Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas yra pilietinės visuomenės organizacija, kuri, remiantis jos interneto svetaine, yra beveik 200 viešojo intereso grupių, profesinių sąjungų, akademinės bendruomenės ir viešųjų reikalų įmonių, kurioms rūpi didėjanti įmonių lobistų įtaka Europos politinei darbotvarkei ir jos poveikis politikos formavimui ES, koalicija.

2. 2008 m. rugpjūčio 8 d. skundą pateikusią koaliciją sudaranti organizacija išsiuntė atvirus laiškus Europos Komisijos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui, kuriuose atkreipė Komisijos dėmesį į tam tikrus su ekspertų grupėmis susijusius klausimus. Tai darydama ji rėmėsi Komisijos ekspertų žinių rinkimo ir naudojimo principais ir gairėmis [1], taip pat minimaliais konsultavimosi standartais [2]. Iš esmės skundo pateikėjas pabrėžė, kad siekiant skaidrumo svarbu, jog visuomenė žinotų, su kuo ir kodėl konsultuojamasi, ir paprašė paskelbti Komisijai patariančių ekspertų grupių narių sąrašus. Be to, ji teigė, kad konkrečios interesų grupės turi privilegijuotą galimybę kreiptis į Komisiją ir kad, priešingai nei nurodyta pirmiau minėtuose Komisijos komunikatuose, verslo interesai sudaro absoliučią daugumą visų kitų nevyriausybinių subjektų, su kuriais konsultuotasi, atžvilgiu. Skundo pateikėjas paragino Komisiją nustatyti nuoseklius narystės atrankos kriterijus ir į juos įtraukti „aiškų apibrėžimą, ką reiškia vienodas, proporcingas ir dalyvaujamasis atstovavimas visoms susijusioms ir paveiktoms visuomenės grupėms“.

3. 2008 m. rugsėjo 19 d. raštu Komisijos generalinis sekretorius atsakė Komisijos vardu ir pareiškė, kad skaidrumas yra vienas svarbiausių Komisijos strateginės darbotvarkės klausimų įgyvendinant Europos skaidrumo iniciatyvą. Naujausias pokytis šioje srityje – sukurtas internetinis atstovavimo interesų grupėms registras ir ekspertų grupių registras (įskaitant ekspertų grupių narių vardų ir pavardžių skelbimą nuo 2006 m.). Be to, Komisija priėmė Horizontaliąsias ekspertų grupių taisykles (SEC(2005)1004), kurių turi laikytis visos jos tarnybos, sudarydamos ekspertų grupę, skirdamos jos ekspertus arba organizuodamos jos posėdžius. Komisijos generalinis sekretorius paaiškino, kad ekspertų grupių vaidmuo – teikti aukšto lygio technines ekspertines žinias Komisijos tarnyboms, o ne atstovauti interesams. Todėl ekspertų atrankos pagrindas yra jų specialiosios žinios, nors jie taip pat gali atstovauti konkretiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kad pusę ekspertų grupių sudaro nacionalinių administracijų ekspertai, likusių grupių sudėtis yra nevienoda – jose dalyvauja akademikai ar mokslininkai, dirbantys individualiai, valstybės pareigūnai, NVO ir verslo sektoriaus atstovai. Komisijos teigimu, bendra ekspertų grupių sudėtis yra subalansuota: NVO, profesinėms sąjungoms ir verslo sektoriui atstovaujama 25 proc. ekspertų grupių, akademikams ir mokslininkams – 30 proc., o viešojo sektoriaus specialistams – 70 proc. ekspertų grupių.

4. Dėl skundo pateikėjo raštuose nurodytų konkrečių grupių Komisijos generalinis sekretorius pateikė priedą „Techninė informacija, susijusi su tam tikromis grupėmis, priklausančiomis [3] GD „Įmonės ir pramonė“, Aplinkos GD, Mokslinių tyrimų GD, Transporto ir energetikos GD ir Sveikatos ir vartotojų reikalų GD kompetencijai“. Dėl šių ekspertų grupių sudėties Komisija paragino skundo pateikėją atsižvelgti į šiuos veiksnius: i) sudėtis priklauso nuo konkretaus grupės tikslo ir (arba) įgaliojimų, ii) ekspertų grupės nepriima sprendimų, iii) dėl bet kurio vieno pasiūlymo galėtų būti konsultuojamasi su keliomis grupėmis ir iv) ekspertų grupės yra tik vienas būdas rinkti patirtį arba prašyti įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės, atsižvelgiant į tai, kad Komisija naudoja papildomas arba alternatyvias ekspertinių žinių rinkimo ir (arba) atstovavimo interesų grupėms priemones, pavyzdžiui, tyrimus, Europos agentūras, žaliąsias knygas, klausymus ir kt.

5. Kalbant apie ekspertų grupės narių vardų ir pavardžių paskelbimą, Komisija pakartojo savo įsipareigojimą tai padaryti, tačiau paaiškino, kad tai galima numatyti tik individualiai dalyvaujantiems asmenims. Kai organizacijai pagal rotacijos principą atstovauja asmenys, būtų skelbiamas organizacijos pavadinimas. Komisija patikino skundo pateikėją, kad asmenų pavardžių skelbimo procesas bus baigtas iki 2008 m. pabaigos. Komisija taip pat paaiškino, kad ji atlieka ekspertų grupių horizontaliųjų taisyklių vertinimą, kad įvertintų, ar būtų galima atlikti tolesnius patobulinimus.

6. 2008 m. gruodžio 16 d. atvirame laiške skundo pateikėjas palankiai įvertino pažangą, padarytą atskleidžiant informaciją apie narystę ekspertų grupėse, ir pripažino Komisijos tikslą iki 2009 m. sausio mėn. paskelbti visus vardus ir pavardes. Tačiau ji pažymėjo, kad vis dar trūksta pagrindinės informacijos apie du trečdalius grupių. Skundo pateikėjas paprašė Komisijos paaiškinti šiuos rašte iškeltus klausimus: Pirma, skundo pateikėjas teigė, kad narystė ekspertų grupėje turėtų priklausyti nuo eksperto vardo ir pavardės atskleidimo, o siekiant skaidrumo konfidencialumas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Antra, skundo pateikėjas paprašė patvirtinti, kad Komunikatas dėl minimalių konsultavimosi standartų ir Ekspertų rinkimo ir naudojimo gairės taikomos ekspertų grupėms. Trečia, skundo pateikėjas paprašė Komisijos pateikti nuomonę dėl to, ar tam tikros grupės laikosi pirmiau minėtų komunikatų [4]. Ketvirta, skundo pateikėjas išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos teiginio, kad „ekspertinių žinių kokybė yra svarbesnė už atstovavimą interesų grupėms“ir kad „kiekviename posėdyje pristatomų atskirų ekspertų lygis ir kokybė dažnai yra svarbesni nei skirtingiems interesams atstovaujančių ekspertų skaičius“. Pasak skundo pateikėjo, tai paaiškina, kodėl ekspertų grupių sudėtis yra nepakankamai įvairi, kad būtų užtikrintas atstovavimas „mokslinio požiūrio skirtumams“. „[D] jei trūko tam tikrų ekspertinių žinių ir skirtingų institucinių ryšių, pavyzdžiui, universitetų ir viešojo intereso organizacijų, o atitinkamos ekspertinės žinios Komisijai turėtų būti teikiamos tik toms įmonėms, kurios yra tiesiogiai finansiškai suinteresuotos tam tikromis ES politikos sritimis. Penkta, skundo pateikėjas išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos teiginio, kad organizacijų skaičius ekspertų grupėje nedaro poveikio interesų pusiausvyrai, ir paaiškino, kad tai, kiek kartų atstovaujama konkrečiam požiūriui, gali turėti įtakos sprendimų priėmimui grupėje. Galiausiai skundo pateikėjas nesutiko su teiginiu, kad horizontaliosiomis ekspertų grupių taisyklėmis užtikrinamas skaidrumas. Todėl buvo malonu girdėti, kad šios taisyklės turi būti vertinamos. Be to, skundo pateikėjas išreiškė įsitikinimą, kad Komisija turėtų nustatyti atvirą, skaidrų ir įtraukų ekspertų grupės narių atrankos procesą.

7. 2009 m. kovo 9 d. Komisija pranešė skundo pateikėjui, kad nors jis oficialiai negavo 2008 m. gruodžio 16 d. rašto, šis raštas pridėtas prie parlamentinio klausimo E-7074/08. Komisija laikėsi nuomonės, kad 2009 m. kovo 6 d. Komisijos pirmininko atsakyme į šį klausimą buvo atsakyta į daugumą šiame rašte iškeltų klausimų. Komisija taip pat informavo skundo pateikėją, kad 2009 m. sausio mėn. baigtas rengti viešas ekspertų grupių registras.

8. Komisijos atsakymas į Parlamento klausimą Nr. E-7074/08 yra toks. Kalbant apie ekspertų vardų ir pavardžių atskleidimą, Komisija iš esmės nurodė, kad nariai, prieštaraujantys informacijos skelbimui, turi pateikti pagrįstas priežastis, o jei to nepadaro, tokie asmenys nebegali būti ekspertų grupių nariais. Kalbant apie Komunikato dėl minimaliųjų konsultavimosi standartų taikymą, Komisija patvirtino, kad jie taikomi ekspertų grupėms, dalyvaujančioms įvairiuose politikos formavimo ciklo etapuose, tačiau jie nėra svarbūs, kai ekspertų grupės sprendžia grynai techninius klausimus. Dėl šešių ekspertų grupių, kurias skundo pateikėjas paminėjo 2008 m. gruodžio 16 d. rašte, atitikties atitinkamiems komunikatams Komisija nurodė, kad taip yra penkių iš jų atveju, o viena grupė nebuvo susitikusi nuo 2004 m. Komisija atmetė teiginį, kad yra kompromisas tarp ekspertinių žinių kokybės ir požiūrių įvairovės. Komisija gynė savo ankstesnį teiginį, kad „organizacijų skaičius nelaikomas interesų pusiausvyros kriterijumi“. Galiausiai Komisija nurodė nemananti, kad būtina nustatyti bendruosius atrankos kriterijus. Ekspertų atranka, kai Komisija siekia gauti geriausias turimas ekspertines žinias ir užtikrinti subalansuotą atstovavimą atitinkamiems interesams, gali priklausyti nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, atitinkamos srities ir grupės įgaliojimų. Kai reikia paskirti šių grupių ekspertus, atrankos kriterijus Komisija nustato kvietime teikti paraiškas.

9. 2009 m. liepos 31 d. raštu skundo pateikėjas Komisijai pateikė skundą dėl to, kad „Komisija neužtikrina pakankamo ekspertų grupių sudėties skaidrumo ir nesiėmė pakankamų veiksmų nesubalansuotai tam tikrų ekspertų grupių sudėčiai ištaisyti.“Konkrečiai skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos pozicija, išdėstyta ankstesniame susirašinėjime ir Komisijos atsakyme į Parlamento klausimą E-7074/08: i) informacija apie narystę ekspertų grupėse nėra išsami; ii) Komunikato dėl konsultacijų minimalūs standartai taikomi ekspertų grupėms, sprendžiančioms techninius klausimus; iii) tam tikros ekspertų grupės, kuriose dominuoja pramonės atstovai, nesilaiko atitinkamų komunikatų; iv) būtina patvirtinti naujus ekspertų grupių atrankos kriterijus; v) turėtų būti paskelbtos priežastys, dėl kurių ekspertų grupės nariams neleidžiama atskleisti informacijos; ir vi) įmonių atstovai ir lobistai negali dalyvauti kaip individualūs asmenys. Skundo pateikėjas paprašė Komisijos imtis veiksmų atsižvelgiant į pirmiau pateiktą nuomonę.

10. 2009 m. spalio 23 d. raštu Komisija atsakė skundo pateikėjui, padėkojo jam už 2009 m. rugsėjo 22 d. susitikimą su Komisija neoficialiai diskusijai ir atsakė į skundo pateikėjo rašte iškeltus klausimus tokia tvarka, kokia jie buvo išdėstyti.

i) Kalbant apie informacijos apie narystę Ekspertų grupių registre atskleidimą, Komisija gynė savo pareiškimą, kad šiuo metu atskleidžiama visa informacija. Konkrečiai Komisija paaiškino, kad skundo pateikėjo rašte buvo nurodytos 103 grupės. Iš tiesų 44 iš jų sudaro tik nacionalinės valdžios institucijos, o ekspertų grupių posėdžiuose dalyvaujantys ekspertai nėra skiriami vardiniu būdu. Tokiais atvejais pakanka nurodyti nacionalinę instituciją. Kalbant apie kitas 38 grupes, Komisija padėkojo skundo pateikėjui už tai, kad jis atkreipė dėmesį į registre esančias faktines klaidas, kurios vėliau buvo ištaisytos. Ji klaidas priskyrė dideliam informacijos kiekiui ir ribotiems turimiems ištekliams ir įsipareigojo pagerinti informaciją apie ekspertų grupes. 20 atvejų Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjo teiginiai buvo nepagrįsti nei dėl to, kad sąrašas iš tikrųjų pateiktas, nei dėl to, kad „registre pateikta informacija neleidžia teigti, kad nariai atstovauja pramonei, todėl pramonės narių vardų ir pavardžių nurodyti nereikia.“Dėl likusios grupės Komisija pripažino, kad sąrašas jai nebuvo pateiktas. Informacija apie šią grupę buvo išbraukta iš registro,„nes atrodė, kad tai ne tikra ekspertų grupė, o veikiau keletas vienkartinių posėdžių“.

ii) Dėl Komunikato dėl minimalių konsultavimosi standartų taikymo Komisija nurodė, kad jis taikomas tik tada, kai Komisija nori paskatinti suinteresuotąsias šalis prisidėti prie politikos formavimo prieš Komisijai priimant sprendimą ir konsultuojantis dėl pagrindinių politikos iniciatyvų. Komunikatas galėtų būti taikomas „ekspertų grupėms, sprendžiančioms klausimus, kurie nėra politikos formavimo ciklo dalis, jeigu jos yra pritaikytos vykdytinoms užduotims“.

iii) Dėl ekspertų grupių sudėties Komisija nurodė, kad „narystę ekspertų grupėse visų pirma lemia grupės įgaliojimai ir (arba) užduotys ir konkrečios reikalingos ekspertinės žinios. Kai Komisija skiria ekspertus kaip individualius asmenis, atranka atliekama, visų pirma skelbiant kvietimą (-us) teikti paraiškas. Kartais ekspertų grupių sudėtį nustato teisės aktų leidėjas. Be to, ekspertų grupės yra tik vienas būdas rinkti ekspertines žinias siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomones. Iš tiesų ekspertų grupių darbą dažnai papildo kitos priemonės ir procesai, pavyzdžiui, tyrimai, viešos konsultacijos, Europos agentūros, žaliosios knygos ir klausymai. Todėl bendras suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir įsitraukimo lygis tam tikru klausimu turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į visas iniciatyvas, kurių ėmėsi Komisija, o ne vien į atskirų ekspertų grupių sudėtį.“

iv) Kalbant apie bendrųjų ekspertų grupių narių atrankos kriterijų rengimą, Komisija pabrėžė, kad „ekspertų atranka priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, atitinkamos srities, grupės įgaliojimų, konkrečių reikalingų ekspertinių žinių, taip pat galimų atrankos procedūrų, kurias teisės aktų leidėjas gali nustatyti sudarydamas ekspertų grupes. Kai Komisija skiria ekspertus kaip individualius asmenis, visada siekiame organizuoti atrankos procesą taip, kad būtų užtikrintas aukštas kompetencijos lygis ir, kai įmanoma, geografinė ir lyčių pusiausvyra, kartu išvengiant bet kokio interesų konflikto. Kaip jau minėta, atranka vykdoma, inter alia, skelbiant kvietimus teikti paraiškas.“ Komisija pareiškė, kad yra įsipareigojusi didinti skaidrumą ir, atnaujindama ekspertų grupių sistemą, apsvarstys tolesnius veiksmus taikytinų atrankos procedūrų tobulinimo linkme.

v) Dėl kiekvienos grupės ekspertų skaičiaus paskelbimo registre ir priežasčių, dėl kurių nenurodomi tam tikri vardai ir pavardės, Komisija paaiškino, kad nuo paskelbimo nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, jei atskleidus eksperto vardą ir pavardę galėtų kilti pavojus jo saugumui ar neliečiamumui arba būtų nepagrįstai pažeistas jo privatumas. Jeigu registre būtų paskelbta konkreti anonimiškumo priežastis, kiltų pavojus, kad atitinkamas asmuo bus identifikuotas, o tai galėtų pažeisti eksperto privatumą ir asmens duomenis.

vi) Kalbant apie pramonės atstovų dalyvavimą asmeniškai, Komisija pabrėžė konkrečių ekspertų grupei reikalingų ekspertinių žinių, kurios gali pateisinti pramonės nario dalyvavimą, svarbą. Kai tokie ekspertai skiriami individualiai, „jie privalo pasirašyti rašytinį pareiškimą, kad veiktų viešojo intereso labui, kartu su pareiškimu, ar yra kokių nors interesų, kurie pakenktų jų nepriklausomumui. Jei ekspertai atsisako pasirašyti šias deklaracijas, jie neįtraukiami į ekspertų grupes.“ Tada Komisija išanalizavo ekspertų grupių, kaip diskusijų ir idėjų svarstymo forumų, kurių pagrindinė funkcija – teikti Komisijai aukšto lygio ekspertines žinias, vaidmenį. Tačiau ji pridūrė, kad siūlydama naują politiką ar priemonę ji išlieka visiškai nepriklausoma. Kalbant apie visų viešojo intereso deklaracijų ir interesų konfliktų deklaracijų skelbimą, Komisija paaiškino, kad tai nebūtų naudinga, nes daugeliu atvejų atitinkami dokumentai yra tik pasirašytos standartinės deklaracijos. Jei visuomenės narys domisi konkrečiu šių pareiškimų turiniu, jis gali pateikti prašymą leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001.

11. Rašto priede Komisija pateikė išsamią informaciją apie skundo pateikėjo rašte nurodytas atskiras ekspertų grupes. Tai šešios Įmonių generalinio direktorato valdomos grupės, dvi Mokslinių tyrimų generalinio direktorato valdomos grupės, dvi Vidaus rinkos generalinio direktorato valdomos grupės, viena Aplinkos generalinio direktorato valdoma grupė, viena Informacinės visuomenės generalinio direktorato valdoma grupė ir viena Transporto ir energetikos generalinio direktorato valdoma grupė.

12. 2009 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjas paskelbė ataskaitą „Uždaroji komisija: finansų sektoriaus vaidmuo formuojant ES reglamentavimą“. Apibendrinant, ataskaitoje kritikuojama Komisijai finansų reguliavimo srityje patariančių ekspertų grupių sudėtis. Skundo pateikėjo nuomone, tariamai vienpusiškas ekspertų grupių, kuriose dominuoja finansų sektorius, indėlis, kurį Komisija gavo, „tiesiogiai prisidėjo prie dabartinio finansinio nestabilumo“.

13. 2010 m. vasario 18 d. rašte, skirtame už vidaus rinką ir paslaugas atsakingam Komisijos nariui, skundo pateikėjas nurodė aštuonias grupes, kurių narystė buvo palanki 2009 m. lapkričio mėn. tyrime nurodytam finansų verslo sektoriui, ir pridėjo neseniai įsteigtą grupę .. Skundo pateikėjas pakartojo savo nuomonę, kad šios grupės nesilaikė Ekspertų rinkimo ir naudojimo gairių ir Komunikato dėl minimalių konsultavimosi standartų, ir paprašė surengti susitikimą, kuriame būtų aptarti konkretūs veiksmai, kurių Komisija ketina imtis, kad užtikrintų subalansuotą atstovavimą.

14. 2010 m. liepos 28 d. skundo pateikėjas pateikė šį skundą ombudsmenui.

Dėl tyrimo dalyko

15. Skunde skundo pateikėjas pateikė šiuos įtarimus ir tvirtinimus:

Įtarimai

(1) Komisija nepateikė išsamaus ekspertų grupių registro.

Grįsdamas šį teiginį skundo pateikėjas teigia, kad narystė keliose ekspertų grupėse tebėra neaiški. Be to, yra ekspertų grupių, kurios apskritai nėra įtrauktos į registrą.

(2) Komisija neužtikrino tinkamo ekspertų grupių veiklos skaidrumo.

Pagrįsdamas šį teiginį skundo pateikėjas teigia, kad i) Komisija nepateikia visuomenei informacijos, reikalingos bendram suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir dalyvavimui konkrečiu klausimu įvertinti; ii) Komisija neskelbia išsamios posėdžių apžvalgos ir neturi tinklalapio, kuriame būtų pateikta visa konsultacijų ir ekspertinių žinių paieškos veikla, susijusi su įvairiomis politikos ir teisėkūros iniciatyvomis, ir iii) didžiosios daugumos ekspertų grupių darbotvarkių ir protokolų nėra internete, pateikiant nuorodas iš Ekspertų grupių registro į atitinkamų generalinių direktoratų tinklalapius.

(3) Komisija nesugebėjo vienodai taikyti geriausios praktikos, susijusios su pramonės atstovais, individualiai paskirtais į ekspertų grupes.

Grįsdamas šį teiginį skundo pateikėjas teigia, kad i) Komisija tinkamai neatsižvelgia į galimą pramonės atstovų, veikiančių kaip individualūs asmenys, interesų konfliktą; ii) kad (galimo) interesų konflikto negalima kompensuoti įsipareigojimo ginti viešąjį interesą deklaracija.

(4) Komisija nepateikė įtikinamų priežasčių, dėl kurių nebuvo parengti bendrieji ekspertų grupių narių atrankos kriterijai.

Grįsdamas šį teiginį skundo pateikėjas teigia, kad dabartinis atrankos procesas yra nesuderinamas su Ekspertizės rinkimo ir naudojimo gairėmis ir Komunikatu dėl minimalių konsultavimosi standartų.

(5) Komisija neužtikrino subalansuotos ekspertų grupių sudėties.

Grįsdamas šį teiginį skundo pateikėjas teigia, kad daugumoje skundo pateikėjo nurodytų ekspertų grupių dauguma yra pramonės atstovai, o visiems kitiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, vartotojų grupėms, mokslininkams ir pilietinei visuomenei, atstovaujama nepakankamai.

Pretenzijos

(1) Komisija turėtų užbaigti savo ekspertų grupių registrą užtikrindama, kad į jį būtų įtraukti visi ekspertai ir visos ekspertų grupės.

