Skundo aplinkybės

1. Bendrovės „Ryanair“ pateiktas skundas susijęs su tariamai neskaidriu būdu, kuriuo Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) priėmė 2012 m. rugsėjo 28 d. EASA nuomonę dėl komerciniam oro transportui taikomų skrydžių ir darbo laiko apribojimų ir poilsio reikalavimų pakeitimo [1]. Šia EASA nuomone Europos Komisija pasinaudojo svarstydama pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo keičiami komerciniam oro transportui taikomi skrydžių ir darbo laiko apribojimai ir poilsio reikalavimai.

2. EASA nuomonė buvo parengta po viešų konsultacijų, per kurias EASA sudarė suinteresuotųjų subjektų grupę. Bendrovė „Ryanair“ kartu su kitomis oro transporto bendrovėmis buvo šios suinteresuotųjų subjektų grupės narė. Paprastai EASA nuolat informuodavo suinteresuotųjų subjektų grupę apie savo darbą, pavyzdžiui, pateikdama suinteresuotųjų subjektų grupei EASA nacionalinių institucijų patariamosios grupės posėdžių protokolų kopijas. Tačiau, skundo pateikėjos teigimu, vienas itin svarbus šios patariamosios grupės posėdis, įvykęs 2011 m. spalio 26 d., nebuvo įtrauktas į protokolą. Todėl suinteresuotųjų šalių grupė nebuvo informuota apie tame patariamosios grupės posėdyje aptartus klausimus. Skundo pateikėjas teigė, kad 2011 m. spalio mėn. susitikime aptarti klausimai buvo lemiami, kiek tai susiję su vėlesnės EASA nuomonės turiniu. Taigi skundo pateikėjas teigė, kad EASA nuomonės rengimo procesas turėjo būti skaidresnis, todėl jam trūko teisėtumo.

3. Po kelių susitikimų su EASA skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Tyrimas

4. Skundo pateikėjas teigė, kad EASA taisyklių nustatymo procesas, kuriuo siekiama atnaujinti komerciniam oro transportui taikomus skrydžių ir darbo laiko apribojimus ir poilsio reikalavimus, buvo neskaidrus.

5. Skundo pateikėjas teigė, kad EASA turėtų atšaukti savo atsakymo į pastabas dokumentą, paskelbtą 2012 m. sausio mėn., ir, atlikusi atitinkamų taisyklių vertinimą remiantis moksliniais ir medicininiais įrodymais, iš naujo pateikti Europos Komisijai patikslintą atsakymo į pastabas dokumentą, jei toks yra.

6. Tyrimo metu ombudsmenas gavo EASA nuomonę dėl skundo, o vėliau – skundo pateikėjo pastabas dėl EASA nuomonės. Jos tarnybos taip pat patikrino EASA bylos medžiagą, susijusią su šia byla. Atlikdamas tyrimą ombudsmenas atsižvelgė į šalių pateiktus argumentus ir nuomones.

Teiginys dėl skaidrumo stokos

Ombudsmenui pateikti argumentai

7.  Pradiniai argumentai, kuriuos EASA ir skundo pateikėjas pateikė ombudsmenui, išdėstyti 2013 m. gruodžio 17 d. ombudsmeno rekomendacijos projekte [2].

Ombudsmeno vertinimas, po kurio parengtas rekomendacijos projektas

8. Apibendrinant, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad viešasis interesas geriausiai tenkinamas viešai skelbiant kuo daugiau informacijos, susijusios su EASA taisyklių nustatymo procesais. Ji pabrėžė, kad toks atvirumas suteikia piliečiams galimybę tikrinti visą svarbią informaciją, kuri naudojama rengiant būsimus teisėkūros procedūra priimamus aktus. Taigi piliečiams suteikiamos žinios ir supratimas, kurių reikia norint prisidėti prie informacija pagrįstų viešų diskusijų apie įvairius aspektus, kuriais grindžiami nauji teisės aktai. Tai lemia geresnius teisėkūros rezultatus. Juo taip pat didinamas teisės aktų demokratinis teisėtumas.

9. Ombudsmenė pažymėjo, kad EASA sutinka, jog EASA turėtų veikti skaidriai. Ombudsmenė pagyrė EASA už tai, kad ji laikėsi šio bendro požiūrio. Tačiau ji pažymėjo, kad šiuo tyrimu siekiama nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo išlaikyti šie aukšti standartai. Ji nustatė, kad 2011 m. spalio 26 d. įvykusio patariamosios grupės posėdžio oficialus protokolas nebuvo parengtas. Tačiau ji taip pat pažymėjo, kad posėdyje dalyvavę EASA darbuotojai posėdžio metu parengė išsamų asmeninį protokolą. 2011 m. spalio 27 d. jos buvo panaudotos rengiant konsoliduotą posėdžio santrauką. EASA dar nebuvo paskelbusi šios santraukos. Todėl ombudsmenas pateikė šį rekomendacijos projektą.

