Užpakalinė dalis į kompaniją

1. 2002 m. liepos 20 d. skundo pateikėjas pagal EB sutarties 226 straipsnį (1) pateikė skundą Komisijai prieš Italijos valdžios institucijas. 2002 m. rugpjūčio 22 d. Komisija užregistravo skundą numeriu 2002/4946.

2. Skunde Komisijai skundo pateikėjas teigė, kad Italijos valdžios institucijos, pažeisdamos 1985 m. birželio 27 d. Direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (2) ir 1992 m. gegužės 21 d. Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (EB Buveinių direktyvos)(3) nuostatas, patvirtino Stintino (Italija) nuotekų valymo įrenginio statybos projektą (toliau – projektas). Skundo pateikėjas teigė, kad Italijos valdžios institucijos patvirtino projektą neatsižvelgdamos į galimą neigiamą poveikį aplinkai aplinkiniuose žemės sklypuose. Italija pasiūlė šią žemę įtraukti į Bendrijos svarbos teritorijų (BST) (4) sąrašą, kurį Italijos valdžios institucijos pateikė Komisijai (5) pagal Direktyvą 92/43/EEB. Todėl skundo pateikėjas manė, kad turėjo būti atliktas išsamus projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

3. 2003 m. balandžio 28 d., atlikusi pirminį skundo vertinimą, Komisija nusiuntė Italijos valdžios institucijoms raštą, kuriame paprašė informacijos apie tai, kaip projektui buvo taikomos dviejų minėtų direktyvų nuostatos.

4. Remdamasi 2003 m. lapkričio 10 ir 14 d. Italijos valdžios institucijų atsakymais ir informacija, surinkta per 2003 m. birželio 25 d. susitikimą su minėtomis valdžios institucijomis, Komisija padarė išvadą, kad Direktyvos 85/337/EEB arba 92/43/EEB nebuvo pažeistos.

5. 2004 m. rugpjūčio 10 d. raštu Komisija informavo skundo pateikėją apie pirmiau pateiktą išvadą ir nurodė, kad jos tarnybos ketina užbaigti bylą. Nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. iki 2005 m. kovo 25 d. skundo pateikėjas atsiuntė Komisijai daug laiškų ir elektroninių laiškų (iš viso 22)(6), kad jo byla būtų persvarstyta. Todėl Komisija sustabdė savo sprendimą nutraukti bylą, kad įvertintų skundo pateikėjo argumentus.

6. 2005 m. gegužės 5 ir 7 d. skundo pateikėjas raštu kreipėsi į tuometinę Aplinkos GD generalinę direktorę D. Day, prašydamas išsamiai peržiūrėti skundo pateikėjo bylą 2002/4946. Komisijos tarnybos atsakė 2005 m. gegužės 25 d. ir birželio 10 d. raštais, pabrėždamos, kad pateiktoje informacijoje nėra jokios naujos informacijos, kuri leistų nustatyti galimą Bendrijos aplinkos teisės aktų pažeidimą. 2005 m. birželio 1, 2, 22, 24 ir 25 d. skundo pateikėjas nusiuntė Komisijai papildomą korespondenciją. Komisijos tarnybos atsakė 2005 m. liepos 1 d. laišku, nurodydamos, kad, nesant naujų duomenų, nebuvo nustatyta jokio galimo Bendrijos aplinkos teisės aktų pažeidimo.

7. 2005 m. liepos 5 d. Komisija baigė nagrinėti bylą 2002/4946 ir 2005 m. liepos 11 d. apie tai pranešė skundo pateikėjui.

8. Skundo pateikėjas vėl nesutiko su Komisijos išvada. Todėl Komisija ir skundo pateikėjas intensyviai keitėsi korespondencija.

9. 2005 m. spalio 14 d. raštu (7) Komisija informavo skundo pateikėją, kad pagal Komisijos gero administracinio elgesio ir santykių su visuomene kodeksą (8) jos tarnybos nebeatsakys į pakartotinius, piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir (arba) beprasmius laiškus. Skundo pateikėjas parašė kitus raštus, į kuriuos Komisija atsakė 2005 m. lapkričio 17 d.

PRAŠYMO TEMA

10. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė šiuos įtarimus:

1. Komisijos sprendimas baigti nagrinėti skundą 2002/4946 buvo nepagrįstas ir pagrįstas nenuosekliais motyvais;
2. Komisija neatsakė į jo 2005 m. gegužės 7 d. laišką;
3. 2005 m. spalio 14 d. Komisijos sprendimas nebeatsakyti į jo laiškus remiantis Komisijos gero administracinio elgesio kodekso 4 straipsniu buvo netinkamas ir nepagrįstas; ir
4. Komisija nesilaikė Europos gero administracinio elgesio kodekso (9) 8, 9, 10, 12, 14, 15 ir 18 straipsnių.

PRAŠYMAS

11. 2006 m. birželio 19 d. ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl pirmiau minėtų skundo pateikėjo teiginių.

