Skundo aplinkybės

1. Skundas susijęs su Europos investicijų banko (toliau - EIB) atsisakymu pagal Reglamentą 1049/2001[1] leisti visuomenei susipažinti su NVO "CEE Bankwatch"[2] (toliau - skundo pateikėjas) prašomu dokumentu. Dokumente pateikiama EIB pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodika[3]. Šią metodiką EIB taikė Lenkijoje esančiai anglimis kūrenamai elektros energijos gamybos jėgainei, kuri šiuo metu gauna finansavimą iš EIB[4]. Skundo pateikėjo prašymas pateiktas atsižvelgiant į jo pastangas nustatyti, kokiu mastu tas projektas atitiko EIB tikrinimo kriterijus, taikomus naujoms anglimis kūrenamoms elektrinėms.

2. Atmetus skundo pateikėjo pirminę paraišką ir kartotinę paraišką dėl dokumento, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Dėl tyrimo dalyko

3. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl šių kaltinimų ir pretenzijų:

Įtarimas:

EIB nepagrįstai atsisakė suteikti visuomenei galimybę susipažinti su informacija apie aplinką.

Teiginys:

EIB turėtų suteikti visuomenei galimybę susipažinti su savo pasauline šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodika.

Tyrimas

4. 2012 m. gegužės 22 d. ombudsmenas paprašė EIB pateikti nuomonę dėl minėto kaltinimo ir pretenzijos. 2012 m. spalio 24 d. EIB pateikė savo nuomonę. Nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui ir paprašyta pateikti pastabas; jos gautos 2012 m. gruodžio 28 d. 2013 m. gruodžio 11 d. ombudsmenas pateikė EIB draugiško sprendimo pasiūlymą. 2014 m. vasario 27 d. EIB atsakė į ombudsmenės pasiūlymą dėl draugiško sprendimo ir jam pritarė. Atsakymas buvo persiųstas skundo pateikėjui ir paragintas pateikti pastabas. 2014 m. kovo 21 d. skundo pateikėja pareiškė palankiai vertinanti ombudsmenės pastangas išspręsti šį klausimą ir padėkojo jai už sėkmingą rezultatą. Todėl ji daugiau pastabų šiuo klausimu nepateikė.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Įtarimas dėl neteisėto atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką ir susijęs teiginys

Ombudsmenui pateikti argumentai

5. Skundo pateikėjas teigė, kad EIB pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodika yra aplinkosauginė informacija apie išmetamuosius teršalus, todėl ji turėjo būti atskleista pagal Orhuso konvenciją[5], Orhuso reglamentą[6] ir Reglamentą 1049/2001. Skundo pateikėjas pažymėjo, kad net jei tuo metu, kai buvo pateiktas prašymas suteikti prieigą, metodika vis dar buvo rengiama, ji jau buvo naudojama, visų pirma Pietų Lenkijos anglimis kūrenamos elektros energijos gamybos elektrinės projektui.

6. Savo nuomonėje EIB pridėjo lentelę, kurioje apžvelgiama išsami informacija ir dokumentai, kuriuos jis pateikė skundo pateikėjui. Atsakydamas į skundo pateikėjo pateiktus argumentus dėl EIB skaidrumo politikos neatitikties Orhuso konvencijai, Orhuso reglamentui ir Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001, EIB paaiškino, kad jo skaidrumo politikos A dalies 5.2 skirsnyje išsamiai išdėstytos atitinkamos atskleidimo išimtys. Ji pažymėjo, kad jos skaidrumo politikos 5.2.3 skirsnyje nustatyta, kad:

„Jei nėra viršesnio viešojo intereso, prieiga prie informacijos taip pat nesuteikiama, jei ją atskleidus nukentėtų apsauga:

• fizinių arba juridinių asmenų komerciniai interesai[7];

• intelektinė nuosavybė;

• teismo procesai ir teisinės konsultacijos;

• inspekcijų, tyrimų ir audito tikslas.

Kalbant apie pirmą, antrą ir ketvirtą įtraukas, išskyrus tyrimus, laikoma, kad viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją egzistuoja, kai prašoma informacija yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką.“

7. EIB nurodė, kad, esant viršesniam viešajam interesui atskleisti informaciją, gali būti atskleista informacija, susijusi, pavyzdžiui, su fizinio ar juridinio asmens komerciniais interesais.

