Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas, dirbantis Čekijos mažųjų ir vidutinių įmonių apsaugos asociacijai, skundėsi, kad Komisija neatskleidė darbuotojų, dirbusių atliekant valstybės pagalbos tyrimą, pavardžių. Tyrimas buvo susijęs su Čekijos bendrovės OKD a.s. privatizavimu.

2. Gavusi prašymą atskleisti informaciją, Komisija informavo skundo pateikėją apie skyrių, kuris atliko tyrimą Konkurencijos generaliniame direktorate. Ji taip pat atskleidė šio skyriaus vadovo vardą ir pavardę, bet ne kitų tyrime dalyvavusių pareigūnų vardus ir pavardes.

3. Tada skundo pateikėjas paprašė nurodyti kitų su byla susijusių asmenų vardus ir pavardes. Jis nurodė, kad atskleidus šių pareigūnų pavardes jis galėtų nustatyti galimą nederamą lobistų įtaką sprendimo dėl valstybės pagalbos priėmimo procese. Skundo pateikėjas teigė, kad jo atstovaujama asociacija siekia užtikrinti tinkamą konkurencijos taisyklių, įskaitant valstybės pagalbos taisykles, taikymą.

4. Komisija atsakė, kad nėra jokio dokumento, kuriame būtų pateiktas byloje dirbusių asmenų sąrašas, ir kad pavardės negali būti atskleistos dėl duomenų apsaugos priežasčių.  

5. Tada skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną ir užginčijo Komisijos atsisakymą jam pranešti visų pareigūnų, kurie nagrinėjo bylą, vardus ir pavardes.

Tyrimas

6. Ombudsmenas nustatė šiuos įtarimus:

Komisija nepagrįstai atsisakė pranešti skundo pateikėjui aptariamą valstybės pagalbos bylą nagrinėjusių pareigūnų pavardes.

7. Tyrimo metu ombudsmenas gavo Komisijos atsakymą ir skundo pateikėjo pastabas dėl Komisijos atsakymo. Vėliau Komisija pateikė nuomonę, o skundo pateikėjas pateikė savo pastabas dėl šios nuomonės.

Komisija taip pat pateikė dar vieną nuomonę, dėl kurios skundo pateikėjas pastabų nepateikė.

Atlikdamas tyrimą ombudsmenas atsižvelgė į šalių pateiktus argumentus ir nuomones.

8. Be to, ombudsmenas konsultavosi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) pagal Europos ombudsmeno ir EDAPP susitarimo memorandumą. EDAPP pateikė nuomonę, pagrįstą ombudsmeno pateikta bylos santrauka. Ombudsmenas atsižvelgė į šią EDAPP nuomonę [1].

Dėl kaltinimo, kad Komisija klaidingai atsisakė atskleisti atitinkamų pareigūnų pavardes

9. Pirmiausia naudinga išdėstyti EDAPP nuomonę.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė

10. EDAPP nurodė, kad ES pareigūnų vardai ir pavardės yra asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente 45/2001 dėl duomenų apsaugos. Jis laikėsi nuomonės, kad tokio prašymo, koks nagrinėjamas šioje byloje, atveju atitinkama institucija turi atlikti trijų etapų analizę pagal reglamento 8 straipsnį. Pirma, ji turi išnagrinėti, ar skundo pateikėjas pakankamai įrodė, kad jam būtina perduoti asmens duomenis. Tokiu atveju institucija turi nustatyti, ar duomenų perdavimas galėtų pakenkti teisėtiems duomenų subjektų interesams (šiuo atveju duomenų subjektai yra Konkurencijos GD pareigūnai). Galiausiai, trečia, institucija turi palyginti asmens, siekiančio susipažinti su asmens duomenimis, interesus ir teisėtus duomenų subjektų (Konkurencijos GD pareigūnų) interesus.

