Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas yra MVĮ (6 darbuotojai), kuri, kaip konsorciumo narė ir paramos gavėja, dalyvavo Europos Komisijos pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP) vykdomame projekte.

2. 2012 m. gegužės 23 d. Komisija ir konsorciumo vadovas – koordinatoriaus funkcijas atlikusi bendrovė X (toliau – koordinatorius) – pasirašė dotacijos susitarimą. Projektas pradėtas 2012 m. rugsėjo 1 d. ir turėjo būti vykdomas 3 ½ metus (42 mėnesius).

3. 2012 m. rugsėjo mėn. pradžioje skundo pateikėjas susisiekė su koordinatoriumi, kad prisijungtų prie projekto ir pakeistų paramos gavėją Nr. 6. Šiomis aplinkybėmis Komisija paprašė koordinatoriaus iš skundo pateikėjo gauti reikalaujamus teisės aktų nustatytus dokumentus. 2012 m. rugsėjo 3–5 d. koordinatorius ir skundo pateikėjas apsikeitė elektroniniais laiškais, kad parengtų prašomus dokumentus, įskaitant patikslintą biudžetą. 2012 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu laišku skundo pateikėjas koordinatoriui išsiuntė savo atlyginimų politiką („Projekto darbuotojų atlyginimas ir išlaidų atlyginimas“[1], 2012 m. rugpjūčio 31 d.). 2012 m. rugsėjo 5 d. koordinatorius nusiuntė Komisijai patikslintą projekto biudžetą. Tačiau ji nurodė, kad skundo pateikėjo darbuotojams mokami ne įprasti atlyginimai, o „sėkmės mokesčiai“, ir paklausė, ar biudžete naudojama fiksuotoji norma yra priimtina. Koordinatorius pridėjo skundo pateikėjo atlyginimų politikos kopiją. 2012 m. rugsėjo 17 d. koordinatorius nusiuntė Komisijai pasirašytą sutarties pakeitimo kopiją kartu su „dokumentų, kurių prašyta siekiant integruoti [skundo pateikėją] į konsorciumą, originalais“ (skundo pateikėjo juridinio asmens forma, skundo pateikėjo pasirašytas įgaliojimas, kelios formos ir patikslintas biudžetas, išskyrus atlyginimų politiką).

4. 2012 m. rugsėjo 17 ir 26 d. koordinatorius ir Komisija pasirašė dotacijos susitarimo pakeitimą (sutarties pakeitimą Nr. 1), kuriuo skundo pateikėjas buvo įtrauktas į projektą kaip naudos gavėjas. 2012 m. rugsėjo 25 d. koordinatorius apie tai pranešė skundo pateikėjui.

5. Skundo pateikėjas užbaigė darbą ir vėliau pateikė pirmojo projekto laikotarpio išlaidų ataskaitas.

6. 2014 m. vasario–balandžio mėn. skundo pateikėjas, koordinatorius ir Komisijos finansų pareigūnas keitėsi e. laiškais dėl skundo pateikėjo personalo išlaidų tinkamumo finansuoti. Komisija nurodė skundo pateikėjui, kad tik realus atlyginimas, faktiškai sumokėtas jos darbuotojams, buvo tinkamas finansuoti kaip personalo išlaidos. Tačiau skundo pateikėjas paaiškino, kad jo darbuotojams mokami dividendai: skundo pateikėjas gauna pajamų iš savo klientų už savo darbuotojų atliktą darbą, o iš šių pajamų gautos pajamos paskirstomos darbą atlikusiam (-iems) darbuotojui (-ams).

7. 2014 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku Komisijos finansų pareigūnas informavo koordinatorių, kad, kalbant apie skundo pateikėjo personalo išlaidas, reikalavimus atitinka tik 70 952,56 EUR iš 128 202,15 EUR.