EASA turėtų viešai paskelbti konsoliduotą nacionalinių institucijų patariamosios grupės posėdžio santrauką.

EASA, siekdama padėti suinteresuotosioms šalims visapusiškai suprasti savo sprendimų priėmimo procesą ir jame dalyvauti, ateityje turėtų parengti oficialius posėdžių, pavyzdžiui, šioje byloje nagrinėjamo posėdžio, protokolus.

Po rekomendacijos projekto ombudsmenui pateikti argumentai

10. EASA pareiškia, kad pritaria ombudsmeno rekomendacijos projektui. Atsižvelgdama į tai, EASA taip pat džiaugiasi, kad ombudsmenė pripažino, jog EASA teikia didelę svarbą skaidrumui ir pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų indėliui į jos taisyklių nustatymo procesą. Tai, kad ombudsmenas giria EASA už jos dalyvavimą ir atvirumą taisyklių rengimo procese, yra papildoma paskata EASA toliau laikytis aukščiausių savo darbo standartų.

11. EASA taip pat primygtinai reikalavo, kad valstybių narių prašymu 2011 m. spalio 26 d. posėdis nebūtų įtrauktas į oficialų protokolą, kad valstybių atstovai galėtų atvirai diskutuoti opiais klausimais ir daryti konstruktyvią pažangą. EASA taip pat primygtinai reikalauja, kad šiame susitikime nebūtų pasiekta jokių susitarimų ar sprendimų. Tačiau EASA supranta, kad nepateikus ataskaitos skundo pateikėjas galėjo būti mažiau pasitikintis taisyklių nustatymo procesu šiuo konkrečiu atveju. Tai, žinoma, gaila, nes EASA labai vertina taisyklių nustatymo proceso skaidrumą ir atvirumą. Tuo pat metu EASA nori pakartoti, kad šis konkretus susitikimas buvo tik viena daug platesnio susijusių taisyklių rengimo proceso, kuriame nuolat ir visapusiškai dalyvavo suinteresuotieji subjektai, įskaitant skundo pateikėją, dalis.

12. EASA teigia, kad ji įgyvendino ombudsmeno rekomendacijos projektą, viešai atskleisdama EASA ekspertų parengtą ir ombudsmeno patikrinimo vizito metu pateiktą specialiojo posėdžio suvestinę santrauką. Tai padaryta prie kitų dokumentų, susijusių su posėdžiais, pridedant suvestinę santrauką EASA viešoje interneto svetainėje, nurodant, kad dokumentas buvo parengtas po 2011 m. spalio 26 d. įvykusio posėdžio.

13. Kalbant apie antrąją ombudsmeno rekomendacijos dalį, susijusią su EASA patariamųjų organų oficialių protokolų skelbimu ateityje, EASA dar kartą pabrėžė, kad skaidrumas ir atvirumas yra pagrindiniai principai, kuriuos ji taiko vykdydama visą savo darbą, ypač taisyklių nustatymo procese. Todėl EASA visiškai pritaria ombudsmeno rekomendacijos projektui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ateityje oficialūs EASA patariamųjų grupių posėdžių protokolai būtų rengiami laikantis jos pačios taisyklių nustatymo procedūros ir skelbiami viešai.

14. Siekdama įgyvendinti antrą rekomendacijos dalį, EASA išplatins ombudsmeno rekomendacijos projektą ir EASA nuomonę visiems atitinkamiems darbuotojams, kad užtikrintų, jog ateityje EASA patariamųjų organų posėdžiai būtų įrašomi į oficialius protokolus, kaip reikalaujama pagal atitinkamas taisykles ir procedūras.

15. Skundo pateikėja bendrovė „Ryanair“, atsakydama į EASA nuomonę, kurioje pritariama ombudsmeno rekomendacijos projektui, teigia, kad EASA patenkintas teiginys, jog „ombudsmenas pripažino, kad Agentūra teikia didelę svarbą skaidrumui“, tiesiogiai prieštarauja ombudsmeno patvirtinimui, kad EASA skrydžių laiko apribojimų procesas pasižymėjo „netinkamu administravimu“. Be to, EASA teiginys, kad ji „ir toliau laikysis aukščiausių savo darbo vykdymo standartų“, grindžiamas Europos Audito Rūmų išvada, kad EASA „netinkamai valdo interesų konfliktų situacijas“ir kad EASA „neturi konkrečios agentūros interesų konfliktų politikos ir procedūrų“. Atsižvelgdama į nerimą keliantį EASA skaidrumo trūkumą, skundo pateikėja teigia, jog svarbu, kad ombudsmenė į savo galutinę rekomendaciją neįtrauktų tokių pareiškimų kaip „Ombudsmenas labai giria EASA už jos bendrą požiūrį į [skaidrumą]“, kurie buvo pateikti ombudsmeno rekomendacijos projekte.

