# Europos ombudsmeno sprendimas dėl skundo 2290/2004/IP prieš Europos Komisiją
- Autorius: Europos ombudsmenas
- Data : null
- [URL](https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/2259)
---
Strasbūras, 2007 m. vasario 20 d.
Gerbiamas pone S.,
2004 m. liepos 22 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl to, kad Europos Komisija atmetė kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kurią pateikėte 2004 m. gegužės 28 d.
2004 m. liepos 23 d. Jūs išsiuntėte elektroninį laišką, kuriame klausėte, ar gavau du (1) Jūsų[skundus,](#(1)){#Footnote1} išsiųstus dieną prieš tai. 2004 m. liepos 26 d. mano tarnybos Jums išsiuntė gavimo patvirtinimą. Kitame 2004 m. liepos 30 d. laiške nurodėte, kad nors 2004 m. liepos 22 d. pateikėte du skirtingus skundus, atrodo, kad jie buvo užregistruoti su tuo pačiu skundo numeriu. 2004 m. rugpjūčio 2 d. mano tarnybos Jus informavo, kad, kaip teisingai nurodėte, Jūsų skundai iš pradžių buvo užregistruoti tuo pačiu skundo numeriu. Tačiau vėliau jie buvo užregistruoti kaip du atskiri skundai. 2004 m. rugpjūčio 2 d. padėkojote mano tarnyboms už informaciją.
2004 m. rugsėjo 23 d. šį skundą perdaviau Komisijos pirmininkui. 2004 m. gruodžio 14 d. Komisija išsiuntė savo nuomonės vertimą į italų kalbą. 2004 m. gruodžio 16 d. persiunčiau jį Jums kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2004 m. gruodžio 22 d.
Išnagrinėjęs Komisijos nuomonę ir Jūsų pastabas, nusprendžiau, kad būtina atlikti papildomus tyrimus. Todėl 2005 m. rugpjūčio 30 d. raštu kreipiausi į Komisijos pirmininką prašydamas pakomentuoti jūsų pastabas. 2006 m. sausio 3 d. Komisija išsiuntė atsakymo vertimą į italų kalbą. 2006 m. sausio 11 d. persiunčiau jį Jums kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį man atsiuntėte 2006 m. sausio 25 d.
2006 m. balandžio 11 d. Jūs nusiuntėte faksogramą už Jūsų bylą atsakingam teisės pareigūnui, prašydamas atsakyti į Jūsų 2006 m. kovo 11 d. faksogramą, kurioje prašėte informacijos apie šios bylos padėtį ir Jūsų bylas 1586/2005/IP, 3718/2005/IP ir 454/2006. 2006 m. balandžio 12 d. tą patį prašymą išsiuntėte į „euroombudsmeno" pašto dėžutę. 2006 m. balandžio 27 d. Jūs išsiuntėte dar vieną laišką, kuriame prašėte atsakyti į Jūsų 2006 m. kovo 11 d. faksogramą.
Patikrinus ombudsmeno duomenų bazėje paaiškėjo, kad mano tarnyba negavo fakso, kurį, jūsų nuomone, atsiuntėte 2006 m. kovo 11 d. 2006 m. gegužės 4 d. ryte už Jūsų bylą atsakingas teisės pareigūnas bandė su Jumis susisiekti, kad išsiaiškintų šį klausimą, tačiau ji negalėjo su Jumis susisiekti. Tą pačią dieną Jūs nusiuntėte dar vieną faksą, prašydami atsakyti į Jūsų 2006 m. balandžio 27 d. faksą.
2006 m. gegužės 5 d. minėtas pareigūnas susisiekė su Jumis telefonu. Ji paaiškino, kad 2006 m. kovo 11 d. faksas nebuvo gautas ir kad apie Jūsų 2006 m. balandžio 12 d. laišką ji sužinojo tik 2006 m. balandžio 26 d., nes buvo išėjusi atostogų. Ji taip pat pateikė informaciją, kurios prašėte.
Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus. Atsiprašau už laiką, kurio prireikšiam tyrimui užbaigti.
Konkurentė
----------
Skundo pateikėjo teigimu, su skundu susiję faktai yra šie:
2004 m. balandžio 18 d. skundo pateikėjas paprašė Komisijos leisti jam susipažinti su i) visa korespondencija (įskaitant priedus), kuria Komisija ir Italijos valdžios institucijos keitėsi dėl pažeidimo bylos 2003/4372; ii) Komisijos ir Italijos valdžios institucijų atstovų susitikimo protokolas; ir iii) vidaus dokumentus, susijusius su atitinkama byla, visų pirma 2004 m. kovo 30 d. Komisijos posėdžio protokolą.
2004 m. gegužės 11 d. Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniam direktoratui (DG MARKT) atsisakius leisti jam susipažinti su kai kuriais prašomais dokumentais, 2004 m. gegužės 28 d. skundo pateikėjas Komisijos generaliniam sekretoriui pateikė kartotinę paraišką. 2004 m. liepos 12 d. Komisija atmetė kartotinę paraišką ir apie tai pranešė skundo pateikėjui. Pagrindinis institucijos argumentas, kuriuo ji grindė savo atsisakymą, buvo tai, kad skundo pateikėjo prašomiems dokumentams buvo taikoma 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[(2)](#(2)){#Footnote2} (toliau -- Reglamentas Nr. 1049/2001) 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis, pagal kurią institucijos „atsisako*suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus būtų pakenkta (...) apsaugai inspekcijų, tyrimų ir audito tikslais".*
Laiške, kuriuo pradedamas šis tyrimas, ombudsmenas taip apibendrino skundo pateikėjo teiginius ir pretenzijas:
Skundo pateikėjas teigė, kad i) Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su prašomais dokumentais buvo priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir neteisingai taikant išimtį pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką; ii) Komisija nepakankamai motyvavo savo atsisakymą; ir iii) Komisijos nurodyta išimtis prieštarauja bendrajam principui suteikti visuomenei kuo platesnę galimybę susipažinti su dokumentais.
Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų persvarstyti savo sprendimą ir suteikti jam galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.
PRAŠYMAS
--------
**Ombudsmeno požiūris**
Ombudsmenas nusprendė pradėti tyrimą dėl dviejų pirmųjų skundo pateikėjo teiginių. Dėl trečiojo skundo pateikėjo teiginio ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad jis susijęs su Bendrijos teisės aktų pagrįstumu, o ne su galimo netinkamo administravimo atveju. Todėl šis bylos aspektas buvo baigtas nagrinėti remiantis Ombudsmeno statuto 2 straipsnio 2 dalimi ir skundo pateikėjui buvo pranešta, kad jis gali pateikti peticiją Europos Parlamento Peticijų komitetui.
**Europos Komisijos nuomonė**
Savo nuomonėje Komisija apibendrintai nurodė šiuos aspektus:
*++Pagrindiniai faktai++*
Skundo pateikėjas pateikė institucijai skundą prieš Italiją, kuris buvo užregistruotas kaip skundas Nr. 2003/4372. Tuomet Komisija šioje byloje pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 2004 m. balandžio 1 d. Komisija išsiuntė Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą. Po oficialaus pranešimo 2004 m. spalio 18 d. buvo išsiųsta pagrįsta nuomonė.
2004 m. balandžio 18 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą leisti susipažinti su i) visa korespondencija (įskaitant priedus), kuria Komisija ir Italijos valdžios institucijos keitėsi dėl pažeidimo bylos 2003/4372; ii) Komisijos ir Italijos valdžios institucijų atstovų susitikimo protokolas; ir iii) vidaus dokumentus, susijusius su atitinkama byla, visų pirma 2004 m. kovo 30 d. Komisijos posėdžio protokolą.
2004 m. gegužės 11 d. DG MARKT nusiuntė atitinkamų Komisijos protokolo ištraukų kopiją skundo pateikėjui, kuris taip pat buvo informuotas apie interneto adresą, kuriuo jis galėjo gauti visą tekstą. Galimybė susipažinti su kitais skundo pateikėjos prašytais dokumentais buvo atmesta. Siekdama pagrįsti savo atsisakymą, Komisija pabrėžė, kad taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis. DG MARKT teigė, kad atitinkamų dokumentų atskleidimas šiame procedūros etape galėtų pakenkti Komisijos ir Italijos valdžios institucijų dialogui. DG MARKT taip pat rėmėsi Pirmosios instancijos teismo sprendimu *Petrie* [byloje T-191/99 (3)](#(3)){#Footnote3} dėl prašymo leisti susipažinti su oficialiais pranešimais ir pagrįstomis nuomonėmis, kurie buvo parengti Komisijai atliekant tyrimus ir patikrinimus. Šioje byloje Teismas nurodė, kad, kaip jau nustatyta byloje T-105/95 *WWF UK prieš Komisiją ,* „valstybės*narės turi teisę tikėtis, kad Komisija užtikrins konfidencialumą atliekant tyrimus, dėl kurių gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Šis konfidencialumo reikalavimas išlieka net ir po kreipimosi į Teisingumo Teismą, remiantis tuo, kad negalima atmesti galimybės, jog Komisijos ir atitinkamos valstybės narės diskusijos dėl to, ar pastaroji savanoriškai laikosi Sutarties reikalavimų, gali tęstis teismo proceso metu ir iki Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo. Šio tikslo, t. y. taikaus Komisijos ir atitinkamos valstybės narės ginčo sprendimo prieš Teisingumo Teismui priimant sprendimą, išsaugojimas pateisina atsisakymą leisti susipažinti su oficialiais pranešimais ir pagrįstomis nuomonėmis, parengtais pagal 226 straipsnio procedūrą, remiantis viešojo intereso, susijusio su inspekcijomis, tyrimais ir teismo procesais,* apsauga"[(4).](#(4)){#Footnote4}
2004 m. gegužės 28 d. skundo pateikėjas Komisijos generaliniam sekretoriui pateikė kartotinę paraišką, kurioje teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisijos susitikimų protokolai yra vieši, jų priedai taip pat turi būti vieši. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad DG MARKT nurodyta teismų praktika yra pasenusi ir prieštarauja Europos Sąjungos sutarties 1 straipsniui ir Reglamentui Nr. 1049/2001.