8. Šiuo atžvilgiu EIB taip pat nurodė Skaidrumo politikos 4.3.1[8] ir 4.3.2[9] skirsnius. Ji paaiškino, kad šiais skirsniais siekiama informuoti visuomenę apie tai, kaip EIB tvarko projektų ciklo informaciją. Jose nenurodyta, kad informacija apie aplinką negali būti atskleista.

9. Baigdamas EIB nurodė, kad 2014 m. ketina peržiūrėti savo skaidrumo politiką ir kad peržiūros procesas apims viešas konsultacijas. Be to, atliekant šią peržiūrą bus svarbi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra ir tam tikrų teismo bylų, susijusių su galimybe susipažinti su informacija, rezultatai.

10. Dėl skundo pateikėjo teiginio, kad turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo metodika, EIB paaiškino, kad tik 2011 m. rugsėjo 1 d., po to, kai EIB atsakė į skundo pateikėjo kartotinę paraišką, jis atsakė į skundo pateikėjo prašymą atskleisti išsamią EIB metodikos, taikytos vertinant bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir išmetamųjų teršalų kiekio svyravimus, santraukos versiją, pateikdamas nuorodą į dokumentą, paskelbtą jo interneto svetainėje 2011 m. gegužės mėn.[10] EIB paaiškino, kad paskelbtu dokumentu siekiama apžvelgti įvairias metodikas, taikytas vertinant EIB finansuojamų tiesioginių bendrų investicijų schemų anglies pėdsaką. Dėl dokumente nurodytų atskirų metodikų EIB pabrėžė, kad tuo metu, kai buvo rengiamas šis dokumentas, jos vis dar buvo „nebaigtasdarbas“. Taikant metodikas reikėjo toliau dirbti, kad būtų galima visapusiškai kiekybiškai įvertinti EIB finansavimo operacijų anglies pėdsaką. Todėl EIB informavo skundo pateikėją, kad, remdamasis savo Skaidrumo politikos[11] A dalies 5.2.5 skirsniu, kuriame kalbama apie EIB sprendimų priėmimo procesų apsaugą, šiame etape jis neatskleis išsamių santraukoje nurodytų metodikų versijų, bet persvarstys prašymą atskleisti informaciją, kai tik metodika bus baigta rengti. Tuo tarpu EIB pasiūlė atsakyti į visus prašymus paaiškinti paskelbtame dokumente išdėstytus metodus, kuriuose, jo nuomone, pateikta gera techninė metodikų apžvalga.

11. EIB paaiškino, kad vėliau skundo pateikėjas paprašė atskleisti visus projektus, kurie buvo patikrinti remiantis metodika, ir jų rezultatus. Šis prašymas buvo aptartas su skundo pateikėju 2011 m. spalio 17 d. susitikime, po kurio EIB pateikė e. laišką. Šiame elektroniniame laiške EIB paaiškino, kad anglies dioksido išmetimo rodiklio vertinimas vis dar atliekamas antraisiais trejų metų bandomojo projekto metais[12] ir kad metodika ir jos taikymas vis dar kuriami ir tobulinami. EIB pasiūlė surengti praktinį seminarą, kuriame būtų paaiškintas ir aptartas jo požiūris į anglies dioksido išmetimo rodiklio nustatymą ir į kurį būtų įtraukti skundo pateikėjo atsiliepimai toliau tobulinant metodiką. Šis praktinis seminaras įvyko 2012 m. kovo 20 d. 2012 m. rugpjūčio 3 d. galutinė dokumento "Projektų išmetamo ŠESD kiekio ir išmetamo ŠESD kiekio pokyčių vertinimo metodikos" redakcija 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo paskelbta EIB interneto svetainėje[13].

12. Pagrįsdamas savo atsisakymą leisti susipažinti su nagrinėjamu dokumentu, EIB savo nuomonėje nurodė Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies d punktą, kuriame reglamentuojamas „komercinės ir pramoninės informacijoskonfidencialumas, kai toks konfidencialumas saugomas teisės aktais, siekiant apsaugoti teisėtą ekonominį interesą. (...)“ir į Orhuso konvencijos 4 straipsnio 3 dalies c punktą, pagal kurį „prašymassusijęs su rengiama medžiaga arba su valdžios institucijų vidaus pranešimais, kai tokia išimtis numatyta nacionalinėje teisėje arba paprotinėje praktikoje, atsižvelgiant į visuomenės interesą atskleisti informaciją “.

