FOR PREVIEWING & TESTING PURPOSES ONLY.
This notification will disappear once the page will be published.
This link is available for less than 30 minutes.

Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Dabartinė kalba: 
  • Lietuvių kalba
Originalo kalba: 
Kalbos: 
Šį puslapį išvertė mašininio vertimo programa.
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.

Europos ombudsmeno sprendimas dėl skundo 2944/2004/(GK)(OV)ID prieš Europos Komisiją

2003 m. rugpjūčio mėn. skundo pateikėjas pateikė Komisijai skundą dėl pažeidimo. 2004 m. rugsėjo mėn. skunde ombudsmenui ji teigė, kad Komisija neinformavo jos apie jos teiginio dėl nacionalinių darbo ir budėjimo laiko taisyklių, tariamai pažeidžiančių Bendrijos direktyvas, pagrįstumo vertinimą.

Savo sprendime dėl skundo ombudsmenas pirmiausia pažymėjo, kad pagal Komisijos įsipareigojimą, prisiimtą Komunikato Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui dėl santykių su skundo pateikėju dėl Bendrijos teisės pažeidimų [1] 8 punkte, tame punkte numatyto vienų metų termino gali būti nesilaikoma tik ypatingais atvejais ir kad Komisija turi tinkamai paaiškinti vėlavimo priežastis.

Šiuo atveju Komisija paaiškino, kad atidėjo sprendimą dėl skundo pateikėjo skundo, pateikto pagal 226 straipsnį, nagrinėjimo, nes tokie galimi veiksmai priklauso nuo tolesnės 2004 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymo iš dalies pakeisti Bendrijos teisės aktus dėl darbo laiko, įskaitant budėjimo laiką, eigos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad pasiūlymas buvo priimtas po išsamių konsultacijų visoje Europoje, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-303/98 ir C-151/02, kurie turėjo didelį poveikį valstybėms narėms, ypač jų visuomenės sveikatos sistemoms. Savo sprendime (pateiktame 2006 m. sausio mėn.) ombudsmenas nustatė, kad Komisija pateikė pagrįstus ir tinkamus paaiškinimus dėl to, kad ji per minėtą vienerių metų terminą neįvertino skundo pagal 226 straipsnį pateikėjo skundo esmės. Vis dėlto ombudsmenas pateikė dar vieną pastabą, kurioje pakartojo, kad pagal gerą administracinę praktiką Komisija nuolat informuoja skundo pateikėjus apie skundų, kuriuos jie teikia Komisijai, statusą, ir paragino Komisiją reguliariai informuoti skundo pateikėją apie jos skundo statusą. Jis taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėja galėtų pateikti naują skundą ombudsmenui, jei ji nebūtų patenkinta tuo, kaip Komisija toliau nagrinėja jos skundą dėl pažeidimo.

 


[1] COM(2002) 141 galutinis, OL C 244, 2002, p. 5.


Strasbūras, 2006 m. sausio 24 d.

Gerb. ponia G.,

2004 m. rugsėjo 30 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl skundo 2003/5029 SG (2003) A/8291/2, kurį Europos Komisijai pateikėte 2003 m. rugpjūčio mėn., nagrinėjimo.

2004 m. spalio 18 d. perdaviau skundą Komisijos pirmininkui. 2005 m. vasario 11 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2005 m. kovo 15 d.

2005 m. spalio 10 d. Jūsų skundas buvo perskirtas teisės pareigūnui Ioannis Dimitrakopoulos.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus. Siekiant išvengti nesusipratimų, svarbu priminti, kad EB sutartimi ombudsmenui suteikiami įgaliojimai tirti galimus netinkamo administravimo atvejus tik Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Europos ombudsmeno statute konkrečiai nustatyta, kad jokia kita institucija ar asmuo negali pateikti skundo ombudsmenui. Todėl ombudsmeno tyrimas dėl Jūsų skundo buvo nukreiptas į tai, kad būtų išnagrinėta, ar Komisijos veikloje būta netinkamo administravimo atvejų.


