Strasbūras,
2005 m. gruodžio 15 d.

Gerbiamas pone M.,

2004 m. lapkričio 11 d. jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui, kuriame teigėte, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo jūsų skundų dėl to, kad Graikijos valdžios institucijos nepripažino jūsų chemijos inžinieriumi, remdamosi jūsų, kaip medžiagų inžinieriaus, profesine kvalifikacija, įgyta Jungtinėje Karalystėje, ir ypač dėl to, kad Komisijos pateiktas Direktyvos 89/48/EEB aiškinimas jūsų atveju buvo pernelyg supaprastintas.

2004 m. gruodžio 20 d. perdaviau skundą Europos Komisijos pirmininkui. 2004 m. balandžio 5 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2005 m. gegužės 30 d.

2005 m. lapkričio 15 d. Jūsų buvo paprašyta elektroniniu paštu paaiškinti ombudsmenui, ar pateikėte ieškinį Graikijos teismui dėl Graikijos valdžios institucijų atsisakymo pripažinti Jus chemijos inžinieriumi. 2005 m. lapkričio 23 d. elektroniniu laišku Jūs informavote mane, kad pateikėte Graikijos Valstybės Tarybai ieškinį dėl Tarybos sprendimo Nr. 64/2003 dėl aukštojo mokslo diplomų profesinio lygiavertiškumo pripažinimo, susijusio su Jūsų byla, panaikinimo. Gavęs prašymą iš Graikijos Valstybės Tarybos gavau šio ieškinio kopiją.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus. Siekiant išvengti nesusipratimų, svarbu priminti, kad EB sutartimi ombudsmenui suteikiami įgaliojimai tirti galimus netinkamo administravimo atvejus tik Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Europos ombudsmeno statute konkrečiai nustatyta, kad jokia kita institucija ar asmuo negali pateikti skundo ombudsmenui. Todėl ombudsmeno tyrimas dėl Jūsų skundo buvo nukreiptas į tai, kad būtų išnagrinėta, ar Komisijos veikloje būta netinkamo administravimo atvejų.

Konkurentė

2001 m. gruodžio 6 d. skundo pateikėjas kompetentingai Graikijos institucijai – Aukštojo mokslo diplomų profesinio lygiavertiškumo pripažinimo tarybai (SAEI) – pateikė prašymą pripažinti jo teisę Graikijoje verstis chemijos inžinieriaus profesija remiantis Jungtinėje Karalystėje (JK) įgytais aukštojo mokslo diplomais ir profesine kvalifikacija. Sprendimu Nr. 64/2003 SAEI atmetė pirmiau minėtą skundo pateikėjo paraišką, nes skundo pateikėjas nebuvo įgijęs profesinės kvalifikacijos, būtinos norint dirbti pagal cheminio inžinieriaus profesiją Jungtinėje Karalystėje. 2002 m. liepos 12 d. ir 2002 m. rugsėjo 18 d. laiškais skundo pateikėjas pateikė skundą Europos Komisijai dėl to, kad Graikija pažeidė jo teises pagal EB sutartį ir 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos [1] (Direktyva 89/48/EEB) Graikijoje verstis chemijos inžinieriaus profesija remiantis Jungtinėje Karalystėje įgytais aukštojo mokslo diplomais ir profesinėmis kvalifikacijomis. Po išsamaus skundo pateikėjo ir Komisijos susirašinėjimo 2003 m. liepos 10 d. laišku Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo bylos medžiagoje nėra įrodymų apie tariamą Bendrijos teisės pažeidimą, nes, nors iš Jungtinės Karalystės „Inžinerijos tarybos“ atsiųsto dokumento matyti, kad skundo pateikėjas turi reikiamą kvalifikaciją, kad Jungtinėje Karalystėje galėtų verstis „medžiagų inžinieriaus“, kurio specializacija – polimerų mokslas ir technologijos, profesija, tame pačiame dokumente nenurodyta, kad a) veiklos, kurią apima „medžiagų inžinieriaus“ profesija, apimtis yra lygiavertė veiklai, atitinkančiai „chemijos inžinieriaus“ profesiją Jungtinėje Karalystėje; arba b) kad skundo pateikėjas turi reikiamą kvalifikaciją verstis cheminių medžiagų inžinieriaus profesija Jungtinėje Karalystėje. Šiuo atžvilgiu 2003 m. vasario 19 d. rašte, adresuotame skundo pateikėjui, Komisija paminėjo, kad, remiantis JK Chemijos inžinierių instituto ir Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija, skundo pateikėjo įtraukimas į JK „Chartered Chemical Engineer“ sąrašą tikriausiai palengvintų jo profesinės kvalifikacijos pripažinimą Graikijoje.