2004 m. liepos 5 d. generalinis sekretorius atsakė į pareiškėjo kartotinę paraišką. Savo atsakyme jis paaiškino, kad Komisijos posėdžio protokole pateiktos nuorodos į dokumentus, į kuriuos Komisijos nariai atsižvelgė per šį posėdį. Generalinis sekretorius nurodė, kad šie dokumentai nėra neatskiriama protokolo dalis.
Generalinis sekretorius taip pat pažymėjo, kad tai, jog Komisijos protokolai yra vieši ir prieinami internete, nereiškia, kad visi atitinkamuose protokoluose nurodyti dokumentai turėtų būti vieši. Jis paaiškino, kad skundo pateikėjo prašymas leisti susipažinti su trimis atitinkamame protokole nurodytais dokumentais buvo išnagrinėtas kaip naujas prašymas. Dėl kitų dokumentų generalinis sekretorius patvirtino pirminį Komisijos atsisakymą dėl tų pačių priežasčių.
*++Komisijos pozicija++*
Komisijos posėdžių protokoluose buvo pateiktos nuorodos į visus dokumentus, į kuriuos jos nariai atsižvelgė posėdžio metu. Vis dėlto tai nereiškia, kad atitinkami dokumentai buvo įtraukti į protokolą. Protokolai, kurie buvo vieši, buvo paskelbti internete, tačiau dėl galimybės susipažinti su protokole nurodytais dokumentais turėjo būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Sprendimas nagrinėti prašymą leisti susipažinti su trimis dokumentais, kurie protokole nurodyti kaip pirminis prašymas leisti susipažinti su dokumentais, buvo pagrįstas būtinybe laikytis dviejų etapų administracinės procedūros nagrinėjant prašymus leisti susipažinti su dokumentais.
Dėl skundo pateikėjos nuomonės, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis netaikoma, nes pažeidimo tyrimo procedūros neapima jokių inspekcijų ar tyrimų, Komisija nurodė, kad atitinkama išimtis taip pat apima pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kaip aiškiai patvirtino Pirmosios instancijos teismas byloje T-191/99 Petrie: „\[v\]alstybės*narės turi teisę tikėtis, kad Komisija užtikrins konfidencialumą atliekant tyrimus, dėl kurių gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra." Be to, priimant Reglamentą (EB) Nr.* 1049/2001 Komisija buvo padariusi atitinkamą pareiškimą ir kad bet kuriuo atveju stebėdama, kaip valstybės narės taiko Bendrijos teisę, Komisija tiria įtariamus pažeidimus. Dėl bet kokio dokumento, susijusio su vykstančia pažeidimo nagrinėjimo procedūra, reikėjo atlikti kiekvieno konkretaus atvejo tyrimą, siekiant nustatyti, ar jį galima atskleisti. Remiantis Komisijos vidaus gairėmis dėl to, kaip nagrinėti prašymus leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis (SEC(2003)260/3), galimybė susipažinti su dokumentais paprastai buvo suteikiama užbaigus atitinkamą bylą, o kartais net anksčiau, priklausomai nuo žalos tyrimo rezultatų. Šiuo konkrečiu atveju Komisija nusprendė, kad prašomų dokumentų atskleidimas tame pažeidimo nagrinėjimo procedūros etape pakenktų tyrimų tikslų apsaugai.
Šiame procedūros etape prašomų dokumentų atskleidimas galėtų neigiamai paveikti vykstančias diskusijas su Italijos valdžios institucijomis. Dėl viršesnio viešojo intereso atskleisti prašomus dokumentus buvimo Komisija nusprendė, kad šiuo atveju tokio viršesnio intereso nėra.
Kalbant apie galimybę leisti iš dalies susipažinti su dokumentais, atrodo, kad šiuo atveju tai neįmanoma dėl prašomų dokumentų pobūdžio, t. y. dėl to, kad nebuvo įmanoma iš anksto nustatyti, kurios dokumentų dalys gali būti atskleistos nedarant poveikio vykdomai tyrimo veiklai.
Be to, Komisija išnagrinėjo 2004 m. birželio 8 d. skundo pateikėjo institucijai išsiųsto rašto, kuriame jis teigė, kad Komisija savo interneto svetainėje klaidingai neskelbė nuorodų į savo sprendimą išsiųsti Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą dėl pažeidimo bylos 2003/4372, turinį. Šiuo atžvilgiu Komisija teigė, kad pagal atitinkamas taisykles, kuriomis reglamentuojamas sprendimų dėl pažeidimų viešinimas, nuorodos į sprendimus išsiųsti oficialius pranešimus nacionalinėms valdžios institucijoms Komisijos interneto svetainėje neskelbiamos. Be to, kadangi paaiškėjo, kad skundo pateikėjas, kaip skundo pateikėjas byloje 2003/4372, 2004 m. balandžio 1 d. buvo informuotas, kad Komisija nusprendė išsiųsti Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą, nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų dėl 2004 m. birželio 8 d. laiško.
**Skundo pateikėjo pastabos**
Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas nurodė, kad Komisijos deklaracijos nėra vienas iš teisės šaltinių ir kad remiantis tokiomis deklaracijomis reglamentas negali būti aiškinamas ar iš dalies keičiamas *erga omnes.*
Dėl Komisijos teiginio, kad kontroliuodama, kaip valstybės narės taiko Bendrijos teisę, ji tyrė tariamus pažeidimus, skundo pateikėja nurodė, kad, kiek tai susiję su byloje 2003/4372 atliktu tyrimu, paaiškėjo, jog Komisija veikė tinkamai *Italijos valdžios institucijų atžvilgiu* ir laikydamasi EB sutarties. Tačiau jis negalėjo nustatyti, ar kitais atvejais institucija tinkamai naudojosi savo tyrimo įgaliojimais, nes neturėjo informacijos šiuo klausimu. Skundo pateikėjas manė, kad ombudsmenas turėtų ištirti Komisijos pareiškimo tikslumą.
Dėl Komisijos nuorodos į bylą T-191/99 *Petrie* skundo pateikėjas teigė, kad ši teismo praktika yra pasenusi ir kad bet kuriuo atveju ji turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnyje nustatytą skaidrumo principą ir Reglamento Nr. 1049/2001, kuriuo, skundo pateikėjos teigimu, Komisija klaidingai rėmėsi, kai nusprendė nesuteikti galimybės susipažinti su skundo pateikėjos prašomais dokumentais, reikšmę.
Be to, skundo pateikėjas teigė, kad procedūra dėl Bendrijos teisės pažeidimo, kurią Komisija vykdė prieš valstybę narę, buvo grindžiama institucijos ir valstybės narės bendradarbiavimu. Todėl tokios procedūros nebuvo galima prilyginti toms, kuriose buvo atliktas patikrinimas ar tyrimas.
Dėl jam pateiktų atsisakymo motyvų skundo pateikėjas toliau laikėsi nuomonės, kad Komisija nenurodė konkrečių tokio atsisakymo motyvų. Todėl skundo pateikėjas neatsiėmė savo skundo.
**Tolesnės užklausos**
++*Prašymas pateikti papildomos informacijos*++
Išnagrinėjęs Komisijos nuomonę ir skundo pateikėjo pastabas, ombudsmenas nusprendė, kad būtina atlikti tolesnius tyrimus. Todėl 2005 m. rugpjūčio 30 d. jis parašė Komisijai. Savo laiške ombudsmenas nurodė Komisijos nuomonę, kurioje institucija nurodė, kad pagal jos pačios vidaus gaires dėl to, kaip nagrinėti prašymus leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūra (SEC(2003)260/3), galimybė susipažinti su dokumentais paprastai suteikiama užbaigus atitinkamą bylą, *o kartais net anksčiau,* priklausomai nuo žalos tyrimo rezultatų. Komisija taip pat nurodė, kad dėl šių dokumentų, susijusių su vykstančia procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo, reikia atlikti kiekvieno konkretaus atvejo tyrimą, siekiant nustatyti, ar atitinkamas dokumentas gali būti atskleistas. Kadangi ombudsmenui nebuvo aišku, ar šiuo atveju buvo atliktas toks individualus nagrinėjimas, jis paprašė Komisijos pateikti pastabas šiuo klausimu.
Be to, ombudsmenas nurodė, kad savo nuomonėje Komisija nurodė, jog skundo pateikėjo prašymas leisti susipažinti su 2004 m. kovo 30 d. Komisijos posėdžio protokole nurodytais dokumentais buvo išnagrinėtas kaip naujas prašymas leisti susipažinti su dokumentais. Dėl šio atvejo aspekto ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti informaciją apie atitinkamos procedūros rezultatus.
Galiausiai ombudsmenas atkreipė dėmesį į Komisijos nuomonėje pateiktą pareiškimą, kad dėl skundo pateikėjo prašomų dokumentų pobūdžio negalima suteikti galimybės iš dalies su jais susipažinti. Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisija pateikė gana bendro pobūdžio paaiškinimą, kodėl ji negalėjo suteikti galimybės iš dalies susipažinti su dokumentais. Todėl jis paprašė jos pateikti išsamesnės informacijos apie atsisakymo leisti iš dalies susipažinti su dokumentais priežastis.