(2) Komisija turėtų užtikrinti tinkamą ekspertų grupių darbo skaidrumą viešindama surengtus posėdžius ir pateikdama nuorodas į darbotvarkes ir protokolus bei kitą susijusią informaciją, pavyzdžiui, viešojo intereso ir interesų konfliktų deklaracijas.

(3) Komisija visuose kituose generaliniuose direktoratuose turėtų nuosekliai taikyti Sveikatos ir vartotojų reikalų GD gairėse dėl interesų konfliktų nustatytą principą, kad asmuo, kuris, kaip žinoma, dirba organizacijai, turinčiai asmeninių interesų konkrečiu politikos klausimu, neturėtų būti skiriamas konsultuoti Komisiją.

(4) Komisija turėtų parengti ir paskelbti bendruosius ekspertų grupių narių atrankos kriterijus.

(5) Komisija turėtų spręsti nesubalansuotos ekspertų grupių sudėties klausimą.

Tyrimas

16. Skundas buvo perduotas Komisijos pirmininkui, kad jis pareikštų savo nuomonę. 2011 m. vasario 22 d. Komisijos nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui ir paprašyta pateikti pastabas. 2011 m. gegužės 31 d. skundo pateikėjas pateikė pastabas.

17. 2013 m. birželio 27 d. ombudsmenas pateikė Komisijai draugiško sprendimo pasiūlymą, į kurį Komisija atsakė 2013 m. spalio 30 d. Komisijos atsakymas buvo persiųstas skundo pateikėjui su kvietimu pateikti pastabas. 2013 m. lapkričio 6 d. skundo pateikėjas kaip pastabas pateikė 2013 m. lapkričio mėn. ataskaitą „Sužlugdytų pažadų metai. Didelis verslas, vis dar atsakingas už ES ekspertų grupes, nepaisant įsipareigojimo vykdyti reformą“, kurios bendraautorius yra skundo pateikėjas.

Ombudsmeno analizė ir išvados

Įžanginės pastabos

18. Šis ombudsmeno tyrimas susijęs su tam tikrais Komisijos ekspertų grupių sudėties, veiklos ir skaidrumo aspektais. Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių [5] 2 taisyklėje pateikta tokia Komisijos ekspertų grupės apibrėžtis:

Komisijos ekspertų grupė (toliau – ekspertų grupė) – Komisijos arba jos tarnybų įsteigtas konsultacinis subjektas, kurio tikslas – teikti joms konsultacijas ir ekspertines žinias, kaip nustatyta 3 straipsnyje, ir kurį sudaro ne mažiau kaip šeši nariai ir kurio posėdžius numatoma surengti daugiau kaip vieną kartą.

2) oficiali ekspertų grupė - Komisijos sprendimu įsteigta ekspertų grupė;

(3) "Neoficiali ekspertų grupė" - tai Komisijos tarnybos Generaliniam sekretoriatui pritarus sudaryta ekspertų grupė."

Be to, Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių 2 taisyklės 4 dalyje pateikta tokia kitų panašių subjektų apibrėžtis:

„4. „Kitas panašus subjektas“ – Komisijos ar jos tarnybų neįsteigtas konsultacinis subjektas, kurio vaidmuo yra toks pat kaip 3 taisyklėje nurodyto subjekto arba į jį panašus ir kuriam Komisijos tarnybos užtikrina administracinį ir finansų valdymą.“

Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių 3 straipsnyje ekspertų grupių vaidmuo apibrėžiamas taip:

„Ekspertų grupių vaidmuo – teikti Komisijai ir jos tarnyboms konsultacijas ir ekspertines žinias, susijusias su:

(1) teisės aktų pasiūlymų ir politikos iniciatyvų rengimas atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvos teisę;

2) deleguotųjų aktų rengimą;

3) galiojančių Sąjungos teisės aktų, programų ir politikos įgyvendinimą, taip pat koordinavimą ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais šioje srityje.

Šio tyrimo tikslais ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo pateiktuose įtarimuose ir reikalavimuose minimos ekspertų grupės apima oficialias ir neoficialias Komisijos ekspertų grupes, taip pat kitus panašius subjektus.

19. Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad šiuo metu yra daugiau kaip 100 nesubalansuotų ekspertų grupių, todėl ES politika tarnauja ne bendriems ES piliečių interesams, o siauriems interesams. Skundo pateikėjo teigimu, tai buvo pabrėžta, pavyzdžiui, dėl nepakankamo finansų rinkų reguliavimo ir sušvelnintos aplinkos politikos, keliančios pavojų ES ir trečiųjų šalių piliečių pragyvenimo šaltiniams.

20. Siekdamas išvengti nesusipratimų, ombudsmenas primena, kad šis tyrimas susijęs su tam tikrais Komisijos ekspertų grupių sudėties, veiklos ir skaidrumo aspektais. Tačiau tyrimas nesusijęs nei su Komisijos politikos, kurią anksčiau svarstė ekspertų grupės, turiniu, nei su ekspertų grupių Komisijai pateiktomis rekomendacijomis. Todėl ombudsmenas, atlikdamas vertinimą, neprivalo atsižvelgti į ekspertų grupių darbo rezultatus.

21. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad tiek Ekspertų rinkimo ir naudojimo principai ir gairės, tiek Komunikatas dėl minimalių konsultavimosi standartų visų pirma yra susiję su politikos formavimo ciklu. Tačiau, atsižvelgdama į savo ankstesnį susirašinėjimą su skundo pateikėju, Komisija patvirtino, kad tie komunikatai taip pat gali būti taikomi ekspertų grupėms, sprendžiančioms klausimus, kurie nėra politikos formavimo ciklo dalis, „su sąlyga, kad jie yra pritaikyti atliktinoms užduotims“. Ombudsmenas mano, kad pastaroji išlyga yra vienareikšmiškai neaiški ir, atrodo, palieka Komisijai nevaržomą veiksmų laisvę dėl komunikatų taikymo tam tikrose srityse. Nors skundo pateikėjas savo įtarimuose konkrečiai nekėlė šio klausimo, jis pakartotinai apie tai užsiminė. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų komunikatų taikymo klausimas yra neatsiejamai susijęs su kaltinimais ir teiginiais, kurie turi būti nagrinėjami šioje byloje, ombudsmenė šį aspektą įtraukė į savo draugiško sprendimo pasiūlymą (žr. 144 punktą).

Teisinė sistema

22. Dėl ombudsmeno atliekamo šio skundo vertinimo taisyklių ir principų daroma nuoroda į toliau išdėstytas nuostatas.

23. Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 9 straipsnyje nustatyta:

„Visuose savo veiksmuose Sąjunga laikosi savo piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo. ...“

24. ESS 11 straipsnis suformuluotas taip:

„1. Institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis.

2. Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.

3. Europos Komisija plačiai konsultuojasi su atitinkamomis šalimis, siekdama užtikrinti, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs ir skaidrūs.

25. Europos gero administracinio elgesio kodekso [6] 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad "priimdamas sprendimus, pareigūnas laikosi teisingos pusiausvyros tarp privačių asmenų interesų ir bendrojo viešojo intereso".

26. Europos gero administracinio elgesio kodekso 9 straipsnyje nustatyta, kad „priimdamas sprendimus, pareigūnas atsižvelgia į svarbius veiksnius ir kiekvienam iš jų suteikia tinkamą reikšmę sprendime, neatsižvelgdamas į jokį nereikšmingą elementą“.

27. 2005 m. Komisijos komunikate „Komisijos ekspertų grupių veiklos sistema: Horizontaliosios taisyklės ir viešasis registras“[7] (toliau – 2005 m. programa) nustatytos „būtiniausios horizontaliosios taisyklės“, kuriomis, be kita ko, reglamentuojama ekspertų grupių sudėtis, narių skyrimas ir jų veikla. Jame taip pat numatyta sukurti viešą ekspertų grupių registrą.

28. 2010 m. Komisijos komunikate „Komisijos ekspertų grupių veiklos sistema. Horizontaliosios taisyklės ir viešasis registras“[8] (toliau – 2010 m. programa) ir prie jo pridėtu Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu [9] siekiama supaprastinti ir paaiškinti 2005 m. programos nuostatas ir numatomos Komisijos ekspertų grupių horizontaliosios taisyklės. Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama:

Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registro pagrindinių ypatybių apžvalga (I priedas);

- standartinis Komisijos sprendimas, kuriuo sudaroma ekspertų grupė (II priedas);

- standartinis kvietimas teikti paraiškas dėl individualiai paskirtų ekspertų atrankos (III priedas); ir

standartinės ekspertų grupės darbo tvarkos taisyklės (IV priedas).

29. 2002 m. Komisijos komunikate „Glaudesnės konsultavimosi ir dialogo kultūros link. Komisijos konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis bendrieji principai ir minimalūs standartai“[10] (toliau – Komunikatas dėl minimalių konsultavimosi standartų) nustatyti bendrieji principai, kuriais turėtų būti grindžiami Komisijos santykiai su suinteresuotosiomis šalimis, ir nustatyti minimalūs Komisijos konsultavimosi proceso standartai.

30. 2002 m. Komisijos komunikate „Dėl Komisijos kompetencijos rinkimo ir naudojimo: Principais ir gairėmis"[11] (toliau - Ekspertizės rinkimo ir naudojimo gairės) siekiama nustatyti ir skatinti gerąją patirtį, susijusią su ekspertinių žinių rinkimu ir naudojimu visais Komisijos politikos formavimo etapais.

31. Europos skaidrumo iniciatyvoje [12] numatyta sukurti duomenų bazes, kuriose būtų teikiama informacija apie patariamąsias įstaigas ir ekspertų grupes, patariančias Komisijai, ir siekiama plačiai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir atlikti išsamius poveikio vertinimus prieš pateikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

32. Baltojoje knygoje dėl Europos valdymo [13] nustatytas prioritetas: a) nustatyti ir paskelbti būtiniausius konsultavimosi dėl ES politikos standartus; b) partnerystės susitarimų, viršijančių būtiniausius standartus pasirinktose srityse, sudarymas ir c) Komisijos įpareigojimas papildomai konsultuotis mainais už daugiau organizacijų, su kuriomis konsultuojamasi, atvirumo ir reprezentatyvumo garantijų.

A. Įtarimas dėl neišsamaus registro ir susijęs reikalavimas

Ombudsmenui pateikti argumentai

33. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepateikė išsamaus ekspertų grupių registro. Šiam teiginiui pagrįsti skundo pateikėjas teigė, kad narystė keliose ekspertų grupėse tebėra neaiški. Be to, yra ekspertų grupių, kurios apskritai nėra įtrauktos į registrą. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų užpildyti savo ekspertų grupių registrą užtikrindama, kad į jį būtų įtraukti visi ekspertai ir visos ekspertų grupės.

34. Savo nuomonėje Komisija atkreipė dėmesį į dideles pastangas, kurias ji įdėjo siekdama užtikrinti skaidrumą ekspertų grupių atžvilgiu. Priėmus 2005 m. sistemą, 2005 m. spalio mėn. pradėjo veikti viešas internetinis ekspertų grupių registras. Nors registras buvo reguliariai atnaujinamas, ne visada buvo įmanoma išvengti faktinių klaidų ar vėlavimo jį atnaujinti.

35. Komisija nurodė, kad 2010 m. sistema buvo pagrindas 2010 m. gruodžio mėn. pradėti naudoti naują tikslesnę registro versiją. Nuo 2007 m. Komisija palaipsniui skelbė ekspertų grupių narių pavardes. Nors 2005 m. programoje buvo numatyta skelbti tik oficialias ekspertų grupes, Komisija viršijo šį įsipareigojimą ir taip pat pateikė atitinkamą informaciją, susijusią su neoficialiomis grupėmis. Komisija taip pat nurodė, kad „informacija apie narystę ekspertų grupėse registre buvo galutinai atskleista 2009 m. sausio mėn. Todėl iš esmės yra žinomi visų ekspertų grupių narių vardai ir pavardės.„Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija laikėsi nuomonės, kad registras yra išsamus, ir pareiškė esanti visapusiškai įsipareigojusi užtikrinti, kad būtų atskleistos visos ekspertų grupės ir visi grupės nariai ir kad atitinkama informacija būtų reguliariai atnaujinama. Komisija taip pat nurodė, kad nauja registro versija padidino skaidrumą, ir nurodė, kad „perėjimas nuo senos prie naujos registro versijos tebevyksta, todėl kai kuriuos duomenis dar reikia patvirtinti; Perėjimas turėtų būti užbaigtas per ateinančius kelis mėnesius“.

36. Komisija pridūrė, kad, kaip paaiškinta jos ankstesniame susirašinėjime su skundo pateikėju, registre skelbiamos informacijos rūšis priklauso nuo grupės narystės. Taigi, ji paskelbė individualius vardus ", kai nariai skiriami vardiniu būdu". Tačiau jei nariai yra organizacijos arba valstybės narės, turi būti skelbiami organizacijų arba atitinkamų valstybių narių pavadinimai, atsižvelgiant į tai, kad tos organizacijos, o ne joms atstovaujantys asmenys, turėtų būti laikomi grupės nariais. Nepaisant to, Komisija nurodė, kad kartais ji peržengia šio susitarimo ribas ir taip pat skelbia atskirus atstovų vardus ir pavardes. Komisija taip pat nurodė, kad valstybių narių atveju ji dažnai skelbia atitinkamų valstybių narių institucijų pavadinimus. Komisija taip pat nurodė priedą, kuriame pateikiama konkreti informacija apie keletą ekspertų grupių, kurioms vadovauja šie jos generaliniai direktoratai: Įmonių GD, Žemės ūkio GD, Vidaus rinkos ir paslaugų GD, Mokslinių tyrimų GD, Informacinės visuomenės GD, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, Mobilumo ir transporto GD, Mokesčių ir muitų sąjungos GD, Aplinkos GD, Energetikos GD, Regioninės politikos GD, Eurostato GD ir Ekonomikos ir finansų reikalų GD.

37. Savo pastabose skundo pateikėjas teigė, kad Komisija pateikė prieštaringus pareiškimus dėl registro išsamumo. Nors Komisija nurodė, kad, jos nuomone, registras yra išsamus, ji taip pat pažymėjo, kad perėjimas nuo senojo prie naujojo registro tebevyksta ir vis dar reikia patvirtinti atitinkamus duomenis, kad jie būtų išsamūs. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į pranešimą, pasirodantį prisijungiant prie registro, kuris išdėstytas taip: „Rekonstruojamas registras, į kurį kol kas neįtrauktos visos Komisijos ekspertų grupės ir kiti panašūs subjektai.“Atsižvelgdamas į tai, skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neturėtų laikyti, kad jo registras yra išsamus. Skundo pateikėjas taip pat nurodė pareiškimus, padarytus per susitikimą su Komisijos generaliniu sekretoriatu, kuriame, skundo pateikėjo teigimu, buvo nurodyta, kad registras niekada nebus 100 proc. išsamus, visų pirma atsižvelgiant į svyravimus, susijusius su grupių kūrimu ir uždarymu. Tačiau skundo pateikėjas tvirtino, kad taikytinomis taisyklėmis reikalaujama visiško skaidrumo. Todėl registras, kuris nebūtų 100 proc. išsamus arba visiškai patikimas, būtų netinkamo administravimo atvejis.

38. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisijos nuomonės priede išvardytos tam tikros ekspertų grupės (pvz., CARS 21 ir CESAME2), kurių, kaip ir daugelio kitų grupių, registre nėra. Be to, iš registro nebuvo aišku, ar tam tikros grupės, pavyzdžiui, Konkurencingumo biotechnologijų srityje patariamoji grupė, buvo likviduotos, ar tik neaktyvios.

39. Be to, visiškai nebuvo atskleista informacija apie narystę ekspertų grupėje „Propriété industrielle“. Be to, registre pateikta informacija apie Žemės ūkio GD valdomų ekspertų grupių narių skaičių neatitiko Sprendime 2004/391/EB numatyto vietų paskirstymo.

40. Skundo pateikėjas taip pat laikėsi nuomonės, kad registre pateikta informacija apie subjektų, iš kurių yra kilę ekspertų grupės nariai, pobūdį yra klaidinanti. Pavyzdžiui, skundo pateikėjas teigė, kad lobistų grupės kartais įvardijamos kaip NVO arba tarptautinės organizacijos, o universitetas laikomas priklausančiu įmonių kategorijai. Skundo pateikėjo teigimu, dėl šių neatitikimų visuomenė negalėtų įvertinti ir tikrinti ekspertų grupių sudėties. Todėl skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų nustatyti bendrą interesų grupių skirstymo į kategorijas metodą.

41. Skundo pateikėjas priminė, kad Komisijos generalinis sekretoriatas turi pritarti ekspertų grupių sukūrimui. Ji teigė, kad toks patvirtinimas turėtų būti laikomas galiojančiu ir nariams turėtų būti leidžiama susitikti tik tuo atveju, jei visa svarbi informacija apie grupę buvo įkelta į registrą per vieną mėnesį nuo grupės sukūrimo. Skundo pateikėjo teigimu, aiškiai nepriimtina, kad tokia ekspertų grupė kaip CARS21 dar nebuvo įtraukta į registrą, nepaisant to, kad ji buvo sukurta prieš šešis mėnesius. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisija turėtų aiškiai paskelbti, kada duomenų perkėlimas bus baigtas, ir kad „šiuo atveju nebūtų pasiteisinimo po to neįtraukti visų ekspertų grupių“į registrą. Skundo pateikėjas taip pat laikėsi nuomonės, kad registro paieškos sistemos veikia netinkamai, ir pasiūlė visą turimą informaciją pateikti vienoje duomenų bazėje, o ne daugybėje skirtingų duomenų bazių.

Ombudsmeno preliminarus vertinimas, po kurio buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

Įžanginė pastaba

42. Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisijos pareiškimai, pagal kuriuos registras yra išsamus, yra neteisingi ir turėtų būti laikomi netinkamo administravimo atveju. Ombudsmenas priminė, kad šiuo atveju nagrinėjamas įtarimas yra susijęs su klausimu, ar registras yra išsamus, bet ne su tuo, ar Komisijos pareiškimai šiuo klausimu yra teisingi. Todėl ombudsmenas turėjo išnagrinėti, ar skundo pateikėjo teiginys, kad Komisija nepateikė išsamaus registro, yra pagrįstas. Tai darydama ji turėjo atsižvelgti į Komisijos per tyrimą padarytus pareiškimus ir bent jau netiesiogiai dėl jų pareikšti savo nuomonę. Be to, ombudsmenas manė, kad nebūtų naudinga į šį tyrimą įtraukti klausimą, ar Komisija šiuo klausimu padarė teisingus pareiškimus.

43. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad daugelio grupių sudėtis yra neaiški, atsižvelgiant į tai, kad neatskleidžiama narių, kurie dirba asmeniškai, priklausomybė. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie Nemokumo teisės ekspertų grupę ir Europos įmonių valdymo forumą. Atsižvelgdamas į tai, kad skundo pateikėjas pateikė atskirą įtarimą dėl ekspertų skyrimo asmeniškai, ombudsmenas išnagrinėjo šį klausimą nagrinėdamas tą įtarimą.

Ombudsmeno preliminarus vertinimas

44. ES sutarties 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimai turėtų būti priimami kuo atviriau ir kuo labiau juos priartinant prie piliečio. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, skaidrumo principas įgavo dar didesnį pagreitį, o pagal ES sutarties 11 straipsnį, kuriame, be kita ko, reikalaujama, kad ES institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene, jis buvo papildomai pripažintas esminiu demokratinių principų, kuriais grindžiama Sąjungos veikla, elementu. Be to, Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 15 straipsnio 1 dalyje tai, kas tapo bendruoju Sąjungos teisės principu, dabar aiškiai susiejama su Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų darbu. Be to, skaidrumas siejamas su dvejopu tikslu – skatinti gerą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą.

45. 2002 m. priimtame Komunikate dėl minimalių konsultavimosi standartų Komisija jau pripažino, jog tam, kad konsultavimosi procesas būtų prasmingas ir patikimas, būtina aiškiai nurodyti, kas dalyvavo šiuose procesuose. Iš to komunikato matyti, kad konsultacijų procese turėtų būti aiškiai nurodyta, su kuo konsultuojamasi ir kokiems interesams atstovauja šalys, su kuriomis konsultuojamasi, kad, be kita ko, suinteresuota visuomenė galėtų įvertinti jo įtraukumą. Pagal 2005 m. sistemą Komisijai nustatyti skaidrumo įpareigojimai buvo dar labiau sugriežtinti sukuriant registrą ir reikalaujant „maksimalaus skaidrumo“oficialių Komisijos ekspertų grupių atžvilgiu. Prie 2010 m. programos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente [14] Komisijos generaliniam sekretoriatui suteikiami įgaliojimai toliau tvarkyti registrą remiantis Komisijos tarnybų užkoduotais duomenimis ir glaudžiai su jomis bendradarbiaujant. Be to, šiame dokumente nustatyta: „Siekiant užtikrinti skaidrumą, labai svarbu, kad registre pateikiama informacija būtų visiškai patikima. Visos tarnybos turėtų reguliariai atnaujinti duomenis.“

46. Iš šios trumpos Komisijos komunikatų peržiūros, atliktos atsižvelgiant į skaidrumo principą, matyti, kad Komisija prisiėmė aiškų ir nedviprasmišką įsipareigojimą sukurti išsamų ir patikimą registrą. Todėl piliečiai gali teisėtai tikėtis, kad registre pateikta informacija yra patikima ir kad visi ekspertų grupės egzistavimo ir veiklos metu atsiradę pokyčiai bus laiku užregistruoti registre.

47. Nors skundo pateikėjas manė, kad registre yra spragų, susijusių ne tik su tam tikromis grupėmis, bet ir su naryste į sąrašą jau įtrauktose grupėse, Komisija savo nuomonėje laikėsi nuomonės, kad registras yra užbaigtas, tačiau taip pat teigė, kad perėjimas vis dar vyksta. Ombudsmeno nuomone, Komisijos pastabos dėl registro būklės jos nuomonės pateikimo metu nėra lengvai suderinamos. Iš tiesų, dėl pareikšto poreikio pereiti prie kitų duomenų įtraukimo į registrą, atrodo, negalima daryti išvados, kad registras yra išsamus. Bet kuriuo atveju, skaitant kartu, iš Komisijos pareiškimų paaiškėjo, kad tuo metu, kai ji pateikė savo nuomonę, vis dar reikėjo toliau dirbti, kad būtų užbaigtas registras.

