs tinklo renginys – pirmoji metinė konferencija, kurią birželio mėn. Briuselyje surengė Europos ombudsmeno tarnyba. Šioje konferencijoje dalyvavo ne vien visi tinklo nariai, bet ir tinklui nepriklausantys subjektai, pvz., Briuselyje įsisteigę susivienijimai ir žurnalistai. Šiame itin interaktyviame renginyje iš viso dalyvavo 250 asmenų. Jame aptartos svarbiausios temos – atsakas į Europos migracijos krizę, lobizmo skaidrumo, kaip gero administravimo sąlygos, skatinimas ir iššūkiai, su kuriais susiduria teisinė valstybė. Po konferencijos buvo parengtas metinis EOT leidinys apie svarbiausias renginyje aptartas temas Network in Focus. #4

2016 m. lapkričio mėn. pabaigoje ombudsmenė nuvyko į Madridą susitikti su Ispanijos ombudsmene Soledada Becerril Bustamante ir jos komanda, taip pat su Ispanijos skaidrumo taryba, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo atstovais, diplomatais, žurnalistais ir kt. Nors Ispanijoje paprastai pateikiama daug skundų, šiuo vizitu siekta užtikrinti, kad Ispanijoje ir toliau būtų teikiama kuo daugiau informacijos apie tai, kokių veiksmų Europos ombudsmenė gali imtis konkrečiai Ispanijos piliečių ir įmonių atžvilgiu. #20

Pertvarkius tinklą, ombudsmenė sulaukė daugiau EOT narių prašymų padėti aiškinant sudėtingus su ES teise susijusius klausimus.

Pertvarkius tinklą, ombudsmenė sulaukė daugiau EOT narių prašymų padėti aiškinant sudėtingus su ES teise susijusius klausimus. Paspartinus prašymų nagrinėjimo procedūrą, 2016 m. ombudsmenė išnagrinėjo aštuonis prašymus. Iškelti klausimai buvo susiję su tam tikrų tarpvalstybinių medicininių išlaidų atlyginimu ir mokėjimais iš Europos žemės ūkio plėtros fondų.

Europos ombudsmenė duoda interviu Ispanijos televizijos kanalui TVE (Madridas).
Europos ombudsmenė duoda interviu Ispanijos televizijos kanalui TVE (Madridas).

2016 m. tinklui suteiktas Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) konsultacinio forumo ex officio nario statusas, o Graikijos ombudsmenas atstovavo tinklui lapkričio mėn. Atėnuose vykusiuose forumo svarstymuose. Geriausiai žinomos iniciatyvos, kurias, tikėtina, EOT vykdys ateinančiais metais: dalyvavimas EASO konsultaciniame forume; ekspertinių žinių apie prieglobsčio suteikimo tvarką teikimas Europos Parlamentui jam tvirtinant naują bendrą Europos prieglobsčio sistemą; bendros platformos, skirtos skundams dėl „Brexit“ nagrinėti, steigimas. Platforma būtų skirta Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir ES šalyse gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių skundams. Tinklas taip pat dalyvaus kuriant būsimą EASO skundų nagrinėjimo mechanizmą. #21

7 skyrius - Kasdienis bylų nagrinėjimas

Europos ombudsmenė keičiasi nuomonėmis su Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto atstovais.
Europos ombudsmenė keičiasi nuomonėmis su Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto atstovais.

Europos ombudsmenės tikslas – padėti piliečiams, bendrovėms, asociacijoms, NVO ir kitoms organizacijoms, todėl jiems turi būti sudarytos kuo paprastesnės sąlygos kreiptis į ombudsmenę ir prašyti jos pagalbos. Po išsamių vidaus ir išorės konsultacijų 2016 m. ombudsmenė atnaujino savo bylų nagrinėjimo procedūras. Tai yra strategijos, kuria siekiama padaryti tyrimus veiksmingesnius ir turinčius didesnį poveikį kuo didesniam piliečių skaičiui, dalis.

Ombudsmenė taip pat itin daug dėmesio skiria tyrimams, susijusiems su viešuoju interesu. Kai mano, kad tam yra pagrindo, ji atlieka išsamesnius strateginius tyrimus, tačiau pagrindinę jos veiklos dalį ir toliau sudaro skundais paremtų bylų nagrinėjimas.

Dėl naujųjų ombudsmeno tarnybos įgyvendinimo nuostatų pagalbos prašantiems asmenims skirtos procedūros tampa veiksmingesnės ir efektyvesnės.