Skunde 2290/2004/IP skundo pateikėjas, be kita ko, teigė, kad Komisija neatsakė į jo 2004 m. birželio 8 d. laišką, kuriuo jis atkreipė institucijos dėmesį į tai, kad 2004 m. kovo 30 d. sprendimas išsiųsti oficialų pranešimą Italijos valdžios institucijoms nebuvo paskelbtas interneto svetainėje „Pažeidimai". Nors pradiniame rašte Komisijos nebuvo paprašyta pateikti pastabų dėl šio atvejo aspekto, ombudsmenas pažymėjo, kad, jo nuomone, Komisija tai padarė. Institucija nurodė, kad 2004 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjui buvo pranešta apie atitinkamus veiksmus, kurių ėmėsi institucija, todėl ji nusprendė, kad dėl 2004 m. birželio 8 d. rašto nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų. Kadangi ombudsmenas atliko tolesnius tyrimus šioje byloje, jis manė, kad šis bylos aspektas turėtų būti įtrauktas į šį tyrimą. Todėl jis paprašė Komisijos perduoti jam 2004 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjui išsiųsto laiško kopiją.
*++Prašymas pateikti papildomą nuomonę++*
2005 m. balandžio 17 d. skundo pateikėjas ombudsmenui pateikė skundą (1586/2005/IP) dėl to, kad Komisija atmetė jo 2005 m. vasario 1 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 pateiktą kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Skundo pateikėjas paprašė Komisijos suteikti jam galimybę susipažinti su oficialaus pranešimo ir pagrįstos nuomonės, kuriuos Komisija išsiuntė Italijos valdžios institucijoms per procedūrą, susijusią su pažeidimo nagrinėjimo procedūra byloje 2003/4372, kopijomis.
2005 m. kovo 15 d. raštu generalinis sekretorius patvirtino sprendimą nesuteikti skundo pateikėjui galimybės susipažinti su prašomais dokumentais. Pagrindinis argumentas, kuriuo buvo grindžiamas atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, buvo tas, kad skundo pateikėjo prašomiems dokumentams buvo taikoma Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis, pagal kurią „institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, kurį atskleidus būtų pakenkta (...) inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugai". Generalinis sekretorius taip pat nurodė, kad dėl oficialaus pranešimo, kurį Komisija išsiuntė Italijos valdžios institucijoms, 2004 m. balandžio 18 d. jau buvo pateiktas ankstesnis pareiškėjo prašymas leisti susipažinti su dokumentais, o 2004 m. gegužės 18 d. -- kartotinė paraiška.
Skundo pateikėjas išreiškė nuomonę, kad skundas Nr. 2290/2004/IP galėtų būti nagrinėjamas kaip skundo Nr. 1586/2005/IP dalis. Kadangi paaiškėjo, kad būtina atlikti tolesnius tyrimus dėl skundo Nr. 2290/2004/IP, su kuriuo, atrodo, skundo Nr. 1586/2005/IP dalykas yra glaudžiai susijęs, ombudsmenas nusprendė, kad būtų tikslinga abiejuose skunduose iškeltus klausimus nagrinėti viename ir tame pačiame tyrime, kaip siūlė pats skundo pateikėjas. Todėl 2005 m. rugpjūčio 30 d. laiške Komisijai, kuriame prašoma papildomos informacijos dėl skundo Nr. 2290/2004/IP, ombudsmenas paprašė institucijos pateikti papildomą nuomonę dėl 2005 m. balandžio 17 d. skundo pateikėjo laiške iškeltų klausimų.
*++Komisijos atsakymas++*
Dublike Komisija nurodė šiuos dalykus:
Dėl ombudsmeno prašymo paaiškinti, ar šiuo atveju buvo atliktas individualus skundo pateikėjo prašomų dokumentų nagrinėjimas, ir pateikti išsamesnę informaciją apie atsisakymo leisti iš dalies susipažinti su dokumentais priežastis, Komisija patvirtino, kad ji kiekvienu konkrečiu atveju įvertino dokumentus, su kuriais skundo pateikėjas prašė leisti susipažinti, ir kad taip pat buvo atsižvelgta į galimybę leisti iš dalies susipažinti su dokumentais.
Pažeidimo byla 2003/4372, susijusi su tariamu Italijos valdžios institucijų padarytu atitinkamų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimu sudarant sutartį dėl Stintino (Italija) vandens valymo įrenginio projekto, buvo aptarta 2003 m. rugsėjo 12 d. vykusiame vadinamajame Komisijos ir Italijos valdžios institucijų „susitikime dėl paketo". 2003 m. lapkričio 24 d. raštu Italijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos. 2004 m. balandžio 1 d. Komisija išsiuntė joms oficialų pranešimą ir tą pačią dieną apie tai informavo skundo pateikėją. 2004 m. balandžio 18 d. skundo pateikėjui pateikus pirminį prašymą leisti susipažinti su dokumentais, buvo ką tik išsiųstas oficialus pranešimas ir tikimasi, kad Italijos valdžios institucijos per du mėnesius pateiks atsakymą. Oficialaus pranešimo ir ankstesnio susirašinėjimo su Italijos valdžios institucijomis atskleidimas tuo metu būtų pakenkęs galimo bylos išsprendimo paieškai. 2004 m. gegužės 28 d. skundo pateikėjas pateikė kartotinę paraišką. Komisija atsakė 2004 m. liepos 12 d. Tuo metu Komisija dar nebuvo nusprendusi, ar kreiptis į Teisingumo Teismą, ir vis dar laukė Italijos valdžios institucijų atsakymo į jos oficialų pranešimą. Iš naujo išnagrinėjusi dokumentus, atsižvelgdama į procedūrinę padėtį, Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjo prašomi dokumentai tame etape negalėjo būti atskleisti. Taip pat buvo atsižvelgta į galimybę leisti iš dalies susipažinti su dokumentais. Tačiau visi dokumentai, su kuriais skundo pateikėjas prašė leisti susipažinti, buvo susiję tik su teisinių sąvokų, susijusių su konkrečiu atveju, aiškinimu ir juose nebuvo jokių dalių, kurioms nagrinėjant skundo pateikėjo kartotinę paraišką nebuvo taikoma 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis.
2005 m. sausio 20 d. skundo pateikėjas pateikė naują prašymą leisti susipažinti su oficialiu pranešimu ir pagrįsta nuomone, kuriuos Komisija išsiuntė Italijos valdžios institucijoms atitinkamai 2004 m. balandžio 1 d. ir 2004 m. spalio 18 d. Tuo metu byla dar buvo nagrinėjama ir pasiekė kritinį etapą, t. y. klausimą, ar vis dar galima ją išspręsti nesikreipiant į Teisingumo Teismą. Todėl 2005 m. sausio 28 d., o po kartotinės paraiškos -- 2005 m. kovo 15 d. Komisija nusprendė, kad priežastys, dėl kurių nebuvo leista susipažinti su skundo pateikėjui jau pateiktu oficialiu pranešimu, t. y. kad šio dokumento atskleidimas galėjo pakenkti galimo bylos išsprendimo paieškai, tebėra pagrįstos ir kad tos pačios priežastys taikomos ir pagrįstai nuomonei.
Dėl galimybės leisti iš dalies susipažinti su dokumentais Komisija laikėsi nuomonės, kad tai neįmanoma, nes nebuvo nė vienos šių dokumentų dalies, kuriai nebūtų taikoma Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis.
2005 m. kovo 16 d. Komisija nusprendė pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme dėl bylos 2003/4372 ir kitą dieną apie tai pranešė skundo pateikėjui. Net vykstant teismo procesui nebuvo galima atmesti galimybės pasiekti susitarimą su Italijos valdžios institucijomis, o skundo pateikėjo prašomų dokumentų atskleidimas galėjo pakenkti bet kokiam tokiam bandymui išspręsti klausimą.
Dėl skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su trimis dokumentais[(5),](#(5)){#Footnote5} nurodytais Komisijos 2004 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolo dalyje "Bendrijos teisės taikymo stebėsena: pažeidimai" institucija nurodė, kad savo 2004 m. liepos 12 d. laiške, kuriame pateikiamas Komisijos sprendimas dėl pareiškėjo kartotinės paraiškos, generalinis sekretorius pabrėžė, kad šie dokumentai nėra tiesiog protokolo priedai ir kad jie nėra automatiškai prieinami visuomenei. Todėl prašymas leisti su jais susipažinti turėjo būti vertinamas kaip naujas prašymas. Deja, skundo pateikėjas niekada negavo atsakymo į savo prašymą leisti susipažinti su šiais dokumentais ir nepateikė kartotinės paraiškos. Net jei neatsakymas į prašymą leisti susipažinti su dokumentais turėtų būti laikomas neigiamu atsakymu pagal Reglamentą 1049/2001 ir dėl to pareiškėjas turėtų teisę pateikti apeliacinį skundą, Komisija apgailestavo ir atsiprašė dėl to, kad neatsakė, nes pagal gerą administracinę praktiką reikalaujama, kad į prašymus būtų pateiktas aiškus atsakymas.
