Užkulisiai į įmones

1. Pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos [1] 25 straipsnį Komisija turėtų periodiškai peržiūrėti telekomunikacijų rinkos veikimą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. 2008 m. balandžio 11 d. Prancūzijos judriojo ryšio operatorius raštu kreipėsi į Komisiją dėl 13-osios 2007 m. Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos pažangos ataskaitos. Ji paprašė Komisijos ištaisyti minėtoje ataskaitoje pateiktą informaciją, teigdama, kad Komisijos išvados neatspindi jos judriojo ryšio tarifų.

3. 2009 m. kovo 25 d. Komisija paskelbė 14-ąją 2008 m. Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos pažangos ataskaitą (toliau – 14-oji ataskaita). Prie 14-osios ataskaitos paskelbimo Komisija pridėjo šiuos dokumentus: i) Tarnybų darbinis dokumentas, kurį sudaro du priedai [2]; ii) pranešimas spaudai apie 14-ąją ataskaitą dėl visų ES valstybių narių, iii) kiekvienos ES valstybės narės faktų suvestinė.

4. 2009 m. balandžio 2 d. tas pats Prancūzijos judriojo ryšio operatorius vėl kreipėsi į Komisiją dėl 14-osios ataskaitos. Ji dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl metodo, kurį Komisija taikė atlikdama judriojo ryšio kainų visoje ES lyginamąjį vertinimą.

5. 2009 m. gegužės 20 d. Nyderlandų judriojo ryšio operatorius raštu kreipėsi į Komisiją dėl 14-osios ataskaitos. Ji išreiškė panašų susirūpinimą dėl Komisijos pateiktos informacijos, susijusios su lyginamuoju judriojo ryšio kainų visoje ES vertinimu.

6. Atitinkamai 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. birželio 22 d. Komisija atsakė į minėtus raštus.

7. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Prancūzijos judriojo ryšio operatoriaus vardu veikianti advokatų kontora kreipėsi į ombudsmeną dėl 14-ojo pranešimo (nuoroda 2131/2009/RT).

8. 2009 m. rugsėjo 17 d. ta pati advokatų kontora, tačiau šį kartą veikdama Nyderlandų judriojo ryšio operatoriaus vardu, pateikė ombudsmenui naują skundą dėl 14-ojo pranešimo (nuoroda 2373/2009/RT).

Užklausos dalykas

9. Skundo pateikėjai teigė, kad Komisija 14-ojoje ataskaitoje ir pridedamose faktų suvestinėse, susijusiose su valstybėmis narėmis, pateikė netikslią informaciją (toliau – pirmasis teiginys).

10. Skundo pateikėjai taip pat teigė, kad minėta informacija buvo klaidinanti. (antrasis kaltinimas).

11. Grįsdami savo pirmąjį ir antrąjį teiginius skundo pateikėjai nurodė, kad Komisija a) klaidingai nusprendė taikyti EBPO metodą ir b) minėtą metodą taikė netinkamai.

12. Be to, skundo pateikėjai teigė, kad Komisija i) tinkamai neišnagrinėjo jų 2008 m. balandžio 11 d. ir 2009 m. balandžio 2 d. raštų ir ii) išsamiai neatsakė į jų 2009 m. gegužės 20 d. raštą (toliau – trečiasis teiginys).

13. Jie teigė, kad Komisija turėtų i) veiksmingai pakoreguoti metodą, kurį ji taikė lyginamajam judriojo ryšio kainų vertinimui; ir ii) pašalinti arba paaiškinti netikslią arba klaidinančią informaciją, kurią ji pateikė 14-ojoje ataskaitoje ir informacijos suvestinėse, susijusiose su ES valstybėmis narėmis. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų: i) atsižvelgti į visų judriojo ryšio operatorių kiekvienos valstybės narės rinkoje nustatytus tarifus; ii) atsižvelgia į perkamosios galios pariteto koeficientą (PGP); ir iii) atspindi judriojo ryšio pasiūlymų įvairovę Europos rinkose. Bet kuriuo atveju, kol Komisija neatsižvelgia į skundo pateikėjų tarifus, ataskaitoje, jos prieduose ir pranešimuose spaudai ji turėtų nurodyti, kad lyginamasis judriojo ryšio paslaugų kainų vertinimas grindžiamas dviejų pagrindinių judriojo ryšio operatorių nustatytais tarifais.

PRAŠYMAS

14. Atsižvelgdamas į tai, kad abiem atvejais skundo pateikėjų pateikti įtarimai ir pretenzijos buvo glaudžiai susiję, ombudsmenas nusprendė atlikti bendrą abiejų skundų tyrimą.

15. 2010 m. spalio 9 d. ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti nuomonę dėl abiejų skundų. 2009 m. gruodžio 7 d. Komisija išsiuntė tą pačią nuomonę dėl abiejų skundų, kuri buvo persiųsta skundo pateikėjams [3] ir paraginta pateikti pastabas.

16. 2010 m. vasario 1 d. skundo pateikėjai pateikė bendras pastabas dėl abiejų skundų.

OMBUDSMAN'S ANALIZĖ IR IŠVADOS

A. Įtariama netiksli informacija

Ombudsmenui pateikti argumentai

17. Grįsdami savo teiginį skundo pateikėjai iš pradžių nurodė, kad Komisija neteisingai a) nusprendė taikyti EBPO metodą ir b) minėtą metodą taikė netinkamai.

18. Skundo pateikėjai ir Komisija pateikė sudėtingų argumentų savo atitinkamoms nuomonėms pagrįsti. Jas galima apibendrinti taip.

19. Pirma, skundo pateikėjai teigė, kad Komisija neturėjo pasirinkti EBPO metodo [4], nes pagal jį visa kiekvienos šalies telekomunikacijų rinka analizuojama remiantis tik dviejų pagrindinių judriojo ryšio operatorių kiekvienoje šalyje tarifais. Jos teigė, kad vietoj to reikėtų atsižvelgti į visus atitinkamoje rinkoje veikiančius judriojo ryšio operatorius (t. y. trečiuosius operatorius ir VJRTO [5]). Be to, atlikdama lyginamąjį judriojo ryšio kainų vertinimą, Komisija neatsižvelgia į perkamosios galios pariteto koeficientą (PGP). Skundo pateikėjų nuomone, Komisija turėtų arba taikyti metodą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į visų rinkoje veikiančių judriojo ryšio operatorių nustatytas kainas, arba savo analizę ir išvadas taikyti tik dviem pagrindiniams konkurentams rinkoje, ir neturėtų analizuoti visos rinkos remdamasi tik su dviem konkurentais susijusiais duomenimis.

20. Skundo pateikėjai taip pat teigė, kad EBPO metodas grindžiamas ne vidutiniais skaičiais, gautais palyginus visus dviejų pagrindinių veiklos vykdytojų pasiūlymus, o tik vidutinėmis jų pigiausių tarifų planų sąnaudomis. Jei taikomas šis metodas, neįmanoma patikrinti, ar palyginimui naudojami tarifų planai yra tie, kurie faktiškai naudojami, ir ar jie yra tipiški sektoriui. Net jei Komisija tvirtintų, kad racionalūs vartotojai renkasi pigiausius tarifus, todėl pigiausi tarifai privalo būti dažniausiai naudojami tarifai, tai būtų tik prielaida ir neužtikrintų, kad taikomas metodas leistų visuomenei iš tikrųjų palyginti judriojo ryšio operatorių taikomus tarifus.