Dėl naujųjų ombudsmeno tarnybos įgyvendinimo nuostatų pagalbos prašantiems asmenims skirtos procedūros tampa veiksmingesnės ir efektyvesnės. Taikant lankstesnį požiūrį į skundų nagrinėjimą, naująja procedūra siekiama užtikrinti geresnį supratimą ir į rezultatus orientuotą požiūrį į tyrimus.

8 skyrius - Skundų rūšys ir pateikėjai

8.1 Skundų ir strateginių tyrimų apžvalga

Patarimai, skundai ir tyrimai 2016 m.

Patarimai, skundai ir tyrimai 2016 m.

Europos ombudsmenė tobulina savo darbo metodus, kad jie būtų veiksmingesni ir turėtų daugiau poveikio didesniam piliečių skaičiui. Todėl 2016 m. ji sukūrė naują supaprastintą bylų nagrinėjimo procedūrą, kuria užtikrinama daugiau lankstumo ir pragmatiškesnis požiūris į tyrimus. Be to, kaip ir anksčiau, panašaus turinio skundais paremtos bylos gali būti nagrinėjamos kartu kaip strateginiai tyrimai. Šio požiūrio pavyzdys – tyrimas dėl Europos Komisijos specialiųjų patarėjų vaidmens. Įgyvendinant šį aktyvų strateginį požiūrį, beveik neabejotinai užbėgta už akių kitiems atskiriems skundams.

2016 m. strateginė veikla

2016 m. strateginė veikla

2016 m. Europos ombudsmenės užregistruotų skundų ir pradėtų tyrimų geografinė kilmė

8.2 Ombudsmeno įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai

Europos ombudsmenė gauna daug skundų dėl klausimų, kurie nepriklauso jos įgaliojimų sričiai, daugiausia todėl, kad jie nesusiję su ES institucijos ar įstaigos veikla. Į ombudsmenės įgaliojimų sritį taip pat nepatenka skundai, apimantys ES institucijas, tačiau susiję vien su politiniais klausimais, pvz., teisės aktais arba Teisingumo Teismo praktika.

Šių skundų nagrinėjimas nėra pagrindinė ombudsmeno veikla, todėl tarnyba apie juos išsaugo tik tam tikrą informaciją. Tokie skundai daugiausia teikiami prieš nacionalines viešąsias įstaigas, nacionalinius arba tarptautinius teismus ir įvairius privačiuosius subjektus. Kartais skundai grindžiami tuo, kad netinkamai suvokiama, jog ombudsmenas yra apeliacinė institucija, viršesnė už nacionalinį ombudsmeną. Skundai apima įvairias sritis. Dažniausiai pasikartojančios temos – vartotojų apsauga, apmokestinimas, socialinė apsauga ir sveikatos priežiūra, o pastaraisiais metais – su bankais susiję klausimai.

Tarnyba atidžiai nagrinėja įgaliojimų sričiai nepriklausančius skundus, kai įmanoma, suteikia patarimų arba perduoda skundus kitoms institucijoms, kurios galėtų padėti.

Tarnyba atidžiai nagrinėja skundus, kai įmanoma, suteikia patarimų arba perduoda skundus kitoms institucijoms, kurios galėtų padėti. Nagrinėdama skundus, kuriuose išreiškiamas nepasitenkinimas ES teisės aktais, ombudsmenė paprastai pataria skundo pateikėjui kreiptis į Europos Parlamentą. Dėl sudėtingų įgyvendinimo klausimų skundų pateikėjams patariama kreiptis į Europos Komisiją ar tokius ES tinklus kaip SOLVIT ar „Jūsų Europos patarėjas“. Skundo pateikėjui taip pat gali būti nurodyta kreiptis į nacionalinį ombudsmeną. Pvz., 2016 m. dėl ES teisės aktų taikymo triukšmo taršos srityje pasiūlyta kreiptis į Portugalijos ombudsmeną, į Belgijos federalinį ombudsmeną pasiūlyta kreiptis pensijų klausimais, o į Lenkijos ir Rumunijos ombudsmenus – dėl sąlygų kalėjimuose.

Tarnyba stengiasi sumažinti bylų, kurios nepriklauso ombudsmeno įgaliojimų sričiai, skaičių. Tai daroma tam, kad piliečiai nepatirtų nusivylimo nesulaukę tiesioginės ombudsmeno pagalbos. 2016 m. pateikta mažiausiai ombudsmeno kompetencijai nepriklausančių skundų – 1 169 (palyginti su 1 239 ankstesniais metais). Tokį rezultatą lėmė veiksmingas informavimas apie tarnybos veiklą ir jos interneto svetainėje pateikiamas interaktyvusis vadovas.

Skundų skaičius 2003-2016

9 skyrius - Dėl kurių institucijų skųstasi?