12. 2006 m. rugsėjo 28 d. Komisija pateikė savo nuomonę dėl skundo pateikėjo teiginių. Komisijos pateikta nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui su kvietimu pateikti pastabas, kurį jis pateikė 2006 m. lapkričio 17 d.

OMBUDSMAN'S ANALIZĖ IR IŠVADOS

A. Įtarimas, kad Komisijos sprendimas baigti skundo Nr. 2002/4946 nagrinėjimą buvo nepagrįstas ir pagrįstas nenuosekliais motyvais

Ombudsmenui pateikti argumentai

13. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos sprendimas baigti nagrinėti jo skundą Nr. 2002/4946 prieš Italijos valdžios institucijas buvo nepagrįstas ir pagrįstas nenuosekliais motyvais.

14. Skundo pateikėjo nuomone, Komisija neteisingai sutiko su Italijos valdžios institucijų sprendimu, kad projektui nereikia išankstinio PAV. Komisija neturėjo pasitikėti neteisinga informacija, gauta iš Italijos valdžios institucijų, t. y. Relazione tecnico agronomica di ripristino ambientale del sedime dell'impianto di trattamento reflui di Stintino (toliau – Relazione ataskaita), nes ši ataskaita buvo suklastota. Priešingai, Komisija turėjo tinkamai atsižvelgti į skundo pateikėjo pateiktą informaciją (Analisi ambientale di un complesso forestale interessato dalla realizzazione di un sistema integrato di raccolta collettamento e depurazione del abitato e degli insediamenti turistici, affinamento, regolazione idraulica e redistribuzione delle acque usate- scarico degli esuberi da parte del Comune di Stintino - "Dr. B. eksperto nuomonė"). Komisija taip pat neatliko patikrinimo vietoje, remdamasi Italijos valdžios institucijų atlikto patikrinimo rezultatais.

15. Komisija laikėsi nuomonės, kad Italijos valdžios institucijų atliktas vertinimas atitiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, ir tai išsamiai paaiškino daugelyje savo susirašinėjimo su skundo pateikėju dokumentų (ypač 2005 m. balandžio 19 d. sprendime, kuriuo užbaigiama skundo pateikėjo byla). Komisija sutiko su Italijos valdžios institucijų išvada, kad projektas neturėjo neigiamo poveikio aplinkai, remdamasi i) projekto patikrinimo vietoje rezultatais ir ii) šių valdžios institucijų pateiktais dokumentais, įskaitant minėtą Relazione ataskaitą. Komisija pabrėžė, kad gydytojo B nuomonė formaliai negalioja, nes joje nėra jokios datos ar oficialaus antspaudo.

Ombudsmeno vertinimas

16. Ombudsmenas šalių poziciją supranta taip: Komisija savo sprendimą užbaigti skundo pateikėjo bylą grindė tuo, kad Italijos valdžios institucijos tinkamai pasinaudojo savo diskrecija nuspręsdamos neatlikti projekto PAV. Italijos valdžios institucijos pateikė Komisijai savo sprendimą pagrindžiančius dokumentus.

17. Skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos išvada. Pirma, jis manė, kad Italijos valdžios institucijos nesilaikė Bendrijos teisės, nes daktaro B ekspertizė įrodė, kad projektas iš tikrųjų turėjo neigiamą poveikį aplinkai. Todėl jis teigė, kad Italijos valdžios institucijos turėjo atlikti išsamų PAV. Antra, jis laikėsi nuomonės, kad Italijos valdžios institucijų paaiškinimai ir dokumentai, įskaitant patikrinimo vietoje rezultatus, buvo neteisingi. Vertindama Italijos valdžios institucijų pateiktus įrodymus Komisija nepakankamai vykdė savo rūpestingumo pareigą ir neatsižvelgė į jo paties pateiktą informaciją.

18. Dėl pirmosios skundo pateikėjo nuomonės ombudsmenas primena, kad pagal EB sutarties 195 straipsnį jis gali priimti ir nagrinėti skundus dėl netinkamo administravimo Europos bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Jokie kitų institucijų veiksmai negali būti skundžiami jam. Todėl ombudsmenas neturi tikrinti, ar Italijos valdžios institucijos teisingai taikė nacionalinę ar Europos teisę. Ombudsmeno vertinimu siekiama nustatyti, ar Komisija, padariusi išvadą, kad Italijos valdžios institucijų elgesys atitiko taikytinas poveikio aplinkai vertinimo taisykles, elgėsi teisingai.

