- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Europos ombudsmeno sprendimas dėl skundo 3254/2006/ID prieš Europos Komisiją
Sprendimas
Byla 3254/2006/ID - Atidaryta Trečiadienis | 20 gruodžio 2006 - Sprendimas Pirmadienis | 21 balandžio 2008
Skundo pateikėjas pateikė Komisijai skundą pagal 226 straipsnį dėl tariamo Direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo [1] pažeidimo, susijusio su greitkelio projektu (toliau – projektas). Skundo pateikėjas visų pirma teigė, kad i) prieš paskelbiant skelbimą apie konkursą dėl projekto statybos nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir ii) buvo atliktas tik apskrities kelio, susijusio su projektu, kuris visiškai skiriasi nuo nagrinėjamo projekto, PAV.
Atsakyme į skundą Komisija sutiko su pirmiau išdėstytu argumentu. Tačiau ji padarė išvadą, kad Graikijos valdžios institucijos ėmėsi būtinų veiksmų pažeidimui nutraukti, nes projektui buvo taikoma nauja PAV procedūra. Taigi pažeidimo nagrinėjimo procedūra nebūtų turėjusi tikslo ir jos inicijavimas nebūtų buvęs naudingas. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas nesutiko su minėtu Komisijos vertinimu.
Savo sprendime dėl skundo ombudsmenas atkreipė dėmesį į tai, kas išdėstyta toliau. Klausimas, ar valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje [2]. Jeigu tuo metu pažeidimas nebeegzistuotų, ieškinys valstybei narei būtų nepriimtinas [3]. Grįsdamas savo teiginį skundo pateikėjas teigė, kad pažeidimas tebevykdomas, nes nacionalinės valdžios institucijos neatšaukė arba nepanaikino nacionalinių aktų, kuriais buvo padarytas pažeidimas, t. y. konkurso procedūros ir vėlesnio viešojo darbų pirkimo sutarties dėl projekto vykdymo sudarymo. Šiuo klausimu atrodo, kad nėra teismų praktikos, patvirtinančios, jog nacionalinės valdžios institucijos privalėjo veikti taip, kaip nurodė skundo pateikėjas, kad nutrauktų Komisijos konstatuotą Direktyvos 85/337 2 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Be to, galima pagrįstai manyti, kad esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, pažeidimas nutraukiamas, kai, pirma, kompetentingos nacionalinės institucijos, prieš pradėdamos projektui numatytus darbus, reikalauja, kad būtų atliktas jo PAV pagal atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas, ir, antra, šios institucijos, atlikusios PAV procedūrą ir atsižvelgusios į jos rezultatus, priima (naują) sprendimą duoti arba atsisakyti duoti sutikimą dėl planuojamos veiklos. Atrodo, kad šiuo atveju taip ir atsitiko. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nenustatė netinkamo Komisijos administravimo.
[1] 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248).
[2] Žr., pvz., Bylą C-209/02 Komisija prieš Austriją [2004] Rink., p. I-1211, 16 punktas.
[3] Žr., pvz., Bylą C-362/90 Komisija prieš Italiją [1992] Rink., p. I-2353, 13 punktas.
Strasbūras, 2008 m. balandžio 21 d.
Gerbiamas pone V.,
2006 m. spalio 5 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl Europos Komisijos. Jūsų skundas, kurį papildėte 2006 m. gruodžio 9 d. laišku, buvo susijęs su Komisijos atsakymu į skundą prieš Graikiją pagal 226 straipsnį, kurį pateikėte Komisijai. 2006 m. gruodžio 20 d. pradėjau šios bylos tyrimą. 2006 m. kovo 27 d. Komisija atsiuntė man savo nuomonę dėl Jūsų skundo. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas. Vėlesniame susirašinėjime išsaugojote savo skundą.
Rašau norėdamas Jus informuoti apie atliktų tyrimų rezultatus.
