Strasbūras, 2008 m. vasario 8 d.

Gerb. ponia B.,

2006 m. sausio 27 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui prieš Europos Komisijos Personalo ir administracijos generalinį direktoratą dėl Jūsų 2005 m. gruodžio 19 d. pastarajam išsiųsto laiško. Šiame rašte minėto generalinio direktorato paklausėte, ar Komisija pervedė „labai dideles lėšas“(1) į privačias banko sąskaitas, kurias turėjo jūsų buvęs vyras, kad finansuotų savo delegaciją Almatoje (Kazachstanas).

2006 m. kovo 8 d. perdaviau skundą Komisijos pirmininkui. Paprašiau Komisijos nuomonės dėl skundo iki 2006 m. gegužės 31 d.

2006 m. birželio 20 d. Komisija pateikė savo nuomonę. 2006 m. birželio 21 d. persiunčiau jį Jums kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2006 m. liepos 3 d.

2006 m. gruodžio 10 d. atsiuntėte man papildomus dokumentus, susijusius su Jūsų skundu.

2007 m. kovo 29 d. paprašiau Komisijos pateikti daugiau informacijos, susijusios su Jūsų skundu, ir iki 2007 m. gegužės 15 d. paprašiau pateikti atsakymą.

2007 m. gegužės 28 d. atsiuntėte man papildomą korespondenciją dėl Jūsų skundo.

Kadangi per nustatytą terminą Komisija nepateikė jokio atsakymo, 2007 m. birželio 12 d. mano tarnybos paskambino Komisijos tarnyboms. 2007 m. birželio 21 d. paprašiau Komisijos pateikti man atsakymą ne vėliau kaip iki 2007 m. liepos 15 d. Apie tai Jums buvo pranešta tos pačios dienos raštu.

2007 m. liepos 17 d. Komisija man atsiuntė atsakymą.

2007 m. liepos 18 d. persiunčiau Jums Komisijos atsakymą su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2007 m. liepos 24 d.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Pagrindiniai faktai: skundas 1139/2005/JMA

2000 m. rugsėjo 12 d. skundo pateikėja pateikė Europos ombudsmenui pirmąjį skundą (Nr. 1139/2000/JMA) prieš Europos Komisiją dėl jos sprendimo pakeisti jos vyro personalo statusą iš „susituokęs“ į „išsiskyręs“ ir dėl susijusių veiksmų pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą, siekiant pašalinti skundo pateikėją iš jos aprėpties.

Ombudsmenas baigė savo tyrimą ir skundas buvo baigtas nagrinėti, nes jį „išnagrinėjo Europos Komisija“, patenkindama skundo pateikėją. 2005 m. rugpjūčio 18 d. ir 2005 m. spalio 10 d. iš skundo pateikėjo buvo gauti dar du raštai, užregistruoti numeriu 1139/2005/JMA.

Pateikti skundą Nr. 313/2006/MF

Skundo pateikėjo teigimu, svarbios faktinės aplinkybės apibendrintai buvo tokios:

2005 m. gruodžio 19 d. skundo pateikėja registruotu laišku nusiuntė laišką Komisijos Personalo ir administracijos generaliniam direktoratui (toliau – GD) dėl to, kad Komisija tariamai pervedė dideles lėšas į privačias banko sąskaitas, kurias turėjo jos buvęs vyras, savo delegacijai Almatoje (toliau – delegacija) finansuoti.

2006 m. sausio 27 d. skundo pateikėjas pateikė skundą ombudsmenui. Ji teigė, kad Komisija neišsiuntė patvirtinimo apie jos 2005 m. gruodžio 19 d. rašto gavimą. Ji taip pat teigė, kad Komisija nepareiškė pozicijos dėl minėtame rašte iškelto klausimo, t. y. teiginio, kad Komisija pervedė labai dideles lėšas į privačias banko sąskaitas, kurias turėjo jos buvęs vyras, kad finansuotų savo delegaciją Almatoje.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Apibendrinant, Komisijos nuomonė dėl skundo buvo tokia:

Dėl pirmojo skundo pateikėjo teiginio Komisija pripažino, kad raštą iš tiesų gavo Personalo ir administracijos GD. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rašto dalykas nepriklausė šio generalinio direktorato kompetencijai, jis buvo nedelsiant vidaus paštu persiųstas OLAF. Komisija taip pat nurodė, kad patikrinus paaiškėjo, jog laiškas niekada nepasiekė OLAF tarnybų ir kad jis, atrodo, buvo prarastas vidaus pašto sistemoje. Komisija išreiškė apgailestavimą, kad skundo pateikėjai nebuvo išsiųstas gavimo patvirtinimas, kuriuo ji buvo informuota, kaip reikalaujama pagal Gero administracinio elgesio kodeksą, kad jos laiškas buvo perskirtas. Komisijos nuomone, taip galėjo būti iš dalies dėl susikaupusio susikaupusio pašto prieš Kalėdų atostogas ir po jų. Komisija atsiprašė skundo pateikėjos ir ombudsmeno dėl šios vidaus administracinės klaidos, susijusios su jos rašto tvarkymu.

Dėl antrojo skundo pateikėjo teiginio Komisija pažymėjo, kad Delegacijai finansuoti pervestos lėšos buvo valdomos pagal jos iždo taisykles. Komisija pareiškė, kad „jokiu atveju“lėšos Komisijos vardu ir jos naudai nebuvo pervestos į jos pareigūnų turimas privačias banko sąskaitas, bet visada į įgaliotų pareigūnų, t. y. delegacijų vadovų, tvarkomas delegacijos vietos banko sąskaitas.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėja savo skundą paliko nepakeistą.

Tolesnis skundo pateikėjo 2006 m. gruodžio 10 d. raštas

2006 m. gruodžio 10 d. skundo pateikėja nusiuntė ombudsmenui dar vieną laišką dėl jos skundo. Ji taip pat pridėjo Komisijos Biudžeto generalinio direktorato pareigūno išduotą pažymą, kurioje šis pareigūnas patvirtino, kad Komisija atliko penkis perkėlimus skundo pateikėjo buvusiam vyrui 1994 m. spalio 7 d., 1995 m. sausio 9 d., 1995 m. gegužės 1 d., 1995 m. kovo 13 d. ir 1995 m. balandžio 3 d.

Ombudsmenas pažymėjo, kad iš pažymos matyti, jog du pirmieji pervedimai, 1994 m. spalio 7 d. ir 1995 m. sausio 9 d., buvo atlikti grynaisiais pinigais skundo pateikėjo buvusiam vyrui. Kiti trys pervedimai buvo atlikti į banko sąskaitą Liuksemburge įsteigtame banke. Pareigūnas patvirtino, kad šie pervedimai buvo skirti delegacijos išlaidoms padengti prieš atidarant Komisijos banko sąskaitą.

Skundo pateikėjas teigė, kad šis sertifikatas, kuris nebuvo pasirašytas ir kuriame nebuvo nurodyta data, negali būti įrodymas, kad Komisija pervedimus atliko ne į privačias banko sąskaitas, priklausančias skundo pateikėjo buvusiam vyrui.

2006 m. gruodžio 10 d. laiške skundo pateikėja taip pat nurodė Liuksemburgo nacionaliniame teisme vykstantį procesą dėl turto, kurį ji turėjo kartu su savo buvusiu sutuoktiniu, padalijimo. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėja pateikė dar vieną prašymą, kad jai būtų suteikta informacija apie jos buvusio vyro darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1994 m. vasario 16 d. iki 1999 m. gegužės 31 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėja nepateikė jokio dokumento savo ieškiniui pagrįsti, ombudsmenas, remdamasis EB sutarties 195 straipsniu, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo išplėsti šį tyrimą, susijusį su šiuo nauju ieškiniu.

Tolesni tyrimai Komisijai skirtas
prašymas pateikti informaciją

Atidžiai išnagrinėjus Komisijos nuomonę, skundo pateikėjos pastabas ir prie jos 2006 m. gruodžio 10 d. rašto pridėtą dokumentą, paaiškėjo, kad būtina atlikti papildomus tyrimus. Todėl ombudsmenas paprašė Komisijos atsakyti į šį klausimą:

„Dėl antrojo skundo pateikėjo teiginio Komisija savo nuomonėje nurodė, kad Delegacijai Almatoje skirtos lėšos niekada nebuvo pervestos į privačias jos pareigūnų banko sąskaitas, bet visada buvo pervestos į delegacijos vietos banko sąskaitas, kurias tvarko įgalioti pareigūnai.

