Skundo aplinkybės

1. Graikija gauna ES lėšų sienų valdymo veiklai remti pagal įvairias finansavimo programas. 2014–2020 m. laikotarpiu šios lėšos buvo skirtos iš Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų finansinės paramos priemonės. Vėliau 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu finansavimas buvo teikiamas pagal Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonę (SVVP). Šios lėšos iš esmės naudojamos taikant pasidalijamąjį valdymą (bendrai). Tai reiškia, kad Europos Komisija yra atsakinga už valstybės narės pasiūlytos programos vertinimą ir patvirtinimą, o vėliau – už bendro programos įgyvendinimo stebėseną, o su biudžeto vykdymu susijusios užduotys yra pavestos valstybėms narėms (šiuo atveju Graikijai)[1].

2. Kaip ir visų ES fondų atveju, šias finansavimo programas reglamentuojančiose taisyklėse reikalaujama, kad veiksmai būtų įgyvendinami visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir laikantis ES pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija). Tai nustatyta kiekvienai programai taikomose taisyklėse [2], taip pat bendresnėse ES fondams taikomose taisyklėse – Bendrųjų nuostatų reglamente ^[3]. Reglamente nustatytos taikytinos finansinės taisyklės ir taip pat reikalaujama, kad „valstybės ir Komisija užtikrintų pagarbą pagrindinėms teisėms ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymąsi įgyvendinant fondus “^[4].

3. Bendrųjų nuostatų reglamento prieduose taip pat nustatytos horizontaliosios ir teminės reikiamos sąlygos, kurias valstybės narės turi įvykdyti, kad galėtų prašyti kompensuoti savo išlaidas, susijusias su ES finansuojamomis programomis ^[5]. Šios reikiamos sąlygos yra būtina sąlyga siekiant veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti fondų konkrečius tikslus ^[6]. Viena iš horizontaliųjų reikiamų sąlygų yra veiksmingas Chartijos (toliau – Chartijos HEC) taikymas ir įgyvendinimas. Kad įvykdytų šią horizontaliąją reikiamą sąlygą, valstybės narės turi būti nustačiusios priemones, kuriomis „užtikrinama, kad fondų lėšomis remiamos programos ir jų įgyvendinimas atitiktų atitinkamas Chartijos nuostatas“, ir stebėsenos komitetui pranešti apie „fondų lėšomis remiamų veiksmų neatitikties Chartijai atvejus ir skundus dėl Chartijos“^[7].

4. Per abu finansavimo laikotarpius gauta pranešimų apie pagrindinių teisių pažeidimus, įskaitant priverstinius grąžinimus [8] prie Graikijos sienų, taip pat apie atsisakymą suteikti galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūromis ir netinkamą elgesį su migrantais, bandančiais pasiekti Graikiją [9].

5. 2023 m. Europos ombudsmenas gavo kelių pilietinės visuomenės organizacijų [10] skundą prieš Europos Komisiją. Skundo pateikėjai išreiškė susirūpinimą, kad Komisija nesugebėjo veiksmingai prižiūrėti ES finansuojamos sienų valdymo veiklos Graikijoje, atsižvelgiant į patikimus ir nuolatinius įtarimus dėl Graikijos valdžios institucijų vykdomų šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų.

Tyrimas

6. Ombudsmenė pradėjo tyrimą, kad išnagrinėtų iškeltus klausimus ir Komisijos vaidmenį stebint ES finansuojamą sienų valdymo veiklą, visų pirma kiek tai susiję su pagrindinių teisių laikymusi.

7. Tyrimo metu ombudsmenė gavo Komisijos atsakymą [11] dėl skundo ir papildomų klausimų [12], kuriuos ji uždavė. Vėliau ombudsmenas gavo skundo pateikėjų pastabas dėl Komisijos atsakymo. Ombudsmeno tyrimo grupė taip pat patikrino Komisijos turimus dokumentus ir susitiko su Komisijos atstovais [13]. Galiausiai ombudsmenas gavo skundo pateikėjų pastabas dėl susitikimo su Komisija ataskaitos.

Ombudsmenui pateikti argumentai

Skundo pateikėjų argumentai

8. Skundo pateikėjai buvo susirūpinę, kad Komisija neužtikrino, kad Graikijai išorės sienų valdymui skirtos ES lėšos būtų naudojamos laikantis pagrindinių teisių standartų ir ES teisės.

9. Pasak skundo pateikėjų, Komisija jau seniai žino, kad ES lėšos buvo skirtos sienų valdymo veiklai (pavyzdžiui, personalo dislokavimui ir įrangos, infrastruktūros bei kitos ypatingos svarbos paramos teikimui), kuri prisidėjo prie plačiai paplitusių ir sistemingų pagrindinių teisių pažeidimų. Tačiau Komisija to neištyrė. Visų pirma skundo pateikėjai nurodė netinkamą ES lėšų naudojimą Graikijoje vykdant sienų kontrolės operacijas palei Evro upę ir Egėjo jūros regione, kuriose taip pat dalyvavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX).  

10. Skundo pateikėjai nurodė, kad Komisija turi atsisakyti išmokėti ES lėšas, nebent būtų nustatytos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą laikymasis. Skundo pateikėjų teigimu, Komisija pernelyg remiasi Graikijos valdžios institucijų atliktu įsivertinimu, kad ši veikla atitinka Chartijos HEC, ir pati Komisija, tvirtindama Graikijos programą, kuri apima ES finansuojamą sienų valdymo veiklą, tinkamai neįvertino, kad šios apsaugos priemonės buvo taikomos, taip pat neužtikrino, kad įgyvendinant programą veikla atitiktų įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje.

11. Atsižvelgdamos į vis daugiau įrodymų apie sisteminius ES teisės pažeidimus, įskaitant teisę veiksmingai pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir negrąžinimo draudimą [14], jos teigė, kad bendros Komisijos stebėsenos struktūros yra neveiksmingos ir kad ji nesilaikė savo įsipareigojimų įvertinti padėtį ir imtis tinkamų taisomųjų veiksmų. Skundo pateikėjai išreiškė susirūpinimą dėl finansų kontrolės ribojamojo pobūdžio, nepakankamo nacionalinio stebėsenos mechanizmo nešališkumo ir stebėsenos komiteto veiksmingumo [15].