48. Iš to matyti, kad skundo pateikėjos nuomonę, jog registras nėra išsamus, patvirtino pačios Komisijos pareiškimai. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dar 2012 m. pradžioje į registro paieškos formą buvo įtrauktas šis atsakomybės ribojimo pareiškimas: „Registras šiuo metu atnaujinamas ir į jį kol kas neįtrauktos visos Komisijos ekspertų grupės ir kiti panašūs subjektai.“Todėl neabejotina, kad bent jau 2012 m. pradžioje pati Komisija manė, kad registre nebuvo išvardytos visos Komisijos ekspertų grupės ir kiti panašūs subjektai. Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad savo pastabose skundo pateikėjas nurodė konkrečius pavyzdžius, iš kurių matyti, kad, priešingai Komisijos prisiimtiems įsipareigojimams, registre pateikta informacija nebuvo išsami.

49. Ombudsmeno nuomone, verta pažymėti, kad i) tuo metu, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo, minėtas atsakomybės ribojimo pareiškimas nebebuvo įtrauktas į registro paieškos formą. Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad ii) per tą laiką padaryta tam tikrų patobulinimų, susijusių su registre pateikiamos informacijos kiekiu. Taigi, pavyzdžiui, skundo pateikėjas nurodė, kad neaišku, ar „Teisinio tikrumo grupė“ vis dar veikia, atsižvelgiant į tai, kad ji neįtraukta į registrą. Tačiau tuo metu, kai ombudsmenas Komisijai pateikė draugiško sprendimo pasiūlymą, Registre „Teisinio tikrumo grupė“ buvo užregistruota kaip uždara ekspertų grupė ir, atsižvelgiant į kitoms grupėms pateiktą išsamumo lygį, apibūdino jos sudėtį. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad registre nėra „CARS 21“ grupių. Tačiau tuo metu, kai buvo teikiamas draugiško sprendimo pasiūlymas, CARS 21 aukšto lygio grupė buvo įtraukta į laikinai sustabdytos ekspertų grupės sąrašą. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas su pasitenkinimu pažymėjo, kad paieškos formoje galima ieškoti ne tik aktyvių grupių, bet ir tų grupių, kurios yra „uždarytos“ arba „sulaikytos“. Be to, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisijos sprendimas skelbti atskirų asmenų vardus ir pavardes, kiek tai susiję su naryste grupėse, yra pagrįstas tik tais atvejais, kai nariai skiriami vardiniu būdu, bet ne organizacijų ar valstybių narių, kurios yra narės, atveju.

50. Tačiau vis dar buvo grupių, kurios dar neįtrauktos į registrą. Pavyzdžiui, „Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. patariamoji grupė“, kurią nurodė skundo pateikėjas ir kuri, atrodo, baigė savo misiją [15], nebuvo įtraukta į registrą. Tas pats pasakytina ir apie „Konkurencingumo biotechnologijų srityje patariamąją grupę“, kuri nebuvo įtraukta į registrą.

51. Ombudsmenas pažymėjo, kad visų pirma savo pastabose skundo pateikėjas nurodė daugelį kitų grupių, kurios, jo teigimu, nebuvo įtrauktos į registrą. Ji manė, kad ombudsmenui būtų sunku atlikti daug laiko ir pastangų reikalaujančią užduotį – atlikti išsamų ir sistemingą registro patikrinimą, kad būtų galima įvertinti jo išsamumą. Tačiau bet kuriuo atveju toks patikrinimas nebūtų naudingas šioje byloje, kai pirmiau apžvelgti pavyzdžiai, pirma, atskleidžia ne tik tam tikrose srityse padarytą pažangą, bet ir akivaizdžius trūkumus, susijusius su registro išsamumu, ir, antra, leidžia manyti, kad registras taip pat yra neišsamus, kiek tai susiję su kitomis grupėmis. Išsamaus registro nebuvimas, nepaisant Komisijos įsipareigojimų šioje srityje, rodo netinkamo administravimo atvejį. Todėl ombudsmenas atsižvelgė į šį aspektą toliau pateiktame draugiško sprendimo pasiūlyme.

52. Be to, ombudsmenas atkreipė dėmesį į skundo pateikėjo nuomonę, kad Komisijos atliktas tam tikrų subjektų, iš kurių yra ekspertų grupės nariai, suskirstymas į kategorijas yra klaidinantis. Kartu ji suprato, kad Komisijai gali būti sudėtinga priskirti tam tikrą organizaciją tam tikrai kategorijai. Pavyzdžiui, neatrodo neįsivaizduojama, kad NVO iš tikrųjų yra įsteigta pramonės, siekiant skatinti konkretų interesą. Akivaizdu, kad dėl to gali kilti klausimų dėl tinkamo skirstymo į kategorijas. Taip pat gali kilti abejonių dėl tinkamo mokslinių tyrimų centrų, kuriuos valdo ir finansuoja pramonė, skirstymo į kategorijas. Nepaisant šio sudėtingumo, ombudsmenas manė, kad Komisijai būtų naudinga apsvarstyti galimybę apibrėžti kriterijus skirtingoms subjektų kategorijoms, kad būtų užtikrintas atitinkamos registre esančios informacijos teisingumas ir tinkamumas. Atsižvelgdamas į tai, kad išsamus ir patikimas registras turi būti grindžiamas tinkamu subjektų, su kuriais susiję ekspertų grupių nariai, skirstymu į kategorijas, ombudsmenas šį aspektą taip pat įtraukė į pasiūlymą dėl draugiško sprendimo.

53. Savo pastabose skundo pateikėjas taip pat laikėsi nuomonės, kad registro paieškos sistemos veikia netinkamai, ir pasiūlė visą turimą informaciją pateikti vienoje duomenų bazėje, o ne daugybėje skirtingų duomenų bazių. Nors paaiškėjo, kad skundo pateikėjas dar neiškėlė šio klausimo Komisijai, ombudsmenė paragino Komisiją į jį atsižvelgti svarstant pasiūlymą dėl draugiško sprendimo.

54. Galiausiai ombudsmenas suprato, kad, skundo pateikėjo teigimu, ekspertų grupėms turėtų būti leidžiama susitikti tik tuo atveju ir tik tada, kai visa svarbi informacija įkeliama į registrą per vieną mėnesį nuo konkrečios grupės sukūrimo. Ombudsmenas visiškai pritarė skundo pateikėjo pagrindinei prielaidai, kad registro išsamumui užtikrinti taip pat reikia, kad informacija apie naujas grupes arba jau veikiančias grupes būtų atnaujinama laiku. Kartu ji abejojo, ar skundo pateikėjo pasiūlyta priemone būtų tinkamai išspręsta problema. Visų pirma tai nepadėtų laiku atnaujinti informacijos, susijusios su esamomis grupėmis. Tačiau, be to, ombudsmenas pažymėjo, kad Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių, kurios pridedamos prie 2010 m. bendrųjų nuostatų, 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Komisijos tarnyba, norinti sudaryti neoficialią ekspertų grupę, per registrą pateikia prašymą Generaliniam sekretoriatui. Jei pateikiama visa susijusi informacija, Generalinis sekretoriatas suteikia oficialų leidimą sudaryti ekspertų grupę...“ Todėl paaiškėjo, kad tais atvejais, kai taikoma Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių 4 taisyklės 4 dalis, Generalinis sekretoriatas turi visą informaciją, kurią reikia įtraukti į registrą prieš suteikiant oficialų patvirtinimą ekspertų grupei sudaryti.

B. Įtarimas dėl nepakankamo skaidrumo ir susijęs teiginys

Ombudsmenui pateikti argumentai

55. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neužtikrino tinkamo ekspertų grupių veiklos skaidrumo. Pagrįsdamas šį teiginį skundo pateikėjas teigė, kad i) Komisija nepateikia visuomenei informacijos, reikalingos bendram suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir dalyvavimui tam tikrame reikale įvertinti; ii) Komisija neskelbia išsamios posėdžių apžvalgos ir neturi tinklalapio, kuriame būtų pateikta visa konsultacijų ir ekspertinių žinių paieškos veikla, susijusi su įvairiomis politikos ir teisėkūros iniciatyvomis, ir iii) didžiosios daugumos ekspertų grupių darbotvarkės ir protokolai nepateikiami internete per nuorodas, jungiančias ekspertų grupių registrą su atitinkamo generalinio direktorato tinklalapiais. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų užtikrinti tinkamą ekspertų grupių darbo skaidrumą viešindama surengtus posėdžius ir pateikdama nuorodas į darbotvarkes ir protokolus, taip pat kitą susijusią informaciją, pavyzdžiui, viešojo intereso ir interesų konfliktų deklaracijas.

56. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad „daugeliu atvejų kompetentingi Komisijos padaliniai tam skirtuose tinklalapiuose internete pateikė atitinkamą informaciją apie ekspertų grupių veiklą, įskaitant darbotvarkes, protokolus ir diskusijų dokumentus“, taip pat apie kitas iniciatyvas, papildančias ekspertų grupių darbą. Savo nuomonės priede Komisija pateikė papildomos informacijos apie savo veiklą, kuria siekiama užtikrinti ekspertų grupių veiklos skaidrumą.

57. Be to, Komisija teigė, kad 2010 m. sistema siekiama padidinti skaidrumą, visų pirma numatant, kad jos tarnybos turi užtikrinti, kad informacija apie šių grupių vykdomą veiklą būtų viešai skelbiama tiesiogiai registre arba registre pateikiant nuorodą į specialią interneto svetainę. Komisija pabrėžė savo įsipareigojimą užtikrinti, kad visos susijusios tarnybos tinkamai įvykdytų šį reikalavimą.

58. Komisija laikėsi nuomonės, kad skelbiant registre a) rašytines deklaracijas, kuriomis jas pasirašę ekspertai įpareigojami veikti viešojo intereso labui, taip pat b) deklaracijas dėl bet kokio neigiamo poveikio jų nepriklausomumui, nebūtų gauta vertingos informacijos, nes ekspertai paprastai pasirašo standartines deklaracijas. Be to, atsižvelgiant į didelį susijusių ekspertų skaičių ir ribotus turimus išteklius, šios informacijos paskelbimas atrodytų nereikalingas ir neproporcingas. Komisija pridūrė, kad pagal 2010 m. sistemą nereikalaujama, kad ekspertai pasirašytų minėtas deklaracijas. Vietoj to 2010 m. bendrųjų nuostatų 9 taisyklės 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos Komisijos tarnybos informuoja individualiai paskirtus ekspertus, kad, sutikdamos būti grupės narėmis, jos įsipareigoja veikti nepriklausomai ir viešojo intereso labui. Komisijos tarnybos taip pat informuoja tuos ekspertus, kad kilus interesų konfliktui jie gali būti pašalinti iš grupės ar konkretaus jos posėdžio. Komisija pabrėžė savo įsipareigojimą užtikrinti, kad šių reikalavimų laikytųsi visos susijusios tarnybos.

59. Savo pastabose skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į Komisijos poziciją dėl ekspertų grupės veiklos skaidrumo pagal 2010 m. sistemą. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad atsitiktinis patikrinimas registre patvirtino, jog daugeliu atvejų jame esančiuose saituose pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie atitinkamą politiką, bet ne ekspertų grupių posėdžių protokolai ar darbotvarkės. Skundo pateikėjas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad pagal 2010 m. sistemą šie dokumentai būtų pateikti, kai „galima“, todėl Komisija gali savo nuožiūra jų neskelbti. Be to, skundo pateikėjo nuomone, tai prieštarauja Ekspertizės rinkimo ir naudojimo gairėms, kuriose nustatyta, kad „pagrindiniai dokumentai, susiję su ekspertinių žinių naudojimu politikos klausimais, visų pirma dėl pačių konsultacijų, turėtų būti prieinami visuomenei“. Skundo pateikėjas taip pat nurodė Baltąją knygą dėl Europos valdymo, pagal kurią „demokratija priklauso nuo to, ar žmonės gali dalyvauti viešuose debatuose. Šiuo tikslu jos turi turėti prieigą prie patikimos informacijos Europos klausimais ir gebėti tikrinti politikos procesą įvairiais jo etapais.

60. Be to, skundo pateikėjas tvirtino, kad registre nėra nuorodų, susijusių su tam tikromis grupėmis, pavyzdžiui, rinkos infrastruktūros ekspertų grupe. Be to, skundo pateikėjo teigimu, Komisija nepaaiškino, kaip ji užtikrina įvairių rūšių konsultacijų, kurias ji rengia tam tikru klausimu, skaidrumą.

61. Apibendrinant, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija nesuteikia galimybės susipažinti su didžiosios daugumos ekspertų grupių protokolais ir darbotvarkėmis, o tai, skundo pateikėjo teigimu, yra netinkamo administravimo atvejis. Dėl savo teiginio skundo pateikėjas teigė, kad ekspertų grupių narių darbotvarkės, protokolai ir atsakymai turėtų būti pateikiami pateikiant nuorodas į registre esančių atitinkamų generalinių direktoratų interneto svetaines, „išskyrus ypatingas aplinkybes, kaip numatyta teisės aktuose (saugumas ir kt.)“. Komisija taip pat turėtų pateikti informaciją apie visus konsultavimosi metodus, kuriuos ji taiko konkrečioje srityje.

Ombudsmeno preliminarus vertinimas, po kurio buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

62. Ombudsmenas iš pradžių priminė, kad šis tyrimas susijęs su Komisijos ekspertų grupių sudėtimi ir veikla. Šiuo atveju peržiūrimame įtarime skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos ekspertų grupių veikla yra nepakankamai skaidri. Tačiau kartu paaiškėjo, kad skundo pateikėjas, pateikdamas tam tikrus patvirtinamuosius argumentus, neapsiribojo šių grupių veiklos skaidrumo klausimu. Taigi skundo pateikėjas teigė, kad, pavyzdžiui, trūksta skaidrumo, susijusio su bendru suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu ir dalyvavimu sprendžiant tam tikrus politikos klausimus. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad, jo nuomone, nėra išsamios konsultacijų ir ekspertinių žinių paieškos veiklos apžvalgos. Atsižvelgdamas į tyrimo tikslą ir į tam tikrų skundo pateikėjo pagrindžiančių argumentų, kurie viršija tai, kas jau savaime yra plati ir sudėtinga problema, t. y. Komisijos ekspertų grupių veiklos skaidrumas, mastą, ombudsmenas toliau atsižvelgė tik į tuos pagrindžiančius argumentus, kurie atitinka skundo pateikėjo tvirtinimą dėl nepakankamo Komisijos ekspertų grupių veiklos skaidrumo.

63. Todėl ombudsmenas turėjo išnagrinėti, ar Komisija suteikė pakankamai informacijos, visų pirma per registrą, apie i) suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ekspertų grupėse; ir ii) ekspertų grupių posėdžiai, įskaitant darbotvarkes ir protokolus.

64. Ombudsmenė pažymėjo, kad Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos valdymo tarp veiksmų, kurių turi imtis Komisija, išvardytos „... ekspertų konsultacijų rinkimo ir naudojimo Komisijoje gairės, siekiant užtikrinti ekspertinių žinių naudojimo atskaitomybę, įvairovę ir sąžiningumą. Tai turėtų apimti pateiktų rekomendacijų paskelbimą.“[16]

65. Įgyvendinant šį įsipareigojimą, 2002 m. Ekspertizės rinkimo ir naudojimo gairėse apibrėžiami tam tikri pagrindiniai principai ir gairės, kurie taikomi „kiekvieną kartą, kai Komisijos padaliniai renka ir naudojasi ekspertų, kurie nepriklauso atsakingam padaliniui, patarimais“. Pagal to komunikato 13 gairę „pagrindiniai dokumentai, susiję su ekspertinių žinių politikos klausimais naudojimu, visų pirma pačios konsultacijos, turėtų būti kuo greičiau prieinami visuomenei, netaikant jokių teisės susipažinti su dokumentais išimčių“.

66. Be to, ombudsmenė priminė, kad prie 2010 m. sistemos pridėtose Komisijos ekspertų grupių horizontaliosiose taisyklėse numatytos išsamios ekspertų grupių skaidrumo taisyklės. Pagal 17 taisyklės 1 dalį visos Komisijos ekspertų grupės ir kiti panašūs subjektai „skelbiami registre“. Nors 17 taisyklės 2 dalyje Komisijos tarnybos įpareigojamos pateikti tik „registre reikalaujamą informaciją“, neapibrėžiant šios informacijos, skelbtina informacija neapsiriboja ekspertų grupės sudėtimi. Tai tampa akivaizdu, kai Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių 17 taisyklė skaitoma kartu su tų taisyklių 18 taisykle, kurioje numatyta speciali nuostata dėl ekspertų grupių narių vardų ir pavardžių skelbimo. Tokia pati išvada padaryta pirmiau minėtoje Ekspertų rinkimo ir naudojimo gairių 13 gairėje, pagal kurią skelbimo reikalavimai taikomi pagrindiniams dokumentams ir pačioms konsultacijoms. Taigi ombudsmenas plačiai suprato nuorodą į „registre reikalaujamą informaciją“kaip apimančią informaciją apie ekspertų grupių sudėtį, taip pat apie jų darbą, įskaitant jų svarstymų rezultatus. Tokį supratimą patvirtino pačios Komisijos praktika, pavyzdžiui, registras, kuriame kiekvienai iš išvardytų grupių numatytos skirtingos kortelės su šiais pavadinimais: „Išsami informacija“, „Papildoma informacija“, „Pogrupiai“, „Statistika“ ir „Nariai“.

67. Apibendrinant ir ypač atsižvelgiant į SESV 15 straipsnio 1 dalį, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisija įsipareigojo pateikti išsamią informaciją apie i) ekspertų grupių sudėtį ir ii) jų veiklą. Kalbant apie pastarosios rūšies informaciją, Komisijos įsipareigojimas priklauso nuo to, ar nėra „teisės susipažinti su duomenimis išimties“. Ombudsmenas suprato, kad Komisija turėtų skelbti atitinkamą informaciją, išskyrus atvejus, kai yra tinkamai pagrįstų slaptumo priežasčių. Buvo naudinga pridurti, kad bendro įsipareigojimo užtikrinti skaidrumą išimtys turėtų būti aiškinamos siaurai.

68. Taikydamas pirmiau nurodytus principus Komisijos pateiktai informacijai, ombudsmenas pažymėjo, kad savo pastabose skundo pateikėjas, be kita ko, nurodė Rinkos infrastruktūros ekspertų grupę, kad pagrįstų savo nuomonę, jog Komisijos pateiktos informacijos lygis yra nepakankamas. Toliau ombudsmenas paėmė šią grupę pavyzdžiu ir įvertino pateiktą su ja susijusią informaciją prieš priimdamas bendresnio pobūdžio išvadas.

69. Registre į uždarų ekspertų grupių kategoriją įtraukta Rinkos infrastruktūros ekspertų grupė. Skiltyje „Išsami informacija“ Komisija, be bendro narystės aprašymo, pateikia pagrindinę informaciją apie tos grupės misiją, užduotį ir veiklos pradžios datą. Skiltyje „Papildoma informacija“ galima rasti informacijos apie narių atranką ir grupės vidaus darbo tvarkos taisykles. Kalbant apie šios grupės rengiamus posėdžius, yra nuoroda į Vidaus rinkos generalinio direktorato interneto svetainę, kurioje pateikiami papildomi saitai į darbotvarkes, dalyvių sąrašus ir apibendrinamąsias ataskaitas, susijusias su grupės rengiamais posėdžiais. Skirtuke "Pogrupiai" įrašoma, kad grupei nėra priskirta jokių pogrupių, o skirtuke "Statistika" pateikiama bendra statistinė informacija, pvz., apie grupės narių lyčių pusiausvyrą. Galiausiai kortelėje „Nariai“ išvardijami visi individualiai paskirti nariai, nurodant jų vardus, pavardes ir ryšius, taip pat stebėtojų statusą turinčias organizacijas.

70. Iš pirmiau pateikto aprašymo matyti, kad registre paskelbtos informacijos apie Rinkos infrastruktūros ekspertų grupę lygis iš esmės buvo patenkinamas ir atitiko Komisijos prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau buvo du aspektai, kuriuos reikėjo papildomai pakomentuoti.

71. Pirma, kalbant apie šios grupės posėdžių protokolus, atrodo, kad Vidaus rinkos generalinio direktorato interneto svetainėje paskelbtose suvestinėse ataskaitose pateikta tik labai glausta šios grupės veiklos apžvalga, todėl naudotojas negali pakankamai susipažinti su faktiniu tos grupės darbu. Tačiau kitų grupių, pavyzdžiui, CESAME 2 (Tarpuskaitos ir atsiskaitymo patariamoji ir stebėsenos ekspertų grupė) arba FISCO (Fiskalinės atitikties grupė), posėdžių dokumentai buvo daug išsamesni ir leido piliečiams išsamiai susipažinti su skirtingomis nuomonėmis ir pozicijomis, kuriomis buvo pasikeista per tam tikrą posėdį. Ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad jai nereikia atlikti išsamios ir sistemingos registre pateiktos informacijos apie kiekvieną į sąrašą įtrauktą ekspertų grupę analizės, kad galėtų padaryti išvadą, jog rinkos infrastruktūros ekspertų grupės pavyzdys apskritai rodo, kad, priešingai pirmiau peržiūrėtiems įsipareigojimams, Komisija registre nepateikė pakankamai išsamios informacijos apie posėdžių protokolus ir (arba) ataskaitas. Tai gali būti netinkamo administravimo atvejis. Todėl ombudsmenas atsižvelgė į šį aspektą toliau pateiktame draugiško sprendimo pasiūlyme.

72. Antra, per registrą negalima susipažinti su grupės narių pateiktomis viešojo intereso ir interesų konfliktų deklaracijomis. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas atkreipė dėmesį į Komisijos poziciją, kad pagal 2010 m. sistemą nereikalaujama, kad ekspertai pasirašytų tokias deklaracijas, ir kad standartinių deklaracijų skelbimas būtų nereikalingas ir neproporcingas. Nors reikalavimo pasirašyti deklaracijas pagal 2010 m. sistemą nebuvimas neužkirstų kelio Komisijai skelbti jai pagal ankstesnes taisykles pateiktų deklaracijų arba pabrėžti, kad konkretus narys pateikė standartinę deklaraciją, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad dėl tokios skelbimo praktikos gali kilti nesusipratimų dėl reikalavimų, susijusių su deklaracijų teikimu pagal dabartines taisykles. Todėl ji mano, kad Komisijos pozicija yra pagrįsta.