Skundo pateikėjas pateikė dokumentą, kuriame teigiama, kad Komisija tris kartus pervedė tam tikras pinigų sumas į banko sąskaitas Liuksemburge, kurios, matyt, priklausė skundo pateikėjo buvusiam sutuoktiniui.“

Ombudsmenas taip pat paprašė Komisijos pateikti pastabų dėl skundo pateikėjo pateiktų įrodymų.

Komisijos atsakymas

Dublike Komisija nurodė, kad dėl skundo pateikėjo atsiųsto dokumento ji galėjo atlikti išsamesnę paiešką savo istoriniuose archyvuose, kiek tai susiję su teiginiu, kad delegacijos administravimui skirtos sumos buvo pervestos į tam tikras buvusio skundo pateikėjo sutuoktinio banko sąskaitas. Komisija patvirtino, kad nagrinėjamas dokumentas iš tikrųjų yra autentiškas. Siekdama pagrįsti šią aplinkybę, Komisija pridėjo nagrinėjamo dokumento kopiją, kurioje buvo nurodyta data ir kurią pasirašė tuometinis atitinkamos tarnybos vadovas H.

Komisija taip pat nurodė norinti paaiškinti, kad atsakymas į šį klausimą, pateiktas jos pirmojoje nuomonėje dėl skundo, buvo pagrįstas informacija, esančia elektroninėje duomenų bazėje, kuri pradėjo veikti tik 2003 m. Komisija nurodė, kad nors buvo dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad į duomenų bazę būtų įtraukta ankstesnė nei 2003 m. informacija, ne visada atitinkama informacija buvo įtraukta į duomenų bazę. Komisija nurodė, kad buvo rasta papildomos informacijos, iš kurios matyti, kad pagal tuo metu galiojusias finansines taisykles nebuvo neįprasta, kai buvo atidarytos naujos delegacijos, pervesti lėšas į pareigūnų banko sąskaitas laukiant, kol pradės veikti vietos banko sąskaitos.

Baigdama Komisija pareiškė, jog tikisi, kad taip klausimas bus išaiškintas ir kad ji apgailestavo dėl bet kokių nepatogumų, kuriuos sukėlė jos pradiniame atsakyme pateikta informacija.

Kitos skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėja nurodė, kad ji tinkamai atsižvelgė į papildomą Komisijos atsakymą ir turėjo pateikti tik šią pastabą: nors jos buvęs vyras buvo paskirtas į delegaciją 1994 m. rugpjūčio 23 d., paskutinis delegacijos vadovo atliktas pinigų pervedimas į jo privačią banko sąskaitą įvyko 1995 m. gegužės 1 d. Skundo pateikėjo nuomone, delegacijos vadovui prireikė daug laiko atidaryti banko sąskaitą delegacijos vardu.

SPRENDIMĄ

1 Dėl to, kad Komisija tariamai neišsiuntė skundo pateikėjo 2005 m. gruodžio 19 d. rašto gavimo patvirtinimo

1.1 2005 m. gruodžio 19 d. skundo pateikėja registruotu laišku nusiuntė laišką Europos Komisijos Personalo ir administracijos generaliniam direktoratui (toliau - GD) dėl tariamo "labai didelių lėšų"(2) pervedimo, kurį Komisija atliko į privačias banko sąskaitas, priklausančias jos buvusiam vyrui, siekdama finansuoti savo delegaciją Almatoje (toliau - delegacija). Skundo pateikėja teigė, kad Komisija jai neišsiuntė patvirtinimo apie jos 2005 m. gruodžio 19 d. rašto gavimą.