11. Dėl pirmojo testo etapo (poreikio įrodyti, kad asmens duomenų perdavimas yra būtinas) EDAPP nurodė, kad įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, kuris turi pateikti „aiškų ir teisėtą pagrindimą“, kad gautų pareigūnų vardus ir pavardes [2]. Tada EDAPP nurodė atvejus, kai pareiškėjas gali įrodyti, kad tai būtina dėl priežasčių, glaudžiai susijusių su bendruoju skaidrumo interesu. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai žurnalistas prašo leisti susipažinti su tam tikra informacija, kad galėtų inicijuoti viešojo intereso diskusijas arba prie jų prisidėti. 

12. Šiuo atveju EDAPP laikėsi nuomonės, kad nėra aišku, kodėl už bylą atsakingo skyriaus ir skyriaus vadovo nustatymo nepakako, kad būtų galima nustatyti procedūros, kurios laikėsi Komisija, vientisumą ir padaryti išvadą dėl to, ar lobistai darė nederamą įtaką. Be to, nebuvo aišku, kaip tiksliai atskirų bylų tvarkytojų prašomi asmens duomenys galėtų padėti siekti skundo pateikėjo tikslų, nes, visų pirma, atsižvelgiant į jų hierarchinį statusą, bylų tvarkytojų įtaka oficialiai procedūrai, kurios laikosi Komisija, būtų nedidelė. Be to, reikėtų išnagrinėti, ar buvo kokių nors objektyvių įrodymų, pagrindžiančių įtarimą dėl nederamos lobistų įtakos, ar buvo tik bendro pobūdžio įtarimų. Įrodinėjimo pareiga reikalauja, kad skundo pateikėjas įrodytų būtinumą. Vien spėlionių nepakaktų. Apskritai EDAPP, remdamasis ombudsmeno pateikta faktų santrauka, laikėsi nuomonės, kad tuo metu, kai ombudsmenas su juo konsultavosi, būtinumo kriterijus nebuvo įvykdytas.

13. Dėl antrojo testo etapo (žala teisėtiems interesams) EDAPP pažymėjo, kad valstybės pagalba yra ypač jautri teisės sritis. Todėl atskiri bylas nagrinėjantys asmenys, nepaisant jų, kaip valstybės tarnautojų, profesinio statuso, galėtų turėti teisėtų interesų, kuriems reikalinga apsauga. EDAPP taip pat nurodė, kad reikia atsižvelgti į duomenų subjektų teisę į informaciją (Duomenų apsaugos reglamento 11 straipsnis) ir teisę nesutikti (Duomenų apsaugos reglamento 18 straipsnis). Todėl prieš atskleidžiant informaciją atskirų bylų tvarkytojų turėtų būti klausiama, ar buvo konkreti priežastis reikalauti neatskleisti informacijos, rodanti konkretų, o ne hipotetinį pavojų, kad gali būti padarytas poveikis saugomam interesui, pvz., susijusį su tikėtinais pareiškėjo veiksmais jų atžvilgiu.

14. Dėl trečiojo testo etapo (pusiausvyros nustatymo) EDAPP pažymėjo, kad jis gali būti atliekamas tik tada, kai skundo pateikėjas įrodo, kad duomenis būtina perduoti. Reikia įvertinti įvairius suinteresuotųjų šalių interesus. Tai darydama atitinkama institucija turi atsižvelgti į šiuos pagrindinius principus: proporcingumo principą, teisės į informaciją principą ir duomenų subjekto teisę žinoti.  

Ombudsmenui pateikti argumentai

15. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad valstybės pagalbos bylą nagrinėjusių pareigūnų tapatybė turėtų būti skelbiama viešai, kad visuomenė galėtų įsitikinti, jog procese, po kurio buvo priimtas sprendimas dėl valstybės pagalbos, nebuvo nederamo lobizmo. Jis teigė, kad tai buvo būtina, nes Komisijos sprendimas užbaigti valstybės pagalbos tyrimą neturėjo prasmės. Jis, be kita ko, teigė, kad Komisija užbaigė tyrimą dėl valstybės pagalbos, nors Čekijos Respublikoje buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl valstybės pagalbos skyrimo. Jis pridūrė, kad iš Čekijos žiniasklaidos pranešimų atrodo, jog lobistai darė įtaką Čekijos valstybės skiriamai pagalbai. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad, nežinant valstybės pagalbos byloje dirbusių pareigūnų pavardžių, negalima atmesti galimybės, kad lobistai galėjo daryti nederamą įtaką Komisijai. 

