Skundo aplinkybės

1. Ispanijoje gyvenantis skundo pateikėjas aktyviai domisi Europos aplinkos teisės įgyvendinimu. Taigi 2009 m. birželio 11 d. ji nusiuntė elektroninį laišką Europos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui (Aplinkos GD), prašydama pateikti statistinius duomenis apie per metus užregistruotų skundų, susijusių su įtariamais ES aplinkos teisės pažeidimais Ispanijoje, skaičių. Ji taip pat norėjo sužinoti, kiek šių skundų buvo priimta ir kiek buvo atmesta.

2. Tos pačios dienos elektroniniu laišku Aplinkos GD atsakė, kad šios informacijos nėra. Tačiau ji nurodė skundo pateikėjui statistinius duomenis apie pažeidimus, susijusius su aplinka, kurie buvo paskelbti jos interneto svetainėje. Ji taip pat patarė skundo pateikėjui susipažinti su metinėmis ataskaitomis dėl ES teisės įgyvendinimo valstybėse narėse, kurias skelbia Komisijos generalinis sekretoriatas. Aplinkos GD statistiniai duomenys suteikė informacijos apie Aplinkos GD per metus nagrinėtų pažeidimų bylų skaičių, taip pat apie nebaigtų nagrinėti pažeidimų bylų skaičiaus pasiskirstymą pagal valstybes nares. Metinėje ataskaitoje nurodytas bendras išnagrinėtų bylų skaičius ir iki pirmo oficialaus etapo baigtų pažeidimų bylų procentinė dalis. Statistikos priede pateikta informacija apie „naujai nustatytus atvejus“ pagal valstybes nares, o kitoje lentelėje – pagal politikos sektorius.

3. Skundo pateikėjo šis atsakymas netenkino, todėl jis tą pačią dieną elektroniniu paštu pateikė skundą Aplinkos GD generaliniam direktoriui. Po dviejų dienų ji pakartojo savo prašymą Aplinkos GD pareigūnui Komisijos atstovybėje Madride. 2009 m. birželio 14 d. pastarasis atsakė apgailestaudamas, kad negali nieko padaryti, tik perduoti žinią Briuseliui.

4. Negavusi atsakymo į skundą, 2009 m. spalio 12 d. skundo pateikėja vėl kreipėsi į Komisiją ir nurodė, kad gauta informacija nėra tai, ko ji prašė. Todėl ji pakartojo savo prašymą.

5. 2009 m. lapkričio 12 d. skundo pateikėjas vis dar negavo atsakymo. Todėl ji pateikė šį kaltinimą.

6. Ombudsmeno tarnybos susisiekė su Komisija, kad išsiaiškintų, ar bylą būtų galima išspręsti neoficialiai. Po to Komisija pateikė ombudsmenui 2009 m. gruodžio 2 d. skundo pateikėjui adresuoto rašto kopiją. Šiame rašte ji paaiškino, kad nėra jokio dokumento, kuriame būtų pateikta skundo pateikėjo prašoma informacija. Todėl jos prašymui netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 [1], nes jis susijęs tik su galimybe susipažinti su esamais dokumentais ir pagal jį nereikalaujama, kad institucija parengtų dokumentą, kad patenkintų prašymą. Šiuo atžvilgiu prašomą informaciją reikėtų gauti iš įvairių duomenų bazių, o tam reikėtų didelių investicijų, susijusių su darbuotojais ir darbo laiku. Komisijos nuomone, tai būtų neproporcinga. Tačiau ji nurodė skundo pateikėjui kelis viešai prieinamus informacijos šaltinius ir statistinius duomenis apie gautų ir pradėtų nagrinėti skundų dėl pažeidimų skaičių. Ji taip pat nurodė, kad netrukus paskelbs ataskaitą dėl „EU Pilot“ – naujo mechanizmo, skirto nagrinėti skundus dėl pažeidimų. Šioje ataskaitoje būtų pateikti duomenys apie nuo 2008 m. balandžio mėn. nagrinėtus skundus prieš dalyvaujančias valstybes nares.

7. Išnagrinėjęs šio rašto turinį ir vėliau susisiekęs su savo tarnybomis, ombudsmenas padarė išvadą, kad šiuo atveju neformalaus sprendimo rasti neįmanoma.