21. Be to, skundo pateikėjai nurodė, kad taikant EBPO metodą neatsižvelgiama į judriojo ryšio naudojimo įvairovę ir mastą, Europos rinkose taikomus tarifus ar judriojo ryšio telefonų kainas. Pavyzdžiui, taikant EBPO metodą neatsižvelgiama į neribotus planus (skambučius arba trumpąsias žinutes). Šiuo atžvilgiu, jei taikomas EBPO metodas, atsižvelgiama tik į pigiausią pasiūlymą vidutinio naudojimo krepšelyje, kurį sudaro 65 nuolatiniai skambučiai per mėnesį + 50 SMS žinučių + 2–3 MMS [6].

22. Savo nuomonėje Komisija pirmiausia rėmėsi ataskaitų aplinkybėmis ir jų sudėtimi. Kiekvienais metais Komisija skelbia metinę bendrosios Europos elektroninių ryšių rinkos pažangos ataskaitą (toliau – pažangos ataskaita). Kiekvienoje pažangos ataskaitoje pateikiami pagrindiniai ekonominiai ir reguliavimo pokyčiai, įvykę per ataskaitinį vienų metų laikotarpį, kad būtų galima palyginti įvairių valstybių narių atitinkamų metų duomenis ir parodyti jų raidą, palyginti su ankstesniais metais. Pažangos ataskaitą sudaro Komisijos komunikatas ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kurį sudaro du priedai. Komisijos komunikate pateikiamos bendros tendencijos ir Komisijos išvados dėl ataskaitinių metų, susijusios su valstybėmis narėmis. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiami du priedai, kuriuose pateikiama informacija apie ekonomines ir reguliavimo tendencijas visame elektroninių ryšių sektoriuje, taip pat išsami įvairių sektorių segmentų analizė. Tarnybų darbinio dokumento 2 priede pateikiama keletas ekonominių rodiklių, susijusių su elektroninių ryšių sektoriumi. Duomenų rodikliai ir pažangos ataskaitos pateikimas kasmet tobulinami įtraukiant naujus rodiklius, kuriais atsižvelgiama į sektoriaus pokyčius.

23. Komisija taip pat paaiškino, kaip rengiamos pažangos ataskaitos. Ji pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis valstybių narių nacionalinėmis ministerijomis ir reguliavimo institucijomis (NRI). Rengdama pažangos ataskaitas Komisija kasdien stebi pokyčius kiekvienoje valstybėje narėje ir, be kita ko, vertina ES telekomunikacijų taisyklių įgyvendinimą. Komisijos pareigūnai kasmet siunčiami valstybėms narėms informacijos rinkimo tikslu. Rengiami susitikimai su NRI, ministerijomis, operatoriais, vartotojų organizacijomis ir kitais atitinkamais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant aptarti dabartinius pokyčius atitinkamoje valstybėje narėje. Vėliau, prieš parengiant galutinę ataskaitą, dėl kiekvienos pažangos ataskaitos rengiamas patvirtinimo susitikimas su NRI atstovais. Tarnybų darbinio dokumento antrame priede pateiktų diagramų projektai (išskyrus duomenis apie tarifus) išplatinami NRI, kad jos galėtų pateikti savo pastabas prieš baigiant rengti pažangos ataskaitą. Taigi daugumą duomenų teikia ir tvirtina NRI. Tačiau kai kurie duomenys, pavyzdžiui, informacija apie kainas, susijusias su judriojo ryšio tarifais, fiksuotojo telefono ryšio (PSTN) tarifais ir mažmeninėmis skirtųjų linijų kainomis, gauti iš konkrečių tyrimų, kuriuos Komisijos prašymu atliko nepriklausomos bendrovės. Nors šių tyrimų duomenys renkami tiesiogiai iš operatorių, juos vis tiek tikrina NRI. Duomenų tvarkymas tyrimo tikslais grindžiamas „EBPO mobiliųjų įrenginių naudojimo krepšeliais“.

24. Komisija išsamiai nurodė 14-ąją ataskaitą. 2008 m. Komisija paskelbė 14-ąją ataskaitą, kurioje apžvelgiama ES telekomunikacijų rinka ir pagrindiniai 2008 m. reguliavimo pokyčiai. Savo nuomonėje Komisija paaiškino Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 ir 2 priedų turinį. 1 priede yra skirsnis apie judriojo ryšio rinką, kuriame nurodomos judriojo ryšio paslaugų mažmeninės ir didmeninės kainos, judriojo ryšio telefonų naudojimas visoje ES („judriojo ryšio skverbties rodiklis“), rinkos dalyviai, duomenų perdavimo paslaugų ir tarptautinio tarptinklinio ryšio raida ir galiausiai judriojo ryšio numerių perkeliamumo raida. 2 priede pateikiami keli rinkos rodikliai ir juose naudojama metodika.

25. Komisija pabrėžė, kad 14-ojoje ataskaitoje duomenų apie vidutines judriojo ryšio kainas pateikimo tikslas yra ne pateikti galutiniams naudotojams išsamią esamų faktinių mažmeninių kainų visoje ES apžvalgą, o pateikti jiems lyginamuosius kainų tendencijų duomenis.

26. Nuo 1999 m. pažangos ataskaitose pateikiama informacija apie tipines judriojo ryšio kainas, kurias moka naudotojai įvairiose valstybėse narėse. Nuo 2002 m. ši informacija buvo patobulinta, kad atspindėtų naudojimosi judriojo ryšio paslaugomis intensyvumą (mažas, vidutinis arba didelis). Metodas išsamiai aprašytas Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 priede (nurodant ūkio subjektus, į kuriuos buvo atsižvelgta apskaičiuojant tipinę kainą kiekvienoje valstybėje narėje)[7]. Šis metodas leidžia tinkamai palyginti ne tik kainas įvairiose ES valstybėse narėse, bet ir kainas EBPO šalyse, kurios nėra ES valstybės narės. Komisija paaiškino, kad šiuo metodu siekiama apimti ne mažiau kaip 50 % rinkos, atsižvelgiant į abonentų skaičių. Ši procentinė dalis paprastai pasiekiama atrenkant du judriojo ryšio operatorius. Visų pirma Prancūzijoje du didžiausią rinkos dalį užimantys judriojo ryšio operatoriai kartu sudaro apie 77 % rinkos, atsižvelgiant į abonentų skaičių. Komisijos nuomone, tai galima laikyti tvirtu judriojo ryšio rinkos atstovavimu. Be to, Belgijoje du didžiausią rinkos dalį užimantys judriojo ryšio operatoriai taip pat sudaro apie 77 proc. rinkos; Vokietijoje jie sudaro 69 proc. rinkos, o Ispanijoje – 76,5 proc. Remdamasi šiais procentiniais dydžiais, Komisija mano, kad 14-oji ataskaita apima didelę ir reprezentatyvią judriojo ryšio rinkos dalį kiekvienoje valstybėje narėje, todėl gali būti laikoma tinkama priemone judriojo ryšio kainų tendencijoms visoje ES palyginti. Kitaip tariant, pasiekti rezultatai atspindi kainų tendencijas įvairiose valstybėse narėse. Komisijos teigimu, į tyrimą įtraukus daugiau nei du žymiausius vienos valstybės narės veiklos vykdytojus, sąnaudos gerokai padidėtų, o rezultatų vertė nepadidėtų. Atsižvelgiant į mažmeninių judriojo ryšio tarifų įvairovę ir didėjantį sudėtingumą Europoje, nustatyti tipinių judriojo ryšio kainų įvairiose valstybėse narėse palyginimo metodą yra sudėtingas procesas. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad 14-ojoje ataskaitoje EBPO metodo naudojimas buvo veiksmingiausias būdas pranešti apie vidutines judriojo ryšio kainas.

