Strasbūras,
2005 m. gruodžio 14 d.

Gerbiamas pone F.,

2004 m. kovo 16 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl tariamo netinkamo Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro (EUMC) direktoriaus valdymo.

2004 m. gegužės 3 d. perdaviau skundą ESKK direktoriui. ESKK pateikė savo nuomonę 2004 m. liepos 19 d. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2004 m. rugsėjo 22 d.

Atrodo, kad iš Jūsų pastabų matyti, jog šioje byloje kilo nesusipratimas, todėl 2004 m. spalio 11 d. raštu Europos Sąjungos kariniam komitetui nusprendžiau atlikti tolesnius tyrimus. 2004 m. lapkričio 10 d. ESKK atsiuntė man atsakymą į mano tolesnius paklausimus, ir aš jį persiunčiau jums. 2004 m. gruodžio 6 d. laišku pranešėte, kad daugiau pastabų neturite.

2005 m. balandžio 18 d. nusprendžiau atlikti tolesnius tyrimus ir apie tai jus informavau. 2005 m. birželio 23 d. ESKK atsiuntė man savo atsakymą, o aš jį persiunčiau jums ir paprašiau pateikti pastabas. Negavau jokių pastabų iš jūsų.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Atsiprašau už laiką, kurio prireikšiems tyrimams atlikti.

Konkurentė

Skundą 2004 m. kovo mėn. pateikė Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro (EUMC) Vienoje Mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo skyriaus vadovas.

2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjas ESKK valdančiosios tarybos pirmininkui pateikė tokį prašymą:

„Norėčiau pranešti, kad nuo kelių mėnesių ESKK direktorius man nepateikia esminės informacijos, apeina mane su kitais darbuotojais ir taip pat mane tyčiojasi. Tai verčia mane manyti, kad nebeturiu viso pasitikėjimo ja. Tokiomis aplinkybėmis negaliu tinkamai užtikrinti savo, kaip skyriaus vadovo, pareigų. Dėl šių priežasčių nusprendžiau neprašyti pratęsti mano sutarties, kuri baigia galioti 2004 m. gegužės 15 d. Vis dėlto norėčiau, kad mano dabartinis statusas ESKK būtų patikslintas ir kad su manimi būtų elgiamasi sąžiningai, o tai neįmanoma bendraujant tik su direktoriumi. Todėl skubiai prašau Jūsų sušaukti ESKK Drausmės komisiją [...]“.

Valdančiosios tarybos pirmininkas paprašė skundo pateikėjo paaiškinti savo įtarimus. 2004 m. sausio 16 d. skundo pateikėjas išsiuntė valdybai dar vieną laišką, kuriame išsamiai išdėstė savo teiginius. Apibendrinant galima teigti, kad:

(1) "ESKK direktorius nuslėpė nuo manęs informaciją"

a) Direktorius pasirašė sutartį dėl ataskaitos su kitu asmeniu, apie tai nepranešęs skundo pateikėjui, nepaisant to, kad skundo pateikėjas buvo nurodytas kaip už ataskaitą atsakingas asmuo.

b) Direktorius nurodė pervesti pinigų sumą į vieną iš biudžeto eilučių, už kurias atsakingas skundo pateikėjas, tačiau nepranešė skundo pateikėjui apie šį pervedimą.

c) Direktorius neįtraukė skundo pateikėjo į galutines diskusijas dėl kvietimo dalyvauti konkurse, nors jis buvo paminėtas kaip už projektą atsakingas asmuo.

d) 2004 m. sausio 9 d. 9.21 val. ESKK direktorius išsiuntė skundo pateikėjui elektroninį laišką, kuriame informavo, kad jis gali dalyvauti 10.00 val. vyksiančiame susitikime; Ji neįtraukė darbotvarkės. Kitą dieną prieš tai darbotvarkę gavo kitas darbuotojas.

2) "ESKK mane aplenkė"

a) Direktorius sušaukė susitikimus su skundo pateikėjo skyriaus darbuotojais, jo nekviesdamas ir net neinformuodamas.

b) Direktorius, jo neinformavęs, sušaukė susitikimus su ekspertais, susijusiais su skundo pateikėjo skyriumi.

c) Direktorius davė nurodymus skundo pateikėjo skyriaus nariams, tačiau jo neinformavo.

(3) "ESKK tyčiojosi iš manęs"

a) Direktorius cenzūravo dokumentą, kurį jis parengė dėl projekto.

b) Direktorius nesuteikė skundo pateikėjui paramos PHARE projektui, kurį jis sėkmingai inicijavo.

c) Keliais atvejais direktorius atmetė skundo pateikėjo prašymus vykti į komandiruotes.

d) Vieno susitikimo metu direktorius jam perdavė ranka rašytus užrašus, liepdamas baigti pristatymą. Kitame posėdyje direktorius kaltino skundo pateikėją, kad ji neleido jai kalbėti. Skundo pateikėja iš karto jai perdavė kėdę.

Skundo pateikėjas nusiuntė savo laiško kopiją ESKK direktoriui, kuris 2004 m. sausio 28 d. raštu valdybai nusiuntė pirmiau nurodytus skundo pateikėjo klausimus. Apibendrindama ji taip atsakė į skundo pateikėjos teiginius:

Kalbant apie skundo pateikėjo 1 dalies a punkte nurodytą teiginį, skundo pateikėjas visada buvo informuojamas apie susijusią ataskaitą žodžiu arba e. paštu. Direktorius nurodė kelių e. laiškų ir posėdžių protokolų turinį. Dėl to, kad skundo pateikėja buvo paminėta kaip atsakingas asmuo, direktorius pažymėjo, kad visa atsakomybė visada tenka jai ir kad dėl formalių priežasčių skundo pateikėja turi būti vadinama atsakingu asmeniu.