Todėl Komisija šią šio skundo dalį nagrinėjo taip, tarsi tai būtų kartotinė paraiška, ir padarė tokias išvadas:
Kalbant apie Teisės tarnybos pateiktą pranešimą, jis buvo susijęs su kita pažeidimo byla nei ta, kuria susidomėjo skundo pateikėjas. Dokumente išnagrinėtas teisinis pagrindas pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybę narę, o atitinkama byla dar nebaigta nagrinėti. Komisija paaiškino, kad Teisės tarnybos nuomonėje būtų atskleista jos pozicija dėl sprendimo išsiųsti oficialų pranešimą arba jo nesiųsti. Be to, toks atskleidimas būtų turėjęs įtakos Teisės tarnybos laisvei reikšti nuomonę ir teikti teisines konsultacijas Komisijai, taip pat būtų turėjęs įtakos institucijos veiksmų laisvei priimant galutinį sprendimą. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtis dėl teisinių nuomonių taikoma visam šiam dokumentui ir kad nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio jo atskleidimą.
Kalbant apie kabinetų vadovų posėdžio protokolą, šiame dokumente atspindėtos dalyvių pastabos ir nuomonės dėl posėdyje aptartų atvejų. Atskleidus protokolus būtų atsiskleidę vidaus svarstymai rengiant Komisijos sprendimą dėl pažeidimo bylų ir tai būtų turėję didelės įtakos Komisijos sprendimų priėmimo procesui, nes būtų pakenkta kolegialiam būdui, kuriuo Komisija priėmė atitinkamus sprendimus. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtis taikoma visam šiam dokumentui ir kad nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio jo atskleidimą. Be to, Komisija nurodė, kad pažeidimo byla 2003/4372 nebuvo aptarta per šį susitikimą, todėl ji nebuvo paminėta protokole.{#Footnote6}
Į pažeidimų bylų sąrašą ir atitinkamus sprendimus, kuriuos pasiūlė kabinetų vadovai, įtraukta daugiau kaip 1400 bylų. Komisijos posėdžio protokole, kuris buvo viešai prieinamas internete, paminėtas siūlomų sprendimų priėmimas. Kalbant apie bylą 2003/4372, skundo pateikėjui buvo tinkamai pranešta apie Komisijos sprendimą išsiųsti Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą pagal Komisijos komunikatą dėl santykių su skundo pateikėju dėl Bendrijos teisės pažeidimo[(7).](#(7)){#Footnote7} Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas gavo ieškomą informaciją, nes paaiškėjo, kad jis domisi viena konkrečia byla, o ne išsamiu siūlomų sprendimų dėl pažeidimo bylų, išskyrus bylą 2003/4372, sąrašu. Komisija pridūrė, kad bet kuriuo atveju viso siūlomų sprendimų, susijusių su nagrinėjamomis pažeidimo bylomis, sąrašo atskleidimas būtų turėjęs įtakos vykdomų tyrimų tikslui, nes būtų trukdęs dabartinėms diskusijoms su valstybėmis narėmis ir būtų sumažinęs galimybes pasiekti susitarimą dėl atitinkamų bylų neperduodant jų Teisingumo Teismui. Be to, institucija laikėsi nuomonės, kad pagal pirmiau minėtą komunikatą skundo pateikėjai informuojami apie sprendimus, priimtus pažeidimų bylose, kuriomis jie yra suinteresuoti.
Galiausiai Komisija pabrėžė, kad, kalbant apie prašymą leisti susipažinti su trimis minėtais dokumentais, pranešimas apie sprendimus, priimtus dėl pažeidimo bylų, yra jos galutinis sprendimas dėl prašymo. Skundo pateikėjas turi galimybę apskųsti šį sprendimą pateikdamas naują skundą ombudsmenui arba kreipdamasis į Pirmosios instancijos teismą EB sutarties 230 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Šiuo atžvilgiu pranešimo apie Komisijos sprendimą skundo pateikėjui data buvo ombudsmeno pranešimo apie Komisijos atsakymą skundo pateikėjui data.
Dėl 2004 m. birželio 8 d. skundo pateikėjo rašto Komisija nurodė, kad, kaip ji nurodė savo nuomonėje, sprendimai išsiųsti oficialų pranešimą Komisijos interneto svetainėje paprastai neskelbiami. Atitinkamai valstybei narei atsakius į oficialų pranešimą, byla baigiama arba Komisija gali nuspręsti valstybei narei pateikti pagrįstą nuomonę. Sprendimai pateikti pagrįstą nuomonę paprastai skelbiami Komisijos interneto svetainėje, kaip ir skundo 2003/4372 atveju. Todėl Komisija nieko nepraleido ir nesiėmė jokių tolesnių veiksmų dėl 2004 m. birželio 8 d. skundo pateikėjo rašto. Vis dėlto Komisija pripažino, kad būtų buvę tikslinga apie tai informuoti skundo pateikėją atsakant į jo 2004 m. birželio 8 d. laišką.
*++Skundo pateikėjo pastabos++*
Savo pastabose skundo pateikėjas nurodė, kad, priešingai, nei teigė Komisija, nuorodos į oficialius pranešimus, kuriuos institucija išsiuntė nacionalinėms valdžios institucijoms dėl pažeidimų bylų, dažnai skelbiamos Komisijos interneto svetainėje. Skundo pateikėjas taip pat pabrėžė, kad visai procedūrai, susijusiai su jo skundu 2003/4372, dažnai buvo būdingi įtempti santykiai su institucija. Todėl 2004 m. birželio 8 d. laiškas turėjo būti suprantamas šiomis aplinkybėmis, o formalus neatsakymo aspektas buvo nežymus, palyginti su jo nusiskundimų esme.
Dėl kito jo bylos aspekto, susijusio su Komisijos atsisakymu suteikti jam galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, skundo pateikėjas savo skundą paliko galioti. Dėl Komisijos atsisakymo leisti jam susipažinti su trimis dokumentais, nurodytais 2004 m. balandžio 30 d. Komisijos posėdžio protokole, skundo pateikėjas manė, kad priežastys, kurias Komisija pateikė savo pozicijai pagrįsti, yra nesvarbios, net ir neegzistuojančios.
SPRENDIMĄ
---------
**1 Įžanginės pastabos**
1.1 Savo nuomonėje dėl skundo Komisija nurodė, kad stebėdama, kaip valstybės narės taiko Bendrijos teisę, ji tiria įtariamus pažeidimus.
1.2 Ombudsmenas pažymi, kad savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas nurodė, jog dėl tyrimo, atlikto byloje 2003/4372, paaiškėjo, kad Komisija veikė tinkamai Italijos valdžios institucijų atžvilgiu ir laikydamasi EB sutarties. Tačiau jis negalėjo įrodyti, kad kitais atvejais institucija pasinaudojo savo tyrimo įgaliojimais, nes neturėjo informacijos šiuo klausimu. Todėl skundo pateikėjas pasiūlė ombudsmenui ištirti Komisijos nuomonėje pateikto teiginio, kad stebėdama, kaip valstybės narės taiko Bendrijos teisę, ji tiria įtariamus pažeidimus, tikslumą.
1.3 Atrodo, kad šis klausimas pirmiausia buvo iškeltas skundo pateikėjo pastabose.
EB sutarties 195 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ombudsmenas, vykdydamas savo pareigas, atlieka tyrimus, kurie, jo manymu, yra pagrįsti, savo iniciatyva arba remdamasis jam pateiktais skundais.
Ombudsmenas mano, kad, atsižvelgiant į gana bendrą teiginio pobūdį ir į tai, kad nėra jokių patvirtinamųjų įrodymų, nėra pakankamo pagrindo pradėti šio bylos aspekto tyrimą.
1.4 Atrodo, kad 2004 m. balandžio 18 d. skundo pateikėjas Komisijai pateikė pirmąjį prašymą leisti susipažinti su dokumentais. 2004 m. gegužės 11 d. institucija leido susipažinti su kai kuriais prašomais dokumentais, t. y. 2004 m. kovo 30 d. Komisijos posėdžio protokolo ištraukomis. Bylos aspektas, susijęs su šiuo prašymu leisti susipažinti su dokumentais, bus nagrinėjamas 2 punkte.
1.5 Tačiau iš skundo matyti, kad 2004 m. gegužės 28 d. skundo pateikėjas Komisijos generaliniam sekretoriui pateikė kartotinę paraišką, kurioje teigė, kad Komisijos posėdžių protokolai yra vieši, todėl jų priedai taip pat turėtų būti vieši. Todėl skundo pateikėjas paprašė leisti susipažinti su trimis dokumentais, nurodytais atitinkamame protokole.
2004 m. liepos 5 d. atsakyme generalinis sekretorius paaiškino, kad skundo pateikėjo prašymas leisti susipažinti su trimis dokumentais[(8),](#(8)){#Footnote8} nurodytais atitinkamame protokole, buvo laikomas nauju prašymu.
1.6 2005 m. rugpjūčio 30 d. Komisijai pateiktame prašyme pateikti papildomos informacijos ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti informaciją apie atitinkamos procedūros rezultatus.
1.7 Savo atsakyme Komisija paaiškino priežastis, dėl kurių, jos nuomone, šie trys dokumentai negalėjo būti atskleisti skundo pateikėjui:
Kalbant apie pirmąjį dokumentą, t. y. Teisės tarnybos pateiktą pranešimą, jame nagrinėtas teisinis pagrindas pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybę narę ir nagrinėtas kitas atvejis nei tas, kuriuo susidomėjo skundo pateikėjas. Komisija paaiškino, kad Teisės tarnybos nuomonėje, kol nagrinėjama byla dar nagrinėjama, būtų atskleista Teisės tarnybos pozicija dėl sprendimo išsiųsti oficialų pranešimą arba jo nesiųsti. Be to, toks atskleidimas būtų paveikęs Teisės tarnybos laisvę reikšti nuomones ir teikti teisines konsultacijas Komisijai, taip pat būtų neigiamai paveikusi institucijos veiksmų laisvę priimant galutinį sprendimą. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtis dėl teisinių nuomonių taikoma visam šiam dokumentui ir kad nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio jo atskleidimą.