13. EIB taip pat pažymėjo, kad Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta, kad „atskleidžiamainformacija apie išmetamuosius teršalus, kuri yra svarbi aplinkos apsaugai“. Ji teigė, kad abejotina, ar projekto vidaus vertinimas, kuris yra bandomojo projekto, skirto nustatyti EIB metodiką (t. y. metodiką, skirtą kiekybiškai įvertinti poveikį ir (arba) pokyčius, susijusius su teršalų išmetimu į aplinką), dalis, per se gali būti laikomas „informacija“,kuri yra svarbi aplinkos apsaugai. Šiuo atžvilgiu EIB rėmėsi Orhuso konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje pateikta sąvokos „informacijaapie aplinką“apibrėžtimi. Jis suformuluotas taip:

„Informacijaapie aplinką – rašytinės, vaizdinės, garsinės, elektroninės ar bet kokios kitos materialios formos informacija apie:

a) aplinkos elementų, pavyzdžiui, oro ir atmosferos, vandens, dirvožemio, žemės, kraštovaizdžio ir natūralių vietovių, biologinės įvairovės ir jos komponentų, įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus, būklę ir šių elementų sąveiką;

b) Veiksniai, pavyzdžiui, medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, ir veikla arba priemonės, įskaitant administracines priemones, aplinkosaugos susitarimus, politiką, teisės aktus, planus ir programas, darantys arba galintys daryti poveikį aplinkos elementams, kuriems taikomas a punktas, taip pat sąnaudų ir naudos bei kitos ekonominės analizės ir prielaidos, naudojamos priimant sprendimus aplinkos klausimais;

c) žmonių sveikatos ir saugos būklę, žmonių gyvenimo sąlygas, kultūros objektus ir statinius tiek, kiek jiems daro ar gali daryti poveikį aplinkos elementų būklė arba dėl šių elementų b punkte nurodyti veiksniai, veikla ar priemonės;“

14. Dėl viršesnio viešojo intereso klausimo EIB teigė, kad jis taikomas tik teršalų išmetimui į aplinką, o skundo pateikėjo prašoma informacija yra susijusi su EIB vidiniu taršos anglies dioksidu intensyvumo vertinimu.

15. Bet kuriuo atveju EIB teigė, kad jis viršijo savo skaidrumo politikos reikalavimus, 2011 m. kovo 17 d. posėdyje savo interneto svetainėje ir 2012 m. kovo 20 d. surengtame praktiniame seminare šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo klausimais pateikdamas skundo pateikėjui išsamią informaciją apie bandomąjį projektą, kuris, kaip jis priminė, yra vidinis galimos metodikos, naudotinos ir taikytinos būsimiems projektams, nustatymo procesas ir kurio EIB valdyba dar nepatvirtino.

16. Darytina išvada, kad, nepaisant to, jog EIB manė, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas dėl pirmiau paaiškintų priežasčių, jis manė, kad ieškinio pagrindas išnyko vėliausiai dėl publikacijų jo interneto svetainėje ir seminaro renginio, kurie abu įvyko prieš pateikiant skundą ombudsmenui.

17. Savo pastabose dėl EIB nuomonės skundo pateikėjas pirmiausia nurodė kitus savo prašymus pateikti dokumentus. Ji pažymėjo, kad EIB į kartotinę paraišką dėl šių dokumentų atsakė 2011 m. balandžio 14 d., t. y. po to, kai EIB direktorių valdyba patvirtino anglimis kūrenamo projekto finansavimą, t. y. 2011 m. kovo 10 d. Skundo pateikėjo teigimu, EIB sąmoningai nuslėpė dokumentus, kuriuose buvo informacijos apie projekto išmetamą anglies dioksido kiekį, tačiau nepaaiškino, kaip šios informacijos atskleidimas rimtai pakenktų EIB sprendimų priėmimo proceso vientisumui.

18. Dėl šio tyrimo dalyko skundo pateikėjas tvirtino, kad EIB neatskleidė savo pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodikos. Veikiau EIB atskleidė tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, senojo ir (arba) naujojo bloko energijos suvartojimą, ir tai, kas, atrodo, yra ribotos elektroninės skaičiuoklės, kurioje pateikiami skaičiavimai, fotokopija.

19. Skundo pateikėjo teigimu, šiuo klausimu reikia atsakyti į šiuos klausimus: ar informacija, pateikta visuotinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodikoje „informacijaapie aplinką“,atskleidus tą dokumentą būtų pakenkta saugomam interesui ir, jei taip, ar yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją?