Kalbant apie 1 dalies b punkte nurodytą įtarimą, biudžeto pareigūnas tinkamai ir laiku informavo skundo pateikėją apie pinigų pervedimą e. paštu (direktorius pridėjo e. laiško kopiją).

Kalbant apie 1 dalies c punkte nurodytą įtarimą, skundo pateikėjas nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo projekte (posėdžiuose, diskusijose ir t. t.). Direktorė nurodė elektroninį laišką ir posėdžių protokolus, prie kurių pridėjo kopijas.

Direktorius neatsakė į skundo pateikėjo pastabas, susijusias su 2004 m. sausio 9 d. susitikimu.

Dėl skundo pateikėjos pastabų, pateiktų antroje dalyje, direktorė nurodė jos pastabas, susijusias su pirmąja dalimi.

Dėl trečiojo skyriaus direktorius pateikė šias pastabas:

3 a) Direktorės gautas dokumentas buvo nepakankamas, todėl ji perėmė dalį šio dokumento užbaigimo darbų.

(3)(b) Skundo pateikėjo pastaba dėl PHARE projekto buvo neteisinga ir neteisinga kitų darbuotojų, kurie labai sunkiai dirbo įgyvendindami projektą, atžvilgiu. Direktorius pridėjo ESKK sprendimo dėl atitinkamo PHARE projekto kopiją, iš kurios matyti, kad jame dalyvavo keli kiti darbuotojai.

(3)(c) Direktorius yra atsakingas už prašymų dėl misijų nagrinėjimą atsižvelgiant į ESKK interesus. Direktorius laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas labiau atitinka ESKK interesus, nes dirba ESKK, o ne vykdo siūlomas misijas.

(3)(d) Posėdžiui, per kurį skundo pateikėjo buvo paprašyta laiku užbaigti pristatymą, pirmininkavo K., kuris buvo užrašus išsiuntęs asmuo. Direktorius sutiko su K., kad šie užrašai galėtų būti perduoti skundo pateikėjui, kurio pranešimas nebuvo sutelktas. Kitame minėtame posėdyje direktorė informavo skundo pateikėją, kad ji nori atsakyti į pagrindinį posėdžio metu užduotą klausimą. Skundo pateikėja neatsiliepė į jos prašymą, tačiau atsakė priešingai direktoriaus nuomonei. Direktorius nurodė, kad jai nepriimtina, jog tarnautojas atmetė jos prašymą paaiškinti situaciją ir kalbėjo savarankiškai, ir kad tai iš tikrųjų yra drausminės procedūros priežastis.

Vėliau vyko tolesnis susirašinėjimas, kuriame skundo pateikėjas ir ESKK direktorius valdybai pateikė išsamesnius argumentus.

2004 m. vasario 2–3 d. vykusiame susitikime ESKK Vykdomoji valdyba įsteigė komitetą (toliau – Tyrimo komitetas) skundo pateikėjo 2004 m. sausio 5 d. pateiktam skundui ištirti. Komitetas ištyrė du klausimus, kuriuos jis nustatė remdamasis skundo pateikėjo prašymu: i) asmeniniai nusiskundimai ir ii) įtarimai dėl netinkamo valdymo ir netinkamo administravimo. Komitetas išnagrinėjo skundo pateikėjo ir direktoriaus rašytinius ir žodinius pareiškimus.

Remdamasi nagrinėjimo komiteto išvadomis, 2004 m. kovo 5 d. Valdančioji taryba padarė išvadą, kad „nėra pakankamai įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti drausminę komisiją direktoriaus atžvilgiu dėl pateiktų asmeninių nusiskundimų arba kaltinimų netinkamu valdymu ir netinkamu administravimu [...]. Direktorius atsakė į visus pateiktus kaltinimus ir pateikė patikimą paaiškinimą, kad paneigtų kiekvieną įtarimą. Netinkamo administravimo atvejis negali būti iškeltas. Tačiau valdyba pažymėjo, kad „[p]ažvelgiant į [skundo pateikėjo] pateiktus asmeninius nusiskundimus nėra pagrindo drausmės komisijai atlikti tyrimą, apžvalgoje pripažįstama, kad jų kumuliacinis pobūdis rodo itin įtemptą darbo atmosferą tarp direktoriaus ir [skundo pateikėjo].“

Dėl įtarimų blogu valdymu ir netinkamu administravimu Valdyba taip pat padarė išvadą, kad šie įtarimai nepateisina Drausmės komisijos sušaukimo prieš ESKK direktorių. Tačiau ji taip pat pažymėjo, kad „[...] kai kurie direktoriaus paaiškinimai, taip pat pateiktų kaltinimų pobūdis rodo tam tikrą netinkamą valdymo praktiką. Akivaizdu, kad valdymo procedūras būtų galima patobulinti didinant skaidrumą ir darbuotojų dalyvavimą bei įtrauktį. Taip pat atrodo, kad trūksta ilgalaikio strateginio planavimo, rizikos ir poveikio vertinimo procedūrų“. Valdyba paragino ESKK direktorių nuolat peržiūrėti ir tobulinti organizacinio valdymo procedūras.

