Strasbūras, 2007 m. birželio 4 d.

Gerbiamasis X,

2004 m. gruodžio 20 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl Europos Komisijos sprendimo nepratęsti Jūsų pagalbinio darbuotojo sutarties.

2005 m. vasario 4 d. mano tarnybos paskambino jums ir paklausė, ar gavote Komisijos atsakymą į jūsų skunde minimą 2004 m. spalio 7 d. laišką. Tą pačią dieną faksu atsiuntėte 2004 m. gruodžio 21 d. Komisijos atsakymą.

2005 m. vasario 24 d. perdaviau skundą Komisijos pirmininkui.

2005 m. birželio 2 d. paprašėte informacijos apie skundo nagrinėjimo eigą. Per 2005 m. birželio 14 d. pokalbį telefonu mano tarnybos Jus informavo, kad Komisijos nuomonė dar negauta.

2005 m. birželio 20 d. Komisija pateikė savo nuomonę. 2005 m. birželio 21 d. persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas iki 2005 m. liepos 31 d.

2005 m. liepos 20 d. paprašėte pratęsti pastabų pateikimo terminą iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. 2005 m. liepos 21 d. paskambinote mano tarnyboms, kad patvirtintumėte, jog jūsų pastabos bus pateiktos vėliau. 2005 m. rugpjūčio 3 d. atsiuntėte man savo pastabas dėl Komisijos nuomonės.

2006 m. vasario 13 d. paprašiau Komisijos pateikti daugiau informacijos, susijusios su Jūsų skundu. 2006 m. gegužės 10 d. Komisija išsiuntė atsakymą. 2006 m. gegužės 12 d. persiunčiau Jums Komisijos atsakymą su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2006 m. birželio 23 d.

2006 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu laišku paprašėte informacijos apie skundo nagrinėjimo eigą. 2006 m. rugsėjo 13 d. atsakiau, kad kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2006 m. spalio 31 d. jums bus pranešta apie tolesnius veiksmus, kurių bus imtasi dėl jūsų skundo.

2006 m. spalio 10 d. paprašiau Komisijos pateikti daugiau informacijos, susijusios su Jūsų skundu. 2006 m. lapkričio 23 d. Komisija man atsiuntė atsakymą. 2006 m. gruodžio 5 d. persiunčiau Jums šį atsakymą ir paraginau pateikti pastabas iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2006 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku paprašėte pratęsti pastabų pateikimo terminą. 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Jums pranešiau, kad nusprendžiau patenkinti Jūsų prašymą. 2007 m. sausio 11 d. atsiuntėte man savo pastabas.

Rašau tam, kad praneščiau Jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjo teigimu, svarbios faktinės aplinkybės yra šios:

Skundo pateikėjas, neįgalus asmuo, nuo 2001 m. spalio 16 d. iki 2004 m. rugsėjo 15 d. ne visą darbo dieną dirbo pagalbiniu darbuotoju Europos Komisijoje.

2004 m. Komisijos Infrastruktūros ir logistikos biuras Liuksemburge surengė pokalbius, kad įdarbintų sutartininkus pereinamajam laikotarpiui nuo 2004 m. iki 2006 m. Pareiškėjas išlaikė testus ir buvo įtrauktas į tinkamų kandidatų rezervo sąrašą.

2004 m. rugsėjo 14 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo sutartis nebuvo pratęsta pagal naują sutartininko statusą. Skundo pateikėjas manė, kad Komisija nesąžiningai nusprendė nepratęsti jo sutarties. Jo nuomone, jis buvo diskriminuojamas dėl negalios, nes manė, kad visiems jo kolegoms buvo pasiūlyta eiti sutartininko pareigas. Todėl skundo pateikėjas teigė, kad buvo pažeista Tarnybos nuostatų 4 straipsnio 4 dalis, pagal kurią draudžiama bet kokia diskriminacija dėl negalios.

2004 m. spalio 7 d. skundo pateikėjas parašė laišką Infrastruktūros ir logistikos biuro Personalo, statuto ir socialinės politikos direktorato atsakingam vadovui, kuriame oficialiai skundėsi dėl Komisijos sprendimo nepratęsti jo sutarties.

2004 m. gruodžio 20 d. skunde Europos ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė šiuos įtarimus:

1. Komisija nepagrįstai nusprendė nepratęsti jo sutarties.
2. Jis buvo diskriminuojamas dėl negalios, nes visiems jo kolegoms buvo pasiūlyta eiti sutartininko pareigas.

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų pratęsti jo sutartį arba pasiūlyti jam eiti sutartininko pareigas.

Vėliau skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad 2004 m. gruodžio 21 d. atsakyme į skundo pateikėjo 2004 m. spalio 7 d. laišką atsakingas skyriaus vadovas nurodė, kad jis išnagrinės galimybes pasiūlyti jam darbo vietą. Skyriaus vadovas pridūrė, kad jis susisiekė su keliomis tarnybomis, kurios, tikėtina, nesėkmingai samdys skundo pateikėją. Jis taip pat teigė, kad buvęs skundo pateikėjo pagalbinis statusas ir jo sėkmė atliekant sutartininkų testus nereiškia, kad jis automatiškai įgyja teisę gauti sutartininko sutartį.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Apibendrinant, Komisijos nuomonė dėl skundo buvo tokia:

Dėl pirmojo skundo pateikėjo teiginio Komisija rėmėsi Bendrijos teismų praktika, pagal kurią:

„Pagalbinio personalo, kaip apibrėžta kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygose, darbo sutarčiai būdingas laikinumas, nes ji gali būti naudojama tik laikinam pavadavimui arba laikino pobūdžio administracinėms pareigoms, kurios patenkina neatidėliotiną poreikį arba kurios nėra aiškiai apibrėžtos, atlikti. Kadangi šių įdarbinimo sąlygų tikslas yra sudaryti sąlygas nenuolatiniams darbuotojams atlikti pareigas, kurios dėl savo pobūdžio arba dėl to, kad nėra šias pareigas einančio asmens, yra nesaugios, akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis negali būti neteisėtai naudojamasi skiriant tokius darbuotojus į nuolatines pareigas ilgam laikui.“(1)

Skundo pateikėjo sutartis nebuvo pratęsta dėl dviejų priežasčių. Pirma, darbo vieta skyriuje, kuriame dirbo skundo pateikėjas, buvo panaikinta racionalizavus darbo krūvį tarnyboje ir sustabdžius tam tikrą veiklą. Antra, skundo pateikėjui trūko motyvacijos ir jo elgesys buvo nesuderinamas su komandiniu darbu, todėl Komisija negalėjo jo perkelti į kitą tarnybą. 2004 m. birželio 8 d. raštu atsakingas skyriaus vadovas aiškiai informavo skundo pateikėją, kad tuo metu jo pareigos pasikeitė dėl jo netinkamo profesinio elgesio. Šiame rašte skyriaus vadovas taip pat paragino skundo pateikėją tinkamai pasistengti atlikti savo naujas pareigas ir prireikus paprašyti savo vadovų ir kolegų pagalbos ir informacijos.

Dėl antrojo teiginio skundo pateikėjas klaidingai nurodė, kad visiems jo kolegoms po atrankos procedūros buvo pasiūlytas sutartininko etatas. Kiti du kolegos, kurių pavardės buvo įtrauktos į tą patį rezervo sąrašą, į kurį buvo įtraukta skundo pateikėjo pavardė, nebuvo įdarbinti sutartininkais. Be to, 2004 m. gegužės 10 d. laiške Komisija aiškiai informavo skundo pateikėją, kad jo pavardės įtraukimas į rezervo sąrašą nesuteikia jam teisės būti automatiškai įdarbintam sutartininku. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas nepaminėjo ypatingo dėmesio, kurį jis gavo iš vadovaujančių darbuotojų dėl jo gerai žinomos negalios, kai tik jis atvyko į Komisiją ir trejus metus joje dirbo.

Kandidatų, kurių pavardės buvo įtrauktos į rezervo sąrašą, sveikata buvo patikrinta, kad juos būtų galima įdarbinti. Atlikus medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, kad skundo pateikėjo pajėgumai eiti sutartininko pareigas yra rezerviniai. Komisijos nuomone, skundo pateikėjo negalia jau buvo žinoma medicinos tarnybai, nes jis Komisijoje dirbo dvejus metus ir vienuolika mėnesių. Vienintelė pranešimo apie tinkamumą su rezervu pasekmė buvo finansinė, t. y. Komisijos finansinės atsakomybės apribojimas invalidumo ir mirties atvejais, taip pat socialinės apsaugos srityje.

Bet kuriuo atveju skundo pateikėjo pavardė buvo įtraukta į rezervo sąrašą ir jame tebebuvo. Skundo pateikėjui nebuvo pasiūlyta darbo vieta, nes Komisijos Infrastruktūros ir logistikos biure nebuvo darbo vietos, atitinkančios jo profesinius įgūdžius. Iš tiesų, kaip jau minėta 2004 m. gruodžio 21 d. laiške, atsakingas skyriaus vadovas susisiekė su keliomis tarnybomis, kurios galėjo pasamdyti skundo pateikėją, tačiau nesėkmingai. Jei teikiant paslaugą buvo ketinama samdyti sutartininką, atitinkantį skundo pateikėjo profilį, atsakingas skyriaus vadovas įsipareigojo informuoti atitinkamą tarnybą, kad skundo pateikėjas išlaikė Infrastruktūros ir logistikos biuro surengtą atrankos procedūrą.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėjas neatsisakė skundo ir apibendrindamas pateikė šias papildomas pastabas:

2004 m. birželio 8 d. laiške Komisija iš tikrųjų nurodė, kad „[š]iuo muitų pakeitimu atsižvelgiama į nepakankamą profesinį elgesį skirsnyje „Vartotojai, rūšiavimas ir paštas (…)“(2). Skundo pateikėjo nuomone, šis pareiškimas buvo taikomas ne jam asmeniškai, o visiems atitinkamo skyriaus darbuotojams. Nepaisant šio teiginio, skundo pateikėjo kolegoms, kurių profesinės veiklos trukmė atitinkamame skyriuje buvo tokia pati ir kurie išlaikė atrankos procedūrą, buvo pasiūlyta sudaryti sutartį.

Be to, prieš Komisijos pareiškimą dėl netinkamo skundo pateikėjo profesinio elgesio ir po jo niekada nebuvo pateiktas panašus pranešimas. Skundo pateikėjas niekada negavo jokio rašytinio rašto dėl šio neigiamo pareiškimo, susijusio su jo profesiniais įgūdžiais.

Komisija klaidingai nurodė, kad skundo pateikėjas nepaminėjo ypatingo dėmesio, kurį jis gavo iš vadovaujančių darbuotojų dėl jo gerai žinomos negalios. Po 2004 m. birželio 8 d. Komisijos rašto skundo pateikėjas buvo perkeltas į tarnybą „Y“, kurioje darbo sąlygos nebuvo pritaikytos jo negaliai. Prieš pat Komisijai priimant sprendimą perkelti jį į tarnybą Y, jis paprašė, kad jo viršininkas paskirtų jam paprastas administracines pareigas darbo aplinkoje, pritaikytoje jo negaliai ir profesinei patirčiai. Tačiau nei jis, nei medicinos tarnyba, kuri, be to, niekada nebuvo apie tai informuota, nesusitarė dėl jo naujos darbo vietos darbo sąlygų.