Konkurentė

2003 m. rugpjūčio mėn. skundo pateikėjas, advokatas, 32 gydytojų, dirbančių Graikijos nacionalinės sveikatos sistemos ligoninėse, vardu pateikė Komisijai skundą pagal EB sutarties 226 straipsnį (toliau – skundas pagal 226 straipsnį). Šis skundas buvo susijęs su Graikijos ligoninių darbo laiko taisyklėmis, kurios tariamai pažeidė 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (1) (toliau – Direktyva 89/391); 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (2) (toliau – Direktyva 93/104); ir Prezidento dekretas Nr. 88/1999 (priimtas Direktyvai 93/104 įgyvendinti). Be to, skunde teigiama, kad atlyginimas už viršvalandžius pažeidžia Įstatymą Nr. 2875/2000 ir konstitucinį lygybės principą. 2003 m. spalio 3 d. raštu Komisija informavo skundo pateikėją, kad jos skundas pagal 226 straipsnį užregistruotas numeriu 2003/5029 SG (2003) A/8291/2 ir kad skundą nagrinės Komisijos tarnybos, atsakingos už atitinkamą Bendrijos teisės sritį. 2003 m. spalio 21 d. laišku Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas (toliau – Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD) informavo skundo pateikėją, kad jo kompetentingi skyriai išnagrinės jos skundą ir informuos ją apie tyrimo rezultatus. Vėliau 2004 m. sausio 5 d. ir 2004 m. kovo 26 d. raštais skundo pateikėja nurodė, kad norėtų būti laikoma, jog ji taip pat veikia kelių kitų gydytojų vardu, ir pranešė Komisijai, kad pareiškė ieškinius nacionaliniuose teismuose šiuo klausimu (ir pridėjo šių ieškinių kopijas savo raštuose).

2004 m. rugsėjo 30 d. skundo pateikėja pateikė skundą ombudsmenui, tvirtindama, kad, nepaisant minėto 2003 m. spalio 3 d. Komisijos laiško, kelių telefono skambučių Komisijai ir jos minėtų laiškų, Komisija nepranešė jai apie skundo pagal 226 straipsnį nagrinėjimo eigą. Be to, skundo pateikėja pažymėjo, kad bijo, jog Komisija neišnagrinėjo jos skundo pagal 226 straipsnį dėl šio klausimo svarbos ir Graikijos vyriausybės daromo politinio spaudimo šioje byloje. Skundo pateikėja teigė tikinti, kad Komisija nustatys, jog Graikija pažeidė Bendrijos teisę.

2004 m. spalio 18 d. ombudsmenas pradėjo pirmiau minėto skundo tyrimą.

2004 m. lapkričio 22 d. raštu Komisija taip informavo skundo pateikėją apie skundo pagal 226 straipsnį nagrinėjimo eigą:

„Šis skundas susijęs su Darbo laiko direktyva (Direktyva 2003/88/EB (3)), konkrečiau – su tuo, kad tam tikros rūšies budėjimas pagal Graikijos teisės aktus ar praktiką nelaikomas darbo laiku.

Kaip tikriausiai žinote, po išsamių konsultacijų visoje Europoje 2004 m. rugsėjo 22 d. Komisija priėmė pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/88/EB …, į kurį įtraukti galiojančių nuostatų, taikomų budėjimo laikui, pakeitimai. Šiuo pasiūlymu atnaujinami pagrindiniai Darbo laiko direktyvos aspektai ir pateikiamas subalansuotas tarpusavyje susijusių priemonių paketas, kuriame išlaikomas pagrindinis tikslas ir kartu atsižvelgiama į šiuolaikinės Europos ekonomikos poreikius.

Komisija išnagrinės Jūsų skundą atsižvelgdama į šį pasiūlymą ir remdamasi šiuo metu kitose institucijose vykstančiomis diskusijomis ir prireikus imsis veiksmų.

Dėl atlyginimo ir Graikijos konstitucijos pažeidimo Graikijos teisės aktais šiuo klausimu, kurį minėjote savo skunde, norėčiau jus informuoti apie tai, kas išdėstyta toliau. Direktyva 2003/88/EB yra sveikatos ir saugos priemonė ir joje nenagrinėjamas darbo užmokesčio klausimas. Be to, Komisija nėra kompetentinga nagrinėti Graikijos teisės aktų konstitucingumo klausimo.

