Strasbūras, 2007 m. gruodžio 17 d.

Gerbiamas pone B.,

2007 m. sausio 31 d. Jūs pateikėte Europos ombudsmenui skundą prieš Europos personalo atrankos tarnybą (EPSO) dėl EPSO atsisakymo atsiųsti Jums atviro konkurso EPSO/AST/33/06 atrankos testo kopiją ir neteisingų atsakymų sąrašą.

2007 m. vasario 26 d. persiunčiau skundą EPSO direktoriui, prašydamas iki 2007 m. gegužės 31 d. pateikti nuomonę, ir apie tai jus informavau.

2007 m. kovo 1 d. išsiuntėte mano teisės tarnybai el. laišką, kuriame prašėte sužinoti, ar dėl vykdomo ombudsmeno tyrimo nebus sustabdyti teismo proceso pradžios terminai. 2007 m. kovo 5 d. mano tarnybos Jums atsakė elektroniniu paštu ir paaiškino, kad, kaip nustatyta Europos ombudsmeno statuto 2 straipsnio 6 dalyje, ombudsmenui pateikti skundai neturi įtakos apskundimo administraciniame ar teismo procese terminams. Mano tarnybos taip pat Jus informavo, kad pagal minėto Statuto 2 straipsnio 7 dalį, kai dėl vykstančio ar užbaigto teismo proceso, susijusio su nurodytais faktais, ombudsmenas turi paskelbti skundą nepriimtinu arba nutraukti bylos nagrinėjimą, visų iki tol jo atliktų tyrimų rezultatai pateikiami galutinai.

Kitame 2007 m. kovo 10 d. laiške nurodėte, kad, atsižvelgiant į EPSO nustatytą nuomonės pateikimo terminą, jei EPSO sutiktų leisti jums laikyti testą, gali būti per vėlu pradėti teismo procesą, jei to pageidautumėte. Todėl manėte, kad atitinkamas terminas turėtų būti trumpesnis. 2007 m. kovo 26 d. raštu Jus informavau, kad EPSO buvo nustatytas terminas, kuris paprastai suteikiamas institucijoms nuomonei pateikti, ir kad šiuo atveju nėra pagrindo šį terminą persvarstyti. Taip pat pabrėžiau, kad pasinaudojote savo teise pateikti skundą ombudsmenui, o ne pareikšti ieškinį EPSO Tarnautojų teisme.

2007 m. birželio 11 d. EPSO išsiuntė savo nuomonės vertimą į italų kalbą, kurį Jums persiunčiau 2007 m. birželio 15 d. kartu su kvietimu pateikti pastabas iki 2007 m. liepos mėn. pabaigos. Jūsų pastabas gavau 2007 m. liepos 6 d.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjo teigimu, svarbūs faktai yra šie.

Skundo pateikėjas dalyvavo atvirame konkurse EPSO/AST/33/06, skirtame sudaryti padėjėjų, kurių pagrindinė kalba yra italų, rezervo sąrašą (AST 1).

Viešąjį konkursą sudarė du pradiniai atrankos testai, t. y. a ir b testai. a testą sudarė klausimai su keliais atsakymų variantais, skirti kandidatų žinioms apie Europos Sąjungą ir jos institucijas įvertinti. B testą sudarė klausimai su keliais atsakymų variantais, skirti kandidatų bendriesiems gebėjimams, visų pirma žodinio ir matematinio mąstymo įgūdžiams, įvertinti. Testai buvo atlikti naudojant kompiuterinius testus arba "CBT" kaip priemonę atsakyti į klausimus.

Kandidatų, surinkusių didžiausią bendrą balų skaičių už atrankos testus ir gavusių minimalų reikalaujamą balų skaičių už kiekvieną iš dviejų atrankos testų, buvo paprašyta pateikti išsamią paraišką, kad jiems būtų leista dalyvauti konkurse. Vėliau į kitus testus buvo atrinkti 335 geriausi kandidatai.