19. Kalbant apie antrąją skundo pateikėjo nuomonę, t. y. jo argumentus dėl Komisijos rūpestingumo pareigos, ombudsmenas pirmiausia pažymi, kad PAV procedūrą, kaip reikalaujama PAV direktyvose, turėtų atlikti nacionalinės valdžios institucijos (10). Be to, dėl projektų, kurie atitinka Direktyvos 97/11/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 85/337/EEB (11), II priede išvardytas klases, nacionalinės valdžios institucijos, remdamosi III priede nustatytais kriterijais, gali savo nuožiūra nuspręsti, ar reikia atlikti PAV. Galiausiai Direktyvos 92/43/EEB([12]) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus. Atsižvelgdamos į poveikio teritorijai vertinimo išvadas ir laikydamosi 4 dalies nuostatų, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo, ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

20. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisija neturėjo pasitikėti patikrinimais ir nacionalinių valdžios institucijų padarytomis ir jai pateiktomis išvadomis. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas primena EB sutarties 10 straipsnio 2 dalyje Bendrijos institucijoms ir valstybėms narėms nustatytą abipusę lojalaus bendradarbiavimo pareigą. Šiuo principu rėmėsi Bendrijos teismai, vykdydami pažeidimo nagrinėjimo procedūras pagal EB sutarties 226 straipsnį (13). Abiejuose straipsniuose numatyta, kad valstybės narės nesiima jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti Sutarties tikslų.

21. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą principą, galima pagrįstai manyti, kad Komisija galėjo i) teisėtai manyti, jog Italijos valdžios institucijos, atlikdamos patikrinimus vietoje, susijusius su galimu projekto poveikiu aplinkai, laikėsi taikomų teisės nuostatų dėl aplinkos apsaugos, ir ii) teisėtai tikėtis, kad Italijos valdžios institucijos jai pateikė patikimą informaciją apie atitinkamų Bendrijos aplinkos teisės aktų taikymą projektui.

22. Iš turimų įrodymų matyti, kad Komisija atidžiai išnagrinėjo Italijos valdžios institucijų pateiktus paaiškinimus ir patvirtinamuosius dokumentus. Net jei Relazione ataskaitos autentiškumas tam tikru mastu buvo ginčytinas, nes, skundo pateikėjo nuomone, ji buvo suklastota, Komisija teisingai pažymėjo, kad tol, kol kompetentingos Italijos administracinės ir teisinės institucijos neįrodo priešingai, šis dokumentas vis tiek yra svarbus Komisijos vertinimui.

23. Be to, atrodo, kad Komisija išnagrinėjo ne tik Italijos valdžios institucijų pateiktus dokumentus (įskaitant minėtą Relazione ataskaitą) ir per 2003 m. birželio 25 d. susitikimą su jomis surinktą informaciją, bet ir skundo pateikėjo pateiktą specialų dokumentą (Dr. B. eksperto nuomonę), nors jis neturėjo oficialaus statuso, nes, Komisijos teigimu, jame nebuvo jokios datos ir oficialaus antspaudo. 2005 m. balandžio 19 d. rašte skundo pateikėjui Komisija iš tiesų keletą kartų rėmėsi duomenimis ir argumentais, pateiktais gydytojo B eksperto nuomonėje, ir pareiškė savo poziciją dėl jų (14).

24. Be to, remiantis gausiu skundo pateikėjo ir Aplinkos GD susirašinėjimu, atrodo, kad Komisijos tarnybos, aiškiai nurodydamos skundo pateikėjo pateiktus argumentus (t. y. „Jūsų pateiktas argumentas dėl tariamos taršos nėra pagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais“)(15), tinkamai atsižvelgė į visą jo pateiktą informaciją.

25. 2005 m. balandžio 19 d. rašte Komisija taip pat pareiškė, kad ji vis dar svarstys galimybę pradėti naują pažeidimo nagrinėjimo procedūrą po to, kai bus baigta skundo pateikėjo byla, jei jis pateiks naujos ir svarbios informacijos.

26. Taip pat verta pažymėti, kad Komisija sustabdė savo sprendimą nutraukti bylą, kad galėtų išnagrinėti skundo pateikėjo pateiktus įrodymus. Ombudsmenas supranta, kad Komisija tai padarė, nes jei būtų radusi pakankamai informacijos, kad suabejotų Italijos valdžios institucijų pateikta informacija, ji būtų pati atlikusi patikrinimą vietoje. Tačiau Komisija tokios informacijos nenustatė, todėl pagrįstai teigė, kad Italijos valdžios institucijos atliko pakankamą tyrimą vietoje.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog i) Komisija nesilaikė rūpestingumo pareigos nagrinėdama dokumentus ir paaiškinimus, kuriais remdamasi ji nusprendė nutraukti jo bylą, ir ii) ji klaidingai pasitikėjo Italijos valdžios institucijų pateiktais dokumentais, užuot tinkamai atsižvelgusi į jo pateiktą informaciją ir dokumentus.

28. Be to, ombudsmenas pažymi, kad 2005 m. balandžio 19 d. laiške skundo pateikėjui Komisija išsamiai paaiškino priežastis, dėl kurių ji nutraukė jo bylą.