C. Įtarimas dėl geriausios praktikos netaikymo ir susijęs teiginys

Ombudsmenui pateikti argumentai

73. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija vienodai netaikė geriausios praktikos, susijusios su pramonės atstovais, individualiai paskirtais į ekspertų grupes. Šiam teiginiui pagrįsti skundo pateikėjas teigė, kad i) Komisija tinkamai neatsižvelgia į galimą pramonės atstovų, veikiančių kaip individualūs asmenys, interesų konfliktą; ir ii) (galimo) interesų konflikto negalima kompensuoti įsipareigojimo ginti viešąjį interesą deklaracija. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija visuose kituose generaliniuose direktoratuose turėtų nuosekliai taikyti Sveikatos ir vartotojų reikalų GD gairėse dėl interesų konfliktų nustatytą principą, t. y. kad asmuo, kuris, kaip žinoma, dirba organizacijai, turinčiai asmeninių interesų konkrečiu politikos klausimu, neturėtų būti paskirtas į ekspertų grupę, teikiančią konsultacijas Komisijai.

74. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad ekspertų grupių nariai atrenkami visų pirma remiantis įgūdžiais ir ekspertinėmis žiniomis, kurių reikia siekiant kuo veiksmingiau ir efektyviau vykdyti konkrečios grupės įgaliojimus. Šiuo atžvilgiu galima siekti pramonės atstovų dalyvavimo, susijusio su užduotimi, kurią grupė turi atlikti. Galimi interesų konfliktai sprendžiami atrankos etape atliekant išsamią kandidatų ankstesnės profesinės patirties, įskaitant etišką elgesį, analizę ir (arba) skiriant kandidatus privalomai atskleidžiant visus interesus, kurie galėtų pakenkti eksperto nepriklausomumui ir oficialiam įsipareigojimui veikti viešojo intereso labui.“ Be to, Komisija teigė, kad ji atkreipia dėmesį į visus galimus interesų konfliktus, kurie gali kilti vykdant grupės veiklą ir dėl kurių gali būti užteršti jos tikslai ir kilti pavojus jos veiksmingumui ir efektyvumui.

75. Komisija pakartojo, kad 2010 m. programoje numatytos aiškesnės ir griežtesnės horizontaliosios interesų konfliktų valdymo taisyklės, taikomos visoms ekspertų grupėms. Komisija taip pat nurodė, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų GD parengė diskusijoms skirtą dokumentą dėl to, kaip įgyvendinti minėtą politiką konkrečioje jo kompetencijai priklausančioje srityje. Tačiau, priešingai, nei siūlė skundo pateikėjas, atitinkamame Sveikatos ir vartotojų reikalų GD dokumente nebuvo nustatytos jokios to GD gairės dėl interesų konfliktų, o tai buvo 2008 m. balandžio mėn. suinteresuotųjų subjektų dialogo grupės parengtas diskusijų dokumentas. Atitinkamame dokumente nebuvo jokių konkrečių tolesnių veiksmų ir jis nebuvo oficialus DG SANCO interesų konfliktų politikos pareiškimas.

76. Savo pastabose komentuodamas ekspertų paskyrimą asmeniškai skundo pateikėjas priminė, kad pagal 2010 m. programą ekspertų atranka vykdoma taip, kad būtų išvengta bet kokių interesų konfliktų. Be to, 2010 m. metmenyse nustatyta, kad asmeniškai paskirti ekspertai, sutikdami būti grupės nariais, įsipareigoja veikti nepriklausomai ir viešojo intereso labui. Kilus interesų konfliktui, jie gali būti pašalinti iš grupės ar konkretaus jos posėdžio. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas manė, kad 2010 m. sistema prieštarauja teiginiams, pateiktiems Komisijos nuomonėje ir ankstesniuose susitikimuose su skundo pateikėju.

77. Konkrečiau, skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos darbuotojai susitikimuose su skundo pateikėju nurodė, kad jei pramonės sektoriuje dirbantys asmenys nebūtų skiriami asmeniškai, būtų sunku rasti reikiamų techninių žinių turinčių ekspertų. Tuo pat metu Komisijos darbuotojai taip pat pripažino, kad bendrovių darbuotojai privalo remti savo bendrovės interesus ir kad nėra logiška manyti, jog bendrovių darbuotojai, dalyvaudami ekspertų grupėje, nustums savo bendrovių interesus į šalį. Skundo pateikėjas pastarąjį aspektą patvirtino moksliniame tyrime. Skundo pateikėjo teigimu, Komisija visiškai teisėtai ir logiškai rėmėsi pramonėje dirbančių asmenų technine patirtimi. Tačiau Komisija turėtų pripažinti, kad, priešingai nei numatyta 2010 m. programoje, visiškai neįmanoma, kad šie asmenys veiktų „savarankiškai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu“. Todėl Komisija niekada neturėtų skirti pramonės ekspertų kaip individualių asmenų, o turėtų juos skirti ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgdama į poreikį išlaikyti įvairių interesų pusiausvyrą. Todėl buvo prieštaravimas tarp interesų konfliktų vengimo, kaip reikalaujama 2010 m. programoje, ir Komisijos praktikos, pagal kurią pramonės atstovai skiriami nepriklausomais nariais.

78. Remdamasis EBPO pateikta interesų konflikto apibrėžtimi, skundo pateikėjas teigė, kad individualiai paskirti įmonių atstovai susidūrė su interesų konfliktu, nes jie galėjo pasinaudoti savo naryste savo pramonės naudai.

79. Skundo pateikėjas pažymėjo, kad prieš pateikdama šį skundą Komisija nurodė, jog individualiai paskirti ekspertai turi pasirašyti rašytinius pareiškimus, kad a) jie veiks viešojo intereso labui, b) joks jų turimas interesas nepakenks jų nepriklausomumui ir c) dėl šių sąlygų pažeidimo jie gali būti pašalinti iš grupės. Tačiau šis metodas niekada nebuvo įgyvendintas. Skundo pateikėjas paaiškino, kad po to, kai buvo pateiktas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, jam buvo leista susipažinti su atitinkamomis aštuonių Vidaus rinkos ir paslaugų GD valdomų ekspertų grupių narių deklaracijomis. Nors trūko atitinkamų daugelio ekspertų deklaracijų, pastarieji nebuvo pašalinti iš grupės.

80. Be to, skundo pateikėjas nurodė, kad, Komisijos teigimu, pagal 2010 m. sistemą nereikalaujama, kad ekspertų grupių nariai pasirašytų atitinkamas deklaracijas. Vietoj to Komisija nurodė, kad galimi interesų konfliktai sprendžiami atrankos etape ir skiriant ekspertus, privalomai atskleidžiant visus žalingus interesus. Dėl šių aspektų skundo pateikėjas nurodė, kad i) 2010 m. sistemoje neminimas „privalomas bet kokių interesų atskleidimas“. Bet kuriuo atveju taisyklėse turėtų būti numatytas toks privalomas informacijos apie visą profesinę ir pro bono veiklą atskleidimas, kuris turėtų būti viešai prieinamas. Be to, skundo pateikėjas nurodė ii) konkrečios NVO dalyvavimą dviejose ekspertų grupėse. Atrankos procesas, susijęs su ta NVO, apėmė išsamią kiekvieno kandidato ankstesnės profesinės patirties analizę per kelis pokalbius. Tačiau nebuvo aišku, ar atrankos procedūra buvo vienodai griežta visiems pareiškėjams. Skundo pateikėjo teigimu, prieš priimdama sprendimą dėl ekspertų grupės sudėties Komisija nenurodė jokio rimto proceso, skirto įvertinti galimus individualiai paskirtų ekspertų interesų konfliktus. Galiausiai Komisija turėjo iii) pašalinti iš ekspertų grupių tuos ekspertus, kurie nepasirašė atitinkamų deklaracijų.

81. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad visiškai normalu, jog ekspertai nenorėjo pasirašyti „neracionalaus ir klaidingo pareiškimo, kad jie yra nepriklausomi, kai taip aišku, kad jie nėra“. Skundo pateikėjo teigimu, tai buvo dar vienas argumentas Komisijai liautis asmeniškai skyrus su pramone susijusius ekspertus. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas nurodė, kad Komisijos generalinis sekretoriatas parodė tam tikrą atvirumą dėl skundo pateikėjo pozicijos, kad „ekspertų grupių nariai turėtų būti registruojami bendrovės, kurioje jie dirba, vardu arba turėtų atstovauti tam tikram sektoriui“. Skundo pateikėjo teigimu, vienas Komisijos generalinio sekretoriato darbuotojas pareiškė, kad Komisija nepatvirtins grupių, kurių narių kilmė nėra aiškiai nurodyta. Tačiau esamų grupių padėtis buvo sudėtingesnė ir jai pakeisti prireikė šiek tiek laiko. Skundo pateikėjas nurodė, kad nesutiktų su „laipsnišku pokyčiu“ šiuo klausimu, nes dabartinė Komisijos praktika neturi pagrindo taikomose taisyklėse ir klaidina visuomenę. Skundo pateikėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijos praktiką per 2011 m. vasario mėn. plenarinio posėdžio diskusijas kritikavo kai kurie Europos Parlamento nariai. Be to, neseniai dviem Komisijos nariams adresuotame laiške EP narių grupė paprašė Komisijos parengti procedūras, kad asmenys, turintys asmeninių interesų, negalėtų dalyvauti ekspertų grupėse kaip individualūs asmenys.

82. Galiausiai skundo pateikėjas pateikė 19 ekspertų grupių, kurių atveju „esamos taisyklės dėl interesų konfliktų yra akivaizdžiai pažeistos, o pramonės atstovai skiriami „individualiai“, sąrašą.“Skundo pateikėjas pridūrė, kad taip tikriausiai buvo ir daugelio kitų ekspertų grupių atveju.

83. Komentuodamas Komisijos pareiškimus dėl DG SANCO parengto dokumento, skundo pateikėjas sutiko su Komisijos paaiškinimais, kad šis dokumentas yra tik diskusijų dokumentas. Tuo pat metu skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad tame dokumente išdėstyti principai „eina teisinga linkme“, nurodydamas, kad šiam požiūriui taip pat pritarė minėtieji EP nariai. Taigi asmenys, dirbantys korporacijoms ir lobistinėms grupėms, niekada neturėtų būti skiriami kaip individualūs asmenys, o tik kaip suinteresuotieji subjektai. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad 2010 m. sistemos nuostatos dėl interesų konfliktų turėtų būti paaiškintos ir sugriežtintos. Užuot nurodę, kad atrenkant ekspertus reikia vengti interesų konfliktų, jie turėtų nurodyti, kad „atrenkant ekspertus turėtų būti atidžiai įvertinta galimų interesų konfliktų rizika, o didelės rizikos ekspertai neturėtų būti įtraukiami“. Be to, užuot numačius galimybę interesų konflikto atveju neįtraukti individualiai paskirtų ekspertų, taisyklėse turėtų būti numatyta, kad ekspertai „nebus įtraukti į grupes, jei kils interesų konfliktas“. Galiausiai, asmeniškai veikiančių ekspertų profesinės veiklos deklaracijos turėtų būti prieinamos per registrą ir tai turėtų būti numatyta atitinkamose taisyklėse.

Ombudsmeno vertinimas

84. Ombudsmenas pažymėjo, kad skundo pateikėjo įtarimas susijęs su pramonės atstovų paskyrimu į ekspertų grupes asmeniškai. Atsižvelgdamas į tai, kad skundo pateikėjo teiginys dėl šio teiginio susijęs su asmenimis, susijusiais su organizacijomis, turinčiomis teisėtų interesų, ombudsmenas tolesniame vertinime rėmėsi pastarąja sąvoka, suprantant, kad organizacija, turinti teisėtų interesų tam tikroje politikoje, nebūtinai yra bendrovė ar verslo korporacija.

85. Komisijos pavyzdinio sprendimo, pridėto prie Komisijos tarnybų darbinio dokumento [17] (toliau - pavyzdinis sprendimas), 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatytas skirtumas tarp individualiai paskirtų ekspertų grupių narių ir narių, paskirtų atstovauti interesams. Kalbant apie buvusią narių kategoriją, pavyzdinio sprendimo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jie veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu. Be to, pavyzdinio sprendimo 4 straipsnio 8 dalyje reikalaujama, kad jų pavadinimai būtų skelbiami registre.

86. Ekspertizės rinkimo ir naudojimo gairėse pateikiamas toks teiginys: „Tai yra truizmas, kad niekas nėra visiškai „nepriklausomas“... Vis dėlto reikėtų tikėtis, kad ekspertai, kiek tai įmanoma, veiks nepriklausomai. Ekspertai, žinoma, vis dar gali pateikti žinių, kurias jie turi dėl savo priklausomybės ar pilietybės: Iš tiesų dėl šios priežasties kartais gali būti atrenkami ekspertai. Vis dėlto siekiama kuo labiau sumažinti asmeninių interesų iškraipymo riziką, nustatant sąžiningumo skatinimo praktiką, aiškiai nurodant priklausomybę ir pripažįstant, kad tam tikra priklausomybė, kuri skiriasi priklausomai nuo klausimo, gali labiau paveikti politikos procesą nei kiti.“[18] Pagal 12 gairę ekspertai turėtų nedelsdami deklaruoti visus tiesioginius ar netiesioginius interesus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat visus svarbius pokyčius pradėjus darbą.

87. Prie 2010 m. sistemos pridėtų Komisijos ekspertų grupių horizontaliųjų taisyklių 9 taisyklėje nustatytos išsamios ekspertų grupių narių, kurie turi būti skiriami kaip individualūs asmenys, atrankos ir skyrimo taisyklės. Verta juos išsamiai pacituoti:

„Atrankos procesas ir narių skyrimas

Kai ekspertų grupės narius skiria Komisija arba jos tarnybos, taikomos šios nuostatos:

(1) Kai atskiri ekspertai skiriami kaip individualūs asmenys, jie atrenkami laikantis atrankos proceso, kuriuo užtikrinamas aukštas ekspertinių žinių lygis ir, kiek įmanoma, geografinė ir lyčių pusiausvyra, atsižvelgiant į konkrečias ekspertų grupės užduotis ir reikiamų ekspertinių žinių rūšį. Be to, ekspertai atrenkami taip, kad būtų išvengta bet kokio interesų konflikto.

Nedarant poveikio specialioms atrankos procedūroms, numatytoms Komisijos sprendimuose, kuriais įsteigiamos ekspertų grupės, vieši kvietimai teikti paraiškas skelbiami, kiek tai praktiškai įmanoma. Tuo tikslu Komisijos tarnybos naudoja standartinį kvietimo teikti paraiškas dėl asmeniškai paskirtų ekspertų atrankos šabloną, kurį nustato Generalinis sekretoriatas. Paslaugos gali nukrypti nuo šablono arba jį papildyti, kai tai pateisinama konkrečiais reikalavimais.

Kai kvietimas teikti paraiškas yra praktiškai neįgyvendinamas (pavyzdžiui, kai reikia labai specifinių ekspertinių žinių), ekspertai atrenkami remiantis objektyviai patikrinamais kriterijais.

Atitinkamos Komisijos tarnybos informuoja individualiai paskirtus ekspertus, kad, sutikdamos būti grupės narėmis, jos įsipareigoja veikti nepriklausomai ir viešojo intereso labui. Komisijos tarnybos taip pat informuoja tuos ekspertus, kad kilus interesų konfliktui jie gali būti pašalinti iš grupės ar konkretaus jos posėdžio.“

88. Prie Komisijos tarnybų darbinio dokumento [19] pridėtame pavyzdiniame kvietime teikti paraiškas dėl asmeniškai paskirtų ekspertų atrankos pateikiamos šios nuostatos: „Valstybės narės pateikia Komisijai nepriklausomą nuomonę be išorinės įtakos...“ Pavyzdiniame kvietime teikti paraiškas taip pat yra tokia nuostata: „Jie įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.“

89. Be to, prie to paties Komisijos tarnybų darbinio dokumento pridėtų pavyzdinių darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškilus su ekspertu susijusiam interesų konfliktui, Komisijos tarnybos gali pašalinti šį ekspertą iš grupės ar konkretaus jos posėdžio. Kitu atveju jos gali nuspręsti, kad atitinkamas ekspertas nesvarsto atitinkamų darbotvarkės punktų ir dėl jų nebalsuoja.

90. Būtent atsižvelgdamas į šias taisykles ombudsmenas turėjo įvertinti skundo pateikėjo tvirtinimą, kuris šiuo atveju peržiūrimas.

91. Pirmiausia ji pažymėjo, kad individualus paskyrimas į ekspertų grupę skiriasi nuo paskyrimo atstovauti interesams. Be to, skiriant ekspertus asmeniškai gali dalyvauti ne tik pramonės atstovai, bet ir bet kuris asmuo, atitinkantis, be kita ko, Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių 9 taisyklės 1 dalies reikalavimus. Darytina išvada, kad taikytinos taisyklės, regis, grindžiamos prielaida, kad objektyvias konsultacijas, atitinkančias viešąjį interesą, iš esmės galima gauti iš ekspertų, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su organizacijomis, turinčiomis asmeninių interesų, su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų apsaugos priemonių.

92. Savo nuomonėje Komisija nurodė įgūdžius ir patirtį, kuriuos grupei suteikė individualiai paskirti nariai. Ombudsmenas manė, kad Komisijos pareiškimai šiuo klausimu yra tikėtini. Skundo pateikėjas neginčijo patirties ir ekspertinių žinių, kurias grupėms suteikė individualiai paskirti nariai, naudingumo. Tačiau skundo pateikėjas teigė, kad Komisija niekada neturėtų skirti pramonės ekspertų kaip individualių asmenų, o turėtų juos skirti ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais. Ombudsmeno nuomone, patvirtinus skundo pateikėjo poziciją, kad asmeniškai paskirtas narys iš esmės atstovautų asociacijos, su kuria jis yra susijęs, interesams, iš esmės būtų užkirstas kelias paskirti bet kokį ekspertą asmeniškai, turint omenyje, kad nėra sutartos apibrėžties ar ribos, kas būtų organizacija, veikianti tik viešojo intereso labui. Vis dėlto ombudsmenė palankiai įvertino būsimus svarstymus šiuo klausimu ir suprato, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų GD parengtas dokumentas yra svarbus indėlis šioje srityje.

93. Atsižvelgiant į tai, ombudsmeno nuomone, akivaizdu, kad paskyrus asmenį, susijusį su organizacija, turinčia asmeninių interesų, gali kilti interesų konfliktų. Todėl taip pat buvo aišku, kad patariama būti ypač atsargiems, i) visų pirma sprendžiant dėl narių skyrimo asmeniškai, kad būtų kuo labiau sumažinta interesų konfliktų rizika. Be to, ii) asmeniškai paskirtų narių kadencijos metu interesų konfliktų rizika taip pat turi būti valdoma tinkamomis priemonėmis.

94. Dėl pirmojo aspekto ombudsmenas laikėsi nuomonės, jog labai svarbu, kad vieši kvietimai teikti paraiškas būtų kuo plačiau naudojami ir kad tais atvejais, kai vieši kvietimai nebūtų naudingi, atranka būtų grindžiama objektyviais kriterijais. Ombudsmenas su pasitenkinimu pažymėjo, kad Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių 9 straipsnyje tai aiškiai numatyta. 9 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad atrenkant ekspertus reikia vengti interesų konfliktų, todėl interesų konfliktų klausimą galima spręsti itin svarbiame individualiai paskirtų narių atrankos etape. Todėl pirmiau minėtos taisyklės patvirtino Komisijos teiginį, kad galimi interesų konfliktai vertinami atrankos etape ir (arba) paskyrimo metu.

95. Kalbant apie antrąjį aspektą, pirmiau minėtose taisyklėse numatyta, kad individualiai paskirti nariai turi įsipareigoti veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu. Ombudsmenas pritarė skundo pateikėjo abejonėms dėl oficialios deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti nepriklausomumą ir įsipareigojimą veikti viešojo intereso labui, veiksmingumo. Kartu ji priminė, kad pagal Komisijos ekspertų grupėms taikomų horizontaliųjų taisyklių 9 straipsnio 1 dalį leidžiama pašalinti narį iš grupės arba dalyvauti konkrečiame jos posėdyje, todėl interesų konflikto atveju numatomos konkrečios sankcijos. Nors skundo pateikėjas, atrodo, teigė, kad dėl interesų konflikto atitinkamas grupės narys turėtų būti automatiškai pašalintas iš procedūros, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas neįrodė, kodėl tokia taisyklė, pagal kurią neleidžiama atsižvelgti į konkretaus interesų konflikto ypatumus, būtų būtina.

96. Neabejotina, kad numatytos sankcijos gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jei visų pirma nustatomas interesų konfliktas. Todėl šių sankcijų veiksmingumas priklauso nuo i) atitinkamos narės pasirengimo paskelbti apie tokį konfliktą ir (arba) ii) galimybių nustatyti tokį konfliktą kitomis priemonėmis. Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad net nesant interesų konfliktą deklaravusio nario, galima nustatyti, ar esama faktinių arba galimų konfliktų, jei Komisijos registre yra informacijos apie i) ekspertų grupių narius, įskaitant informaciją apie individualiai paskirtų narių ryšius, ir ii) ekspertų grupių svarstymus, įskaitant posėdžių darbotvarkes, posėdžių protokolus ir grupių veiklos ataskaitas.

97. Atsižvelgiant į tai, kad ombudsmenas toliau pateikė draugiško sprendimo pasiūlymą dėl Komisijos registro, ombudsmenui nereikėjo imtis tolesnių veiksmų, susijusių su trečiuoju skundo pateikėjo įtarimu ir reikalavimu.

D. Įtarimas, kad nepateiktos įtikinamos priežastys, dėl kurių nebuvo parengti vienodi atrankos kriterijai, ir susijęs prašymas

Ombudsmenui pateikti argumentai

98. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepateikė įtikinamų priežasčių, dėl kurių nebuvo parengti bendrieji ekspertų grupių narių atrankos kriterijai. Šiam teiginiui pagrįsti skundo pateikėjas teigė, kad dabartinis atrankos procesas yra nesuderinamas su Ekspertų rinkimo ir naudojimo gairėmis ir Komunikatu dėl minimalių konsultavimosi standartų. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų parengti ir paskelbti bendruosius ekspertų grupių narių atrankos kriterijus.

99. Savo nuomonėje Komisija paaiškino, kad ji sudaro ekspertų grupes, kai jai reikia surinkti išorės ekspertus, kad galėtų atlikti savo užduotis. Todėl „ekspertai atrenkami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jų konkrečios srities specialiąsias žinias ir darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį, kuris gali labai skirtis“. Komisija pabrėžė tam tikrų grupių sprendžiamų klausimų techninį pobūdį ir skirtingą jų taikymo sritį. Kaip pavyzdinius pavyzdžius ji pateikė klausimus, susijusius su galiojančių teisės aktų įgyvendinimu arba naujų politikos iniciatyvų rengimu. Dėl individualaus ekspertų skyrimo Komisija pažymėjo, kad atranka buvo grindžiama eksperto kompetencija, susijusia su atitinkama politika, nustatyta, be kita ko, kvietimų teikti paraiškas metu. Dėl narystės valdžios institucijose ir (arba) organizacijose Komisija nurodė, kad paprastai būtent jos turi nustatyti savo atstovus ir užtikrinti aukštą kompetencijos lygį.