27. Komisija taip pat paaiškino, kad EBPO metodas buvo nuosekliai taikomas kiekvienoje valstybėje narėje.

28. Galiausiai, nors Komisija mano, kad EBPO metodas tebėra tinkamiausias būdas pranešti apie tipines judriojo ryšio kainas, ji pripažįsta, kad šis metodas turi savo ribas. Todėl, atsižvelgdama į diskusijas su keliais judriojo ryšio operatoriais, iš kurių du yra skundo pateikėjai, ji parengė papildomus rodiklius, pagal kuriuos taip pat būtų teikiama informacija apie mažmenines judriojo ryšio paslaugas įvairiose valstybėse narėse. Todėl 14-ojoje ataskaitoje buvo pateikti du nauji rodikliai, t. y. vidutinės judriojo ryšio minutės kainos rodiklis ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam judriojo ryšio naudotojui kiekvienoje valstybėje narėje, rodiklis. Remiantis vidutinės judriojo ryšio minutės kainos rodikliu, 2007 m. judriojo balso ryšio kainos Belgijoje ir Prancūzijoje buvo atitinkamai 19 ir 15 euro centų, t. y. abi šios kainos viršijo 14 euro centų ES vidurkį. Komisija taip pat paprašė savo pasamdytos bendrovės atlikti ES judriojo ryšio rinkų tyrimą, kad, prireikus, atlikdama analizę ji atsižvelgtų į išankstinio mokėjimo pasiūlymus, fiksuoto dydžio sumas ir atsietus pasiūlymus, taip pat į standartinius EBPO vėlesnio mokėjimo paketus, siekiant užtikrinti, kad minėtas tyrimas tiksliau atspindėtų dabartinius tipinių Europos vartotojų vartojimo modelius. Galiausiai Komisija paaiškino, kad šiuo metu ji bendradarbiauja su EBPO, siekdama patobulinti šiuos naudojimo krepšelius, kad būtų galima išsamiau atspindėti naujausius vartotojų naudojimo modelių pokyčius.

29. Komisija pripažino, kad kainų lygiai gali skirtis, jei būtų lyginama nominaliąja verte (t. y. kainomis eurais) arba pagal PGP pakoreguotomis vertėmis. Komisija paaiškino, kad 1999 m., 2000 m. ir 2001 m. pažangos ataskaitose (atitinkamai 5-ojoje, 6-ojoje ir 7-ojoje pažangos ataskaitose) ji naudojo pagal PGP pakoreguotas kainas, nes EBPO savo metinėse komunikacijos apžvalgose naudojo PGP. Tačiau ji nurodė, kad 14-ąja ataskaita siekiama įvertinti rinkos reguliavimo veiksmingumą, šiuo tikslu įskaitant informaciją apie vartotojų faktiškai mokamų kainų tendencijas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad, lyginant kainų pokyčius per tam tikrą laikotarpį, labiau tinka naudoti nominaliąsias vertes, o ne pagal PGP pakoreguotas vertes, kurios paprastai naudojamos vertinant prekių ir (arba) paslaugų kainą pagal vartotojų disponuojamąsias pajamas tam tikru metu.

30. Savo pastabose skundo pateikėjai nurodė, kad minėtais vertinimo metodo pakeitimais nebuvo išspręstas operatorių, į kuriuos atsižvelgta, skaičiaus klausimas. Nors Komisija pripažįsta, kad svarbu pritaikyti savo metodą prie naujų rūšių pasiūlymų, ji visiškai atmeta būtinybę atsižvelgti į nepriklausomų rinkos dalyvių skaičiaus padidėjimą.

31. Dėl Komisijos argumento, kad 14-osios ataskaitos išvadose yra naujų rodiklių, kaip antai vidutinė judriojo ryšio minutės kaina, kurie papildo rezultatus, gautus taikant EBPO metodą, skundo pateikėjai pažymėjo, kad lyginant skambučių kainas rezultatai skiriasi ir kai kuriais atvejais netgi prieštarauja rezultatams, gautiems taikant EBPO metodą. Iš tiesų, naudojant naujus rodiklius gaunamas visiškai kitoks rezultatas nei taikant tradicinį Komisijos EBPO metodą. Pavyzdžiui, skundo pateikėjai pabrėžė, kad nauji rodikliai rodo, jog Prancūzija užima 12 vietą ^kaip šalis, kurioje skambučių kainos yra brangiausios, o ne kaip antra pagal dydį ES šalis, jei taikomas EBPO metodas. Panašios išvados taikomos Ispanijai, kuri pagal judriojo balso ryšio kainą yra devinta brangiausia šalis, o ne laikoma brangiausia šalimi ES. Vokietija taip pat yra 20-oji brangiausia šalis, o jei taikomas EBPO metodas, ji yra 13-oji. Belgija yra vienintelė šalis, kurioje EBPO reitingas tam tikru mastu koreliuoja su minutės kainos klasifikatoriumi. Taigi palyginimas tarp reitingo, gauto taikant EBPO metodą, ir reitingo, gauto remiantis skambučių kainomis, rodo, kad Komisija vargu ar gali patvirtinti savo EBPO išvadas skambučių kainų palyginimu. Vidutiniškai EBPO reitingas ir minutės kainos reitingas skiriasi septyniomis pozicijomis.

32. Skundo pateikėjai taip pat nurodė, kad naudojant tik tris krepšelius 27 šalyse Komisijos kainų analizės negalima laikyti patikima. Trijuose krepšeliuose negalima atsižvelgti į didelę naudojimo įvairovę valstybėse narėse. Šiuo atžvilgiu jos nurodė, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje Prancūzijos statistikos institutas (INSEE) taip pat taiko krepšelio metodą. Tačiau INSEE kiekvienam operatoriui skiria 18 krepšelių arba iš viso 54 krepšelius, kurie atspindi judriojo ryšio vartojimo profilių įvairovę. Judriojo ryšio naudojimas valstybėse narėse gali labai skirtis, o 27 valstybėms narėms skirtų tik trijų krepšelių statistiškai nepakanka, kad būtų atsižvelgta į naudojimosi judriuoju ryšiu įvairovę [8]. Be to, šiuos tris krepšelius sukūrė ir apibrėžė EBPO, remdamasi EBPO šalių duomenimis. EBPO sudaro 30 šalių, iš kurių tik 19 taip pat yra ES valstybės narės. Skundo pateikėjų nuomone, trys EBPO krepšeliai negalėjo būti reprezentatyvūs ES valstybių narių atžvilgiu. Be to, pavyzdžiui, „aukštas“ Komisijos krepšelis apima apie 250 išeinančių minučių per mėnesį, t. y. maždaug keturias naudojimo valandas per mėnesį. Skundo pateikėjų nuomone, atsižvelgiant į tai, kaip rengiami neriboti planai, keturių valandų mobiliojo ryšio suvartojimas per mėnesį neatspindi didelio naudojimo.