2004 m. rugsėjo 13 d. ir 2004 m. spalio 12 d. laiškais skundo pateikėjas ginčijo tai, kaip Komisija jo atveju aiškino ir taikė Bendrijos teisę, iš esmės teigdamas, kad a) atsižvelgiant į tai, jog Jungtinės Karalystės Inžinerijos taryba, kuri reglamentuoja inžinieriaus profesiją Jungtinėje Karalystėje, patvirtino, kad jis „turi teisę užsiimti reglamentuojama medžiagų inžinieriaus profesija, kurios specializacija– polimerų mokslas ir technologijos“, ir kad „ pirmiau nurodytas profesinis pripažinimas prilygsta chemijos inžinieriaus profesiniam pripažinimui“, jo profesija turėtų būti laikoma lygiaverte / lygiaverte „chemijos inžinieriaus“ profesijai; ir b) jis turėjo teisę būti pripažintas Graikijoje „chemijos inžinieriumi, kurio specializacija – medžiagų mokslas ir technologijos“. Skundo pateikėjas nurodė, kad jo kolega studentas, turintis lygiai tokią pačią akademinę kvalifikaciją ir profesines teises Jungtinėje Karalystėje kaip ir jis pats, buvo taip pripažintas.

2004 m. spalio 20 d. atsakyme Komisija patvirtino, kad ji negali imtis jokių tolesnių veiksmų dėl skundo pateikėjo atvejo, pažymėdama, kad a) Direktyvoje 89/48/EEB "inžinieriaus profesija" neturi būti laikoma viena profesija, nes ji apima daug skirtingų specializacijų, kurios įvairiose valstybėse narėse skiriasi; b) Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nepatvirtino, kad skundo pateikėjas Jungtinėje Karalystėje buvo visiškai kvalifikuotas chemijos inžinierius; c) 2003 m. gegužės 23 d. Jungtinės Karalystės Inžinerijos tarybos laiške tik patvirtinta, kad skundo pateikėjas turi teisę verstis medžiagų inžinieriaus profesija Jungtinėje Karalystėje ir kad jo profesinis pripažinimas prilygsta chemijos inžinieriaus profesiniam pripažinimui, o tai nereiškia, kad abiejų profesijų veiklos sritis yra ta pati arba kad skundo pateikėjas turi teisę verstis chemijos inžinieriaus profesija Jungtinėje Karalystėje; d) dėl skundo pateikėjo pateikto argumento, kad kiti medžiagų inžinieriai Graikijoje buvo pripažinti cheminių medžiagų inžinieriais, kurių specializacija - medžiagų mokslas ir technologijos, šiuo pagrindu be papildomos informacijos nebuvo galima nustatyti jokios diskriminacijos, atsižvelgiant į tai, kad i) tai, kad Graikijos valdžios institucijos šiems asmenims suteikė akademinį jų kvalifikacijų pripažinimą, nepatenka į Direktyvos 89/48 taikymo sritį ir negali turėti įtakos šios direktyvos aiškinimui; ir ii) 2002 m. liepos 22 d. skundo pateikėjo laiške buvo nurodyta, kad šie asmenys taip pat verčiasi kitomis profesijomis, susijusiomis su medžiagų inžinieriaus profesija.

Vėliau, 2004 m. lapkričio 11 d., skundo pateikėjas pateikė skundą Europos ombudsmenui (2), kuriame teigė, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo jo minėtų skundų dėl to, kad Graikijos valdžios institucijos nepripažino jo cheminių medžiagų inžinieriumi dėl jo profesinės kvalifikacijos, įgytos Jungtinėje Karalystėje kaip medžiagų inžinieriaus, ir ypač dėl to, kad Komisijos pateiktas Direktyvos 89/48/EEB aiškinimas jo atveju buvo pernelyg supaprastintas.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

