Strasbūras, 2004 m. lapkričio 26 d.

Gerbiamas pone M.,

2004 m. sausio 20 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui Norrbottens Frihandelsförening (Švedijos laisvosios prekybos asociacijos) vardu dėl Europos Komisijos sprendimo baigti nagrinėti Jūsų „skundą pagal 226 straipsnį“ prieš Švediją.

2004 m. vasario 16 d. perdaviau skundą Komisijos pirmininkui. 2004 m. birželio 15 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2004 m. liepos 27 d.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Siekiant išvengti nesusipratimų, svarbu priminti, kad EB sutartimi Europos ombudsmenui suteikiami įgaliojimai tirti galimus netinkamo administravimo atvejus tik Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Europos ombudsmeno statute konkrečiai nustatyta, kad jokia kita institucija ar asmuo negali pateikti skundo ombudsmenui.

Todėl ombudsmeno tyrimas dėl Jūsų skundo buvo nukreiptas į tai, kad būtų išnagrinėta, ar Europos Komisijos veikloje būta netinkamo administravimo atvejų.

Konkurentė

2004 m. sausio mėn. Norrbottens Frihandelsförening (Švedijos laisvosios prekybos asociacija) vardu ombudsmenui buvo pateiktas skundas dėl Europos Komisijos sprendimo baigti nagrinėti jos „skundą pagal 226 straipsnį“(1) prieš Švediją.

Skundo pateikėjo teigimu, svarbios šios faktinės aplinkybės:

Skundo pateikėjas pateikė skundą pagal 226 straipsnį prieš Švediją dėl įtariamų Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių akcizus ir pavojingų krovinių vežimą, pažeidimų. Pirkdama krosnių kurą Suomijoje ir veždama jį į Švediją asmeniniam naudojimui, Švedija taiko akcizą naftai ir reikalauja, kad gabenant būtų pateikiamas lydraštis. Skundo pateikėjo teigimu, tokia praktika prieštarauja Bendrijos taisyklėms.

Tačiau skundo pateikėjas yra nepatenkintas tuo, kaip Komisija nagrinėjo jo skundą, ir ypač tuo, kaip ji aiškina Direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, 9 straipsnio 3 dalį. 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizą atsiranda vartojimo valstybėje narėje, jei mineralinės alyvos vežamos naudojant netipinius vežimo modelius. Skundo pateikėjas teigia, kad Komisijos pateiktas Direktyvos 92/12/EEB, ypač jos 9 straipsnio 3 dalies, aiškinimas yra pernelyg platus. Komisijos nuomone, 9 straipsnio 3 dalimi Švedijai suteikiama teisė apmokestinti naftą akcizu ir reikalauti, pvz., lydimųjų dokumentų pagal 7 straipsnį. Skundo pateikėjas teigia, kad Komisijos pateiktas platus 9 straipsnio 3 dalies aiškinimas suteikia valstybėms narėms teisę netaikyti pirminių Bendrijos teisės aktų. Todėl skundo pateikėjas mano, kad Komisijos aiškinimas prieštarauja bendriesiems EB sutarties principams dėl vidaus rinkos ir mokesčių, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (toliau – ADR susitarimas) ir Direktyvos 94/55/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo principams ir į juos tinkamai neatsižvelgiama. Skundo pateikėjas mano, kad Komisijos atlikta Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalies analizė dėl akcizų ir lydimųjų dokumentų turėtų būti papildyta analize atsižvelgiant į bendruosius pirminės Bendrijos teisės principus, ADR susitarimą ir Direktyvą 94/55/EEB.

Skundo pateikėjas iš esmės teigia, kad Komisija, nagrinėdama jo skundą prieš Švediją pagal 226 straipsnį, neatsižvelgė į visus susijusius Bendrijos teisės aktus ir tarptautinius susitarimus.

Skundo pateikėjas teigia, kad Komisija turėtų išnagrinėti Direktyvą 92/12/EEB atsižvelgdama į visus susijusius Bendrijos teisės aktus ir tarptautinius susitarimus.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija pateikia šias pastabas:

Skundo pateikėjas pateikė Komisijai skundą pagal 226 straipsnį, kuriame teigė, kad Švedijos valdžios institucijos pažeidžia Bendrijos teisę dėl toliau nurodytų priežasčių. Švedijos valdžios institucijos pažeidžia laisvo judėjimo principą, taikydamos akcizus ir tikrindamos mineralinių alyvų, kurios perkamos Suomijoje ir įvežamos į Švediją pirkėjų asmeniniam naudojimui, transportavimą. Pagal Direktyvos 92/12/EEB 8 straipsnį akcizai už produktus, kuriuos privatūs asmenys įsigyja savo reikmėms ir gabena, turėtų būti taikomi toje valstybėje narėje, kurioje jie įsigyjami, šiuo atveju Suomijoje. Tiesa, kad minėtas principas gali būti ribojamas pagal tos pačios direktyvos 9 straipsnio 3 dalį, pagal kurią valstybės narės gali numatyti, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda vartojimo valstybėje narėje, jei mineralines alyvas netipinėmis transporto priemonėmis gabena privatūs asmenys arba tai daroma jų vardu. Tačiau, skundo pateikėjo nuomone, Švedijos valdžios institucijos pažeidžia direktyvą, nes mano, kad transporto rūšys, kurios yra įprastos privačiam transportui ir kurios ilgą laiką buvo naudojamos Švedijos ir Suomijos pasienio teritorijoje, yra netipiškos. Skunde skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad Švedijos valdžios institucijos tariamai pažeidė Direktyvą 94/55/EEB ir AGS susitarimą.

Nagrinėdamas skundą prieš Švedijos valdžios institucijas, Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (toliau – Mokesčių ir muitų sąjungos GD) nenustatė jokio Direktyvos 92/12/EEB pažeidimo. Dėl tariamo Direktyvos 94/55/EEB ir ADR susitarimo pažeidimo Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjas pateikė panašų skundą, kurį jau nagrinėjo Energetikos ir transporto generalinis direktoratas (toliau – Energetikos ir transporto GD).

2003 m. gruodžio 12 d. raštu Mokesčių ir muitų sąjungos GD informavo skundo pateikėją apie savo išvadas dėl Direktyvos 92/12/EEB. Ji išnagrinėjo atitinkamus nacionalinės teisės aktus atsižvelgdama į direktyvą, visų pirma į 9 straipsnio 3 dalyje pateiktą „netipinių transporto rūšių“ apibrėžtį, tačiau nenustatė jokio direktyvos pažeidimo. Todėl Mokesčių ir muitų sąjungos GD informavo skundo pateikėją apie savo ketinimą nutraukti bylą, jei skundo pateikėjas nepateiktų informacijos, kuri leistų jam nustatyti, kad buvo padarytas direktyvos pažeidimas. Skundo pateikėjui buvo suteiktos keturios savaitės pastaboms šiuo klausimu pateikti. Skundo pateikėjui taip pat buvo pranešta, kad įtarimus dėl Direktyvos 94/55/EEB ir ADR susitarimo Energetikos ir transporto GD nagrinėjo atskirai ir kad tie įtarimai neturėjo įtakos Mokesčių ir muitų sąjungos GD išvadoms dėl Direktyvos 92/12/EEB. Kadangi Mokesčių ir muitų sąjungos GD negavo skundo pateikėjo atsakymo į jo raštą, byla buvo baigta. Skundo pateikėjui apie sprendimą nutraukti bylą buvo pranešta 2004 m. balandžio 21 d. raštu.

Komisija teigia, kad ji išnagrinėjo skundą prieš Švedijos valdžios institucijas pagal savo komunikatą Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui dėl santykių su skundo pateikėju dėl Bendrijos teisės pažeidimų (2) ir pagal savo gero administracinio elgesio kodeksą (3). Šios taisyklės reiškia, kad skundo pateikėjas gali tikėtis, jog Komisija atsižvelgs į visus jo svarbius argumentus ir prieš tai informuos jį apie savo ketinimą užbaigti bylą nesiimant tolesnių veiksmų. Todėl, jei skundo pateikėjas teigia, kad tam tikri antrinės teisės aktai prieštarauja pirminei teisei, Komisija turi išnagrinėti šį argumentą, nors praktiškai antrinės teisės aktai gali būti pripažinti neteisėtais tik nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo Teisingumo Teisme pagal EB sutarties 230 straipsnį arba nagrinėjant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal EB sutarties 234 straipsnį. Nagrinėjant skundą pagal 226 straipsnį, pagal gero administracinio elgesio principus nereikalaujama, kad Komisija savo iniciatyva ištirtų, ar tam tikri antrinės teisės aktai atitinka pirminės teisės aktus. Laikoma, kad Bendrijos institucijų aktai yra teisėti tol, kol jie nepanaikinami arba neatšaukiami (4).