Komisija, jos nuomone, nepaminėjo savo 2004 m. liepos 29 d. rašto, kuriame Komisijos Personalo ir administracijos generalinis direktoratas informavo skundo pateikėją, kad buvo pradėta administracinė procedūra dėl jo įdarbinimo sutartininku ir kad institucijos medicinos tarnybos pareigūnas atliko sveikatos patikrinimą, kad patikrintų, ar skundo pateikėjas atitinka fizinio pajėgumo sąlygas, būtinas sutartininko pareigoms eiti. Todėl, skundo pateikėjo nuomone, Komisija parodė tvirtą ketinimą įdarbinti jį sutartininku.

Tolesni tyrimai
Pirmasis prašymas pateikti informaciją, adresuotas Europos Komisijai

Atidžiai apsvarsčius Komisijos nuomonę ir skundo pateikėjo pastabas paaiškėjo, kad būtina atlikti papildomus tyrimus. Todėl ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti jam informaciją šiais klausimais:

„(1) Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad viena iš skundo pateikėjo sutarties neatnaujinimo priežasčių buvo ta, kad skundo pateikėjui trūko motyvacijos ir jo požiūris buvo nesuderinamas su komandiniu darbu. Ar Komisija galėtų nurodyti, kuo remdamasi ji suformavo šią nuomonę?

(2) Atrodo, kad 2004 m. gruodžio 21 d. laiške Komisija informavo skundo pateikėją, kad išnagrinės galimybes pasiūlyti jam darbo vietą. Be to, savo nuomonėje Komisija nurodė, kad ji susisiekė su keliomis tarnybomis, kurios, tikėtina, nesėkmingai samdys skundo pateikėją. Ar Komisija galėtų paaiškinti, kodėl ši informacija buvo pateikta ir kodėl buvo imtasi šių veiksmų, nors Komisija manė, kad skundo pateikėjui trūko motyvacijos ir jo požiūris buvo nesuderinamas su komandiniu darbu?“

Komisijos atsakymas

Savo dublike Komisija apibendrintai nurodė:

(1) Dėl klausimo, susijusio su skundo pateikėjo nemotyvavimu, Komisija priminė, kad 2004 m. gegužės 10 d. skundo pateikėjui, jam sutikus, buvo pavestos naujos užduotys „Y“ tarnyboje. Pareigos buvo pakeistos dėl netinkamo profesinio elgesio skyriuje „Vartotojai, rūšiavimas ir paštas“ ir jo prašymu buvo pakeistos jo pareigos. Be to, be 2004 m. gegužės 10 d. pokalbio, 2004 m. kovo 16 d. ir balandžio 1 d. buvo surengti ankstesni pokalbiai, per kuriuos atitinkamo skyriaus vadovas paskatino skundo pateikėją pagerinti savo pareigų vykdymą. Dėl tos pačios priežasties ir, Komisijos nuomone, be jokių rezultatų 2004 m. birželio 4 d. buvo surengtas dar vienas pokalbis.

Kalbant apie klausimą, susijusį su nuomone, kad skundo pateikėjo elgesys nesuderinamas su komandiniu darbu, atsakingo skyriaus vadovo ir skundo pateikėjo surengtuose pokalbiuose buvo kalbama apie būtinybę pastarajam pagerinti savo pareigų vykdymą ir punktualumą.

(2) Antrasis klausimas buvo susijęs su dviem skirtingais aspektais: pirma, skundo pateikėjos pagalbinės sutarties nepratęsimas ir, antra, tai, kad po atrankos testų laimėjusiam skundo pateikėjui nebuvo pasiūlytas sutartininko etatas.

Kaip jau buvo nurodyta 2005 m. birželio 16 d. pirmojoje Komisijos nuomonėje, skundo pateikėjo sutartis nebuvo pratęsta dėl motyvacijos stokos ir jo elgesio, nesuderinamo su komandiniu darbu.

2004 m. gruodžio 21 d. atsakingo skyriaus vadovo raštu buvo siekiama parodyti, kad jis yra pasirengęs neatimti iš skundo pateikėjo galimybės būti svarstomam, jei atsirastų jo profilį atitinkanti pareigybė.

Šis požiūris buvo susijęs tik su sutartininko pareigybės atrankos procedūra ir jame nebuvo jokio – teigiamo ar neigiamo – skundo pateikėjo paraiškos vertinimo.

Kitos skundo pateikėjo pastabos

Kitose pastabose skundo pateikėjas toliau tvirtino, kad patyrė diskriminaciją dėl negalios. Jis pakartojo, kad nėra jokio rašytinio dokumento, kuriuo Komisija būtų pagrindusi savo pareiškimą, susijusį su tariamu netinkamu profesiniu elgesiu tarnyboje .. Skundo pateikėjas taip pat domėjosi, kodėl, jei jo profesinis elgesys buvo nepakankamas, kaip nurodė Komisija, jam buvo pasiūlyta kelis kartus pratęsti sutartį iki 2004 m. rugsėjo mėn.

Dėl antrojo Komisijai skirto prašymo pateikti informaciją

2006 m. spalio 10 d. ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti jam informaciją šiais klausimais:

„Prie 2004 m. gruodžio 20 d. skundo pridėtame rašte (priedas „F“) skundo pateikėjas pateikė šiuos pareiškimus (pabraukta papildomai):

(…) Le 16/12/2002 ou vers cette date, une crise survient pakabukas mon service. Le Service médical est requis et me prend en charge užpilkite un repos dans leurs locaux. (…) Le chef vient me trouver en se fâchant car j’ai été inconscient et cette situation aurait pu lui coûter sa place. () Le chef vient me trouver en se fâchant car j’ai été inconscient et cette situation aurait pu lui coûter sa place. (…) Raktiniai žodžiai

(…) Malgré ma volonté de trouver une autre place que j’avais expliquée à mon H.o.U et suite à la note du 8.6, je me trouve actuellement au JMO -1 dans le service (…). J’ai informé le Service médical et j’ai demandé si avec la maladie de [ …], il n’y avait pas de problème (les poussières et les cartouches d’encre).