2005 m. kovo 18 d. nuomonėje Komisija apibendrintai pateikė šias pastabas dėl skundo pateikėjos atvejo. Direktyvos 89/48/EEB tikslas – leisti asmeniui, turinčiam valstybėje narėje reikiamą kvalifikaciją verstis profesine veikla, užsiimti ta pačia profesija kitoje valstybėje narėje. Graikijoje polimerų inžinieriaus profesija neegzistuoja, tačiau yra platesnė chemijos inžinieriaus profesija. Jungtinėje Karalystėje egzistuoja abi profesijos. Skundo pateikėjas kreipėsi į Graikijos valdžios institucijas prašydamas pripažinti jo teisę Graikijoje verstis chemijos inžinieriaus profesija. Nustatyti profesijų atitiktį valstybėse narėse yra ypač sudėtinga užduotis inžinerijos srityje, nes yra daug šakų, kurias valstybės narės organizuoja skirtingai ir kurios gali būti laikomos skirtingomis profesijomis. Tokiais sudėtingais atvejais Komisijos tarnybos neturi techninės kompetencijos, būtinos nustatyti, kuri profesija valstybėje narėje A atitinka profesiją, kuria specialistas norėtų užsiimti valstybėje narėje B. Kadangi kompetencija organizuoti profesijas priklauso valstybėms narėms, ši analizė gali būti grindžiama tik kompetentingų nacionalinių institucijų pateikta informacija.

Kalbant apie skundo pateikėjo atvejį, 2003 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške Jungtinės Karalystės cheminių medžiagų inžinierių institutas nurodė, kad „akademinės kvalifikacijos ir kompetencijos bei mokymo ir patirties, kurių reikia norint užsiregistruoti Medžiagų instituto profesionaliu nariu, standartas yra panašus į standartą, kurio reikalaujama norint užsiregistruoti IChemE atestuotu cheminių medžiagų inžinieriumi. Tačiau norint užsiregistruoti kaip atestuotam chemijos inžinieriui, gali reikėti įgyti kvalifikaciją kitame dalyke ir įgyti kompetenciją, mokymą ir patirtį kitoje srityje. Chemijos inžinerija yra įvairi profesija, o "Chartered Chemical Engineers" dirba daugelyje skirtingų sričių, ir gali būti, kad kažkas, kuris dirba kaip "polimerų inžinierius", gali būti laikomas "Chartered Chemical Engineer". Remiantis šiais paaiškinimais, Graikijos valdžios institucijos manė, kad skundo pateikėjas Jungtinėje Karalystėje nebuvo kvalifikuotas kaip „chemijos inžinierius“, todėl pagal Direktyvą 89/48/EEB jis neturėjo teisės į tai, kad jo kvalifikacija būtų pripažinta siekiant Graikijoje verstis chemijos inžinieriaus profesija. Atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės valdžios institucijų pateiktą informaciją, Komisija nustatė, kad šiuo atveju Bendrijos teisė nebuvo pažeista. Dėl skundo pateikėjo argumento, kad jis buvo diskriminuojamas, nes kiti medžiagų inžinieriai, turintys lygiai tokią pačią akademinę kvalifikaciją ir profesines teises Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje buvo pripažinti chemijos inžinieriais, kurių specializacija – medžiagų mokslas ir technologijos, Komisija pakartojo tai, ką ji pažymėjo 2004 m. spalio 20 d. laiške (žr. d punktą).

Skundo pateikėjo pastabos

Skundo pateikėjas pateikė išsamias ir detalias pastabas (2005 m. gegužės 30 d.) dėl Komisijos nuomonės, nurodydamas, kad ji pažeidė ir netinkamai taikė Direktyvą 89/48, remdamasis šiais argumentais:

a) Graikija netinkamai įgyvendino Direktyvą 89/48;

b) Komisijos atsakymas į minėtą jo argumentą, kad Graikijos valdžios institucijos jį diskriminavo, buvo pagrįstas klaidingu jo 2002 m. liepos 22 d. laiško supratimu;

c) Inžinieriaus, kurio specializacija – polimerinių medžiagų mokslas ir technologijos, profesija Graikijoje egzistuoja kaip reglamentuojama profesija, kaip apibrėžta Direktyvoje 89/48/EEB, ir Komisija turėjo nuspręsti, kad SAEI privalėjo išnagrinėti, kuri iš devynių Graikijos teisės aktuose numatytų inžinieriaus specializacijų yra artimiausia jo bendrai profesinei kvalifikacijai, ir priskirti jį prie šią specializaciją turinčių inžinierių;