100. Priešingai nei teigė skundo pateikėjas, Komisija manė, kad minėta praktika „visiškai atitinka komunikatus dėl ekspertinių žinių rinkimo ir naudojimo bei dėl minimalių konsultavimosi standartų“. Remiantis ankstesniu komunikatu, „ekspertinių žinių rinkimo ir naudojimo tvarka turėtų būti parengta proporcingai vykdomai užduočiai, atsižvelgiant į atitinkamą sektorių, atitinkamą klausimą ir politikos ciklo etapą“. Be to, pagal Komunikatą dėl minimalių konsultavimosi standartų „Komisijos administracinė praktika turi būti grindžiama proporcingumo principu“ ir „Komisija, atsižvelgdama į savo iniciatyvos teisę, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti savo konsultavimosi poreikius.“Komisija taip pat nurodė Komunikatą dėl pažangaus reglamentavimo [20], pagal kurį Komisijos „bendradarbiavimą su pilietine visuomene reikia vertinti atsižvelgiant į visas galimybes, kurias piliečiai ir kiti suinteresuotieji subjektai turi turėti, kad prisidėtų prie politikos formavimo proceso“. Atsižvelgdama į tai, Komisija teigė užmezgusi „reguliarų dialogą su įvairių formatų suinteresuotaisiais subjektais, o ekspertų grupės yra tik viena iš jų“. Komisijos teigimu, šiais formatais atsižvelgiama į jos ilgalaikę atvirumo ir įtraukumo politiką ir atspindimi dideli politikos sričių skirtumai, taip pat suinteresuotųjų subjektų įvairovė.

101. Atsižvelgdama į minėtą aplinkybių įvairovę, Komisija pareiškė, kad nėra įsitikinusi galima griežtesnių taisyklių dėl jos sąveikos su pilietine visuomene pridėtine verte. Todėl ji nurodė nemananti, kad tikslinga nustatyti bendrus ekspertų grupės narių atrankos kriterijus.

102. Komisija taip pat pareiškė, kad yra visapusiškai įsipareigojusi užtikrinti 2010 m. programos nuostatų įgyvendinimą, visų pirma, kad individualiai paskirti ekspertai būtų atrenkami laikantis atrankos proceso, kuriuo užtikrinamas aukštas kompetencijos lygis ir vengiama bet kokių interesų konfliktų. Komisija taip pat nurodė, kad pagal 2010 m. programą vieši kvietimai teikti paraiškas skelbiami, kiek tai pagrįstai įmanoma, o jei taip nėra, ekspertai atrenkami remiantis objektyviai patikrinamais kriterijais. Komisija taip pat įsipareigojo toliau didinti atrankos procedūrų skaidrumą, į naująją registro versiją įtraukdama informaciją apie minėtas atrankos procedūras, kaip nurodyta 2010 m. programoje.

103. Savo pastabose ir atkreipęs dėmesį į Komisijos nuorodą į Ekspertizės rinkimo ir naudojimo gaires, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į tai, jog jos naudojamos kaip bendravimo su Komisija ir ekspertinių žinių rinkimo priemonė, ekspertų grupės turi būti laikomos įpareigotomis laikytis Komunikato dėl minimalių konsultavimosi standartų. Skundo pateikėjo teigimu, Komisija tam pritarė. Skundo pateikėjas nurodė, kad Komunikate dėl minimalių konsultavimosi standartų reikalaujama, kad Komisija užtikrintų savo padalinių vykdomų konsultacijų procesų nuoseklumą ir skaidrumą. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad skaitant šį principą kartu su pliuralistinės ir įvairios ekspertų grupių sudėties principais, kuriais siekiama išvengti atvejų, kai tam tikroms grupėms suteikiama privilegijuota prieiga, kaip nurodyta Komisijos komunikatuose, „Komisija turėtų nustatyti tam tikrus bendrus ekspertų grupių sudėties kriterijus“. Skundo pateikėjo teigimu, tai būtų vienintelis tikras būdas įgyvendinti principą, kad Komisijos tarnybos turi kiek įmanoma užtikrinti subalansuotą atstovavimą.

104. Kita vertus, „pažeidžiami bendri atrankos kriterijai, Komisijos elgesio kodeksai ir naujos ekspertų grupių taisyklės“. Pasak skundo pateikėjo, dabartinis Komisijos taikomų taisyklių aiškinimas leidžia jai ginti bet kokią sudėtį, kad ir kokia ji būtų nesubalansuota, daugiausia dėmesio skiriant „efektyvumui“. Atsižvelgdama į tai, kad 2010 m. programoje reikalaujama tik „kiek įmanoma“subalansuotos sudėties, Komisija nepaaiškino, kodėl kai kuriais atvejais neįmanoma užtikrinti subalansuotos sudėties. Skundo pateikėjo teigimu, šiuo metu tik Komisija gali nuspręsti, ar pasiekta pakankama pusiausvyra tarp vienodo suinteresuotųjų subjektų atstovavimo ir veiksmingumo. Skundo pateikėjas taip pat kritikavo tai, kaip Komisija supranta „veiksmingumą“, kuris, atrodo, suprantamas „trumpuoju laikotarpiu ir administraciniu būdu, o tikrasis veiksmingumas yra susijęs su politikos ir teisės aktų, kurie naudingi visai visuomenei, rengimu“.

105. Skundo pateikėjo nuomone, bendrieji atrankos kriterijai „turėtų apimti apsaugos priemones, kad ekspertų grupėse nedominuotų specialūs interesai ir ypač įmonių interesai“. Be to, apie ekspertų grupių sudarymą turėtų būti skelbiama viešai, o suinteresuotosios šalys turėtų būti viešai raginamos teikti paraiškas, „kai grupes sudaro ekspertai, veikiantys kaip individualūs asmenys, ir kai ekspertai taip pat yra interesų grupių atstovai“.

106. Skundo pateikėjas padarė išvadą, kad „tam tikra minimali interesų grupių, su kuriomis konsultavosi Komisija, pusiausvyra“padėtų užtikrinti labiau subalansuotą sprendimų priėmimo procesą pagal ES sutarties 9 straipsnį. Skundo pateikėjas sutiko, kad būtų galima išlaikyti diferencijuotus atrankos kriterijus kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau teigė, kad turėtų būti „tam tikra bendra taisyklė, numatanti apsaugos priemones nuo ekspertų grupių dominavimo dėl konkrečių interesų“. Išskyrus atvejus, kai ekspertai yra "nepriklausomi nuo bet kokių interesų, jie taip pat yra interesų atstovai, tačiau "techninė" jų užduotis gali būti". Todėl visada reikėtų išlaikyti pusiausvyrą, o ne tik „kiek įmanoma“.

Ombudsmeno vertinimas

107. Ombudsmenas pažymėjo, kad šiuo atveju nagrinėjamas įtarimas susijęs su tariamu įtikinamų priežasčių, dėl kurių nebuvo parengti bendri ekspertų grupės narių atrankos kriterijai, nebuvimu. Nors skundo pateikėjas savo pastabose ne kartą nurodė proporcingo atstovavimo Komisijos ekspertų grupėse klausimą, ombudsmenas priminė, kad pastarasis klausimas yra atskiro kaltinimo dalis ir bus nagrinėjamas pagal tą antraštę. Taigi toliau pateiktame vertinime reprezentatyvumo klausimas buvo nagrinėjamas tik tiek, kiek jis yra tiesiogiai susijęs su tariamu geriausios praktikos, susijusios su bendraisiais ekspertų skyrimo kriterijais, trūkumu.

108. Ekspertinių žinių rinkimo ir naudojimo gairių 8 gairėje teigiama, kad nustatydami ir atrinkdami ekspertus departamentai turėtų kuo plačiau ieškoti tinkamų ekspertinių žinių. Kiek įmanoma, reikėtų ieškoti naujų idėjų ir įžvalgų, įtraukiant asmenis, nepriklausančius departamento įprastam kontaktų ratui. Departamentai taip pat turėtų stengtis užtikrinti, kad grupes sudarytų ne mažiau kaip 40 % kiekvienos lyties atstovų.“ Be to, 9 gairėje reikalaujama atsižvelgti ir į vyraujančias, ir į skirtingas nuomones. Gairių priede išsamiai aprašomi tam tikri „praktiniai klausimai“, kurie gali kilti jas taikant, taip pat „praktiniai patarimai“ atsakant į šiuos klausimus. Skirsnyje „Ekspertų nustatymas ir atranka“ pateikiami šie teiginiai: „Ar turėtų būti skelbiami atviri kvietimai teikti ekspertines žinias ekspertų grupėms? Ar tokie skambučiai buvo skelbiami kuo plačiau, įskaitant elektronines priemones? Atviri skambučiai gali būti ypač tinkami sprendžiant opius klausimus ir kai grupės gali veikti pagrįstą laikotarpį.“[21]

109. Remiantis Komunikatu dėl minimalių konsultavimosi standartų, „Komisijos vykdomas konsultavimosi procesas turi būti skaidrus tiek tiesiogiai susijusiems asmenims, tiek plačiajai visuomenei“. Pagal tą komunikatą, be kita ko, turi būti aišku, „kas su juo konsultuojamasi ir kodėl“[22].

110. 2005 m. programos 3.2 punkte nustatyta, kad „[v]isos atrenkamos skaidriai, remiantis aiškiai apibrėžtais objektyviais kriterijais. Individualiai paskirti nariai, kiek įmanoma, atrenkami skelbiant kvietimą teikti paraiškas.“

111. 2010 m. bendrųjų nuostatų 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kai atskiri ekspertai skiriami kaip individualūs asmenys, jie atrenkami laikantis atrankos proceso, kuriuo užtikrinamas aukštas ekspertinių žinių lygis ir, kiek įmanoma, geografinė bei lyčių pusiausvyra, atsižvelgiant į konkrečias ekspertų grupės užduotis ir reikiamų ekspertinių žinių rūšį. ...

Nedarant poveikio specialioms atrankos procedūroms, numatytoms Komisijos sprendimuose, kuriais įsteigiamos ekspertų grupės, vieši kvietimai teikti paraiškas skelbiami, kiek tai praktiškai įmanoma. Tuo tikslu Komisijos tarnybos naudoja standartinį kvietimo teikti paraiškas dėl asmeniškai paskirtų ekspertų atrankos šabloną, kurį nustato Generalinis sekretoriatas. Paslaugos gali nukrypti nuo šablono arba jį papildyti, kai tai pateisinama konkrečiais reikalavimais.

Kai kvietimas teikti paraiškas yra praktiškai neįgyvendinamas (pavyzdžiui, kai reikia labai specifinių ekspertinių žinių), ekspertai atrenkami remiantis objektyviai patikrinamais kriterijais.“[23]

112. Pagal Komisijos tarnybų darbinio dokumento [24] 8 punktą, siekiant skaidrumo, atitinkama informacija apie taikomą atrankos procesą bus pateikta registre. Prie Komisijos tarnybų darbinio dokumento pridėtame kvietimo teikti paraiškas dėl individualiai paskirtų ekspertų atrankos pavyzdyje išvardyti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant paraiškas. Tai, be kita ko, įrodyta kompetencija ir patirtis atitinkamose srityse; poreikį užtikrinti pusiausvyrą grupėje pareiškėjų reprezentatyvumo požiūriu; taip pat lytį ir geografinę kilmę.

113. Ombudsmenė pažymėjo, kad savo nuomonėje Komisija nurodė kiekvieno konkretaus atvejo analizę, kurią ji turi atlikti priimdama sprendimą dėl ekspertinių žinių, kurias turi teikti ekspertų grupių nariai. Atsižvelgdamas į tai, kad ekspertų grupės aktyviai veikia visose ES politikos srityse ir kad dėl to reikiamos ekspertinės patirties spektras yra platus, o tam reikia, kad Komisija, kuri netrukus gaus tokią informaciją, turėtų pakankamą veiksmų laisvę, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisijos pozicija yra pagrįsta. Visų pirma ji negalėjo pritarti skundo pateikėjo nuomonei, kad Komisijos pozicija yra nesuderinama su pirmiau peržiūrėtomis taikytinomis taisyklėmis, kuriomis, priešingai, pripažįstama Komisijos diskrecija ir kartu nustatomos tam tikros tos diskrecijos ribos. Pavyzdžiui, 2010 m. darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija, kiek tai susiję su individualiai paskirtais ekspertais, taikytų atrankos procedūrą, užtikrinančią aukštą ekspertinių žinių lygį ir, kiek įmanoma, geografinę ir lyčių pusiausvyrą, atsižvelgdama į konkrečias ekspertų grupės užduotis ir reikiamų ekspertinių žinių pobūdį. Iš pirmo žvilgsnio būtų sunku apibrėžti papildomus bendrus kriterijus, taikytinus visoms ekspertų grupėms. Kita vertus, tiek, kiek skundo pateikėjas nurodė atstovavimo kriterijų, šis aspektas būtų nagrinėjamas jo penktojo teiginio pavadinime.

114. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenė nusprendė, kad Komisija nustatė bendrus ekspertų grupių narių atrankos kriterijus. Be to, ji mano, kad Komisijos pozicija, jog priimti griežtesnes bendrąsias taisykles būtų netikslinga, yra įtikinama. Kartu ji pažymėjo ir palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą toliau didinti atrankos procedūrų skaidrumą į registrą įtraukiant atitinkamą informaciją. Todėl ombudsmenas padarė išvadą, kad nėra pagrindo toliau tirti šį įtarimą.

E. Įtarimas, kad neužtikrinamas subalansuotas susitarimas su kreditoriais, ir susijęs reikalavimas

Ombudsmenui pateikti argumentai

115. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neužtikrino subalansuotos ekspertų grupių sudėties. Grįsdamas šį teiginį skundo pateikėjas teigė, kad daugumoje jo nustatytų ekspertų grupių pramonės atstovai sudaro daugumą, o visiems kitiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, vartotojų grupėms, mokslininkams ir pilietinei visuomenei, atstovaujama nepakankamai. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų spręsti nesubalansuotos ekspertų grupių sudėties klausimą.

116. Savo nuomonėje Komisija pažymėjo, kad, priešingai, nei teigė skundo pateikėjas, ji laikosi Ekspertizės rinkimo ir naudojimo gairių, kuriose kompetencija, nepriklausomų ekspertų veiklos mastas ir pliuralizmas nurodomi kaip konsultacijų kokybę lemiantys veiksniai, raidės ir dvasios. Komisija nurodė, kad atrinkdama ekspertų grupių narius ji visada stengiasi rasti pusiausvyrą tarp pirmiau minėtų trijų kriterijų. Komisija taip pat teigė, kad, kaip nurodė skundo pateikėjas ankstesniame susirašinėjime su Komisija, ji pakartotinai pateikė skundo pateikėjui „svarbią ir išsamią informaciją apie tai, kaip tai buvo veiksmingai užtikrinta daugelio ekspertų grupių atveju“.

117. Siekdama gauti išsamios ir atnaujintos informacijos apie daugelio ekspertų grupių sudėties pagrindimą, Komisija nurodė savo nuomonės priedą. Komisijos teigimu, iš pateiktos informacijos matyti, kad skundo pateikėjo teiginys buvo „iš esmės nepagrįstas arba netikslus“. Kartu Komisija pažymėjo, kad veiksmingumo sumetimais ji negali atlikti brangiai kainuojančio ir ilgo darbo, t. y. pateikti išsamios informacijos apie kiekvieną iš 111 skundo pateikėjo skunde nurodytų ekspertų grupių.

118. Be to, Komisija nurodė, kad 2010 m. programoje numatyta, jog jos atitinkamos tarnybos „siekia užtikrinti proporcingą atstovavimą atitinkamoms kompetencijos sritims ir interesų sritims, kartu atsižvelgdamos į atliktiną darbą ir konkrečias reikalingas ekspertines žinias“. Komisija pabrėžė, kad yra visapusiškai įsipareigojusi įgyvendinti šias nuostatas, ir taip pat pareiškė esanti pasirengusi „apsvarstyti būdus, kaip prireikus pagerinti esamų ekspertų grupių sudėties pusiausvyrą“. Kaip savo įsipareigojimo pavyzdį Komisija nurodė Komunikatą dėl bendrosios rinkos akto, kuriame numatytas aktyvesnis konsultavimasis ir dialogas su pilietine visuomene. Visų pirma, kai įmanoma ir tinkama, ekspertų grupės apimtų ne tik verslo atstovus, bet ir, be kita ko, vartotojų, NVO ir profesinių sąjungų nuomones.

119. Komisija taip pat priminė, kad skundo pateikėjui skirtame rašte Komisijos narys M. Barnier visiškai pripažino, kad vis dar reikės užtikrinti teisingą ne pramonės suinteresuotųjų subjektų atstovavimo konsultacijų procesuose pusiausvyrą. Komisija nurodė, kad ji įsipareigojo „siekti tinkamo pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimo vidaus rinkos ekspertų grupėse“tiek esamų, tiek naujai įsteigtų grupių atžvilgiu. Tačiau Komisija pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tam tikrų grupių „techninį“ pobūdį, joms gali būti neoptimalu turėti daugumą pilietinės visuomenės atstovų, reikalingas tam tikras lankstumas. Pavyzdžiui, Komisija nurodė ekspertų grupes didmeninių paslaugų ir mokėjimų srityse.

120. Be to, Komisija nurodė, kad taip pat ir informacinės visuomenės srityje buvo dedamos pastangos siekiant užtikrinti labiau subalansuotą atstovavimą atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat geografinę ir lyčių pusiausvyrą visose grupėse. Šios srities ekspertų grupių nariai būtų atrenkami remiantis viešais kvietimais teikti pasiūlymus.

121. Savo pastabose skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija netvirtino, jog siekia užtikrinti subalansuotą ekspertų grupių sudėtį, o tik siekė užtikrinti kompetencijos, nepriklausomumo ir pliuralizmo pusiausvyrą. Skundo pateikėjo teigimu, neaišku, ką Komisija turi omenyje sakydama „kompetencija“. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad dėl nuorodos į „kompetenciją“ praktiškai bet kokia sudėtis galėtų būti pateisinama. Priešingai, skundo pateikėjas teigė, kad jis pats aiškiai apibrėžė, ką reiškia „pusiausvyra“ ir „pliuralizmas“, t. y. kad „ne daugiau kaip pusė nevyriausybinių subjektų turėtų būti susiję su vienos rūšies interesais (ypač su dideliu verslu)“. Šio principo, kuris turėtų būti taikomas kiekvienai ekspertų grupei ir kuris atitinka Europos gero administracinio elgesio kodekso 6 straipsnį, loginis pagrindas yra tai, kad turėtų būti užtikrinta specialių ekonominių interesų ir „viešojo ar bendrojo intereso“pusiausvyra. Skundo pateikėjo nuomone, „įvairios patirties ekspertai, atstovaujantys įvairiems viešojo intereso aspektams (aplinkos, vartotojų, socialiniams ir t. t.), taip pat plačioms gyventojų grupėms (darbui, MVĮ, specialistams) ir nepriklausomiems mokslininkams, visada turėtų kolektyviai viršyti didelių verslo atstovų skaičių“. Priešingu atveju būtų diskriminuojama verslo interesų, kaip ypatingos interesų kategorijos, naudai.

122. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, „kompetencijos“ ir „pliuralizmo“ pusiausvyros nustatymas negali pateisinti to, kad ekspertų grupėje dominuotų įmonių interesai. Tai, kad įmonių sektoriuje dirbantis ekspertas gali būti laikomas puikiu, negali turėti įtakos išvadai, kad to eksperto konsultacijos negali būti atsietos nuo atitinkamo sektoriaus ekonominių interesų. Todėl, įtraukus įmonių sektoriaus ekspertus, reikėjo subalansuoti jų įtraukimą su ekspertais, susijusiais su kitų rūšių interesais. Tai, kad ne visi įmonių sektoriaus ekspertai turėtų tą patį interesą, neužtikrino, kad būtų tinkamai atsižvelgta į viešąjį interesą, kuris neturi būti prilygintas skirtingų komercinių interesų sumai. Skundo pateikėjo nuomone, jei ekspertai nagrinėtų problemą daugiausia iš komercinės perspektyvos, tai galėtų labai iškreipti Komisijos supratimą apie konkretų klausimą.

123. Komentuodamas Komisijos pateiktą informaciją apie įvairių ekspertų grupių sudėtį, skundo pateikėjas, matyt, kalbėdamas apie praeitį, laikėsi nuomonės, kad Komisijos pareiškimas, jog ji jai pateikė svarbią ir išsamią informaciją apie tai, kaip užtikrinama pusiausvyra, yra nepagrįstas. Ji pažymėjo, kad Komisija niekada anksčiau nebandė paaiškinti, kaip tokia pusiausvyra bus pasiekta. Tačiau, jos nuomone, "kai kuriais atvejais matome jos pirmąsias pastangas tai padaryti, tačiau šie paaiškinimai yra nepakankami". Apskritai skundo pateikėjas teigė, kad pateikta informacija apie kai kurių grupių sudėties pagrindimą buvo labai bendro pobūdžio ir abstrakti. Be to, ji pabrėžė, kad kai kuriais atvejais Komisija laikėsi probleminių požiūrių, rodančių aiškų šališkumą verslo interesų atžvilgiu.

124. Skundo pateikėjas pateikė išsamias pastabas dėl konkrečių ekspertų grupių, kurias Komisija nurodė savo nuomonės priede. Informacija apie skundo pateikėjo suvokiamas problemas, kurios yra svarbios vertinant įtarimą ir teiginį šioje peržiūroje, gali būti apibendrinta taip:

-Kalbant apie grupę CARS 21, Komisija teigė, kad ji yra labiau subalansuota nei anksčiau ir kad dabar gamintojų ir tiekėjų pusiausvyra yra geresnė. Todėl skundo pateikėjas manė, kad Komisija laikosi požiūrio, jog nebus jokių problemų dėl tos grupės sudėties, jei bus išlaikyta skirtingų pramonės sektorių pusiausvyra. Skundo pateikėjas manė, kad šis metodas yra klaidingas.

-Kalbant apie Chemijos pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupę, Komisija pareiškė, kad ji ne kartą ragino NVO aktyviau dalyvauti, tačiau jos sėkmė buvo ribota. Skundo pateikėjas manė, kad tokiomis aplinkybėmis Komisija turėjo sumažinti pramonės dalyvių skaičių, kad būtų užtikrinta subalansuota sudėtis.

