Skundo aplinkybės

1. 2011 ir 2012 m. Europos Komisija pradėjo dvi pažeidimo nagrinėjimo procedūras [1] prieš Jungtinę Karalystę dėl Laisvo judėjimo direktyvos 2004/38/EB [2] taikymo. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros, be kita ko, yra susijusios su tuo, kad Jungtinė Karalystė siaurai aiškina nuolatinės gyvenamosios vietos pripažinimo reikalavimus.

2. 2012 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė, kad suteikia Jungtinei Karalystei „du mėnesius laikytis Europos Sąjungos taisyklių dėl laisvo ES piliečių ir jų šeimų judėjimo visoje ES arba kreiptis į ES teismą“.[3] Tačiau 2017 m., atsakydama į Europos Parlamento klausimus, Komisija nurodė, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūros tebevyksta.

3. 2017 m. kovo 9 d. skundo pateikėja, Europos Parlamento narė Sophie in ’t Veld, paprašė leisti visuomenei susipažinti su visais Komisijos dokumentais, susijusiais su dviem pažeidimo nagrinėjimo procedūromis.

4. 2017 m. kovo 29 d. Komisija atsisakė leisti susipažinti su prašomais dokumentais ir savo sprendimą pagal ES reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais nuostatas pagrindė tuo, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta vykstančioms pažeidimo nagrinėjimo procedūroms [4]. Komisija taip pat nusprendė, kad nėra viršesnio viešojo intereso atskleisti dokumentus.

5. Skundo pateikėjas paprašė Komisijos peržiūrėti savo sprendimą pateikiant kartotinę paraišką [5]. Peržiūros metu Komisija patvirtino savo sprendimą neleisti visuomenei susipažinti su visais prašomais dokumentais. Nepatenkintas Komisijos atsakymu, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

6. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl skundo, kad Komisija nepagrįstai atsisakė leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis prieš Jungtinę Karalystę dėl Laisvo judėjimo direktyvos taikymo (NIF/2011/2054 ir NIF/2012/4106).

7. Ombudsmenas patikrino atitinkamas bylas. Ombudsmeno sprendime atsižvelgiama į šalių pateiktus argumentus ir nuomones.

Dėl to, kad Komisija nesuteikė galimybės susipažinti su prašomais dokumentais

Ombudsmenui pateikti argumentai

8. Skundo pateikėja teigė, kad Komisija nepaaiškino, kaip prašomų dokumentų atskleidimas „konkrečiai ir faktiškai“ pakenktų vykdomoms procedūroms [6] Ji teigė, kad atskleidimas yra viršesnis viešasis interesas, atsižvelgiant į netikrumą dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių kitų ES valstybių narių piliečių padėties, ypač po to, kai Jungtinė Karalystė oficialiai pranešė apie savo ketinimą išstoti iš ES.

9. Savo galutiniame atsakyme Komisija patvirtino savo atsisakymą leisti visiškai arba iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais. Ji teigė, kad ES teismų praktikoje nustatyta, jog Komisija pagrįstai taikė bendrą požiūrį į dokumentų neatskleidimą vykstančiose pažeidimo nagrinėjimo procedūrose [7]. Taigi ji neprivalo atlikti konkretaus ir individualaus kiekvieno prašomo dokumento turinio vertinimo.

10. Komisija taip pat teigė, kad nėra viršesnio viešojo intereso leisti susipažinti su prašomais dokumentais. Ji nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems kitų ES valstybių narių piliečiams „nebūtina susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo procedūros dokumentais, kad jie žinotų savo dabartines teises. jų padėtį po išstojimo, kuri priklausys nuo susitarimo dėl išstojimo sąlygų; pažeidimo nagrinėjimo procedūros dokumentuose negali būti pateikta informacija apie to susitarimo nuostatas, dėl kurių derybos dar nepradėtos“.

Ombudsmeno vertinimas

11. ES institucijos gali atmesti prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, grindžiamus tam tikrų kategorijų dokumentų neatskleidimo bendrąja prezumpcija [8]. Viena iš šių kategorijų apima dokumentus, susijusius su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ikiteisminiame etape [9]. ES teismų praktikoje [10] nustatyta, kad bendroji neatskleidimo prezumpcija reiškia, kad atitinkama institucija neprivalo įvertinti, kaip aptariami dokumentai konkrečiai ir individualiai kenkia saugomam interesui.

12. Tačiau ombudsmenas mano, kad jei Komisija aktyviai nenagrinėjo pažeidimo bylos, pirmiau minėta prielaida galėtų būti suabejota.