2007 m. sausio 29 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) informavo skundo pateikėją, kad jam nebuvo leista dalyvauti kitame atviro konkurso etape. 2007 m. sausio 30 d. skundo pateikėjas nusiuntė EPSO laišką, prašydamas leisti susipažinti su klausimais, į kuriuos jis neteisingai atsakė.

Tą pačią dieną EPSO atsakė, kad negali patenkinti skundo pateikėjo prašymo, ir nurodė, kad:

„visi klausimai, į kuriuos [skundo pateikėjas] atsakė per [jo] atrankos testus, buvo paimti iš EPSO sukurtos duomenų bazės. Kadangi ši duomenų bazė (...) bus naudojama kituose konkursuose, EPSO negali perduoti klausimų, nesukeldama rimto pavojaus atrankos komisijos darbui (...).“

Be to, EPSO nurodė, kad dėl bet kokio šios duomenų bazės turinio atskleidimo kai kurie kandidatai, kurie gali būti informuoti apie šį turinį, galėtų atsidurti palankesnėje padėtyje. EPSO taip pat informavo skundo pateikėją, kad testų pavyzdžius galima rasti jos interneto svetainėje.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad EPSO turėtų nusiųsti jam jo atrankos testų kopiją ir neteisingų atsakymų sąrašą.

PRAŠYMAS

EPSO nuomonė

EPSO nuomonę galima apibendrinti taip.

Skundo pateikėjas buvo atviro konkurso EPSO/AST/33/06 kandidatas. Atitinkamas pranešimas apie konkursą buvo paskelbtas 2006 m. liepos 26 d. Oficialiajame leidinyje C 173A.

Pagal pranešimo apie konkursą B.1 skirsnį buvo surengti du atrankos testai (antrąja kandidato kalba, kuri turėjo būti anglų, prancūzų arba vokiečių kalba), kurių kiekvieną sudarė klausimai su keliais atsakymų variantais. a testas buvo skirtas kandidato žinioms apie Europos Sąjungą ir jos institucijas įvertinti ir buvo įvertintas balais nuo 0 iki 20, o minimalus reikalaujamas balų skaičius – 10. B testas buvo skirtas kandidato bendriesiems gebėjimams, visų pirma žodiniams ir mąstymo įgūdžiams, įvertinti ir buvo įvertintas balais nuo 0 iki 40, o minimalus reikalaujamas balų skaičius – 20.

Pareiškėjas gavo minimalų reikalaujamą balų skaičių už abu testus, tačiau jo bendro balų skaičiaus nepakako, kad jis galėtų būti priskirtas prie 335 geriausiai įvertintų kandidatų. Iš tiesų skundo pateikėjas gavo 45 334 balus, t. y. 14,667 balo už a testą ir 30 667 balus už b testą, o žemiausias balas tarp 335 geriausių kandidatų buvo 50 667 balai.

2007 m. sausio 29 d. EPSO informavo skundo pateikėją apie jo rezultatus ir apie tai, kad jam nebuvo leista dalyvauti kitame atviro konkurso etape.

2007 m. sausio 30 d. ieškovas elektroniniu paštu paprašė EPSO pateikti jam klausimų, į kuriuos jis neteisingai atsakė, kopiją.

Tą pačią dieną EPSO atsakė skundo pateikėjui, kad negali jam pateikti prašomos informacijos. EPSO nurodė, kad klausimai, į kuriuos jis atsakė, buvo įtraukti į išsamią klausimų, suskirstytų pagal temą ir sudėtingumo laipsnį, duomenų bazę. Šie klausimai buvo naudojami ir kituose konkursuose. Todėl EPSO negalėjo atskleisti klausimų iš šios duomenų bazės nepakenkdama atrankos komisijos sprendimų priėmimo procesui. Be to, bet koks duomenų bazės turinio atskleidimas galėtų būti naudingas kai kuriems kandidatams, o ne kitiems.