12. Jie teigė, kad sienų valdymo stebėsenos mechanizmas yra neveiksmingas, nes tik viena iš susijusių institucijų (Nacionalinė skaidrumo institucija) turi įgaliojimus tirti priverstinį grąžinimą. Jos taip pat teigė, kad mechanizmas nėra visiškai nepriklausomas ar nešališkas. Jos nurodė, kad Komisija nepatikrino ir taip neužtikrino, kad Chartijos HEC ir toliau būtų laikomasi, ir kad, jos nuomone, to, jog mechanizmas buvo sukurtas, pakanka, kad būtų galima nustatyti, ar Graikijos programa atitinka jos įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje. Komisija privalo užtikrinti teisėtą ES lėšų naudojimą (toliau – pareiga pasiekti rezultatą), o ne tik užtikrinti, kad valstybės narės būtų nustačiusios stebėsenos mechanizmą (toliau – išsamaus patikrinimo pareiga). ^[16]

13. Skundo pateikėjai tvirtino, kad Komisija nepateikė informacijos apie tai, kaip ji vykdė savo patariamąjį vaidmenį stebėsenos komitete. Skundo pateikėjai taip pat buvo susirūpinę, kad dar visai neseniai pilietinės visuomenės organizacijos negalėjo dalyvauti šio komiteto veikloje ir kad net dabar jų dalyvavimas turi praktinių trūkumų ir apribojimų. Pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijoms teikiama dalinė ir pernelyg techninė informacija, neatsižvelgiant į pagrindines teises. Skundo pateikėjai taip pat buvo susirūpinę dėl šio komiteto veiksmingumo, nes jis remiasi nacionaliniu stebėsenos mechanizmu, kad atkreiptų jo dėmesį į pagrindinių teisių nesilaikymo klausimus arba susijusius skundus.

14. Skundo pateikėjų nuomone, Komisija veiksmingai neužtikrina ES lėšas reglamentuojančiose taisyklėse nustatytų pagrindinių teisių sąlygų vykdymo. Be kitų nuostatų, jos nurodė mechanizmus, kuriais Komisija gali sustabdyti, susigrąžinti, apriboti lėšų naudojimą arba nustatyti jo sąlygas [17]. Komisija neįdiegė mechanizmų ir procesų, kuriais būtų galima užtikrinti veiksmingą ir nepriklausomą Chartijos HEC įgyvendinimo vertinimą išmokant ES lėšas valstybėms narėms.

15. Skundo pateikėjai taip pat teigė, kad trūksta skaidrumo, susijusio su turima informacija apie priemones, kurių Graikija gali imtis, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje. Tas pats pasakytina apie tai, kaip Komisija vertino, kaip Graikija laikosi Chartijos HEC, kai buvo patvirtinta nacionalinė programa, ir kaip ji toliau stebi šių sąlygų laikymąsi per visą finansavimo laikotarpį. Jie taip pat teigė, kad nėra viešai prieinamos informacijos apie skundų, nagrinėtų pagal Graikijos skundų nagrinėjimo mechanizmą, skirtą įtarimams dėl pagrindinių teisių pažeidimų tirti, išvadas ir rezultatus. 

16. Skundo pateikėjų nuomone, Komisija taip pat neatsižvelgė į įtarimus dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) dalyvavimo vykdant priverstinį grąžinimą vykdant sienų valdymo operacijas Graikijoje. Komisija turi balsavimo įgaliojimus FRONTEX valdančiojoje taryboje ir yra atsakinga už jos darbo peržiūrą, taip pat už FRONTEX misijų tęsimo ir ES teikiamo jų finansavimo vertinimą ir patvirtinimą.

Dėl Komisijos argumentų

17. Komisija nurodė, kad su abiejų programavimo laikotarpių finansavimo įgyvendinimu susijusios užduotys yra pavestos Graikijos valdžios institucijoms. Valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė užtikrinti, kad būtų laikomasi ES ir tarptautinės teisės, įskaitant įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje, ir tirti visus įtarimus dėl pažeidimų. Komisijos vaidmuo – ex ante įvertinti ir patvirtinti valstybės narės pasiūlytos finansavimo programos struktūrą, o vėliau prižiūrėti ir stebėti finansuojamus projektus. Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės įdiegtų teisinės sistemos reikalavimus atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas.

18. Iki metų, einančių po metų, kuriais lėšos buvo skirtos pagal programą vykdomam projektui, vasario mėn. atitinkama valstybė narė parengia ir nusiunčia Komisijai „sukaupimo ataskaitą“. Tuo remdamasi Komisija priima sprendimą dėl to, ar mokėjimai gali būti kompensuojami, ar ir kaip atlikti finansų kontrolę ir auditą. Tai gali būti „dokumentų peržiūros“ (t. y. jos darbuotojai Briuselyje peržiūri turimą informaciją), apsilankymai vietoje ir sistemų bei ex post auditai. Dabartiniu programavimo laikotarpiu ataskaita turi būti pateikta 2025 m. vasario mėn. ir bus pirmoji tokia šio laikotarpio ataskaita.

19. 2021–2027 m. laikotarpiu sustiprinta pagarbos pagrindinėms teisėms stebėsena, nes dabar valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos horizontaliosios reikiamos sąlygos, įskaitant Chartijos HEC. Komisija negali kompensuoti išlaidų, susijusių su veiksmais, susijusiais su konkrečiu tikslu, dėl kurio neįvykdytos HEK ^[18]. Jei Komisija mano, kad HEK nebetenkinamos, ji laikysis Bendrųjų nuostatų reglamento 15 straipsnio 6 dalyje nustatytų veiksmų ^[19]. Atitiktis HEK, įskaitant Chartijos HEK, vertinama iš pradžių tvirtinant programas ir per visą programos laikotarpį.

20. Siekdama užtikrinti, kad Graikija laikytųsi Chartijos HEC, Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų sukurti stebėsenos mechanizmą, skirtą patikrinti, ar pagal nacionalinę programą įgyvendinami projektai veiksmingai taiko ir įgyvendina Chartijos nuostatas. Šiame mechanizme numatytas atitinkamų Graikijos valdžios institucijų netinkamo elgesio tyrimas (ir baudžiamasis persekiojimas). Komisijos teigimu, Graikija remiasi „trijų pakopų sistema“, kurią sudaro:

a. vidaus tyrimo procedūros (pavyzdžiui, Graikijos policijos ir pakrančių apsaugos tarnybos);

b. nepriklausomos nacionalinės institucijos (Nacionalinė skaidrumo institucija, Migracijos ir prieglobsčio ministerijos pagrindinių teisių pareigūnas, Migracijos ir prieglobsčio ministerijos specialusis komitetas pagrindinių teisių laikymosi klausimais ir Graikijos ombudsmenas);

c. teisminės institucijos (t. y. prokuroras ir teismai, įskaitant, kai tinkama, jūrų teismus).

21. Iki šiol Komisija pagal šį stebėsenos mechanizmą negavo „patvirtintų įrodymų“, kad ES finansavimas buvo naudojamas pagrindinių teisių pažeidimams arba padėjo juos vykdyti, o tai būtų pagrindas sustabdyti tų lėšų teikimą.