Kalbant apie antrąjį dokumentą, susijusį su specialiojo ministrų kabineto vadovų posėdžio protokolu dėl periodinės pažeidimų bylų peržiūros, pažymėtina, kad jame atsižvelgta į dalyvių pastabas ir nuomones dėl per posėdį aptartų bylų. Atskleidus protokolus būtų atsiskleidę vidaus svarstymai rengiant Komisijos sprendimą dėl pažeidimo bylų ir būtų padarytas didelis poveikis Komisijos sprendimų priėmimo procesui, nes būtų pakenkta kolegialiam būdui, kuriuo Komisija priėmė atitinkamus sprendimus. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros įtraukos[9](#(9)){#Footnote9} punkte numatyta išimtis taikoma visam šiam dokumentui ir kad nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio jo atskleidimą. Be to, Komisija nurodė, kad pažeidimo byla 2003/4372 nebuvo aptarta per šį susitikimą, todėl nebuvo paminėta protokole.
Trečiajame dokumente, kurį sudarė pažeidimų bylų sąrašas ir atitinkami kabinetų vadovų pasiūlyti sprendimai, buvo daugiau kaip 1400 bylų. Komisijos posėdžio protokole, kuris buvo viešai prieinamas internete, paminėtas siūlomų sprendimų priėmimas. Kalbant apie bylą 2003/4372, skundo pateikėjui buvo tinkamai pranešta apie Komisijos sprendimą išsiųsti Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą. Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas gavo ieškomą informaciją, nes paaiškėjo, kad jis domisi viena konkrečia byla, o ne išsamiu siūlomų sprendimų dėl pažeidimo bylų, išskyrus bylą 2003/4372, sąrašu. Komisija pridūrė, kad bet kuriuo atveju viso siūlomų sprendimų, susijusių su nagrinėjamomis pažeidimo bylomis, sąrašo atskleidimas būtų turėjęs įtakos vykdomų tyrimų tikslui, nes būtų kišęsi į dabartines diskusijas su valstybėmis narėmis ir būtų sumažinusi galimybes pasiekti susitarimą dėl atitinkamų bylų neperduodant jų Teisingumo Teismui.
1.8 Komisija pabrėžė, kad skundo pateikėjas, deja, niekada negavo atsakymo į savo prašymą leisti susipažinti su atitinkamais dokumentais ir kad jis taip pat nepateikė kartotinės paraiškos. Net jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 neatsakymas į prašymą leisti susipažinti su dokumentais turėtų būti laikomas neigiamu atsakymu ir dėl to pareiškėjas turėtų teisę pateikti apeliacinį skundą, Komisija apgailestavo ir atsiprašė dėl šio neatsakymo, nes pagal gerą administracinę praktiką reikalaujama, kad į prašymus būtų pateiktas aiškus atsakymas.
Todėl Komisija šią šio skundo dalį nagrinėjo taip, tarsi tai būtų kartotinė paraiška, ir pabrėžė, kad pranešimas apie sprendimus, priimtus dėl pažeidimo bylų, yra jos galutinis sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su trimis minėtais dokumentais. Institucija taip pat pridūrė, kad skundo pateikėjas turi galimybę apskųsti šį sprendimą pateikdamas naują skundą ombudsmenui arba kreipdamasis į Pirmosios instancijos teismą EB sutarties 230 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Šiuo atžvilgiu pranešimo apie Komisijos sprendimą skundo pateikėjui data buvo ombudsmeno pranešimo apie Komisijos atsakymą skundo pateikėjui data.
1.9 Ombudsmenas pažymi, kad tik atsakydama į jo prašymą pateikti papildomos informacijos Komisija išdėstė savo poziciją dėl skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su trimis dokumentais, paminėtais 2004 m. kovo 30 d. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad Komisijos pasiūlymas šį atsakymą laikyti jos galutiniu sprendimu dėl prašymo leisti susipažinti su šiais dokumentais yra tinkamas ir konstruktyvus. Iš tiesų būtų netikslinga reikalauti, kad skundo pateikėjas šioje byloje pateiktų dar vieną (kartotinį) prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Atsakydama į ombudsmeno prašymą atlikti tolesnius tyrimus, Komisija taip pat pasiūlė, kad skundo pateikėjas galėtų laisvai pateikti skundą ombudsmenui dėl šio sprendimo. 2006 m. sausio 11 d. Komisijos atsakymas buvo persiųstas skundo pateikėjui. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad iš skundo pateikėjo nebuvo gauta jokio naujo skundo dėl sprendimo neleisti susipažinti su trimis dokumentais, nurodytais 2004 m. kovo 30 d. Komisijos posėdžio protokole. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo toliau tirti šio atvejo aspekto. Tačiau skundo pateikėjas gali pateikti ombudsmenui naują skundą dėl atitinkamo sprendimo, jei jis to pageidauja.
1.10 2005 m. sausio 20 d. skundo pateikėjas pateikė trečią prašymą leisti susipažinti su oficialiu pranešimu ir pagrįsta nuomone, kurią Komisija išsiuntė Italijos valdžios institucijoms dėl bylos 2003/4372. Šis bylos aspektas nagrinėjamas 3 punkte.
**2 Tariamas neteisėtas Komisijos sprendimas dėl skundo pateikėjo 2004 m. balandžio mėn. pateikto prašymo leisti susipažinti su dokumentais**
2.1 2004 m. balandžio 18 d. skundo pateikėjas pateikė Komisijai prašymą leisti susipažinti su i) visa korespondencija (įskaitant priedus), kuria Komisija ir Italijos valdžios institucijos keitėsi dėl pažeidimo bylos 2003/4372; ii) Komisijos ir Italijos valdžios institucijų atstovų susitikimo protokolas; ir iii) vidaus dokumentus, susijusius su atitinkama byla, visų pirma 2004 m. kovo 30 d. Komisijos posėdžio protokolą.
Komisijai priėmus sprendimą nesuteikti jam galimybės susipažinti su kai kuriais prašomais dokumentais, 2004 m. gegužės 28 d. skundo pateikėjas pateikė kartotinę paraišką. 2004 m. liepos 12 d. Komisija atmetė kartotinę paraišką remdamasi tuo, kad atitinkamiems dokumentams buvo taikoma 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[(10)](#(10)){#Footnote10} (toliau -- Reglamentas Nr. 1049/2001) 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis, pagal kurią institucija „atsisako*leisti susipažinti su dokumentu, jei jo atskleidimas pakenktų (...) apsaugai inspekcijų, tyrimų ir audito tikslais".*
Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su prašomais dokumentais buvo priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir neteisingai taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtį.
2.2 Savo nuomonėje Komisija iš esmės paaiškino, kad, kadangi skundo pateikėjo prašomi dokumentai buvo susiję su pažeidimo nagrinėjimo procedūra byloje 2003/4372, kuri tebevykdoma, jų atskleidimas galėjo neigiamai paveikti diskusijas su Italijos valdžios institucijomis šiuo klausimu.
Dėl skundo pateikėjos nuomonės, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis netaikoma, nes pažeidimo tyrimo procedūros nebuvo susijusios su inspekcijomis ar tyrimais, Komisija nurodė, kad, kaip aiškiai patvirtino Pirmosios instancijos teismas byloje T-191/99 *Petrie*, atitinkama išimtis taip pat apėmė pažeidimo nagrinėjimo procedūras.
Galiausiai Komisija nusprendė, kad šiame procedūros etape prašomų dokumentų atskleidimas neigiamai paveiktų vykstančias diskusijas su Italijos valdžios institucijomis. Dėl galimybės leisti iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais institucija nusprendė, kad ji negali būti suteikta. Komisija taip pat teigė, kad nėra viršesnio viešojo intereso atskleisti prašomus dokumentus įrodymų.
2.3 Savo pastabose skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos nurodyta teismų praktika yra pasenusi ir kad bet kuriuo atveju ji turėjo būti aiškinama atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnyje nustatytą skaidrumo principą. Jis taip pat manė, kad Komisija klaidingai rėmėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, kai nusprendė nesuteikti galimybės susipažinti su jo prašomais dokumentais.
2.4 Savo prašyme pateikti papildomos informacijos ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad a) pagal Komisijos vidaus gaires dėl to, kaip nagrinėti prašymus leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūra (SEC(2003)260/3), galimybė susipažinti su dokumentais paprastai suteikiama užbaigus atitinkamą bylą, *o kartais net anksčiau,* priklausomai nuo žalos tyrimo rezultatų, ir b) dėl dokumentų, susijusių su vykstančia pažeidimo nagrinėjimo procedūra, reikia atlikti kiekvieno konkretaus atvejo tyrimą, siekiant nustatyti, ar atitinkamą dokumentą galima atskleisti. Kadangi nebuvo aišku, ar Komisija šiuo atveju atliko tokį individualų nagrinėjimą, ombudsmenas paprašė institucijos pateikti pastabas šiuo klausimu.
Dėl Komisijos pozicijos, kad nebuvo galima leisti iš dalies susipažinti su skundo pateikėjo prašomais dokumentais dėl jų pobūdžio, ombudsmenas paprašė institucijos pateikti išsamesnę informaciją apie priežastis, dėl kurių atsisakyta leisti iš dalies susipažinti su dokumentais.