d) Licencija dirbti pagal reglamentuojamą chemijos inžinieriaus profesiją Jungtinėje Karalystėje nėra būtina sąlyga, kad Graikijos valdžios institucijos pripažintų jo, kaip (chemijos) polimerų inžinieriaus, profesinę kvalifikaciją;

e) Pirmiau minėtą 2003 m. vasario 7 d. Jungtinės Karalystės chemijos inžinierių instituto elektroninį laišką Komisija neteisingai aiškino ir perdavė jam tik 2004 m. spalio mėn., taip pažeisdama jo teisę į gynybą;

f) Chemijos inžinierius ir polimerų inžinierius nėra dvi visiškai skirtingos profesijos Jungtinėje Karalystėje ir, kaip aiškiai pasiūlė JK chemijos inžinierių institucija, polimerų inžinierius gali būti įregistruotas kaip atestuotas chemijos inžinierius, jei jis atitinka institucijos reikalavimus;

g) Komisija netiesiogiai pritarė Graikijos valdžios institucijų reikalavimui užtikrinti jo diplomų akademinį lygiavertiškumą kaip būtiną sąlygą jo kvalifikacijų profesiniam lygiavertiškumui pripažinti; ir

h) Komisija klaidingai neatsižvelgė į tai, kad SAEI neatsižvelgė į jo profesinę patirtį Graikijoje kaip į atsvaros veiksnį.

Be to, savo pastabose pareiškėjas teigia, kad darant prielaidą, jog jo atvejis nepatenka į Direktyvos 89/48 taikymo sritį, Komisija turėjo pripažinti, kad SAEI turėjo pripažinti jo profesinę kvalifikaciją pagal EB sutarties 43 ir 47 straipsnius, kaip juos išaiškino Teisingumo Teismas bylose 340/89 Vlassopoulou (3), C-319/92 Haim (4) ir C-238/98 Hocsman (5). Apibendrindamas skundo pateikėjas pažymi, kad turėtų būti laikoma, jog Komisija sąmoningai leidosi apgaudinėjama SAEI, nes pati Komisija pripažino, kad ji rėmėsi tik informacija, kurią jai pateikė kompetentingos institucijos, „labai supaprastintai“ aiškindamos direktyvos principus ir nuostatas, kurias ji priėmė jo atveju, taigi ir inžinieriaus profesijos atžvilgiu, ir akivaizdžiai pažeisdama nediskriminavimo principą.

Tolesni tyrimai

2002 m. liepos 12 d. laiške Komisijai skundo pateikėjas, be kita ko, nurodė, kad jei SAEI nuspręstų atmesti jo 2001 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl teisės Graikijoje verstis chemijos inžinieriaus profesija pripažinimo, jis užginčytų tokio sprendimo teisėtumą Graikijos teismuose. Todėl 2005 m. lapkričio 15 d. skundo pateikėjo buvo paprašyta elektroniniu paštu paaiškinti ombudsmenui, ar jis pateikė ieškinį Graikijos teismui dėl jo minėto prašymo atmetimo. Vėliau 2005 m. lapkričio 23 d. elektroniniu laišku skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad jis Graikijos Valstybės Tarybai pateikė ieškinį dėl SAEI sprendimo Nr. 64/2003 panaikinimo (registracijos numeris 6348, 2003 9 2). Tame pačiame elektroniniame laiške skundo pateikėjas pažymėjo, kad Graikijos Valstybės Taryba savo sprendimuose Nr. 4753/1997 ir 2070/1999 jau nagrinėjo jo atvejį, teigdama, kad taikytina Direktyva 89/48/EEB. Skundo pateikėjas taip pat nurodė manantis, kad Komisijos įsikišimas galėtų būti veiksminga priemonė Graikijos valdžios institucijų savivalei jo atveju panaikinti ir kad Valstybės Taryba nenagrinėtų, ar Komisija vykdė savo, kaip EB sutarties sergėtojos, įsipareigojimus.