33. Dėl AAP naudojimo skundo pateikėjai teigė, kad EBPO naudoja AAP koeficientą, kad nustatytų tikslų lyginamąjį judriojo ryšio kainų vertinimą. Komisijos taikytas metodas nesuteikia tikslios informacijos apie realią kainą, kurią moka, pavyzdžiui, Prancūzijos vartotojai už judriojo ryšio paslaugas, nes jame neatsižvelgiama į VPSP veiksnį. Jei Komisija būtų atsižvelgusi į PGP koeficientą, pagal vartotojų už naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ^{mokamų kainų lygį Prancūzija ES bendrojoje reitinge būtų buvusi 11-oji, o ne 2-oji.}

34. Skundo pateikėjai taip pat nurodė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl, jos nuomone, būtų mažiau tinkama įtraukti pagal PGP pakoreguotus skaičius, palyginti su faktinėmis kainomis. Skundo pateikėjai tuo suabejojo dar ir dėl to, kad Komisija savo 5-ojoje, 6-ojoje ir 7-ojoje pažangos ataskaitose naudojo pagal PGP pakoreguotus duomenis. Kalbant apie tariamą poreikį įvertinti reguliavimo poveikį tarifams, skundo pateikėjai nurodė, kad patikimą metinį palyginimą galima atlikti pagal PGP pakoreguotais skaičiais. Tai galima padaryti nominaliąsias kainas paprasčiausiai padauginus iš PGP koeficiento. Net jei Komisijos nurodytas tikslas buvo įvertinti tik kainų raidą, o ne kainų lygį kiekvienoje valstybėje narėje (nors Prancūzijos šalies duomenų lape Komisija įvertino ir kainų lygį, ir jų raidą [9]), pagal PGP pakoreguotų duomenų naudojimas nereikštų, kad kainų raidos per tam tikrą laikotarpį negalima lyginti.

35. Skundo pateikėjai pabrėžė, kad kiekvienos valstybės narės NRI, priimdamos rinkos reguliavimą, atsižvelgia į jų atitinkamoje šalyje vyraujančias ekonomines sąlygas. Todėl, jei EBPO metodo tikslas yra įvertinti rinkos reguliavimo veiksmingumą, kainos turėtų būti lyginamos ypač atsižvelgiant į atitinkamų šalių turto lygį.

36. Skundo pateikėjai taip pat teigė, kad pačios Komisijos teiginiai 14-ojoje ataskaitoje prieštarauja jos argumentams. Šiuo atžvilgiu, pavyzdžiui, nagrinėdama didelių tarifų skirtumų ES priežastis, Komisija nurodo, kad „vietos sąnaudos ir perkamoji galia“gali būti viena iš tokių skirtumų priežasčių.

Ombudsmeno vertinimas

37. Ombudsmenas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis skundo pateikėjų ir Komisijos argumentų yra sudėtingi ir labai techninio pobūdžio. Apibendrinant, skundo pateikėjai laikėsi nuomonės, kad Komisija 14-ojoje ^{ataskaitoje pateikė netikslią} informaciją. Pirma, jos manė, kad Komisija neturėjo taikyti EBPO metodo judriojo ryšio tarifams ES rinkoje įvertinti. Antra, kai šis (nelaimingas) pasirinkimas buvo padarytas, minėtas metodas turėjo būti tinkamai taikomas, o taip nebuvo.

38. Taigi ombudsmenas primena nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią bylose, susijusiose su sudėtingų ekonominių ir techninių situacijų vertinimu, teisminė kontrolė yra ribota. Tokiomis aplinkybėmis analizuojant abiejų šalių pateiktus argumentus ir kontrargumentus apsiribojama patikrinimu, ar faktai buvo tiksliai nurodyti ir ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos [10]. Ombudsmenas mano, kad atliekant šį tyrimą tikslinga laikytis to paties požiūrio sprendžiant klausimą dėl Komisijos pasirinkto metodo 14-ajai ataskaitai pagrįsti ir dėl to, ar ji teisingai taikė tą metodą. Taigi jo kontrolė apsiribos Komisijos argumentų, kuriais pritariama EBPO metodo taikymui, pagrįstumo nagrinėjimu ir procedūros, kurią Komisija taikė rengdama 14-ąją ataskaitą pagal šį metodą, peržiūra. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas primena, kad akivaizdžios vertinimo klaidos prezumpcija negali būti grindžiama vien tuo, kad skundo pateikėjų ekonominė nuomonė skyrėsi nuo Komisijos nuomonės. Jei faktai pagrįstai leidžia atlikti skirtingus ekonominius vertinimus, Komisijos pirmenybė vienam iš jų, jei ji tinkamai pagrįsta, nėra akivaizdi vertinimo klaida.

39. Pirma, ombudsmenas mano, kad 14-ojoje Komisijos ataskaitoje pateikta pakankamai nuoseklios informacijos apie pagrindinius EBPO metodo bruožus. Tarnybų darbinio dokumento 2 II priedo 1.5 skirsnyje, kuriame nustatyta, kad 14-ojoje ataskaitoje pateikta nacionalinių judriojo ryšio paslaugų analizė grindžiama 2006 m. EBPO metodu („Skaitmeninių judriojo ryšio paslaugų krepšeliai“), metodas išsamiai aprašytas taip: „EBPO krepšeliai buvo peržiūrėti ir 2006 m. pradžioje buvo sudarytas naujas krepšelių rinkinys, palyginti su senaisiais 2002 m. EBPO krepšeliais. …Krepšeliai turi SMS elementą, jie apima skambučius į kelis judriojo ryšio tinklus ir neapima tarptautinių skambučių. Be to, MMS elementas yra įtrauktas į krepšelį, o MMS ir SMS yra atskirtos piko ir ne piko metu, taip pat tinklo ir ne tinklo paskirties vietose. Be to, balso paštas yra įtrauktas į krepšelius, o off-net skambučiai gali būti nukreipti į kelis tinklus. Yra 3 skirtingi krepšeliai, pagrįsti žemu, vidutiniu ir aukštu naudojimo lygiu [11]. … Apima du žymiausius operatorius kiekvienoje šalyje, remiantis turimais abonentų numeriais. Atsižvelgiama į visus atitinkamus kiekvieno veiklos vykdytojo paketus, tačiau čia pateikti galutiniai rezultatai rodo tik pigiausią kiekvieno krepšelio paketą.“Ši informacija atitinka EBPO interneto svetainėje [12] pateiktą informaciją.

