Strasbūras, 2008 m. birželio 20 d.

Gerb. pirmininke,

2007 m. gruodžio 14 d. Jus informavau, kad nusprendžiau pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl Europos Komisijos mokėjimų savalaikiškumo.

2008 m. kovo 25 d. Komisija pateikė savo nuomonę.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

PIRMINIO PRAŠYMO Priežastys

Europos bendrijos steigimo sutarties 195 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas savo iniciatyva atlikti tyrimus dėl galimų netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Savo iniciatyva atliktame tyrime OI/5/99/(IJH)GG ombudsmenas nagrinėjo Komisijos pavėluoto mokėjimo klausimą. Šis tyrimas buvo baigtas 2001 m. vasario 16 d.

Savo sprendime, kuriuo užbaigiamas šis tyrimas, ombudsmenas padarė išvadą, kad Komisija ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti, ir ši išvada buvo patenkinama. Tačiau jis pridūrė, kad svarstytų galimybę pradėti naują tyrimą, jei ateityje būtų įrodyta, kad, nepaisant šių priemonių, Komisijos pavėluotas mokėjimas ir toliau kelia rimtų problemų.

Praėjus septyneriems metams ir atsižvelgiant į keletą atvejų, kuriuos ombudsmenas turėjo nagrinėti pastaraisiais metais (žr., pvz., jo sprendimus dėl skundų 818/2005/PB, 3067/2005/(MHZ)MF ir 2692/2006/BB), ombudsmenui atrodė, kad yra galimybių pradėti naują tyrimą savo iniciatyva siekiant nustatyti, kokių tolesnių priemonių šiuo atžvilgiu ėmėsi Komisija ir ar vis dar yra problemų, kurias reikia tinkamai išspręsti, kad mokėjimai būtų atlikti laiku.

Visų pirma ombudsmenas priminė, kad jis gavo du skundus iš Vokietijos piliečio, kuris reguliariai dirba Komisijoje kaip ekspertas (skundai 1266/2005/MF ir 2569/2006/WP); abu skundai buvo susiję su Komisijos mokėjimų vėlavimu. 2007 m. liepos 19 d. priimtame sprendime dėl skundo Nr. 2569/2006/WP ombudsmenas pareiškė, kad, jo nuomone, tikslinga vėl plačiau nagrinėti pavėluoto mokėjimo klausimą atliekant naują tyrimą savo iniciatyva. Ombudsmenas pridūrė, kad atliekant šį tyrimą bus nagrinėjamas priemonių, kurių Komisija ėmėsi siekdama paspartinti mokėjimus, veiksmingumas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nusprendė pradėti naują tyrimą savo iniciatyva dėl Komisijos atliekamų mokėjimų savalaikiškumo.

PRAŠYMAS

Informacija, kurios prašoma atliekant tyrimą savo iniciatyva

Savo laiške, kuriuo pradedamas tyrimas, ombudsmenas paprašė Komisijos informuoti jį apie veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama nustatyti ir pašalinti vėlavimo atlikti mokėjimus rangovams ir dotacijų bei subsidijų gavėjams priežastis.

Ombudsmenas pridūrė, kad šiomis aplinkybėmis būtų naudingiausia, jei Komisija taip pat galėtų pateikti statistinius duomenis, kurie galėtų parodyti problemą arba taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija. Jis pridūrė, kad būtų ypač suinteresuotas gauti informaciją apie atvejų, kai vėluojama sumokėti, skaičių ir procentinę dalį, apie faktinio vėlavimo mastą, susijusias sumas ir atvejus, kai delspinigiai buvo sumokėti dėl pavėluoto mokėjimo.

Ombudsmenas pažymėjo, kad savo nuomonėje dėl skundo 2569/2006/WP Komisija nurodė savo 2002 m. gruodžio 23 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (1) (toliau – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002), 106 straipsnį kaip nustatantį delspinigių mokėjimo mechanizmą.

Pirminėje šio straipsnio redakcijoje buvo numatyta:

„Mokėjimo terminai ir delspinigiai

1. Mokėtinos sumos sumokamos ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias kalendorines dienas nuo dienos, kurią atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno įgaliotas padalinys užregistruoja priimtiną mokėjimo prašymą (...).