Le H.o.U. est descendu le 6.8, fâché, en précisant qu’il en avait marre de moi et il m’a reproché ce qui suit:

1) je ne dois pas aller me plaindre au Service Médical,

2) je fais trop de fautes dans mon travail,

3) je signe mon entrée à des moments non corrects,

4) mes collègues ne voulaient plus travailler avec moi (depuis le 10.10.2002, j’étais seul au JMO 1 et depuis le 10.6.2004 avec Mr.X.)

Le même jour, j’ai reçu ma lettre de renvoi.

Ar Komisija galėtų pateikti pastabų dėl pabrauktų pirmiau nurodyto pranešimo dalių ir jų galimos svarbos šiam skundui?“

Komisijos atsakymas

Dublike Komisija nurodė, kad skundo pateikėjo prie skundo pridėtame rašte pateikti faktiniai teiginiai neatitinka tikrovės. Komisija paragino su šiais pareiškimais susijusius pareigūnus pateikti pastabas dėl jų. Pareigūnai oficialiai užginčijo skundo pateikėjo pareiškimus.

Dėl skundo pateikėjo pirmojo pareiškimo: „(…) Le chef vient me trouver en se fâchant car j’ai été inconscient et cette situation aurait pu lui coûter sa place. (…)“, skundo pateikėjo viršininkas, skyriaus „Naudotojai“ vadovas, vienareikšmiškai tai neigė. Priešingai, skundo pateikėjo viršininkas nurodė, kad jis visada išreiškė susirūpinimą skundo pateikėju, kai dirbo savo skyriuje.

Dėl skundo pateikėjo papildomo pareiškimo „Le H.o.U. est descendu le 6.8, fâché, en précisant qu’il en avait marre de moi et il m’a reproché ce quisuit (…)“ atitinkamas pareigūnas neigė, kad buvo nusiminęs, ir nurodė, kad, kiek jis prisimena pokalbį, kurį nurodė skundo pateikėjas, įvyko dalyvaujant kitiems asmenims. Šis pareigūnas pabrėžė, kad, priešingai, nei savo rašte teigė skundo pateikėjas, jis visada ragino jį kreiptis į medicinos tarnybą kilus bet kokiam su jo liga susijusiam rūpesčiui.

Dėl skundo pateikėjo pareiškimo, susijusio su tariamu „pranc. lettre de renvoi“, Komisija nurodė, kad šiuo raštu skundo pateikėjas tiesiog informuojamas, kad jo sutartis nustos galioti 2004 m. rugsėjo 15 d. Komisijos nuomone, šio rašto negalima laikyti atleidimo raštu.

Kitos skundo pateikėjo pastabos

Kitose pastabose skundo pateikėjas pripažino, kad Komisija neprivalėjo pratęsti pagalbinio darbuotojo sutarties. Tačiau jis pakartojo savo argumentą, kad jo sutartis buvo pratęsta devynis kartus ir kad jis patyrė diskriminaciją, palyginti su jo kolegomis, kuriems buvo pasiūlyta nauja sutartis ir kurie išlaikė tuos pačius atrankos testus. Skundo pateikėjas rėmėsi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (3) ir Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-53/04 (4). Skundo pateikėjo nuomone, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija neįrodė, kad jis nebuvo diskriminuojamas, kai nusprendė nesiūlyti jam sutartininko pareigybės. Jis pažymėjo, kad jam nebuvo suteikta jokia apsauga dėl negalios ir kad jo terminuota darbo sutartis turėjo būti pakeista į neterminuotą darbo sutartį pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus.

SPRENDIMĄ

1 Ombudsmeno tyrimo apimtis

1.1 Skundo pateikėjas, neįgalus asmuo, nuo 2001 m. spalio 16 d. iki 2004 m. rugsėjo 15 d. ne visą darbo dieną dirbo pagalbiniu darbuotoju Europos Komisijoje. 2004 m. Komisijos Infrastruktūros ir logistikos biuras Liuksemburge surengė pokalbius, kad įdarbintų sutartininkus pereinamajam laikotarpiui nuo 2004 m. iki 2006 m. Skundo pateikėjas išlaikė testus ir buvo įtrauktas į tinkamų laureatų sąrašą. 2004 m. rugsėjo 14 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo sutartis nebuvo pratęsta pagal naują sutartininko statusą. Skunde Europos ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nesąžiningai nusprendė nepratęsti jo sutarties ir kad jis buvo diskriminuojamas dėl negalios, nes visiems jo kolegoms buvo pasiūlyta eiti sutartininko pareigas. Jis teigė, kad Komisija turėtų pratęsti jo sutartį arba pasiūlyti jam eiti sutartininko pareigas.

1.2 Ombudsmenas pažymi, kad savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas iškėlė papildomų klausimų, kurie nebuvo įtraukti į pradinį skundą. Skundo pateikėjas teigė, kad 2004 m. birželio mėn. jis buvo perkeltas į kitą tarnybą, nors darbo sąlygos ten nebuvo pritaikytos jo negaliai ir apie jas Komisijos medicinos tarnyba nepranešė ir dėl jų nesusitarė.