Dėl tyrimo dalyko

8. Skundo pateikėja teigė, kad Komisija neteisingai neatsakė į jos klausimą dėl to, kiek skundų dėl pažeidimų, susijusių su aplinkosaugos klausimais, buvo užregistruota prieš Ispaniją per metus, kiek jų buvo atmesta ir kiek buvo priimta.

9. Ji teigė, kad Komisija turėtų pateikti pirmiau nurodytą statistinę informaciją.

Tyrimas

10. 2009 m. gruodžio 17 d. ombudsmenas pradėjo tyrimą ir paprašė Komisijos pateikti nuomonę.

11. 2010 m. kovo 26 d. Komisija išsiuntė savo nuomonę, o 2010 m. balandžio 12 d. pateikė vertimą į vokiečių kalbą. 2010 m. balandžio 16 d. šie dokumentai buvo perduoti skundo pateikėjui, kad jis pateiktų savo pastabas. 2010 m. birželio 21 d. skundo pateikėja pateikė savo pastabas.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Įtarimas dėl prašomos statistinės informacijos nepateikimo ir susijęs prašymas

Ombudsmenui pateikti argumentai

12. Skundo pateikėja teigė, kad Komisija neatsakė į jos klausimą, t. y. kur rasti statistinius duomenis apie prieš Ispaniją pateiktus skundus dėl pažeidimų, susijusių su aplinka, ir kiek jų buvo atmesta ir priimta.

13. Komisija nurodė, kad Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais susijęs tik su galimybe susipažinti su esamais dokumentais. Tačiau informacija, kurios prašė skundo pateikėjas, nebuvo pateikta jokiame esamame dokumente. Be to, Direktyvoje 2003/4 dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija [2], kuri netaikoma ES institucijoms, tik reikalaujama, kad valstybių narių valdžios institucijos teiktų piliečiams "prieinamą" informaciją.

14. Todėl Komisija skundo pateikėjai pateikė turimą informaciją, kuri buvo kuo glaudžiau susijusi su jos prašymu. 2010 m. gruodžio 2 d. raštu ji taip pat informavo skundo pateikėją, kad pastangos, kurių reikia jos prašomiems duomenims surinkti, būtų neproporcingos tikėtinai naudai. Tačiau tam tikra svarbi informacija buvo viešai prieinama. Šiomis aplinkybėmis ji nurodė skundo pateikėjui „EU Pilot“ ataskaitą, kuri netrukus bus paskelbta.

15. 2010 m. vasario 15 d. Komisija išsiuntė skundo pateikėjui dar vieną raštą, kuriame nurodė, kad savo interneto svetainėje ji ką tik atnaujino informaciją apie ES aplinkos teisės aktų vykdymo užtikrinimą. Dabar svetainėje pateikiama informacija iki 2009 m. ir nurodomas 2007, 2008 ir 2009 m. Aplinkos GD (prieš visas valstybes nares) užregistruotų skundų skaičius. Komisija taip pat įtraukė informaciją apie nebaigtų pažeidimo nagrinėjimo bylų ir kitų tyrimų, susijusių su Ispanija, skaičių. Be to, ji pateikė statistinius duomenis apie skundų ir tyrimų, susijusių su įtariamais ES aplinkos teisės pažeidimais Ispanijoje, skaičių, kurie per pastaruosius trejus metus buvo užregistruoti NIF (Komisijos pažeidimų duomenų bazėje), „EU Pilot“ (skundų nagrinėjimo platformoje, kurioje reikalaujama atitinkamos valstybės narės informacijos) ir CHAP (naujoje skundų ir tyrimų registravimo duomenų bazėje „Complaints Handling - Accueil des Plaignants“).