2.5 Savo atsakyme Komisija patvirtino, kad kiekvienu konkrečiu atveju įvertino dokumentus, su kuriais skundo pateikėjas prašė leisti susipažinti, ir kad taip pat buvo atsižvelgta į galimybę leisti iš dalies susipažinti su dokumentais.
Komisija teigė, kad pažeidimo byla 2003/4372 buvo aptarta 2003 m. rugsėjo 12 d. vykusiame vadinamajame Komisijos ir Italijos valdžios institucijų „susitikime dėl dokumentų rinkinio". 2003 m. lapkričio 24 d. raštu Italijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos. 2004 m. balandžio 1 d. Komisija išsiuntė joms oficialų pranešimą ir tą pačią dieną apie tai informavo skundo pateikėją.
Todėl paaiškėjo, kad 2004 m. balandžio 18 d. skundo pateikėjui pateikus pirminį prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo byla 2003/4372, Italijos valdžios institucijoms buvo ką tik išsiųstas oficialus pranešimas ir tikimasi, kad jos atsakys per du mėnesius. Oficialaus pranešimo ir ankstesnio susirašinėjimo su Italijos valdžios institucijomis atskleidimas tuo metu būtų pakenkęs galimo bylos išsprendimo paieškai. Kalbant apie tai, kad Komisija patvirtino savo atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais po to, kai 2004 m. gegužės 28 d. buvo pateikta skundo pateikėjo kartotinė paraiška, taip buvo dėl to, kad tuo metu Komisija dar nebuvo nusprendusi, ar kreiptis į Teisingumo Teismą, ir vis dar laukė Italijos valdžios institucijų atsakymo į jos oficialų pranešimą. Taip pat buvo atsižvelgta į galimybę leisti iš dalies susipažinti su dokumentais. Tačiau visi dokumentai, su kuriais skundo pateikėjas prašė leisti susipažinti, buvo susiję tik su teisinių sąvokų, susijusių su konkrečiu atveju, aiškinimu ir juose nebuvo jokių dalių, kurioms nagrinėjant skundo pateikėjo kartotinę paraišką nebuvo taikoma 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nustatyta išimtis.
2.6 Be to, Komisija pridūrė, kad 2005 m. kovo 16 d. ji nusprendė pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme dėl bylos 2003/4372. Net vykstant teismo procesui nebuvo galima atmesti galimybės pasiekti susitarimą su Italijos valdžios institucijomis, o skundo pateikėjo prašomų dokumentų atskleidimas galėjo pakenkti bet kokiam tokiam bandymui išspręsti klausimą.
2.7 Savo pastabose skundo pateikėjas iš esmės pakartojo savo skundą.
2.8 Ombudsmenas pažymi, kad 2004 m. gegužės 11 d. Komisija leido susipažinti su kai kuriais skundo pateikėjo 2004 m. balandžio 18 d. prašytais dokumentais, būtent Komisijos 2004 m. kovo 30 d. posėdžio protokolo ištraukomis. Todėl šiuo tyrimu siekiama patikrinti, ar Komisija, atsisakydama leisti susipažinti su kitais skundo pateikėjo prašomais dokumentais (žr. 2.1 punktą), vykdė netinkamą administravimą.
2.9 Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad "ši*Sutartis žymi naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau (...)".* Reglamento 1049/2001 1 straipsnio a punkte nustatyta, kad šio reglamento tikslas -- užtikrinti „kuo*platesnę galimybę susipažinti su dokumentais".*
Tačiau Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 numatytos tam tikros išimtys.
Viena iš šių išimčių numatyta 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, pagal kurią „institucija*nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, kurio atskleidimas pakenktų (...) *inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugai, nebent atskleidimo reikalautų* viršesnis viešasis interesas".*
2.10 Tačiau tai, kad dokumentas, su kuriuo prašyta leisti susipažinti, susijęs su tyrimais, susijusiais su Komisijos prieš valstybę narę vykdoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra, savaime negali pateisinti institucijos nurodytos išimties taikymo. Pagal Bendrijos teismų praktiką bet kokia bendrosios teisės susipažinti su Bendrijos institucijų turimais dokumentais išimtis turi būti taikoma griežtai, kad nebūtų trukdoma taikyti bendrąjį principą suteikti visuomenei kuo platesnę galimybę susipažinti su šiais dokumentais[(11).](#(11)){#Footnote11} Taigi ombudsmenas turi nustatyti, ar šiuo atveju Komisija padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad skundo pateikėjo prašomų dokumentų atskleidimas gali pakenkti tyrimų tikslų apsaugai ir kad nėra viršesnio viešojo intereso juos atskleisti.
2.11 Ombudsmenas jau laikėsi pozicijos, kad inspekcijomis ir tyrimais pagrįsta išimtis turėtų būti taikoma tik tada, kai prašomi dokumentai buvo parengti vykdant atitinkamą tyrimo veiklą[(12).](#(12)){#Footnote12}
2.12 Šiuo atveju ombudsmenas pažymi, kad 2004 m. balandžio 18 d. skundo pateikėjo prašomi dokumentai buvo parengti atliekant tyrimą, susijusį su pažeidimo tyrimo procedūra, kuri tuo metu, kai skundo pateikėjas 2004 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, vis dar buvo ikiteisminio tyrimo stadijoje, nes Komisija dar nebuvo nusprendusi, ar perduoti bylą Teisingumo Teismui[(13).](#(13)){#Footnote13}
2.13 Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas teigė, jog procedūros dėl Bendrijos teisės pažeidimų, kurias Komisija vykdo prieš valstybes nares, grindžiamos institucijos ir valstybės narės bendradarbiavimu, todėl tokios procedūros negalima prilyginti toms, kuriose atliekamas patikrinimas ar tyrimas.
Tačiau Bendrijos teismai nuolat nurodydavo, kad pagal EB sutarties 226 straipsnį vykstant procesui dėl įsipareigojimų neįvykdymo vykdoma veikla yra tikrinimo ir tyrimo veikla. Pavyzdžiui, sprendime byloje T-105/95 WWF UK[(14)](#(14)){#Footnote14} Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su „tyrimais, dėl kurių gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra", o sprendime byloje T-191/99 Petrie, kuriuo rėmėsi Komisija, Teismas nusprendė, kad „valstybės*narės turi teisę tikėtis, kad Komisija užtikrins konfidencialumą atliekant tyrimus, dėl kurių gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra."*Todėl ombudsmenas mano, kad Komisijos aiškinimas, pagal kurį pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu vykdoma veikla yra susijusi su tyrimo veikla, atitinka nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką.
Ombudsmenui žinoma, kad minėta teismų praktika buvo pagrįsta taisyklėmis, nustatytomis 1994 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimu 94/90 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Komisijos dokumentais[(15),](#(15)){#Footnote15} o ši byla susijusi su Reglamentu 1049/2001, kuris įsigaliojo 2001 m. gruodžio 3 d.
Tačiau Komisijos sprendime 94/90 numatyta, kad institucijos „atsisako*leisti susipažinti su dokumentais, jei jų atskleidimas galėtų pakenkti inspekcijų ir tyrimų apsaugai".* Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, institucija „atsisako*leisti susipažinti su dokumentais, kurių atskleidimas pakenktų (...) inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugai, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas".*
Taigi paaiškėja, kad Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta atitinkama išimtis iš esmės taikoma tai pačiai dokumentų kategorijai kaip ir Komisijos sprendimas 94/90.
Todėl ombudsmenas mano, kad, priešingai, nei mano skundo pateikėjas, teismo praktika, kuria Komisija grindė savo sprendimą nesuteikti galimybės susipažinti su prašomais dokumentais, negali būti laikoma pasenusia ir tebėra aktuali net ir įsigaliojus Reglamentui Nr. 1049/2001.
2.14 Ombudsmenas taip pat mano, kad, kaip jis jau yra nusprendęs ankstesniuose sprendimuose, iš atitinkamos nuostatos struktūros ir formuluotės matyti, kad "viršesnio viešojo intereso" atskleidimą paprastai turi įrodyti prieigos prašantis asmuo[(16).](#(16)){#Footnote16} Šiuo atveju ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog buvo viršesnis viešasis interesas atskleisti prašomus dokumentus.
2.15 Kalbant apie galimybę leisti iš dalies susipažinti su atitinkamais dokumentais, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalyje, atrodo, kad iš pradžių savo atsakyme į skundo pateikėjo kartotinę paraišką ir, konkrečiau kalbant, savo atsakyme į ombudsmeno prašymą pateikti papildomos informacijos Komisija paaiškino, kodėl, jos nuomone, nebuvo galima leisti iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais. Pagrindinė priežastis, kuria rėmėsi Komisija, buvo ta, kad, atsižvelgiant į atitinkamų dokumentų pobūdį, nebuvo įmanoma iš anksto nustatyti, kurios dokumentų dalys gali būti atskleistos nedarant poveikio vykdomai tyrimo veiklai, nes jos buvo susijusios tik su teisinių sąvokų, susijusių su konkrečia byla 2003/4372, aiškinimu.
2.16 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Komisijos pozicija dėl 2004 m. skundo pateikėjo pateikto prašymo leisti susipažinti su dokumentais atrodo pagrįsta ir atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 ir kad jos pozicija nėra grindžiama piktnaudžiavimu įgaliojimais.
2.17 Todėl ombudsmenas mano, kad šiuo bylos aspektu netinkamo administravimo nebuvo. Tačiau ombudsmenas primena, kad Teisingumo Teismas yra aukščiausia institucija aiškinant Bendrijos teisę.