(...)

5. Pasibaigus 1 ir 2 dalyse nustatytiems terminams, kreditorius per du mėnesius nuo pavėluoto mokėjimo gavimo gali reikalauti palūkanų (...).“

Savo nuomonėje dėl skundo Nr. 2569/2006/WP Komisija nurodė, kad dėl to ji automatiškai nemokėjo palūkanų, o tik kreditoriaus prašymu.

Todėl ombudsmenas paprašė Komisijos informuoti jį apie praktinius delspinigių už pavėluotą mokėjimą mokėjimo aspektus. Jis pridūrė, kad jam būtų ypač įdomu sužinoti, ar kreditoriams konkrečiai primenama apie jų teisę reikalauti palūkanų, kai mokėjimas vėluoja.

Ombudsmenas nurodė, kad taip pat būtų naudinga žinoti, kiek kreditorių, kurie turėtų teisę reikalauti palūkanų, iš tikrųjų pateikia tokį reikalavimą.

Galiausiai ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti jam savo nuomonę dėl to, ar būtinybė pateikti prašymą dėl palūkanų ir tai padaryti per du mėnesius nuo pavėluoto mokėjimo gavimo gali neatgrasyti kai kurių jos partnerių reikalauti savo teisių.

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje, kurią ombudsmenui pateikė Komisijos narė D. Grybauskaitė, Komisija pateikė šias pastabas:

Pirmiausia reikėtų priminti, kad mokėjimo terminai nustatyti Reglamente (EB) Nr. 2342/2002, o išimtiniais atvejais – atskiriems sektoriams skirtuose reglamentuose.

Pagal Reglamento Nr. 2342/2002 106 straipsnį mokėjimai turi būti atlikti per 45 kalendorines dienas nuo priimtino mokėjimo prašymo užregistravimo dienos arba per 30 kalendorinių dienų su paslaugų ar tiekimo sutartimis susijusių mokėjimų atveju, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatyta kitaip. Paprastai Komisijos standartinės sutartys atitinka Reglamente (EB) Nr. 2342/2002 nustatytus terminus.

Tačiau mokėjimų, kurie pagal sutartį, dotacijos susitarimą arba sprendimą priklauso nuo ataskaitos arba sertifikato patvirtinimo (tarpiniai ir (arba) galutiniai mokėjimai), terminas nepradedamas skaičiuoti tol, kol atitinkama ataskaita arba sertifikatas nepatvirtinami (2). Europos plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikoma speciali taisyklė: mokėjimai turi būti atlikti per 2 mėnesius (3).

Komisija pagerino savo mokėjimų rezultatus 2005–2007 m. pagal skaičių ir vertę, net jei vidutinis vėlavimas reikšmingai nesumažėjo. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama dabartinė padėtis, susijusi su mokėjimais, atliktais pasibaigus terminams (toliau – pavėluoti mokėjimai):

1 lentelė. pavėluotų mokėjimų skaičius ir vertė; vidutinis vėlavimas

	2005	2007
Pavėluoti mokėjimai (4)	42.74%	22.57%
Pavėluoti mokėjimai (vertė)(5)	17.48%	11.52%
Vidutiniškai vėluojama (6)	49,13 dienos	47,98 dienos

Komisija puikiai supranta, kad reikia laikytis mokėjimų terminų. Ji nustatė vėlavimo priežastis, pavyzdžiui, vertinimo proceso, susijusio su patvirtinamaisiais dokumentais, visų pirma techninėmis ataskaitomis, kurioms kai kuriais atvejais reikia išorės ekspertų pagalbos, sudėtingumą, sunkumus, su kuriais susidurta siekiant užtikrinti veiksmingą mokėjimo prašymų finansinių ir veiklos patikrų koordinavimą, ir mokėjimų sustabdymų valdymą. Be to, Komisija negali numatyti, kada bus pateikti mokėjimo prašymai, todėl gali turėti kelis ir kartais konkuruojančius prioritetus, kuriuos reikia valdyti tuo pačiu metu.