29. Dėl tariamo Direktyvos 85/337/EEB pažeidimo Komisija pažymėjo, kad, remiantis Relazione ataskaita, į kurią Italijos valdžios institucijos atsižvelgė nuspręsdamos neatlikti projekto PAV, atrodo, kad Italijos valdžios institucijos atsižvelgė į tos direktyvos III priede nustatytus kriterijus.

30. Dėl tariamo Direktyvos 92/43/EEB, skaitomos kartu su Direktyva 79/409/EEB (16), pažeidimo Komisija nurodė atitinkamą teismo praktiką (17) ir priminė, kad statybos projektams, vykdomiems teritorijose, kurias valstybės narės pasiūlė kaip tinkamas pripažinti Bendrijos svarbos teritorijomis Komisijai perduotame sąraše, nebūtinai reikia atlikti PAV, kol Komisija nepatvirtino sąrašo. Tačiau kol kas pagal Direktyvą 92/43/EEB valstybės narės turi patvirtinti atitinkamas priemones į siūlomą sąrašą įtrauktoms teritorijoms apsaugoti. Komisija aiškiai paaiškino, kad Italijos valdžios institucijos būtų pažeidusios Direktyvą 93/43/EEB, jei nebūtų priėmusios atitinkamų priemonių aptariamai teritorijai apsaugoti, tačiau jos tai padarė.

31. Galiausiai Komisija nurodė, kad Italijos valdžios institucijos atliko kitų dviejų sąraše siūlomų teritorijų (BST „ITB010043 Coste e Isolette nord ovest della Sardegna“ir „ITB010002 Stagno di Pilo e Stagno di Casaraccio“) PAV, nors jos to daryti neprivalėjo. Atlikusios šių dviejų saugomų teritorijų vertinimą, Italijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad nagrinėjamas projektas neturėtų didelio neigiamo poveikio atitinkamų „Natura 2000“ teritorijų vientisumui, kaip apibrėžta direktyvų 92/43/EEB ir 79/409/EEB nuostatose.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad 2005 m. balandžio 19 d. laiške skundo pateikėjui Komisija tinkamai motyvavo savo sprendimą nutraukti skundo pateikėjo bylą.

33. Be to, savo nuomonėje dėl skundo Komisija išsamiai papildė savo motyvus, pakartodama savo sprendimo baigti skundo pagal 226 straipsnį nagrinėjimą teisinius motyvus.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Komisija, kiek tai susiję su šiuo įtarimu, nevykdė netinkamo administravimo.

B. Dėl tariamo Komisijos neatsakymo į skundo pateikėjo 2005 m. gegužės 7 d. laišką Ombudsmenui pateikti

argumentai

35. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija neatsakė į jo 2005 m. gegužės 7 d. laišką.

36. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad 2005 m. gegužės 7 d. raštas sutampa su 2005 m. gegužės 5 d. Aplinkos generaliniam direktoratui adresuotu raštu, į kurį buvo atsakyta 2005 m. gegužės 25 d., todėl Komisija pateikė atsakymą į šį raštą. Bet kuriuo atveju 2005 m. rugsėjo 8 d. laiške Komisija atsiprašė skundo pateikėjo už tai, kad jis oficialiai neatsakė į jo 2005 m. gegužės 7 d. laišką.

Ombudsmeno vertinimas

37. Ombudsmenas išnagrinėjo minėtą skundo pateikėjo ir Komisijos jam pateiktą korespondenciją.

38. 2005 m. gegužės 5 d. laiške Aplinkos generaliniam direktoratui skundo pateikėjas pakartojo savo nuomonę, kad Italijos valdžios institucijos pažeidė Bendrijos aplinkos teisę.

2005 m. gegužės 7 d. laiške (18) skundo pateikėjas paprašė peržiūrėti visą bylą 2002/4946.

2005 m. gegužės 25 d. atsakyme Komisija nurodė, kad pateiktoje informacijoje nėra jokios naujos informacijos, kuri leistų Komisijai nustatyti galimą Bendrijos aplinkos teisės pažeidimą.

39 Todėl, ombudsmeno nuomone, nėra nepagrįsta manyti, kad abu skundo pateikėjo raštai iš esmės buvo susiję su tuo pačiu klausimu. Todėl ombudsmenas sutinka su Komisijos nuomone, kad jos 2005 m. gegužės 25 d. atsakymą galima laikyti taip pat susijusiu su skundo pateikėjo 2005 m. gegužės 5 d. ir 2005 m. gegužės 7 d. raštų dalyku.

40. Be to, Komisija atsiprašė skundo pateikėjo už tai, kad jis oficialiai neatsakė į jo 2005 m. gegužės 7 d. laišką.

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo toliau tirti skundo pateikėjo tvirtinimą.