EPSO pabrėžė, kad atitinkamo atviro konkurso atrankos testai buvo organizuojami naudojant naują technologiją, kuri leido kandidatams testus laikyti tiesiogiai kompiuteriu (t. y. kompiuterinėmis technikomis). CBT leidžia kandidatams laikyti individualų testą, grindžiamą atsitiktine klausimų atranka duomenų bazėje kandidatų pasirinkimo dieną, per EPSO nustatytą laikotarpį. Kadangi atviram konkursui EPSO/AST/33/06 pateikti klausimai sudaro neatskiriamą duomenų bazės, kuri nuolat naudojama tiek dabartiniams, tiek būsimiems konkursams, dalį, duomenų bazėje esanti informacija negali būti atskleista. Po egzamino kandidatai negali atsiimti savo egzamino dokumentų arba paprašyti atspausdinti klausimus ar atsakymus.

Dėl konkretaus skundo pateikėjo prašymo EPSO nurodė, kad jeigu skundo pateikėjo prašymas leisti susipažinti su dokumentais būtų nagrinėjamas pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001), toks prašymas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į reglamente nustatytus principus, reikalavimus ir teisės susipažinti su dokumentais apribojimus. Tačiau šiuo atveju skundo pateikėjas nesilaikė Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 numatytų procedūrų.

EPSO nurodė sujungtas bylas T-110/03, T-150/03 ir T-405/03 Sison prieš Tarybą (2). Šiose bylose Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalį teisė susipažinti su institucijų dokumentais suteikiama:

bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje. Iš šios nuostatos aiškiai matyti, kad reglamento tikslas – užtikrinti visiems galimybę susipažinti su viešais dokumentais, o ne tik prašančiajai šaliai galimybę susipažinti su su juo susijusiais dokumentais.

Antra, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos galimybės susipažinti su dokumentais išimtys suformuluotos imperatyviai. Darytina išvada, kad institucijos privalo neleisti susipažinti su dokumentais, kuriems taikoma kuri nors iš šių išimčių, kai tik įrodoma, kad egzistuoja atitinkamos aplinkybės (...).

Todėl taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas privalomas išimtis negalima atsižvelgti į konkretų interesą, kuriuo gali remtis prašančioji šalis, kad gautų galimybę susipažinti su asmeniškai su ja susijusiu dokumentu.“(3)

Todėl teisė susipažinti su dokumentais galėtų būti ribojama dėl viešojo intereso priežasčių, siekiant užtikrinti geriausią Bendrijos institucijų darbuotojų atranką pagal Reglamentą 1049/2001. Be to, EPSO teigė, kad teisė susipažinti su dokumentais yra ribojama arba panaikinama pagal principą lex specialis derogat legi generali, t. y. kad specialia taisykle nukrypstama nuo bendrosios taisyklės, kai yra specialių taisyklių, reglamentuojančių konkrečius klausimus. Šiuo klausimu EPSO rėmėsi byla T-371/03 Le Voci prieš Tarybą (4) ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju Pareigūnų tarnybos nuostatais siekiama konkretaus tikslo, pateisinamo bendrojo intereso pagrindais.

Be to, EPSO nurodė bylą T-376/03 Hendrickx prieš Tarybą (5) ir joje nurodytą teismų praktiką, visų pirma bylą T-53/00 Angioli prieš Komisiją (6). Pastaruoju atveju Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškovas negali remtis EB sutarties 255 straipsnio 1 dalimi arba Reglamentu Nr. 1049/2001, kad suabejotų Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnio, kuriame įtvirtintas atrankos komisijos darbo slaptumo principas, taikymu.

Todėl EPSO nusprendė, kad atsisakymas leisti susipažinti su klausimais ir atsakymais bei teisingų atsakymų sąrašu yra visiškai pagrįstas. EPSO teigė, kad „bendra sisteminė ir oficiali“bet kurio kandidato, kuris to prašė, prieiga prie duomenų bazėje esančių klausimų labai pakenktų šiam naujam metodui. EPSO taip pat manė, kad ad hoc galimybė dalyvauti testuose, kaip konkrečios skundų nagrinėjimo procedūros dalis, turėtų panašų neigiamą poveikį vertinimo sistemai. EPSO taip pat nurodė, kad atskleidus klausimus ir (arba) atsakymus galėtų būti pažeistas vienodo požiūrio principas, jei kai kurie kandidatai gautų atitinkamus klausimus ir (arba) atsakymus.