Skundo pateikėjas savo skundo prieš Švediją pagal 226 straipsnį nepagrindė tariamu Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalies neteisėtumu. Neteisėtumo aspektas buvo paminėtas tik paskutinėje skundo pastraipoje, kurioje skundo pateikėjas prašė Komisijos imtis veiksmų prieš Švediją, arba jis turėtų prašyti Teisingumo Teismo panaikinti atitinkamus Direktyvos 92/12/EEB straipsnius, nes, pasak Švedijos valdžios institucijų, jie palieka erdvės tokiam plačiam aiškinimui, kad antrinis aktas panaikina tam tikrų pirminės teisės aktų poveikį. Komisija tai suprato tik pabrėždama įtariamo pažeidimo, t. y. Švedijos valdžios institucijų neveikimo pagal direktyvą, svarbą. Todėl Komisija neturėjo pagrindo nagrinėti neteisėtumo klausimo.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėjas laikosi savo skundo ir teigia, kad Komisija privalo ištirti skundą pagal 226 straipsnį remdamasi visais taikomais Bendrijos teisės aktais ir kad nacionalinis direktyvos aiškinimas turi būti svarstomas atsižvelgiant į aukštesnius Bendrijos teisės aktus ir Bendrijos teismų praktiką be aiškaus skundo pateikėjo prašymo.

Skundo pateikėjas teigia, kad privatus krosnių kuro vežimas negali būti laikomas „netipiniu“ pagal Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalį, jei transporto rūšis atitinka Direktyvoje 94/55/EEB nustatytus saugumo reikalavimus ir paprastai naudojama privačiam transportui kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju Suomijoje. 1999 m. gegužės 4 d. posėdyje Komisijos tarnybos paaiškino, kad 9 straipsnio 3 dalies tikslas – užkirsti kelią pavojingų krovinių, neatitinkančių ADR susitarime nustatytų saugumo reikalavimų, vežimui. 9 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama siaurai ir laikantis proporcingumo ir nediskriminavimo principų.

SPRENDIMĄ

Dėl tariamo neatsižvelgimo į visus reikšmingus teisės aktus

1.1 Ombudsmenui pateiktas skundas susijęs su tuo, kaip Komisija nagrinėjo pagal 226 straipsnį pateiktą skundą prieš Švediją dėl įtariamų Bendrijos taisyklių, susijusių su akcizais ir pavojingų krovinių vežimu, pažeidimų. Pirkdama krosnių kurą Suomijoje ir veždama jį į Švediją asmeniniam naudojimui, Švedija taiko akcizą naftai ir reikalauja, kad gabenant būtų pateikiamas lydraštis. Skundo pateikėjo teigimu, tokia praktika prieštarauja Bendrijos taisyklėms.

Skundo pateikėjas yra nepatenkintas tuo, kaip Komisija nagrinėjo jo skundą, ir ypač tuo, kaip ji aiškina Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalį. Jis teigia, kad Komisijos pateiktas platus 9 straipsnio 3 dalies aiškinimas suteikia valstybėms narėms teisę netaikyti pirminės Bendrijos teisės aktų. Skundo pateikėjas mano, kad Komisijos aiškinimas prieštarauja bendriesiems EB sutarties principams, susijusiems su vidaus rinka ir apmokestinimu, AGS susitarimu ir Direktyva 94/55/EEB, ir į juos tinkamai neatsižvelgiama.

Skundo pateikėjas teigia, kad privatus krosnių kuro vežimas negali būti laikomas „netipiniu“ pagal Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalį, jei transporto rūšis atitinka Direktyvoje 94/55/EEB nustatytus saugumo reikalavimus ir paprastai naudojama privačiam transportui kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju Suomijoje.

Skundo pateikėjas teigia, kad Komisija, nagrinėdama jo skundą prieš Švediją pagal 226 straipsnį, neatsižvelgė į visus susijusius Bendrijos teisės aktus ir tarptautinius susitarimus.

1.2 Komisija teigia, kad ji išnagrinėjo skundą prieš Švedijos valdžios institucijas pagal jai privalomas taisykles. Ji paaiškina, kad skundas buvo susijęs su tariamu Švedijos valdžios institucijų, visų pirma Direktyvos 92/12 9 straipsnio 3 dalies, Direktyvos 94/55/EEB ir AGS susitarimo, pažeidimu. Mokesčių ir muitų sąjungos GD informavo skundo pateikėją apie savo išvadas dėl Direktyvos 92/12/EEB, kad įtarimus dėl Direktyvos 94/55/EEB ir ADR susitarimo Energetikos ir transporto GD nagrinėjo atskirai ir kad tie įtarimai neturėjo įtakos Mokesčių ir muitų sąjungos GD išvadoms dėl Direktyvos 92/12/EEB. Mokesčių ir muitų sąjungos GD negavo atsakymo į savo raštą, kuriuo skundo pateikėjas informuojamas apie ketinimą užbaigti bylą.

