# Europos ombudsmeno sprendimas dėl skundo OI/1/2003/ELB prieš Europos Komisiją
- Autorius: Europos ombudsmenas
- Data : null
- [URL](https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/2423)
---
Strasbūras, 2004 m. lapkričio 11 d.
Gerb. pirmininke,
Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 195 straipsnį Europos ombudsmenas yra įgaliotas savo iniciatyva atlikti tyrimus dėl galimų netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje.
2003 m. spalio 31 d. jums pranešiau, kad pagal minėtą nuostatą nusprendžiau pradėti vidaus ginčų sprendimo procedūrų, kuriomis gali naudotis į Komisiją deleguoti nacionaliniai ekspertai, tyrimą.
2004 m. sausio 26 d. Komisija išsiuntė atsakymą.
2004 m. gegužės 24 d. pateikiau Komisijai rekomendacijos projektą. 2004 m. liepos 30 d. Komisija atsiuntė man savo išsamią nuomonę dėl šio rekomendacijos projekto.
Dabar rašau, kad praneščiau jums tyrimo savo iniciatyva rezultatus.
PRAŠYMAS
--------
**Tyrimo priežastys**
Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 195 straipsnį Europos ombudsmenas yra įgaliotas savo iniciatyva atlikti tyrimus dėl galimų netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Pagal šią nuostatą 2003 m. spalio 31 d. pradėjau vidaus ginčų sprendimo procedūrų, kuriomis gali naudotis į Komisiją deleguoti nacionaliniai ekspertai, tyrimą. Tyrimo priežastys yra tokios.
*Vidaus ginčų sprendimo procedūros ir skundai Europos ombudsmenui*
Ombudsmeno statuto 2.4 ir 2.8 straipsniuose reikalaujama, kad prieš pateikiant skundą ombudsmenui būtų taikomi atitinkami administraciniai metodai ir kad ombudsmenui nebūtų teikiamas skundas, susijęs su Bendrijos institucijų ir įstaigų bei jų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo išnaudojo visas galimybes pateikti vidaus administracinius prašymus ir skundus, visų pirma Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras, ir baigėsi terminai, per kuriuos institucija turi pateikti atsakymus.
Šių nuostatų tikslas -- suteikti atitinkamai Bendrijos institucijai ar įstaigai galimybę pačiai išspręsti problemas prieš įsikišant Europos ombudsmenui.
*Deleguotieji nacionaliniai ekspertai*
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai yra nacionaliniai arba tarptautiniai valstybės tarnautojai arba privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys, laikinai dirbantys Europos institucijose. Pagal Komisijos priimtas deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles[(1)](#(1)){#Footnote1} jie lieka darbdavio tarnyboje visą delegavimo laikotarpį ir jiems toliau moka tas darbdavys. Nepaisant to, jie iš Komisijos gauna išmokas, kuriomis padengiamos jų ekspatriacijos išlaidos.
Du deleguotieji nacionaliniai ekspertai pateikė skundą Europos ombudsmenui (skundas 495/2003/ELB). Tikrindamas, ar skundas atitinka ombudsmeno statute nustatytas priimtinumo sąlygas, ombudsmenas išnagrinėjo komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles, tačiau nenustatė jokios jų nuostatos dėl galimų ginčų sprendimo. Todėl nekilo klausimo, ar tokios procedūros taikymas galėtų būti „tinkamas administracinis požiūris" Ombudsmeno statuto 2 straipsnio 4 dalies tikslais.
Ombudsmenas taip pat išnagrinėjo galimą Tarnybos nuostatų 90 straipsnio aktualumą. Ombudsmenas primena, kad dėl Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, gali prašyti Paskyrimų tarnybos priimti su juo susijusį sprendimą. Jame taip pat nurodyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali Paskyrimų tarnybai pateikti skundą dėl jo nenaudai priimto akto. Ombudsmenas padarė preliminarią išvadą, kad 90 straipsnis komandiruotiems nacionaliniams ekspertams netaikomas.