Dėl sprendimo pašalinti kandidatą iš atviro konkurso motyvų EPSO pabrėžė, kad pagal atitinkamą teismų praktiką pranešimas apie nelaimėjusio kandidato gautą balą yra pakankamas atrankos komisijos sprendimo pagrindimas. EPSO taip pat nurodė, kad pranešimas apie balą leidžia kandidatams nustatyti, ar atitinkamas sprendimas yra pagrįstas, ar turi trūkumų, taigi ir tiems, kurie to pageidauja, ginčyti jo teisėtumą.

Šiuo atveju skundo pateikėjui buvo pranešta apie jo rezultatus ir apie tai, kodėl jam nebuvo leista dalyvauti kitame aptariamo atviro konkurso etape.

Galiausiai EPSO nurodė, kad pranešimo apie konkursą E.4 punkte nurodyta, kokios informacijos kandidatai gali prašyti tiesiogiai ir individualiai apie juos. Be to, pagal pareiškėjams skirtą vadovą jie galėjo susipažinti su savo testų raštu ir atrankos komisijos parengto vertinimo lapo kopijomis. Šiuo klausimu EPSO pabrėžė, kad vadove nenurodyta galimybė susipažinti su CBT sistemoje esančiais klausimais.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose dėl EPSO pateiktos nuomonės skundo pateikėjas laikėsi savo skunde išdėstytos pozicijos ir pakartojo savo reikalavimą.

Be to, jis nurodė, kad 2007 m. sausio 30 d. EPSO išsiųstame laiške paprašė EPSO ne tik leisti jam susipažinti su klausimais, į kuriuos jis neteisingai atsakė, bet ir informuoti jį apie panaikintų klausimų skaičių.

SPRENDIMĄ

1 Įžanginės pastabos

1.1 Kad būtų išvengta bet kokių galimų nesusipratimų dėl šio tyrimo apimties, ombudsmenas mano, jog svarbu pabrėžti, kad ši apimtis apsiriboja tuo, kas buvo nustatyta jo 2006 m. sausio 31 d. laiške, kuriuo pradedamas tyrimas, t. y. skundo pateikėjo reikalavimu, kad EPSO atsiųstų jam jo atrankos testų kopiją kartu su jo neteisingų atsakymų sąrašu.

Todėl ombudsmenas nenagrinės naujo reikalavimo, susijusio su prašymu informuoti apie klausimų, kuriuos EPSO panaikino per atitinkamus CBT atrankos testus, skaičių, kurį skundo pateikėjas pateikė tik savo pastabose.

2 Galimybė susipažinti su CBT klausimais ir atsakymais

2.1 Skundo pateikėjas dalyvavo atviro konkurso EPSO/AST/33/06 kompiuterinių testų atrankos testuose. Kadangi bendro balų skaičiaus, kurį jis gavo už abu testus, nepakako, kad jis patektų tarp 335 geriausiai įvertintų kandidatų, jam nebuvo leista dalyvauti kitame atviro konkurso etape.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad EPSO turėtų nusiųsti jam jo atrankos testų kopiją ir neteisingų atsakymų sąrašą.

2.2 Ombudsmenas pažymi, kad savo nuomonėje EPSO apibendrintai nurodė, jog negali skundo pateikėjui pateikti prašomos informacijos, nes klausimai, į kuriuos jis atsakė, buvo įtraukti į išsamią klausimų duomenų bazę, kuri taip pat buvo naudojama kituose konkursuose. Ji taip pat nurodė, kad todėl negali atskleisti klausimų iš šios duomenų bazės, nepakenkdama atrankos komisijos sprendimų priėmimo procesui.