16. Dėl būtinumo kriterijaus, kuris turi būti atliktas pagal Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnį, skundo pateikėjas teigė, kad lobistai galėjo daryti nederamą įtaką Komisijai.  Jo nuomone, Komisijos atliktas valstybės pagalbos bylos vertinimas buvo akivaizdžiai klaidingas. Jis teigė, kad tai galėjo įvykti tik tuo atveju, jei jos pareigūnai būtų nekompetentingi arba jei Komisijai įtaką darė lobistai.  Skundo pateikėjas visų pirma pateikė:

• Komisija savo išvadas grindė Čekijos vyriausybės pateikta ekspertų nuomone. Vis dėlto Čekijos Respublikoje atitinkamam ekspertui buvo iškelta baudžiamoji byla.
• Ekspertas neįvertino reikšmingos bendrovės turto ir nuosavybės dalies. Šis nekilnojamasis turtas apėmė didžiausią gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto portfelį Vidurio Europoje.
•  Valstybės turimos privatizuotos bendrovės dalies pirkėjas netrukus po privatizavimo paskelbė savo bendrovės vertės vertinimą. Remiantis šiuo vertinimu, valstybės dalis, kuri buvo parduota už maždaug 151 000 000 EUR, dabar yra 370 000 000 EUR.
• Skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į Konkurencijos GD generalinio direktoriaus ir buvusio Komisijos nario iš Čekijos, kuris tapo OKD pirkėjo lobistu Briuselyje, santykius. Generalinis direktorius anksčiau dirbo Komisijos nario kabinete. Todėl skundo pateikėjas manė, kad lobistai galėjo daryti įtaką generaliniam direktoriui arba kai kuriems pareigūnams.

18. Dėl žalos tyrimo, kuris turi būti atliktas pagal Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnį, skundo pateikėjas teigė, kad nei jis, nei jo atstovaujama asociacija neketino nei neteisėtai, nei neetiškai pulti atitinkamų Komisijos pareigūnų. Tačiau tai neatmetė galimybės, kad skundo pateikėjas gali pradėti procedūras, kad susijusiems pareigūnams būtų taikomos sankcijos už bet kokius veiksmus, kurie neatitiko taikomų taisyklių.  Prašymas nurodyti pavardes netrukdytų pareigūnų privačiam ar šeiminiam gyvenimui.

19. Komisija ir toliau atsisakė atskleisti atitinkamų pareigūnų tapatybę.

20. Pirmiausia ji nurodė, kad nėra jokio dokumento, kuriame būtų nurodytos visų pareigūnų, dirbusių šioje byloje, pavardės. Ji nurodė, kad su byla susijusios grupės sudėtis Komisijos bylų valdymo sistemoje registruojama elektroniniu būdu. Tačiau tai taikoma tik Konkurencijos GD pareigūnams, bet ne pareigūnams, su kuriais konsultuotasi kitose tarnybose, pavyzdžiui, Teisės tarnyboje.

21. Paskui Komisija nurodė, kad ji jau informavo skundo pateikėją apie bylą nagrinėjusio skyriaus pavadinimą ir šio skyriaus vadovo pavardę. Kalbant apie kitus būrių narius, Duomenų apsaugos reglamente prieštaraujama informacijos atskleidimui. Pagal savo pobūdį asmens duomenys, įskaitant vardus ir pavardes, ES teisinėje sistemoje laikomi neskelbtinais. Tai patvirtina konkrečių nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos įtraukimas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (16 straipsnis), ES pagrindinių teisių chartiją (8 straipsnis) ir konkrečius teisės aktus (Duomenų apsaugos reglamentą ir Direktyvą 95/46). Skaidrumo reglamente 1049/2001 taip pat yra konkreti nuostata dėl asmens duomenų apsaugos (4 straipsnio 1 dalies b punktas).

22. Toliau Komisija pažymėjo, kad pagal Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnį asmens duomenys gali būti pateikti tik tuo atveju, jei duomenų gavėjas įrodo duomenų perdavimo būtinumą ir jei nėra pagrindo manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai. 