13. Ombudsmenas patikrino abiejų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų bylas. Atlikus patikrinimą patvirtinta, kad abi pažeidimo nagrinėjimo procedūros tebevyksta ir Komisija aktyviai jas nagrinėja. Visų pirma, bylos grupė išnagrinėjo vidaus dokumentus ir korespondenciją, kurie patvirtina, kad bylos yra aktyvios. Paskutiniai dokumentai buvo nuo 2017 m. birželio mėn. pabaigos, t. y. po prašymo pateikimo dienos.

14. Darytina išvada, kad Komisija turėjo teisę atsisakyti leisti susipažinti su prašomais dokumentais, taikydama bendrąją prezumpciją, kad juos atskleidus gali būti pakenkta vykstančioms pažeidimo nagrinėjimo procedūroms [11].

15. Net jei taikoma bendroji prezumpcija, dokumentai vis tiek turėtų būti atskleisti, jei yra aiškus viešasis interesas juos atskleisti, kuris yra viršesnis už bendrąją neatskleidimo prezumpciją. Šiuo tikslu skundo pateikėjas teigė, kad dokumentų atskleidimas buvo pagrįstas „daugiau kaip 3 mln. Europos piliečių Jungtinėje Karalystėje, kuriems reikia skubiai žinoti savo padėtį, interesu, ypač atsižvelgiant į oficialų pranešimą apie „Brexit’ą“ pagal 50 straipsnį (...)“.

16. Skundo pateikėjas teigia, kad, pirma, atskleidus šiuos dokumentus kitų ES valstybių narių piliečiams, šiuo metu gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, būtų suteikta aiškumo ir, antra, ši informacija yra ypač svarbi atsižvelgiant į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES.

17. Išnagrinėjęs dokumentus ombudsmenas mano, kad juos atskleidus nebūtų atsižvelgta į šiuos su viešuoju interesu susijusius argumentus.

18. Ombudsmenas sutinka, kad dokumentai nesuteiktų šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems kitų ES valstybių narių piliečiams informacijos apie dabartinę padėtį, susijusią su jų teisėmis pagal ES sutartį ir Laisvo judėjimo direktyvą. Taigi dėl šių priežasčių nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio informacijos atskleidimą.

19. Kalbant apie ES piliečių teises Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, ombudsmenė pažymi, kad vyksta Jungtinės Karalystės ir ES derybos. Prašomų dokumentų atskleidimas neatitiktų viešojo intereso išaiškinti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių teises Jungtinei Karalystei išstojus iš ES.

20. Todėl ombudsmenas mano, kad nėra aiškaus viršesnio viešojo intereso pakeisti bendrąją prezumpciją ir pateisinti prašomų dokumentų atskleidimą. Taigi ji daro išvadą, kad Komisijos sprendimu nesuteikti galimybės susipažinti su prašomais dokumentais nebuvo pažeistas Reglamentas 1049/2001.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą:

Europos Komisija nevykdė netinkamo administravimo atsisakydama leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su dviem pažeidimo nagrinėjimo procedūromis prieš Jungtinę Karalystę dėl to, kaip ji taiko Laisvo judėjimo direktyvą.

Skundo pateikėjas ir Europos Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Emily OʹReilly
Europos ombudsmenė

Strasbūras, 2017 12 19

[1] NIF/2011/2054 ir NIF/2012/4106

[2] Direktyva dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje

[3] 2012 m. balandžio 26 d. EK pranešimas spaudai, http://europa.eu/rapid/press-release_IP-12-417_EN.htm.

[4] Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su ES dokumentais ES institucijoms suteikiama galimybė atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais siekiant apsaugoti „patikrinimus, tyrimus ir auditą“, Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

[5] Reglamento 1049/2001 7 straipsnio 2 dalis.

[6] 2012 m. gegužės 4 d. Sprendimas Sophie in ’t Veld prieš Tarybą, T-529/09, ECLI:EU:T:2012:215.

[7] 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimas LPN ir Suomija / Komisija, C-514/11 P ir C-605/11 P, EU:C:2013:738, 55, 65–68 punktai.

[8] Žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C-612/13 P, EU:C:2015:486 (toliau – Sprendimas ClientEarth), 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.

[9] Pažeidimo nagrinėjimo procedūros ikiteisminis etapas yra tada, kai Komisija nebaigia procedūros ir nesikreipia į Teisingumo Teismą.

[10] Žr. Sprendimo LLPN ir Suomija prieš Komisiją 45 punktą ir cituojamą teismo praktiką.

[11] Žr. 6 išnašą.