**3 Skundo pateikėjo prašymas leisti susipažinti su dokumentais, pateiktas 2005 m. sausio mėn.**
3.1 2005 m. sausio 20 d. skundo pateikėjas paprašė Komisijos leisti jam susipažinti su oficialaus pranešimo (jau pateikto 2004 m. skundo pateikėjo prašyme leisti susipažinti su dokumentais) kopija ir su pagrįsta nuomone, kurią Komisija išsiuntė Italijos valdžios institucijoms vykstant pažeidimo nagrinėjimo procedūrai byloje 2003/4372. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas skundėsi dėl Komisijos sprendimo nesuteikti jam prašomų dokumentų.
3.2 Savo nuomonėje Komisija pabrėžė, kad tuo metu, kai skundo pateikėjas pateikė prašymą leisti susipažinti su minėtais dokumentais, atitinkama byla tebevyko ir pasiekė kritinį etapą, t. y. klausimą, ar vis dar galima ją išspręsti nesikreipiant į Teisingumo Teismą. Todėl 2005 m. sausio 28 d., o po kartotinės paraiškos -- 2005 m. kovo 15 d. Komisija nusprendė, kad priežastys, dėl kurių nebuvo leista susipažinti su skundo pateikėjui jau pateiktu oficialiu pranešimu, t. y. kad šio dokumento atskleidimas galėjo pakenkti galimo bylos išsprendimo paieškai, tebegalioja ir kad jos taip pat taikomos Italijos valdžios institucijoms išsiųstai pagrįstai nuomonei. Dėl galimybės leisti iš dalies susipažinti su dokumentais Komisija laikėsi nuomonės, kad tai neįmanoma, nes nebuvo nė vienos šių dokumentų dalies, kuriai nebūtų taikoma Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis.
3.3 Be to, Komisija pridūrė, kad 2005 m. kovo 16 d. ji nusprendė pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme dėl bylos 2003/4372. Net vykstant teismo procesui nebuvo galima atmesti galimybės pasiekti susitarimą su Italijos valdžios institucijomis, o skundo pateikėjo prašomų dokumentų atskleidimas galėjo pakenkti bet kokiam tokiam bandymui išspręsti klausimą.
3.4 Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktą Komisijos paaiškinimą, pagrindžiantį jos sprendimą nesuteikti skundo pateikėjui galimybės susipažinti su atitinkamais dokumentais remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, ombudsmenas mano, kad Komisijos pozicija atrodo pagrįsta ir atitinka Bendrijos teismų praktiką. Ombudsmenas taip pat mano, kad šio sprendimo 2.9--2.14 punktuose išdėstyti argumentai taip pat taikomi Komisijos Italijos valdžios institucijoms išsiųstai pagrįstai nuomonei, dėl kurios 2005 m. sausio 20 d. buvo pateiktas skundo pateikėjo prašymas.
3.5 Todėl atrodo, kad Komisija šiuo bylos aspektu nevykdė netinkamo administravimo.
**Dėl tariamo Komisijos sprendimo nemotyvavimo**
4.1 Skunde pareiškėjas teigė, kad Komisija nepakankamai motyvavo atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, kurių jis iš pradžių prašė 2004 m. balandžio 18 d., o vėliau 2004 m. gegužės 28 d. pateikdamas kartotinę paraišką.
4.2 Savo nuomonėje Komisija teigė, kad savo 2004 m. liepos 5 d. atsakyme į pareiškėjo 2004 m. gegužės 28 d. kartotinę paraišką generalinis sekretorius pagrindė atsisakymą tuo, kad pareiškėjo prašomiems dokumentams taikoma Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis.
4.3 Savo pastabose skundo pateikėjas laikėsi savo pirminio teiginio. Jis manė, kad Komisija atsisakė suteikti jam galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, konkrečiai nepagrįsdama savo sprendimo.
4.4 Atsakydama į ombudsmeno prašymą pateikti papildomos informacijos, Komisija taip pat paaiškino, kad oficialaus pranešimo ir ankstesnio susirašinėjimo su Italijos valdžios institucijomis pagal pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2003/4372 atskleidimas būtų pakenkęs galimo bylos išsprendimo paieškai.
Pažeidimų bylų ir atitinkamų sprendimų, kuriuos pasiūlė kabinetų vadovai ir kurie buvo paminėti Komisijos posėdžio protokole, sąraše buvo daugiau kaip 1400 bylų. Šie protokolai buvo viešai prieinami internete. Kalbant apie bylą 2003/4372, skundo pateikėjui buvo tinkamai pranešta apie Komisijos sprendimą išsiųsti Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą pagal Komisijos komunikatą dėl santykių su skundo pateikėju dėl Bendrijos teisės pažeidimo. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad viso siūlomų sprendimų, susijusių su nagrinėjamomis pažeidimo bylomis, sąrašo atskleidimas būtų turėjęs įtakos vykdomų tyrimų tikslui, nes tai būtų trukdę dabartinėms diskusijoms su valstybėmis narėmis ir būtų sumažinusi galimybes pasiekti susitarimą dėl atitinkamų bylų neperduodant jų Teisingumo Teismui. Be to, institucija laikėsi nuomonės, kad pagal pirmiau minėtą komunikatą skundo pateikėjai informuojami apie sprendimus, priimtus pažeidimų bylose, kuriomis jie yra suinteresuoti.
4.5 Dėl galimybės leisti iš dalies susipažinti su dokumentais Komisija pabrėžė, kad ji kiekvienu konkrečiu atveju įvertino dokumentus, su kuriais skundo pateikėjas prašė leisti susipažinti, ir kad taip pat buvo atsižvelgta į galimybę leisti iš dalies susipažinti su dokumentais. Vis dėlto, atsižvelgiant į prašomų dokumentų pobūdį, atrodo, kad šiuo atveju nebuvo įmanoma suteikti galimybės susipažinti su dalimi dokumentų, nes nebuvo įmanoma iš anksto nustatyti, kurios dokumentų dalys gali būti atskleistos nedarant poveikio vykdomai tyrimo veiklai.
4.6 Kitose pastabose skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisijos pateikti motyvai, kuriais ji grindžia savo poziciją, yra nereikšmingi ar net neegzistuojantys.
4.7 Kaip nuolat tvirtina Bendrijos teismai, EB sutarties 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas Bendrijos teismas -- vykdyti jos kontrolę.
4.8 Ombudsmenas taip pat pažymi, kad 2005 m. balandžio 26 d. sprendime sujungtose bylose T-110/03, T-150/03 ir T-405/03 *Sison prieš Tarybą* [(17)](#(17)){#Footnote17} Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tuo atveju, kai atitinkama institucija atsisako leisti susipažinti su dokumentais, ji, remdamasi turima informacija, kiekvienu konkrečiu atveju turi įrodyti, kad dokumentams, su kuriais prašoma leisti susipažinti, iš tikrųjų taikomos Reglamente 1049/2001 išvardytos išimtys.
Institucija, atsisakiusi leisti susipažinti su dokumentu, turi nurodyti motyvus, leidžiančius suprasti ir patikrinti, pirma, ar prašomas dokumentas iš tikrųjų patenka į nurodytos išimties taikymo sritį ir, antra, ar su šia išimtimi susijusios apsaugos poreikis yra realus.
Pirmosios instancijos teismo nuomone, atitinkamos institucijos motyvų glaustumas galėtų būti priimtinas atsižvelgiant į tai, kad papildomos informacijos paminėjimas, be kita ko, darant nuorodą į atitinkamų dokumentų turinį, galėtų paneigti nurodytų išimčių tikslą.
4.9 Šiuo atveju ombudsmenas mano, kad, pirma, susirašinėdama su skundo pateikėju ir vėliau atlikdama su šiuo skundu susijusius tyrimus, Komisija aiškiai paaiškino, kad prašomų dokumentų atskleidimas, jos nuomone, galėjo pakenkti Komisijos ir Italijos valdžios institucijų dialogui vykstant pažeidimo nagrinėjimo procedūrai, ir nurodė priežastis, dėl kurių nebuvo suteikta galimybė iš dalies susipažinti su atitinkamais dokumentais.
4.10 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Komisija pagrindė savo sprendimą nesuteikti galimybės susipažinti su skundo pateikėjo prašomais dokumentais ir pateikė priežastis, kurios, atrodo, yra pakankamos, kad skundo pateikėjas galėtų jas suprasti.
Todėl ombudsmenas mano, kad šiuo bylos aspektu netinkamo administravimo nebuvo.
**5 Dėl tariamo Komisijos neatsakymo į 2004 m. birželio 8 d. skundo pateikėjo laišką**
5.1 Skunde ombudsmenui, be šio sprendimo 2 ir 3 punktuose aptartų kaltinimų, skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisija neatsakė į jo 2004 m. birželio 8 d. laišką, kuriame jis nurodė, kad institucija savo interneto svetainėje nepaskelbė nuorodos į savo 2004 m. kovo 30 d. sprendimą išsiųsti oficialų pranešimą Italijos valdžios institucijoms. Nors ombudsmeno pradiniame rašte Komisijos nebuvo paprašyta pateikti pastabų dėl šio atvejo aspekto, ombudsmenas savo nuomonėje nurodė, kad pagal atitinkamas taisykles, reglamentuojančias sprendimų dėl pažeidimų viešinimą, nuorodos į sprendimus siųsti oficialius pranešimus nacionalinėms valdžios institucijoms Komisijos interneto svetainėje paprastai neskelbiamos. Be to, kadangi 2004 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjui buvo pranešta apie atitinkamus veiksmus, kurių institucija ėmėsi pažeidimo byloje 2003/4372, jis nusprendė, kad dėl 2004 m. birželio 8 d. rašto nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų.