Jo prašymu ombudsmenas iš Graikijos Valstybės Tarybos gavo skundo pateikėjo pateikto pirmiau minėto ieškinio kopiją. Šiame ieškinyje skundo pateikėjas ginčija SAEI sprendimo Nr. 64/2003 teisėtumą, nurodydamas Direktyvos 89/48 pažeidimą ir netinkamą taikymą, remdamasis šiais argumentais:

a) Graikija netinkamai įgyvendino Direktyvą 89/48;

b) Inžinieriaus, kurio specializacija – polimerinių medžiagų mokslas ir technologijos, profesija Graikijoje egzistuoja kaip reglamentuojama profesija, kaip apibrėžta Direktyvoje 89/48/EEB, ir SAEI turėjo išnagrinėti, kuri iš devynių Graikijos teisės aktuose numatytų inžinieriaus specializacijų buvo artimiausia jo bendrai profesinei kvalifikacijai, ir priskirti jį prie šios specializacijos inžinieriaus;

c) Licencija dirbti pagal reglamentuojamą chemijos inžinieriaus profesiją Jungtinėje Karalystėje nėra būtina sąlyga, kad Graikijos valdžios institucijos pripažintų jo, kaip (chemijos) polimerų inžinieriaus, profesinę kvalifikaciją;

d) Skundžiamas sprendimas grindžiamas Jungtinės Karalystės chemijos inžinierių institucijos dokumentu, kuris jam nebuvo perduotas pažeidžiant jo teisę į gynybą;

e) Chemijos inžinierius ir polimerų inžinierius nėra dvi visiškai skirtingos profesijos Jungtinėje Karalystėje;

f) Skundžiamame sprendime negali būti reikalaujama, kad jo diplomų akademinis lygiavertiškumas būtų būtina sąlyga jo kvalifikacijos profesiniam lygiavertiškumui pripažinti; ir

g) SAEI neatsižvelgė į jo profesinę patirtį Graikijoje kaip į atsvaros veiksnį.

Be to, skundo pateikėjas teigia, kad darant prielaidą, jog jo atvejis nepatenka į Direktyvos 89/48 taikymo sritį, SAEI turėjo pripažinti jo profesinę kvalifikaciją pagal EB sutarties 43 ir 47 straipsnius, kaip išaiškino Teisingumo Teismas bylose 340/89 Vlassopoulou (6), C-319/92 Haim (7) ir C-238/98 Hocsman (8).

SPRENDIMĄ

1 Įtariamas netinkamas skundo pateikėjo Komisijai pateikto skundo dėl pažeidimo nagrinėjimas

1.1 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas kompetentingai Graikijos institucijai - Aukštojo mokslo diplomų profesinio lygiavertiškumo pripažinimo tarybai (SAEI) - pateikė prašymą pripažinti jo teisę Graikijoje verstis chemijos inžinieriaus profesija remiantis Jungtinėje Karalystėje (JK) įgytais aukštojo mokslo diplomais ir profesinėmis kvalifikacijomis. Sprendimu Nr. 64/2003 SAEI atmetė pirmiau minėtą skundo pateikėjo paraišką, nes skundo pateikėjas nebuvo įgijęs profesinės kvalifikacijos, būtinos norint dirbti pagal cheminio inžinieriaus profesiją Jungtinėje Karalystėje. 2002 m. liepos 12 d. ir 2002 m. rugsėjo 18 d. laiškais skundo pateikėjas skundėsi Europos Komisijai dėl to, kad Graikija pažeidė jo teises pagal EB sutartį ir 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos [9] (toliau – Direktyva 89/48/EEB) Graikijoje verstis cheminio inžinieriaus profesija remiantis Jungtinėje Karalystėje įgytais aukštojo mokslo diplomais ir profesinėmis kvalifikacijomis. Po ilgo skundo pateikėjo ir Komisijos susirašinėjimo pastaroji 2003 m. liepos 10 d. laišku informavo skundo pateikėją, kad jo bylos medžiagoje nėra tariamo Bendrijos teisės pažeidimo įrodymų. 2004 m. rugsėjo 13 d. ir 2004 m. spalio 12 d. laiškais skundo pateikėjas ginčijo tai, kaip Komisija jo atveju aiškino ir taikė Bendrijos teisę. 2004 m. spalio 20 d. atsakyme Komisija patvirtino, kad ji negali imtis jokių tolesnių veiksmų dėl skundo pateikėjo atvejo. Vėliau, 2004 m. lapkričio 11 d., skundo pateikėjas pateikė skundą Europos ombudsmenui, teigdamas, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo jo minėtų skundų dėl to, kad Graikijos valdžios institucijos nepripažino jo cheminių medžiagų inžinieriumi dėl jo profesinės kvalifikacijos, įgytos Jungtinėje Karalystėje kaip medžiagų inžinieriaus, ir ypač dėl to, kad Komisijos pateiktas Direktyvos 89/48/EEB aiškinimas jo atveju buvo pernelyg supaprastintas.