Apgailestaujame, kad negalėjome jūsų informuoti anksčiau. Tačiau vėlavimą galima paaiškinti šios bylos techniniu ir teisiniu sudėtingumu ir tuo, kad atitinkamai direktyvai taikoma pakartotinio nagrinėjimo procedūra.“

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje dėl šio kaltinimo Komisija pateikė šias pastabas. Skundo pateikėjo skundas pagal 226 straipsnį buvo susijęs su direktyvų 89/391 ir 93/104 taikymu Graikijoje. Skundo pateikėjo teigimu, budėjimo laikas, kai gydytojai turėjo nuolat būti ligoninėje, pagal Graikijos teisės aktus nebuvo laikomas darbo laiku, priešingai Europos Teisingumo Teismo sprendimams bylose C-303/98 SIMAP (4) ir C-151/02 Jaeger (5), kuriuose Teismas nusprendė, kad „visas pirminės sveikatos priežiūros grupių gydytojų budėjimo laikas turi būti laikomas darbo laiku ir prireikus viršvalandžiais, kaip apibrėžta Direktyvoje 93/104, kai jie privalo būti sveikatos centre“(6). Todėl skundo pateikėjas teigia, kad nesilaikoma savaitės darbo laiko, poilsio laiko ir naktinio darbo apribojimų. Skundas pagal 226 straipsnį taip pat buvo susijęs su nevienodu požiūriu į gydytojus pagal nacionalinės teisės aktus. Graikijos nacionalinėje teisėje buvo nustatytas maksimalus viršvalandžių ir kompensacijos laikotarpis, tačiau gydytojams šis reglamentas nebuvo taikomas. Tuo metu, kai G. pateikė skundą, Komisija nagrinėjo minėtų Teisingumo Teismo sprendimų poveikį. Kadangi kai kurios direktyvos nuostatos turėjo būti persvarstytos, Komisija nusprendė įtraukti su budėjimo laiku susijusį klausimą į šį persvarstymo procesą. Šiuo tikslu Komisija 2003 m. gruodžio 30 d. priėmė Komunikatą dėl darbo laiko(7), o 2004 m. gegužės mėn. – konsultacinį dokumentą, kurį išsiuntė socialiniams partneriams Bendrijos lygiu(8). 2004 m. rugsėjo 22 d., po išsamių konsultacijų visoje Europoje, Komisija priėmė pasiūlymą (9) iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/88, kuria kodifikuotos ir panaikintos direktyvos 93/104 ir 2000/34 (10). Šiuo pasiūlymu atnaujinami pagrindiniai EB direktyvų dėl darbo laiko aspektai ir pateikiamas subalansuotas tarpusavyje susijusių priemonių paketas, kuriame išlaikomas pagrindinis tikslas ir kartu atsižvelgiama į šiuolaikinės Europos ekonomikos poreikius. Komisija nusprendė išnagrinėti šį ir kitus susijusius skundus atsižvelgdama į šį pasiūlymą ir remdamasi šiuo metu kitose institucijose vykstančiomis diskusijomis bei imtis reikiamų veiksmų. Dėl šio klausimo techninio ir teisinio sudėtingumo buvo vėluojama informuoti skundo pateikėją. Teismo sprendimai bylose C-303/98 SIMAP (11) ir C-151/02 Jaeger (12) turėjo didelį poveikį valstybėms narėms, visų pirma visuomenės sveikatos sistemoms, todėl prieš imantis tolesnių veiksmų reikėjo atidžiai išnagrinėti padėtį. Skundo pateikėjui 2004 m. lapkričio 22 d. raštu buvo pranešta apie šiuos pokyčius, susijusius su Darbo laiko direktyva, ir apie tai, kad Komisija atidės sprendimą dėl skundo nagrinėjimo, nes tai priklausys nuo tolesnės pasiūlymo eigos. Problemos sudėtingumas ir tai, kad skundas Komisijai buvo pateiktas rengiantis pakartotiniam nagrinėjimui, paaiškino, kodėl Komisija, deja, nepateikė skundo pateikėjui esminio atsakymo dėl skundo pagal 226 straipsnį pagrįstumo.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėja pabrėžė, kad nors ji buvo informuota apie jos skundo pagal 226 straipsnį statusą, jos teiginys dėl netinkamo administravimo taip pat susijęs su tuo, kad Komisija a) neišnagrinėjo jos skundo pagal Bendrijos teisę; b) imtis veiksmų siekiant išnagrinėti, ar ginčijami veiksmai Graikijoje buvo suderinami su Bendrijos teise; ir c) pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Graikiją.

SPRENDIMĄ

1 Komisija neinformavo skundo pateikėjos apie skundo pagal 226 straipsnį nagrinėjimo eigą

1.1 Skunde ombudsmenui skundo pateikėja teigė, kad Komisija neinformavo jos apie skundo pagal 226 straipsnį, užregistruoto numeriu 2003/5029 SG (2003) A/8291/2, nagrinėjimo eigą. Be to, skundo pateikėja pažymėjo, kad bijojo, jog Komisija neišnagrinėjo jos skundo pagal 226 straipsnį dėl šio klausimo svarbos ir Graikijos vyriausybės daromo politinio spaudimo šioje byloje.