16. Komisija pabrėžė, kad, norint surinkti šiuos duomenis, informacija turi būti atrenkama ir tvarkoma rankiniu būdu iš įvairių duomenų bazių. Ji taip pat priminė, kad jau pradiniame atsakyme ir 2009 m. gruodžio 2 d. rašte ji nurodė skundo pateikėjui metines ES teisės aktų taikymo ataskaitas. Juose buvo pateikta su skundo pateikėjo prašymu susijusi informacija, pavyzdžiui, apie pažeidimus pagal sektorius arba valstybes nares. Taigi, nors Komisija apgailestavo, kad jai prireikė laiko atsakyti į 2009 m. spalio 12 d. skundo pateikėjo prašymą, ji laikėsi nuomonės, kad pateikdama skundo pateikėjui savo rašte pateiktą informaciją ji padarė daugiau, nei paprastai turėtų padaryti pagal Gero administracinio elgesio kodeksą.

17. Savo pastabose skundo pateikėja nepateikė pastabų dėl Komisijos jai pateiktos informacijos, tačiau apgailestavo, kad Komisija dėjo tiek daug pastangų, kad atsakytų į jos prašymą. Skundo pateikėja pažymėjo, kad tą patį prašymą ji pateikė Europos Parlamento Peticijų komitetui, kuris jai atsiuntė labai informatyvų atsakymą. Skundo pateikėjo teigimu, tai rodo, kad Komisijos registrą dar galima tobulinti.

Ombudsmeno vertinimas

18. Jos nuomone, Komisija rėmėsi Direktyva 2003/4, susijusia su galimybe susipažinti su valstybių narių valdžios institucijų turima informacija apie aplinką. Tačiau, kaip pažymėjo pati Komisija, ši direktyva skirta valstybėms narėms, todėl nėra tiesiogiai susijusi su šiuo atveju. Komisija taip pat nurodė Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjas pateikė prašymą pateikti informaciją, šis reglamentas šiuo atveju taip pat nėra svarbus.

19. Skundo pateikėjas paprašė statistinių duomenų apie Ispanijoje per metus užregistruotų skundų dėl pažeidimų, susijusių su aplinkosaugos klausimais, skaičių. Ji taip pat norėjo sužinoti, kiek šių skundų buvo priimta ir kiek buvo atmesta.

20. Iš pradžių Komisija jai nurodė viešai prieinamus informacijos šaltinius ir pateikė bendrus statistinius duomenis apie bylų, užbaigtų prieš pirmąjį oficialų procedūros etapą, skaičių. Ombudsmenui pabandžius neoficialiai išspręsti šį klausimą, Komisija paaiškino, kad nėra jokio dokumento, kuriame būtų pateikta skundo pateikėjo prašoma informacija. Norint surinkti šią informaciją, kad būtų galima visapusiškai atsakyti į skundo pateikėjo prašymą, reikėtų neproporcingų pastangų.

21. 2010 m. vasario 15 d. rašte, kuris buvo išsiųstas pradėjus šį tyrimą, Komisija pateikė papildomos informacijos apie tai, kiek skundų dėl Ispanijos ir su aplinkos teise susijusių skundų buvo užregistruota. Ji taip pat nurodė skundo pateikėjui, kiek skundų buvo atmesta.

22. Savo pastabose skundo pateikėja nepateikė pastabų dėl Komisijos jai pateiktos informacijos, tačiau apgailestavo, kad Komisija dėjo tiek daug pastangų, kad atsakytų į jos prašymą.

23. Todėl ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo toliau tirti šią bylą.

24. Ombudsmenė pažymi, kad savo pastabose skundo pateikėja nurodė, jog Komisijos registras atrodo ne toks veiksmingas kaip Peticijų komiteto registras, todėl šioje srityje dar yra ką tobulinti. Tačiau ombudsmenas supranta, kad pateikdamas šią pastabą skundo pateikėjas neketino pateikti naujo kaltinimo. Bet kuriuo atveju ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas, atrodo, iki šiol nėra iškėlęs šio klausimo Komisijai. Todėl šiuo metu jis negalėtų išspręsti šio klausimo. Tačiau, žinoma, skundo pateikėjas, prieš tai tinkamai kreipęsis į Komisiją, gali pateikti naują skundą šiuo klausimu.

25. Taigi ombudsmenas daro išvadą, kad nėra pagrindo tęsti šio skundo tyrimą.

C. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Nėra pagrindo tolesniems tyrimams.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2010 m. gruodžio 20 d.

[1] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

[2] 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375).