Valdyba taip pat pažymėjo, kad nėra veiksmingos ir pripažintos skundų teikimo procedūros, kuri būtų aiški darbuotojams.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė šiuos kaltinimus ir pretenzijas:

Skundo pateikėjas teigė, kad ESKK direktorius tyčiojosi iš jo, apėjo jį kitų darbuotojų naudai ir nesuteikė jam pakankamai informacijos, kad jis galėtų atlikti savo, kaip skyriaus vadovo, vaidmenį.

Skundo pateikėjas teigė, kad turėtų būti sušaukta Drausmės komisija jo skundams dėl ESKK direktoriaus aptarti.

Dėl skundo pateikėjo teiginio skundo pateikėjas pažymėjo, kad jo prašymą taikyti drausminę procedūrą nagrinėjęs egzaminų komitetas neleido jam pateikti pastabų dėl direktoriaus galutinio pareiškimo ir kad kilo interesų konfliktas, nes vienas egzaminų komiteto narys, gavęs skundo pateikėjo prašymą, pateikė paraišką dėl skundo pateikėjo pareigybės ESKK.

Atsižvelgdamas į valdybos išvadą, kad nebuvo veiksmingos ir pripažintos skundų nagrinėjimo procedūros, kuri būtų aiški darbuotojams, ombudsmenas nusprendė, kad būtų nepagrįsta atmesti skundą remiantis Europos ombudsmeno statuto 2 straipsnio 8 dalimi (1).

PRAŠYMAS

ESKK nuomonė

Skundas buvo nusiųstas ESKK, kad šis pareikštų savo nuomonę. Savo nuomonėje ESKK nurodė, kad, jo nuomone, skundo pateikėjo teiginiai yra nepagrįsti ir grindžiami nesusipratimais ar klaidingu aiškinimu. ESKK nuomonėje buvo pateiktas Valdančiosios tarybos pirmininko laiškas, kuriame ESKK direktorius paprašė padaryti pareiškimą dėl šio skundo. Tame laiške pirmininkas apžvelgė, kaip Tyrimo komitetas atliko skundo pateikėjo 2004 m. sausio 5 d. prašyme pateiktų skundų ir įtarimų tyrimą, visų pirma pabrėždamas, kad abiem šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę ir sužinoti kitos šalies poziciją.

Savo nuomonėje ESKK taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjas skundėsi tiesiogiai ombudsmenui, nepasinaudodamas savo teise į žalos atlyginimą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. ESKK pareiškė, kad ši procedūra taikoma ESKK.

ESKK taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjo darbo sutartis baigėsi 2004 m. gegužės 15 d.

Skundo pateikėjo pastabos

ESKK nuomonė buvo nusiųsta skundo pateikėjui, kad jis pateiktų savo pastabas.

Savo pastabose skundo pateikėjas nurodė, kad 2004 m. sausio 5 d. jo prašymas Valdančiajai tarybai buvo prašymas pradėti drausminę procedūrą prieš jį patį, o ne prieš ESKK direktorių. Skundo pateikėjas paaiškino, kad tai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Austrijos valstybės tarnautojų tradiciją, kai jie, norėdami, kad jų byla būtų išnagrinėta, kartais prašo jiems taikyti drausminę procedūrą. Skundo pateikėjas nurodė nemanantis, kad būtų galėjęs pasinaudoti kokia nors kita vidaus teisių gynimo procedūra. Skundo pateikėjas taip pat nepakeitė savo teiginių ir pakartojo savo pastabą, kad vertinant jo prašymą taikyti drausminę procedūrą kilo interesų konfliktas, nes jo kandidatūrą pateikė valdybos egzaminų komiteto narys.

Tolesni tyrimai

Atidžiai apsvarsčius ESKK nuomonę ir skundo pateikėjo pastabas, paaiškėjo, kad reikia toliau tirti, kas, atrodo, buvo nesusipratimas dėl 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo prašytos procedūros. Todėl ombudsmenas raštu kreipėsi į ESKK prašydamas pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.

ESKK atsakymas

Savo atsakyme ESKK nurodė, kad 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo prašymas taikyti drausminę procedūrą galėjo būti suprantamas tik kaip drausminė procedūra prieš ESKK direktorių, o ne prieš patį skundo pateikėją. Ji taip pat pažymėjo, kad buvo sunku suprasti, kodėl skundo pateikėjas taip ilgai laukė, kad atskleistų šį tariamą nesusipratimą.

Be to, ESKK pridėjo 2004 m. spalio mėn. dokumento „ESKK žmogiškųjų išteklių politika“ kopiją. Dokumente pateikta išsami šių klausimų santrauka: Vidaus organizavimas, įdarbinimas, karjeros raida, profesinis gyvenimas, vidaus komunikacija ir ateities perspektyvos. Kategorijoje „Ateities perspektyvos“ buvo pakategorė „Team-Building and consistent approach“, kuri buvo paaiškinta taip: „2004 m. pabaigoje ESKK planuoja organizuoti valdymo grupės mokymus, kad būtų pasiekti aukšti valdymo standartai, remiamas komandos formavimas, kad jie būtų aiškūs ir nuoseklūs ESKK viduje ir už jos ribų ir kad būtų laikomasi vienos žmogiškųjų išteklių politikos visais valdymo lygmenimis. Jau paskelbtas ir įvertintas atitinkamas kvietimas teikti pasiūlymus“.