1.2 Savo nuomonėje dėl šio kaltinimo Komisija pateikė šias pastabas. Skundo pateikėjo skundas pagal 226 straipsnį buvo susijęs su direktyvų 89/391 ir 93/104 taikymu Graikijoje. Skundo pateikėjo teigimu, budėjimo laikas, kai gydytojai turėjo nuolat būti ligoninėje, pagal Graikijos teisės aktus nebuvo laikomas darbo laiku, priešingai nei Bendrijos teismo sprendimai bylose C-303/98 SIMAP (13) ir C-151/02 Jaeger (14), kuriuose Teismas nusprendė, kad „visas pirminės sveikatos priežiūros grupių gydytojų budėjimo laikas turi būti laikomas darbo laiku ir prireikus viršvalandžiais, kaip apibrėžta Direktyvoje 93/104, kai jie privalo būti sveikatos centre“(15). Dėl to skundo pateikėjas teigė, kad nebuvo laikomasi savaitės darbo laiko, poilsio laiko ir naktinio darbo apribojimų. Skundas pagal 226 straipsnį taip pat buvo susijęs su nevienodu požiūriu į gydytojus pagal nacionalinės teisės aktus. Graikijos nacionalinėje teisėje buvo nustatytas maksimalus viršvalandžių ir kompensacijos laikotarpis, tačiau gydytojams šis reglamentas nebuvo taikomas. Tuo metu, kai skundo pateikėjas pateikė skundą, Komisija nagrinėjo pirmiau minėtų Teisingumo Teismo sprendimų poveikį. Kadangi kai kurios direktyvos nuostatos turėjo būti persvarstytos, Komisija nusprendė įtraukti su budėjimo laiku susijusį klausimą į šį persvarstymo procesą. Šiuo tikslu Komisija 2003 m. gruodžio 30 d. priėmė Komunikatą dėl darbo laiko(16), o 2004 m. gegužės mėn. – konsultacinį dokumentą, kurį išsiuntė socialiniams partneriams Bendrijos lygiu(17). 2004 m. rugsėjo 22 d. po išsamių konsultacijų visoje Europoje Komisija priėmė pasiūlymą(18) iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/88, kuria kodifikuotos ir panaikintos direktyvos 93/104 ir 2000/34(19). Šiuo pasiūlymu atnaujinami pagrindiniai EB darbo laiko teisės aspektai ir pateikiamas subalansuotas tarpusavyje susijusių priemonių paketas, kuriame išlaikomas pagrindinis tikslas ir kartu atsižvelgiama į šiuolaikinės Europos ekonomikos poreikius. Komisija nusprendė išnagrinėti šį ir kitus susijusius skundus atsižvelgdama į šį pasiūlymą ir remdamasi šiuo metu kitose institucijose vykstančiomis diskusijomis bei imtis reikiamų veiksmų. Dėl šio klausimo techninio ir teisinio sudėtingumo buvo vėluojama informuoti skundo pateikėją. Teismo sprendimai bylose C-303/98 SIMAP (20) ir C-151/02 Jaeger (21) turėjo didelį poveikį valstybėms narėms, visų pirma visuomenės sveikatos sistemoms, todėl prieš imantis tolesnių veiksmų reikėjo atidžiai išnagrinėti padėtį. Skundo pateikėjui 2004 m. lapkričio 22 d. raštu buvo pranešta apie šiuos pokyčius, susijusius su Darbo laiko direktyva, ir apie tai, kad sprendimas dėl skundo nagrinėjimo buvo atidėtas, nes jis priklausė nuo tolesnės pasiūlymo eigos. Problemos sudėtingumas ir tai, kad skundas Komisijai buvo pateiktas rengiantis pakartotiniam nagrinėjimui, paaiškino, kodėl Komisija, deja, nepateikė skundo pateikėjui esminio atsakymo dėl skundo pagal 226 straipsnį pagrįstumo.

1.3 Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėja pabrėžė, kad nors jai buvo pranešta apie jos skundo pagal 226 straipsnį statusą, jos įtarimai dėl netinkamo administravimo taip pat buvo susiję su tuo, kad Komisija a) neišnagrinėjo jos skundo pagal Bendrijos teisę; b) imtis veiksmų siekiant išnagrinėti, ar ginčijami veiksmai Graikijoje buvo suderinami su Bendrijos teise; ir c) pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Graikiją.