Komisija ėmėsi daug veiksmų, kad išvengtų pavėluotų mokėjimų tiek administraciniu, tiek teisės aktų lygmeniu.

Administraciniu lygmeniu mokėjimų terminų laikymasis buvo apibrėžtas kaip veiklos rodiklis, visų pirma generaliniuose direktoratuose, įgyvendinančiuose didelę EB biudžeto dalį. Įdiegtos vidaus stebėsenos sistemos, pagal kurias reguliariai teikiamos ataskaitos apie pavėluotus mokėjimus ir (arba) prašomus mokėjimus. Siekiant paspartinti mokėjimo prašymų nagrinėjimo procesą, imtasi supaprastinimo iniciatyvų, pavyzdžiui, plačiau naudojami audito sertifikatai, geriau apibrėžiami siektini rezultatai arba išlaidų rūšys, kad būtų lengviau atlikti patikras. Taip pat reguliariai vykdomi informuotumo didinimo veiksmai ir keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais. Kaip rodo pirmiau pateikti statistiniai duomenys, šios priemonės jau turėjo teigiamą poveikį.

Teisės aktų lygmeniu Komisija, 2006 m. rugpjūčio mėn. ir 2007 m. gegužės mėn. persvarstydama Reglamentą Nr. 2342/2002 (7), priėmė nuostatas tokioms problemoms spręsti. Visų pirma reikėtų pabrėžti šias priemones:

• Galimybė nustatyti vieną ataskaitos patvirtinimo ir su ja susijusio mokėjimo terminą. Ši praktika skatins lygiagrečiai nagrinėti finansinius ir veiklos aspektus (8);
• Supaprastinti vienkartinių išmokų ir fiksuotųjų normų taikymą, kad būtų išvengta daug laiko reikalaujančių ir sudėtingų standartizuotų veiksmų ir (arba) išlaidų patikrų (9);
• nustatomas ilgiausias laikotarpis, per kurį turi būti išnagrinėtas mokėjimo prašymo priimtinumas (10);
• Nuo 2008 m. sausio 1 d. delspinigiai už pavėluotus mokėjimus mokami automatiškai ir iš esmės (11) nebepriklauso nuo mokėjimo prašymo pateikimo (12);
• Ataskaita biudžeto valdymo institucijai dėl mokėjimo terminų laikymosi ir sustabdymo aspektų valdymo (13).

Šių priemonių rezultatai bus įvertinti būsimose ataskaitose, kurias Komisija turės parengti biudžeto valdymo institucijai.

Kalbant apie delspinigių mokėjimą už pavėluotus mokėjimus, 2005–2007 m. Europos Komisija turėjo nagrinėti ribotus prašymus.

2 lentelė. Prašymų sumokėti delspinigius už pavėluotus mokėjimus skaičius ir delspinigių suma

	2005	2007
Prašymų skaičius	149, t. y. 0,11 %	136, t. y. 0,16 %
Sumokėtų palūkanų suma	230 736,58 EUR	378 211,57 EUR

Palūkanų už pavėluotus mokėjimus mokėjimo taisyklės yra aiškiai nustatytos Komisijos naudojamose standartinėse sutartyse ir susitarimuose dėl dotacijų. Todėl paramos gavėjai turėtų žinoti apie savo teisę reikalauti delspinigių už pavėluotą mokėjimą.

Labai ribotas prašymų sumokėti palūkanas skaičius galėtų reikšti, kad naudos gavėjai nepakankamai dėmesio skyrė sąlygoms, suteikiančioms jiems teisę reikalauti palūkanų, arba sąmoningai jų neprašo, ypač jei suma nėra didelė arba jei jie pavėluotai pateikė patvirtinamuosius dokumentus (14). Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta pirmiau, nuo 2008 m. sausio 1 d. palūkanos iš esmės bus mokamos be išankstinio prašymo.

Apibendrindama Komisija mano, kad, kaip matyti iš statistinių duomenų, bendra padėtis nuolat gerėja.