23. Dėl būtinumo kriterijaus Komisija nurodė sprendimą byloje Bavarian Lager. Remiantis sprendimu, pareiškėjas turi įrodyti, kad esama "aiškaus ir teisėto pagrindimo arba bet kokio įtikinamo argumento, kad būtų įrodyta būtinybė perduoti tuos asmens duomenis".[3] Komisijos nuomone, skundo pateikėjas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl atskleidimas turėtų būti būtinas. 

24. Komisija nurodė, kad Konkurencijos GD taiko aukštus etikos standartus, siekdamas, be kita ko, užtikrinti, kad sprendimai nebūtų priimami remiantis nederama įtaka ar interesų konfliktu. Ji taip pat nurodė, kad generalinio direktorato nagrinėjami atvejai yra sudėtingi. Be to, bylų grupių nariams, rengiantiems Komisijos sprendimų dėl valstybės pagalbos bylų projektus, taikomos nepriklausomumo ir interesų konfliktų taisyklės, nustatytos ES pareigūnų tarnybos nuostatuose. Konkurencijos GD bylų grupių parengtus sprendimų projektus peržiūri Konkurencijos GD hierarchija ir kitos Komisijos tarnybos. Galiausiai sprendimus priima visa Komisijos narių kolegija, o ne Konkurencijos GD pareigūnai. Ši išsami stabdžių ir atsvarų sistema suteikia pakankamą apsaugą nuo netinkamos lobistinės veiklos ir interesų konfliktų rizikos. Be to, Komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui.

25. Komisijos teigimu, tai, kad skundo pateikėjas nebuvo patenkintas tyrimo rezultatais valstybės pagalbos byloje, savaime nereiškia, kad šiuo atveju buvo daroma pernelyg didelė įtaka arba kad byla buvo netinkamai išnagrinėta. Nepagrįstas, labai bendro pobūdžio teiginys, kad Komisija galėjo netinkamai nagrinėti valstybės pagalbos bylą, ir insinuacija, kad lobistai galėjo daryti nederamą įtaką, nepateikiant jokių konkretesnių nuorodų šiuo klausimu, neatitiko teisėto pateisinimo ar įtikinamo argumento standarto, kurio reikalaujama pagal Sprendimą Bavarian Lager.

26. Komisija nesuprato ryšio tarp ankstesnės Konkurencijos generalinio direktoriaus pareigybės buvusio Komisijos nario, Čekijos piliečio, kabinete, kurio kadencija buvo ribota, ir tariamos būtinybės gauti pareigūnų, nagrinėjusių valstybės pagalbos bylą, pavardes.

27. Dėl galimos žalos atitinkamų pareigūnų teisėtiems interesams Komisija teigė, kad jos pareigūnų, dirbančių tam tikruose projektuose ar tyrimuose, vardų ir pavardžių neatskleidimas yra priemonė, padedanti išsaugoti jų nepriklausomumą ir saugumą, nes išorės suinteresuotiesiems subjektams tampa sunkiau tiesiogiai su jais susisiekti ir taip daryti jiems įtaką arba galbūt jiems grasinti.

28. Komisija pateikė kitos valstybės pagalbos bylos, susijusios su futbolo klubu, kai šio klubo rėmėjai tariamai priekabiavo prie pareigūno socialiniuose tinkluose, pavyzdį. Valstybės narės pareigūnas toje pačioje byloje gavo faktinių grasinimų. Todėl Komisija turėjo priežasčių manyti, kad tokios asmeninės informacijos atskleidimas plačiajai visuomenei galėtų pakenkti teisėtiems bylų tvarkytojų interesams.

Ombudsmeno vertinimas

29. Kyla klausimas, ar tenkinamas kriterijus pagal Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnį, kad prašomi duomenys būtų atskleisti. Ombudsmenas padarė išvadą, kad šiuo atveju testas nėra įvykdytas.