8. Vėliau skundo pateikėjas ilgai keitėsi elektroniniais laiškais su Komisijos finansų pareigūnu, kad rastų sprendimą dėl atmestų personalo išlaidų. 2014 m. spalio 16 d. skundo pateikėjas ir koordinatorius susitiko su finansų pareigūnu ir kitu Įmonių GD pareigūnu. Skundo pateikėjos teigimu, tame susitikime finansų pareigūnas pripažino, kad neperskaitė skundo pateikėjos 2012 m. rugsėjo mėn. pateiktų duomenų apie jos atlygio modelį, o kitas pareigūnas, vis dar skundo pateikėjos teigimu, laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėja turėjo teisėtų lūkesčių, jog bus laikomasi jos atlygio modelio, ir kad jos projekto išlaidos turėtų būti visiškai kompensuotos bent iki to susitikimo dienos. Remiantis koordinatoriaus protokolu, Įmonių GD pareigūnai susisiektų su Biudžeto GD dėl tolesnių veiksmų, susijusių su skundo pateikėjo argumentais, kad i) jo darbuotojams mokami dividendai negali būti laikomi kapitalo prieaugiu, o atlygiu už darbą, ir ii) Komisija 2012 m. rugsėjo mėn. patvirtino skundo pateikėjo atlygio modelį, kai jis prisijungė prie projekto.

9. 2014 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške skundo pateikėjui finansų pareigūnas atsakė, kad jis negali patvirtinti, jog pirmojo laikotarpio išlaidos bus patvirtintos tokios, kokios buvo iš pradžių pateiktos, remiantis „teisėtų lūkesčių aspektu, susijusiu su mūsų komunikacijos pasiskirstymu“. Jis pareiškė, kad "aiškiai nesutiko su [skundo pateikėjo] atlyginimų sistema, net jei pripažinčiau, kad mano formuluotė buvo dviprasmiška".

10. 2015 m. vasario 5 d. finansų pareigūnas informavo skundo pateikėją, kad Biudžeto GD laikosi tokios pozicijos: „Patvirtiname, kad dividendai niekada nėra tinkamos finansuoti išlaidos, įskaitant išlaidas darbuotojams, kai jie paskirstomi darbuotojams. Šis neatitikimas galioja, nors dividendų paskirstymas darbuotojams atitinka įprastą gavėjo politiką. Iš tiesų šie dividendai nėra nei "išlaidos", kaip apibrėžta Finansinio reglamento VI antraštinėje dalyje, nei susiję su veiklos įgyvendinimu (jie grindžiami bendrais paramą gaunančio subjekto veiklos rezultatais).

Mūsų pozicija išlieka tokia pati net ir Jūsų konkrečiu atveju, t. y. net jei pagal bendrovės įstatus akcininkui darbuotojui išmokėtinų dividendų suma priklauso nuo bendrovės pajamų, gautų iš to akcininko darbuotojo darbo. Paprastai operacijos, susijusios su gavėjo pajamomis arba pelnu (pvz., grynųjų pajamų paskirstymas rezervams, dividendų paskirstymas), nėra susijusios su jokiomis išlaidomis, kaip apibrėžta FR VI antraštinėje dalyje. Dividendai nėra išlaidos ar sąnaudos (taigi jie nebus rodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje), net jei jie paskirstomi darbuotojams. Todėl dėl jų nesusidaro jokių tinkamų finansuoti išlaidų“.

11. 2015 m. vasario 16 d. skundo pateikėjas pareiškė, kad Biudžeto GD nuomonė jį nuvylė, bet nenustebino. Tačiau ji teigė, kad tikėjosi, jog Komisija patenkins jos tvirtinimą dėl personalo išlaidų, nes ji pateikė informaciją apie savo atlygio modelį prieš gaudama Komisijos sutikimą prisijungti prie projekto. Skundo pateikėjas, dar kartą nurodydamas savo teisėtus lūkesčius, paprašė Komisijos kompensuoti jo personalo išlaidas pirmaisiais projekto metais.

12. 2015 m. vasario 26 d. finansų pareigūnas informavo skundo pateikėją, kad atsakingas skyrius vis dar nagrinėja galimybę pakeisti savo poziciją ir kad skundo pateikėjas gali kreiptis į ombudsmeną arba pradėti teismo procesą. Nepatenkintas Komisijos atsakymu, 2015 m. balandžio 28 d. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

13. Ombudsmenas pradėjo skundo tyrimą ir nustatė šiuos kaltinimus ir pretenzijas:

Įtarimas:

Komisija neteisingai atmetė kaip netinkamą finansuoti dalį skundo pateikėjo su projektu susijusių personalo išlaidų.

Teiginys:

Komisija turėtų kompensuoti skundo pateikėjo personalo išlaidas pagal skundo pateikėjo atlygio modelį laikotarpiu iki 2014 m. spalio 16 d. ir leisti skundo pateikėjui i) pereiti prie naujo veiklos modelio, kad būtų galima tęsti projektą, arba ii) pasitraukti iš projekto ir visiškai padengti visas savo išlaidas.