Tikimasi, kad taikant Komisijos patvirtintas tikslines priemones ši teigiama tendencija tęsis ir gerės. Komisija mano, kad nauji įpareigojimai, pagal kuriuos ji privalo automatiškai mokėti delspinigius už pavėluotus mokėjimus ir kasmet pranešti Parlamentui apie terminų laikymąsi, neišvengiamai padidins terminų valdymo skaidrumą, veiksmingumą ir atskaitomybę. Kartu jos sustiprins ūkio subjektų individualių teisių apsaugą ir sustiprins esamą Komisijos ir EB lėšų gavėjų partnerystę.

Šios dvi naujos priemonės yra stipri paskata ir suteiks postūmį tvirtesniam finansų valdymui. Tam reikės nuolatinių Komisijos pastangų, kad būtų nuolat laikomasi aukštų veiklos rezultatų standartų, vertinamas jos priemonių veiksmingumas ir imamasi tinkamų taisomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad mokėjimai būtų atliekami laiku. Komisijos departamentai buvo gerai informuoti apie šią naują valdymo aplinką ir poreikį pasiekti geresnių rezultatų, susijusių su laiku atliekamais mokėjimais.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus pokyčius, akivaizdu, kad Komisija ryžtingai sprendžia šias problemas, todėl ji taps vis patrauklesne partnere veiklos vykdytojams.

SPRENDIMĄ

1 Ombudsmeno tyrimas savo iniciatyva

1.1 Šis tyrimas dėl Europos Komisijos laiku atliekamų mokėjimų yra ankstesnis (OI/5/99/(IJH)GG), pradėtas 1999 m. gruodžio 3 d. ir baigtas 2001 m. vasario 16 d. Savo sprendime, kuriuo užbaigiamas šis tyrimas, ombudsmenas priėjo prie išvados, kad Komisija ėmėsi veiksmų, kad išspręstų problemą, kuri pasirodė esanti patenkinama. Tačiau jis pridūrė, kad svarstytų galimybę pradėti naują tyrimą, jei ateityje būtų įrodyta, kad, nepaisant šių priemonių, Komisijos pavėluotas mokėjimas ir toliau kelia rimtų problemų. Praėjus septyneriems metams ir atsižvelgiant į keletą atvejų, kuriuos ombudsmenas turėjo nagrinėti pastaraisiais metais, ombudsmenui atrodė, kad yra galimybių pradėti naują tyrimą savo iniciatyva siekiant nustatyti, kokių tolesnių priemonių Komisija ėmėsi šiuo atžvilgiu ir ar vis dar yra problemų, susijusių su mokėjimų savalaikiškumu, kurias reikia tinkamai ištaisyti. Todėl 2007 m. gruodžio 14 d. ombudsmenas pradėjo šį tyrimą.

1.2 2008 m. kovo 25 d. pateiktoje nuomonėje Komisija išsamiai apžvelgė padėtį ir priemones, kurių buvo imtasi šioje srityje.

1.3 Ombudsmenas pažymi, kad iš Komisijos pateiktos informacijos matyti, jog pavėluotas mokėjimas ir toliau yra rimta problema. Remiantis šia informacija, 2007 m. buvo vėlavimų, susijusių su 22,57 % visų Komisijos atliktų mokėjimų. Tai reiškia, kad vėluojama daugiau nei vienu iš penkių atvejų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad vidutinis vėlavimas buvo 47,98 dienos. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad 2007 m. duomenys rodo, jog nors vėlavimai buvo susiję su 22,57 proc. visų mokėjimų, šie mokėjimai sudarė tik 11,52 proc. visos mokėjimų vertės. Todėl atrodo, kad vėlavimas yra ypatinga problema, susijusi su nedidelėmis arba palyginti nedidelėmis sumomis. Atsižvelgiant į tai, kad atrodo teisinga daryti prielaidą, jog atskirų piliečių arba mažųjų ir vidutinių įmonių mokėjimo prašymai paprastai patenka į šią kategoriją, mokėjimo vėlavimas būtų ypač svarbus tiems asmenims, kuriems labiausiai reikia apsaugos nuo neigiamų rezultatų, atsirandančių dėl mokėjimo vėlavimo.