EPSO taip pat laikėsi nuomonės, kad prašymai leisti susipažinti su CBT atrankos testų klausimais ir (arba) atsakymais turėtų būti atmetami bet kokiomis aplinkybėmis, o tai reiškia, kad turėtų būti atsisakyta suteikti tiek „bendrą sisteminę ir oficialią“prieigą, tiek ad hoc prieigą. Savo sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais EPSO grindė 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (7) (toliau – Reglamentas Nr. 1049/2001) ir atitinkama Bendrijos teismų praktika. Visų pirma EPSO teigė, kad kandidatams negalima atskleisti CBT atrankos testų klausimų ir (arba) atsakymų, nes tai pakenktų atrankos procesui.

2.3 Ombudsmenas primena, kad pagal gero administravimo principus reikalaujama, kad piliečiams teikiama informacija būtų kuo tikslesnė ir išsamesnė ir kad pagrįstai geriausias būdas parodyti kandidatams jų klaidas būtų suteikti jiems galimybę susipažinti su savo testo dokumentais.

2.4 Ombudsmenas pažymi, kad EPSO laikėsi nuomonės, jog, kiek tai susiję su CBT testų dokumentais, kandidatams negalėjo būti įteiktos jų pačių testų dokumentų kopijos. EPSO paaiškino savo poziciją atsižvelgdama į galiojančias taisykles dėl galimybės susipažinti su dokumentais, t. y. Reglamentą 1049/2001, nurodydama hipotetinę situaciją(8) ir atitinkamą Bendrijos teismų praktiką.

2.5 EPSO teigė, kad teisė susipažinti su dokumentais yra ribota, ir kaip pavyzdį nurodė "visuomenės intereso priežastis"(pabraukta papildomai), kuriomis galima remtis siekiant išsaugoti tikslą atrinkti geriausius Europos institucijų darbuotojus. Grįsdama šį požiūrį, ji taip pat citavo sujungtas bylas T-110/03, T-150/03 ir T-405/03 Sison prieš Tarybą (9), kad:

1. „Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos galimybės susipažinti su dokumentais išimtys suformuluotos privalomai“; ir
2. „taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas privalomas išimtis negalima atsižvelgti į konkretų interesą, kurį gali pareikšti prašančioji šalis, kad gautų galimybę susipažinti su asmeniškai su juo susijusiu dokumentu.“(10)

Tačiau ombudsmenas pažymi, kad EPSO konkrečiai nenurodė vienos iš išimčių, susijusių su viešojo intereso apsauga, numatyta 4 straipsnio 1 dalies a punkto 11 papunktyje. EPSO nurodo tik interesą „užtikrinti, kad būtų pasiektas tikslas atrinkti geriausius Europos institucijų darbuotojus“, kuris, EPSO nuomone, taip pat turėtų būti įtrauktas į „viešojo intereso“ sąvoką, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte.

Ombudsmenas primena, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Reglamento 1049/2001 4 straipsnyje nustatytos išimtys turi būti suformuluotos ir taikomos siaurai, kad nebūtų pažeistas tame reglamente įtvirtintas bendrasis principas(12).

Todėl ombudsmenas daro išvadą, kad tuo atveju, jei EPSO siektų „atrinkti geriausius Europos institucijų darbuotojus“pagal to reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas išimtis dėl viešojo intereso (taip, atrodo, yra tuo atveju, kai EPSO nuomonėje cituojamos sujungtos bylos T-110/03, T-150/30 ir T-405/03, Sison prieš Tarybą ), tai būtų akivaizdžiai neteisingas požiūris, atsižvelgiant į gausią ir nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką.

2.6 Tačiau ombudsmenas pažymi, kad EPSO taip pat norėjo remtis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, pagal kurią atitinkamai institucijai leidžiama atsisakyti atskleisti dokumentus, kurie yra "naudojami institucijos viduje arba kuriuos institucija gavo ir kurie yra susiję su klausimu, dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo".