14. 2015 m. rugsėjo 7 d. ombudsmenas patikrino Komisijos bylą. 2015 m. rugsėjo 9 d. skundo pateikėjui ir Komisijai buvo išsiųsta patikrinimo ataskaita. 2015 m. rugsėjo 22 d., spalio 8 ir 9 d. skundo pateikėjas pateikė pastabas dėl patikrinimo ataskaitos. 2015 m. spalio 20 d. ombudsmenas iš skundo pateikėjo sužinojo, kad jis dalyvavo kituose dviejuose (užbaigtuose) projektuose, sėkmingai vykdomuose kartu su Komisija. 2015 m. lapkričio 4 d. ombudsmeno tarnybos surengė dar vieną susitikimą su Komisijos tarnybomis (Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generaliniu direktoratu, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD), kad išnagrinėtų galimus šio atvejo sprendimus. Po šio susitikimo 2015 m. lapkričio 27 d. Komisija išsiuntė skundo pateikėjui raštą, kuriame išreiškė apgailestavimą dėl galimų nesusipratimų. 2015 m. gruodžio 1 ir 14 d. skundo pateikėjas pateikė ombudsmenui keletą trumpų pastabų. 2015 m. gruodžio 15 d. ombudsmenas iš skundo pateikėjo sužinojo, kad atitinkamas projektas buvo pirmasis ES lėšomis finansuojamas projektas, kuriame jis dalyvavo. Atlikdamas tyrimą ombudsmenas atsižvelgė į šalių pateiktus argumentus ir nuomones.

Tariamas neteisingas personalo išlaidų atmetimas

Ombudsmenui pateikti argumentai

15. Savo teiginiui pagrįsti skundo pateikėjas teigė, kad prieš prisijungdamas prie projekto ir pasirašydamas dotacijos susitarimo pakeitimą i) jis informavo Komisiją (per koordinatorių) apie savo darbuotojų atlygio modelį, ii) Komisija patvirtino šį modelį ir iii) todėl skundo pateikėjas galėjo pagrįstai tikėtis, kad Komisija atitinkamai kompensuos savo personalo išlaidas.

16. Per patikrinimą Komisija nurodė, kad skundo pateikėjo skunde nurodytos sumos (t. y. kad Komisija tariamai priėmė tik 85 000 EUR iš 122 459 EUR) buvo netikslios ir kad po skundo pateikėjo atliktos korekcijos Komisija sutiko sumokėti 70 952,56 EUR iš 128 202,15 EUR [2]. Komisija taip pat nurodė, kad konkrečių išlaidų tinkamumas finansuoti tikrinamas ne dotacijos susitarimo pasirašymo metu, o tik vėliau, kai gavėjas pateikia tarpinę ataskaitą ir mokėjimo prašymą.

17. Atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjas nepateikė atitinkamos korespondencijos (laiškų ir (arba) el. laiškų) kopijų, kad įrodytų, jog Komisija patvirtino jo atlyginimo modelį, ombudsmeno tarnybos patikrino su Komisijos byla susijusią korespondenciją. Tačiau Komisija pažymėjo, kad tuo metu buvo užregistruoti ne visi elektroniniai laiškai, kuriais apsikeista su koordinatoriumi ir skundo pateikėju, o tik tie, kurie buvo svarbiausi nagrinėjamam projektui.

18. 2015 m. lapkričio 27 d. rašte skundo pateikėjui, kuriame daroma nuoroda į diskusijas su ombudsmenu dėl skundo pateikėjo personalo išlaidų, Komisija išreiškė apgailestavimą dėl to, kad skundo pateikėjui susidarė įspūdis, jog darbuotojų atlyginimai, mokami kaip dividendai, bet kokiu atveju gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus. Komisija nurodė, kad kartu su prašymu 2012 m. rugsėjo mėn. skundo pateikėja pateikė teisės aktais nustatytus dokumentus, įskaitant jos atlyginimų politiką. Komisija nurodė, kad pagal KIP dotacijoms taikomas taisykles ir procedūras ji privalo patikrinti paramos gavėjo teisinį statusą ir atitiktį atrankos kriterijams, peržiūrėdama potencialių paramos gavėjų pateiktus dokumentus. Tačiau Komisija paaiškino, kad išlaidų tinkamumas finansuoti vertinamas vėlesniame etape, t. y. kai gaunamos faktinės išlaidų deklaracijos, ir laikantis dotacijos susitarime nustatytų tinkamumo finansuoti sąlygų. Komisija patikino skundo pateikėją, kad ji nuoširdžiai stengėsi nuodugniai ištirti jos tvirtinimus. Ji apgailestavo, kad negalėjo padaryti jokios kitos išvados, išskyrus tai, kad atlygis dividendų forma negali būti pripažintas tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal dotacijos susitarimą. Ji teigė, kad, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti vienodą požiūrį į ES lėšų gavėjus, ji negali nukrypti nuo bendrųjų sąlygų. Komisija tikėjosi, kad skundo pateikėjas vis dėlto toliau dalyvaus projekte.