20. Skundo pateikėjo teigimu, projekto taršos anglies dioksidu intensyvumas yra „informacijaapie aplinką“Orhuso konvencijos 2 straipsnio 3 dalies ir Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies d punkto tikslais. Kadangi EIB metodika buvo nustatyta siekiant apskaičiuoti taršos anglies dioksidu intensyvumą arba, kitaip tariant, kiekybiškai įvertinti EIB finansuojamų projektų poveikį į aplinką išmetamam teršalų kiekiui, visuotinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodika yra informacija apie į aplinką išmetamą teršalų kiekį pagal Konvencijos 2 straipsnio 3 dalies b punktą ir Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktį. Remdamasis šia metodika, EIB nuspręs finansuoti arba nefinansuoti tam tikrus projektus, atsižvelgdamas į išmetamų teršalų kiekį arba į teršalų išmetimo į aplinką pokyčius dėl projekto.

21. Skundo pateikėjas taip pat nesutiko su EIB pateiktu Orhuso konvencijos aiškinimu, kiek tai susiję su viršesnio viešojo intereso kriterijumi. Pasak skundo pateikėjo, EIB nurodė, kad „pagrindinisklausimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra tai, kad viršesnis viešasis interesas taikomas tik teršalų išmetimui į aplinką“. Tai neteisinga, sakė skundo pateikėjas. Automatinis viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją egzistavimas taikomas tik informacijai apie išmetamuosius teršalus. Vis dėlto pagal Orhuso konvenciją reikalaujama įvertinti, ar yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją, kiek tai susiję su visomis Orhuso konvencijos 4 straipsnyje numatytomis teisės susipažinti su dokumentais išimtimis. Be to, Reglamente Nr. 1049/2001 reikalaujama, kad atskleidimo kriterijus būtų taikomas viršesniam viešajam interesui, palyginti su visomis išimtimis.

Ombudsmeno preliminarus vertinimas, po kurio buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

Įžanginės pastabos

22. Ombudsmenas pripažino, kad verta pagirti daugelį aspektų, susijusių su tuo, kaip EIB bendradarbiavo su skundo pateikėju. EIB siekė suprasti daugelį sudėtingų ir įvairių skundo pateikėjo prašymų ir į juos atsakyti. Konkrečiai, EIB ne tik pateikė skundo pateikėjui daug dokumentų ir informacijos, bet ir surengė praktinį seminarą suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant skundo pateikėją, kad paaiškintų ir aptartų savo požiūrį į anglies dioksido išmetimo rodiklio vertinimą. Šiomis aplinkybėmis EIB nurodė, kad toliau tobulindamas metodiką jis atsižvelgė į skundo pateikėjo atsiliepimus. Šios pagirtinos pastangos parodė, kad EIB iš esmės parodė aiškų įsipareigojimą veikti skaidriai ir konstruktyviai bendradarbiauti su pilietine visuomene.

23. Nepaisant šių pagirtinų EIB pastangų, ombudsmenas pabrėžė, kad EIB turi bendrą teisinę pareigą paprašius viešai skelbti visus savo turimus dokumentus, išskyrus atvejus, kai taikoma išimtis dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Jeigu laikoma, kad šio dokumento atskleidimui taikoma visuomenės teisės susipažinti su dokumentu išimtis, EIB turi išnagrinėti, ar dokumento atskleidimą pateisina viršesnis viešasis interesas.

24. Ombudsmenas pažymėjo, kad EIB atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. dokumentas "Projektų išmetamo ŠESD kiekio ir išmetamųjų teršalų kiekio pokyčių vertinimo metodikos" buvo paskelbtas EIB interneto svetainėje 2012 m. rugsėjo 21 d. EIB pasiūlė, kad šio dokumento pateikimas reiškia, kad jis patenkino skundo pateikėjo teiginį šiame tyrime. Ombudsmenas suprato, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. viešai paskelbtame dokumente išdėstyta metodika, kurią EIB turi taikyti toliau, užbaigus bandomąjį projektą. Vis dėlto šis dokumentas nebuvo šiame tyrime nagrinėjamas dokumentas, t. y. konkreti pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsako vertinimo metodika, kuri buvo naudojama vertinant anglimis kūrenamą elektros energijos gamybos įrenginį Lenkijoje ir kuri buvo parengta prieš galutinę metodikų dokumento, kurį dabar priėmė ir paskelbė EIB, redakciją.