22. Komisija taip pat atlieka stebėsenos ir patariamąjį vaidmenį valstybių narių įsteigtuose stebėsenos komitetuose, skirtuose nacionalinių programų įgyvendinimui stebėti [20]. Jei komitetai nustato galimus pagrindinių teisių pažeidimus, imamasi tolesnių veiksmų.

23. Graikijos stebėsenos komitetas kasmet gauna naujausią informaciją apie stebėsenos mechanizmo peržiūrėtus atvejus ir skundus dėl pagrindinių teisių pažeidimų. Komisija paprašė Graikijos išplėsti stebėsenos komiteto narių ratą įtraukiant pilietinę visuomenę ir tarptautines organizacijas, o Graikija neseniai sutiko tai padaryti.

24. 2020 m. Komisija, ES agentūros ir Graikijos vyriausybė pasirašė susitarimo memorandumą [21], kuris yra papildomas pagrindinių teisių laikymosi stebėsenos mechanizmas. Po to buvo įsteigta migracijos valdymo darbo grupė [22], kurią sudaro tos pačios šalys ir kurios darbui padeda nuolat Graikijoje dislokuoti Komisijos darbuotojai.

25. Komisija yra įsipareigojusi toliau bendradarbiauti su Graikijos valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti, kad esama sistema būtų patikima, kad būtų galima tirti įtarimus ir imtis būtinų tolesnių veiksmų pasitelkiant vidaus drausmines įstaigas, nepriklausomas institucijas ir teismines institucijas [23]. Komisija prašo reguliariai teikti naujausią informaciją apie vykdomų tyrimų būklę ir nurodė konkrečius tų prašymų pavyzdžius [24].

26. 2023 m. liepos mėn. FRONTEX pagrindinių teisių pareigūnui pateikus skundą [25], Komisija Graikijos valdžios institucijoms pateikė skundo kopiją, paragino jas jį išnagrinėti ir informuoti Komisiją apie rezultatus. Galutinė ataskaita dar nepriimta, tačiau 2024 m. birželio mėn. už projektų valdymą atsakinga Graikijos nacionalinė institucija informavo Komisiją, kad preliminari išvada yra ta, kad nėra įrodymų apie pagrindinių teisių pažeidimus, susijusius su ES lėšomis. Komisijai dar per anksti svarstyti, kokių veiksmų ji galėtų imtis gavusi galutinę tyrimo ataskaitą. Tai pirmas kartas, kai Komisija gavo „suinteresuotųjų subjektų skundą“, kaip numatyta Bendrųjų nuostatų reglamento 69 straipsnio 7 dalyje, dėl Graikijos ir apskritai.

27. Be to, 2024 m. birželio mėn. žiniasklaidai pranešus apie pagrindinių teisių pažeidimus [26], Komisija nusiuntė raštą Graikijos valdžios institucijoms, prašydama, kad Graikija patvirtintų, kokių veiksmų ėmėsi nacionalinės valdžios institucijos. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Graikijos valdžios institucijos atsakė į Komisijos prašymą.

28. Iš esmės Komisija neginčytų nacionalinių tyrimų rezultatų. Jei pilietinės visuomenės organizacijos ar kiti patikimi šaltiniai pateikia papildomos informacijos, Komisija gali į tai atsižvelgti ir atkreipti valstybės narės vyriausybės ar stebėsenos komiteto dėmesį. Tačiau, jei bus įrodymų, kad ES lėšos naudojamos nesilaikant taikytinos teisės, įskaitant Chartiją, Komisija naudosis turimomis priemonėmis, be kita ko, nutrauks arba sustabdys mokėjimus, taikys finansines pataisas ir pradės pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

29. Kalbant apie FRONTEX, kaip FRONTEX valdančiosios tarybos narę, Komisija vadovavo pastangoms stiprinti FRONTEX pagrindinių teisių stebėsenos ir laikymosi sistemą. 2024 m. Komisija paskelbė FRONTEX reglamento ^{taikymo vertinimą [27],} kuriame nustatyta, kad nors reglamentu gerokai išplėsta ir sustiprinta FRONTEX pagrindinių teisių stebėsenos ir atitikties sistema, bendrą sistemos veiksmingumą riboja reglamento spragos ir aiškumo trūkumas, visų pirma kiek tai susiję su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už sienų valdymą ^[28]. Komisijos nuomone, šią problemą reikės spręsti veiksmingiau įgyvendinant reglamentą.

30. Komisija pareiškė, kad ji toliau glaudžiai bendradarbiaus su Graikijos valdžios institucijomis, be kita ko, atlikdama patariamąjį vaidmenį Graikijos stebėsenos komitete, kad užtikrintų tyrimų skaidrumą ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kiek tai susiję su ES lėšų panaudojimu Graikijoje sienų valdymui remti.

Ombudsmeno vertinimas

Graikijos nacionalinės programos vertinimas

31. ES teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas Graikijos sienų valdymo finansavimas, reikalaujama, kad visa finansuojama veikla ir programos atitiktų pagrindines teises ir ES teisę [29]. Atlikdama kitus su ES lėšomis susijusius tyrimus ombudsmenė nurodė, kad nors pati Komisija neturi galimybės tiesiogiai stebėti sienų valdymo veiklos vietoje, ji turi įgaliojimus ir pareigą užtikrinti, kad valstybei narei skirtos ES lėšos būtų naudojamos laikantis pagrindinių teisių ir ES teisės [30].

32. Bendrųjų nuostatų reglamente nustatyta, kad vertinimas, ar valstybės narės atitinka horizontaliąsias reikiamas sąlygas, yra neatsiejama Komisijos atliekamo jų nacionalinių programų vertinimo prieš jas patvirtinant dalis [31]. Komisijos sprendime dėl nacionalinių programų patvirtinimo pateikiama Komisijos pozicija dėl to, ar jos atitinka reikiamas sąlygas.

33. Remdamasis Komisijos atsakymais, pateiktais atliekant šį tyrimą, ombudsmenas supranta, kad tai, jog Graikija įdiegė stebėsenos mechanizmą ir komitetą (daugiau informacijos pateikiama toliau), yra labai svarbu Komisijos išvadai, kad Graikijos programa atitinka Chartijos HEC. Tačiau Komisijos įgyvendinimo sprendimų ir susijusių priedų, kuriais patvirtinamos nacionalinės programos, 3 straipsnyje tik nurodyta, kad „įvykdytos horizontaliosios reikiamos sąlygos“. Nei pradiniame sprendime, nei jo prieduose, nei atnaujintose 2023 m. ar 2024 m. redakcijose ir jų prieduose nepateikta jokių argumentų dėl to, kaip Komisija įvertino, kad programos atitiko Chartijos HEC.