Komisija pripažįsta, kad jei skundo pateikėjas teigia, kad tam tikri antrinės teisės aktai prieštarauja pirminei teisei (5), Komisija turi apsvarstyti šį argumentą, nors praktiškai antrinės teisės aktai gali būti pripažinti neteisėtais tik pareiškus ieškinį Teisingumo Teisme. Nagrinėjant skundą pagal 226 straipsnį, pagal gero administracinio elgesio principus nereikalaujama, kad Komisija savo iniciatyva ištirtų, ar tam tikri antrinės teisės aktai atitinka pirminės teisės aktus. Laikoma, kad Bendrijos institucijų aktai yra teisėti tol, kol jie nepanaikinami arba neatšaukiami (6). Be to, skundo pateikėjas savo skundo prieš Švediją pagal 226 straipsnį nepagrindė tariamu Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalies neteisėtumu. Neteisėtumo aspektas buvo paminėtas tik paskutinėje skundo pastraipoje, kurioje skundo pateikėjas prašė Komisijos imtis veiksmų prieš Švediją, arba jis turėtų prašyti Teisingumo Teismo panaikinti atitinkamus Direktyvos 92/12/EEB straipsnius, nes, pasak Švedijos valdžios institucijų, jie palieka erdvės tokiam plačiam aiškinimui, kad antrinis aktas panaikina tam tikrų pirminės teisės aktų poveikį. Komisija tai suprato tik pabrėždama įtariamo pažeidimo, t. y. Švedijos valdžios institucijų neveikimo pagal direktyvą, svarbą. Todėl Komisija neturėjo pagrindo nagrinėti neteisėtumo klausimo.

1.3 Ombudsmenas primena, kad jo tyrimo tikslas - nustatyti, ar Komisija, nagrinėdama skundo pateikėjo skundą pagal 226 straipsnį, veikė pagal jai privalomas taisykles ir principus ir neviršydama savo teisinių įgaliojimų.

1.4 Ombudsmenas supranta skundo pateikėjo susirūpinimo esmę, kad analizuodama Švedijos teisės aktų atitiktį Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 daliai, Komisija neišnagrinėjo, ar 9 straipsnio 3 dalis ir Švedijos pateiktas jos aiškinimas atitinka kitus Bendrijos teisės aktus. Skundo pateikėjo susirūpinimas reiškia, kad 9 straipsnio 3 dalis yra neteisėta arba kad Komisija neteisingai ją aiškina.

1.5 Dėl galimo Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalies neteisėtumo ombudsmenas atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimą, kad ji neturėjo pagrindo nagrinėti šio klausimo nagrinėdama skundą pagal 226 straipsnį, nes skundo pateikėjas savo skundą grindė ne tariamu nuostatos neteisėtumu, o tariamu Švedijos nesilaikymu. Ombudsmenas taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimą, kad ji suprato skundo pateikėjo pareiškimą, kad jei Komisija nesiimtų veiksmų prieš Švedijos valdžios institucijų pateiktą platų atitinkamų direktyvos straipsnių aiškinimą, jis turėtų prašyti teismo panaikinti straipsnius, kaip bandymą pabrėžti įtariamo pažeidimo svarbą. Ombudsmenas mano, kad Komisijos paaiškinimai, kurių skundo pateikėjas nekvestionavo, yra pagrįsti.

Ombudsmenas taip pat pažymi, kad skundo pateikėjas nereagavo į Komisijos laišką, kuriame siūloma baigti bylą, nors laiške nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar Direktyva 92/12/EEB, ypač jos 9 straipsnio 3 dalis, atitinka kitus Bendrijos teisės aktus.

Be to, ombudsmenas primena, kad 226 straipsnyje nustatytos procedūros tikslas – užtikrinti, kad valstybė narė laikytųsi savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Ombudsmenas, nagrinėdamas šį skundą pagal 226 straipsnį, nenustatė nieko, dėl ko Komisija būtų turėjusi spręsti atitinkamų direktyvos nuostatų teisėtumo klausimą.