Todėl ombudsmenas pradėjo tyrimą ir informavo Komisiją apie skundą ir savo preliminarią išvadą dėl 90 straipsnio. Savo nuomonėje dėl skundo Komisija nepateikė pastabų dėl preliminarios išvados ir nepranešė ombudsmenui apie jokią kitą procedūrą, kurią skundo pateikėjai galėjo taikyti tais klausimais, dėl kurių jie pateikė skundą ombudsmenui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nežino, kad egzistuoja kokia nors vidaus procedūra galimiems deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir Komisijos ginčams spręsti.
*Galima vidaus ginčų sprendimo procedūros vertė*
Valstybių narių ombudsmenų patirtis ir apskritai tai, kad veiksminga vidaus ginčų sprendimo procedūra leidžia viešajai įstaigai pačiai išspręsti didelę dalį problemų, prireikus imantis taisomųjų veiksmų arba paaiškinant savo poziciją skundo pateikėjui.
Deleguotųjų nacionalinių ekspertų atveju tokia procedūra galėtų būti naudinga patiems ekspertams:
* suteikti greitas, paprastas ir ekonomiškai efektyvias priemones sunkumams spręsti ir prireikus žalos atlyginimui gauti;
* skatinti didesnį įtraukties jausmą;
* įgalėjimo jausmo skatinimas; ir
* užtikrinti, kad į jų skundus būtų žiūrima rimtai ir kad jie būtų nagrinėjami tinkamai, teisingai ir nešališkai.
Komisijai taip pat būtų naudinga procedūra, pagal kurią būtų galima:
* būti greita ir veiksminga sunkumų sprendimo priemonė;
* skatinti gerus vidaus santykius ir komunikaciją;
* skatinti teigiamą požiūrį į administraciją; ir
* pabrėžti trūkumus ir sritis, kurias būtų galima patobulinti.
**Informacija, kurios prašoma atliekant tyrimą savo iniciatyva**
Todėl ombudsmenas maloniai paprašė Komisijos informuoti jį:
> ar ji gauna deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundus dėl klausimų, susijusių su jų delegavimu, ir kaip tokie skundai nagrinėjami;
>
> ar ji norėtų į deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.
Ombudsmeno tyrimas dėl skundo 495/2003/ELB tęsiamas atskirai.
**Komisijos nuomonė**
Komisijos nuomonę galima apibendrinti taip:
Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, gali prašyti Paskyrimų tarnybos priimti su juo susijusį sprendimą. Jame taip pat nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali pateikti paskyrimų tarnybai skundą dėl jo nenaudai priimto akto. Kaip ombudsmenas jau nusprendė, Tarnybos nuostatų 90 straipsnis komandiruotiems nacionaliniams ekspertams netaikomas, nes jiems netaikomi Tarnybos nuostatai, o jų gaunamos išmokos nėra grindžiamos Tarnybos nuostatais.
2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendime (C(2002)1559) su pakeitimais, padarytais 2003 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimu (C(2003)406), nustatytos į Komisiją komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomos taisyklės.
Minėto sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į Komisiją komandiruoti nacionaliniai ekspertai lieka savo darbdavio tarnyboje visą delegavimo laikotarpį ir jiems ir toliau turi mokėti tas darbdavys. Todėl Komisija ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai nėra saistomi jokiais statutiniais ar kitais darbo santykiais. Vis dėlto Komisijos sprendime nustatytos deleguotųjų nacionalinių ekspertų teisės ir pareigos, įskaitant teisę gauti tam tikras išmokas.
++Dėl pirmojo ombudsmeno klausimo++
Komisija gauna deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundus ir tyrimus su jų delegavimu susijusiais klausimais. Komisijos tarnybos laikėsi neoficialių galimų ginčų sprendimo ir atsakymo į užklausas būdų, kad būtų išvengta galimų ginčų paaštrėjimo ir paaštrėjimo.