C. Įtarimas, susijęs su 2005 m. spalio 8 d. Komisijos sprendimu nebeatsakyti į skundo pateikėjo susirašinėjimą remiantis Komisijos gero administracinio elgesio kodekso 4 straipsniu. Ombudsmenui pateikti argumentai

42. Skundo pateikėjas teigė, kad 2005 m. spalio 14 d. Komisijos sprendimas (t. y. tos dienos Komisijos raštas) nebeatsakyti į jo susirašinėjimą remiantis Komisijos gero administracinio elgesio kodekso 4 straipsniu buvo netinkamas ir nepagrįstas.

43 Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad Aplinkos GD sprendimas nutraukti pasikartojantį, piktnaudžiavimą ar beprasmišką susirašinėjimą su skundo pateikėju buvo priimtas pagal Komisijos gero administracinio elgesio kodeksą, nes raštai, kuriuos skundo pateikėjas nuolat siunčia Aplinkos GD (ir savo tarnyboms, ir generaliniam direktoriui), Komisijos nariui S. Dimasui ir Pirmininkui J. M. Barroso, yra pasikartojantys ir beprasmiai. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „ji privalėjo tinkamai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus“.

Ombudsmeno vertinimas

44. Komisijos Gero administravimo kodekso 4 straipsnyje nustatyta, kad:

„Atsakymas į Komisijai adresuotą laišką išsiunčiamas per penkiolika darbo dienų nuo tos dienos, kai atsakingas Komisijos padalinys (…) gavo laišką.

Jei atsakymo negalima išsiųsti per pirmiau nurodytą terminą ir visais atvejais, kai dėl atsakymo reikia atlikti kitą darbą, pvz., tarpžinybinę konsultaciją arba vertimą, atsakingas darbuotojas turėtų nusiųsti atsakymą, kuriame būtų nurodyta data, iki kurios adresatas gali tikėtis gauti atsakymą, atsižvelgiant į šį papildomą darbą, taip pat į santykinį klausimo skubumą ir sudėtingumą (…).

Šios taisyklės netaikomos susirašinėjimui, kurį galima pagrįstai laikyti netinkamu, pavyzdžiui, dėl to, kad jis yra pasikartojantis, piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir (arba) beprasmis. Tada Komisija pasilieka teisę nutraukti tokį keitimąsi korespondencija.“(pabraukta papildomai)

45. Ombudsmenas sutinka, kad Komisija iš tiesų privalo tinkamai panaudoti jai skirtas lėšas, kad galėtų vykdyti savo administracines užduotis ir veiksmingai naudoti savo žmogiškuosius išteklius. Tačiau tai neturėtų trukdyti jai tinkamai tvarkyti piliečių susirašinėjimą laikantis gero administravimo principų, nustatytų jos pačios kodekse ir Europos gero administracinio elgesio kodekse.

46. Tačiau kyla klausimas, ar Komisijos sprendimas šiuo konkrečiu atveju nebeatsakyti į pasikartojančius ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio skundo pateikėjo susirašinėjimus buvo priimtinas ir teisingas jos santykių su Europos piliečiais kontekste. Ombudsmenas apskritai laikosi nuomonės, kad taip būtų tuo atveju, jei Komisija informuotų susirašinėjimo, kurį ji laikytų pasikartojančiu, autorių, kad papildomi atsakymai nebus siunčiami, jei nebus pateikta naujos informacijos. Taip Komisija įrodytų, kad ji automatiškai neklasifikuoja susirašinėjimo kaip pasikartojančio, remdamasi, pavyzdžiui, autoriaus kriterijumi, o tik išnagrinėjusi jo turinį, kad patikrintų, ar atsiranda naujų elementų.

47. Remiantis šioje byloje turimais įrodymais akivaizdu, kad skundo pateikėjas atsiuntė Komisijai daug laiškų ir elektroninių laiškų tuo pačiu klausimu. Apibendrinant, jie visi teigė, kad Komisijos sprendimas užbaigti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą buvo neteisingas. Komisija kelis kartus atsakė į tuos pačius skundo pateikėjo nuogąstavimus.

48. 2005 m. spalio 14 d. rašte, kurio kopiją Komisija pateikė savo nuomonėje dėl skundo, Komisija informavo skundo pateikėją, kad pagal Gero administracinio elgesio kodeksą jos tarnybos nebeatsakys į pakartotinę, piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir (arba) beprasmę korespondenciją, ir nurodė, kad taikys šią savo kodekso nuostatą, „nebent bus pateikta naujų duomenų“(19).

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisijos pozicija, išreikšta pirmiau minėtame 200 m. spalio 14 d. rašte, atrodo, atitinka jos pačios taisykles, todėl yra pagrįsta svariais argumentais.

50. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad po 2005 m. spalio 14 d. rašto Komisija 2005 m. lapkričio 17 d. vis dar atsakė į tolesnius skundo pateikėjo 2005 m. spalio 17, 21 ir 25 d. laiškus. Šiame rašte Komisija priminė, kad pagal Gero administracinio elgesio kodeksą ji nesiims tolesnių veiksmų dėl jokio tolesnio susirašinėjimo, kuris galėtų būti pagrįstai laikomas piktnaudžiavimu, atsižvelgiant į jo pasikartojantį, žalingą ar nepagrįstą pobūdį. Be to, ji nurodė, kad jei gautų naujos informacijos, kuri pateisintų tyrimo tuo pačiu klausimu pradėjimą, byla būtų atnaujinta ir iš naujo tiriama.

51 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Komisija šio teiginio atžvilgiu nevykdė netinkamo administravimo.

D. Ombudsmenui

pateikti argumentai dėl to, kad Komisija tariamai nesilaikė Europos gero administracinio elgesio kodekso 8, 9, 10, 12, 14, 15 ir 18 straipsnių

52. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nesilaikė 8 straipsnio (Nešališkumas ir nepriklausomumas); 9 straipsnis (Objektyvumas); 10 straipsnis (Teisėti lūkesčiai, nuoseklumas ir patarimai); 12 straipsnis (Teisingumas); 14 straipsnis (Gavimo patvirtinimas ir kompetentingo pareigūno nurodymas); Europos gero administracinio elgesio kodekso 15 straipsnis (Pareiga perduoti kompetentingai įstaigos tarnybai) ir 18 straipsnis (Pareiga nurodyti sprendimų motyvus).

53. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad skundo pateikėjo nuoroda į tai, kad Komisija nesilaikė kelių Europos gero administracinio elgesio kodekso straipsnių, yra nepagrįsta.

54. Savo pastabose skundo pateikėjas patikslino savo teiginį nurodydamas, kad tai, jog Aplinkos GD neperdavė Vidaus rinkos GD dokumentų, susijusių su jo 2002 m. gruodžio 4 d. antruoju skundu Komisijai, yra aiškus įrodymas, kad atitinkami pareigūnai netinkamai elgėsi, nes pažeidė Komisijos gero administracinio elgesio kodeksą ir taip pažeidė pagrindines organizacines taisykles.

Ombudsmeno vertinimas

55. Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas konkrečiai nenurodė, kaip Komisija pažeidė kiekvieną atskirą jo nurodytą kodekso straipsnį, išskyrus tai, kad Aplinkos GD neperdavė atitinkamų dokumentų Vidaus rinkos GD (t. y. jis nurodė Europos gero administracinio elgesio kodekso (20) 15 straipsnį).

56. Todėl ombudsmenas tik įvertins šį klausimą.

57. Iš surinktų įrodymų matyti, kad 2002 m. gruodžio 4 d. ir 15 d. laiškais skundo pateikėjas pateikė Komisijai antrą skundą pagal 226 straipsnį dėl netinkamo Bendrijos teisės aktų viešųjų pirkimų srityje taikymo. Tačiau šis naujas skundas buvo susijęs su jo (pirmuoju) skundu Komisijai, į kurį daroma nuoroda šiame sprendime.

2003 m. kovo 21 d. Vidaus rinkos GD užregistravo antrąjį skundo pateikėjo skundą Nr. 2003/4372.

2003 m. balandžio 4 d. Vidaus rinkos generalinis direktoratas paprašė Aplinkos generalinio direktorato atsiųsti dokumentų, kuriuos pareiškėjas atsiuntė kartu su pirmuoju skundu (nuorodos Nr. 2002/4946), kopijas ir visą kitą su jo byla susijusią informaciją. 2003 m. balandžio 14 d. laišku Aplinkos generalinis direktoratas perdavė šiuos dokumentus Vidaus rinkos generaliniam direktoratui.

58. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo teiginys, jog Komisija pažeidė Europos gero administracinio elgesio kodekso 15 straipsnį, negali būti pagrįstas, todėl nenustatė netinkamo administravimo, susijusio ir su šiuo teiginiu.

E. Išvados

Remdamasis atliktais šio skundo tyrimais, ombudsmenas daro išvadą, kad Europos Komisija nepadarė netinkamo administravimo, kiek tai susiję su pirmuoju, trečiuoju ir ketvirtuoju skundo pateikėjo teiginiais. Dėl antrojo skundo pateikėjo teiginio pažymėtina, kad tolesni tyrimai yra nepagrįsti.

Todėl ombudsmenas užbaigia bylą. Skundo pateikėjas ir Europos Komisijos pirmininkas bus informuoti apie šį sprendimą.

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

Priimta Strasbūre 2008 m. lapkričio 20 d.

---

(1) EB sutarties 226 straipsnis suformuluotas taip:

„Jei Komisija mano, kad valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal šią Sutartį, ji šiuo klausimu pareiškia pagrįstą nuomonę, prieš tai suteikusi atitinkamai valstybei galimybę pateikti savo pastabas.

Jei atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į nuomonę per Komisijos nustatytą laikotarpį, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą.“

(2) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248).

(3) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102).