34. Chartijos HEC laikymasis turėtų būti nustatytas remiantis įrodymais ir specialiu Komisijos vertinimu. Tyrimo metu Komisija pateikė ombudsmenui Graikijos vyriausybei išsiųstus raštus, kuriuose išdėstė savo pastabas dėl Graikijos įsivertinimų, kaip ji laikosi Chartijos HEC. Tačiau Komisija, patvirtindama programą, nepateikė savo vertinimo dėl Graikijos programos atitikties Chartijos HEC.

35. Tenka apgailestauti dėl šio skaidrumo trūkumo, į kurį Komisija turėtų stengtis atsižvelgti iš naujo vertindama, kaip Graikija laikosi Chartijos HEC, stebėdama, kaip įgyvendinant programą laikomasi pagrindinių teisių, kaip nurodyta toliau.

Pagrindinių teisių laikymosi stebėsena

36. Komisija stebi ES lėšų naudojimą Graikijoje įvairiais būdais, visų pirma: a) finansinė kontrolė ir auditas pagal Finansinį reglamentą arba atitinkamus fondus reglamentuojančius reglamentus; b) jo patariamasis vaidmuo stebėsenos komitete; ir c) jos vaidmenį Migracijos valdymo darbo grupėje.

37. Kalbant apie finansinę kontrolę, Komisija paaiškino, kad stebėsenos pareigą ji vykdo taikydama ataskaitų teikimo reikalavimus, dokumentų peržiūras ir apsilankymus vietoje, taip pat gali atlikti auditą ir patikras vietoje. Komisija nurodė, kad ji tikisi, jog Graikija pirmąją kaupimo ataskaitą pateiks iki 2025 m. vasario 15 d. Ombudsmenas supranta, kad ši kaupiamoji ataskaita yra susijusi su ES lėšas gaunančių valstybių narių finansinės atskaitomybės patikinimo dokumentų rinkiniu. Tai bus svarbus žingsnis nustatant finansinę kontrolę, kurią ji taikys, ir vertinant, ar Graikija programos laikotarpiu toliau laikysis Chartijos HEC.

38. Tačiau, nors finansų kontrolė gali padėti patikrinti, ar laikomasi patikimo finansų valdymo principų, neaišku, ar ši kontrolė yra veiksminga nustatant ir stebint pagrindinių teisių pažeidimus, grindžiamus ES lėšų naudojimu. Šios kontrolės tikslas – patikrinti, ar programos atitinka taikomas taisykles ir ar programų sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos.

39. Remiantis per šį tyrimą atliktu patikrinimu, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nė viename iš 30 Komisijos prižiūrėtų patikrinimų vietoje, auditų ar vertinimo ataskaitų nenustatyta jokių pagrindinių teisių pažeidimų naudojant ES lėšas [32].

40. Komisija pripažino, kad jos auditų tikslas yra ne tirti pagrindinių teisių pažeidimus, o nustatyti, ar ES finansavimo valdymo ir kontrolės sistema valstybių narių lygmeniu yra patikima. Iškilus klausimams dėl galimų pagrindinių teisių pažeidimų, Komisija (pasidalijamojo valdymo atveju) apie juos praneša atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir visų pirma tos institucijos atlieka bet kokį tyrimą. Komisija nurodė, kad pavieniai pagrindinių teisių pažeidimai savaime neleistų jai sustabdyti ar apriboti lėšų, nebent būtų nustatytas tiesioginis ryšys su konkrečiomis ES išlaidomis, ir tik po to, kai atitinkama nacionalinė institucija atlieka pradinį tyrimą. Tačiau tyrimo metu ji pripažino, kad Chartijos HEC nevykdymas gali prilygti dideliam trūkumui ir (arba) pažeidimui, dėl kurio ji nutrauktų arba sustabdytų mokėjimo paraišką ir (arba) nustatytų finansinę pataisą [33]. Tai patvirtina Bendrųjų nuostatų reglamento formuluotė, nes Chartijos HEC nevykdymas gali reikšti, kad Komisija panaikins turimą nepanaudotą finansavimą ir tai reiškia, kad valstybė narė nebegalės juo naudotis (įsipareigojimų panaikinimas)[34].

41. Ombudsmenas supranta Komisijos finansinės kontrolės apribojimus nustatant pagrindinių teisių pažeidimus, kaip nurodyta pirmiau. Tačiau dabartiniu programavimo laikotarpiu (2021–2027 m.) ši kontrolė buvo sustiprinta Bendrųjų nuostatų reglamentu, nustačius Chartijos HEC, pagal kurią draudžiama kompensuoti valstybės narės deklaruotus mokėjimus, išskyrus atvejus, kai ji yra įdiegusi veiksmingo Chartijos taikymo ir įgyvendinimo bei pranešimo apie reikalavimų nesilaikymo atvejus ar skundus dėl pagrindinių teisių mechanizmą. Reglamentu taip pat sustiprintas Komisijos stebėsenos vaidmuo ir stebėsenos prievolė, nes tik Komisija yra atsakinga už vertinimą, ar sąlygos įvykdytos per visą programos laikotarpį.

42. Kaip pažymėta pirmiau, Komisija patvirtino Graikijos programą ir tuo metu laikėsi nuomonės, kad Graikijos stebėsenos mechanizmas ir komitetas atitiko Chartijos HEC. Konkrečiai, Graikija įdiegė pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmą, pagal kurį tiriami atitinkamų Graikijos valdžios institucijų nusižengimai, įskaitant įtarimus dėl pagrindinių teisių pažeidimų, ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas už juos ir kuris turi teikti ataskaitas stebėsenos komitetui. Kaip ombudsmenė nurodė atlikdama ankstesnį tyrimą dėl ES sienų valdymo lėšų, toks stebėsenos mechanizmas turėtų būti nepriklausomas ir veiksmingas užtikrinant, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių ir ES teisės.[35] Per tris mėnesius nuo Graikijos nacionalinės programos patvirtinimo Komisija gavo bendrą pilietinės visuomenės organizacijų pareiškimą, kuriame reiškiamas didelis susirūpinimas dėl šio stebėsenos mechanizmo nepriklausomumo ir nešališkumo.

43. Nepaisant šių nuogąstavimų, atrodo, kad Komisija iki šiol iš naujo neįvertino mechanizmo. Tuo tarpu tarptautinės ir ES žmogaus teisių institucijos [36] ir Graikijos ombudsmenas išreiškė įvairių pagrįstų abejonių dėl pagrindinių teisių pažeidimų. Visai neseniai, 2025 m. sausio mėn., Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Graikijos valdžios institucijos sistemingai vykdo priverstinį trečiųjų šalių piliečių grąžinimą [37]. Prieš išmokėdama lėšas Komisija turėtų atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus iš naujo vertindama, ar Graikijos programa atitinka Chartijos HEC.