16. Skundo pateikėjas tvirtina, kad EASA neatsakė į ombudsmeno išvadą, kad „nėra jokių požymių, leidžiančių manyti, kad valstybės narės nusprendė nerengti posėdžio protokolo“, o „dvi nacionalinės valdžios institucijos netgi paprašė posėdžio protokolo kopijų“. Vietoj to EASA toliau laikosi savo paneigto teiginio, kad oficialus protokolas nebuvo priimtas AGNA posėdyje „valstybių narių prašymu“.

17. Skundo pateikėjas nesutinka su EASA argumentu, kad „per šį [neprotingą] susitikimą nebuvo pasiekta jokių susitarimų ar sprendimų“. Pavyzdžiui, jame teigiama, kad į galutinį EASA pasiūlymą įtraukta slankioji 14 dienų 110 valandų darbo laiko riba nustatoma tiesiogiai iš neprognozuojamo posėdžio. Taigi EASA teiginys yra neteisingas.

18. Taigi skundo pateikėjas patvirtino, kad jis iš tiesų prarado pasitikėjimą EASA po jos neaiškaus proceso, kuriam būdinga tai, kad EASA nepaiso suinteresuotųjų subjektų.

19. Galiausiai, nors EASA galiausiai paskelbė neprotingo posėdžio santrauką (praėjus dvejiems su puse metų po posėdžio ir užbaigus skrydžių ir darbo laiko ribojimo procesą), ji nepranešė bendrovei „Ryanair“ apie paskelbimą. Tai dar labiau pabrėžia neskaidrų EASA darbą.

20. Galiausiai skundo pateikėjas paragino ombudsmeną atkreipti dėmesį į neskaidrius EASA veiksmus ir juos pabrėžti. Be to, raginame ombudsmeną atkreipti dėmesį į tai, kad EASA nesiremia medicininiais ir moksliniais įrodymais, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008.

Ombudsmeno vertinimas

21. Ombudsmenas pažymi, kad šio tyrimo dalykas buvo tariamas skaidrumo trūkumas, susijęs su konkrečiu EASA surengtu susitikimu, kurio tikslas buvo padėti EASA parengti nuomonę dėl komerciniam oro transportui taikomų skrydžių ir darbo laiko apribojimų ir poilsio reikalavimų. Dabar, atsižvelgiant į ombudsmeno rekomendacijos projektą, buvo atskleistas išsamus to posėdžio protokolas.

22. Ombudsmenas mano, kad EASA niekada neturėjo neleisti susipažinti su minėtu protokolu. Ši EASA nesėkmė buvo ypač problemiška, atsižvelgiant į akivaizdų poreikį patikinti visuomenę, kad įvairūs procesai, kuriais užtikrinama kelionių oro transportu sauga (tiek EASA taisyklių nustatymo procesai, tiek EASA šių taisyklių taikymo procesai), yra kiek įmanoma tobulesni. Padarydama savo darbą kuo skaidresnį, EASA padeda didinti visuomenės pasitikėjimą jos procesais. Tinkamas skaidrumo lygis taip pat padeda užtikrinti, kad informuoti suinteresuotieji subjektai galėtų pateikti EASA atitinkamas pastabas, o tai padės dar labiau pagerinti EASA sprendimų priėmimą.

23. Todėl ombudsmenė palankiai vertina teigiamą ir konstruktyvų EASA atsaką į jos rekomendacijos projektą. Paskelbdama konsoliduotą atitinkamo posėdžio santrauką ir sutikdama užtikrinti, kad tokie posėdžiai ateityje būtų protokoluojami siekiant informuoti suinteresuotuosius subjektus ir visuomenę apie svarbų EASA darbą, EASA patvirtina savo įsipareigojimą laikytis dalyvaujamosios demokratijos principo ir bendradarbiauti su pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais. Šie principai kartu su skaidrumo principu yra piliečių ES kertinis akmuo. Ombudsmenas dar kartą pažymi, kad Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnyje teigiama, jog ši Sutartis žymi naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečių. Šie visoms ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms svarbūs principai yra ypač svarbūs EASA, nes jos veikla daro tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui. Piliečiai turi pasitikėti, kad jie, jų šeimos, draugai ir kolegos yra saugūs, kai jie skrenda. Pilotams keliami poilsio reikalavimai yra svarbi skrydžių saugos dalis. Atsižvelgiant į tai, piliečiai turi pasitikėti, kad egzistuoja veiksmingos taisyklės dėl to, kiek reikia pailsėti bandomiesiems projektams. Tokį pasitikėjimą galima sukurti tik tada, kai tokių taisyklių priėmimo procesas grindžiamas atvirumu ir dialogu.

24. Atsižvelgdamas į EASA sutikimą paskelbti aptariamą protokolą ir jos sutikimą užtikrinti, kad ateityje jis būtų paskelbtas panašiu protokolu, ombudsmenas užbaigia šį tyrimą, padarydamas tokią išvadą.

Išvada

Remdamasis šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šią išvadą:

EASA pritarė ombudsmenės rekomendacijos projektui.

Skundo pateikėjas ir EASA bus informuoti apie šį sprendimą.

Emily O'Reilly