40. Kalbant apie EBPO metodo pasirinkimą, ombudsmenas supranta, kad pagrindinis Komisijos tikslas rengiant 14-ąją ataskaitą buvo a) teikti visuomenei informaciją apie vartotojų už elektroninių ryšių paslaugas mokamų faktinių kainų tendencijas ir taip b) leisti visuomenei atlikti judriojo ryšio paslaugų kainų raidos ES rinkoje lyginamąjį vertinimą. Komisijos nuomone, šį tikslą galima geriau pasiekti taikant EBPO metodą dėl šių priežasčių: i) EBPO metodas yra plačiai pripažinta labai sudėtingos ekonominės aplinkos analizės priemonė; ii) du pagrindiniai judriojo ryšio operatoriai kiekvienoje šalyje paprastai užima daugiau kaip 50 proc. rinkos ir šios procentinės dalies pakanka kainų tendencijoms parodyti; iii) EBPO metodas su pakeitimais sėkmingai taikomas nuo 1999 m., o sąnaudos, susijusios su naujo metodo kūrimu, būtų neproporcingos; iv) EBPO metodas suteikia galimybę palyginti ES valstybes nares tarpusavyje, taip pat su EBPO šalimis, kurios nėra ES valstybės narės; v) nuo 2002 m. EBPO krepšeliai buvo peržiūrėti siekiant atsižvelgti į naudojimosi judriojo ryšio paslaugomis intensyvumą. Ginčijamoje 14-oje ataskaitoje Komisija pirmą kartą naudojo vidutinės judriojo ryšio minutės kainos rodiklį ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam judriojo ryšio naudotojui kiekvienoje valstybėje narėje, rodiklį. Be to, Komisija paprašė bendrovės, kurią ji pasamdė atlikti ES judriojo ryšio rinkų tyrimus, ateityje atliekant analizę prireikus atsižvelgti į išankstinio mokėjimo pasiūlymus, fiksuoto dydžio sumas ir atsietus pasiūlymus, taip pat į standartinius EBPO vėlesnio mokėjimo paketus, siekiant užtikrinti, kad minėti tyrimai padėtų susidaryti tikslesnį vaizdą apie dabartinius tipinių Europos vartotojų vartojimo modelius.

41. Dėl šio sprendimo 40 punkto i papunktyje pateikto Komisijos argumento, susijusio su EBPO metodo tarptautine reputacija, ombudsmenas pažymi, kad šis metodas buvo nustatytas remiantis nepriklausomais ekonominiais tyrimais ir pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais ir nacionalinėmis reguliavimo institucijomis. Jis taip pat pažymi, kad skundo pateikėjai nepasiūlė alternatyvaus tarptautiniu mastu pripažinto metodo, tačiau pasiūlė pritaikyti EBPO metodą. Ombudsmenas supranta, kad Komisija jau svarsto kai kuriuos iš šių pasiūlymų ir ketina juos įgyvendinti savo būsimuose pranešimuose. Paskelbti pakeitimai, kuriais siekiama spręsti judriojo ryšio paslaugų pasiūlos įvairovės visoje ES problemą, yra tinkamas pavyzdys. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisijos argumentas yra pagrįstas.

42. Dėl šio sprendimo 40 punkto ii ir iii papunkčiuose pateiktų argumentų, susijusių su geresniu išteklių naudojimu, kuriuos Komisija nurodė savo nuomonėje ir 2009 m. gegužės 20 d. rašte skundo pateikėjams [13], ombudsmenas sutinka su Komisija. Skundo pateikėjai pasiūlė į Komisijos pažangos ataskaitas įtraukti informaciją apie visų judriojo ryšio operatorių telekomunikacijų rinkoje nustatytus tarifus. Ombudsmenas mano, kad dėl to neišvengiamai padidėtų išteklių poreikis ir papildomos išlaidos. Tokio naujo vertinimo metodo nustatymas labai nepadidintų Komisijos pažangos ataskaitos vertės ir todėl nebūtų proporcingas.

43. Dėl skundo pateikėjų argumento, kad būtų geriau palyginti judriojo ryšio kainų tendencijas taikant VPSP koeficientą, ombudsmenas pažymi, kad, kaip savo nuomonėje nurodė Komisija, pagrindinis pažangos ataskaitos tikslas yra parodyti judriojo ryšio kainų tendencijas tam tikrais laikotarpiais. Ombudsmenas mano, kad norint pasiekti šį tikslą pakanka palyginti nominalias kainas eurais.

44. Be to, ombudsmenas atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimą, kurio skundo pateikėjai neginčijo, kad EBPO metodas leidžia palyginti judriojo ryšio kainas ne tik tarp ES valstybių narių, bet ir tarp ES valstybių narių ir EBPO šalių, kurios nėra ES dalis (žr. šio sprendimo 40 punkto iv papunktį).

45. Ombudsmenas mano, kad Komisija pateikė pakankamai argumentų savo sprendimui pasirinkti EBPO metodą pagrįsti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad ji bendradarbiauja su EBPO toliau plėtodama šį metodą ir rengdama kitus naujus rodiklius.

46. Kalbant apie metodo taikymą, ombudsmenas pažymi, kad Komisijos 14-oji ataskaita yra pagrįsta duomenimis, kuriuos daugiausia pateikė judriojo ryšio operatoriai ir NRI [14]. Be nepriklausomos bendrovės, kurią Komisija subūrė pirmiau minėtiems duomenims rinkti, atlikto darbo, Komisijos pareigūnai reguliariai rengia susitikimus su NRI, ministerijomis, operatoriais, vartotojų organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, prieš paskelbdamos Komisijos tyrimą ir galutinę 14-ąją ataskaitą, NRI juos peržiūrėjo ir patvirtino. Todėl ombudsmenas mano, kad rengdama 14-ąjį pranešimą Komisija patvirtino patenkinamą procedūrą, kad būtų pasiektas aukštas tame pranešime pateiktų duomenų tikslumo lygis.

47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nemano, kad skundo pateikėjams pavyko įrodyti, jog Komisijos pasirinktas EBPO metodas buvo netinkamas ir kad Komisija, rengdama 14-ąją ^{ataskaitą, nepriėmė ir netaikė} tinkamos procedūros. Todėl ombudsmenas nenustatė jokios akivaizdžios klaidos Komisijos ginčijamuose ieškiniuose. Jis daro išvadą, kad, kiek tai susiję su pirmuoju kaltinimu, netinkamo administravimo atvejų nėra.

B. Įtariama klaidinanti informacija

Ombudsmenui pateikti argumentai

48. Skundo pateikėjų teigimu, Komisija pateikė klaidinančią informaciją, daugiausia su atskiromis šalimis susijusiose informacijos suvestinėse (toliau – šalių informacijos suvestinės), kurios buvo pridėtos prie 14-osios ataskaitos paskelbimo. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjai nurodė, pavyzdžiui, su Prancūzija susijusią šalies faktų suvestinę „Bendros Europos telekomunikacijų rinkos kūrimas: Dėmesys Prancūzijai". Nepaisant 2008 m. sumažėjusių judriojo ryšio kainų, vidutiniškai savo mobiliuoju telefonu besinaudojantis Prancūzijos vartotojas mokės antrą pagal dydį mėnesinę kainą ES – šiek tiek mažiau nei 30 EUR.

49. Skundo pateikėjai taip pat pažymėjo, kad 2009 m. birželio 22 d. susirašinėdama su vienu iš jų Komisija nurodė, kad „konkrečios konkuruojančių operatorių kainos prireikus bus nurodytos [14-osios ataskaitos] konkrečių šalių skyriuose“. Tačiau Tarnybų darbinio dokumento 1 priede, susijusiame su kiekviena valstybe nare, nedaroma nuoroda į jokio konkuruojančio operatoriaus tarifus.