44. Graikija taip pat įsteigė vieną komitetą savo programoms pagal tris ES finansavimo priemones, iš kurių dvi patenka į šio tyrimo aprėptį, stebėti. Stebėsenos komiteto įsteigimas Graikijoje yra teigiamas pokytis. Nors neaišku, kodėl pilietinės visuomenės organizacijos nebuvo įtrauktos nuo pat pradžių, nuo to laiko joms tapo įmanoma dalyvauti kaip narėms. Tačiau atrodo, kad jų dalyvavimas vis dar ribojamas. Nors keturios pilietinės visuomenės organizacijos turi balsavimo teises, kai komitetas svarsto kompleksinius klausimus arba klausimus, konkrečiai susijusius su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu, jos neturi balsavimo teisių konkrečiais VSF ir SVVP klausimais. Todėl jie negali siūlyti įtraukti klausimų į VSF ir SVVP skirtų posėdžių darbotvarkę, taip pat negali kelti šių klausimų per posėdžius be komiteto sutikimo.

45. Svarbus vaidmuo stebėsenos procese tenka prasmingam pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui stebėsenos komitetuose [38]. Tai taip pat atitinka Komisijos įsipareigojimą stiprinti Chartijos taikymą, be kita ko, įgalinant pilietinės visuomenės organizacijas, teisių gynėjus ir teisingumo srities specialistus [39]. Todėl Komisija turėtų primygtinai raginti Graikiją sudaryti palankesnes sąlygas prasmingam tokių organizacijų, kaip visateisių teisių turinčių stebėsenos komitetų narių, dalyvavimui.

Be to, komitetas pasikliauja veiksmingu ir laiku teikiamu pranešimu apie susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, taikant stebėsenos mechanizmą. Jei stebėsenos mechanizmas neveiktų nešališkai, tai neigiamai paveiktų komiteto veiksmingumą, nes jis netektų informacijos, būtinos savo funkcijoms atlikti.

47. Migracijos valdymo darbo grupė atlieka svarbų vaidmenį teikdama Komisijai informaciją apie tai, kaip naudojant ES lėšas laikomasi pagrindinių teisių, visų pirma per savo darbuotojus, nuolat dislokuotus vietoje Graikijoje. Komisija, kaip FRONTEX valdančiosios tarybos narė, taip pat žinos apie susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su pagrindinių teisių laikymusi, kurie gali būti susiję su ES lėšų naudojimu sienų valdymo srityje. Ši informacija yra neįkainojama ir galėtų būti naudojama Komisijos rizikos analizei pagrįsti, kai ji svarsto galimybę taikyti finansų kontrolės priemones ir atlikti auditus. Tai taip pat galėtų būti informacijos apie tai, kaip Graikija nacionalinės programos vykdymo laikotarpiu vykdo Chartijos HEC, šaltinis.

48. Būtina, kad asmenys, turintys faktinių tiesioginių žinių apie pagrindinių teisių problemas, susijusias su ES lėšų naudojimu, būtų įtraukti į Komisijos veiksmų ir sprendimų, be kita ko, susijusių su finansinės kontrolės vykdymu, arba bet kokio pakartotinio vertinimo, ar Graikijos programa atitinka Chartijos HEC, procesą.

49. Atlikus šio tyrimo patikrinimą paaiškėjo, kad Komisija parengė tam tikras vidaus gaires, kaip atlikti Chartijos HEC įgyvendinimo vertinimą, taip pat darbo srautą, kuriame nurodyti atitinkami atsakingi Komisijos skyriai, jų atsakymų pateikimo terminai ir kontrolinis sąrašas. Tačiau, remiantis ombudsmenės tyrimu, atrodo, kad Komisija neįdiegė oficialių procedūrų, skirtų įvertinti, kaip laikomasi Chartijos HEC programos laikotarpiu, arba kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ryšį tarp pagrindinių teisių nesilaikymo konkrečiu atveju ir nacionalinėms valdžios institucijoms skirtų ES lėšų. Ombudsmenas į tai atsižvelgs pateikdamas toliau išdėstytus pasiūlymus.

50. Nors Komisija turėtų užtikrinti, kad Graikija laikytųsi Chartijos HEC per visą nacionalinės programos įgyvendinimo laikotarpį, atrodo, kad bet kokio pakartotinio vertinimo laikas yra susijęs su lėšų išmokėjimu, nes lėšos negali būti išmokamos, jei neįvykdomos sąlygos. Todėl bet koks pakartotinis vertinimas turėtų būti atliekamas ne vėliau kaip tada, kai Graikija Komisijai pateikia mokėjimo prašymą, bet prieš išmokant lėšas. Todėl dabar Komisija, vertindama tai, ką susitikime su ombudsmeno tyrimo grupe ji apibūdino kaip Graikijos apibendrinamąją ataskaitą, turi spręsti šį klausimą (žr. 37 punktą).

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo proceso skaidrumas

51. siekiant užtikrinti viešąją kontrolę ir atskaitomybę už tai, kaip Graikija laikosi savo įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje vykdydama ES finansuojamą sienų valdymo veiklą, turėtų būti užtikrintas pakankamas visų atitinkamų dokumentų skaidrumas. Nors Graikijos programos, susijusios tiek su VSF, tiek su SVVP, yra viešai prieinamos, yra tik nedaug informacijos apie mechanizmus, kuriuos Graikija įdiegė siekdama įgyvendinti Chartijos HEC, ir ši informacija neatitinka paaiškinimų, kuriuos Komisija pateikė per susitikimą su ombudsmeno tyrimo grupe.

52. Svarbu tai, kad stebėsenos komiteto protokolai pateikiami laiku. Tačiau ombudsmenė mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų aktyviai skelbiamos i) priemonės, kurių Graikija ėmėsi siekdama laikytis Chartijos HEC, jei tokių yra, ii) Graikijos įsivertinimas (-ai), iii) Komisijos vertinimas (-ai) ir iv) informacija apie taikomų stebėsenos mechanizmų veikimą.[40] Šis didesnis skaidrumas padėtų užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ES ir jos gebėjimą apsaugoti pagrindines teises. Tai yra dar svarbiau, nes skundo pateikėjai teigia, kad susidūrė su sunkumais siekdami visuomenei suteikti galimybę [41] susipažinti su tam tikrais Komisijos turimais dokumentais, susijusiais su Graikijos įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje laikymusi. Kaip minėta pirmiau, atsižvelgdamas į tai, kad svarbu palengvinti viešą šių lėšų naudojimo kontrolę ir atskaitomybę už tai, kaip jos naudojamos, ombudsmenas ragina Komisiją numatyti galimybę susipažinti su dokumentų prašymais ir užtikrinti kuo didesnį skaidrumą taikant teisės aktuose numatytas informacijos atskleidimo išimtis [42] tik išimtinėmis aplinkybėmis.