-Kalbant apie Biotechnologijų konkurencingumo patariamąją grupę, skundo pateikėjas nurodė, kad biotechnologijų konkurencingumo nagrinėjimas neatsižvelgiant į etinius, visuomeninius ir saugos aspektus yra labai rizikingas.

-skundo pateikėjas pažymėjo, kad „Strateginę patariamąją tarybą konkurencingumo ir inovacijų klausimais“, viena vertus, turėtų sudaryti pramonės ir verslo asociacijų atstovai, o, kita vertus, nariai skiriami individualiai ir konsultuoja Komisiją nepriklausomai nuo jokios išorinės įtakos. Skundo pateikėjo teigimu, buvo neracionalu reikalauti, kad nariai atstovautų verslo asociacijoms ir kartu būtų nepriklausomi.

-Kalbant apie (išskirstytą) Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio grupę, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija net nebandė paaiškinti, kaip grupę būtų galima laikyti „subalansuota“. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad šią grupę sudarė 13 pramonės atstovų ir tik keturi „nevyriausybiniai dalyviai“, buvo neįmanoma teigti, kad ši grupė buvo subalansuota.

-Komentuodamas Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD (Žemės ūkis) valdomas ekspertų grupes, skundo pateikėjas nurodė, kad Sprendime 2004/391 [25] reikalaujama, kad Komisija „klaustų socialinių ir ekonominių sektorių bei vartotojų nuomonės“tam tikrais klausimais. Tačiau nebuvo stengiamasi užtikrinti, kad įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės būtų išklausytos subalansuotai. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas teigė, kad pagal Sprendimą 2004/391 darbuotojai, vartotojai ir aplinkosaugininkai priskiriami vienai kategorijai, o ūkininkai ir įmonės – trims kategorijoms. Iš tiesų vienai konkrečiai organizacijai teko 48 proc. visų vietų Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD valdomose patariamosiose grupėse.

-Kalbant apie Vidaus rinkos ir paslaugų GD valdomas ekspertų grupes, skundo pateikėjo nuomone, stebina tai, kad Komisija nurodė „tariamą pernelyg didelį atstovavimą pramonės interesams“, nors, pavyzdžiui, Komisijos narys M. Barnier pripažino, kad reikia iš naujo subalansuoti ekspertų grupes. Be to, Komisija rėmėsi aptariamų klausimų techniniu pobūdžiu, siekdama atsižvelgti į tai, kad šiose ekspertų grupėse yra mažiau su pramonės sektoriumi nesusijusių suinteresuotųjų subjektų ir vartotojų. Skundo pateikėjo teigimu, tai buvo ydingas požiūris, kuris prieštaravo Komisijos pripažinimui, kad reikia iš naujo subalansuoti ekspertų grupes. Skundo pateikėjas toliau išsamiai komentavo kelių ekspertų grupių sudėtį, kad įrodytų, jog jos nesubalansuotos stambiojo verslo naudai, ir teigė, kad Komisija nepateikė pastabų dėl dviejų grupių sudėties.

-Kalbant apie ekspertų grupes, dirbančias finansų reguliavimo srityje, skundo pateikėjas padarė išvadą, kad jos tebėra labai nesubalansuotos, nepaisant to, kad Komisija pripažįsta, jog reikalingas tinkamas ir subalansuotas atstovavimas. Skundo pateikėjas nurodė, kad 11 iš 20 grupių, užsiimančių finansiniu reguliavimu, turi nevyriausybinių narių, iš kurių septyniose dominuoja įmonių atstovai. Skundo pateikėjas pripažino, kad Vidaus rinkos ir paslaugų GD įmonių konsultantų procentinė dalis šioje srityje sumažėjo nuo 84 proc. (2009 m.) iki 73 proc. Tačiau pokyčiai tokiu tempu negali turėti jokio poveikio vienpusiškai politikai. Skundo pateikėjas taip pat pažymėjo, kad, pasak Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato pareigūnų, jų požiūris į pusiausvyros atkūrimą buvo pakeisti grupę palikusius narius asmenimis iš skirtingų interesų kategorijų, tačiau tai, žinoma, lėmė pernelyg lėtą pažangą. Skundo pateikėjas pabrėžė, kad reikia spartesnės pažangos, ir tvirtino, kad paprastas metodas, kurį turėtų apsvarstyti Komisija, būtų įmonių dominuojamų grupių likvidavimas.

-Skundo pateikėjas teigė, kad daugelis ne finansų ekspertų grupių taip pat kelia problemų. Ji pažymėjo, kad nebuvo atskleista informacija apie narystę kai kuriose iš šių grupių.

-Pereidamas prie Mokslinių tyrimų GD valdomų ekspertų grupių, skundo pateikėjas pastebėjo, kad, pasak Komisijos, kai kurios grupės, kurias skundo pateikėjas laikė dominuojančiomis didelėse įmonėse, stebi vykdomus projektus, kuriems taikomi dotacijų susitarimai, o tai reiškia, kad jų protokolai ir tikslūs procesai neturėtų būti skelbiami viešai prieinamoje interneto svetainėje. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija vis tiek turėtų galėti pateikti daugiau informacijos nekeldama pavojaus vykdomiems projektams. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad stebėsena neturėtų būti palikta įmonių ekspertams, nes kyla interesų konfliktų rizika.

-Kalbant apie „Anglių ir plieno techninių grupių“ sudėtį, skundo pateikėjas kritikavo Komisijos požiūrį, nes ji neteisingai pripažino, kad įmonių sektoriaus ekspertai taip pat yra interesų grupių atstovai. Todėl šie ekspertai neturėtų būti įtraukti į technines grupes arba bent jau turėtų priklausyti tik mažumai narių, o stebėsenos užduotis turėtų atlikti subjektai, kurie nėra tiesiogiai suinteresuoti mokslinių tyrimų finansavimu.

-Skundo pateikėjas taip pat pažymėjo, kad Komisija nesutiko su skundo pateikėjo nurodytais skaičiais, susijusiais su 7BP transporto patariamąja grupe. Nors skundo pateikėjas neatmetė galimybės, kad padarė klaidą, jo ir Komisijos skirtumai rodė problemas, susijusias su registro patikimumu. Įmonių atstovai neturėtų būti priimami kaip ekspertai kaip individualūs asmenys.

-Kalbant apie tris DF INFSO valdomas grupes, kurias komentavo Komisija, skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos prielaida, kad bendrovėse dirbantys asmenys veikia ne tik kaip interesų grupių atstovai, kaip grupės nariai. Skundo pateikėjas teigė, kad jie bent jau veikė kaip interesų grupių atstovai. Skundo pateikėjas pridūrė, kad Komisija tam tikras mokslinių tyrimų laboratorijas priskyrė „akademinei bendruomenei“, neatsižvelgdama į tai, kad daugelis laboratorijų priklauso korporacijoms arba pačios yra bendrovės, turinčios asmeninių interesų.

-Kalbant apie Pažangiųjų gamybos sistemų pramonės patariamąją grupę, Komisija aiškiai nurodė, kad toje grupėje atstovaujama tik verslui. Skundo pateikėjo teigimu, nėra kitų patariamųjų struktūrų, kurios galėtų išsakyti savo nuomonę kitoms šalims. Dėl grupės „eSafety“ skundo pateikėjas pabrėžė, kad Komisija neginčijo skundo pateikėjo nuomonės, kad joje dominuoja įmonių pramonė, bet paaiškino, kad sprendimus dėl skyrimo priima tos grupės iniciatyvinė grupė. Skundo pateikėjo teigimu, Komisija turėtų kontroliuoti grupių sudėtį ir neperduoti šių įgaliojimų trečiosioms šalims.

-Kalbant apie Sveikatos ir vartotojų reikalų GD valdomas ekspertų grupes, skundo pateikėjas nurodė, kad, Komisijos nuomone, tas GD nurodė, kad „atrenkant … grupių narius svarbiausia yra pramonės ir pilietinės visuomenės organizacijų pusiausvyra“. Skundo pateikėjo teigimu, šio principo turėtų laikytis visa Komisija.

Komentuodamas konkrečias grupes, kurias valdo Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, skundo pateikėjas pažymėjo, kad, kalbant apie Maisto grandinės ir gyvūnų bei augalų sveikatos patariamąją grupę, 2010 m. Komisija paskelbė viešą kvietimą „užpildyti tuščius laiko tarpsnius, visų pirma siekiant įtraukti neatstovaujamus sektorius“. Nors 2011 m. pradžioje procesas dar nebuvo baigtas, skundo pateikėjas pabrėžė, kad tai yra tinkamas būdas spręsti nesubalansuotos grupės sudėties problemą. Kartu skundo pateikėjas kritikavo tai, kad nagrinėjama grupė išliko nesubalansuota.

-Pasak skundo pateikėjo, „Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės grupė“ registre nebebuvo prieinama, tačiau buvo disbalansas, atsižvelgiant į tai, kad dominuoja „bendrai jų sektoriuje veikiančios didelės bendrovės“. Kalbant apie Europos alkoholio ir sveikatos forumą, didžiąją jo dalį sudaro didelės įmonės. Galiausiai į Klinikinių tyrimų ir vertinimo darbo grupę įtrauktos tik vyriausybės ir verslo grupės, tačiau į ją taip pat turėtų būti įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos.

-Kalbant apie Mobilumo ir transporto GD valdomas ekspertų grupes, skundo pateikėjas su pasitenkinimu pažymėjo, kad įmonių dominuojama grupė „Télépéages“ buvo likviduota. Atrodo, kad „vidaus vandenų transporto ekspertų grupė“ šiuo metu yra subalansuota. Tačiau „intermodalumo ir logistikos ekspertų grupės“ išliko nesubalansuotos, o verslo asociacijos atstovavo daugumai nevyriausybinių subjektų.

-Kalbant apie Mokesčių ir muitų sąjungos GD valdomas grupes, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Prekybos ryšių grupė yra netinkamo požiūrio pavyzdys, atsižvelgiant į tai, kad „priimama bet kuri tarptautinė asociacija, kuri prašo būti nare ir įrodo savo dalyvavimą su muitine susijusioje veikloje“. Dėl to Komisija iš esmės negalėjo išvengti pernelyg didelio atstovavimo pramonės atstovams. Tos grupės pogrupio registre nebuvo.

-Kalbant apie kontaktinę grupę akcizų klausimais, skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos nuomone, kad būtų sunku nustatyti, kurie suinteresuotieji subjektai, išskyrus prekybos asociacijas, norėtų dalyvauti tokioje grupėje. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas teigė, kad ši grupė turėtų dominti vartotojus, nes akcizas gali turėti įtakos galutinei produktų kainai. Mokesčių ir santaupų ekspertų grupę sudaro tik finansų sektoriaus atstovai, o vartotojams ir kitoms grupėms taip pat turėtų būti atstovaujama. Galiausiai „Bendras sandorių kainodaros forumas“ buvo „dar vienas skandalingas pramonės dominavimo opiu klausimu atvejis“.

-Skundo pateikėjas dar kartą atkreipė dėmesį į disbalansą, būdingą tam tikrų Aplinkos GD (Aplinka) valdomų grupių sudėčiai. Dėl „keitimosi informacija apie geriausius prieinamus gamybos būdus pagal pramoninių išmetamųjų teršalų teisės aktus forumo“ ji laikėsi nuomonės, kad tai, jog TKKK direktyvoje [26] kalbama tik apie pramonės dalyvavimą, yra tipiškas ydingo požiūrio pavyzdys.

-dėl Energetikos GD (Energetika) valdomų grupių skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos nuomone, kad pagal Euratomo tiekimo agentūros įstatų [27] 11 straipsnį „Comité Consultatif de l'Agence d'Approvisionnement de l'Euratom“ narius valstybės narės pasirenka iš viešųjų organizacijų, pramonininkų ir naudotojų. Skundo pateikėjas nurodė, kad 11 straipsnyje nenumatyta, kad papildomi nariai turėtų būti pramonės atstovai. Bet kuriuo atveju įmonių atstovai nėra įtraukti į registrą kaip vyriausybės atstovai, o tai Komisija turėtų paaiškinti. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas taip pat teigė, kad neseniai sukurta Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. ad hoc patariamoji grupė nėra įtraukta į registrą.

-Kalbant apie Ekonomikos ir finansų reikalų GD, skundo pateikėjas nurodė, kad „Euro Cash User Group“ įmonių sektoriuje yra per daug. Tam neprieštaravo Komisija, kuri tik tvirtino, kad ši grupė dalyvauja ne rengiant teisės aktus, o teikiant informaciją ir keičiantis nuomonėmis. Skundo pateikėjo teigimu, Komisija, teikdama informaciją ir (arba) keisdamasi nuomonėmis, neturėtų diskriminuoti konkrečių grupių.

-Kalbėdamas apie Regioninės ir miestų politikos GD valdomą grupę „Information des partenaires sociaux sur les activités des Fonds structurels“, skundo pateikėjas pažymėjo, kad Komisija nurodė akivaizdų pernelyg didelį pramonės atstovavimą, kurį lemia tai, kad skirtingos darbdavių organizacijos yra mažiau koncentruotos nei darbuotojų organizacijos. Skundo pateikėjo teigimu, šio klausimo sprendimas buvo paprastas, t. y. Komisija turėtų pakviesti prisijungti daugiau profesinių sąjungų atstovų.

Galiausiai, kalbant apie Eurostato GD, skundo pateikėjas nurodė nesubalansuotą „FEBI-FEBS-BUSINESSEUROPE-EUROCHAMBRES-INS-EUROSTAT“ sudėtį. Komisija nurodė, kad ši grupė yra atvira visoms federacijoms, kurios yra suinteresuotos dalyvauti jos informaciniuose susitikimuose ir turi atstovų iš visų ekonomikos sektorių. Skundo pateikėjo teigimu, tai buvo aiškiai diskriminacinis atvejis, atsižvelgiant į tai, kad sąjungos ir vartotojai taip pat yra „ekonomikos dalyviai“ir turėtų būti pakviesti.

125. Skundo pateikėjas teigė, kad iš minėtų atvejų „ir daugelio grupių, į kurias Komisija neatsakė“, matyti, kad Komisija veiksmingai neužtikrino subalansuotos daugelio savo ekspertų grupių sudėties. Problemos, susijusios su Komisijos požiūriu, taip pat buvo akivaizdžios jos komunikate dėl pažangaus reglamentavimo, kuris grindžiamas idėja, kad piliečiams ir įmonėms teikiama tokia pati svarba kaip ir ES institucijų partneriams. Skundo pateikėjo teigimu, nesubalansuota daugelio ekspertų grupių sudėtis pažeidžia Komisijos komunikatą dėl minimalių konsultavimosi standartų, Ekspertų rinkimo ir naudojimo gaires, Baltąją knygą dėl Europos valdymo, Europos gero administracinio elgesio kodeksą ir ES sutarties 9 straipsnį.

126. Konkrečiai dėl savo teiginio skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad DG SANCO praktika buvo geriausia nustatant santykinai mažą ekspertų grupių, kuriose dominuoja įmonės, procentinę dalį. Todėl skundo pateikėjas teigė, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų GD suformuluotą principą, pagal kurį „atrenkant … grupių narius svarbiausia yra pramonės ir pilietinės visuomenės organizacijų pusiausvyra“, turėtų taikyti visa Komisija.

127. Skundo pateikėjas nurodė, kad Vidaus rinkos ir paslaugų GD valdoma Neformalaus bendrosios rinkos dialogo grupė yra geras subalansuotos grupės pavyzdys. Kita vertus, turėtų būti peržiūrėta narystė grupėse, kuriose daugiau kaip pusė nevyriausybinių narių yra iš vienos rūšies interesų, visų pirma iš didelių įmonių, siekiant sukurti pusiausvyrą tarp specialių ekonominių interesų ir viešojo intereso. Komisija turėtų panaikinti ekspertų grupes, kuriose dominuoja asmeniniai interesai, arba padidinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, arba sumažinti įmonių dalyvavimą. Vieno intereso, turinčio absoliučią daugumą tam tikroje grupėje, nebuvimas turėtų būti esminė sąlyga generaliniams direktoratams kuriant arba išlaikant ekspertų grupes.

Ombudsmeno preliminarus vertinimas, po kurio buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

Įžanginės pastabos

128. Savo pastabose skundo pateikėjas pažymėjo, kad Komisija pateikė pastabų tik dėl tam tikrų skunde nurodytų ekspertų grupių sudėties. Skundo pateikėjas, visų pirma remdamasis Įmonių ir pramonės GD valdomomis ekspertų grupėmis, tai, kad Komisija nepateikė pastabų dėl visų grupių, aiškino kaip negalėjimą pagrįsti jų sudėties. Ombudsmenas priminė, kad Komisija savo nuomonėje nurodė, jog veiksmingumo sumetimais ji negali pateikti išsamios informacijos apie kiekvieną iš 111 skundo pateikėjo skunde nurodytų ekspertų grupių. Nors gali kilti abejonių dėl Komisijos pozicijos dėl administracinių pastangų, kurių reikia atitinkamai informacijai pateikti, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į Komisijos paaiškinimus, skundo pateikėjo išvada nebuvo įtikinama.

129. Savo pastabose skundo pateikėjas, pateikdamas savo nuomonę dėl ekspertų grupių sudėties, taip pat pakartojo tam tikrus klausimus, susijusius su kitais jo įtarimais. Taigi skundo pateikėjas ginčijo registro išsamumą ir patikimumą, kiek tai susiję su tam tikromis ekspertų grupėmis, ir pakartojo savo nuomonę, kad su pramone susiję ekspertai neturėtų būti skiriami nariais kaip individualūs asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad ombudsmenas šiuos klausimus nagrinėjo kaip kitus skundo pateikėjo įtarimus, vertinant šį skundo pateikėjo įtarimą jų dar kartą nagrinėti nereikėjo.

130. Savo pastabose skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisija turėtų paaiškinti, ar ji išnagrinėjo interesų konflikto riziką, susijusią su Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. ad hoc patariamosios grupės pirmininku. Europos ombudsmeno statuto 2 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad prieš pateikiant skundą atitinkamai institucijai būtų taikomi atitinkami administraciniai metodai. Nepanašu, kad skundo pateikėjas jau kreipėsi į Komisiją šiuo klausimu, todėl ombudsmenas neturėjo teisės nagrinėti šio aspekto. Bet kuriuo atveju ji pažymėjo, kad, atsižvelgiant į jos šiame tyrime skiriamą dėmesį, neatrodo naudinga įtraukti šį klausimą į tyrimą. Vis dėlto ji paaiškino, kad skundo pateikėjas, tinkamai kreipęsis į Komisiją, gali pateikti naują skundą.

131. Skundo pateikėjo skundas susijęs su daugeliu ekspertų grupių, įskaitant tam tikras grupes, kurių sudėtis apibrėžta Sąjungos teisės aktuose. Pavyzdžiui, skundo pateikėjas kritikavo tai, kad TKKK direktyvoje [28] numatytas tik pramonės atstovų dalyvavimas tam tikrų sričių ekspertų grupėse. Ombudsmenė priminė, kad jai pavesta tirti netinkamo administravimo atvejus Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų veikloje (SESV 228 straipsnis). Tačiau ji neturi teisės nagrinėti Sąjungos politinių institucijų priimtų teisės aktų pagrįstumo. Todėl ombudsmeno vertinimas negalėjo apimti ekspertų grupių sudėties, kaip numatyta Sąjungos teisės aktuose.

Vertinimas

132. Pirmiausia ombudsmenas pažymėjo, kad iš esmės šalys sutaria, kad Komisija turi siekti subalansuotos ekspertų grupių sudėties. Be to, ombudsmenas argumentavo, kad iš tiesų idėja, kad institucijos turėtų gauti pliuralistinį indėlį, yra tvirtai įtvirtinta ES sutartyje, taip pat Komisijos komunikatuose, kuriuose išdėstytos konsultacijų su piliečiais taisyklės, ir Baltojoje knygoje dėl Europos valdymo, kurioje ES politikos kokybė susiejama su plataus dalyvavimo visoje politikos grandinėje užtikrinimu. Šalys nesutaria dėl Komisijos pareigos apimties ir tikslaus turinio.

133. Ombudsmenas jau turėjo galimybę pareikšti, kad ES piliečių dalyvavimo ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų darbe masto ir intensyvumo didinimas stiprina demokratinį ES pobūdį. Lygybės ir skaidrumo principais grindžiama dalyvaujamoji demokratija didina piliečių pasitikėjimą ES ir jos administracija. Didesnis pasitikėjimas ES ir ES administracija yra pagrindinis ES ir jos administracijos veiksmingumo didinimo elementas [29].

134. ES sutarties 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. Be to, institucijos privalo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene (ES sutarties 11 straipsnio 2 dalis). Komisija plačiai konsultuojasi su atitinkamomis šalimis, siekdama užtikrinti, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs ir skaidrūs (ES sutarties 11 straipsnio 3 dalis). Taigi ESS 11 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad institucijos nustatytų, kokiomis tinkamomis priemonėmis piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę ir viešai ja keistis. Tas pats pasakytina ir apie ESS 11 straipsnio 2 ir 2 dalis.

135. Ombudsmenas taip pat teigė, kad tikslus būdas, t. y. tinkamos priemonės, kuriomis dalyvaujamoji demokratija tampa veiksminga bet kuriomis konkrečiomis aplinkybėmis, priklausys nuo konkretaus atitinkamų Sąjungos veiksmų pobūdžio. Tai taip pat reiškia, kad reikia nustatyti, kada ir kaip dalyvavimas konkrečiame procese yra tinkamas [30]. ES institucijos, spręsdamos, kaip konkrečiai užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos veiksmingumą, neišvengiamai turi tam tikrą diskreciją. Tai ypač aktualu techniškai sudėtingose srityse. Tačiau jos visada turėtų užtikrinti, kad galėtų objektyviai pagrįsti, kaip jos pasinaudojo šia diskrecija [31].

136. Kalbant konkrečiai apie ekspertinių žinių rinkimą, kuris turėtų būti suprantamas kaip vienas iš būdų užtikrinti ES sutarties 11 straipsnyje įtvirtinto dalyvaujamosios demokratijos principo veiksmingumą, Ekspertų rinkimo ir naudojimo gairėse teigiama, kad ekspertų dalyvavimo būdas „turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į politikos klausimo skubumą, sudėtingumą ir opumą“(3 gairė). Pavyzdžiui, be ekspertų grupių, 3 gairėje pateikiami sąrašai, į kuriuos įtraukiami vidaus ekspertai, taip pat ekspertai, konsultuojantys ir rengiantys konferencijas. Be to, reikėtų pažymėti, kad pagal 2010 m. programą Komisija gali pasikliauti kitomis priemonėmis ir procesais nei ekspertų grupės, pavyzdžiui, tyrimais, agentūromis, žaliosiomis knygomis ir klausymais, siekdama užtikrinti, kad ji gautų visas nuomones ir ekspertines žinias tam tikru klausimu.