Teisinė sistema

25. Orhuso konvencija dabar yra neatsiejama Sąjungos teisinės sistemos dalis[14]. ES institucijos privalo laikytis Orhuso konvencijos, kuri yra viršesnė už ES antrinės teisės aktus[15].

26. Orhuso reglamente, pagal kurį Orhuso konvencija taikoma ES institucijoms ir organams, teigiama, kad galimybė visuomenei susipažinti su„informacija apie aplinką“ES lygmeniu turėtų būti suteikta Reglamentu 1049/2001[16], atsižvelgiant į bet kokias konkretesnes Orhuso reglamente nustatytas visuomenės teisės susipažinti su informacija išimtis.

27. Ombudsmenas pažymėjo, kad, oficialiai laikantis šių taisyklių, EIB skaidrumo politikos ii.8 skirsnyje konkrečiai nustatyta, kad: „Skaidrumopolitika aiškinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir Orhuso reglamento nuostatas, kai jos taikomos.“

28. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamojoje dalyje, visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais yra susijusi su šių institucijų demokratiniu pobūdžiu[17]. Šiuo tikslu Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama, kaip matyti iš jo 4 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio, kuo labiau įgyvendinti visuomenės teisę susipažinti su institucijų dokumentais[18].

29. Vis dėlto šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, grindžiami viešaisiais ar privačiaisiais interesais. Konkrečiau kalbant, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 11 konstatuojamąją dalį jo 4 straipsnyje numatytos kelios išimtys, kuriomis institucijos gali remtis atsisakydamos leisti susipažinti su dokumentu, kai jo atskleidimas pakenktų vieno iš šia nuostata saugomų interesų apsaugai. Tačiau, kadangi šios išimtys nukrypsta nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai[19].

30. Atsižvelgiant į būtinybę griežtai aiškinti ir taikyti bet kokią visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtį, aplinkybė, kad dokumentas susijęs su institucijos sprendimų priėmimo procesu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalį, savaime negali pateisinti šios išimties taikymo, nes ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei atitinkamo (-ų) dokumento (-ų) atskleidimas iš tikrųjų gali rimtai pakenkti sprendimų priėmimo proceso apsaugai. Be to, rizika pakenkti šiam saugomam interesui turi būti pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė[20].

31. Ombudsmenas pažymėjo, kad laikotarpiu iki sprendimo priėmimo gali būti pakenkta institucijos sprendimų priėmimo procesui, nes trečiosios šalys, turėdamos galimybę susipažinti su dokumentu, kuriuo sprendimus priimantys asmenys naudosis priimdami savo sprendimus, gali daryti „nepagrįstąspaudimą“sprendimus priimantiems asmenims. Tas „nepagrįstasspaudimas“sprendimus priimantiems asmenims gali būti nukreiptas į laiko keitimą (pavyzdžiui, nederamas spaudimas sprendimus priimantiems asmenims nustoti svarstyti ir greitai priimti sprendimą) arba į sprendimo turinio keitimą (pavyzdžiui, lobistinė veikla siekiant alternatyvių rezultatų). Siekdama įrodyti, kad taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, institucija turi pateikti paaiškinimą, iš kurio būtų matyti, kad toks nederamas spaudimas sprendimus priimantiems asmenims yra pagrįstai numatomas, o ne vien hipotetinis. Šis paaiškinimas turėtų būti susijęs ne tik su galimu nederamu spaudimu sprendimus priimantiems asmenims, bet ir su tikimybe, kad toks nederamas spaudimas sprendimus priimantiems asmenims būtų tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad rimtai pakenktų sprendimų priėmimo procesui[21].

32. Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad Orhuso reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, kaip specialioje taisyklėje, susijusioje su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio nuostatomis, yra patikslinimų, susijusių su siauru šioje nuostatoje numatytų išimčių aiškinimu ir skirtingų interesų palyginimu, o tai gali lemti išsamesnę prieigą prie informacijos apie aplinką nei prie kitos informacijos, esančios institucijų turimuose dokumentuose[22]. 6 straipsnio 1 dalyje atsižvelgiama į konkrečią Orhuso konvencijos nuostatą dėl informacijos, susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką, atskleidimo. Tačiau tai, kad ši prezumpcija taikoma tik informacijai, susijusiai su teršalų išmetimu į aplinką, neturėtų būti suprantama kaip reiškianti, kad kitai informacijai apie aplinką netaikomas sustiprinto viešojo intereso kriterijus, susijęs su viešu atskleidimu. Orhuso reglamento 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad ES institucijos ir organai, nagrinėdami visus prašymus leisti visuomenei susipažinti su jų turimais dokumentais, kuriuose yra informacijos apie aplinką, atliktų pusiausvyros tyrimą, kad nustatytų, ar visuomenės interesas susipažinti su informacija apie aplinką, kuris visada egzistuoja, yra viršesnis už interesą neatskleisti informacijos[23].