Konkurentė
2006 m. rugpjūčio 8 d. skundo pateikėjas kartu su daugeliu kitų piliečių pateikė Komisijai skundą prieš Graikiją pagal 226 straipsnį. Skundas buvo susijęs su tariamu 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo([1]) su pakeitimais, padarytais 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB([2]), pažeidimu, kiek tai susiję su greitkelio projektu (toliau – projektas). Skundo pateikėjas teigė, kad i) poveikio aplinkai vertinimas (PAV) nebuvo atliktas prieš paskelbiant (2005 m. rugsėjo mėn.) skelbimą apie konkursą dėl projekto statybos (PAV buvo atliktas tik dėl apskrities kelio, kuris buvo susijęs su projektu, aiškiai besiskiriančiu nuo nagrinėjamo projekto); ii) gavus atitinkamus skundus, buvo parengtas ir 2006 m. vasario mėn. Chalkidiki (Graikija) prefektūrai pateiktas projekto PAV tyrimas; iii) vietos gyventojai, N. Moudania (Graikija) savivaldybė ir Chalkidiki prefektūros taryba pareiškė prieštaraujantys projektui. Skundo pateikėjas kartu su skundu pateikė kelis dokumentus ir žymens nuotrauką, kurioje nurodyta, kad su projektu susiję darbai kainuos 25 000 000 EUR ir juos atliks statytojas X. 2006 m. rugsėjo 15 d. raštu Komisija atsakė skundo pateikėjui, pabrėždama, kad vien tai, jog vietos gyventojai ir Chalkidiki prefektūros taryba pareiškė neigiamą nuomonę dėl projekto, neįrodo Direktyvos 85/337 pažeidimo. Todėl Komisija pareiškė, kad neįmanoma „užregistruoti skundo“.
2006 m. spalio 5 d. raštu skundo pateikėjas pranešė Komisijai, kad jis neatsižvelgė į i punkte pateiktą argumentą, ir tuo remdamasis paprašė užregistruoti jo skundą dėl pažeidimo. Šis raštas taip pat buvo nusiųstas (ir aiškiai adresuotas) Europos ombudsmenui, kuris jį užregistravo kaip skundą prieš Komisiją. 2006 m. gruodžio 1 d. ombudsmenas gavo Komisijos atsakymo (2006 m. lapkričio 23 d.) į skundo pateikėjo 2006 m. spalio 5 d. laišką kopiją. Pirma, Komisija išreiškė apgailestavimą dėl to, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. rašte nebuvo tinkamai atsižvelgta į i) skundo pateikėjo argumentą. Komisija taip pat nurodė, kad:
a) projekto konkurso procedūra iš tiesų buvo susijusi su greitkelio su užtvaromis abiejose pusėse tiesimu, o ne tik su esamo apskrities kelio gerinimu, o tai yra Direktyvos 85/337 2 straipsnio 1 dalies pažeidimas;
b) vėliau projekto užsakovas atliko naują PAV, kuris 2005 m. gruodžio 29 d. buvo pateiktas kompetentingai ministerijai;
c) naujajam PAV buvo taikoma konsultavimosi ir (arba) vertinimo procedūra;
d) ši procedūra buvo užbaigta 2006 m. spalio 16 d. priėmus bendrą ministro sprendimą Nr. 1000838, kuriuo buvo patvirtintos projekto aplinkos sąlygos;
e) atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo pažeista Bendrijos teisė, kuri jau sukėlė ir "išnaudojo" jos poveikį;
f) Graikijos valdžios institucijos ėmėsi būtinų veiksmų pažeidimui nutraukti, nes projektui buvo taikoma nauja PAV procedūra;
g) todėl pažeidimo nagrinėjimo procedūra nebūtų turėjusi dalyko ir jos inicijavimas nebūtų buvęs naudingas;
h) pažeidimo nagrinėjimo procedūros tikslas buvo pakeisti reikalavimų nesilaikančios valstybės narės elgesį, o ne apskritai nustatyti, ar pažeidimas buvo padarytas praeityje.