Komisija užtikrina, kad deleguotieji nacionaliniai ekspertai galėtų naudotis:
> 1) tarnybos, į kurią jie deleguojami, hierarchija;
>
> 2) Personalo ir administracijos generalinio direktorato (DG ADMIN) tarnyba, atsakinga už komandiruotus nacionalinius ekspertus. Tarnyba valdo visus į Komisijos tarnybas komandiruotus nacionalinius ekspertus ir sprendžia bendras problemas, su kuriomis susiduria komandiruoti nacionaliniai ekspertai.
Be to, Komisija užmezgė gerus santykius su CLENAD, kuri yra deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams atstovaujanti asociacija. CLENAD reguliariai rengia susitikimus su kompetentingomis Komisijos tarnybomis, kuriuose keliami klausimai ir nagrinėjamos problemos.
Prireikus atsakinga DG ADMIN tarnyba susisiekia su kitais Komisijos departamentais, kad rastų iškilusių problemų sprendimą.
Atsižvelgiant į šiuos įvairius komunikacijos kanalus ir neoficialų galimų ginčų sprendimo mechanizmų pobūdį, skundų skaičius nėra užfiksuotas.
Kalbant apie ginčų sprendimo apimtį, etapus ir kanalus, teisinė padėtis šiuo metu nėra visiškai aiški, ypač dėl to, kad minėtame 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendime nenumatyta skundų nagrinėjimo procedūra.
++Dėl antrojo ombudsmeno klausimo++
Komisija mano, kad ji veikia visapusiškai laikydamasi galiojančio Komisijos sprendimo, taikomo į Komisiją komandiruotiems nacionaliniams ekspertams.
Vis dėlto, atsižvelgdama į ombudsmeno pateiktus argumentus, Komisija yra pasirengusi į kitą esminę šio sprendimo peržiūrą įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo. Atsižvelgiant į Ombudsmeno statuto 2.4 ir 2.8 straipsnius, tokia nuostata taip pat turėtų užkirsti kelią ombudsmenui pateikti skundus, kol dar neišnaudotos visos galimybės išspręsti problemą vidaus administracinėmis priemonėmis.
Rekomendacijos projektas
------------------------
2004 m. gegužės 24 d. ombudsmenas, vadovaudamasis ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Komisijai šį rekomendacijos projektą:
Komisija turėtų patvirtinti skundų nagrinėjimo procedūrą, skirtą galimiems deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir Komisijos ginčams spręsti.
Šis rekomendacijos projektas buvo grindžiamas šiais argumentais:
++*Deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundų nagrinėjimo procedūra*++
1 Deleguotieji nacionaliniai ekspertai yra nacionaliniai arba tarptautiniai valstybės tarnautojai arba privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys, laikinai dirbantys Europos institucijose. Pagal taisykles, kurias Komisija priėmė 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu(2), deleguotieji nacionaliniai ekspertai visą delegavimo laikotarpį lieka savo darbdavio tarnyboje ir jam toliau moka atlyginimą. Nepaisant to, jie iš Komisijos gauna išmokas, kuriomis padengiamos jų ekspatriacijos išlaidos.{#Footnote2}
Nagrinėdamas dviejų deleguotųjų nacionalinių ekspertų pateiktą skundą (skundas 495/2003/ELB), ombudsmenas išnagrinėjo taikytinas taisykles, tačiau nenustatė jokios jų nuostatos dėl galimų ginčų sprendimo. Todėl ombudsmenas maloniai paprašė Komisijos informuoti jį:
> ar ji gauna deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundus dėl klausimų, susijusių su jų delegavimu, ir kaip tokie skundai buvo nagrinėjami;
>
> ar ji norėtų į deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.
2 Komisija patvirtina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis netaikomas deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, nes jiems netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir jų gaunamos išmokos nėra pagrįstos Pareigūnų tarnybos nuostatais.
Komisijos teigimu, jos tarnybos laikėsi neoficialių galimų ginčų sprendimo ir atsakymo į užklausas būdų, kad išvengtų galimų ginčų paaštrėjimo ir paaštrėjimo.
Komisija pripažįsta, kad, kalbant apie ginčų sprendimo apimtį, etapus ir būdus, teisinė padėtis šiuo metu nėra visiškai aiški, juo labiau kad 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendime nenumatyta skundų nagrinėjimo procedūra.