Galimybė susipažinti su pasauline šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodika

33. EIB pirmiausia suabejojo, ar skundo pateikėjo reikalaujama bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodika iš tiesų yra „informacijaapie aplinką“. (Žr. 13 dalį dėl Orhuso konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos sąvokos „informacija apie aplinką“ apibrėžties[24].)

34. Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad metodika, kurią viešojo administravimo institucija naudoja pasauliniam šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsakui matuoti ir vertinti, siekdama įvertinti, ar elektrinės modernizavimą gali finansuoti EIB, yraplano arba programos,darančių arba galinčių daryti poveikįaplinkos elementų, pavyzdžiui, oro ir atmosferos, vandens, dirvožemio, žemės, kraštovaizdžio ir natūralių vietovių, biologinės įvairovės ir jos komponentų, įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus, būklei ir šių elementų sąveikai,dalis. Taigi metodika yra „informacijaapie aplinką“,kaip apibrėžta Orhuso konvencijoje ir Orhuso reglamente.

35. Tada EIB teigė, kad metodikos atskleidimas rimtai pakenktų EIB sprendimų priėmimo procesui. Ji nurodė, kad, kai tik metodika bus baigta rengti, ji persvarstys skundo pateikėjo prašymą atskleisti informaciją.

36. Atrodo, kad EIB teigė, jog metodiką (nepaisant to, kad ji buvo naudojama anglimis kūrenamai elektros energijos gamybos jėgainei Lenkijoje įvertinti) EIB peržiūrėjo ir iš dalies pakeitė, kad nuspręstų, kokie metodai būtų tinkami galutiniai. Taip pat paaiškėjo, kad atskleidus Pietų Lenkijos projektui įvertinti naudotą metodiką būtų labai pakenkta sprendimų priėmimo procesui, kurio rezultatas – galutinių metodikų priėmimas.

37. Ombudsmenas nebuvo įsitikinęs, kad EIB pakankamai teisiškai įrodinėjo, jog atitinkamo dokumento atskleidimas rimtai pakenktų šiam sprendimų priėmimo procesui. Ji neįrodė, kad atskleidus dokumentą jai būtų daromas tokio pobūdžio ir intensyvumo spaudimas, kad būtų rimtai pakenkta jos sprendimų priėmimo procesui. EIB net bendrai nenurodė, iš ko jis tikisi tokio nederamo spaudimo. Ji taip pat nepaaiškino, kodėl toks nederamas spaudimas sprendimus priimantiems asmenims būtų tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad rimtai pakenktų sprendimų priėmimo procesui. Tai, kad EIB pakvietė diskusijas su skundo pateikėju ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dėl savo metodikų šioje srityje, veikiau rodo, kad EIB norėjo išgirsti nuomones apie savo metodikų projektų pranašumus ir trūkumus, įskaitant poveikio aplinkai vertinimo metodiką, naudojamą vertinant Pietų Lenkijos projektą. Iš šių iniciatyvų paaiškėjo, kad EIB dialogą vertino kaip priemonę metodikoms tobulinti, o ne kaip priemonę pakenkti galutinių metodikų priėmimo procesui.

38. Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad, nepaisant EIB teiginio, jog aptariama metodika yra „vykdomasdarbas“,EIB, vertindamas Pietų Lenkijos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos projektą, taikė šią metodiką.

39. Todėl ombudsmenas laikėsi preliminarios nuomonės, kad EIB neteisingai rėmėsi Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 numatyta išimtimi, susijusia su institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga, nes tinkamai nepagrindė savo sprendimo.