2006 m. gruodžio 9 d. skundo pateikėjas nusiuntė ombudsmenui faksą, kuriame pabrėžė, kad 2006 m. lapkričio 23 d. Komisijos atsakymas buvo netinkamo administravimo atvejis. Jis teigė, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo jo skundo pagal 226 straipsnį. Konkrečiau kalbant, jis nesutiko su Komisijos išvada, kad nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi tinkamų veiksmų, kad būtų nutrauktas Direktyvos 85/337 pažeidimas. Jis teigė, kad Komisija turėtų manyti, jog pažeidimas tebevykdomas, nes nacionalinės valdžios institucijos neatšaukė arba nepanaikino nacionalinių aktų, kuriais buvo padarytas minėtas pažeidimas, t. y. konkurso procedūros ir vėlesnio viešojo darbų pirkimo sutarties dėl projekto statybos sudarymo. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl pirmiau minėto skundo pateikėjo teiginio ir jį pagrindžiančių argumentų.
PRAŠYMAS
Savo nuomonėje Komisija visų pirma nurodė minėtą susirašinėjimą su skundo pateikėju. Komisija patvirtino savo poziciją, kad buvo pažeista Direktyvos 85/337/EEB 2 straipsnio 1 dalis, kuri sukėlė ir išnaudojo savo poveikį („infraction consomée“), nes buvo atliktas ginčijamo projekto ex post PAV. Komisija pridūrė, kad skundo pateikėjo įtarimai dėl šio PAV buvo užregistruoti kaip skundas pagal 226 straipsnį ir ji tinkamu laiku informuos skundo pateikėją apie savo sprendimą šiuo klausimu. Savo pastabose skundo pateikėjas iš esmės pakartojo savo teiginį.
SPRENDIMĄ
1 Dėl kaltinimo, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo skundo pateikėjos skundo pagal 226 straipsnį, nes nusprendė, kad Direktyvos 85/337 pažeidimas sukėlė pasekmių ir jų nebeliko1.1 2006 m. rugpjūčio 8 d. skundo pateikėjas kartu su daugeliu kitų piliečių pateikė Europos Komisijai skundą prieš Graikiją pagal 226 straipsnį. Skundas buvo susijęs su tariamu 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337 dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo([3]), iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB([4]), pažeidimu, kiek tai susiję su greitkelio projektu (toliau – projektas). Skundo pateikėjas visų pirma teigė, kad poveikio aplinkai vertinimas (PAV) nebuvo atliktas iki pranešimo apie konkursą dėl projekto statybos paskelbimo (2005 m. rugsėjo mėn.). Jis taip pat teigė, kad PAV buvo atliktas tik dėl apskrities kelio, kuris buvo susijęs su projektu, kuris visiškai skiriasi nuo nagrinėjamo projekto. Komisija atsisakė nagrinėti skundą. Atsakydama į pirmiau pateiktą argumentą Komisija nurodė, kad:
a) projekto konkurso procedūra iš tiesų buvo susijusi su greitkelio su užtvaromis abiejose pusėse tiesimu, o ne tik su esamo apskrities kelio gerinimu, o tai yra Direktyvos 85/337(5) 2 straipsnio 1 dalies pažeidimas;
b) vėliau projekto užsakovas atliko naują PAV, kuris 2005 m. gruodžio 29 d. buvo pateiktas kompetentingai ministerijai;
c) naujajam PAV buvo taikoma konsultavimosi ir (arba) vertinimo procedūra;
d) ši procedūra buvo užbaigta 2006 m. spalio 16 d. priėmus bendrą ministro sprendimą Nr. 1000838, kuriuo buvo patvirtintos projekto aplinkos sąlygos;
e) atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad buvo pažeista Bendrijos teisė, kuri jau sukėlė ir "išnaudojo" jos poveikį;
f) Graikijos valdžios institucijos ėmėsi būtinų veiksmų pažeidimui nutraukti, nes projektui buvo taikoma nauja PAV procedūra;
g) todėl pažeidimo nagrinėjimo procedūra nebūtų turėjusi dalyko ir jos inicijavimas nebūtų buvęs naudingas;
h) pažeidimo nagrinėjimo procedūros tikslas buvo pakeisti reikalavimų nesilaikančios valstybės narės elgesį, o ne apskritai nustatyti, ar pažeidimas buvo padarytas praeityje.