50. Be to, diagrama „vidutinė judriojo ryšio minutės kaina“pateikiama tik 14-ojoje ataskaitoje ir nėra įtraukta į šalių duomenų suvestines. Skundo pateikėjai pabrėžė, kad šalių duomenų suvestinės yra dažniau naudojamos nei ataskaita ir valstybių narių nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse plačiai cituojamos kaip atspindinčios Komisijos požiūrį į šį sektorių. Jei balso ryšio judriojo ryšio kainos už minutę rodiklis būtų svarbus atliekant lyginamąjį judriojo ryšio paslaugų kainų raidos vertinimą, Komisija taip pat būtų turėjusi įtraukti diagramą į šalių duomenų suvestines.

51. Be to, Komisija į šalių duomenų suvestines įtraukė dvi diagramas. Pirmasis buvo pavadintas „Tipinė vartotojų kaina už vidutinį judriojo ryšio naudojimą 2007 m. ir 2008 m.“, o antrasis – „Telekomunikacijų sektoriaus pagrindiniai duomenys“. Skundo pateikėjai nurodė, kad pirmajame puslapyje pateiktoje pirmoje diagramoje visiškai neužsimenama apie tai, kad lyginant judriojo ryšio kainas visoje ES atsižvelgiama tik į dviejų pagrindinių judriojo ryšio operatorių kiekvienoje valstybėje narėje nustatytas mažiausias kainas. Antrojoje diagramoje, pateikiamoje antrajame šalies duomenų suvestinės puslapyje, ši informacija pateikiama tik išnašoje [15]. Tačiau šioje išnašoje nepateikiama jokios informacijos apie 2007 m. tarifus, naudotus atliekant lyginamąjį vertinimą, ir skaitytojui neleidžiama daryti išvados, kad skundo pateikėjų nustatyti tarifai yra mažesni nei jų pagrindinių konkurentų.

52. Komisija savo nuomonėje nurodė, kad tiek bendru pranešimu spaudai, tiek atskirų šalių informacijos suvestinėmis siekiama pateikti skaitytojui suprantamą 14-osios ataskaitos bendrų išvadų apibendrinimą, pabrėžiant klausimus, dėl kurių kiekvienoje valstybėje narėje padaryta didžiausia pažanga, ir sritis, kuriose reikia tam tikrų patobulinimų. Šiuo atžvilgiu viena iš pagrindinių 14-osios ataskaitos išvadų buvo didelė ir didėjanti mobiliųjų telefonų naudojimo tendencija ES. Kita priežastis – per pastaruosius penkerius metus gerokai sumažėjo judriojo ryšio paslaugų kainos.

53. Dėl diagramos „Vidutinė judriojo ryšio minutės kaina“ įtraukimo į šalių duomenų suvestines Komisija pareiškė, kad, jos nuomone, pirmojoje diagramoje „pakankamai patikimai palygintos judriojo ryšio paslaugų kainos kiekvienoje valstybėje narėje ir jų raida, palyginti su ankstesniais metais“. Be to, nebuvo įmanoma palyginti, kaip laikui bėgant keitėsi vidutinė judriojo ryšio minutės kaina, nes šis rodiklis į 14-ąją ataskaitą buvo įtrauktas tik pirmą kartą. Komisija taip pat pažymėjo, kad antrame kiekvienos šalies duomenų suvestinės puslapyje ji nurodė, kad diagrama, kurioje pateiktas judriojo ryšio kainų palyginimas, atspindi tik dviejų pagrindinių judriojo ryšio operatorių kainas.

54. Abu skundo pateikėjai pritarė savo pastabose pateiktai nuomonei, kad atitinkamų šalių duomenų suvestinių 2 puslapio apačioje esančios dvi išnašos, kuriose nurodytas kainų palyginimo metodas, nebuvo pakankamai aiškios. Be to, tų pačių išnašų nėra pirmajame puslapyje pateiktoje diagramoje „Tipinė vartotojų kaina už vidutinį judriojo ryšio naudojimą 2007 ir 2008 m.“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama ES šalių kainų palyginimui ir reitingavimui. Nenurodomas ūkio subjektų, į kuriuos atsižvelgiama lyginant tarifus, skaičius. Nuoroda į tai, kad nurodomi tik dviejų žymiausių operatorių tarifai, pateikiama tik antrame diagramos „Telekomunikacijų sektoriaus pagrindiniai duomenys“ puslapyje. Tai reiškia, kad nebuvo galima pagrįstai tikėtis, jog plačioji visuomenė ir žurnalistai supras, kad jie turėjo papildyti paaiškinimą dėl taikyto metodo, kuris buvo pridėtas prie šalies duomenų suvestinės pirmame puslapyje pateiktos palyginimo lentelės, su pastaba dviejose išnašose, susijusiose su šalies duomenų suvestinės antrame puslapyje pateikta diagrama.

55. Skundo pateikėjai pakartojo, kad informaciją, kurią Komisija pateikė atitinkamų šalių duomenų suvestinių pirmajame puslapyje pateiktoje diagramoje, nacionalinė spauda plačiai citavo kaip atspindinčią vidutines judriojo ryšio kainas, kurias vartotojai moka įvairiose šalyse.

Ombudsmeno vertinimas

56. Ombudsmenė išnagrinėjo šalių faktų suvestines, pridėtas prie Komisijos 14-osios ataskaitos paskelbimo. Jis supranta, kad šalių duomenų suvestinių tikslas buvo pateikti 14-ojoje ataskaitoje pateiktos informacijos santrauką, kad informacija būtų lengvai prieinama visuomenei. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad galima pagrįstai tikėtis, jog visuomenė naudosis šalių faktų suvestinėmis neskaitydama viso pranešimo. Dėl šios priežasties jie turėtų būti kuo labiau savaime suprantami ir neturėtų klaidinti skaitytojų.

57. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas pažymi, kad pirmajame kiekvienos faktų suvestinės puslapyje buvo diagrama „Tipinė vartotojų kaina už vidutinį naudojimąsi mobiliuoju telefonu 2007 ir 2008 m.“ (toliau – tipinė kainų diagrama). Prie šios diagramos pridedamas toks paaiškinimas: „Pirmiau pateikta lentelė susijusi su pigiausiu pasiūlymu vidutinio naudojimo krepšelyje pagal EBPO metodiką nuo 2006 m. Ją sudaro 65 išeinantys skambučiai per mėnesį + 50 SMS žinučių + 2-3 MMS. 21 proc. skambučių vyksta į fiksuotojo ryšio telefonus, 72 proc. į mobiliuosius telefonus, 7 proc. į balso paštą. Tam tikrais atvejais ji apima mėnesinę nuomą ir visus registracijos mokesčius (ypač už apmokėtus pasiūlymus).“

58. Tipinėje kainų diagramoje nenurodyta, kad lyginant tarifus buvo atsižvelgta tik į dviejų pagrindinių operatorių kiekvienoje valstybėje narėje nustatytus tarifus. Tačiau ši informacija yra būtina, nes priešingu atveju šalies faktų suvestinė galėtų suklaidinti visuomenę, teigdama, kad šalies faktų suvestinėje nurodyta pigiausia kaina yra pigiausia kaina atitinkamoje rinkoje, o iš tikrųjų ji atspindi tik mažiausią dviejų pagrindinių veiklos vykdytojų kainą. Tai iš tiesų galėtų pakenkti judriojo ryšio operatorių, kurių tarifai yra mažesni nei dviejų pagrindinių operatorių, įvaizdžiui, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta lyginant judriojo ryšio kainas ES telekomunikacijų rinkoje.

59. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pažymi, kad antrame kiekvienos šalies informacijos suvestinės puslapyje yra kita diagrama „Telekomunikacijų sektoriaus pagrindiniai duomenys“, kurioje pateikiamas išsamus ES ir nacionalinių pagrindinių duomenų apie telekomunikacijų rinką vidurkio palyginimas. Po diagrama „Telekomunikacijų sektoriaus pagrindiniai duomenys“ galima pateikti tokį paaiškinimą: "Paveikslas… nurodo pigiausią dviejų didžiausių rinkos operatorių pasiūlymą"(Ombudsmeno pabrėžimas). Todėl ombudsmenas nesupranta, kodėl ta pati informacija nebuvo įtraukta į tipinę kainų lentelę, kuri buvo pateikta pirmajame šalies informacijos suvestinės puslapyje. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas sutinka su skundo pateikėjais, kad negalima pagrįstai tikėtis, jog plačioji visuomenė ir žurnalistai, kuriems daugiausia buvo skirta šalių informacijos suvestinėse pateikta informacija, supras, kad jie turėjo papildyti paaiškinimą, pridedamą prie diagramos pirmajame šalies informacijos suvestinės puslapyje, pastaba, pridedama prie diagramos antrajame šalies informacijos suvestinės puslapyje. Be to, ši svarbi pastaba pateikta tik išnašoje.

60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenė mano, kad pirmajame šalies duomenų suvestinės puslapyje, kuriame pateikta diagrama „Tipinė vartojimo kaina už vidutinį judriojo ryšio naudojimą 2007 ir 2008 m.“, neinformavusi skaitytojų, kad diagrama buvo pagrįsta tik dviejų pagrindinių judriojo ryšio operatorių duomenimis, Komisija juos suklaidino ir todėl padarė netinkamo administravimo atvejį. Toliau ombudsmenas pateiks kritinę pastabą. Jis taip pat tikisi, kad būsimose ataskaitose Komisija šalių duomenų suvestinėse aiškiai nurodys, kad už judriojo ryšio paslaugas mokamų kainų palyginimas grindžiamas dviejų pagrindinių judriojo ryšio operatorių kiekvienoje nacionalinėje rinkoje nustatytais tarifais.

C. Įtarimas dėl netinkamo elgesio ir išsamaus atsakymo į skundo pateikėjų korespondenciją nepateikimo

Ombudsmenui pateikti argumentai

61. Skundo pateikėjai teigė, kad i) Komisija visiškai neatsakė į jų 2008 m. balandžio 11 d. raštą ir kad ii) 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. birželio 22 d. atsakymuose išsamiai neatsakyta į jų 2009 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. gegužės 20 d. raštus.

62. Komisija pirmiausia paaiškino, kad raštai, kuriuos nurodė skundo pateikėjai, nebuvo vieninteliai jų kontaktai ar susirašinėjimas su Komisija. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, kad reguliariai vyko diskusijos su skundo pateikėjais dėl jų skundų dalyko. Todėl skundo pateikėjai buvo išsamiai informuoti apie metodą, kurį Komisija naudojo judriojo ryšio kainų tendencijoms visoje ES apskaičiuoti, ir jiems buvo nurodytos priežastys, kodėl šis metodas buvo priimtas. Tai buvo padaryta raštu, susitikimuose su Komisijos pareigūnais ir bendraujant su asociacijomis, kurioms priklauso skundo pateikėjai. Komisija pateikė susirašinėjimo su skundo pateikėjais jų skundų tema kopijas ir įvairių susitikimų, surengtų šiam klausimui aptarti, sąrašą.

63. Komisija mano, kad minėtos kopijos yra pakankamas įrodymas, kad Komisijos tarnybos ir skundo pateikėjai reguliariai bendravo ir keitėsi idėjomis. Be to, Komisija pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 8 d. ji atsakė į skundo pateikėjų 2008 m. balandžio 11 d. raštą. Dėl 2009 m. balandžio 2 d. skundo pateikėjų rašto Komisija nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog skundo pateikėjai išreiškė panašų susirūpinimą kaip ir ankstesniuose raštuose, 2009 m. gegužės 7 d. Komisija jiems nusiuntė glaustesnį atsakymą. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad 2009 m. birželio 22 d. rašte ji atsakė į skundo pateikėjų 2009 m. gegužės 20 d. rašte pateiktus argumentus ir kad ji pateikė tinkamas priežastis, susijusias su metodu, kurį ji taikė atsakydama į skundo pateikėjų išreikštą susirūpinimą.

64. Savo pastabose skundo pateikėjai teigė niekada negavę 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos rašto. Net jei jie būtų gavę šį raštą, jų nuomone, jis nebūtų buvęs tinkamas atsakymas, kaip apibrėžta Europos gero administracinio elgesio kodekso 18 straipsnyje. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjai nurodė, kad 2008 m. balandžio 11 d. rašte jie teigė, jog 13-ojoje pažangos ataskaitoje (2007 m.) buvo pateikti netikslūs ir klaidinantys pareiškimai dėl Prancūzijos judriojo ryšio kainų, nes Komisijos analizė atspindėjo tik dviejų pagrindinių Prancūzijos rinkoje veikiančių judriojo ryšio operatorių kainas, neatsižvelgiant į skundo pateikėjų tarifus. Skundo pateikėjai paprašė Komisijos aiškiai pakoreguoti savo metodą, kad į jį būtų įtraukti visų Prancūzijos rinkoje veikiančių judriojo ryšio operatorių tarifai, arba aiškiai nurodyti, kad į jos ataskaitoje pateiktą bendrą pareiškimą dėl kainų tendencijų neįtraukti skundo pateikėjų tarifai. Dublike Komisija tik nurodė, kad jos 13-oje pažangos ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog kainų palyginimas buvo atliktas remiantis dviejų judriojo ryšio operatorių pateiktais duomenimis, taikant metodą, kuris paprastai laikomas patenkinamu ir taikomas nuo 2000 m.

65. Dėl 2009 m. balandžio 2 d. Komisijos atsakymo į skundo pateikėjų raštą Komisija pripažino, kad jos atsakymas buvo dar glaustesnis, nes Komisija atsakymą jau buvo pateikusi 2008 m. gegužės 8 d. Tačiau Komisija neinformavo skundo pateikėjų, kad 14-ojoje ataskaitoje pateiktas naujas judriojo ryšio tarifų palyginimo už minutę rinkinys, kuris nebuvo įtrauktas į 13-ąją ataskaitą.