40. Atsižvelgdamas į šią išvadą, ombudsmenas pasiūlė EIB apsvarstyti galimybę suteikti visapusišką galimybę susipažinti su prašomu dokumentu. Tuo atveju, jei EIB primygtinai reikalautų, kad dokumento atskleidimas rimtai pakenktų jo sprendimų priėmimo procesui, jis turėtų išsamiai pagrįsti savo poziciją[25]. Be to, EIB turėtų atlikti pusiausvyros tyrimą, būtiną siekiant nustatyti, ar šiuo atveju yra viršesnis viešasis interesas suteikti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais. Jei ji padaro išvadą, kad tokio viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją nėra, ji turėtų pateikti išsamius paaiškinimus, kodėl taip nėra.

41. Ombudsmenas pažymėjo, kad visuomenės interesas atskleisti informaciją, kuris nagrinėjamas galimybės susipažinti su dokumentais bylose, susijusiose su informacija apie aplinką, yra visuomenės interesas užtikrinti veiksmingesnę aplinkos apsaugą užtikrinant didesnį skaidrumą aplinkosaugos klausimu. Jos nuomone, šiuo atveju iš tiesų yra toks viršesnis viešasis interesas. Pirma, kalbant apie minėtą Orhuso reglamento 6 straipsnio 1 dalį (žr. šio sprendimo 33 punktą), atrodo, kad informacija iš tiesų yra susijusi su teršalų išmetimu į aplinką, nes aptariama metodika buvo naudojama nustatant projekto taršos anglies dioksidu intensyvumą[26]. Antra, atrodo, kad yra dar vienas viešasis interesas išsiaiškinti procesą, po kurio buvo patvirtintas EIB finansavimas Pietų Lenkijos anglimis kūrenamai elektros energijos gamybos elektrinei, siekiant užtikrinti, kad EIB teisingai išanalizuotų šį projektą.

Argumentai, pateikti ombudsmenui po jo draugiško sprendimo pasiūlymo

42. 2014 m. vasario 27 d. raštu EIB informavo ombudsmenę, kad, remdamasis jos pasiūlymu, suteikė skundo pateikėjai visapusišką prieigą prie savo visuotinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodikos, taikomos Pietų Lenkijos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos projektui.

43. 2014 m. kovo 21 d. skundo pateikėjas pareiškė esąs patenkintas ombudsmeno tyrimo rezultatais.

Ombudsmeno vertinimas po jo draugiško sprendimo pasiūlymo

44. Ombudsmenė palankiai vertina tai, kad EIB pritarė jos pasiūlymui dėl draugiško sprendimo ir taip patenkino skundo pateikėjos prašymą.

B. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

EIB pritarė ombudsmeno pasiūlytam draugiškam sprendimui. Todėl ji užbaigia tyrimą.

Skundo pateikėjas ir EIB bus informuoti apie šį sprendimą.

 

Emily O'Reilly

Priimta Strasbūre 2014 m. gegužės 21 d.

---

[1] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

[2] Savo interneto svetainėje "CEE Bankwatch Network" visame Vidurio ir Rytų Europos regione stebi tarptautinių finansų įstaigų veiklą ir siūlo konstruktyvias aplinkos ir socialines alternatyvas jų remiamai politikai ir projektams. Žr. http://bankwatch.org/.

[3] Skundas pateiktas atsižvelgiant į skundo pateikėjo EIB pateiktus prašymus dėl daugelio susijusių dokumentų. Tačiau šis kaltinimas susijęs tik su galimybe visuomenei susipažinti su pasauline šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklio vertinimo metodika.

[4] EIB teigimu, EIB finansuojamas projektas apima pažangiausio didelio efektyvumo antracitu kūrenamos kogeneracijos įrenginio ir susijusios infrastruktūros statybą. Pradėjęs veikti tas įrenginys pakeistų neefektyvų antracitu kūrenamą kogeneracinį įrenginį.

[5] 1998 m. birželio 25 d. Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. (Buvusi) Europos bendrija prie Orhuso konvencijos prisijungė 2005 m. vasario mėn. Žr. 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (2005/370/EB), OL 2005 L 124, p. 1.

[6] 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13).

[7] Terminas „komercinisinteresas“apima Banko sudarytus konfidencialumo susitarimus.