1.2 Savo nuomonėje Komisija pripažino, kad Personalo ir administracijos generalinis direktoratas iš tiesų gavo skundo pateikėjo 2005 m. gruodžio 19 d. laišką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis generalinis direktoratas neprisiėmė atsakomybės už rašto dalyką, jis buvo nedelsiant vidaus paštu perduotas OLAF, kad ši imtųsi veiksmų. Komisija taip pat nurodė, kad atlikus patikrinimą paaiškėjo, jog laiškas niekada nepasiekė OLAF ir kad jis, atrodo, buvo prarastas vidaus pašto sistemoje. Komisija apgailestavo, kad skundo pateikėjai nebuvo išsiųstas gavimo patvirtinimas, kuriuo ji būtų informuota, kad jos laiškas, kaip reikalaujama pagal Gero administracinio elgesio kodeksą, buvo perskirtas. Komisijos nuomone, taip galėjo būti iš dalies dėl susikaupusių laiškų prieš Kalėdų atostogas ir po jų. Komisija atsiprašė skundo pateikėjo ir ombudsmeno už šią vidaus administracinę klaidą, susijusią su skundo pateikėjo rašto tvarkymu.

1.3 Skundo pateikėja savo pastabose šiuo klausimu nepateikė jokių konkrečių pastabų.

1.4 Ombudsmenas norėtų priminti, kad Europos gero administracinio elgesio kodekso (3) 14 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„[k]iekvienas laiškas ar skundas institucijai gauna gavimo patvirtinimą per dvi savaites, išskyrus atvejus, kai per tą laikotarpį galima išsiųsti išsamų atsakymą.“

1.5 Šiuo atveju ombudsmenas pažymi, kad Komisija nenusiuntė skundo pateikėjo 2005 m. gruodžio 19 d. rašto gavimo patvirtinimo dėl i) vidaus administracinės klaidos, susijusios su skundo pateikėjo rašto tvarkymu, nes po jo perdavimo OLAF jo tarnybos niekada negavo, ir ii) susikaupusio susikaupusio susirašinėjimo su laiškais prieš Kalėdų atostogas ir po jų.

1.6 Tačiau ombudsmenas pažymi, kad savo atsakyme Komisija atsiprašė skundo pateikėjo dėl šios vidaus administracinės klaidos.

1.7 Šiomis aplinkybėmis, pripažindamas, kad, deja, nepavyko veiksmingai tvarkyti piliečių susirašinėjimo, ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo toliau tirti šį įtarimą.

2 Dėl tariamo Komisijos pozicijos nepateikimo dėl 2005 m. gruodžio 19 d. skundo pateikėjo laiške iškelto klausimo

2.1 Skundo pateikėja teigė, kad Komisija nepareiškė savo pozicijos dėl 2005 m. gruodžio 19 d. laiške iškelto klausimo, t. y. teiginio, kad Komisija pervedė labai dideles lėšas į jos buvusio vyro privačias banko sąskaitas delegacijai finansuoti.

2.2 Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad jos delegacijai finansuoti pervestos lėšos buvo valdomos pagal jos iždo taisykles. Komisija nurodė, kad „jokiu atveju“lėšos nebuvo pervestos į jos pareigūnų turimas privačias banko sąskaitas, bet visada buvo pervestos į delegacijos vietos banko sąskaitas, kurias institucijos vardu ir jos naudai tvarko įgalioti pareigūnai, t. y. delegacijos vadovai.

2.3 Atidžiai apsvarstęs Komisijos nuomonę, skundo pateikėjo pastabas ir naujus įrodymus, pridėtus prie kito 2006 m. gruodžio 10 d. Todėl ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti pastabas dėl skundo pateikėjo pateiktų įrodymų, t. y. dokumento, kuriame teigiama, kad Komisija tris kartus pervedė tam tikras pinigų sumas į Liuksemburge įsteigto banko sąskaitas, kurios, matyt, priklausė skundo pateikėjo buvusiam sutuoktiniui.

2.4 Savo atsakyme Komisija nurodė, kad dėl skundo pateikėjo pateikto dokumento ji galėjo atlikti išsamesnę savo fizinių istorinių archyvų paiešką, susijusią su skundo pateikėjo teiginiu, kad delegacijos administravimui skirtos sumos buvo pervestos į tam tikras buvusio skundo pateikėjo sutuoktinio banko sąskaitas. Komisija taip pat nurodė norinti paaiškinti, kad atsakymas į šį klausimą, pateiktas jos pirmojoje nuomonėje dėl skundo, buvo pagrįstas informacija, esančia elektroninėje duomenų bazėje, kuri pradėjo veikti tik 2003 m. Komisija nurodė, kad nors buvo dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad į duomenų bazę būtų įtraukta iki 2003 m. buvusi informacija, taip buvo ne visada. Komisija nurodė, kad buvo rasta papildomos informacijos, iš kurios matyti, kad pagal tuo metu galiojusias finansines taisykles nebuvo neįprasta, kai buvo atidarytos naujos delegacijos, taip pervesti lėšas laukiant, kol pradės veikti vietos banko sąskaitos. Komisija padarė išvadą, jog tikisi, kad šiuo paaiškinimu klausimas bus išaiškintas ir kad ji apgailestavo dėl bet kokių nepatogumų, kuriuos sukėlė jos pradiniame atsakyme pateikta informacija.