1.4 Ombudsmenas pažymi, kad 2004 m. lapkričio 22 d. laišku ir savo nuomone dėl šio skundo Komisija informavo skundo pateikėją apie skundo, pateikto pagal 226 straipsnį, nagrinėjimo eigą. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisija ėmėsi tinkamų veiksmų reaguodama į šį skundo aspektą. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad savo pastabose skundo pateikėjas neginčijo šios informacijos pateikimo laiku, ombudsmenas mano, kad tolesnis šio atvejo aspekto nagrinėjimas yra nepagrįstas.

1.5 Dėl skundo pateikėjos argumento, kad Komisija neinformavo jos apie skundo pagal 226 straipsnį pagrįstumo vertinimą, ombudsmenas pažymi, kad Komisija savo 2004 m. lapkričio 22 d. laiške informavo skundo pateikėją, kad Darbo laiko direktyvoje nenagrinėjamas darbo užmokesčio klausimas ir kad ji nėra kompetentinga nagrinėti skunde pagal 226 straipsnį iškelto Graikijos teisės aktų konstitucingumo klausimo. Šios pastabos skirtos skundo pateikėjo skundo pagal 226 straipsnį daliai, susijusiai su atlyginimu už viršvalandžius, apeinant Įstatymą Nr. 2875/2000 ir konstitucinį lygybės principą. Be to, skundo pateikėjas neginčijo šių pastabų, kurios atrodo pagrįstos, savalaikiškumo ir tinkamumo. Taigi ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo, susijusio su šiuo skundo aspektu.

1.6 Dėl skundo pateikėjos argumento, kad Komisija neinformavo jos apie jos teiginio dėl darbo laiką reglamentuojančių teisės aktų, tariamai pažeidžiančių Bendrijos direktyvas, pagrįstumo vertinimą, ombudsmenė pažymi, kad: Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui dėl santykių su skundo dėl Bendrijos teisės pažeidimų pateikėju (22) (toliau – Komisijos komunikatas) priede, inter alia, nustatyta, kad „paprastai Komisijos tarnybos nagrinėja skundus, siekdamos priimti sprendimą pateikti oficialų pranešimą arba baigti bylą ne vėliau kaip per vienus metus nuo tos dienos, kai Generalinis sekretoriatas užregistruoja skundą. Jei šis terminas viršijamas, už bylą atsakingas Komisijos padalinys apie tai raštu praneša skundo pateikėjui.“(Komisijos komunikato 8 punktas). Iš šio įsipareigojimo matyti, kad minėto vienerių metų termino gali būti nesilaikoma tik ypatingais atvejais ir kad Komisija turi tinkamai paaiškinti vėlavimo priežastis.

1.7 Šiuo atveju Komisija paaiškino, kad atidėjo sprendimą dėl skundo pateikėjo skundo pagal 226 straipsnį nagrinėjimo, nes jis priklausė nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymo, priimto po išsamių konsultacijų visoje Europoje, iš dalies pakeisti Bendrijos teisės aktus dėl darbo laiko, įskaitant budėjimo laiką. Komisija nurodė, kad Teismo sprendimai bylose C-303/98 SIMAP ir C-151/02 Jaeger turėjo didelį poveikį valstybėms narėms, ypač jų visuomenės sveikatos sistemoms, kad padėtį reikia atidžiai išnagrinėti ir kad ankstesniame pasiūlyme atnaujinti pagrindiniai Direktyvos 2003/88 aspektai ir pateiktas subalansuotas tarpusavyje susijusių priemonių paketas, kuriame išlaikytas pagrindinis tikslas, kartu atsižvelgiant į šiuolaikinės Europos ekonomikos poreikius. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme nustatyta, jog neaktyvus budėjimo laiko periodas nėra darbo laikas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/88 (kuri pakeitė Direktyvą 93/104), nebent nacionalinės teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse arba socialinių partnerių susitarimuose būtų nuspręsta kitaip, ombudsmenas mano, kad Komisija per minėtą vienerių metų terminą pateikė pagrįstus ir tinkamus paaiškinimus, kodėl neįvertino skundo pagal 226 straipsnį pateikėjo skundo pagrįstumo. . Taigi ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo, susijusio su šiuo atvejo aspektu. Todėl tai, kad Komisija nepriėmė sprendimo pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Graikiją, remdamasi tariamu Bendrijos teisės pažeidimu, nurodytu skundo pateikėjo skunde pagal 226 straipsnį, taip pat negali būti laikoma netinkamo administravimo atveju.