[8] skirsnis išdėstytas taip:

„Vadybos komitetopasiūlymas direktorių valdybai dėl projekto finansavimo nepateikiamas tol, kol jo nepatvirtina direktorių valdyba. Viešojo sektoriaus projektų atveju Valdymo komiteto pasiūlymas bus atskleistas paprašius. Privačiojo sektoriaus projektų atveju informacija, kurią banko privačiojo sektoriaus partneriai nurodė kaip konfidencialią, negali būti atskleista.“

[9] skirsnis išdėstytas taip:

„Visiviešojo sektoriaus projektai, taip pat visi privačiojo sektoriaus projektai, dėl kurių paskelbtas tarptautinis konkursas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) kurių poveikio aplinkai vertinimas (PAV) buvo atliktas, yra įtraukti į Banko interneto svetainėje skelbiamą projektų sąrašą likus ne mažiau kaip 3 savaitėms iki valdybos patvirtinimo. Tačiau tam tikri privačiojo sektoriaus projektai neskelbiami prieš valdybos patvirtinimą, o kai kuriais atvejais – prieš pasirašant paskolą, kad būtų apsaugoti pagrįsti komerciniai interesai.“

[10] EIB taip pat paaiškino, kad 2011 m. gegužės mėn. jis pirmą kartą paskelbė "EIB bandomąjį anglies pėdsako tyrimą: Projektų išmetamo ŠESD kiekio ir teršalų išmetimo pokyčių vertinimo metodikų projektų santrauka“. Remiantis keitimusi informacija su pilietine visuomene, dokumentas buvo patikslintas, atnaujintas ir paskelbtas 2011 m. spalio 26 d.

[11] 5.2.5 skirsnyje nustatyta, kad „prieiganesuteikiama, jeigu ją atskleidus būtų rimtai pakenkta Banko sprendimų priėmimo proceso vientisumui. Bankas gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, jei prašymas susijęs su rengiama medžiaga arba nebaigtais rengti dokumentais ar duomenimis arba jei prašymas susijęs su vidaus ryšiais, kai tokia išimtis numatyta nacionaliniuose įstatymuose arba įprastoje praktikoje, atsižvelgiant į visuomenės interesą atskleisti informaciją.“

[12] 2009 m. sausio mėn. EIB pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama įvertinti jo finansuojamų projektų anglies pėdsaką, kad būtų galima geriau suprasti EIB indėlį į pasaulyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

[13] http://www.eib.org/about/documents/footprint-methodologies.htm

[14] Žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. SprendimoClientEarth prieš Komisiją , T-111/11, dar nepaskelbto Rinkinyje, 85 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

[15] Žr. 2012 m. birželio 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimoStichting Natuur en Milieu ir Pesticide Action Network Europe prieš Komisiją, T-338/08, dar nepaskelbto Rinkinyje, 52 punktą.

[16] Orhuso reglamento preambulės 15 punktas.

[17] Žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. SprendimoClientEarth prieš Komisiją , T-111/11, dar nepaskelbto Rinkinyje, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

[18] Ten pat, 47 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

[19] Ten pat, 48 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

[20] Žr. 2008 m. birželio 22 d. Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, Rink. p. I-4723, 43 ir 63 punktus.

[21] Žr. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 1817/2010/(DK)RA, kurį galima rasti adresu http://www.ombudsman.europa.eu/cases/decision.faces/en/51791/html.bookmark, 43 punktas.

[22] Orhuso reglamento 6 straipsnio 1 dalyje dėl Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies nustatyta, kad „atsisakymo pagrindai aiškinami siaurai, atsižvelgiant į visuomenės interesą atskleisti informaciją ir į tai, ar prašoma informacija yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką“.

[23] Šiuo klausimu žr. 2008 m. birželio 22 d. Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, Rink. p. I-4723, 44, 45 ir 67 punktus.

[24] Orhuso reglamente pateikta informacijos apie aplinką apibrėžtis grindžiama Orhuso konvencijos formuluote.

[25] Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pažymi, kad EIB nurodytas trejų metų bandomasis projektas baigtas ir kad EIB jau 2012 m. rugsėjo 21 d. paskelbė metodiką, kurią dabar taiko. Žr. 14 išnašą.

[26] Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas atkreipia dėmesį į naujausią 2013 m. spalio 8 d. Bendrojo Teismo praktiką byloje T-545/11 Stichting Greenpeace Nederland prieš Europos Komisiją (dar nepaskelbta), 72 punktą, kuriame Teismas nurodo, kad informacija apie duomenų analizės ir patvirtinimo metodus gali būti laikoma informacija, susijusia su teršalų išmetimu į aplinką, jei išnagrinėjus prašomą dokumentą paaiškėja, kad jame yra informacijos, leidžiančios pakankamai tiesiogiai nustatyti teršalų išmetimo į aplinką lygį.