1.3 Ombudsmenas mano, kad iškeldamas šiuos klausimus skundo pateikėjas neketino pateikti papildomų įtarimų. Bet kuriuo atveju ombudsmeno statuto 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „[n]egalima teikti ombudsmenui skundų, susijusių su Bendrijos institucijų ir įstaigų bei jų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo išnaudojo visas galimybes pateikti vidaus administracinius prašymus ir skundus, visų pirma Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras “. Tarnybos nuostatų 90 straipsnis pagalbiniams darbuotojams taikomas pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 73 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad neatrodo, jog skundo pateikėjas iš anksto iškėlė šiuos klausimus Komisijai, ombudsmenas negalėtų nagrinėti jokių įtarimų, susijusių su šiais klausimais, kol skundo pateikėjas nenustatė, kad jis išnaudojo visas vidaus teisių gynimo priemones, kurias jam suteikė Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos.

2 Dėl tariamai neteisingo Komisijos sprendimo nepratęsti skundo pateikėjo sutarties

2.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nesąžiningai nusprendė nepratęsti jo sutarties (5).

2.2 Savo nuomonėje Komisija rėmėsi Bendrijos teismų praktika, pagal kurią "pagalbinio darbuotojo darbo sutarčiai, kaip apibrėžta kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygose, būdingas nesaugumas laiko atžvilgiu, nes ji gali būti naudojama tik laikinam pavadavimui arba laikino pobūdžio administracinių pareigų, kurios tenkina neatidėliotiną poreikį arba nėra aiškiai apibrėžtos, vykdymui. Kadangi šių įdarbinimo sąlygų tikslas – pasirūpinti, kad nenuolatiniai darbuotojai atliktų pareigas, kurios dėl savo pobūdžio arba dėl to, kad nėra šias pareigas einančio asmens, yra nesaugios, akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis negali būti neteisėtai naudojamasi skiriant tokius darbuotojus į nuolatines pareigas ilgam laikui.“

Komisija taip pat nurodė, kad skundo pateikėjo sutartis nebuvo pratęsta dėl dviejų priežasčių. Pirma, darbo vieta skyriuje, kuriame dirbo skundo pateikėjas, buvo panaikinta racionalizavus darbo krūvį tarnyboje ir sustabdžius tam tikrą veiklą. Antroji priežastis buvo ta, kad skundo pateikėjui trūko motyvacijos ir jo elgesys buvo nesuderinamas su komandiniu darbu, todėl Komisija negalėjo jo perkelti į kitą tarnybą.

2.3 Savo pastabose skundo pateikėjas nurodė, kad 2004 m. birželio 8 d. laiške Komisija nurodė, jog "keičiant pareigas atsižvelgiama į netinkamą profesinį elgesį skyriuje "Vartotojai, rūšiavimas ir paštas (…)".(6) Skundo pateikėjo nuomone, šis teiginys buvo taikomas ne jam asmeniškai, o visiems atitinkamo skyriaus darbuotojams. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad prieš Komisijos pareiškimą ar po jo niekada nebuvo pateiktas panašus pranešimas ir kad jis niekada negavo jokio rašytinio rašto dėl šio neigiamo pareiškimo, susijusio su jo profesiniais įgūdžiais.

2.4 Išnagrinėjęs Komisijos nuomonę ir skundo pateikėjo pastabas, ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti jam papildomos informacijos dviem klausimais. Pirma, jis paklausė Komisijos, kokiu pagrindu ji nusprendė, kad skundo pateikėjas neturi motyvacijos ir jo požiūris nesuderinamas su komandiniu darbu. Antra, jis paprašė Komisijos paaiškinti, kodėl, jei ji mano, kad skundo pateikėjas neturi motyvacijos ir jo elgesys nesuderinamas su komandiniu darbu, 2004 m. gruodžio 21 d. laišku ji jį informavo, kad išnagrinės galimybes pasiūlyti jam darbo vietą, ir susisiekė su keliomis tarnybomis, kurios galėjo įdarbinti skundo pateikėją.

2.5 Savo atsakyme Komisija apibendrintai priminė, kad 2004 m. gegužės 10 d. skundo pateikėjui, sutikus, buvo pavestos naujos užduotys „Y“ tarnyboje. Komisijos teigimu, šis pareigų pasikeitimas įvyko dėl netinkamo jo profesinio elgesio skirsnyje „Vartotojai, rūšiavimas ir paštas“ ir buvo atliktas skundo pateikėjo prašymu pakeisti jo pareigas. Komisijos nuomone, atsakingo skyriaus vadovo ir skundo pateikėjo surengtuose pokalbiuose buvo kalbama apie būtinybę pastarajam pagerinti savo pareigų vykdymą ir punktualumą. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad 2004 m. gruodžio 21 d. atsakingo skyriaus vadovo raštu buvo siekiama parodyti jo pasirengimą neatimti iš skundo pateikėjo galimybės būti svarstomam, jei atsirastų jo profilį atitinkanti pareigybė. Komisijos nuomone, šis požiūris buvo susijęs tik su sutartininko pareigybės atrankos procedūra ir jame nebuvo jokio – teigiamo ar neigiamo – skundo pateikėjo prašymo vertinimo.

2.6 Kitose pastabose skundo pateikėjas pakartojo savo nuomonę, kad nebuvo jokio rašytinio dokumento, kuriuo Komisija būtų pagrindusi savo pareiškimą, susijusį su tariamu jo netinkamu profesiniu elgesiu.