Skundo pateikėjo pastabos

ESKK pastabos buvo nusiųstos skundo pateikėjui, iš kurio ombudsmenas pastabų negavo.

Papildomi klausimai

Vėliau ombudsmenas nusprendė, kad būtina atlikti tolesnius tyrimus, ir 2005 m. balandžio 18 d. ESKK buvo paprašyta atsakyti į šiuos klausimus:

(1) Iš skundo ir pastabų atrodo, kad skundo pateikėjas manė: a) kad jam nebuvo leista pateikti pastabų dėl galutinio ESKK direktoriaus pareiškimo ir b) kad kilo interesų konfliktas dėl to, kad vienas jo bylą tiriančio tyrimo komiteto narys pateikė prašymą eiti pareigas ESKK. Ombudsmenas nusprendė, kad atliekant šį tyrimą šie klausimai turėtų būti nagrinėjami kaip atskiri įtarimai, todėl ESKK buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl šių bylos aspektų.

(2) 2004 m. kovo 5 d. išvadose ESKK valdančioji taryba pateikė šias pastabas: „akivaizdu, kad valdymo procedūras būtų galima patobulinti didinant skaidrumą, taip pat darbuotojų dalyvavimą ir įtrauktį. Taip pat atrodo, kad trūksta ilgalaikio strateginio planavimo, rizikos ir poveikio vertinimo procedūrų“. Iš ESKK nuomonių, pateiktų atliekant šį tyrimą, nebuvo aišku, ar a) ESKK sutiko su šiomis pastabomis ir b) jei taip, ar jis šiuo atžvilgiu ėmėsi taisomųjų priemonių. Kadangi šis klausimas gali būti svarbus vertinant skundo pateikėjo teiginius, ESKK taip pat buvo paprašyta pateikti informacijos šiuo klausimu.

ESKK atsakymas

2005 m. birželio 23 d. ESKK nusiuntė ombudsmenui šias pastabas:

Dėl teiginio, kad skundo pateikėjui nebuvo leista pateikti pastabų dėl galutinio ESKK direktoriaus pareiškimo, ESKK pakartojo, kad 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo skunde buvo pateiktas reikalavimas pradėti drausminę procedūrą ESKK direktoriui (o ne pačiam skundo pateikėjui). Kadangi drausminės procedūros gali kelti pavojų asmens sąžiningumui ir socialinei padėčiai, tokioms procedūroms taikomas konfidencialumo reikalavimas. Tuo metu galiojusių Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 6 straipsnyje ši konfidencialumo pareiga buvo aiškiai nustatyta.

2004 m. birželio 15 d. laiške ESKK direktoriui ESKK valdančiosios tarybos pirmininkas išsamiai paaiškino, kaip valdyba pati informavo apie šį klausimą. Apibendrinant, pirmininkas užtikrino, kad abiem šalims būtų suteikta galimybė susipažinti su viena kitos teiginiais ir pastabomis visais proceso etapais.

Taigi, net jei skundo pateikėjas neturėtų galimybės susipažinti su visais drausminės procedūros dokumentais, jam būtų taikomas drausminių procedūrų konfidencialumo principas.

Dėl teiginio, kad kilo interesų konfliktas, nes vienas jo bylą nagrinėjusios grupės narys, gavęs skundo pateikėjo prašymą, kreipėsi dėl darbo ESKK, ESKK patvirtino, kad atitinkamas pareigūnas S. buvo 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo skundą nagrinėjusio tyrimo komiteto narys. Tačiau, kaip 2004 m. rugsėjo 22 d. laiške rašė pats skundo pateikėjas, S. nedalyvavo faktų nustatymo misijoje.

Per vėlesnę įdarbinimo procedūrą, susijusią su Mokslinių tyrimų ir tinklų skyriaus vadovo pareigomis, atrankos komisija, kurioje taip pat buvo išorės narys, 2004 m. gegužės 3 d. pasiūlė įdarbinti kitą nei S. darbuotoją. Pastarasis negavo pakankamai balų, kad galėtų būti įtrauktas į rezervo sąrašą, todėl jam nebuvo pasiūlyta užimti šias pareigas. Taigi jis visiškai nepasinaudojo aptariamos drausminės procedūros rezultatais.

Be to, ieškovas pats nusprendė neprašyti pratęsti jo darbo sutarties, kol neprašė sušaukti Drausmės komisijos. Taigi S. nevaidino jokio vaidmens skundo pateikėjui priimant sprendimą neprašyti pratęsti jo darbo sutarties.

Dėl 2004 m. kovo 5 d. ESKK valdančiosios tarybos išvadų ESKK pareiškė, kad nepritarė šioms išvadoms. Tačiau ESKK nustatė, kad valdybai reikia daugiau informacijos apie esamas valdymo procedūras, kuriomis siekiama didinti skaidrumą, darbuotojų įtrauktį, strateginį planavimą ir rizikos bei poveikio vertinimą. Kitame posėdyje su valdyba ESKK direktorius pristatė ESKK vidaus valdymo aspektus, kad būtų patenkintas šis numanomas poreikis geriau informuoti valdybą.

ESKK nuolat tobulino savo vidaus organizacinę struktūrą ir žmogiškųjų išteklių politiką. Ji dėjo daug pastangų, kad pagerintų savo organizacinę struktūrą, pavyzdžiui, rengė vadovų grupių mokymus, įgyvendino 24 vidaus kontrolės standartus, įdarbino vidaus audito pajėgumus ir parengė pagrindines procedūras.