1.2 2005 m. kovo 18 d. nuomonėje Komisija paaiškino ir gynė savo veiksmus nagrinėjant skundą dėl pažeidimo.

1.3 Skundo pateikėja, remdamasi keliais argumentais, pateikė išsamias pastabas (2005 m. gegužės 30 d.) dėl Komisijos nuomonės ir nurodė, kad ji pažeidė ir netinkamai taikė Direktyvą 89/48. Be to, savo pastabose pareiškėjas teigia, kad darant prielaidą, jog jo atvejis nepatenka į Direktyvos 89/48 taikymo sritį, Komisija turėjo pripažinti, kad SAEI turėjo pripažinti jo profesinę kvalifikaciją pagal EB sutarties 43 ir 47 straipsnius, kaip juos išaiškino Bendrijos teismas byloje 340/89 Vlassopoulou (10), byloje C-319/92 Haim (11) ir byloje C-238/98 Hocsman (12). Apibendrindamas skundo pateikėjas pažymi, kad turėtų būti laikoma, jog Komisija sąmoningai leidosi apgaudinėjama SAEI, nes pati Komisija pripažino, kad ji rėmėsi tik informacija, kurią jai pateikė kompetentingos institucijos, „labai supaprastintai“ aiškindamos direktyvos principus ir nuostatas, kurias ji priėmė jo atveju, taigi ir inžinieriaus profesijos atžvilgiu, ir akivaizdžiai pažeisdama nediskriminavimo principą.

1.4 2002 m. liepos 12 d. laiške Komisijai skundo pateikėjas, be kita ko, nurodė, kad jei SAEI nuspręstų atmesti jo 2001 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl teisės Graikijoje verstis chemijos inžinieriaus profesija pripažinimo, jis užginčytų tokio sprendimo teisėtumą Graikijos teismuose. Todėl 2005 m. lapkričio 15 d. skundo pateikėjo buvo paprašyta elektroniniu paštu paaiškinti ombudsmenui, ar jis pateikė ieškinį Graikijos teismui dėl jo minėto prašymo atmetimo. Vėliau 2005 m. lapkričio 23 d. elektroniniu laišku skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad jis Graikijos Valstybės Tarybai pateikė ieškinį dėl SAEI sprendimo Nr. 64/2003 panaikinimo (registracijos numeris 6348, 2003 9 2). Tame pačiame elektroniniame laiške skundo pateikėjas pažymėjo, kad Graikijos Valstybės Taryba savo sprendimuose Nr. 4753/1997 ir 2070/1999 jau nagrinėjo jo atvejį, teigdama, kad taikytina Direktyva 89/48/EEB. Skundo pateikėjas taip pat nurodė manantis, kad Komisijos įsikišimas galėtų būti veiksminga priemonė Graikijos valdžios institucijų savivalei jo atveju panaikinti ir kad Valstybės Taryba nenagrinėtų, ar Komisija vykdė savo, kaip EB sutarties sergėtojos, įsipareigojimus.

1.5 Dėl skundo pateikėjo nuorodų į Graikijos Valstybės Tarybos sprendimus 4753/1997 ir 2070/1999 ombudsmenas pažymi, kad Graikijos Valstybės Taryba savo sprendime 4753/1997 tik konstatavo, kad, atsižvelgiant į diplomus, kuriuos skundo pateikėjas gavo Jungtinėje Karalystėje, skundo pateikėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl to, kad Vyriausybė neperkėlė Direktyvos 89/48/EEB į Graikijos teisinę sistemą, siekdama, kad remiantis šia direktyva Graikijoje būtų pripažinta jo, kaip chemijos inžinieriaus, profesinė kvalifikacija. Tačiau Valstybės Taryba savo sprendimuose Nr. 4753/1997 ir 2070/1999 aiškiai nenurodė ir nesiūlė, kad Direktyva 89/48/EEB iš tikrųjų taikoma skundo pateikėjo atveju.