Iš tiesų EPSO nuomonėje teigiama, kad ji negali atskleisti klausimų ir (arba) atsakymų nepakenkdama atrankos procesui. Toliau ji teigė, kad klausimai ir atsakymai yra duomenų bazės, kuri nuolat naudojama tiek dabartiniams, tiek būsimiems konkursams, dalis. EPSO teigimu, bet koks duomenų bazės ar jos dalies atskleidimas pagal Reglamentą 1049/2001 būtų naudingas tiems būsimiems kandidatams, kurie galėtų su ja susipažinti. Taigi tokia prieiga galėtų turėti neigiamą poveikį būsimoms konkurso procedūroms, nes būtų pakenkta vienodam požiūriui į kandidatus, nes vieni galėtų gauti klausimus ir (arba) atsakymus, o kiti – ne. Be to, EPSO nurodė, kad objektyvaus Europos institucijų atrankos procedūrų pobūdžio ir vienodo požiūrio į kandidatus užtikrinimas atitinka viešąjį interesą.

Ombudsmenas pažymi, kad EPSO argumentas susijęs tiek su vykstančiu konkursu, tiek su kitais vykstančiais ar būsimais konkursais.

Ombudsmenas atkreipia dėmesį į tai, kad neatrinktiems kandidatams atskleidus klausimų, į kuriuos jie atsakė, ir jų atsakymų sąrašą nebūtinai duomenų bazės klausimai ir (arba) atsakymai taps viešai prieinami.

Vis dėlto, net jei nemažai klausimų ar net visi klausimai ilgainiui taptų žinomi kandidatams būsimuose konkursuose, vis tiek šiems kandidatams pateiktus klausimus sistema atsitiktinai parenka iš didžiulės duomenų bazės. Todėl tikimybė, kad jie gaus tuos pačius klausimus, apie kuriuos jie jau žino, yra minimali, o galimybė įsiminti visus didžiulės duomenų bazės klausimus ir (arba) atsakymus turėtų būti atmesta. Be to, CBT testuose naudojami klausimai ir atsakymai (pvz., klausimai, kuriais siekiama įvertinti žinias apie ES reikalus ir žodinį bei matematinį mąstymą) gali ir paprastai turėtų būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami siekiant patikrinti, ar jie vis dar tikslūs ir ar jie atlieka savo vaidmenį atrenkant labiausiai kompetentingus ir nusipelniusius kandidatus.

Taigi, remdamasis EPSO paaiškinimu, ombudsmenas nesupranta, kodėl klausimų atskleidimas tų pačių ar būsimų konkursų kandidatams neišvengiamai pakenktų atrankos procesui, t. y. pakenktų EPSO´s tikslui nustatyti kandidatų žinias ir gebėjimus ir užtikrinti institucijoms aukščiausio lygio gebėjimų, našumo ir sąžiningumo pareigūnų paslaugas.

Todėl minėtas EPSO argumentas nebuvo pagrįstas.

2.7 Be to, pagrįsdama savo atsisakymą EPSO priminė, kad Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atrankos komisijų darbo slaptumas, numatytas Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje, turi būti laikomas lex specialis, nukrypstančiu nuo bendrųjų taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Šiuo atžvilgiu EPSO nurodė bylas T-376/03 Hendrickx prieš Tarybą (13) ir T-371/03 Le Voci prieš Tarybą (14).

Ombudsmenas visų pirma pažymi, kad minėta teismų praktika nėra susijusi su galimybe susipažinti su testų klausimais.

Antra, ombudsmenas pažymi, kad toks argumentas sunkiai suderinamas su pačios EPSO praktika leisti susipažinti su popieriuje atliktų pirminės atrankos testų klausimais ir atsakymais, taip pat su visų kitų egzaminų raštu klausimais.

Trečia, ombudsmenas pabrėžia, kad pirmiau minėta Bendrijos teismų praktika yra susijusi su Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniu ir atrankos komisijų darbo slaptumu konkursuose. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad šiuo atveju atrankos testai buvo organizuojami pagal CBT testų sistemą ir kad EPSO neįrodė, jog sistemoje saugomų ir kandidatams pateiktų klausimų ir atsakymų koncepcija, formulavimas, taisymas ir žymėjimas buvo kaip nors susiję su paskirtos atrankos komisijos darbu arba buvo atliekami jos atsakomybe.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad EPSO tinkamai nepagrindė savo atsisakymo suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su informacija, kurios jis prašė. Tai netinkamo administravimo atvejis.