2.5 Savo pastabose dėl Komisijos atsakymo skundo pateikėja nurodė, kad deramai atsižvelgė į tolesnį Komisijos atsakymą. Ji tik pažymėjo, kad delegacijos vadovui prireikė daug laiko atidaryti naują banko sąskaitą delegacijos vardu.

2.6 Šiuo atveju ombudsmenas pažymi, kad savo pirmojoje nuomonėje dėl skundo Komisija nurodė, kad "jokiu atveju"lėšos institucijos vardu ir jos naudai nebuvo pervestos į jos pareigūnų turimas privačias banko sąskaitas, bet visada į įgaliotų pareigūnų, t. y. delegacijos vadovų, tvarkomas delegacijos vietos banko sąskaitas. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad atsakydama į jo prašymą pateikti papildomos informacijos Komisija nurodė, jog buvo rasta papildomos informacijos, iš kurios matyti, kad pagal tuo metu galiojusias finansines taisykles „nebuvo neįprasta“, kai buvo atidarytos naujos delegacijos, pervesti lėšas į privačias banko sąskaitas, kurias turi jos pareigūnai, laukiant, kol pradės veikti pačios delegacijos vietos banko sąskaitos. Todėl ombudsmenas mano, kad atrodo, jog tarp dviejų Komisijos nuomonių yra tam tikras nenuoseklumas.

2.7 Tačiau ombudsmenas pažymi, kad Komisija išreiškė apgailestavimą dėl nepatogumų, kuriuos sukėlė jos pradiniame atsakyme pateikta klaidinga informacija. Be to, ji paaiškino, kad taip buvo dėl to, kad jos pirminė pozicija pirmajame atsakyme skundo pateikėjui buvo pagrįsta 2003 m. pradėtoje naudoti elektroninėje duomenų bazėje esančia informacija, kuri vėliau pasirodė esanti neišsami. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisija jau priėmė poziciją dėl 2005 m. gruodžio 19 d. skundo pateikėjo laiške iškelto klausimo ir tinkamai išaiškino jame iškeltą klausimą, atsakydama, kad neatmetama galimybė, jog tuo metu naujai įsteigtų delegacijų atveju lėšos buvo pervestos į jos pareigūnų banko sąskaitas, kol bus pradėtos naudoti pačios Komisijos vietos banko sąskaitos.

2.8 Remdamasis šiais argumentais, t. y. Komisijos paaiškinimu dėl 2005 m. gruodžio 19 d. skundo pateikėjo laiške iškelto klausimo ir tuo, kad Komisija išreiškė apgailestavimą dėl nepatogumų, kuriuos sukėlė jos pradiniame atsakyme pateikta informacija, ombudsmenas mano, kad tolesni šio teiginio tyrimai nėra būtini.

2.9 Dėl skundo pateikėjos argumento, pateikto tolesnėse pastabose, kad delegacijos vadovui prireikė daug laiko atidaryti naują banko sąskaitą delegacijos vardu, ombudsmenas mano, kad, kaip nurodė pati skundo pateikėja, šis klausimas yra ne įtarimas, o paprasčiausia pastaba. Todėl šiuo bylos aspektu papildomų tyrimų atlikti nereikia.

3 Išvada

Remiantis ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad nebuvo pagrindo toliau tirti dviejų skundo pateikėjo teiginių. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) Originale prancūzų kalba: „des fonds très importants“.

(2) Žr. 1 išnašą.

(3) Europos gero administracinio elgesio kodeksą galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje (http://www.ombudsman.europa.eu/code/en/default.htm).