2016 m. Europos ombudsmenės atlikti tyrimai buvo susiję su šiomis institucijomis

10 skyrius - Dėl ko skųstasi?

2016 m. Europos ombudsmenės baigtų tyrimų temos

11 skyrius - Pasiekti rezultatai

Veiksmai, kurių Europos ombudsmenė ėmėsi gavusi skundus 2016 m.

Tyrimai, kuriuos atlikusi Europos ombudsmenė 2016 m. nustatė netinkamo administravimo faktą

Europos ombudsmeno pradėtų ir baigtų tyrimų skaičiaus pokyčiai

2016 m. Europos ombudsmenės baigtų tyrimų rezultatai

2016 m. Europos ombudsmenės baigtų nagrinėti bylų trukmė

12 skyrius - Ombudsmeno pasiūlymų laikymasis

Europos ombudsmenės pasiūlymų laikymasis 2015 m.

Pastaruosius penkerius metus ombudsmenas skelbia išsamią metinę ataskaitą apie tai, kaip ES institucijos reaguoja į jo pasiūlymus dėl ES administravimo tobulinimo. Šie pasiūlymai pateikiami sprendimų, rekomendacijų, kritinių ir papildomų pastabų forma. Pasiūlymų laikymosi rodiklis yra labai svarbus siekiant įvertinti ombudsmeno darbo poveikį ir reikalingumą.

Iš ataskaitos „Putting it Right? – How the EU institutions responded to the Ombudsman in 2015“ („Administravimo klaidų taisymas. Kaip ES institucijos reagavo į ombudsmeno pasiūlymus 2015 m.“) matyti, kad ES institucijos laikėsi 83 proc. ombudsmenės pasiūlymų. Tai antras pagal dydį iki šiol pasiektas rodiklis. Iš 18 nagrinėtų institucijų 12 laikėsi 100 proc. pasiūlymų, o Komisija – kuri susijusi su didžiausia ombudsmenės atliekamų tyrimų dalimi – laikėsi 82 proc. pasiūlymų. Kaip rodo ataskaita, pasiūlymų laikymosi rodiklis, atsižvelgiant į konkrečią instituciją, gali iš esmės skirtis – nuo 100 proc. kai kuriais atvejais iki 33 proc. blogiausiais atvejais. Pvz., Europos Parlamentas, FRONTEX ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) laikėsi 100 proc. pasiūlymų.

2016 m. ataskaita bus paskelbta 2017 m. pabaigoje.

13 skyrius - Ištekliai

13.1 Biudžetas

Europos ombudsmeno biudžetui numatomas atskiras ES biudžeto skirsnis. Jis suskirstytas į tris antraštines dalis. Pirmoje antraštinėje dalyje nurodyti atlyginimai, išmokos ir kitos su darbuotojais susijusios išlaidos. Antroje antraštinėje dalyje – pastatai, baldai, įranga ir kitos veiklos išlaidos. Trečioje dalyje pateiktos išlaidos, susijusios su institucijos atliekamomis bendrosiomis funkcijomis. 2016 m. biudžeto asignavimų dydis buvo 10 658 951 EUR.

Siekdamas užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą, ombudsmeno vidaus auditorius reguliariai tikrina institucijos vidaus kontrolės sistemas ir tarnybos atliekamas finansines operacijas. Kaip ir kitų ES institucijų, ombudsmeno institucijos auditą taip pat atlieka Europos Audito Rūmai.

Europos ombudsmeno institucijos darbuotojai.
Europos ombudsmeno institucijos darbuotojai.

13.2 Išteklių naudojimas

Kasmet ombudsmenas tvirtina metinį valdymo planą (MVP), kuriame nurodomi konkretūs veiksmai, kurių jo tarnyba turi imtis siekdama įgyvendinti institucijos uždavinius ir prioritetus. 2016 m. MVP – antrasis planas, kuris bus grindžiamas Europos ombudsmenės strategija „2019 m. link“.

Institucijoje dirba aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai. Tai užtikrina, kad institucija galėtų nagrinėti skundus dėl netinkamo administravimo 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir didinti informuotumą apie ombudsmeno darbą. 2016 m. ombudsmeno institucijoje dirbo 75 darbuotojai.

Išsamų ir nuolat atnaujinamą darbuotojų sąrašą, įskaitant išsamią informaciją apie ombudsmeno tarnybos struktūrą ir kiekvieno skyriaus uždavinius, galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje.

Kaip susisiekti su Europos ombudsmene

Paštu

Europos ombudsmenas
1 avenue du Président Robert Schuman
CS 30403
F - 67001 Strasbourg Cedex

Telefonu

+33 (0)3 88 17 23 13

E. paštu

eo@ombudsman.europa.eu

Internetu