Skundo pateikėjo pastabos

ESKK atsakymas buvo nusiųstas skundo pateikėjui, iš kurio ombudsmenas negavo jokių pastabų.

SPRENDIMĄ

1 Įžanginės pastabos

1.1 Skundą pateikė Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro (EUMC) skyriaus vadovas. 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjas paprašė ESKK valdančiosios tarybos pirmininko sušaukti drausmės komisiją, kad jam būtų suteikta galimybė aptarti jo bylą. ESKK vykdomoji valdyba įsteigė komitetą (toliau – nagrinėjimo komitetas), kad jis išnagrinėtų, ar būtų tikslinga įsteigti drausmės komisiją. 2004 m. kovo 5 d. ESKK valdybos pirmininkas informavo skundo pateikėją, kad, išnagrinėjusi šį klausimą nagrinėjimo komitete, valdyba nusprendė atmesti skundo pateikėjo prašymą. Savo išvadose Valdyba nurodė, kad buvo nustatytos trys įtarimų kategorijos, t. y. „informacijos nuslėpimas“, „apėjimas“ ir „patyčios“, ir kad kiekvienoje iš šių įtarimų kategorijų yra keletas teiginių. Valdybos teigimu, „visi ieškiniai yra susiję su palyginti nedideliais incidentais, kurie paprastai įvyksta daugumoje administracinių sistemų ir nebūtinai suvokiami kaip nusiskundimai“. „Ypač per pokalbius paaiškėjo, kad daugelis incidentų, dėl kurių [skundo pateikėjas] pateikė pretenzijas, buvo pagrįsti nesusipratimais, susijusiais su komunikacija arba skirtingu vaidmenų ir atsakomybės supratimu“. „Direktorius išsamiai paaiškino likusius incidentus, su kuriais susiję reikalavimai, kad nereikėtų jų toliau nagrinėti“. „Nors [skundo pateikėjo] pateikti asmeniniai skundai nepateisina drausmės komisijos tyrimo, apžvalgoje pripažįstama, kad jų kumuliacinis pobūdis rodo itin įtemptą [ESKK] direktoriaus ir [skundo pateikėjo] darbo atmosferą.“ Valdyba taip pat pažymėjo, kad išnagrinėjus skundo pateikėjo įtarimus nustatyta tam tikra netinkama valdymo praktika, todėl ji paragino direktorių patobulinti valdymo praktiką. Valdyba taip pat pažymėjo, kad nėra veiksmingos ir pripažintos skundų teikimo procedūros, kuri būtų aiški darbuotojams.

1.2 Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad ESKK direktorius tyčiojosi iš jo, aplenkė jį kitų darbuotojų naudai ir nesuteikė jam pakankamai informacijos, kad jis galėtų atlikti skyriaus vadovo vaidmenį. Jis teigė, kad turėtų būti sušaukta Drausmės komisija jo skundams ESKK direktoriui aptarti.

1.3 Savo nuomonėje ESKK atmetė skundo pateikėjo teiginius, teigdamas, kad jie buvo pagrįsti nesusipratimais ir (arba) klaidingu aiškinimu. Be to, ESKK pažymėjo, kad skundo pateikėjas skundėsi tiesiogiai ombudsmenui, nepasinaudodamas savo teise į žalos atlyginimą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.

1.4 Savo pastabose skundo pateikėjas pakartojo savo teiginius. Jis taip pat nurodė, kad drausminė procedūra, kurios jis prašė, yra drausminė procedūra prieš jį patį, o ne prieš ESKK direktorių. Skundo pateikėjas paaiškino, kad tai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Austrijos valstybės tarnautojų tradiciją, kai jie, norėdami, kad jų byla būtų išnagrinėta, kartais prašo jiems taikyti drausminę procedūrą. Skundo pateikėjas nurodė nemanantis, kad būtų galėjęs pasinaudoti kokia nors kita vidaus teisių gynimo procedūra. Todėl ombudsmenas, siekdamas išsiaiškinti šį klausimą, atliko tolesnius tyrimus. Savo atsakyme ESKK nurodė, kad skundo pateikėjo prašymą taikyti drausminę procedūrą jis galėjo aiškinti tik kaip prašymą taikyti drausminę procedūrą ESKK direktoriui. Skundo pateikėjas nepateikė papildomų pastabų, kad išsiaiškintų šį klausimą.

1.5 Atsižvelgiant į šalių pastabas šioje byloje, šiose įžanginėse pastabose būtina aptarti du klausimus. Pirmasis susijęs su ombudsmeno sprendimu, kad šis skundas yra priimtinas. Antrasis susijęs su 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo prašymo Valdančiajai tarybai pobūdžiu.

1.6 Ombudsmenas pažymi, kad Tarybos reglamento dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įsteigimo (2) 11 straipsnyje nustatyta, kad centro personalui "taikomi Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomi nuostatai ir taisyklės". Todėl ombudsmenas supranta, kad ESKK nuoroda į Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį reiškia, kad ESKK taiko Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomų Tarnybos nuostatų ir taisyklių 46 straipsnį, kuriame numatyta, kad Tarnybos nuostatų VII antraštinė dalis, susijusi su apeliaciniais skundais, taikoma pagal analogiją. Dėl sprendimo, kad nagrinėjamas skundas yra priimtinas, ombudsmenas pažymi, kad 2004 m. kovo 5 d. skundo pateikėjui išsiųstame pranešime (nurodytas pirmiau), kuris buvo pridėtas prie skundo, buvo ESKK valdančiosios tarybos pareiškimas, kad „neatrodo, jog būtų veiksminga ir pripažinta skundų teikimo procedūra, kuri būtų aiški [ESKK] darbuotojams“. Remdamasis būtent šiuo pagrindu ombudsmenas nusprendė, kad būtų netikslinga atmesti skundą remiantis Europos ombudsmeno statuto 2 straipsnio 8 dalimi (3). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo keisti savo sprendimo dėl skundo priimtinumo.