1.6 Be to, ombudsmenui paprašius, Graikijos Valstybės Taryba jam pateikė minėto skundo, kurį pateikė skundo pateikėjas, kopiją. Šiame ieškinyje skundo pateikėjas ginčija SAEI sprendimo Nr. 64/2003 teisėtumą, remdamasis Direktyvos 89/48 pažeidimu ir klaidingu taikymu, remdamasis keliais argumentais, kurie iš esmės yra identiški tiems, kurie pateikti skundo pateikėjo skunde ombudsmenui ir jo pastabose dėl Komisijos nuomonės. Be to, tame pačiame ieškinyje pareiškėjas teigia, kad darant prielaidą, jog jo atvejis nepatenka į Direktyvos 89/48 taikymo sritį, SAEI turėjo pripažinti jo profesinę kvalifikaciją pagal EB sutarties 43 ir 47 straipsnius, kaip juos išaiškino Bendrijos teismas byloje 340/89 Vlassopoulou (13), byloje C-319/92 Haim (14) ir byloje C-238/98 Hocsman (15).

1.7 Kaip nustatyta EB sutarties 195 straipsnyje, "[v]ykdydamas savo pareigas, Europos ombudsmenas atlieka tyrimus, kurie, jo manymu, yra pagrįsti <...> „Be to, Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ombudsmenas savo iniciatyva arba gavęs skundą atlieka visus tyrimus, kurie, jo nuomone, yra pagrįsti siekiant išsiaiškinti bet kokį įtariamą netinkamą administravimą Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje.“ Spręsdamas, ar tolesnis skundo tyrimas ir nagrinėjimas yra pagrįstas, ombudsmenas visų pirma nagrinėja, ar vertinant skundo pagrįstumą reikia išnagrinėti teisinius ar faktinius klausimus, iškeltus Bendrijos ar nacionaliniam teismui pateiktame ieškinyje (16). Tai dar svarbiau, kai skundas susijęs su klausimais, susijusiais su nacionalinės teisės aktų aiškinimu ir taikymu, nes nacionaliniai teismai turi geresnes galimybes spręsti tokius klausimus nei Europos ombudsmenas.

1.8 Atidžiai išnagrinėjęs skundo pateikėjo skundą, jo pastabas dėl Komisijos nuomonės ir ieškinį dėl SAEI sprendimo Nr. 64/2003 panaikinimo, kurį skundo pateikėjas 2004 m. rugsėjo 2 d. pateikė Graikijos Valstybės Tarybai, ombudsmenas mano, kad vertinant skundo pateikėjo teiginio, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo jo skundų, nes jo atveju ji netinkamai aiškino ir taikė Direktyvą 89/48/EEB ir EB sutarties 43 ir 47 straipsnius, pagrįstumą reikėtų nuodugniai išnagrinėti klausimus, iškeltus skundo pateikėjo ieškinyje Graikijos Valstybės Tarybai, įskaitant, inter alia, klausimus, susijusius su Graikijos teisės aktų, susijusių su "Medžiagų inžinieriaus, kurio specializacija yra polimerų mokslas ir technologijos", profesinės veiklos reglamentavimu Graikijoje, aiškinimu ir taikymu bei jų ryšiu su veikla, kuri patenka į chemijos inžinieriaus profesijos, reglamentuojamos toje valstybėje narėje, sritį. Šiomis aplinkybėmis ir nors skundo pateikėjo nurodyti „faktai“ nėra pirmiau minėto teismo proceso objektas (17), kadangi Komisija nėra šio proceso šalis, ombudsmenas daro išvadą, kad tolesnis minėto teiginio tyrimas ir nagrinėjimas nėra pagrįstas, nes iš esmės tai reikštų skundo pateikėjo Graikijos Valstybės Taryboje inicijuoto teismo proceso dubliavimąsi. Vis dėlto ombudsmenas pažymi, kad pasibaigus šiam teismo procesui skundo pateikėjas gali atnaujinti savo skundą ombudsmenui, ypač jei Komisija nepersvarsto savo atsakymo į jo skundą dėl pažeidimo arba laikosi pozicijos, kurios laikėsi savo atsakymuose, apsvarstytuose šiame sprendime, nepaisant to, kad jai buvo pranešta apie Graikijos Valstybės Tarybos priimtą galutinį sprendimą jo byloje arba Teisingumo Teismo preliminarų sprendimą, kuris gali būti priimtas Graikijos Valstybės Tarybos prašymu jo byloje, o tai kelia abejonių dėl jos atsakymo į skundo pateikėjo skundą dėl pažeidimo tinkamumo.