Kaip Komisija nagrinėja konkrečius pranešimus apie pagrindinių teisių pažeidimus Graikijoje

53. Kaip minėta pirmiau, kai yra įtarimų dėl pagrindinių teisių pažeidimų, Komisija, prieš atlikdama savo vertinimą, paprastai laukia nacionalinio lygmens procedūrų ir tyrimų rezultatų. Tačiau Komisija nėra teisiškai įpareigota tai daryti. Komisija yra atsakinga už tai, kad valstybės narės laikytųsi ES teisės, įskaitant Chartiją, ir taip pat privalo imtis veiksmų ES biudžetui apsaugoti [43].

54. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą Komisija yra atsakinga už aktyvų vertinimą, ar valstybė narė vykdo Chartijos HEC, kol vykdoma programa, o ne už tai, kad ji gali imtis veiksmų tik tuo atveju, jei valstybė narė praneša apie galimą pažeidimą. Taip ji laikosi savo įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi Chartijos HEC. Be to, Komisijos valstybėms narėms pateiktose vidaus gairėse, kaip užtikrinti Chartijos HEC laikymąsi, nenurodyta, kad Komisija vertintų atitiktį remdamasi tik nacionalinių tyrimų rezultatais. Gairėse taip pat nenurodyta, kad Komisija pati atliktų vertinimą tik tuo atveju, jei valstybė narė jai praneštų apie galimą pažeidimą. Todėl tais atvejais, kai Komisija gauna patikimų skundų dėl pagrindinių teisių pažeidimų per Graikijos stebėsenos komitetą arba tiesiogiai, arba per Migracijos valdymo darbo grupę ar FRONTEX valdančiąją tarybą [44], ji turėtų į juos rimtai atsižvelgti. Tai reiškia, kad reikia įvertinti, ar yra aiškus ryšys su ES finansuojama veikla ir ar yra prima facie požymių, kad gali būti nesilaikoma finansavimo taisyklių. Komisija taip pat turėtų ištirti, ar tokie skundai kelia susirūpinimą dėl Chartijos HEC nesilaikymo, ir turėtų suteikti informacijos platesniems svarstymams dėl to, ar atitinkama valstybė narė laikosi ES teisės. 

55. Tyrimo metu ombudsmenė nurodė du konkrečius pranešimų, kuriuose išreikštas patikimas susirūpinimas dėl pagrindinių teisių pažeidimų, susijusių su ES lėšų naudojimu, pavyzdžius: FRONTEX pagrindinių teisių pareigūno (FRO) perduotas skundas ir 2024 m. birželio mėn. incidentas, apie kurį pranešė tarptautinė žiniasklaida.[45] FRO skundo atveju Komisija Graikijos valdžios institucijoms pateikė skundo kopiją ir paragino jas išnagrinėti skundą ir informuoti Komisiją apie rezultatus. 2024 m. birželio mėn. Komisija buvo informuota, kad po Graikijos vadovaujančiosios institucijos atlikto preliminaraus patikrinimo nėra įrodymų apie pagrindinių teisių pažeidimus, susijusius su ES lėšomis. Kalbant apie žiniasklaidos pranešimus, 2024 m. rugpjūčio mėn. Graikijos valdžios institucijos atsakė į prašymą patvirtinti veiksmus, kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu. Abiem atvejais Komisija nurodė, kad atlikdama tyrimą ji turėjo remtis Graikijos valdžios institucijomis. Susitikimo su tyrimo grupe metu Komisija nurodė, kad laukia Graikijos valdžios institucijų galutinės ataskaitos ir kad, jei bus nustatyti pagrindinių teisių pažeidimai, ji pati įvertins pagrindinių teisių pareigūno skundą.

56. Tais atvejais, kai Komisija siekia sužinoti atitinkamos Graikijos nacionalinės vadovaujančiosios ar audito institucijos nuomonę, ji turėtų būti laikoma ne lemiama, o veikiau parengiamąja, kuria siekiama pagrįsti pačios Komisijos atliekamą atitikties vertinimą. Jomis taip pat neturėtų būti nepagrįstai vilkinamas Komisijos vertinimas ar jam užkertamas kelias. Be to, bet kokie administracinių ar teisminių institucijų pagal nacionalinį stebėsenos mechanizmą atliktų tyrimų rezultatai taip pat turėtų padėti Komisijai atlikti vertinimą, o ne jį pakeisti. Nors Graikijos nacionaliniu stebėsenos mechanizmu siekiama tirti nacionalinės teisės pažeidimus ir į juos reaguoti, Komisija turėtų įvertinti galimus Chartijos HEC, pagrindinių teisių standartų ir apskritai ES teisės pažeidimus.  

57. Atlikdamas kitą tyrimą dėl pasidalijamojo ES lėšų valdymo [46], ombudsmenas pareiškė, kad Komisija turėtų daryti viską, ką gali, kad užtikrintų pagarbą pagrindinėms teisėms, kai naudojamos ES lėšos. Tai, kad Komisija nėra tiesiogiai atsakinga už lėšų valdymą, niekada neturėtų būti priežastis nesiimti veiksmų, jei naudojant tas lėšas buvo pažeistos arba gali būti pažeistos pagrindinės teisės. Komisija taip pat turi galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, jei valstybė narė nuolat ir sistemingai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal ES ir (arba) tarptautinę teisę, įskaitant Chartiją. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat nepriklauso nuo jokio tos valstybės narės nacionalinės institucijos vertinimo.

58. Atsižvelgdama į tai, ombudsmenė mano, kad Komisija turėtų pati įvertinti, ar iš šių pranešimų matyti, kad buvo pažeistos finansavimo programų sąlygos. Atlikdama šį vertinimą Komisija turėtų naudotis finansavimo reglamentuose ir Bendrųjų nuostatų reglamente numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, dokumentų peržiūromis ir patikromis vietoje. Remdamasi tuo nepriklausomu Komisijos vertinimu, jei kyla pagrįstas susirūpinimas dėl pagrindinių teisių pažeidimų, susijusių su ES lėšomis, ji turėtų apsvarstyti esamas galimybes spręsti reikalavimų nesilaikymo problemą ir imtis tinkamų veiksmų. Ombudsmenė į tai atsižvelgs toliau pateiktuose savo pasiūlymuose.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą:

Atliekant tyrimą nustatytos sritys, į kurias Komisija turėtų atsižvelgti, kad pagerintų pagrindinių teisių laikymosi stebėseną ir užtikrinimą Graikijai skirtų sienų valdymo lėšų kontekste. Šie klausimai aptariami susijusiuose pasiūlymuose dėl patobulinimų.