1.7 Dėl skundo pateikėjo prašymo taikyti drausminę procedūrą pobūdžio ombudsmenas pažymi, kad atrodo, jog ESKK ir skundo pateikėjas nesutaria dėl to, kokios drausminės procedūros pastarasis iš tikrųjų prašė savo 2004 m. sausio 5 d. laiške ESKK valdančiajai tarybai. Tačiau tai paaiškėjo tik iš skundo pateikėjo pastabų, pateiktų 2004 m. rugsėjo 22 d. Tolesni tyrimai, kuriuos ombudsmenas atliko siekdamas išsiaiškinti šį klausimą, tik parodė, kad nesusipratimas tęsiasi ir kad skundo pateikėjas iš esmės mano, jog valdybos 2004 m. sausio 5 d. prašymo nagrinėjimo dalykas visiškai skyrėsi nuo to, kurį jis turėjo omenyje.

1.8 Pažymėtina, kad ombudsmenas, pradėdamas šio skundo tyrimą, taip pat suprato skundo pateikėjo 2004 m. sausio 5 d. prašymą kaip prašymą pradėti drausminę procedūrą prieš ESKK direktorių. Iš naujo išnagrinėjęs 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo prašymą ir atsižvelgdamas į ESKK pastabas šiuo klausimu, ombudsmenas mano, kad ESKK to prašymo aiškinimas buvo pagrįstas.

1.9 Be to, ombudsmenas pažymi, kad būtent remdamasis šiuo skundo aiškinimu ombudsmenas nustatė skundo pateikėjo teiginius ir ypač jo teiginį, kad "turėtų būti sušaukta drausmės komisija jo skundams ESKK direktoriui aptarti". Atsižvelgiant į tai, kad šiame prašyme nurodyta drausminė procedūra skiriasi nuo tos, kurią turėjo omenyje pats skundo pateikėjas, šiame tyrime ombudsmenui būtų netikslinga peržiūrėti šį prašymą. Dėl skundo pateikėjo teiginių ombudsmenas mano, kad juos galima atskirti nuo pirmiau minėto reikalavimo, todėl jie bus nagrinėjami iš esmės.

2 Įtarimai dėl patyčių, apėjimo ir informacijos nepateikimo

2.1 Skundo pateikėjo teiginius - kad ESKK direktorius tyčiojosi iš jo, aplenkė jį kitų darbuotojų naudai ir nesuteikė jam pakankamai informacijos, kad jis galėtų atlikti skyriaus vadovo vaidmenį - ESKK atmetė. Skundo pateikėjo tvirtinimus jau įvertino ESKK valdančioji taryba, kaip išsamiai aprašyta pirmiau.

2.2 Dėl skundo pateikėjo teiginio, kad ESKK direktorius tyčiojosi iš jo, apėjo jį kitų darbuotojų naudai ir nesuteikė jam pakankamai informacijos, kad jis galėtų eiti skyriaus vadovo pareigas, ombudsmenas pirmiausia atkreipia dėmesį į atitinkamai skundo pateikėjo ir ESKK direktoriaus 2004 m. sausio 16 d. ir 28 d. laiškų Valdančiajai tarybai turinį. 2004 m. sausio 16 d. laiške skundo pateikėjas išsamiai išdėstė savo teiginius.

2.3 Skundo pateikėjas nusiuntė savo laiško kopiją ESKK direktoriui, kuris 2004 m. sausio 28 d.

2.4 Savo sprendime, apie kurį skundo pateikėjui pranešta 2004 m. kovo 5 d., valdyba padarė išvadą, kad skundo pateikėjo teiginiai buvo susiję su palyginti nedideliais incidentais, kurie paprastai įvyksta daugumoje administracinių sistemų, "nebūtinai suvokiami kaip nusiskundimai". Jis konstatavo, kad buvo aišku, jog daugelis incidentų, dėl kurių buvo pateikti skundai, buvo pagrįsti nesusipratimais, susijusiais su komunikacija arba skirtingu vaidmenų ir atsakomybės supratimu, ir kad direktorius tinkamai paaiškino kitus atitinkamus incidentus, kad jų nereikėtų toliau nagrinėti. Todėl, remdamasi šiais argumentais, Valdančioji taryba nusprendė nepradėti drausminės procedūros prieš ESKK direktorių.

2.5 Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą, ar pradėti drausminę procedūrą, priima atitinkamos Bendrijos institucijos ar įstaigos paskyrimų tarnyba (4) ir jo negali pakeisti ombudsmenas, ombudsmeno atliekama išvadų, kuriomis grindžiamas toks sprendimas, peržiūra apsiriboja vertinimu, ar tose išvadose nėra akivaizdžių vertinimo klaidų. Ombudsmeno atliekama ESKK valdančiosios tarybos išvadų peržiūra šiuo atveju yra atitinkamai ribota.