Savo nuomonėje dėl skundo Komisija patvirtino savo pirmiau išdėstytą poziciją dėl „pažeidimo vertinimo“, pažymėdama, kad buvo atliktas ginčijamo projekto ex post PAV. Ji pridūrė, kad skundo pateikėjo įtarimai dėl šio PAV dabar užregistruoti kaip skundas pagal 226 straipsnį ir Komisija tinkamu laiku informuos skundo pateikėją apie savo sprendimą šiuo klausimu.
1.2 Europos ombudsmenas pirmiausia primena, kad įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje(6). Jeigu tuo metu pažeidimas nebeegzistuotų, ieškinys valstybei narei būtų nepriimtinas(7). Dėl šio skundo ir grįsdamas savo teiginį skundo pateikėjas teigė, kad pažeidimas tebevykdomas, nes nacionalinės valdžios institucijos neatšaukė arba nepanaikino nacionalinių aktų, kuriais buvo padarytas pažeidimas. Konkrečiau, skundo pateikėjas teigė, kad atitinkama Graikijos valdžios institucija neatšaukė konkurso procedūros ir vėliau nesudarė viešojo darbų pirkimo sutarties projektui vykdyti. Šiuo klausimu atrodo, kad nėra teismų praktikos, patvirtinančios, jog nacionalinės valdžios institucijos privalėjo veikti taip, kaip nurodė skundo pateikėjas, kad nutrauktų Komisijos konstatuotą pažeidimą (Direktyvos 85/337 2 straipsnio 1 dalis), esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje. Be to, galima pagrįstai manyti, kad tokiu atveju pažeidimas nutraukiamas, kai i) kompetentingos nacionalinės institucijos, prieš pradėdamos projektui numatytus darbus, reikalauja, kad būtų atliktas projekto PAV pagal atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas, ir ii) šios institucijos, atlikusios PAV procedūrą ir atsižvelgdamos į jos rezultatus, priima (naują) sprendimą duoti arba atsisakyti duoti sutikimą dėl planuojamos veiklos. Atrodo, kad šiuo atveju taip ir atsitiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo pateikėjo teiginys nebuvo pagrįstas. Taigi ombudsmenas nenustatė atitinkamo netinkamo Komisijos administravimo atvejo.
1.3 Ombudsmenas taip pat pažymi, kad skundo pateikėjas pateikė keletą argumentų, iš esmės susijusių su (nauju) PAV. Šie argumentai neturi įtakos šiam tyrimui, o veikiau yra svarbūs Komisijai atmetus skundo pateikėjo skundą pagal 226 straipsnį dėl šio PAV ir vėlesnį sutikimą dėl projekto plėtros. Šis atmetimas yra kito skundo, kurį skundo pateikėjas pateikė ombudsmenui (skundas 629/2008/ID), dalykas ir bus nagrinėjamas atsižvelgiant į tai.
2 IšvadaRemdamasis savo atliktais šio skundo tyrimais, ombudsmenas nenustatė netinkamo Komisijos administravimo. Todėl ombudsmenas bylą užbaigia.
Nuoširdžiai Jūsų,
P. Nikiforos DIAMANDOUROS
(1) OL L 175, 1985, p. 40.
(2) OL L 73, 1997, p. 5.
(3) OL L 175, 1985, p. 40.
(4) OL L 73, 1997, p. 5.
(5) Direktyvos 85/337, iš dalies pakeistos Direktyva 97/11, 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimą projektams, galintiems daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, būtų reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Šie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.„Todėl Komisija iš esmės laikėsi nuomonės, kad aptariamame skelbime apie konkursą, po kurio, atrodo, buvo priimtas sprendimas sudaryti atitinkamą viešojo darbų pirkimo sutartį, buvo nurodytas „sutikimas (...), duotas“dėl projekto vykdymo.
(6) Žr., pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija prieš Austriją, C-209/02, Rink. p. I-1211, 16 punktą.
(7) Žr., pavyzdžiui, 1992 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-362/90, Rink. p. I-2353, 13 punktą.