19. Savo ankstesnėse pastabose dėl ombudsmeno patikrinimo ataskaitos skundo pateikėjas teigė, kad nors nei jis, nei koordinatorius negalėjo rasti atitinkamo e. laiško kopijos, koordinatorius jam pranešė, kad Komisija sutiko, jog koordinatorius turėtų pateikti dotacijos susitarimo pakeitimą, kad skundo pateikėjas galėtų prisijungti prie projekto. Skundo pateikėjas teigė, kad bet kuriuo atveju tai, jog Komisija vėliau pasirašė dotacijos susitarimo pakeitimą, aiškiai rodo, kad jis buvo patvirtintas. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad, kadangi jis nebuvo informuotas apie tai, kad jo veiklos modelis yra nepriimtinas Komisijai, buvo pagrįsta manyti, kad jis buvo įtrauktas į dotacijos susitarimą remiantis jo pateikta informacija. Todėl buvo daugiau nei pagrįstai tikimasi, kad jos patirtos personalo išlaidos, pagrįstos jos atlygio modeliu, bus tinkamos finansuoti. Savo pastabose dėl 2015 m. lapkričio 27 d. Komisijos rašto skundo pateikėjas nurodė, kad rašte nenagrinėjamas klausimas, kad 2012 m. Komisija jam nepranešė, jog jo atlygio modelis yra nepriimtinas.

Ombudsmeno vertinimas

20. Galutinė Komisijos pozicija šiuo klausimu išdėstyta jos finansų pareigūno 2015 m. vasario 5 d. e. laiške, kuriame skundo pateikėjui pranešta, kad Biudžeto GD toliau laikosi pozicijos, jog dividendai kaip atlygis darbuotojams nėra pripažįstami tinkamomis finansuoti išlaidomis. Tai patvirtinta naujausiame 2015 m. lapkričio 27 d. Komisijos rašte skundo pateikėjui. Biudžeto GD teigimu, operacijos, susijusios su paramos gavėjo pajamomis ar pelnu (pvz., dividendų paskirstymas), nėra išlaidos. Ombudsmenas ne tik pažymėjo, kad dividendai iš esmės yra pelnas, taigi ne išlaidos, bet ir mano, kad Komisijos pozicija yra teisinga ir atitinka dotacijos susitarimą, kuriame nustatyta (Specialiųjų sąlygų II.14 straipsnio 2 dalis), kad tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos apima „veiklai vykdyti paskirtų darbuotojų išlaidas, kurias sudaro faktiniai atlyginimai, socialinio draudimo mokesčiai ir kitos teisės aktais nustatytos išlaidos, įtrauktos į darbo užmokestį...“. Todėl ši nuostata netaikoma dividendų mokėjimui. Specialiųjų sąlygų II.14 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad „tinkamomis finansuoti nelaikomos šios išlaidos: kapitalo grąža“, kuri, atrodo, padengia dividendų mokėjimą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad dotacijos susitarimo pakeitime, kuriuo skundo pateikėjui buvo suteikta galimybė tapti projekto naudos gavėju, konkrečiai nurodytos II.14 straipsnyje nustatytos tinkamumo finansuoti sąlygos (žr. pakeitimo 4 straipsnį).

21. Tačiau pagrindinis skundo pateikėjo teiginys yra tas, kad prieš prisijungdamas prie projekto ir pasirašydamas dotacijos susitarimo pakeitimą jis jau buvo informavęs Komisiją (per koordinatorių) apie savo darbuotojų atlygio modelį, kad Komisija patvirtino savo modelį ir kad dėl to skundo pateikėjas turėjo teisėtų lūkesčių, kad Komisija atitinkamai kompensuos savo personalo išlaidas. Taigi, skundo pateikėjo nuomone, klaida buvo ta, kad finansų pareigūnas nepakankamai (atsargiai) perskaitė 2012 m. rugsėjo mėn. pateiktą informaciją apie savo atlygio modelį.