1.9 Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas pirmą kartą teigė, kad a) Komisija neteisingai suprato jo 2002 m. liepos 22 d. laišką; ir b) minėtas 2003 m. vasario 7 d. JK chemijos inžinierių instituto elektroninis laiškas, kuriuo remiasi Komisija, jam buvo perduotas tik 2004 m. spalio mėn., pažeidžiant jo teisę į gynybą. Ombudsmenas pažymi, kad šie įtarimai, susiję su Komisijos pozicijomis minėtuose 2004 m. spalio 20 d. ir 2003 m. liepos 10 d. laiškuose, kelia papildomų klausimų, susijusių su skundo pateikėjo skundo dėl pažeidimo nagrinėjimo tinkamumu, ir neatrodo, kad prieš tai buvo imtasi tinkamų administracinių veiksmų, kaip reikalaujama Europos ombudsmeno statuto 2 straipsnio 4 dalyje. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas nepradės tyrimų dėl pirmiau minėtų naujų įtarimų. Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas turi galimybę pateikti naują skundą, jei nori nagrinėti šiuos įtarimus.

2 Išvada

Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad tolesnis skundo tyrimas ir nagrinėjimas yra nepagrįstas. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.

KITA REMARK

Pasibaigus teismo procesui, kurį jis pradėjo Graikijos Valstybės Taryboje, skundo pateikėjas gali atnaujinti savo skundą ombudsmenui, ypač jei Komisija nepersvarsto savo atsakymo į jo skundą dėl pažeidimo arba laikosi šiame atsakyme išdėstytos pozicijos, nepaisant to, kad jai buvo pranešta apie Graikijos Valstybės Tarybos priimtą galutinį sprendimą jo byloje arba Teisingumo Teismo preliminarų sprendimą, kuris gali būti priimtas Graikijos Valstybės Tarybos prašymu jo byloje, o tai kelia abejonių dėl jos atsakymo į skundo pateikėjo skundą dėl pažeidimo tinkamumo.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) OL L 19, 1989 1 24, p. 16.

(2) 2005 m. rugsėjo 19 d. skundo pateikėjas pateikė ombudsmenui panašų skundą (2822/2004/JMA), kuris buvo atmestas kaip nepriimtinas, nes nebuvo jokių požymių, kad prieš pateikiant skundą buvo imtasi atitinkamų administracinių veiksmų prieš Komisiją.

(3) 1991 m. liepos 11 d. Sprendimas Vlassopoulou, 340/89, Rink. p. 2357.

(4) 1994 m. sausio 14 d. Sprendimas Haim, C-319/92, Rink. p. I-425 (toliau – Sprendimas Haim I).

(5) 2000 m. liepos 12 d. Sprendimas Hocsman, C-238/98, Rink. p. I-6623.

(6) 1991 m. liepos 11 d. Sprendimas Vlassopoulou, 340/89, Rink. p. 2357.

(7) 1994 m. sausio 14 d. Sprendimas Haim, C-319/92, Rink. p. I-425 (toliau – Sprendimas Haim I).

(8) 2000 m. liepos 12 d. Sprendimas Hocsman, C-238/98, Rink. p. I-6623.

(9) OL L 19, 1989 1 24, p. 16.

(10) Byla 340/89 Vlassopoulou [1991] Rink. 2357.

(11) Byla C-319/92 Haim [1994] ECR I-425 ("Haim I").

Sprendimas Hocsman, C-238/98, Rink. p.

(13) Byla 340/89 Vlassopoulou [1991] Rink. 2357.

(14) Byla C-319/92 Haim [1994] ECR I-425 ("Haim I").

(15) Byla C-238/98 Hocsman [2000] Rink. p. I-6623.

(16) Plg., pvz., Sprendimo dėl skundo 803/2004/JMA 1.8 punktą (ieškinys Bendrijos teisme).

(17) Europos bendrijos steigimo sutarties 195 straipsnis įgalioja Europos ombudsmeną priimti skundus "… dėl netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ar įstaigų veikloje …, išskyrus atvejus, kai įtariami faktai yra ar buvo nagrinėjami teisme".