(4) Pagal Direktyvą 92/43/EEB „Bendrijos svarbos teritorija – teritorija, kuri biogeografiniame regione ar regionuose, kuriems ji priklauso, svariai prisideda prie I priede nurodyto natūralių buveinių tipo arba II priede nurodytos rūšies palankios apsaugos būklės palaikymo ar atkūrimo ir taip pat gali svariai prisidėti prie 3 straipsnyje nurodyto tinklo „Natura 2000“ vientisumo ir (arba) svariai prisidėti prie biologinės įvairovės išlaikymo atitinkamame biogeografiniame regione ar regionuose.

Plačiose teritorijose paplitusių gyvūnų rūšių atveju Bendrijos svarbos teritorijos atitinka tokių rūšių natūralaus paplitimo arealo vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir dauginimuisi būtini fiziniai ar biologiniai veiksniai.“

(5) Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Remdamasi III priede (1 etapas) nustatytais kriterijais ir atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė pasiūlo teritorijų sąrašą, nurodydama, kurie I priede išvardyti natūralių buveinių tipai ir kurios II priede išvardytos rūšys yra vietinės jos teritorijoje, kurioje yra tos teritorijos. (…).“

(6) Skundo pateikėjas elektroninius laiškus išsiuntė 2004 m. rugpjūčio 31 d., rugsėjo 20 d., lapkričio 19 d., gruodžio 3, 7, 18 ir 20 d., taip pat 2005 m. sausio 10, 16, 17 d. ir kovo 1 d. Jis išsiuntė laiškus (paštu, faksu ir elektroniniu paštu) 2004 m. rugpjūčio 27 ir 29 d., rugsėjo 1 d., lapkričio 19 d., gruodžio 3, 6 ir 20 d., taip pat 2005 m. sausio 8 ir 16 d. bei kovo 1 ir 25 d.

(7) Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad skundo pateikėjas savo skunde ombudsmenui 2005 m. spalio 14 d. laišką klaidingai pavadino „2005 m. spalio 8 d.[Komisijos] sprendimu“. Todėl šiame sprendime nuoroda į šį raštą bus daroma remiantis 2005 m. spalio 14 d. data.

(8) Komisijos Gero administracinio elgesio ir santykių su visuomene kodeksą galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/civil_society/code/index_en.htm.

(9) Europos gero administracinio elgesio kodeksą galima rasti šiuo adresu: http://www.ombudsman.europa.eu/code/en/default.htm.

(10) Ombudsmenas pažymi, kad pagal Direktyvos 85/337/EEB penktą konstatuojamąją dalį ja siekiama nustatyti bendruosius poveikio aplinkai vertinimo principus, siekiant papildyti ir koordinuoti "sutikimo dėl planuojamos veiklos procedūras", reglamentuojančias valstybės ir privačius projektus, galinčius daryti poveikį aplinkai.

Šiuo tikslu Direktyvos 85/337/EEB 1 straipsnio 2 dalyje „sutikimas dėl planuojamos veiklos“ apibrėžiamas kaip kompetentingos institucijos ar institucijų sprendimas, kuriuo užsakovui suteikiama teisė vykdyti projektą.

Direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimą projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, inter alia, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, būtų atliekamas jų poveikio aplinkai vertinimas. Šie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.“

(11) 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 73, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 248). Šios direktyvos 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„4 straipsnis

2. Vadovaudamosi 2 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės nustato II priede išvardytų projektų:

a) nagrinėjant kiekvieną konkretų atvejį, arba

b) valstybės narės nustatytos ribos arba kriterijai

ar turi būti atliekamas projekto vertinimas pagal 5–10 straipsnius.

Valstybės narės gali nuspręsti taikyti abi a ir b punktuose nurodytas procedūras (pabraukta papildomai).

3. Kai taikant 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas konkretus atvejis arba nustatomos ribos ar kriterijai, atsižvelgiama į atitinkamus III priede nustatytus atrankos kriterijus. „(pabraukta papildomai)

(12) Žr. 3 išnašą.

(13) Žr. bylą C-10/00 Komisija prieš Italiją [2002] Rink. p.

(14) Pavyzdžiui:

a) „[Daktaro B eksperto nuomonė] nebūtinai prieštarauja „Relazione“, nes ji susijusi su nusavintu paviršiumi, o ne su plotu, tiesiogiai susijusiu su projekto darbais“.

(Originalioje italų kalboje šis fragmentas išdėstytas taip: „Tra le altre cose, almeno per quanto riguarda le superfici, essa non è necessariamente in contraddizione con la Relazione di ripristino in quanto si riferisce alla superficie oggetto di espropriazione e non a quella direttamente interessata da lavori“.

b) „Tačiau net darant prielaidą, kad Dr. B ekspertizės duomenys yra teisingi, reikia pasakyti, kad projekto poveikis teritorijai nėra reikšmingas, todėl Direktyva 92/43/EEB nepažeidžiama ir nereikia priimti kompensacinių priemonių.“

(Originalioje italų kalboje pirmiau pateiktas fragmentas yra toks. „Tuttavia, il punto essenziale da chiarire è che, anche prendendo per validi i dati presenti nella „Perizia“ del dr. B., si deve concludedre che l’incidenza dell’opera non è significativa per il sito e che, pertanto, non c’è violazione della direttiva 92/43/CEE e non c’è neanche necessità di adottare misure di compensazione“.