22. Šiuo klausimu ombudsmenas pažymi, kad savo 2014 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške finansų pareigūnas, nors ir pripažindamas, kad jo anksčiau vartota formuluotė buvo dviprasmiška, aiškiai nurodė skundo pateikėjui, kad jis nesutiko su jo darbo užmokesčio modeliu. Nepaisant konkretaus ombudsmeno prašymo, skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, pavyzdžiui, e. laiško, įrodančio, kad finansų pareigūnas tam tikru metu iš tikrųjų patvirtino savo atlygio modelį. Skundo pateikėjo argumentui, kad dotacijos susitarimo pakeitimo pasirašymas reiškė, kad jo atlygio modelis buvo netiesiogiai patvirtintas ir kad dėl to dividendų mokėjimai būtų tinkami finansuoti, negalima pritarti. Iš tiesų dotacijos susitarimo pakeitime nėra jokios nuorodos į skundo pateikėjo atlygio modelį; vietoj to ji nurodo dotacijos susitarimo tinkamumo sąlygas, į kurias reikia atsižvelgti [3].  

23. Be to, kaip paaiškino Komisija, išlaidų tinkamumas finansuoti vertinamas (iš dalies) užbaigus projektą ir gavėjui pateikus atitinkamas ataskaitas ir finansines ataskaitas, o ne pasirašant dotacijos susitarimą ar jo pakeitimus. Taip yra todėl, kad tam, kad išlaidos būtų tinkamos finansuoti, jos turi būti faktiškai patirtos. Taigi dotacijos susitarimo pasirašymas nesuteikia gavėjui teisės į garantuotą tam tikrų išlaidų kompensavimą. Šiuo atveju tai reiškia, kad net jei skundo pateikėjo atlygio modelį būtų patvirtinusi Komisija (o taip nebuvo), skundo pateikėjas neturėjo teisės tikėtis, kad dividendų mokėjimai iš esmės bus tinkami finansuoti.

24. Todėl ombudsmenas mano, kad šiuo atveju teisėtų lūkesčių sąlygos nėra įvykdytos. Tam, kad atsirastų teisėtų lūkesčių, turi būti įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Pirma, suinteresuotajam asmeniui turi būti suteiktos tikslios, besąlyginės ir nuoseklios garantijos iš patvirtintų ir patikimų šaltinių. Antra, suteiktos garantijos turi atitikti taikytinas taisykles. Trečia, šios garantijos turi būti tokios, kad asmeniui, kuriam jos skirtos, galėtų sukelti teisėtų lūkesčių.

25. Nagrinėjamu atveju dvi pirmosios sąlygos akivaizdžiai neįvykdytos. Pirma, neįrodyta, kad skundo pateikėjui buvo suteiktos tikslios, besąlyginės ir nuoseklios garantijos, kad jis gali reikalauti atlyginti savo personalo išlaidas remdamasis dividendų išmokomis. Net jei skundo pateikėjas galėtų įrodyti, kad gavo numanomą finansų pareigūno pritarimą jo atlygio modeliui, toks patvirtinimas negalėtų būti laikomas „tiksliomis, besąlyginėmis ir nuosekliomis garantijomis“.

26. Antra, dar svarbiau yra tai, kad garantijos turi atitikti taikomas taisykles. Šiuo atveju garantijos, kurias pareiškėja teigia gavusi, t. y. kad jos personalo išlaidos gali būti atlygintos remiantis dividendų išmokomis, akivaizdžiai prieštarautų taikytinoms taisyklėms, t. y. dotacijos susitarimo specialiųjų sąlygų II.14 straipsniui.

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Komisijos pozicija yra teisiškai teisinga ir atitinka dotacijos susitarimo nuostatas.