2.7 Ombudsmenas pažymi, kad pagal Bendrijos teismų praktiką kandidatai, kurių pavardės yra įtrauktos į tinkamų laureatų sąrašą, neįgijo teisės būti paskirti į atitinkamą laisvą darbo vietą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jie „(…) tik atitinka reikalavimus ir neturi teisės būti paskirti“(7). Remiantis Bendrijos teismų praktika, ši taisyklė a fortiori taikoma įdarbinant sutartininkus, nes sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba šiuo atžvilgiu turi didesnę diskreciją atrinkti kandidatus(8). Be to, ombudsmenas pažymi, kad 2004 m. gegužės 10 d. laiške, kuriuo skundo pateikėjas buvo informuotas, kad jo pavardė įtraukta į sutartininkų įdarbinimo rezervo sąrašą, Komisija atkreipė skundo pateikėjo dėmesį į tai, kad „(…) tai, kad sėkmingai dalyvavote atrankos procedūroje, nereiškia, kad Komisija privalo jį įdarbinti“.

2.8 Dėl šios bylos ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas nuo 2001 m. spalio 16 d. dirbo Komisijoje pagal papildomą sutartį, kuri buvo kelis kartus pratęsta. 2004 m. balandžio 30 d. Komisija patvirtino devintą skundo pateikėjo sutarties pratęsimą keturiems su puse mėnesio, t. y. iki 2004 m. rugsėjo 15 d. 2004 m. rugsėjo 14 d. raštu atsakingas skyriaus vadovas informavo skundo pateikėją, kad jo sutartis nustos galioti 2004 m. rugsėjo 15 d.

2.9 Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad 2004 m. rugsėjo 15 d. baigėsi skundo pateikėjo pagalbinės sutarties galiojimas.

2.10 Ombudsmenas pažymi, kad, kaip nusprendė Bendrijos teismai, pagalbinėms sutartims būdingas nesaugumas laiko atžvilgiu. Todėl, atsižvelgdama į tai ir neturėdama jokių ypatingų aplinkybių, Komisija neprivalėjo pratęsti skundo pateikėjos sutarties, net jei ji anksčiau kelis kartus pratęsė šią sutartį.

2.11 Komisija paaiškino, kad skundo pateikėjo sutartis nebuvo pratęsta dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl to, kad buvo nušalinta atitinkama pareigybė ir kad skundo pateikėjui trūko motyvacijos ir jis laikėsi su komandiniu darbu nesuderinamo požiūrio. Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas neginčijo pirmosios Komisijos nurodytos priežasties. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad skundo pateikėjas teigia, jog Komisijos sprendimas nepratęsti jo sutarties buvo nesąžiningas, ombudsmenas mano, kad jis turi išnagrinėti antrąją Komisijos nurodytą priežastį.

2.12 Dėl Komisijos argumento, kad skundo pateikėjas neturėjo motyvacijos ir jo elgesys buvo nesuderinamas su komandiniu darbu, ombudsmenas pažymi, kad Komisija surengė kelis pokalbius su skundo pateikėju (2004 m. kovo 16 d., balandžio 1 d. ir birželio 4 d.), kuriuose paskatino jį pagerinti savo pareigų atlikimą ir punktualumą. Skundo pateikėjas to neginčijo.

2.13 Be to, 2004 m. birželio 8 d. laiške Komisija pateikė pastabas, iš kurių matyti, kad ji nėra visiškai patenkinta skundo pateikėjo veikla, ir dar kartą paprašė jo pasistengti pagerinti padėtį. Šiame rašte Komisija konkrečiau nurodė:

„Po mūsų 2004 m. gegužės 10 d. ir birželio 4 d. pokalbių patvirtinu, kad nuo šiol jūsų darbas apims šias užduotis: (…) Raktiniai žodžiai

(...) Šiuo pareigų pakeitimu atsižvelgiama į netinkamą profesinį elgesį skirsnyje "Vartotojai, rūšiavimas ir paštas´" ir į jūsų norą atlikti paprastas administracines užduotis. Kviečiu jus dėti reikiamas pastangas, kad jūsų naujos užduotys būtų vykdomos patenkinamai, ir paprašyti kolegų bei vadovų pagalbos ir informacijos, kurios, jūsų nuomone, jums reikia. Linkiu jums visokeriopos sėkmės naujame darbe“(9).

Ombudsmenas mano, kad net jei jis visiškai neatmetė galimybės, kad nuoroda į „nepakankamumą skirsnyje „Vartotojai, rūšiavimas ir paštas“taip pat galėjo būti susijusi su kitais asmenimis, akivaizdu, kad tai buvo ir paties skundo pateikėjo veiklos rezultatų komentaras.

2.14 Dėl skundo pateikėjo argumento, kad prieš Komisijos pareiškimą ar po jo niekada nebuvo pateiktas panašus pranešimas ir kad jis niekada negavo jokių rašytinių pastabų, kuriose būtų išreikštas neigiamas jo darbo įvertinimas, ombudsmenas pažymi, kad iš 2004 m. kovo 16 d., balandžio 1 d. ir birželio 4 d. Kaip minėta, skundo pateikėjas to neginčijo. Šiomis aplinkybėmis tai, kad apie šiuos vertinimus skundo pateikėjui nebuvo pranešta raštu, neturi reikšmės šiam tyrimui.

2.15 Dėl atsakingo skyriaus vadovo 2004 m. gruodžio 21 d. laiško ombudsmenas pažymi, kad šis laiškas suformuluotas taip:

„Man gerai žinoma jūsų padėtis ir turėjau ryšių su tomis tarnybomis, kurios gali pasiūlyti jums sutartininko pareigybę, tačiau nesėkmingai.

Suprantu jūsų nusivylimą dėl to, kad jums nebuvo pasiūlyta sutartininko pareigybė, tačiau galiu tik patvirtinti, kad nei ankstesnis jūsų, kaip pagalbinio darbuotojo, statusas pagal terminuotą sutartį, nei jūsų sėkmė vykdant sutartininko įdarbinimo atrankos procedūrą nesuteikia jums teisės automatiškai gauti sutartininko sutartį.