Ombudsmenas manė, kad šis bylos aspektas turėjo būti įtrauktas į šį tyrimą, ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. Komisijai išsiųstame prašyme pateikti papildomos informacijos jis paprašė institucijos perduoti jam 2004 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjui išsiųsto laiško kopiją.
5.2 Atitinkamo dokumento kopiją Komisija pateikė 2006 m. sausio 3 d. atsakyme ombudsmenui. Išnagrinėjęs pranešimo turinį, ombudsmenas pažymi, kad 2004 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjas iš tiesų buvo informuotas, kad 2004 m. kovo 30 d. susitikime Komisija nusprendė išsiųsti Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą pagal 226 straipsnyje nustatytą procedūrą.
5.3 Ombudsmenas pažymi, kad atsakydama į jo prašymą pateikti papildomos informacijos Komisija nurodė, kad sprendimai išsiųsti oficialų pranešimą paprastai neskelbiami Komisijos interneto svetainėje, priešingai nei sprendimai išsiųsti pagrįstą nuomonę atitinkamai valstybei narei. Vis dėlto Komisija pripažino, kad būtų buvę tikslinga apie tai informuoti skundo pateikėją atsakant į jo 2004 m. birželio 8 d. laišką.
5.4 Savo pastabose skundo pateikėjas nurodė, kad, priešingai, nei teigė Komisija, nuorodos į oficialius pranešimus, kuriuos institucija išsiuntė nacionalinėms valdžios institucijoms dėl pažeidimų bylų, dažnai skelbiamos Komisijos interneto svetainėje. Skundo pateikėjas taip pat pabrėžė, kad visai procedūrai, susijusiai su jo skundu 2003/4372, dažnai buvo būdingi įtempti santykiai su institucija. Todėl 2004 m. birželio 8 d. laiškas turėjo būti suprantamas šiomis aplinkybėmis, o formalus neatsakymo aspektas yra nežymus, palyginti su jo nusiskundimų esme.
5.5 Ombudsmenas pažymi, kad Komisija savo neatsakymą į 2004 m. birželio 8 d. skundo pateikėjo laišką pagrindė tuo, kad i) ji neatliko jokių veiksmų, susijusių su tariamu jos sprendimo išsiųsti oficialų pranešimą Italijos valdžios institucijoms nepaskelbimu jos interneto svetainėje, ir kad ii) 2004 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjas jau buvo informuotas apie šį sprendimą.
Šiuo atžvilgiu ombudsmenas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, patikrinus Komisijos interneto svetainę, paaiškėjo, kad, kaip nurodė skundo pateikėjas, nuorodos į oficialius pranešimus, kuriuos Komisija išsiuntė atitinkamai valstybei narei, kartais joje skelbiamos. Kita vertus, neatrodo, kad Komisija būtų įpareigota vykdyti tokį komandiravimą. Pagal Komisijos komunikato dėl santykių su skundo pateikėju dėl Bendrijos teisės pažeidimo[(18)](#(18)){#Footnote18} 12 straipsnį „Komisijos*sprendimai dėl pažeidimo bylų paskelbiami per vieną savaitę nuo jų priėmimo Generalinio sekretoriato interneto svetainėje (...). Sprendimai valstybei narei pateikti pagrįstą nuomonę arba perduoti bylą Teisingumo Teismui taip pat bus skelbiami pranešime spaudai, nebent Komisija nuspręstų kitaip."* Todėl atrodo, kad nėra numatyta pareigos viešai paskelbti sprendimą išsiųsti oficialų pranešimą, susijusį su pažeidimo byla.
5.6 Net jei paaiškėtų, kad Komisijos sprendimas neskelbti nuorodos į jos sprendimą išsiųsti Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą dėl skundo 2003/4372 negali būti laikomas jos pareigos nevykdymu, ombudsmenas mano, kad Komisija neįrodė, jog rašytinis atsakymas į skundo pateikėjo 2004 m. birželio 8 d. laišką buvo nereikalingas. Be to, jis mano, kad tai, jog 2004 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjui buvo pranešta, kad Komisija nusprendė išsiųsti Italijos valdžios institucijoms oficialų pranešimą, negali pateisinti atsakymo į atitinkamą laišką nepateikimo. Todėl tai, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjo raštą, yra netinkamo administravimo atvejis.
Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Komisija pripažino, jog būtų buvę tikslinga atsakyti į skundo pateikėjo laišką, ir į tai, kad skundo pateikėjas savo pastabose nurodė, jog formalus neatsakymo aspektas yra nereikšmingas, palyginti su skundo esme, ombudsmenas nemano, kad būtina pateikti kritinę pastabą dėl šio atvejo aspekto.
**6 Skundo pateikėjo tvirtinimas**
6.1 Skunde pareiškėjas teigė, kad Komisija turėtų persvarstyti savo sprendimą ir suteikti jam galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.
6.2 Atsižvelgiant į 2.17, 3.5 ir 4.10 punktuose padarytą išvadą, atrodo, kad skundo pateikėjo reikalavimas turi būti atmestas.
**7 Išvada**
Remiantis ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo, susijusio su skundo pateikėjo teiginiais, nagrinėtais šio sprendimo 2, 3 ir 4 punktuose, ir su skundo pateikėjo teiginiu, kad Komisija turėtų persvarstyti savo sprendimą. Dėl skundo pateikėjo teiginio, aptarto šio sprendimo 5 punkte, atrodo, kad tariamas Komisijos atsakymo nepateikimas buvo netinkamo administravimo atvejis. Tačiau dėl 5.6 punkte nurodytų priežasčių ombudsmenas nemano, kad būtina pateikti kritinę pastabą dėl šio atvejo aspekto. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.
Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.
Nuoširdžiai Jūsų,
P. Nikiforos DIAMANDOUROS
*** ** * ** ***
[(1)](#Footnote1){#(1)} 2004 m. liepos 22 d. išsiųstas skundo pateikėjo laiškas iš pradžių buvo užregistruotas kaip vienas skundas (skundo Nr. 2290/2004/IP). Tačiau remiantis 2004 m. liepos 23 d. skundo pateikėjo laišku buvo užregistruotas antrasis skundas Nr. 2391/2004/IP.
[(2)](#Footnote2){#(2)} OL L 145, 2001, p. 43.
[(3)](#Footnote3){#(3)} Byla T-191/99 *Petrie ir kiti prieš Komisiją,* \[2001\] Rink. p. II-3677.
[(4)](#Footnote4){#(4)} 2001 m. gruodžio 12 d. Sprendimo *Petrie ir kt. prieš Komisiją,* T-191/99, Rink. p. II-3677, 68 punktas.
[(5)](#Footnote5){#(5)} Aptariami trys dokumentai:
1. Teisės tarnybos pateiktas pranešimas dėl vienos konkrečios pažeidimo bylos (kuri, pasak Komisijos, nėra byla, kuria susidomėjo skundo pateikėjas), SEC(2004) 381;
2. Specialiojo ministrų kabineto vadovų susitikimo dėl įtariamų pažeidimų bylų periodinės peržiūros protokolas, SEC(2004) 393;
3. Tariamų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų sąrašas su siūlomais sprendimais, SEC(2004) 396.
[6)](#Footnote6){#(6)} "Galimybė*susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų atitinkamoje institucijoje dalimi, nesuteikiama net ir priėmus sprendimą, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas".*
[(7)](#Footnote7){#(7)} COM(2002) 141.
[(8)](#Footnote8){#(8)} Žr. 5 išnašą.
[(9)](#Footnote9){#(9)} "Galimybė*susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų atitinkamoje institucijoje dalimi, nesuteikiama net ir priėmus sprendimą, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas".*
[(10)](#Footnote10){#(10)} OL L 145, 2001, p. 43.
[Sprendimas *Interporc prieš Komisiją (C-41/00*](#Footnote11){#(11)} P, Rink. 2003, p. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo *Turco prieš Tarybą,* T-84/03, Rink. p. II-4061, 71 punktas.
[(12)](#Footnote12){#(12)} Žr. ombudsmeno sprendimus dėl skundo 271/2000/(IJH)JMA ir dėl skundo 790/2003/GG (http://www.ombudsman.europa.eu).[](http://www.ombudsman.europa.eu)
[(13)](#Footnote13){#(13)} Atsakydama į ombudsmeno prašymą pateikti papildomos informacijos, Komisija jį informavo, kad 2005 m. kovo 16 d. ji nusprendė pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme dėl bylos 2003/4372.
[(14)](#Footnote14){#(14)} Byla T-105/95 *WWF UK prieš Komisiją \[1997\]* Rink. II-313, 63 punktas.
[(15)](#Footnote15){#(15)} OL L 46, 1994, p. 58.
[(16)](#Footnote16){#(16)} Žr. Europos ombudsmeno sprendimus 412/2003/GG ir 2403/2003/MF, kuriuos galima rasti ombudsmeno interneto[svetainėje (http://www.ombudsman.europa.eu](http://www.ombudsman.europa.eu)).
[(17)](#Footnote17){#(17)} 2005 m. balandžio 26 d. sprendimas *Sison prieš Tarybą,* sujungtos bylos T-110/03, T-150/03 ir T-405/03, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 62-63 punktai. Dėl šių sujungtų bylų pateiktas apeliacinis skundas (C-266/05 P).
[(18)](#Footnote18){#(18)} COM(2002) 141 galutinis.