(15) Originalo kalba italų: „La Sua argomentazione tesa a dimostrare un possibile inquinamento non è supportata da nessun elemento concreto“.

(16) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979, p. 1-18).

Žr. 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-374/98, Rink. p. I-10799, 25 ir 26 punktus: „Taip pat reikėtų pažymėti, kad į teritorijų, kurios yra labai svarbios laukinių paukščių apsaugai, sąrašą, plačiau žinomą vartojant santrumpą IBA (Svarbių paukščių teritorijų Europos bendrijoje sąrašas), įtraukta atitinkama teritorija. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šiame sąraše, nors jis ir nėra teisiškai privalomas atitinkamoms valstybėms narėms, yra mokslo įrodymų, leidžiančių įvertinti, ar valstybė narė įvykdė savo pareigą įsteigti SAT (specialias apsaugos teritorijas), kurių skaičius ir dydis yra tinkamiausias saugomoms rūšims apsaugoti (1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus , C‐3/96, Rink. p. I‐3031, 69 ir 70 punktai).

Iš Paukščių direktyvos 4 straipsnio bendros struktūros matyti, kad kai tam tikra teritorija atitinka SAT įsteigimo kriterijus, jai turi būti taikomos specialios apsaugos priemonės, galinčios užtikrinti, be kita ko, šios direktyvos I priede nurodytų paukščių rūšių išlikimą ir veisimąsi.“

Žr. visų pirma 25 ir 26 punktus:

„Taip pat reikėtų pažymėti, kad į teritorijų, kurios yra labai svarbios laukinių paukščių apsaugai, sąrašą, plačiau žinomą vartojant santrumpą IBA (Svarbių paukščių teritorijų Europos bendrijoje sąrašas), įtraukta atitinkama teritorija. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šiame sąraše, nors jis ir nėra teisiškai privalomas atitinkamoms valstybėms narėms, yra mokslo duomenų, leidžiančių įvertinti, ar valstybė narė įvykdė savo pareigą įsteigti SAT, kurių skaičius ir dydis yra tinkamiausias saugomų rūšių apsaugai (1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus , C‐3/96, Rink. p. I‐3031, 69 ir 70 punktai).

Iš Paukščių direktyvos 4 straipsnio bendros struktūros matyti, kad jeigu tam tikra teritorija atitinka SAT įsteigimo kriterijus, jai turi būti taikomos specialios apsaugos priemonės, galinčios užtikrinti, be kita ko, šios direktyvos I priede nurodytų paukščių rūšių išlikimą ir veisimąsi.“

(18) 2005 m. gegužės 7 d. laiške, adresuotame Aplinkos GD generaliniam direktoriui, skundo pateikėjas rašė (originalas anglų kalba):

„Norėčiau Jus informuoti apie neįprastą Unity A2 „elgesį“, susijusį su pažeidimu 2002/4946. Mano nuomone, išorinis kišimasis galėjo paskatinti vienybę atlikti tinkamą darbą. Todėl, kaip Europos pilietis, prašau peržiūrėti susijusį dokumentų rinkinį.“

(19) Ombudsmeno tarnybos vertimas iš originalo italų kalba:

„Le ricordo ancora una volta che ove la Commissione venisse in possesso di ulteriori informazioni e notizie suscettibili di giustificare l’apertura di una procedura avente il medesimo oggetto, il caso verrebbe riaperto e nuovamente istruito. Tuttavia, Le ricordo che, ai sensi del Codice di buona condotta amministrativa, la Commissione non darà seguito a ulteriore corrispondenza che possa ragionevolmente essere considera abusiva per il suo carattere ripetivo, ingiurioso o infondato.

(20) Europos gero administracinio elgesio kodekso 15 straipsnis suformuluotas taip:

„Įpareigojimas kompetentingai institucijos tarnybai perduoti:

1. Jei laiškas ar skundas institucijai adresuojamas ar perduodamas generaliniam direktoratui, direktoratui ar skyriui, kurie nėra kompetentingi jį nagrinėti, jų tarnybos užtikrina, kad byla būtų nedelsiant perduota kompetentingai institucijos tarnybai.

2. Tarnyba, kuri iš pradžių gavo laišką ar skundą, praneša šio perdavimo autoriui ir nurodo pareigūno, kuriam buvo perduota byla, vardą, pavardę ir telefono numerį.

3. Pareigūnas įspėja visuomenės ar organizacijos narį apie dokumentų klaidas ar praleidimus ir suteikia galimybę juos ištaisyti.“