Komisija teigia, kad ji yra pasirengusi per kitą esminį minėto sprendimo persvarstymą įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.
3 Ombudsmenas pažymi, kad Komisija pripažįsta, jog teisinė padėtis, susijusi su ginčų sprendimo apimtimi, veiksmais ir kanalais, nėra visiškai aiški. Ombudsmenas pažymi, kad dėl tokio aiškumo trūkumo gali būti sunkiau užtikrinti visapusišką ir teisingą Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatytos teisės į gerą administravimą taikymą deleguotųjų nacionalinių ekspertų atveju. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė naudotis aiškia teisės aktais nustatyta procedūra turėtų papildyti, o ne pakeisti neoficialius galimų ginčų sprendimo ir atsakymo į tyrimus būdus, kad būtų išvengta galimų ginčų paaštrėjimo ir paaštrėjimo.
4 Ombudsmenas taip pat pažymi, kad pati Komisija numato imtis taisomųjų veiksmų ir kad ji yra pasirengusi kitą kartą iš esmės persvarstydama savo 2002 m. balandžio 30 d. sprendimą įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.
5 Ombudsmenas palankiai vertina teigiamą Komisijos požiūrį šiuo klausimu, tačiau pažymi, kad Komisija nenustatė tikslaus veiksmų tvarkaraščio. Ombudsmenas primena, kad pagal Gero administracinio elgesio kodekso 17 straipsnį protingo termino nesilaikymas yra netinkamo administravimo forma. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad yra pagrindo pateikti rekomendacijos Komisijai projektą, kad ji turėtų patvirtinti skundų nagrinėjimo procedūrą galimiems deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir Komisijos ginčams spręsti.
**Išsami Komisijos nuomonė**
Išsamią Komisijos nuomonę galima apibendrinti taip:
Komisija pritaria ombudsmeno rekomendacijos projektui.
Komisijos Personalo ir administracijos generalinis direktoratas (DG ADMIN) jau pradėjo Sprendimo[(3),](#(3)){#Footnote3} nustatančio nacionalinių ekspertų delegavimo į Komisijos tarnybas taisykles, peržiūrą.
Komisija vertina, kurias galiojančio Komisijos sprendimo nuostatas reikia pakeisti, kad būtų užtikrintas tam tikrų nuostatų suderinamumas su 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiais peržiūrėtais Tarnybos nuostatais. Dėl šio vertinimo kyla sudėtingų teisinių klausimų, visų pirma susijusių su galimu deleguotųjų nacionalinių ekspertų teisių ir pareigų pritaikymu prie, pvz., peržiūrėtų Tarnybos nuostatų 11--26 straipsnių nuostatų. Šiame bendrame kontekste bus pasiūlyta priimti skundų nagrinėjimo procedūrą, skirtą galimiems deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir Komisijos ginčams spręsti.
Bus atidžiai įvertintas galimas iš dalies keičiančio sprendimo poveikis biudžetui.
Kai pasirengimas ADMIN generaliniame direktorate baigiamas, vėlesniais etapais reikia konsultuotis su Nacionalinių ekspertų ryšių komitetu (CLENAD), išsamiai konsultuotis su visais Komisijos generaliniais direktoratais ir informuoti valstybes nares, kad dokumentas būtų pakankamai parengtas prieš kolegijai priimant galutinį sprendimą.
Tikimasi, kad šie būtini parengiamieji veiksmai prieš priimant iš dalies keičiantį sprendimą užtruks 8 mėnesius. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad šis tvarkaraštis galėtų būti pakeistas atsižvelgiant į naujosios Komisijos prioritetus. Šiuo metu manoma, kad skundų nagrinėjimo procedūra galėtų būti priimta iki 2005 m. kovo mėn.