2 Išvada

Kadangi Komisija informavo skundo pateikėją apie skundo pagal 226 straipsnį nagrinėjimo eigą, atrodo, kad Komisija ėmėsi tinkamų veiksmų dėl atitinkamos skundo dalies. Be to, tai, kad Komisija per Komisijos komunikate nustatytą vienų metų terminą neinformavo skundo pateikėjos apie jos skundo pagal 226 straipsnį pagrįstumo vertinimą, nėra netinkamo administravimo atvejis. Todėl tai, kad Komisija, remdamasi skundo pateikėjo skundu pagal 226 straipsnį, nepriėmė sprendimo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Graikiją, taip pat negali būti laikoma netinkamo administravimo atveju. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.

KITI REMARAI

Ombudsmenas pakartoja, kad Komisija laikosi geros administracinės praktikos nuolat informuoti skundo pateikėjus apie skundų, kuriuos jie teikia Komisijai, statusą (23). Šiuo atveju Komisija nusprendė išnagrinėti skundo pateikėjo skundą pagal 226 straipsnį, atsižvelgdama į savo pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/88 ir remdamasi šiuo metu kitose institucijose vykstančiomis atitinkamomis diskusijomis. Ji taip pat nurodė, kad sprendimas, ar toliau nagrinėti skundą, priklauso nuo tolesnės pasiūlymo eigos, todėl turi būti atidėtas. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenė ragina Komisiją reguliariai informuoti skundo pateikėją apie jos skundo nagrinėjimo eigą, atsižvelgiant į jos pateiktą pasiūlymą. Be to, ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėja turi galimybę pateikti ombudsmenui naują skundą, jei ji nėra patenkinta tuo, kaip Komisija toliau nagrinėja jos skundą pagal 226 straipsnį, įskaitant Komisijos sprendimą dėl to, ar nagrinėti šį skundą.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS


(1) OL L 183, 1989, p. 1.

(2) OL L 307, 1993, p. 18.

(3) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381). Direktyva įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio 2 d.

(4) 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Sindicato of Médicos of Asistencia Pública (SIMAP), C-303/98, Rink. p. I-7963.

(5) 2003 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Jaeger, C-151/02, Rink. p. I-8389.

(6) Žr. C-303/98, op. cit., 48–52 punktus ir C-151/02, op. cit., 68–71 punktus.

(7) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Direktyvos 93/104/EB persvarstymo, dokumentas KOM(2003) 843 galutinis.

(8) Antrasis konsultacijų su socialiniais partneriais Bendrijos lygmeniu dėl Direktyvos 93/104/EB persvarstymo etapas, dokumentas SEC(2004)610.

(9) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/88/EB, dokumentas KOM(2004)607 galutinis.

(10) 2000 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/34/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, kad ji apimtų sektorius ir veiklą, kuriems ta direktyva netaikoma, OL L 195, 2000, p. 41.

(11) 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Sindicato of Médicos of Asistencia Pública (SIMAP), C-303/98, Rink. p. I-7963.

(12) C-151/02 Jaeger [2003] Rink. p. I-8389.

(13) C-303/98, Sindicato of Médicos of Asistencia Pública (SIMAP), [2000] Rink. p. I-7963.

(14) C-151/02, Jaeger, [2003] Rink. p. I-8389.

(15) Žr. C-303/98, op. cit., 48-52 punktus ir C-151/02, op. cit., 68-71 punktus.

(16) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Direktyvos 93/104/EB persvarstymo, dokumentas KOM(2003)843 galutinis.

(17) Antrasis konsultacijų su socialiniais partneriais Bendrijos lygiu dėl Direktyvos 93/104/EB persvarstymo etapas, dokumentas SEC(2004)610.

(18) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/88/EB, dokumentas KOM(2004)607 galutinis.

(19) 2000 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/34/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, kad ji apimtų sektorius ir veiklą, kuriems ta direktyva netaikoma, OL L 195, 2000, p. 41.

(20) C-303/98, Sindicato of Médicos of Asistencia Pública (SIMAP), [2000] Rink. p. I-7963.

(21) 2003 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Jaeger, C-151/02, Rink. p. I-8389.

(22) COM(2002) 141 galutinis, OL C 244, 2002 10 10, p. 5.

(23) Žr. Sprendimo dėl skundo 1045/2002/GG 1.3 punktą.

Ką manote apie šį automatinį vertimą? Pateikite savo nuomonę.