137. Iš to matyti, kad, nors, be abejonės, labai svarbu pasikliauti ekspertų grupėmis, tai tik vienas iš ES sutarties 11 straipsnyje numatyto piliečių ir Sąjungos institucijų dialogo aspektų. Todėl ombudsmenui nekilo problemų pripažinti, kad „bendras suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir atstovavimo joms lygis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į visas Komisijos iniciatyvas.“[32] Ombudsmenas argumentavo, kad vertinimas, ar ES sutarties 11 straipsnyje numatytas dialogas yra subalansuotas ir pakankamai pliuralistinis, negali būti prilygintas paprastam aritmetiniam vertinimui. Taigi tai, kad tam tikros srities ekspertų grupėje nėra konkretaus intereso atstovų, galėtų būti kompensuota įtraukiant šiuos suinteresuotuosius subjektus kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad reikiamų ekspertinių žinių ir priemonių joms gauti pasirinkimas priklauso Komisijos diskrecijai, taikant ES sutarties 11 straipsnį iš esmės pakako, kad reikiamos ekspertinės patirties turintiems piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms būtų suteikta galimybė būti konsultuojamiems priemonėmis, leidžiančiomis jiems tinkamai pareikšti savo nuomonę. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas pažymėjo, kad Ekspertų rinkimo ir naudojimo gairėse pliuralizmas išskiriamas kaip vienas iš konsultacijų kokybę lemiančių veiksnių, ir pripažino, kad nuomonių įvairovę „gali lemti skirtingas mokslinis požiūris, skirtingos kompetencijos rūšys, skirtingi instituciniai ryšiai arba prieštaringos nuomonės, palyginti su pagrindinėmis prielaidomis, kuriomis grindžiamas šis klausimas.“[33]

138. Tiesa, 2010 m. darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti papildomi konkretūs reikalavimai grupėms, kuriose atskiri ekspertai skiriami atstovauti interesams, arba grupėms priklausančioms organizacijoms. Tokiais atvejais Komisija, „kiek įmanoma“, užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, „atsižvelgdama į konkrečias ekspertų grupės užduotis ir reikalingų ekspertinių žinių rūšį“. Be to, Komisijos komunikate taip pat teigiama, kad „nustatydamos ekspertų grupių sudėtį, Komisija ir jos padaliniai siekia užtikrinti proporcingą atstovavimą atitinkamoms ekspertinių žinių ir interesų sritims, taip pat proporcingą atstovavimą pagal lytį ir geografinę kilmę, kartu atsižvelgdamos į konkrečias kiekvienos konkrečios ekspertų grupės užduotis ir reikalingų ekspertinių žinių rūšį“.

139. Ombudsmeno nuomone, pažymėtina, kad „proporcingo atstovavimo“reikalavimas yra susijęs su papildoma sąlyga, kad Komisija turi atsižvelgti ne tik į lyties ir geografinės kilmės aspektus, bet ir į konkrečias grupės užduotis, reikalingų ekspertinių žinių rūšį, taip pat į atitinkamas ekspertinių žinių ir interesų sritis. Vis dėlto tai aiškiai rodo, kad vertinimas, ar grupei naudingas subalansuotas atstovavimas, nėra tik aritmetinis veiksmas, suprantant, kad ekspertų grupės nėra subjektai, sprendžiantys politikos klausimą balsuojant. Tačiau, atsižvelgiant į įvairius aspektus, į kuriuos Komisija turi atsižvelgti sudarydama ekspertų grupę, vertinimas, ar grupės sudėtis reiškia subalansuotą atstovavimą, gali būti atliekamas tik kiekvienu konkrečiu atveju. Atliekant tokią analizę taip pat reikia atsižvelgti į faktinius skirtingų interesų grupių organizavimo skirtumus. Šiame kontekste ombudsmenas atkreipė dėmesį į Komisijos nuorodą, susijusią su „Informations des partenaires sociaux sur les activités des Fonds structurels“įvairių lygių darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų koncentracija. Komisijos nuomonė, kad dėl šio faktinio skirtumo narių iš kiekvienos pusės skaičius skiriasi, iš pirmo žvilgsnio neatrodo nepagrįsta. Dėl tų pačių priežasčių skundo pateikėjo nuomonė, kad tai, ką jis vadino viešojo intereso atstovais, visada turėtų būti daugiau nei pramonės atstovų, nebuvo įtikinama.

140. Atsižvelgiant į tai, ombudsmenui buvo sunku sutikti su skundo pateikėjo pozicija, kad, remiantis kompetencijos kriterijumi, neišvengiamai būtų per daug atstovaujama pramonei. Pirma, šis argumentas grindžiamas prielaida, kad kompetencija gali būti pasiekta tik tame sektoriuje, išskyrus, pavyzdžiui, akademinę bendruomenę, su kuria ombudsmenui buvo sunku sutikti. Antra, ji neatsižvelgia į tai, kad pagal Ekspertų kompetencijos rinkimo ir naudojimo gaires kompetencija yra tik vienas iš kriterijų, kuris turi būti derinamas su pliuralizmu, o ne automatiškai viršesnis už pastarąjį kriterijų. Bet kuriuo atveju, nors pusiausvyros nustatymas priklauso Komisijos diskrecijai, ji turi turėti galimybę objektyviai pateisinti savo sprendimus dėl ekspertų skyrimo (žr. šio sprendimo 135 punktą).

141. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad iš pirmo žvilgsnio Komisija yra nustačiusi tinkamas taisykles, kuriomis užtikrinamas subalansuotas įvairių interesų atstovavimas jos ekspertų grupėse, ir palankiai įvertino jos įsipareigojimą laikytis šių taisyklių.

142. Kartu ombudsmenas suprato, kad, kalbant apie faktinį šių taisyklių įgyvendinimą, skundo pateikėjas nurodė keletą ekspertų grupių pavyzdžių, kuriuose sunku teigti, kad jų sudėtis atitinka proporcingo atstovavimo sąvoką. Paaiškėjo, kad taip yra, pavyzdžiui, „Euro Cash User Group“ – nuolat veikiančios aktyvios grupės – atveju. Remiantis registre pateikta informacija, šią grupę sudaro 27 nariai, iš kurių 24 priklauso įmonių kategorijai. Kalbant apie „Įvairiarūšio vežimo ir logistikos“ grupę, kaip pavyzdį galima pateikti bent jau abejones dėl jos subalansuotos sudėties, nes, matyt, didžioji dauguma narių yra iš transporto pramonės. Kita vertus, yra grupių, kurių sudėtis, atrodo, visiškai atitinka pirmiau išdėstytas Komisijos taisykles. Pavyzdžiui, iš 37 ekspertų grupės „Cars 2020“ narių 21 yra instituciniai nariai, atstovaujantys Komisijai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, taip pat valstybėms narėms. Kalbant apie likusias 16 vietų, paaiškėjo, kad i) pramonei atstovaujančių narių (pvz., automobilių ir motociklų gamintojų asociacijų) ir ii) profesinių sąjungų, NVO ir vartotojų asociacijų narių (kiekviena iš šių dviejų kategorijų turi po aštuonias vietas) skaičius yra visiškai vienodas.

143. Savo nuomonėje Komisija ne kartą nurodė, kad reikia toliau stiprinti pusiausvyrą tam tikrose srityse. Be to, ji nurodė, kad papildomose srityse jau dedamos pastangos. Savo pastabose skundo pateikėjas pripažino, kad padaryta pažanga tam tikrų grupių atžvilgiu, tačiau toliau laikėsi savo teiginio ir nurodė konkrečius nesubalansuotų ekspertų grupių atvejus. Ombudsmeno nuomone, pirmiau apžvelgtų pavyzdžių pakanka, kad būtų galima manyti, jog vis dar yra problemų, susijusių su Komisijos taisyklių dėl ekspertų grupių sudėties įgyvendinimu. Nors ombudsmenė suprato, kad Komisija žino apie ekspertų grupių sudėties problemą ir poreikį toliau daryti pažangą tam tikrų grupių atžvilgiu, kad būtų užtikrinta labiau subalansuota sudėtis, ji vis dėlto įtraukė šį aspektą į toliau pateikiamą draugiško sprendimo pasiūlymą.

F. Pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

144. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, ombudsmenas Komisijai pateikė šį draugiško sprendimo pasiūlymą:

„Atsižvelgdama į ombudsmeno išvadas, Komisija galėtų apsvarstyti:

(1) Patikslinama i) Komunikato „Stipresnės konsultavimosi ir dialogo kultūros link. Komisijos konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis bendrieji principai ir būtiniausi standartai“ ir ii) Komunikato „Dėl Komisijos kompetencijos rinkimo ir naudojimo: Principai ir gairės“;

(2) apibrėžti įvairių subjektų, kuriems atstovaujama grupėse (pramonėje, akademinėje bendruomenėje ir kt.), skirstymo į kategorijas kriterijus, kad būtų užtikrintas atitinkamos registre esančios informacijos teisingumas ir tinkamumas;

(3) baigti rengti savo ekspertų grupių registrą užtikrinant, kad į jį būtų įtraukti visi ekspertai ir visos ekspertų grupės ir kad jame būtų pateikiama pakankamai išsamios informacijos apie posėdžių protokolus ir (arba) ataskaitas;

(4) peržiūrėti registre pateikiamos informacijos patogumą naudoti ir prieinamumą;

(5) Imtis tolesnių priemonių siekiant užtikrinti, laikantis atitinkamų komunikatų, proporcingą atstovavimą atitinkamoms kompetencijos sritims ir suinteresuotumą ekspertų grupėmis.“

G. Dėl Ombudsmeno pasiūlymo pirmos dalies („taikymo srities patikslinimas“)

Dėl argumentų, pateiktų ombudsmenui po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

145. Komisija pakartojo, kad, kaip matyti iš abiejų komunikatų turinio, jie pirmiausia susiję su politikos formavimo ciklu. Komisija nurodė, kad Ekspertinių žinių rinkimo ir naudojimo gairėse nurodyta, kad jos „yra svarbios įtraukiant ekspertines žinias į visus politikos formavimo ciklo etapus“. Be to, komunikate dėl minimalių konsultavimosi standartų „konsultacijos“ apibrėžiamos kaip „procesai, kuriais Komisija nori paskatinti išorės suinteresuotąsias šalis prisidėti prie politikos formavimo prieš Komisijai priimant sprendimą “.

146. Komisija pridūrė, kad abiejuose komunikatuose išdėstytus principus ir gaires ji gali taikyti ir ekspertų grupėms, sprendžiančioms klausimus, kurie nėra politikos formavimo ciklo dalis. Svarstydama įvairias su tuo susijusias konsultacijų galimybes, Komisija vadovaujasi proporcingumo principu. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti Komisijos konsultacijų poreikius ir nustatyti atitinkamą tvarką, proporcingą vykdomai užduočiai, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į atitinkamą sektorių ir atitinkamą klausimą. Komisija padarė išvadą, kad „šių nuostatų esmė“taip pat aktuali ekspertų grupėms, veikiančioms ne politikos formavimo cikle, nepaisant to, kad jose išdėstyti proporcingumo aspektai oficialiai taikomi tik politikos formavimo ciklui.

147. Savo pastabose dėl Komisijos atsakymo į draugiško sprendimo pasiūlymą skundo pateikėjas konkrečiai nekomentavo šio klausimo.

Ombudsmeno vertinimas po draugiško sprendimo pasiūlymo

148. Ombudsmenas mano, kad Komisija pateikė paaiškinimus dėl minėtų komunikatų taikymo. Taigi ji paaiškino, kad i) jos abi yra orientuotos į politikos formavimo ciklą; ii) vis dėlto jų dvasia gali būti taikoma ekspertų grupėms, nepriklausančioms politikos formavimo ciklui; ir iii) jų taikymo grupėms, nepriklausančioms politikos formavimo ciklui, mastui taikomas proporcingumo principas. Todėl ji daro išvadą, kad Komisija pritarė pirmajai draugiško sprendimo pasiūlymo daliai.

H. Dėl Ombudsmeno pasiūlymo antros dalies („Įvairių subjektų skirstymo į kategorijas kriterijų nustatymas“)

Dėl argumentų, pateiktų ombudsmenui po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

149. Komisija teigė, kad jos taisyklėse dėl ekspertų grupių nustatyti keturių skirtingų rūšių grupės nariai: i) individualiai paskirti asmenys, ii) asmenys, atstovaujantys bendram interesui, iii) organizacijos plačiąja šio žodžio prasme ir iv) valstybių narių valdžios institucijos. Komisija nurodė, kad, siekdama išsamiau paaiškinti plačiajai visuomenei narių tipų skirtumus, 2013 m. liepos mėn. ji pakeitė registre pateiktą aiškinamąjį tekstą.

150. 2012 m. pavasarį Komisija pavedė savo tarnyboms atlikti grupių, kurias sudaro individualiai paskirti nariai, peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi taisyklių. Atlikus šią peržiūrą paaiškėjo, kad keletas ekspertų registre buvo nurodyti kaip individualiai paskirti ekspertai, nors iš tikrųjų jie buvo suinteresuotųjų subjektų arba valstybių narių atstovai. Ši padėtis buvo ištaisyta 2012 m. vasarą.

151. Komisija taip pat nurodė dubliko priedą. Priedas pavadintas „Dabartinė padėtis, susijusi su Europos Parlamento nustatytomis 2012 m. biudžeto rezervo panaudojimo ekspertų grupėms sąlygomis (2 mln. EUR)“ir yra parengtas 2012 m. rugsėjo 6 d. Viena iš Parlamento nustatytų rezervo panaikinimo sąlygų buvo uždrausti lobistams ir įmonių vadovams dalyvauti ekspertų grupėse kaip „asmeniniams asmenims“. Tarp tolesnių veiksmų, kurių Komisija ėmėsi šioje srityje, priede nurodyta, kad Komisija pradėjo ekspertų grupių, už kurias ji atsakinga, peržiūrą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių dėl interesų konfliktų. Be to, atlikus peržiūrą paaiškėjo, kad kai kurie arba visi 31 grupės ekspertai iš tikrųjų yra suinteresuotųjų subjektų, o kai kuriais atvejais ir valstybių narių atstovai, bet ne individualiai paskirti ekspertai. Remiantis priedu, norint padaryti būtinus pakeitimus, reikės iš dalies pakeisti Komisijos sprendimus, kuriais įsteigiamos atitinkamos grupės.

152. Komisija taip pat nurodė, kad nuo 2012 m. vasaros jos tarnybos ėmėsi papildomų priemonių, susijusių su kitais probleminiais atvejais, be kita ko, reaguodamos į kelių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant skundo pateikėją, prašymus. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė dar du priedus, kuriuose atitinkamai 2013 m. vasario ir birželio mėn. pranešama apie esamą padėtį, ir kitą priedą, kuriame pateikiami atskirų Komisijos tarnybų atsakymai į suinteresuotųjų subjektų pastabas dėl konkrečių ekspertų grupių. Komisija pridūrė, kad suinteresuotųjų šalių prašymai jai buvo perduoti tiesiogiai arba per bendraminčių Parlamento narių grupę, su kuria 2012 m. ji užmezgė neoficialų dialogą dėl ekspertų grupių.

153. Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ji nemano, jog būtina nustatyti papildomus konkrečius kriterijus, pagal kuriuos skirtingi subjektai, kuriems atstovaujama grupėse, būtų skirstomi į kategorijas. Nariai turėtų būti skirstomi į kategorijas kiekvienu konkrečiu atveju, laikantis galiojančių taisyklių ir atsižvelgiant į atitinkamų Komisijos departamentų turimą informaciją apie atskirus narius. Šis požiūris taip pat turėtų būti taikomas organizacijų (įmonių, NVO, universitetų ir kt.) skirstymui į kategorijas. Komisija pabrėžė savo įsipareigojimą užtikrinti, kad šis metodas būtų nuosekliai taikomas visuose generaliniuose direktoratuose ir kad ekspertų grupių narių vardai ir pavardės būtų tinkamai nurodyti registre. Ji taip pat nurodė, kad tai darydama ji toliau palaikys ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir Parlamentu.

154. Atsakydama Komisija taip pat pridėjo priedą „Grupės, kurių narystė registre buvo patikslinta“. Priede pateikiami paaiškinimai, susiję su iš viso 31 ekspertų grupe.

155. Savo pastabose skundo pateikėjas nurodė, kad dauguma visų organizacijų, kurios nebuvo įvardytos kaip atstovaujančios įmonių interesams, buvo priskirtos prie asociacijų. Tačiau, skundo pateikėjo teigimu, šis netikslus NVO, profesinių sąjungų, ūkininkų ir kooperatyvų paskyrimas nesuteikia jokios informacijos apie tai, kokį interesą atitinkama organizacija gali atstovauti. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad „tarptautinė organizacija“ yra dar vienas neaiškus ir visa apimantis ženklas, leidžiantis atsižvelgti į įmonių interesus.

Ombudsmeno vertinimas po draugiško sprendimo pasiūlymo

156. Ombudsmenė atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad nebūtina nustatyti papildomų konkrečių kriterijų, pagal kuriuos įvairūs ekspertų grupėse atstovaujami subjektai būtų skirstomi į kategorijas. Ji taip pat pripažįsta, kad Komisija pabrėžė, jog dabartinėse taisyklėse jau numatytas skirtingų subjektų atskyrimas. Šiuo klausimu ji taip pat pažymi, kad Komisijos registre dabar yra nuoroda "Expert Groups explained", kuri, be kita ko, paaiškina grupės narių tipus ir taip nurodo keturias subjektų kategorijas, kurias Komisija nurodė savo atsakyme į pasiūlymą dėl draugiško sprendimo (žr. šio sprendimo 149 punktą).

157. Kalbant apie organizacijų kategoriją, registre pateikiami šie paaiškinimai: „Organizacijos plačiąja prasme, įskaitant įmones, asociacijas, NVO, profesines sąjungas, universitetus, mokslinių tyrimų institutus, ES įstaigas ir tarptautines organizacijas. Šios organizacijos paskiria asmenis nuolatiniais grupės atstovais arba skiria atstovus ad hoc pagrindu, priklausomai nuo posėdžio darbotvarkės.„Todėl aiškiai teisinga teigti, kad organizacijos kategorijai priskiriami nariai iš tikrųjų gali būti labai skirtingo pobūdžio ir todėl gali būti, pavyzdžiui, įmonių nariai, NVO arba mokslinių tyrimų institutai. Tačiau tai nekelia susirūpinimo, jei organizacijos pavadinimas yra įtrauktas į sąrašą ir todėl leidžia tiksliai suprasti konkretaus grupės nario veiklos sritį.

158. Tačiau ombudsmenas taip pat primena, kad registre ne tik nurodomi instituciniai ekspertų grupių nariai kaip "organizacijos", bet ir skiltyje "kategorija" paaiškinama, ar organizacija yra, pavyzdžiui, NVO, asociacija ar profesinė sąjunga. Kaip nurodyta draugiško sprendimo pasiūlyme, gali būti sudėtinga, pavyzdžiui, nurodyti konkrečią organizaciją kaip asociaciją arba NVO.

159. Nors ombudsmenė ir toliau mano, kad Komisijai galėtų būti naudinga apsvarstyti galimybę pateikti gaires savo darbuotojams, kaip tiksliai suprasti tokias sąvokas kaip "NVO" ar "asociacija", ji taip pat mano, kad net jei tokios gairės būtų parengtos, kaip teisingai nurodė Komisija, sprendimas dėl tinkamo konkretaus nario priskyrimo kategorijai galiausiai turi būti priimamas kiekvienu konkrečiu atveju.

160. Be to, reikėtų pažymėti, kad tiek organizacijos pavadinimas, tiek kategorija, kuriai ji priklauso, viešai skelbiami registre, todėl bet koks toks sprendimas yra viešai tikrinamas. Atsižvelgdama į tai, kad Komisija ne kartą aiškiai nurodė, jog yra pasirengusi ištaisyti galimas klaidas, ir atlikdama šį tyrimą iš tikrųjų atliko keletą tokių pataisymų, ombudsmenė mano, kad šiuo metu nėra reikalo toliau nagrinėti šio klausimo.

I. Dėl ombudsmeno pasiūlymo trečios dalies („Registro užbaigimas“)

Dėl argumentų, pateiktų ombudsmenui po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

161. Komisija pakartojo savo įsitikinimą, kad 2010 m. gruodžio mėn. sukūrus naują registrą, ekspertų grupių veiklos skaidrumas buvo veiksmingai padidintas įvairiais būdais. Komisija pripažino, kad, atsižvelgiant į didžiulį tvarkytinos informacijos kiekį, perėjimas nuo senosios prie naujosios registro versijos užtruko ilgiau, nei numatyta, ir buvo baigtas tik 2012 m. pradžioje. Kartu ji nurodė, kad registras yra „gyva“ priemonė, apimanti informaciją apie šimtus grupių, už kurias atsakingos dešimtys įvairių Komisijos departamentų. Registras kasdien keičiamas atsižvelgiant į atitinkamų departamentų užkoduotą ir Generalinio sekretoriato pagal taikomas taisykles patvirtintą informaciją. Komisija teigė, kad šiomis aplinkybėmis trūkumų ar netikslumų kartais neįmanoma visiškai išvengti.

162. Komisija apgailestavo, kad registre nebuvo paskelbta informacija apie Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. patariamąją grupę. Atsižvelgiant į tai, kad darbas buvo atliktas per kelis mėnesius, t. y. 2011 m. gegužės–rugsėjo mėn., per kuriuos įvyko tik trys posėdžiai, ši grupė buvo laikoma ad hoc susitikimų grupe, o ne tinkama Komisijos ekspertų grupe. Tačiau visiškas skaidrumas buvo užtikrintas specialioje interneto svetainėje [34].

163. Tačiau Komisija primygtinai reikalavo, kad tam tikrą dieną nustatyti galimi neatitikimai neturėtų reikšti, kad pats registras yra neišsamus arba neužtikrina pakankamo skaidrumo. Ji taip pat teigė, kad kai kurios skundo pateikėjo pateiktos pastabos yra nepagrįstos arba jose neatsižvelgiama į naujausius pokyčius ar konkrečias aplinkybes, kuriomis veikė tam tikros grupės. Tada Komisija pateikė pastabų dėl kelių grupių, apie kurias, skundo pateikėjo teigimu, informacija registre nebuvo paskelbta.