2.6 Ombudsmenas mano, kad jam nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su ESKK valdančiosios tarybos išvadomis. Todėl ombudsmenas negali nustatyti netinkamo administravimo, susijusio su šiuo bylos aspektu.

3 Įtarimas, kad skundo pateikėjas negalėjo pateikti pastabų

3.1 Tolesniuose tyrimuose ombudsmenas paprašė ESKK pateikti nuomonę dėl skundo pateikėjo teiginio, kad jam nebuvo leista pateikti pastabų dėl galutinio ESKK direktoriaus pareiškimo.

3.2 Savo nuomonėje ESKK pakartojo, kad 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo skundas buvo suprantamas kaip prašymas pradėti drausminę procedūrą prieš ESKK direktorių (t. y. ne prieš patį skundo pateikėją). Kadangi drausminės procedūros gali kelti pavojų asmens sąžiningumui ir socialinei padėčiai, tokioms procedūroms taikomas konfidencialumo reikalavimas. Tuo metu galiojusių Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 6 straipsnyje ši konfidencialumo pareiga buvo aiškiai nustatyta. 2004 m. birželio 15 d. laiške ESKK direktoriui ESKK valdančiosios tarybos pirmininkas išsamiai paaiškino, kaip buvo atliktas skundo tyrimas. Apibendrinant, pirmininkas užtikrino, kad abiem šalims būtų suteikta galimybė susipažinti su viena kitos teiginiais ir pastabomis visais proceso etapais.

3.3 Ombudsmenas iš skundo pateikėjo negavo jokių pastabų dėl ESKK nuomonės.

3.4 Įtarimas, pateiktas ESKK nuomonei gauti, buvo suformuluotas remiantis skundo pateikėjo teiginiu, kad "[...] man nebuvo suteikta galimybė pamatyti ar pakomentuoti direktoriaus atsakymą prieš [...] komitetui užbaigiant bylą".

3.5 Remiantis ESKK nuomonėje pateikta informacija, dėl skundo pateikėjo 2004 m. sausio 5 d. skundo ESKK valdančiajai tarybai nebuvo sušauktas joks drausmės komitetas. Taigi neatrodo, kad šios bylos faktinėms aplinkybėms, susijusioms su preliminariu prašymo sušaukti drausmės komitetą tyrimu, būtų taikoma ESKK nurodyta slaptumo taisyklė.

3.6 Be to, 2004 m. birželio 15 d. Pirmininkas paaiškino, kad „[k]iekvienai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su viena kitos teiginiais ir pastabomis visais proceso etapais ir abi šalys buvo paragintos pateikti savo pastabas ir atsakymus Vykdomajai valdybai. Valdyba atsižvelgė į visus įrodymus ir galutinį sprendimą priėmė tik įsitikinusi, kad visi įrodymai buvo pateikti ir apsvarstyti.“

3.7 Ombudsmenas pažymi, kad atitinkama institucija turi tam tikrą diskreciją spręsti, kaip atlikti šios rūšies prašymo tyrimą, tačiau turi pareigą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visus svarbius konkretaus atvejo aspektus (5). Šiuo atveju ši pareiga reiškė, kaip minėtame 2004 m. birželio 15 d. laiške siūlė pati valdyba, kad skundo pateikėjui bus suteikta galimybė susipažinti su direktoriaus teiginiais ir pastabomis visais proceso etapais ir jis bus paragintas pateikti pastabas. Todėl, siekiant visapusiškai laikytis šios pareigos, prieš užbaigiant tyrimą būtų reikėję pateikti skundo pateikėjui direktoriaus pareiškimą dėl jo įtarimų. Ombudsmenas negavo jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių skundo pateikėjo faktinį tvirtinimą, kad tai nebuvo padaryta.

3.8 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atrodo, kad skundo pateikėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl direktoriaus pareiškimų dėl jo kaltinimų prieš baigiant tyrimą, ir tai buvo netinkamo administravimo atvejis. Toliau pateikiama kritinė pastaba.

4 Įtarimas dėl interesų konflikto

4.1 Skundo pateikėjas teigė, kad kilo interesų konfliktas, nes vienas jo skundą tiriančio tyrimo komiteto narys S. ESKK vykdomosios valdybos vardu pateikė paraišką dėl skundo pateikėjo darbo ESKK.

4.2 Savo nuomonėje ESKK patvirtino, kad suinteresuotas pareigūnas buvo 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo skundą tiriančio Vykdomojo komiteto narys. Tačiau S. nedalyvavo faktų nustatymo misijoje. Vykstant įdarbinimo procedūrai, susijusiai su Mokslinių tyrimų ir tinklų skyriaus vadovo pareigomis, atrankos komitetas, į kurį taip pat buvo įtrauktas išorės narys, 2004 m. gegužės 3 d. pasiūlė įdarbinti kitą nei S. darbuotoją. Jis negavo pakankamai balų, kad galėtų būti įtrauktas į rezervo sąrašą, todėl jam nebuvo pasiūlyta užimti šias pareigas. Taigi jis visiškai nepasinaudojo aptariamos drausminės procedūros rezultatais. Be to, ieškovas pats nusprendė neprašyti pratęsti jo darbo sutarties, kol neprašė sušaukti Drausmės komisijos. Taigi S. nevaidino jokio vaidmens skundo pateikėjui priimant sprendimą neprašyti pratęsti jo darbo sutarties.