1.6 Dėl galimo neteisingo Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalies aiškinimo ombudsmenas atkreipia dėmesį į Komisijos analizę, pateiktą 2003 m. gruodžio 12 d. laiške skundo pateikėjui. Savo rašte Komisija nurodo 9 straipsnio 3 dalį, pažymėdama savo aiškų paaiškinimą, kad „netipinis vežimas“ – tai skystųjų šildymo produktų vežimas ne profesionalių prekiautojų vardu naudojamomis cisternomis. Komisija toliau teigia, kad krosnių kurui, transportuojamam kitais būdais nei nurodyta 9 straipsnio 3 dalyje, netaikoma 8 straipsnyje numatyta išimtis, pagal kurią akcizas už produktus, kuriuos privatūs asmenys įsigyja savo asmeniniam naudojimui ir gabena, taikomas valstybėje narėje, kurioje produktai įsigyjami. Kadangi 8 straipsnis netaikomas privačiam netipinių rūšių krosnių kuro vežimui, tokiam vežimui turi būti taikoma kita sistema, t. y. direktyvos 7 straipsnis. Todėl Komisija mano, kad skundo pateikėjo skunde pagal 226 straipsnį aprašytu atveju Švedijos valdžios institucijos turi teisę taikyti akcizą krosnių kurui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 92/12/EEB 7 straipsnio reikalavimų, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vežimui turi būti taikomi lydimieji dokumentai.

Ombudsmenas mano, kad Komisijos atlikta Švedijos valdžios institucijų pateikto klausimo aiškinimo analizė yra pagrįsta. Be to, ombudsmenas nerado įrodymų, pagrindžiančių skundo pateikėjo argumentą, kad transporto rūšys, kurios paprastai naudojamos kitoje valstybėje narėje ir atitinka Direktyvoje 94/55/EEB nustatytus saugumo reikalavimus, negali būti laikomos netipinėmis pagal Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalį.

Dėl skundo pateikėjo argumento, pateikto pastabose dėl Komisijos nuomonės, kad Direktyvos 92/12/EEB 9 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama laikantis proporcingumo ir nediskriminavimo principų, ombudsmenas neranda įrodymų, kad Komisijos pateiktas 9 straipsnio 3 dalies aiškinimas yra neproporcingas ar diskriminacinis.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra aukščiausia institucija aiškinant Bendrijos teisės aktus.

1.7 Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Komisija, nagrinėdama skundo pateikėjo skundą dėl pažeidimo, veikė pagal jai privalomas taisykles ir principus ir neviršydama savo teisinių įgaliojimų. Todėl ombudsmenas nenustatė netinkamo Komisijos administravimo.

2 Skundo pateikėjo tvirtinimas

2.1 Skundo pateikėjas teigia, kad Komisija turėtų išnagrinėti Direktyvą 92/12/EEB atsižvelgdama į visus susijusius Bendrijos teisės aktus ir tarptautinius susitarimus. Ombudsmenas skundo pateikėjo reikalavimą supranta kaip prašymą Komisijai platesniame teisiniame kontekste ištirti padėtį Švedijoje, susijusią su privačiu Suomijoje pirkto krosnių kuro vežimu. Tačiau, remdamasis 1.7 punkte pateiktomis išvadomis, ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo toliau nagrinėti skundo pateikėjo pretenziją atliekant šį tyrimą.

2.2 Ombudsmenas atkreipia dėmesį į tai, kad skundo pateikėjas turi galimybę pateikti Komisijai naują skundą, aiškiai pagrįstą tuo, kad esama padėtis Švedijoje neatitinka EB sutarties principų.

3 Išvada

Remiantis ombudsmenės atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) EB sutarties 226 straipsniu Komisija įgaliojama imtis veiksmų prieš valstybę narę dėl Bendrijos teisės pažeidimų. Bet kuris asmuo gali pateikti skundą (toliau – skundas pagal 226 straipsnį) Komisijai prieš valstybę narę dėl bet kurios valstybės priemonės ar administracinės praktikos, kurią jis laiko nesuderinama su Bendrijos teise.

(2) OL 2002, C 244, p. 5.

(3) Paskelbta adresu http://www.europa.eu/comm/secretariat_general/code/index_en.htm

(4) Žr. Sprendimo Chemie Linz GmbH prieš Komisiją , C-245/92, [1999] Rink. p. I-04643, 93 punktą.

(5) Ombudsmenas pažymi, kad pirminė teisė yra Sutartys, o antrinė teisė, kuri grindžiama Sutartimis, apima, pvz., direktyvas ir sprendimus. Antrinės teisės aktai turi atitikti bendruosius teisės principus, kaip nustatyta Teisingumo Teismo praktikoje.

(6) Žr. Sprendimo Chemie Linz GmbH prieš Komisiją , C-245/92, [1999] Rink. p. I-04643, 93 punktą.