SPRENDIMĄ
---------
**1 Deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundų nagrinėjimo procedūra**
1.1 Deleguotieji nacionaliniai ekspertai yra nacionaliniai arba tarptautiniai valstybės tarnautojai arba privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys, laikinai dirbantys Europos institucijose. Pagal taisykles, kurias Komisija priėmė 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu(4), deleguotieji nacionaliniai ekspertai visą delegavimo laikotarpį lieka savo darbdavio tarnyboje ir jam toliau moka atlyginimą. Nepaisant to, jie iš Komisijos gauna išmokas, kuriomis padengiamos jų ekspatriacijos išlaidos.{#Footnote4}
Nagrinėdamas dviejų deleguotųjų nacionalinių ekspertų pateiktą skundą (skundas 495/2003/ELB), ombudsmenas išnagrinėjo taikytinas taisykles, tačiau nenustatė jokios jų nuostatos dėl galimų ginčų sprendimo. Todėl ombudsmenas maloniai paprašė Komisijos informuoti jį:
> ar ji gauna deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundus dėl klausimų, susijusių su jų delegavimu, ir kaip tokie skundai buvo nagrinėjami;
>
> ar ji norėtų į deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.
1.2 Komisija patvirtina, kad Tarnybos nuostatų 90 straipsnis komandiruotiems nacionaliniams ekspertams netaikomas, nes jiems netaikomi Tarnybos nuostatai, o jų gaunamos išmokos nėra pagrįstos Tarnybos nuostatais.
Komisijos teigimu, jos tarnybos laikėsi neoficialių galimų ginčų sprendimo ir atsakymo į užklausas būdų, kad išvengtų galimų ginčų paaštrėjimo ir paaštrėjimo.
Komisija pripažįsta, kad, kalbant apie ginčų sprendimo apimtį, etapus ir būdus, teisinė padėtis šiuo metu nėra visiškai aiški, juo labiau kad 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendime nenumatyta skundų nagrinėjimo procedūra.
Komisija teigia, kad ji yra pasirengusi per kitą esminį minėto sprendimo persvarstymą įtraukti tinkamą nuostatą dėl galimų ginčų sprendimo.
1.3 Ombudsmenas palankiai įvertino teigiamą Komisijos atsakymą, tačiau pažymėjo, kad Komisija nenustatė tikslaus veiksmų tvarkaraščio. Primindamas, kad protingo termino nesilaikymas yra netinkamo administravimo forma, 2004 m. gegužės 24 d. ombudsmenas, vadovaudamasis ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Komisijai rekomendacijos projektą. Rekomendacijos projekte buvo numatyta, kad Komisija turėtų patvirtinti skundų nagrinėjimo procedūrą galimiems deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir Komisijos ginčams spręsti.
1.4 Išsamioje nuomonėje Komisija informavo ombudsmeną, kad ji pritaria jo rekomendacijos projektui, ir nurodė, kad iki 2005 m. kovo mėn. gali būti priimta deleguotųjų nacionalinių ekspertų skundų nagrinėjimo procedūra.
**2 Išvada**
2.1 Remdamasis savo tyrimais, ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija pritarė ombudsmeno rekomendacijos projektui ir kad priemonės, kurių ėmėsi Komisija jam įgyvendinti, yra patenkinamos, nes Komisija jau patvirtino veiksmų tvarkaraštį, kuris atrodo pagrįstas.
2.2 Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.
Nuoširdžiai Jūsų,
P. Nikiforos DIAMANDOUROS
*** ** * ** ***
[(1)](#Footnote1){#(1)} 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas (C(2002)1559), pakeistas 2003 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimu (C(2003)406).
[(2)](#Footnote2){#(2)} 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas (C(2002)1559), pakeistas 2003 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimu (C(2003)406).
[(3)](#Footnote3){#(3)} 2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimas dėl 2002 m. balandžio 30 d. Sprendimo C(2002)1559 pakeitimo, iš dalies pakeistas 2003 m. sausio 31 d. Sprendimu C(2003) 406, nustatančiu nacionalinių ekspertų delegavimo į Komisiją taisykles.
[(4)](#Footnote4){#(4)} 2002 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas (C(2002)1559), pakeistas 2003 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimu (C(2003)406).