164. Remiantis Komisijos archyvais, informacija apie 2-ąją tarpuskaitos ir atsiskaitymo patariamąją ir stebėsenos ekspertų grupę (CESAME 2) registre buvo paskelbta 2008 m. spalio mėn., taigi buvo matoma skundo pateikimo metu. Ši grupė buvo uždaryta 2010 m. gruodžio mėn., o tai paaiškina, kodėl 2011 m. birželio mėn. skundo pateikėjui pateikus pastabas ombudsmenui ji nebebuvo įtraukta į registrą. Šiuo atžvilgiu Komisija paaiškino, kad registras iš pradžių buvo sumanytas kaip duomenų bazė, kurioje talpinamos tik aktyvios grupės. Nuo 2013 m. balandžio mėn. ši grupė įtraukta į registrą kaip uždara grupė, nes Komisija patobulino paieškos sistemą, kad būtų galima ieškoti ne tik aktyvių grupių, bet ir laikinai sustabdytų grupių bei uždarų grupių.

165. Komisija primygtinai reikalavo, kad informacija apie CARS 21 jau būtų paskelbta registre tuo metu, kai 2011 m. birželio mėn. skundo pateikėjas ombudsmenui pateikė savo pastabas, nes ši informacija buvo paskelbta 2011 m. gegužės mėn. pradžioje. 2013 m. vasario mėn. šios grupės veikla buvo sustabdyta, o 2013 m. birželio mėn. ji buvo uždaryta. Komisija tvirtino, kad tas pats pasakytina apie „Teisinio tikrumo grupę“, kuri buvo uždaryta 2010 m. gruodžio mėn. ir todėl registre nebuvo matoma iki 2013 m. balandžio mėn. Galiausiai 2006 m. birželio mėn. šiuo pavadinimu į registrą įtraukta "Konkurencingumo biotechnologijų srityje patariamoji grupė". 2008 m. šios grupės pavadinimas pakeistas į „Biologinių produktų ad hoc patariamąją grupę“, o tai paaiškina, kodėl 2011 m. birželio mėn. skundo pateikėjui pateikus pastabas ombudsmenui jos nebuvo galima rasti registre pirminiu pavadinimu.

167. Komisija pareiškė, jog tebėra įsipareigojusi užtikrinti, kad registre būtų užtikrintas visiškas ekspertų grupių skaidrumas, ir pabrėžė esanti pasirengusi ištaisyti neatitikimus ir faktines klaidas, apie kuriuos jai pranešama. Ji priminė, kad ne kartą ėmėsi veiksmų šiuo klausimu, be kita ko, reaguodama į konkrečias kelių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant skundo pateikėją, pateiktas pastabas ir prašymus.

168. Komisija taip pat nurodė, kad 2012 m. kovo mėn., atsižvelgdama į Parlamento prašymą ir ombudsmeno pasiūlymą, ji įsipareigojo toliau didinti ekspertų grupių atliekamo darbo skaidrumą, paskelbdama visus susijusius dokumentus (pvz., darbotvarkes, protokolus ir dalyvių pareiškimus) registre arba pateikdama nuorodą iš registro į specialią interneto svetainę. Komisija teigė, kad šiuo įsipareigojimu, susijusiu su nuo 2012 m. balandžio 1 d. parengtais dokumentais, teigiamai reaguojama į ombudsmeno pasiūlymą ir jis atitinka Ekspertų rinkimo ir naudojimo gaires. Komisija patvirtino savo įsipareigojimą ir pabrėžė, kad ji siekia užtikrinti, kad visi susiję dokumentai būtų iš tikrųjų paskelbti.

169. Komisija išreiškė įsitikinimą, kad nors posėdžių ataskaitų išsamumo lygis priklauso nuo daugelio veiksnių ir todėl negali būti visiškai standartizuotas Komisijos lygmeniu, paskelbus įvairius susijusius dokumentus plačioji visuomenė turėtų būti tinkamai informuojama apie ekspertų grupių darbą. Ji pridūrė, kad paskelbimo išimtys galimos tais atvejais, kai dokumento atskleidimas pakenktų viešojo ar privačiojo intereso apsaugai, kaip apibrėžta Reglamento 1049/2001 [35] 4 straipsnyje. Galiausiai Komisija sutiko su ombudsmenu, kad interesų konfliktus galima lengviau nustatyti, jei registre pateikiama tinkama informacija apie ekspertų grupių narius ir grupių vykdomą veiklą.

170. Savo pastabose skundo pateikėjas teigė, kad registro sukūrimas ir laipsniškas jo tobulinimas leido visuomenei geriau suprasti ekspertų grupes. Skundo pateikėjas taip pat pažymėjo, kad pilietinės visuomenės ir EP narių spaudimas paskatino Komisiją į registrą įkelti visus susijusius dokumentus, įskaitant darbotvarkes, protokolus ir nuomones per posėdžius. Kartu skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad, kalbant apie naujas ekspertų grupes, dar nebuvo įmanoma įvertinti, ar Komisija įvykdė savo pažadus. Pripažindamas, kad padėtis „tikrai pagerėjo“, skundo pateikėjas taip pat atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su grupių veiklos trukmės nustatymu.

Ombudsmeno vertinimas po draugiško sprendimo pasiūlymo

171. Ombudsmenė atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad registras buvo užbaigtas 2012 m. pradžioje, ir palankiai vertina Komisijos sprendimą užtikrinti skaidrumą ir uždarų grupių atžvilgiu.

172. Kaip pabrėžta pasiūlyme dėl draugiško sprendimo, labai svarbu, kad registre pateikiama informacija būtų išsami ir patikima. Tai reiškia, kad registre taip pat turėtų būti teikiama informacija apie tas grupes, kurios informaciją apie savo darbą skelbia atskirose interneto svetainėse. Be to, tai reiškia, kad visi ekspertų grupės egzistavimo ir veiklos metu įvykę pokyčiai bus laiku užregistruoti registre.

173. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenė su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į atnaujintus Komisijos įsipareigojimus užtikrinti, kad registras būtų išsamus ir atnaujinamas, ir registre paskelbti ekspertų grupių darbo esmę, įskaitant darbotvarkes, protokolus ir dalyvių pareiškimus.

174. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad skundo pateikėjas savo pastabose pripažino, jog padaryta pažanga, ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija pritarė trečiai pasiūlymo dėl draugiško sprendimo daliai. Ombudsmenas atkreipia dėmesį į skundo pateikėjo susirūpinimą dėl to, kad nėra informacijos apie datą, kada grupės pradėjo savo veiklą, ir ragina Komisiją į tai atsižvelgti. Be to, kalbant apie grupes, kurios per savo gyvavimo laikotarpį pakeitė pavadinimą, ombudsmenas mano, kad būtų naudinga į registrą įrašyti ir senąjį, ir naująjį pavadinimus, kad būtų sudaryta galimybė ieškoti grupių registre ieškant bet kurio iš šių pavadinimų.

175. Galiausiai ombudsmenas pažymi, kad savo pastabose skundo pateikėjas nurodė grupes, įsteigtas po 2012 m. rugsėjo 20 d., ir dėl šių grupių nurodė, kad dar neįmanoma įvertinti, ar Komisija įvykdė savo įsipareigojimus. Nors ombudsmenė mano, kad šis faktas neturi įtakos pirmiau pateiktai išvadai, ji pasilieka teisę įtraukti šį aspektą į savo iniciatyva atliekamą tyrimą dėl ekspertų grupių, kurį numatyta atlikti 2014 m. (žr. 194 dalį).

J. Dėl ombudsmeno pasiūlymo ketvirtos dalies („Patogumo naudotojui ir prieinamumo peržiūra“)

Dėl argumentų, pateiktų ombudsmenui po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

176. Atsakydama į ombudsmenui palankaus sprendimo pasiūlymą, Komisija teigė, kad per pastaruosius kelerius metus ji gerokai pagerino į registrą įtrauktos informacijos patogumą naudoti ir prieinamumą. Konkrečiai Komisija pažymėjo, kad:

i) nuolat gerinamas užkoduotų duomenų tikslumas ir įskaitomumas;

ii) 2012 m. rugpjūčio mėn. į registrą įtrauktas naujienų skyrius, kuriame, be kita ko, numatyta bendra prieiga prie informacijos apie naujus kvietimus teikti paraiškas, susijusius su į registrą įtrauktomis arba įtrauktinomis grupėmis, sudarant palankesnes sąlygas, be kita ko, plačiajai visuomenei ir ekspertams, norintiems tapti grupių nariais, lengvai susipažinti su šia informacija;

iii) patobulinta paieškos sistema ir nuo 2013 m. balandžio mėn. leidžiama ieškoti uždarų grupių, o informacija apie uždaras grupes anksčiau buvo išbraukta iš registro; ir

iv) nuo 2013 m. balandžio mėn. visus duomenis iš registro galima atsisiųsti kompiuterio skaitomu formatu.

177. Savo pastabose skundo pateikėjas konkrečiai šio klausimo nenagrinėjo.

Ombudsmeno vertinimas po draugiško sprendimo pasiūlymo

178. Ombudsmenė mano, kad Komisija padarė didelę pažangą šioje srityje įvairiais lygmenimis, ir ypatingą dėmesį skiria tam, kad registras dabar nuolat suteikia galimybę gauti informaciją ir apie uždaras grupes. Todėl ji daro išvadą, kad Komisija pritarė ketvirtajai jos draugiško sprendimo pasiūlymo daliai.

K. Dėl Ombudsmeno pasiūlymo penktos dalies („užtikrinti subalansuotą atstovavimą …“)

Dėl argumentų, pateiktų ombudsmenui po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

179. Atsakydama į ombudsmenui palankaus sprendimo pasiūlymą, Komisija su pasitenkinimu atkreipė dėmesį į ombudsmenės nuomonę, kad ji yra nustačiusi tinkamas taisykles, kuriomis užtikrinamas subalansuotas atstovavimas įvairiems interesams jos ekspertų grupėse. Be to, Komisijos nuomone, verta pažymėti, kad ombudsmenas pritaria tam, kad bendras suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir atstovavimo jiems lygis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į visas iniciatyvas, kurių ėmėsi Komisija, ir kad subalansuoto ir pliuralistinio dialogo užtikrinimas negali būti prilygintas aritmetiniam dialogui.

180. Kalbant apie galiojančių taisyklių dėl ekspertų grupių sudėties įgyvendinimą, Komisija pareiškė, kad ji teikia didelę svarbą ombudsmeno raginimui nagrinėti probleminius atvejus. Komisija manė, kad per pastaruosius kelerius metus ji jau ėmėsi reikšmingų priemonių galimam disbalansui ištaisyti. Visų pirma 2012 m. pavasarį Komisijos padaliniai atliko bendrą ekspertų grupių, kurias sudaro ne tik valdžios institucijos, peržiūrą. Atlikusi peržiūrą Komisija pakeitė arba šiuo metu keičia skundo pateikėjo nurodytų grupių sudėtį. Komisija pridūrė, kad šių veiksmų taip pat imtasi reaguojant į suinteresuotųjų subjektų prašymus, siunčiamus tiesiogiai Komisijai arba per pirmiau minėtą panašių pažiūrų EP narių grupę.

181. Dėl išsamesnės informacijos Komisija rėmėsi minėtais priedais (žr. šio sprendimo 151 ir 152 punktus).

182. Komisija taip pat paaiškino, kad kai kuriais atvejais, nepaisant kvietimų teikti paraiškas ir tiesioginių Komisijos tarnybų kvietimų, nebuvo įmanoma paskirti pakankamai naujų narių. Kai kuriais atvejais nebuvo įmanoma paskirti jokių naujų narių. Taip dažnai buvo dėl riboto gautų paraiškų skaičiaus ir dėl to, kad daugelis paraiškų buvo netinkamos atliktinam darbui. Komisija pridūrė, kad ji ne kartą informavo suinteresuotuosius subjektus ir EP narius, kad jos departamentai yra pasirengę nagrinėti papildomas suinteresuotųjų NVO ar pilietinės visuomenės paraiškas, kad būtų rasta geresnė pusiausvyra toms grupėms, kuriose pusiausvyra vis dar nėra optimali.

183. Dėl išsamesnės informacijos Komisija rėmėsi minėtais priedais (žr. šio sprendimo 151 ir 152 punktus).

184. Savo pastabose skundo pateikėjas pripažino, kad dėl viešų kampanijų ir kai kurių EP narių spaudimo kai kurie generaliniai direktoratai ėmėsi veiksmų, dėl kurių kai kurios ekspertų grupės, kuriose dominuoja įmonės, buvo panaikintos arba buvo paskelbti nauji kvietimų teikti paraiškas etapai. Skundo pateikėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija sutinka, jog bendrovių interesams neturėtų būti leidžiama dominuoti ekspertų grupėse.

185. Tačiau skundo pateikėjas toliau teigė, kad, kalbant apie grupes, įsteigtas nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. (toliau – naujos ekspertų grupės), Komisijos neoficialus dialogas su EP nariais buvo nesėkmingas, nes Komisija, atrodo,„sulaužė savo pažadą“. Konkrečiau, skundo pateikėjas teigė, kad įmonių interesai ir toliau dominuoja naujose ekspertų grupėse, kurias sudaro pagrindiniai Komisijos generaliniai direktoratai, pavyzdžiui, Mokesčių ir muitų sąjungos GD, Įmonių GD ir Komisijos generalinis sekretoriatas. Skundo pateikėjo teigimu, visoje Komisijoje naujose ekspertų grupėse yra daugiau įmonių atstovų (52 proc.) nei visų kitų suinteresuotųjų subjektų kartu sudėjus, o MVĮ ir profesinės sąjungos sudaro tik po 3 proc. vietų. Skundo pateikėjas pateikė išsamius duomenis savo nuomonei pagrįsti ir, pavyzdžiui, dėl grupės „CARS 2020“ teigė, kad joje „vis dar yra 10 iš 16 vietų, užpildytų įmonių interesais“.

Ombudsmeno vertinimas po draugiško sprendimo pasiūlymo

186. Pasiūlyme dėl draugiško sprendimo ombudsmenė paprašė Komisijos imtis tolesnių priemonių, kad būtų užtikrintas proporcingas atstovavimas atitinkamoms kompetencijos sritims ir suinteresuotumas ekspertų grupėmis.

187. Iš Komisijos pateiktos informacijos, visų pirma iš jos atsakymo priedų, kuriuose pateikta išsami informacija apie veiksmus, kurių imtasi, matyti, kad Komisija padarė didelę pažangą perbalansuodama ekspertų grupes. Taigi, pavyzdžiui, iš trijų ataskaitų dėl esamos padėties, susijusios su Komisijos atliekama esamų grupių peržiūra, matyti, kad Komisija įsipareigojo iš naujo subalansuoti daugiau kaip penkiasdešimties grupių narių sudėtį. Konkrečiai, 2013 m. vasario mėn. Komisijos padėties ataskaitoje nurodyta, kad trylika Įmonių ir pramonės GD grupių buvo perbalansuotos remiantis vienu kvietimu pareikšti susidomėjimą. Be to, toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad kelios grupės, kurių sudėtis, kaip teigiama, buvo nesubalansuota, buvo uždarytos. Kalbant konkrečiai apie grupę „CARS 2020“, kurią skundo pateikėjas nurodė savo pastabose ir kuri pakeitė grupę „CARS21“, iš tos pačios ataskaitos matyti, kad Komisija, siekdama pagerinti interesų pusiausvyrą, 2013 m. vasario mėn. į pirmąjį naujos grupės posėdį pakvietė dar du pramonės sektoriui nepriklausančius narius. Komisija pridūrė, kad „šiai grupei vasaros pradžioje planuojama surengti viešąjį klausymą, kad visos suinteresuotosios šalys turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę grupės nagrinėjamais klausimais“.

188. Žinoma, padėtis nėra tobula, ir pati Komisija atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis ji susiduria siekdama užtikrinti subalansuotą atstovavimą. Visų pirma Komisija nurodė susijusių grupių skaičių, pakeitimų procesų sudėtingumą ir institucinius suvaržymus, dėl kurių reikėjo šiek tiek laiko, kad būtų visiškai įgyvendintas jos tvirtas politinis įsipareigojimas užtikrinti subalansuotą šių grupių sudėtį. Komisija taip pat nurodė, kad, nepaisant kvietimų teikti paraiškas ir tiesioginių Komisijos departamentų kvietimų, nebuvo įmanoma paskirti pakankamai naujų narių tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, keliose Įmonių ir pramonės GD įsteigtose grupėse. Vis dėlto ombudsmenė pažymi, kad Įmonių ir pramonės GD 2013 m. birželio mėn. padėties ataskaitoje patvirtino savo pasirengimą „nagrinėti papildomas suinteresuotų NVO ar pilietinės visuomenės paraiškas, siekiant rasti geresnę pusiausvyrą toms grupėms, kurių galutinis rezultatas vis dar nėra optimalus“.

189. Savo pastabose skundo pateikėjas pripažino, kad padaryta pažanga, susijusi su esamomis grupėmis. Be to, skundo pateikėjas nurodė problemas, susijusias su naujomis ekspertų grupėmis, t. y. tomis, kurios buvo įsteigtos nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d.

190. Dėl šių naujų ekspertų grupių ombudsmenas primena, kad šis skundas buvo pateiktas 2010 m., ir nurodė daug tuo metu veikusių ekspertų grupių. Todėl ombudsmeno pasiūlymas dėl draugiško sprendimo ir Komisijos atsakymas į jį buvo susiję su grupėmis, kurias skundo pateikėjas įtraukė į savo skundą.

191. Nors ombudsmenė iš esmės galėtų išplėsti savo tyrimą, kad išnagrinėtų naujas ekspertų grupes, kurias skundo pateikėjas nurodė savo pastabose ir kurios buvo sukurtos tyrimo metu, ji nemano, kad tai tikslinga, atsižvelgiant į proceso ekonomijos interesą.

192. Todėl, atsižvelgdamas į akivaizdžius Komisijos atliktus patobulinimus, susijusius su skundo pateikėjo skunde nurodytomis ekspertų grupėmis, ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija pritarė pasiūlymo dėl draugiško sprendimo penktajai daliai.

193. Nepaisant šios išvados, skundo pateikėjo pastabose pateikta informacija kelia susirūpinimą dėl naujų ekspertų grupių. Todėl ombudsmenas mano, kad būtina atidžiai stebėti padėtį.

194. Konkrečiau, 2014 m. ombudsmenė numato pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl Komisijos ekspertų grupių sudėties. Tai ne tik leis jai atidžiai išnagrinėti visus tolesnius Komisijos praktikos pokyčius, visų pirma susijusius su grupėmis, įsteigtomis nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Pradėjus tokį tyrimą savo iniciatyva, visiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie domisi šiuo klausimu, taip pat bus suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, taigi ombudsmenas galės į ją atsižvelgti.

L. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šias išvadas:

Komisija pritarė pirmajai ir trečiajai–penktajai ombudsmeno pasiūlymo dėl draugiško sprendimo dalims.

Kalbant apie antrąją dalį, šiuo metu ombudsmenui nereikia imtis tolesnių veiksmų.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

 

Emily O'Reilly

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 19 d.

---

[1] Dėl Komisijos kompetencijos rinkimo ir naudojimo: Principai ir gairės, „Žinių bazės tobulinimas siekiant geresnės politikos“, COM(2002) 713 galutinis, Briuselis, 2002 12 11.

[2] Siekiant sustiprinti konsultavimosi ir dialogo kultūrą - Komisijos konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis bendrieji principai ir minimalūs standartai, COM(2002) 704, Briuselis, 2002 12 11.

[3] Generalinis direktoratas – tai generalinis direktoratas.

[4] "- Biotechnologijų konkurencingumo patariamoji grupė (CBAG)

Europos chemijos pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupė

Europos saugumo tyrimų patariamoji taryba

Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio grupė

- Surveillance de la moyenne des émissions spécifiques de CO2 dues aux véhicules particuliers neufs

- Anglių deginimas, švarios ir efektyvios anglies technologijos, CO2 surinkimas.

[5] 2010 m. lapkričio 10 d. C(2010) 7649 galutinis.

[6] Kodeksą galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje: http://www.ombudsman.europa.eu/resources/code.faces#/page/1

[7] 2005 m. liepos 27 d. C(2005) 2817.

[8] Žr. 5 išnašą.

[9] SEC(2010) 1360 galutinis.

[10] Žr. 3 išnašą.

[11] Žr. 2 išnašą.

[12] Žalioji knyga, Europos skaidrumo iniciatyva, COM(2006) 194 galutinis, 2006 m. gegužės 3 d.

[13] Baltoji knyga dėl Europos valdymo, COM(2001) 428 galutinis, Briuselis, 2001 m. liepos 25 d.

[14] Žr. 11 išnašą.

[15] Žr. http://ec.europa.eu/energy/energy2020/roadmap/doc/sec_2011_1569_1.pdf

[16] p. 19. Išskirta mano.

[17] Žr. 8 išnašą.

[18] Pažymėta mano.

[19] Žr. 10 išnašą.

[20] COM(2010) 543 galutinis.

[21] Pažymėta mano.

[22] Pažymėta mano.

[23] Pažymėta mano.

[24] Žr. 8 išnašą.

[25] 2004 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas 2004/391/EB dėl patariamųjų grupių, sprendžiančių bendrosios žemės ūkio politikos klausimus, OL L 120, 2004, p. 20.

[26] 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (kodifikuota redakcija), OL L 24, 2008, p. 8.

[27] 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas 2008/114/EB, nustatantis Euratomo tiekimo agentūros įstatus (OL L 41, 2008, p. 15).

[28] Žr. 25 išnašą.

[29] Sprendimas, kuriuo užbaigiamas ombudsmeno tyrimas dėl skundo 2558/2009(TN)DK, 8 ir 9 punktai.

[30] Sprendimo, kuriuo užbaigiamas ombudsmeno tyrimas dėl skundo 2558/2009(TN)DK, 12 punktas; Sprendimo, kuriuo užbaigiamas ombudsmeno tyrimas dėl skundo 2097/2011/RA, 32 punktas; Rekomendacijos projektas dėl skundo 1151/2008/ANA, 70 punktas.

[31] Sprendimas, kuriuo užbaigiamas ombudsmeno tyrimas dėl skundo 2558/2009(TN)DK, 13 punktas; Sprendimo, kuriuo užbaigiamas ombudsmeno tyrimas dėl skundo 2097/2011/RA, 33 punktas; Rekomendacijos projektas dėl skundo 1151/2008/ANA, 70 punktas.

[32] 2010 m. lapkričio 10 d. C(2010) 7649 galutinis, II.2 skirsnis.

[33] p. 9.

[34] http://ec.europa.eu/energy/energy2020/roadmap/index_en.htm.

[35] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).