1.4 Ombudsmenas mano, kad dabartinė padėtis yra akivaizdžiai nepriimtina ir ją reikia gerokai ir greitai pagerinti.

1.5 Tačiau ombudsmenas džiaugiasi, kad Komisija suprato padėties rimtumą ir kad buvo imtasi priemonių šiai problemai spręsti. Jis mano, kad priemonės, kurias Komisija paminėjo šiame kontekste, tiek administraciniu, tiek teisės aktų lygmeniu, yra akivaizdžiai naudingos ir gali pagerinti padėtį.

1.6 Kalbant apie administracines priemones, ombudsmenas mano, kad Komisijos sprendimas vertinant savo darbuotojų darbo rezultatus mokėjimų terminų laikymąsi laikyti rodikliu yra ypač svarbus šiomis aplinkybėmis.

1.7 Kalbant apie teisines priemones, ypač reikia pabrėžti 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (15) (toliau - Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002), 106 straipsnio 5 dalies pakeitimą. Remiantis iš dalies pakeista šios nuostatos redakcija, nuo 2008 m. sausio 1 d. palūkanos mokamos automatiškai, jei mokėjimai vėluoja, o jų apskaičiavimas grindžiamas laikotarpiu „nuo kalendorinės dienos, einančios po mokėjimo termino pabaigos, iki mokėjimo dienos“. Ombudsmenas palankiai vertina šį pakeitimą. Jo nuomone, šis žingsnis, kuris akivaizdžiai nukreiptas teisinga linkme, gali būti dar viena stipri paskata atitinkamoms tarnyboms išvengti mokėjimų vėlavimo.

1.8 Ombudsmenas pažymi, kad, kaip Komisija pabrėžė savo nuomonėje, turimi duomenys rodo, kad padėtis jau pagerėjo. Iš tiesų, nors 2005 m. vėluota atlikti 42,74 % visų Komisijos mokėjimų, 2007 m. šis skaičius sumažėjo beveik perpus (22,57 %, žr. pirmiau). Taip pat pastebimas, nors ir daug mažesnis, pagerėjimas, susijęs su bendra pavėluotų mokėjimų verte procentais, kuri sumažėjo daugiau nei trečdaliu (nuo 17,48 % visos mokėjimų sumos 2005 m. iki 11,52 % 2007 m.). Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad iki šiol padaryta pažanga yra akivaizdžiai santykinė. Ombudsmenas labai nustebęs ir visiškai nepatenkintas sužinojęs, kad 2005 m., t. y. praėjus keleriems metams po jo pirmojo pavėluotų mokėjimų problemos tyrimo, beveik pusė Komisijos atliktų mokėjimų ir toliau vėlavo. Taip pat reikėtų pažymėti, kad nors 2005–2007 m. padaryta akivaizdi pažanga, susijusi su atitinkamų mokėjimų skaičiumi ir verte, vargu ar pastebimas pagerėjimas, susijęs su vidutine vėlavimo trukme. Visų pirma, kaip nurodyta pirmiau (žr. 1.3 punktą), Komisijos pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad iki šiol pasiekti patobulinimai buvo pakankamai naudingi tiems asmenims, kuriems labiausiai reikia apsaugos nuo neigiamo poveikio, kurį sukelia mokėjimų vėlavimas.

1.9 Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad daugelis Komisijos priimtų priemonių, ypač tos, dėl kurių buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 2342/2002, yra palyginti naujos, ombudsmenas mano, kad dar per anksti vertinti jų poveikį padėčiai. Ombudsmeno nuomone, geriausias būdas imtis tolesnių veiksmų – užbaigti šį tyrimą ir pradėti naują tyrimą savo iniciatyva 2009 m. pradžioje, kai bus pateikti 2008 m. Komisijos veiklos duomenys. Remdamasis šiais skaičiais ombudsmenas galės nuspręsti, ar Komisija ėmėsi visų tinkamų veiksmų, kad būtų kovojama su mokėjimų vėlavimu, ar reikia imtis tolesnių veiksmų.