30. Ombudsmenas pirmiausia pažymi, kad pareigūnų pavardės negali būti laikomos ypač jautriomis ar privačiomis. Antra, reikia pažymėti, kad objektyvus, nepriklausomas ir nešališkas sprendimų priėmimas yra vienas iš kertinių akmenų, kuriais grindžiama Sąjungos administracija. Todėl svarbu, kad lobizmas būtų skaidrus. Šiuo metu, kai abejojama ES administracijos teisėtumu, didesnis skaidrumas yra vienas iš būdų pelnyti piliečių pasitikėjimą. Atsižvelgdama į tai, ES administracija neturėtų nustatyti pernelyg didelės ribos, kad būtų galima manyti, jog tokiais atvejais, kaip šis, duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnyje nustatytas kriterijus yra įvykdytas. Testas turi būti taikomas pagrįstai, kad suinteresuotieji asmenys, įskaitant žurnalistus, asociacijų ar interesų grupių atstovus ir plačiosios visuomenės narius, galėtų įsitikinti konkretaus sprendimo sąžiningumu ir galėtų prisidėti atskleidžiant pernelyg didelę ar netinkamą lobistinę veiklą. Ombudsmeno nuomone, taikydama Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnį Komisija turėtų turėti atvirą nuomonę dėl to, ką pilietis pagrįstai mano esant būtina.

32. Ombudsmenė taip pat atkreipia dėmesį į labai suprantamą Komisijos susirūpinimą apsaugoti savo darbuotojus nuo nederamo spaudimo. Kita vertus, ombudsmenas mano, kad pavieniai nesėkmingi atvejai neturėtų reikšti, kad pareigūnų pavardės apskritai negali būti atskleistos.

33. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad suprantama, jog Komisija atsisakė atskleisti pareigūnų pavardes šioje byloje. Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnį priėmė Sąjungos teisės aktų leidėjas, o jame nustatyti kriterijai turi būti aiškinami taip, kad ši nuostata tinkamai veiktų. Jei vien teiginio, kad sprendimas yra klaidingas, pakaktų, kad administracija galėtų atskleisti tame sprendime dalyvavusių pareigūnų pavardes, tai reikštų, kad būtinumo kriterijus pagal 8 straipsnį netektų prasmės.

34. Šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad skundo pateikėjas mano, jog ginčijamas sprendimas dėl valstybės pagalbos buvo klaidingas. Tačiau atrodo, kad tai yra spekuliacijos klausimas, kai skundo pateikėjas tvirtina, kad sprendimas buvo priimtas dėl nekompetentingumo arba pernelyg didelės ar netinkamos lobistinės veiklos. Ombudsmenas mano, kad vien spekuliacijos neatitinka būtinumo kriterijaus pagal Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnį. Be to, labai sunku suprasti, kad skundo pateikėjo nurodytos faktinės aplinkybės yra kaip nors susijusios su būtinumo kriterijumi pagal 8 straipsnį. Todėl ombudsmenas mano, kad šiuo atveju skundo pateikėjas nenustatė, kaip reikalaujama pagal Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnį, „būtinumo perduoti duomenis“. Atsižvelgiant į šią išvadą, nebūtina pareikšti nuomonės dėl to, ar susijusių pareigūnų asmens duomenų (vardų ir pavardžių) atskleidimas pažeistų jų teisėtus interesus ir kokiu mastu. 

35. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas mano, kad tyrimas neatskleidė netinkamo Komisijos administravimo. Vis dėlto ombudsmenas pabrėžia, kad Komisija neturėtų siaurai taikyti Duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnio, kai kalbama apie pareigūnų vardus ir pavardes.

Išvada

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šią išvadą:

Ombudsmenas nenustatė netinkamo Komisijos administravimo.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Strasbūras, 2016 m. gruodžio 19 d.

Emily O'Reilly

Europos ombudsmenas

[1] Su EDAPP konsultuotasi tuo pačiu metu, kai ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti nuomonę dėl skundo. Todėl EDAPP neturėjo Komisijos nuomonės ir skundo pateikėjo pastabų dėl tos nuomonės.

[2] Plg. Sprendimo Komisija prieš Bavarian Lager, C-28/08, 78 punktą.

[3] Sprendimo Komisija prieš Bavarian Lager, C-28/08, 78 punktas.