Atsižvelgdama į tai, kad Komisija šiuo metu laukia Graikijos valdžios institucijų galutinės ataskaitos dėl vieno iš atskirų įtariamų pagrindinių teisių pažeidimų atvejų, nurodytų šiame tyrime, ir dabar taip pat įvertins Graikijos išlaidas pagal atitinkamą programą, ombudsmenė mano, kad šiuo etapu tolesni tyrimai nėra pagrįsti.

Skundo pateikėjai ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Patobulinimo pasiūlymai

Komisija turėtų:

1. Nustatyti gaires, skirtas įvertinti, kaip programavimo laikotarpiu laikomasi pagrindinių teisių, visų pirma horizontaliosios reikiamos sąlygos, susijusios su Pagrindinių teisių chartija (Chartijos HEC). Gairėse turėtų būti numatytas poreikis Komisijos vertinimuose atsižvelgti į nepriklausomus informacijos šaltinius. Šiose gairėse Komisija turėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kokiomis aplinkybėmis ji sustabdys arba sustabdys ES lėšų skyrimą už pagrindinių teisių ir (arba) Chartijos HEC nesilaikymą, ir paskelbti šiuos kriterijus.

2. Apsvarstyti, ar Chartija HEC ir toliau įgyvendinama, atsižvelgiant į patikimus skundus, kuriuos ji gavo dėl galimų pagrindinių teisių klausimų, įskaitant du šiame tyrime iškeltus įtariamo pagrindinių teisių nesilaikymo atvejus.

3. Didinti priemonių, kurių Graikija ėmėsi siekdama įgyvendinti Chartijos HEC, pačios Komisijos atlikto (-ų) Chartijos HEC įgyvendinimo vertinimo (-ų) ir pranešimų apie skundus dėl Chartijos HEC ir jos nesilaikymą skaidrumą, aktyviai skelbiant visą susijusią informaciją.

4. primygtinai raginti Graikiją sudaryti palankesnes sąlygas prasmingam pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui kaip stebėsenos komiteto nariams, turintiems visas teises;

Emily O'Reilly
Europos ombudsmenė

Strasbūras, 2025 m. vasario 21 d.

 

[1] Daugiau informacijos apie įvairias ES lėšų valdymo sąlygas galima rasti adresu https://commission.europa.eu/funding-tenders/find-funding/funding-management-mode_en ir https://home-affairs.ec.europa.eu/funding/borders-and-visa-funds/integrated-border-management-fund-border-management-and-visa-instrument-2021-27_en.

[2] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:32014R0514

Reglamento 2021/1148, kuriuo nustatoma sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, 4 straipsnis https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/1148/oj/eng.

[3] 2021 m. birželio 24 d. Reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj

[4] Reglamento 2021/1060 9 straipsnio 1 dalis.

[5] Reglamento 2021/1060 15 straipsnis.

[6] Reglamento 2021/1060 2 straipsnio 2 dalis.

[7] Ten pat.

[8] Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras apgręžimą apibrėžia taip: „įvairios priemonės, kurių ėmėsi valstybės ir dėl kurių migrantai, įskaitant prieglobsčio prašytojus, buvo skubiai priversti grįžti į šalį, iš kurios jie bandė kirsti arba kirto tarptautinę sieną, neturėdami galimybės pasinaudoti tarptautine apsauga ar prieglobsčio procedūromis, arba buvo atsisakyta atlikti bet kokį individualų jų apsaugos poreikių vertinimą, o tai gali lemti negrąžinimo principo pažeidimą.“

[9] Žr., be kita ko:

https://rm.coe.int/letter-addressed-to-the-prime-minister-of-greece-by-dunja-mijatovic-co/1680ac03ce

https://rm.coe.int/pushed-beyond-the-limits-urgent-action-needed-to-end-human-rights-viol/1680a5a14d

https://rm.coe.int/1680b0e4e1

[10] de:border//migration justice collective, Legal Centre Lesvos, Equal Rights Beyond Borders, HIAS Greece ir Mobile Info Team, kartu su keliais tyrimo partneriais.

[11] https://www.ombudsman.europa.eu/en/doc/correspondence/en/187208

[12] https://www.ombudsman.europa.eu/en/opening-summary/en/177468

[13] https://www.ombudsman.europa.eu/en/doc/inspection-report/en/195172

Pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę negrąžinimo principu užtikrinama, kad niekas nebūtų grąžintas į šalį, kurioje jis patirtų kankinimus, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba baudimą ir kitą nepataisomą žalą. Šis principas visada taikomas visiems migrantams, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą.

[15] Komiteto vaidmuo - nustatyti ir veiksmingai spręsti problemas, susijusias su tuo, kad ES lėšos buvo naudojamos pažeidžiant pagrindines teises. Jame dalyvauja nacionalinės valdžios institucijos, pilietinės visuomenės subjektai ir Komisija, kuri atlieka patariamąjį vaidmenį.

[16] Skundo pateikėjai nurodė: eksperto ataskaita, pateikta byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme (A.E. prieš Graikiją, App. Nr. 15783/21: https://hudoc.echr.coe.int/#{%22itemid%22:[%22001-214647%22]}) ; 2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2024-0069_EN.html; JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais ataskaita „Preliminarios pastabos ir rekomendacijos“, 2022 m. birželio 22 d., https://view.officeapps.live.com/op/view.aspx?src=https%3A%2F%2Fwww.ohchr.org%2Fsites%2Fdefault%2Ffiles%2F2022-06%2FEOM-Statement-Greece-SR-Defenders.docx&wdOrigin=BROWSELINK; Graikijos pilietinės visuomenės ir Graikijos ombudsmeno pastabos, cituojamos Komisijos 2024 m. metinėje teisinės valstybės principo taikymo Graikijoje ataskaitoje https://commission.europa.eu/document/download/6741f4b2-6a10-44ba-b40c-97a5a38e6827_en?filename=21_1_58062_coun_chap_greece_en.pdf; p. 27–28; ir ES pagrindinių teisių agentūros ataskaita „Gairės dėl įtariamo netinkamo elgesio pasienyje tyrimo“, žr. 4.2 skirsnį https://fra.europa.eu/en/publication/2024/guidance-investigating-alleged-ill-treatment-borders.