1.10 Gali būti naudinga pažymėti, kad atliekant šią peržiūrą taip pat bus atsižvelgta į Reglamento (EB) Nr. 2342/2002 106 straipsnio 5 dalies peržiūros poveikį. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad šios nuostatos antroje pastraipoje numatyta, kad palūkanos nemokamos automatiškai, „kai pagal pirmos pastraipos nuostatas apskaičiuotos palūkanos yra mažesnės arba lygios 200 EUR“. Tokiais atvejais delspinigiai kreditoriui mokami „tik pagal pareikalavimą, pateiktą per du mėnesius nuo pavėluoto mokėjimo gavimo“. Todėl šiais atvejais persvarstymas nieko nepakeitė. Atrodo teisinga manyti, kad piliečių arba mažųjų ir vidutinių įmonių mokėjimo reikalavimai paprastai patenka į šią kategoriją (16). Laiške, kuriuo pradedamas šis tyrimas, ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti jam savo nuomonę dėl to, ar būtinybė pateikti prašymą dėl palūkanų ir tai padaryti per du mėnesius nuo pavėluoto mokėjimo gavimo gali neatgrasyti kai kurių jos partnerių reikalauti savo teisių. Komisija nepateikė tikslaus atsakymo į šį klausimą. Todėl šis klausimas bus įtrauktas į naują tyrimą savo iniciatyva, kuris bus pradėtas 2009 m. pradžioje. Ombudsmeno nuomone, negalima atmesti galimybės, kad nuodugniai išsprendus neigiamas pavėluoto mokėjimo pasekmes, ypač susijusias su piliečiais ir mažosiomis bei vidutinėmis įmonėmis, gali prireikti persvarstyti Reglamento (EB) Nr. 2342/2002 106 straipsnio 5 dalyje numatytą ribą.

2 Išvada

2.1 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad šis tyrimas turėtų būti baigtas.

2.2 Naujas tyrimas savo iniciatyva bus pradėtas 2009 m. pradžioje, kai bus pateikti 2008 m.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) OL L 357, 2002, p. 1.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2342/2002 106 straipsnio 3 dalį patvirtinimo laikotarpis negali viršyti a) 20 kalendorinių dienų nesudėtingų sutarčių dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju, b) 45 kalendorinių dienų kitų sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų atveju ir c) 60 kalendorinių dienų sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų, susijusių su techninėmis paslaugomis ar veiksmais, kuriuos ypač sunku įvertinti, atveju.

(3) Žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninio fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, p. 25), 87 straipsnį.

(4) Išreikšta visų mokėjimų procentine dalimi.

(5) Išreikšta visų mokėjimų procentine dalimi.

(6) Grynieji vėlavimai.

(7) Reglamentas Nr. 2342/2002 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. balandžio 23 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, p. 13).

(8) Reglamento (EB) Nr. 2342/2002 (su pakeitimais) 106 straipsnio 3 dalis.

(9) Reglamento (EB) Nr. 2342/2002 (su pakeitimais) 181 straipsnis.

(10) Reglamento Nr. 2342/2002 (su pakeitimais) 106 straipsnio 1 dalis.

(11) Išskyrus nedideles sumas (iš viso 200 EUR arba mažiau).

(12) Reglamento Nr. 2342/2002 (su pakeitimais) 106 straipsnio 5 dalis.

(13) Reglamento Nr. 2342/2002 (su pakeitimais) 106 straipsnio 6 dalis.

(14) 2007 m. daugiau nei trečdalis visos palūkanų sumos buvo sumokėta dviem energijos tiekėjams.

(15) OL L 357, 2002, p. 1 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. balandžio 23 d.

(16) Remiantis nuo 2008 m. birželio 1 d. taikomomis palūkanų normomis, didžiausia 106 straipsnio 5 dalyje numatyta palūkanų skaičiavimo norma būtų 11,19 %. Darant prielaidą, kad vėlavimas konkrečioje byloje atitinka vidutinį vėlavimą 2007 m. (t. y. 47,98 dienos), kreditorius turėtų turėti reikalavimą Komisijai, kuris būtų gerokai didesnis nei 10 000 EUR, kad turėtų teisę į didesnes nei 200 EUR palūkanas.