Užtikrinu, kad tuo atveju, jei tarnyba ketina įdarbinti jūsų profilio asmenį, nedvejodama pranešiu, kad išlaikėte OIL organizuotą atrankos procedūrą (10).

2.16 Ombudsmenas mano, kad paaiškinimai dėl šio rašto, kuriuos Komisija pateikė savo atsakymuose į prašymus pateikti papildomos informacijos, ir ypač jos pareiškimas, kad šiuo raštu buvo siekiama parodyti atsakingo skyriaus vadovo pasirengimą neatimti iš skundo pateikėjo galimybės būti svarstomam, jei atsirastų jo profilį atitinkančių pareigybių, atrodo pagrįsti. Atitinkamame rašte nėra teiginio, kad skundo pateikėjo darbas atitiko visus Komisijos lūkesčius.

2.17 Skundo pateikėjas taip pat rėmėsi tuo, kad Komisija devynis kartus pratęsė jo, kaip pagalbinio darbuotojo, sutartį. Ombudsmenas sutinka, kad sprendimas pratęsti darbo sutartį paprastai nepriimamas, nebent darbdavys yra patenkintas darbuotojo darbu. Tačiau, kaip minėta pirmiau, skundo pateikėjas neginčija, kad per 2004 m. kovo 16 d., balandžio 1 d. ir birželio 4 d. vykusius pokalbius jam buvo pasakyta, kad jis turi pagerinti savo veiklą. Atrodo, kad 2004 m. balandžio 30 d. Komisija patvirtino paskutinį skundo pateikėjo sutarties pratęsimą. Šiomis aplinkybėmis šis paskutinis pratęsimas neįrodo, kad Komisija buvo patenkinta skundo pateikėjo darbu. Priešingai, ji taip pat gali būti aiškinama taip, kad Komisija, nors ir nepatenkinta skundo pateikėjo veikla, paprasčiausiai norėjo suteikti jam dar vieną galimybę pagerinti savo veiklą.

2.18 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė savo teiginio, kad Komisija nesąžiningai nusprendė nepratęsti jo sutarties. Todėl ombudsmenas nenustatė jokio netinkamo Komisijos administravimo, susijusio su šiuo įtarimu.

3 Dėl kaltinimo, kad ieškovas patyrė diskriminaciją dėl negalios

3.1 Skundo pateikėjas teigė, kad jis buvo diskriminuojamas dėl negalios, nes visiems jo kolegoms buvo pasiūlyta eiti sutartininko pareigas.

3.2 Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad kiti du kolegos, kurių pavardės buvo įtrauktos į tą patį rezervo sąrašą, į kurį buvo įtraukti skundo pateikėjai, nebuvo įdarbinti sutartininkais. Dėl to, kad, atlikus kandidatų medicininę apžiūrą, skundo pateikėjo tinkamumas eiti sutartininko pareigas buvo patvirtintas tik su išlyga, Komisija pažymėjo, kad Komisijos medicinos tarnyba jau žinojo apie skundo pateikėjo negalią, nes jis Komisijoje dirbo dvejus metus ir vienuolika mėnesių. Komisija teigė, kad vienintelė pranešimo apie tinkamumą su rezervu pasekmė buvo finansinė, t. y. Komisijos finansinės atsakomybės apribojimas invalidumo ir mirties atvejais, taip pat socialinės apsaugos srityje. Ji pabrėžė, kad skundo pateikėjo pavadinimas bet kuriuo atveju buvo įtrauktas į rezervo sąrašą ir vis dar jame yra. Komisija paaiškino, kad skundo pateikėjui nebuvo pasiūlyta darbo vieta, nes Komisijos Infrastruktūros ir logistikos biure nebuvo darbo vietos, atitinkančios jo profesinius įgūdžius.

3.3 Ombudsmenas primena, kad nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principas yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, įtvirtintas EB sutarties 13 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje. Šis principas taip pat pakartotas Tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „draudžiama bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl (...) negalios (...). (...)“. Pagal Bendrijos teismų praktiką(11) vienodo požiūrio arba nediskriminavimo principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, nebent toks vertinimas yra objektyviai pateisinamas, t. y. grindžiamas objektyviais kriterijais.

3.4 Šiuo atveju ombudsmenas pažymi, kad Infrastruktūros ir logistikos tarnyba surengė pokalbius, siekdama įdarbinti sutartininkus. Po šių pokalbių skundo pateikėjas buvo įtrauktas į atitinkamą rezervo sąrašą. Ombudsmenas mano, kad vien tai, jog skundo pateikėjui nebuvo pasiūlyta darbo vieta, savaime ir nesant jokio kito elemento negali būti galimos diskriminacijos įrodymas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad skundo pateikėjo trūkumas netrukdė Komisijai 2001 m. pasiūlyti jam sutartį ir kelis kartus ją pratęsti. Svarbiausia, kad Komisija nurodė, o skundo pateikėjas tam neprieštaravo, kad kiti du laureatai, kurių pavardės buvo tame pačiame rezervo sąraše, taip pat negavo pasiūlymo sudaryti sutartininko sutartį.

3.5 Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas padarė išvadą, kad nėra prima facie diskriminacijos įrodymų. Tačiau ombudsmenas pažymėjo, kad skundo pateikėjas kartu su savo skundu pateikė 2004 m. gruodžio 20 d. raštą, kurio turinys, atrodo, leidžia manyti, kad skundo pateikėjo trūkumas galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurių jo sutartis nebuvo pratęsta. Savo nuomonėje Komisija šio pranešimo nenagrinėjo. Atsižvelgdamas į skundo pateikėjo teiginio rimtumą, ombudsmenas nusprendė, kad reikia išnagrinėti minėto pranešimo turinį. Todėl 2006 m. spalio 10 d. ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti jam savo nuomonę svarbiais klausimais, paminėtais 2004 m. gruodžio 20 d. pranešime.