4.3 Ombudsmenas iš skundo pateikėjo pastabų negavo.

4.4 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ESKK neginčijo, jog S., kuris kreipėsi dėl skundo pateikėjos pareigybės, taip pat buvo tyrimo komiteto, nagrinėjančio 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjos skundą ESKK valdančiajai tarybai, narys. Vis dėlto ESKK iš esmės teigė, kad dėl to, jog atitinkamas pareigūnas negavo jokios konkrečios naudos iš savo narystės egzaminų komitete, nebuvo jokio interesų konflikto.

4.5 Ombudsmenas pažymi, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos ir įstaigos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką."Be to, ombudsmenas pažymi, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos teisinės sistemos garantuojamų teisių paisymas administracinėse procedūrose visų pirma apima kompetentingos institucijos pareigą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visus svarbius konkretaus atvejo aspektus (6). Ombudsmenas mano, kad pagal gero administravimo principus reikalaujama, kad Bendrijos institucijos ir darbuotojai ne tik veiktų nešališkai, bet ir įrodytų savo nešališkumą vengdami bet kokių veiksmų, dėl kurių galėtų būti pagrįstai suabejota jų nešališkumu (7). Tokiu atveju, koks nagrinėjamas šioje byloje, tai reiškia, kad asmens, kurio nešališkumas gali būti pagrįstai ginčijamas, dalyvavimas tyrimo komitete turi būti laikomas kenkiančiu nagrinėjamos administracinės procedūros teisingumui, taigi ir netinkamo administravimo atveju.

4.6 Ombudsmenas pažymi, kad sprendimą dėl S. atrankos į atitinkamas pareigas galiausiai turėjo priimti ESKK direktorius. 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo skundas buvo suprantamas kaip skundas prieš direktorių. Taigi S. faktiškai dalyvavo nagrinėjant skundą dėl patyčių ir netinkamo administravimo prieš asmenį, kuris potencialiai turėtų apsvarstyti, ar jį įdarbinti po tuo metu vykusios įdarbinimo procedūros. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad S. nešališkumas galėjo būti pagrįstai kvestionuojamas, todėl jo dalyvavimas egzaminavimo komitete pakenkė procedūros teisingumui. Tai buvo netinkamo administravimo atvejis, ir toliau ombudsmenas pateikia kritinę pastabą.

Išvada

Remiantis ombudsmenės atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centras (EUMC) nevykdė netinkamo administravimo, susijusio su skundo pateikėjo įtarimais dėl patyčių, apėjimo ir informacijos trūkumo.

Dėl skundo pateikėjo teiginių a) kad jam nebuvo leista pateikti pastabų dėl galutinio ESKK direktoriaus pareiškimo ir b) kad kilo interesų konfliktas dėl to, kad vienas jo bylą ESKK valdančiosios tarybos vardu tiriančio tyrimo komiteto narys kreipėsi dėl jo pareigybės ESKK, būtina pateikti šias kritines pastabas:

1. Atsižvelgiant į 3 punkte pateiktas išvadas, atrodo, kad skundo pateikėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl direktoriaus pareiškimų dėl jo teiginių, kol nebuvo baigtas atitinkamas tyrimas, ir tai buvo netinkamo administravimo atvejis.
2. Kalbant apie įtarimą dėl interesų konflikto, susijusio su tuo, kad tyrimo komiteto narys S. pateikė kandidatūrą į skundo pateikėjo pareigas, ombudsmenas pažymi, kad sprendimą, ar atrinkti S. į atitinkamas pareigas, galiausiai turėjo priimti ESKK direktorius. 2004 m. sausio 5 d. skundo pateikėjo skundas buvo suprantamas kaip skundas prieš direktorių. Taigi S. faktiškai dalyvavo nagrinėjant skundą dėl patyčių ir netinkamo administravimo prieš asmenį, kuris potencialiai turėtų apsvarstyti, ar jį įdarbinti po tuo metu vykusios įdarbinimo procedūros. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad S. nešališkumas galėjo būti pagrįstai kvestionuojamas, todėl jo dalyvavimas egzaminavimo komitete pakenkė procedūros teisingumui. Tai buvo netinkamo administravimo atvejis.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro direktorius.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) „Ombudsmenui negalima teikti skundų, susijusių su Bendrijos institucijų ir įstaigų bei jų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai suinteresuotas asmuo išnaudojo visas galimybes pateikti vidaus administracinius prašymus ir skundus, ypač Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras (...)“ (1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, Oficialusis leidinys L 113, 1994, p. 15).

(2) Oficialusis leidinys 1997 L 151, p. 1.

(3) „Ombudsmenui negalima teikti skundų, susijusių su Bendrijos institucijų ir įstaigų bei jų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai suinteresuotas asmuo išnaudojo visas galimybes pateikti vidaus administracinius prašymus ir skundus, ypač Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras (...)“ (1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, Oficialusis leidinys L 113, 1994, p. 15).

(4) Plg. 1999 m. Sprendimo Z. prieš Europos Parlamentą, T-242/97, Rink. VT p. IA-77; II-401, 19 punktą.

(5) 1991 m. liepos 12 d. Sprendimo Technische Universität München prieš Hauptzollamt München-Mitte, C-269/90, Rink. p. I-5469, 14 punktas.

(6) 1991 m. liepos 12 d. Sprendimo Technische Universität München prieš Hauptzollamt München-Mitte, C-269/90, Rink. p. I-5469, 14 punktas.

(7) Europos ombudsmeno sprendimas dėl skundo 751/2000/(BB)IJH, minėto rekomendacijos projekto 4 punktas.