28. Tačiau, nepaisant to, kad Komisija, atmesdama dividendus kaip tinkamas finansuoti personalo išlaidas, veikė teisėtai, 2012 m. rugsėjo mėn., kai skundo pateikėjas per koordinatorių Komisijai pateikė teisės aktais nustatytus dokumentus ir atlygio modelį, ji galėjo būti stropesnė. Tai suteikė Komisijai galimybę nustatyti su atlygio modeliu susijusią problemą ir įspėti skundo pateikėją apie šią problemą. Ombudsmenas supranta, kad įprastomis sąlygomis Komisija tuo metu nebūtų konkrečiai patikrinusi atlyginimo modelio. Kita vertus, koordinatorius skundo pateikėjo vardu paklausė Komisijos, ar atlygio modelis būtų priimtinas. Tai rodo, kad kilo abejonių, ar atlygio modelis būtų priimtinas. 2015 m. lapkričio 4 d. ombudsmenas aptarė šį klausimą su Komisija, todėl 2015 m. lapkričio 27 d. Komisija nusiuntė skundo pateikėjui dar vieną raštą. Tame rašte Komisija išreiškė apgailestavimą dėl to, kad skundo pateikėja manė, jog jos darbuotojų atlygio modelis, pagrįstas dividendų mokėjimu, yra priimtinas. Komisija taip pat apgailestavo, kad negalėjo padaryti kitos išvados, išskyrus tai, kad dividendai, kaip personalo išlaidos, nebuvo tinkami finansuoti.

29. Ombudsmenas pripažįsta, kad Komisijos sprendimas atmesti personalo išlaidas, sumokėtas kaip dividendai, buvo teisiškai teisingas. Ombudsmeno nuomone, labiausiai gaila, kad įvyko nesusipratimas dėl atlyginimo modelio. Nors Komisija galėjo paaiškinti, kad atlyginimų modelis yra nepriimtinas, ombudsmenas nemano, kad Komisija buvo tiesiogiai atsakinga už šį nesusipratimą. Dalyvavo trys šalys ir ombudsmenas nesiekia nustatyti, kam turėtų tekti pagrindinė atsakomybė už nesusipratimą. Nors Komisija prisidėjo prie nesusipratimo, ombudsmenas nemano, kad tai yra Komisijos netinkamo administravimo atvejis. Greičiau atrodo, kad tai buvo nevykęs įvykis, už kurį šalys dalijasi atsakomybe.

30. Sąžiningai skundo pateikėjo atžvilgiu ombudsmenas supranta, kad tai buvo pirmasis jo dalyvavimas tokiame Komisijos finansuojamame projekte, ir tikėtina, kad jis nežinojo apie įprastą tokių projektų administravimo praktiką. Be to, skundo pateikėjo pagrindinis ryšys buvo su koordinatoriumi ir visi klausimai, susiję su skundo pateikėjo dalyvavimu projekte, pirmiausia turėtų būti skundo pateikėjo ir koordinatoriaus reikalas.

31. Ombudsmenas padarė bendrą išvadą, kad, nors kilo labiausiai apgailėtinas nesusipratimas, Komisija, nagrinėdama bylą, nevykdė netinkamo administravimo.

Išvada

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šią išvadą:

Nagrinėdama šią bylą Komisija nevykdė jokio netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Emily O'Reilly

Strasbūras, 2015 12 18

[1] Skundo pateikėjo darbuotojai gali pasirinkti gauti atlyginimą iš atlyginimo, dividendų arba abiejų. Skundo pateikėjo teigimu, kai darbuotojai pasirenka dividendų galimybę, gauti dividendai yra atlygis už atliktą darbą ir negali būti laikomi kapitalo prieaugiu ir (arba) atlygiu. Skundo pateikėjas nurodo, kad jis neturi kapitalo.

[2] 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos elektroniniame laiške skundo pateikėjui nurodyta, kad 70 952,56 EUR iš 128 202,15 EUR skundo pateikėjo išlaidų buvo tinkamos finansuoti. Tačiau per patikrinimą Komisija nurodė 95 % 70 952,56 EUR sumos iš 95 % 128 202,15 EUR sumos.

[3] Skundo pateikėjas teigė, kad jis konkrečiai paprašė Komisijos pranešti, ar jo atlygio modelis yra nepriimtinas, kad jį būtų galima pakeisti. Skundo pateikėjas nurodė savo 2012 m. rugsėjo 5 d. e. laišką koordinatoriui. Ombudsmenas pažymi, kad tame elektroniniame laiške skundo pateikėjas koordinatoriui tiesiog nusiuntė savo atlyginimo modelį, kuriame nurodė: „Tikiuosi, kad tai suteiks jums reikalingos pagalbinės informacijos. Jei ne, turėsime tęsti diskusijas, kad rastume metodą, kuris būtų naudingas mums abiem“. Šis teiginys nėra visiškai aiškus ir vienareikšmiškai nepatvirtina išvados, kad skundo pateikėjas konkrečiai prašė Komisijos pranešti, ar jo atlygio modelis yra nepriimtinas.