3.6 Dublike Komisija nurodė, kad skundo pateikėjo prie skundo pridėtame rašte pateikti faktiniai teiginiai neatitinka tikrovės. Komisija paragino su šiais pareiškimais susijusius pareigūnus pateikti pastabas dėl jų. Komisijos teigimu, šie pareigūnai oficialiai užginčijo skundo pateikėjo pareiškimus.

3.7 Savo pastabose dėl šio atsakymo skundo pateikėjas pripažino, kad Komisija neprivalėjo pratęsti pagalbinio darbuotojo sutarties. Tačiau jis nurodė 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis ir Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-53/04. Skundo pateikėjo nuomone, Komisija neįrodė, kad jis nebuvo diskriminuojamas, kai nusprendė nesiūlyti jam sutartininko pareigybės. Jis teigė, kad jam nebuvo suteikta jokia apsauga dėl negalios ir kad jo terminuota darbo sutartis turėjo būti pakeista į neterminuotą darbo sutartį pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus.

3.8 Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas nepateikė pastabų dėl Komisijos atsakymo dėl to, kad, Komisijos nuomone, jo 2004 m. gruodžio 20 d. rašte pateikti pareiškimai neatitiko tikrovės. Skundo pateikėjas taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo nuomonę, kad buvo diskriminuojama. Ombudsmenas mano, kad nei 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB, nei Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-53/04 šiomis aplinkybėmis nėra svarbūs. Ir direktyva, ir sprendimas susiję su klausimu, ar paeiliui sudarant trumpalaikes darbo sutartis gali būti užmegzti ilgalaikiai darbo santykiai. Tačiau tai yra klausimas, kurio šioje byloje nei savo pastabose Komisijai, nei skunde ombudsmenui neiškėlė skundo pateikėjas. Bet kuriuo atveju nei iš direktyvos, nei iš sprendimo nematyti, kad tais atvejais, kai pateikiamas kaltinimas diskriminacija dėl negalios, įrodinėjimo pareiga visada turėtų tekti darbdaviui.

3.9 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog patyrė diskriminaciją dėl negalios.

3.10 Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo, susijusio su šiuo skundo aspektu.

4 Skundo pateikėjo teiginiai

4.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų pratęsti jo sutartį arba pasiūlyti jam eiti sutartininko pareigas.

4.2 Komisija nepareiškė nuomonės dėl skundo pateikėjo teiginių.

4.3 Atsižvelgdamas į 2.18 ir 3.10 punktuose pateiktas išvadas, ombudsmenas mano, kad šie reikalavimai turi būti atmesti.

5 Išvada

Remiantis ombudsmenės atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) 1985 m. liepos 12 d. Sprendimas Maag prieš Komisiją, 43/84, Rink. p. 2581.

(2) Ombudsmeno tarnybų vertimas iš originalo prancūzų kalba: "Ce changement de travail tient compte de l'insuffisance des prestations à la section "Huissiers, Tri Courrier" (…)".

(3) OL L 175, 1999, p. 43.

(4) 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Marrosu ir Sardino, C-53/04, Rink. p. I-7213.

(5) Ombudsmenas supranta, kad skundo pateikėjas teigia, jog Komisija nesąžiningai nusprendė nepratęsti jo sutarties pagal naują sutartininko statusą.

(6) Ombudsmeno tarnybų vertimas iš originalo prancūzų kalba: "Ce changement de travail tient compte de l'insuffisance des prestations à la section "Huissiers, Tri Courrier" (…)".

(7) Žr. 1991 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Pérez-Mínguez Casariego prieš Komisiją, T-1/90, Rink. p. II-143. Taip pat žr. Tarnybos nuostatų 30 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „paskyrimų tarnyba nusprendžia, kurį iš šių [tinkamų] kandidatų paskirti į laisvas darbo vietas“.

(8) Žr. bylą T-217/96 Fabert-Goossens prieš Komisiją [1998] Rink. VT p. I-A-607 ir II-1841.

(9) Ombudsmeno tarnybų vertimas iš originalo prancūzų kalba: "Comme suite à nos entretiens des 10 mai et 4 juin 2004, je vous confirme que votre travail comprendra dorénavant les tâches suivantes: (…) Ce changement de travail tient compte de l'insuffisance des prestations à la section "Huissiers, Tri, Courrier" et du souhait que vous avez exprimé, à savoir exécuter des tâches administratives simples. Je vous pakviesti à faire les effort nécessaires pour donner satisfaction dans vos nouvelles tâches et à demander à vos collègues et vos supérieurs l'aide et les informations dont vous estimez avoir besoin. Je vous souhaite plein succès dans votre futur travail".

(10) Ombudsmeno tarnybų vertimas iš originalo prancūzų kalba: „(…) je suis bien informé de votre situation et j’ai eu des contacts avec les services susceptibles de pouvoir vous offrir un contrat d’agent contractuel, mais sans résultats. Tout en comprenant votre déception de ne pas vous voir engager comme agent contractuel, je ne peux que vous confirmer que ni votre statut antérieur d’agent auxiliaire à contrat de durée déterminée ni votre réussite à la sélection pour agents contractuels ne vous ouvre droit à l’octroi automatique d’un contrat d’agent contractuel. Soyez rassuré que si un service cherchait quelqu’un avec votre profil, je n’hésiterai pas lui signaler le fait que vous avez réussi la sélection organisée par l’OIL“.

(11) Žr., pvz., 1997 m. gruodžio 12 d.