[17] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 ir 317 straipsniai, Reglamento 2018/1046 (Finansinis reglamentas) 33 straipsnis, Reglamento 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamentas) 9, 15, 96 ir 97 straipsniai, Reglamento 2020/2092 (Bendrasis sąlygų režimas) 3–5 straipsniai, Reglamento 515/2014 (VSF reglamentas) 3 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 2 ir 3 dalys.

[18] Bendrųjų nuostatų reglamento 15 straipsnis ir III priedas.

[19] 15 straipsnio 6 dalis: „Jei Komisija mano, kad reikiama sąlyga nebetenkinama, ji apie tai praneša valstybei narei ir pateikia savo vertinimą. Vėliau laikomasi 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose nustatytos tvarkos. Jei Komisija padaro išvadą, kad reikiama sąlyga ir toliau nevykdoma, ir nedarant poveikio 105 straipsniui, remiantis valstybės narės pastabomis, su atitinkamu konkrečiu tikslu susijusios išlaidos gali būti įtrauktos į mokėjimo paraiškas, tačiau Komisija jų nekompensuoja tol, kol Komisija nepraneša valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal šio straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.“

[20] Valstybės narės yra atsakingos už stebėsenos komitetų, kurie stebėtų su vidaus reikalų fondais susijusių nacionalinių programų įgyvendinimą, įsteigimą. Dėl 2014–2020 m. laikotarpio žr. Reglamento (ES) Nr. 514/2014 12 straipsnį. Dėl 2021–2027 m. laikotarpio žr. Bendrųjų nuostatų reglamento 38, 39 ir 40 straipsnius.

[21] https://home-affairs.ec.europa.eu/system/files/2020-12/03122020_memorandum_of_understanding_en.pdf

[22] https://home-affairs.ec.europa.eu/policies/migration-and-asylum/migration-management/task-force-migration-management_en

[23] Komisijos teigimu, Graikijos pagrindinių teisių biuras gavo 29 skundus, o Nacionalinė skaidrumo institucija išnagrinėjo 194 skundus dėl incidentų migracijos valdymo srityje. Nuo 2020 m. Graikijos teisminės institucijos pradėjo 77 tyrimus dėl įtariamų pagrindinių teisių pažeidimų vykdant pasienio operacijas. Šių tyrimų rezultatai bus pateikti Graikijos baudžiamojo persekiojimo institucijoms, kurios privalo laikytis griežtų konfidencialumo reikalavimų. Todėl Komisija nebus informuota apie šių bylų esmę, kol nebus baigtas joks tyrimas. Komisija taip pat stebi, kaip laikomasi pagrindinių teisių, be kita ko, laiku atlieka veiksmingus tyrimus, rengdama teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas.

[24] 2021 m. lapkričio mėn. Komisija pranešė Migracijos ir prieglobsčio ministerijai apie susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su priverstiniu grąžinimu.

[25] Skundas pateiktas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 69 straipsnio 7 dalį, pagal kurią suinteresuotieji subjektai gali teikti skundus dėl įtariamo neteisėto ES lėšų, kurioms taikomas šis reglamentas, naudojimo. Skundas susijęs su dideliais pagrindinių teisių pažeidimais ir nacionalinių procedūrų, taikomų tiriant pagrindinių teisių pažeidimus naudojant ES lėšas, trūkumais.

[26] https://www.bbc.com/news/articles/c0vv717yvpeo

[27] 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:32019R1896

[28] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:52024DC0075

[29] Reglamento (ES) Nr. 514/2014 preambulės 2 konstatuojamoji dalis; Reglamento 2021/1148 4 straipsnis; Reglamento (ES) 2021/1060 preambulė, 6 ir 95 konstatuojamosios dalys, 9, 73 straipsniai, III priedas

[30] https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/152811

[31] Reglamento 2021/1060 23 straipsnio 1 dalis 

[32] https://www.ombudsman.europa.eu/en/doc/inspection-report/en/195172

[33] Reglamento 2021/1060 96, 97 ir 103 straipsniai

[34] Ten pat, IV skyrius

[35] https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/152811

ES pagrindinių teisių agentūra taip pat paragino užtikrinti tokių stebėsenos mechanizmų nepriklausomumą:

https://fra.europa.eu/en/publication/2023/eu-funds

[36] 2024 m. lapkričio mėn. šį klausimą iškėlė JT Žmogaus teisių komitetas, visų pirma žr. 20-21:

https://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhskVPFlQ4IoSDu8fUhvjkp803voJpeNnAq2tdDU5DKW4pUxIYB45fsyJxMkSBgSLySwF8uXoQPd2wL6z2F%2BslBu3AthBTIiFvNBayyY8OIHFp

[37] A.R.E. prieš Graikiją, 2025 m. sausio 7 d. sprendimas byloje Nr. 15783/21

 https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-238636%22]}

[38] Taip pat žr. https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/155353 (36 punktas).

[39] https://commission.europa.eu/aid-development-cooperation-fundamental-rights/your-rights-eu/eu-charter-fundamental-rights/application-charter/eu-strategy-strengthen-application-charter_en

[40] Kalbant apie nacionalinės skaidrumo institucijos tiesiogiai teikiamos informacijos apie peticijų, skundų ir leidinių, susijusių su migracija, nagrinėjimą lygį, naujausioje jos 2023 m. metinėje ataskaitoje (versija graikų kalba) nurodyta, kad ji išnagrinėjo ir įvertino 194 ataskaitas ir leidinius, tačiau nepateikė jokios kitos informacijos ar statistinių duomenų apie skundų pobūdį, dėl kurių jie buvo pateikti, jos vertinimo rezultatus. Pažymėtina, kad tos pačios ataskaitos santraukoje anglų kalba nepateikiama jokios informacijos apie šią veiklą.

[41] Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/TXT/?uri=CELEX%3A32001R1049

[42] Reglamento 1049/2001 4 straipsnis

[43] Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 ir 258 straipsniai, Reglamento 2018/1046 (Finansinis reglamentas) 33, 63, 135, 136, 138 ir 142 straipsniai, Reglamento Nr. 1060/2021 (Bendrųjų nuostatų reglamentas) 2 straipsnio 32 ir 33 punktai, 9 straipsnio 1 dalis, 15, 35, 83, 96, 97 ir 104 straipsniai, III priedas, 3 straipsnio 5 dalis, Reglamento Nr. 513/2014 (VSF) 3 straipsnio 5 dalis, Reglamento Nr. 514/2014 (Horizontaliojo reglamento) 4, 21, 31, 42, 55 ir 57 straipsniai, Reglamento 2021/1148 (SVVP reglamento) 4 straipsnis ir ES pagrindinių teisių chartija.

[44] Pagal Reglamento 2021/1060 69 straipsnio 7 dalį.

[45] Žr. 27 ir 28 punktus.

[46] https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/59836