66. Galiausiai dėl 2009 m. birželio 22 d. Komisijos atsakymo, pateikto atsakant į 2009 m. gegužės 20 d. skundo pateikėjo raštą, skundo pateikėjai nurodė, kad dėl pirmųjų dviejų jų rašte iškeltų klausimų, t. y. dėl konkurso dalyvių neįtraukimo į metines įgyvendinimo ataskaitas ir dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į naujausius vartojimo ir (arba) vartojimo modelius, Komisija tik nurodė, kad i) sąnaudų požiūriu būtų neproporcinga į savo analizę įtraukti visus rinkos dalyvius ir ii) jos dabartinis vertinimo metodas grindžiamas EBPO parengtu modeliu, kuris buvo naudojamas nuo 2000 m. ir kuris iki šiol pakankamai iliustravo pagrindines sektoriaus tendencijas. Dėl skundo pateikėjų argumento, susijusio su tuo, kad Komisija neatsižvelgė į konkuruojančių operatorių tarifus, Komisija neginčijo, kad šiuo metu naudojamas ataskaitų teikimo metodas nebuvo pritaikytas tam tikriems konkurencijai poveikį darantiems klausimams, pavyzdžiui, skambučių internetu ir ne internetu kainų skirtumams ir perkeliamumo sunkumams, spręsti. Ji tik nurodė, kad yra susipažinusi su šiais klausimais ir kad bendradarbiauja su EBPO, siekdama padaryti pakeitimus, kuriais būtų sprendžiami šie konkretūs susirūpinimą keliantys klausimai.

67. Galiausiai skundo pateikėjai laikėsi nuomonės, kad Komisija savo nuomonėje nenurodė jokios konkrečios prekybos asociacijos, kuriai priklausytų Nyderlandų judriojo ryšio operatorius ir per kurią jis būtų netiesiogiai susisiekęs su Komisijos tarnybomis skunde iškeltais klausimais.

Ombudsmeno vertinimas

68. Dėl Nyderlandų skundo pateikėjo argumento, kad Komisija neįvardijo organizacijų, kurioms ji priklauso ir per kurias ji galėjo būti informuota apie Komisijos nuomonę, ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas galiausiai neneigė, kad nagrinėjama informacija buvo suteikta organizacijoms, kurių narys jis yra.

69. Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjai ir Komisija intensyviai keitėsi korespondencija. Jis taip pat pažymi, kad Komisija atsakė į visus skundo pateikėjų raštus.

70. Be to, savo nuomonėje dėl šio skundo Komisija išsamiai atsakė į skundo pateikėjams susirūpinimą keliančius klausimus. Todėl ombudsmenas mano, kad tolesni tyrimai dėl skundo pateikėjų teiginių yra nepagrįsti.

D. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šią kritinę pastabą:

Pirmajame faktų suvestinės puslapyje, kuriame pateikta diagrama „Tipinė vartotojų kaina už vidutinį judriojo ryšio naudojimą 2007 ir 2008 m.“, Komisija neinformavo skaitytojų, kad diagrama buvo pagrįsta tik dviejų pagrindinių judriojo ryšio operatorių pateiktais duomenimis. Tai gali būti klaidinanti. Tai, kad Komisija neatkreipė skaitytojo dėmesio į šį faktą, yra netinkamo administravimo atvejis.

Skundo pateikėjai ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

Priimta Strasbūre 2010 m. liepos 30 d.

---

[1] OL L 108, p. 33.

[2] SEC(2009) 376, 2009 m. kovo 24 d. 2009 m. liepos 30 d. Komisija paskelbė šio dokumento redakcijos anglų kalba klaidų ištaisymą (SEC(2009) 376/2).

[3] Skundo pateikėjai daugiskaita reiškia skundo pateikėją byloje 2131/2009/RT ir skundo pateikėją byloje 2373/2009/RT, kurios abi nagrinėjamos bendrame tyrime.

[4] 14-ojoje ataskaitoje pateikta nacionalinių judriojo ryšio paslaugų analizė grindžiama EBPO skaitmeninių judriojo ryšio paslaugų krepšeliais. Yra 3 skirtingi krepšeliai, pagrįsti žemu, vidutiniu ir aukštu naudojimo lygiu.

[5] Mobiliųjų virtualių tinklų operatoriai.

[6] Multimedijos pranešimų paslauga.

[7] "Tai taikoma dviem žinomiausiems operatoriams kiekvienoje šalyje, remiantis turimais abonentų numeriais. Atsižvelgiama į visus atitinkamus kiekvieno operatoriaus paketus, tačiau čia pateikti galutiniai rezultatai rodo tik pigiausią kiekvieno krepšelio paketą.

[8] Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Liuksemburge vidutinis judriojo ryšio suvartojimas yra maždaug 100 minučių per mėnesį vienam naudotojui, o Airijoje ir Austrijoje vidutinis judriojo ryšio suvartojimas yra dvigubai didesnis.

[9] Skundo pateikėjai nurodė šį Prancūzijos faktų suvestinėje pateiktą teiginį: „kainos sumažėjo, tačiau vartotojams vis dar buvo didelės“.

[10] Žr. 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją, sujungtos bylos C-403/04 P ir C-405/04 P, Rink. p. I-729, 40 punktą; 2008 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America prieš Impala (toliau –Impala), C-413/06 P, Rink. p. I-4951, 117 punktas; ir 2008 m. liepos 12 d. Sprendimo Masdar (UK) prieš Komisiją, C-47/07 P, Rink. p. I-0000, 77 punktą.

[11] Mažo naudojimo krepšys su:

30 išeinančių skambučių (44 minutės) per mėnesį + 33 SMS žinutės + 2/3 MMS

22 proc. skambučių vyksta į fiksuotojo ryšio telefonus, 70 proc. į mobiliuosius telefonus, 8 proc. į balso paštą;

Vidutinio naudojimo krepšys su:

65 išeinantys skambučiai (114 minučių) per mėnesį + 50 SMS žinučių + 2/3 MMS

21 proc. skambučių vyksta į fiksuotojo ryšio telefonus, 72 proc. į mobiliuosius telefonus, 7 proc. į balso paštą;

Didelio naudojimo krepšys su:

140 išeinančių skambučių (246 minutės) per mėnesį + 55 SMS žinutės + 1 MMS

20 proc. skambučių vyksta į fiksuotojo ryšio telefonus, 73 proc. į mobiliuosius telefonus, 7 proc. į balso paštą.

[12] EBPO 2009 m. komunikacijos apžvalga pateikiama šiuo adresu: http://www.oecd.org/document/44/0,3343,en_2649_34225_43435308_1_1_1_1,00.html#TOC

[13] 2009 m. gegužės 20 d. rašte skundo pateikėjams, kurio kopiją Komisija pateikė kartu su savo nuomone, Komisija, pavyzdžiui, nurodė, kad sąnaudų požiūriu būtų neproporcinga į savo analizę įtraukti visus rinkos dalyvius.

[14] Tyrimą galima rasti Komisijos interneto svetainėje šiuo adresu: http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/doc/library/ext_studies/price_developments_1998_2008/tariff_trends_report_1998_2008.pdf

[15] Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad, kaip Komisija paaiškino savo tarnybų darbiniame dokumente (SEC(2009) 376, pridėtame prie ataskaitos (p. 149), EBPO krepšelyje atsižvelgiama į "du operatorius, turinčius didžiausią abonentų skaičių kiekvienoje šalyje, kurių bendra rinkos dalis pagal abonentų numerius sudaro 50 %".