2.8 Ombudsmenas atkreipia dėmesį į tai, kad jis gavo daug skundų (15), kuriuose EPSO atsisakė leisti susipažinti su CBT klausimais ir atsakymais. Vienoje iš jų, t. y. skunde 370/2007/MHZ, jis baigė bylą pateikdamas kritinę pastabą (16) ir nurodė, kad rimtai apsvarstys galimybę pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl EPSO KET. Jis laikėsi nuomonės, kad savo iniciatyva atliktas bendros EPSO organizuojamuose konkursuose naudojamos CBT sistemos struktūros tyrimas galėtų padėti užtikrinti didesnį EPSO įdarbinimo procedūrų skaidrumą. Jis taip pat laikėsi nuomonės, kad toks skaidrumas savaime būtų naudingas kandidatams, siekiantiems gauti daugiau informacijos šiais klausimais.

2007 m. lapkričio 22 d. ombudsmenas pradėjo minėtą tyrimą savo iniciatyva (OI/4/2007/ID).

2.9 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad tolesni tyrimai šiame skunde nėra pagrįsti.

3 Išvada

Dėl 1.8 punkte paaiškintų priežasčių ombudsmenas mano, kad tolesni šio skundo tyrimai yra nepagrįsti. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Skundo pateikėjas bus toliau informuojamas apie ombudsmeno savo iniciatyva atlikto tyrimo OI/4/2007/ID rezultatus.

Apie šį sprendimą bus pranešta EPSO direktoriui.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) OL L 145, 2001, p. 43.

(2) 2005 m. kovo 9 d. Sprendimas Sison prieš Tarybą, sujungtos bylos T-110/03, T-150/03 ir T-405/03, Rink. p. II-1429.

(3) Pirmiau minėto sprendimo Sison prieš Tarybą , sujungtos bylos T-110/03, T-150/03 ir T-405/03, 50–52 punktai.

(4) Byla T-371/03 Le Voci prieš Tarybą [2005] Rink. VT p. I-A-209 ir II-957, 122 punktas.

(5) Byla T-376/03 Hendrickx prieš Tarybą [2005] Rink. VT p. I-A-83 ir II-379.

(6) 2003 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Angioli prieš Komisiją, T-53/00, Rink. VT p. I-A-13 ir II-73, 84 punktas.

(7) OL L 145, 2001, p. 43.

(8) "Jeigu skundo pateikėjo prašymas leisti susipažinti su dokumentais buvo išnagrinėtas pagal Reglamentą 1049/2001"(EPSO nuomonė).

(9) Pirmiau nurodytos sujungtos bylos T-110/03, T-150/03 ir T-405/03 Sison prieš Tarybą.

(10) Pirmiau minėtos sujungtos bylos T-110/03, T-150/03 ir T-405/03 Sison prieš Tarybą, 50-52 punktai.

(11) Todėl ombudsmenas primena, kad Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte teigiama, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus būtų pakenkta viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais, tarptautiniais santykiais ir Bendrijos ar valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai.

Žr. bylą C-189/98 P Nyderlandai ir van der Wal prieš Komisiją [2000] Rink. p. I-1, 27 punktas ir bylą T-211/00 Kuijer prieš Tarybą [2002] Rink. p. II-485, 55 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

(13) Byla T-376/03 Hendrickx prieš Tarybą [2005] Rink. VT p. I-A-83 ir II-379.

(14) Byla T-371/03 Le Voci prieš Tarybą [2005] Rink. VT p. I-A-209 ir II-957.

(15) 2007/07/PB; 419/2007/IP; 421/2007/IP; 1312/207/IP; 3819/2006/DK; 50/2007/DK; 1282/2007/DK; 370/2006/MHZ, 2626/2006/MHZ ir 3746/2006/MHZ.

(16) "EPSO tinkamai nepagrindė savo atsisakymo suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su CBT klausimais ir atsakymais. Tai netinkamo administravimo atvejis.“Sprendimą galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje (http://www.ombudsman.europa.eu).