Aplinkybės

1. Europos ombudsmenų tinklo nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai gali prašyti Europos ombudsmeno raštu pateikti atsakymus į klausimus apie ES teisę ir jos aiškinimą, įskaitant klausimus, susijusius su konkrečių bylų nagrinėjimu.

2. 2024 m. gruodžio 9 d. Belgijos vokiškai kalbančios bendruomenės ombudsmenas pateikė tokį klausimą Europos ombudsmenui. Klausimas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo [1] aiškinimu, kiek tai susiję su išmokomis vaikams.

3. Belgijos vokiškai kalbančios bendruomenės ombudsmenas jau keletą metų nagrinėja bylą, susijusią su šeima, kuri gavo išmokas vaikui iš Belgijos ir vokiškai kalbančios bendruomenės. Šeima gyvena Belgijoje, tačiau tėvas dirba Vokietijoje. Motina buvo bedarbė ir kurį laiką Belgijoje gavo bedarbio pašalpą. Dabar šeimai pateiktas prašymas susigrąžinti išmokas vaikui, sumokėtas už 18 mėnesių laikotarpį, nes atitinkama Belgijos valdžios institucija mano, kad neteisingai nustatė, jog ji yra atsakinga už išmokas vaikui ir kad jas turėjo mokėti Vokietija.

4. Taigi užklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kuri valstybė narė turi mokėti išmokas vaikui panašiais tarpvalstybiniais atvejais ir kokiomis sąlygomis valstybės narės gali susigrąžinti lėšas iš šeimų, visų pirma tais atvejais, kai pati valstybė narė klaidingai nustatė, kad ji yra atsakinga už išmokų vaikui mokėjimą.

Komisijai skirti klausimai

5. Remdamasi užklausa, ombudsmenė uždavė Komisijai šiuos klausimus:

Ar Komisija galėtų paaiškinti, kuri valstybė narė turi mokėti išmokas vaikui tuo atveju, kai i) šeima gyvena vienoje valstybėje narėje (Belgijoje), kurioje motina turi teisę gauti bedarbio pašalpas, ir ii) tėvas dirba kitoje valstybėje narėje (Vokietijoje)?

Ar motinos bedarbio pašalpos gali būti laikomos „teisėmis, įgytomis dirbant pagal darbo sutartį arba savarankiškai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį [2]?

2) Atsižvelgiant į tai, kad Vokietija sutinka mokėti išmokas vaikui tik už šešis mėnesius iki prašymo pateikimo, kaip turėtų būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 3 dalies b punktas [3], jei kita valstybė narė (Belgija) jau mokėjo išmoką daugiau nei šešis mėnesius (nors Vokietija turėjo ją mokėti)?

Kokį poveikį valstybės narės, kuri mokėjo išmokas vaikui ilgiau nei šešis mėnesius (nors kita valstybė narė turėjo jas mokėti), valdžios institucijos gali turėti galimam išieškojimui iš gavėjo arba iš valstybės narės, kuri turėjo jas mokėti? Ar Belgija arba vokiškai kalbanti Belgijos bendruomenė gali reikalauti kompensacijos iš Vokietijos?

3) Jeigu valstybių narių valdžios institucijos įgyvendina Sąjungos teisę ir veikia jos taikymo srityje, ar pagal Sąjungos teisę suteikiama papildoma apsauga asmenims, kurie ilgą laiką sąžiningai gavo išmokas vaikui ir staiga susiduria su reikalavimais dėl išieškojimo, pagrįstais tuo, kad valstybių narių valdžios institucijos mano neteisingai nustačiusios mokėtiną valstybę narę, pavyzdžiui, nuosavybės (ES pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis) ir įgytų teisių apsauga, negaliojimo atgaline data, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, proporcingumo ir gero administravimo principais?

Komisijos atsakymas

6. Atsakydama į pirmąjį klausimą Komisija nurodė, kad:

• Belgijos išmokų šeimai sistema yra gyvenamąja vieta grindžiama sistema, o tai reiškia, kad visi Belgijoje gyvenantys vaikai turi teisę gauti išmokas šeimai. Belgijos vokiškai kalbanti bendruomenė yra kompetentinga mokėti išmokas šeimai už vaikus, gyvenančius vokiškai kalbančioje bendruomenėje.
• Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios prioritetinės taisyklės, kai išmokos šeimai skiriamos už tą patį laikotarpį ir už tuos pačius vaikus pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus, pavyzdžiui, dėl to, kad abu tėvai dirba skirtingose valstybėse narėse, arba dėl to, kad šeima, dirbdama kitoje valstybėje narėje, gyvena valstybėje narėje, kurioje taikoma gyvenamąja vieta grindžiama sistema.
• Pagal šias pirmenybines taisykles teisė į išmoką šeimai, kurią galima gauti dirbant pagal darbo sutartį arba savarankiškai, yra viršesnė už teisę, kurią galima gauti remiantis pensijos gavimu, ir teisę, kurią galima gauti remiantis gyvenamąja vieta. Jei teisės pagal darbo sutartį arba savarankiškai suteikiamos dviejose valstybėse narėse, pagrindinė kompetencija priklauso valstybei narei, kurioje gyvena vaikai, su sąlyga, kad joje dirba vienas iš tėvų (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis).
• Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 2 dalį [4] asmuo, kuris gauna išmoką pinigais dėl to, kad dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai, arba dėl to, kad dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai, laikomas vykdančiu tą veiklą. Taigi asmuo, gaunantis bedarbio pašalpą, laikomas vykdančiu profesinę veiklą. Todėl, taikant Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnyje numatytas prioritetines išmokų šeimai mokėjimo taisykles, bedarbio pašalpos gavimas turi būti laikomas teise, kuria galima pasinaudoti dėl darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo .
• Remdamasis pateikta informacija, Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas daro išvadą, kad:

1. Taigi Belgijos vokiškai kalbanti bendruomenė, kurioje gyvena šeima, pirmumo tvarka yra kompetentinga mokėti išmokas šeimai už laikotarpį, kuriuo vaikų motina gauna bedarbio pašalpas Belgijoje.
2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalį [5] antraeilės kompetencijos valstybė narė, šiuo atveju Vokietija, turi mokėti diferencinį priedą, jei pagal jos teisės aktus mokamų išmokų suma yra didesnė už valstybės narės, kuri yra pirmiausia kompetentinga, mokamų išmokų šeimai sumą.

7. Atsakydama į antrąjį klausimą Komisija nurodė, kad:

• Iš atsakymo į pirmąjį klausimą, t. y. kad vokiškai kalbanti bendruomenė pirmiausia yra kompetentinga mokėti išmokas šeimai, matyti, kad klausimai dėl išmokų mokėjimo ir išieškojimo atgaline data (trečiasis klausimas) nebeaktualūs. Tačiau siekdama išsamumo Komisija pateikė savo nuomonę šiuo klausimu.
• Pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 3 dalį, kai įstaiga, gavusi prašymą skirti išmokas šeimai, mano, kad ji nėra kompetentinga pagal prioritetą, ji turi nedelsdama perduoti prašymą kompetentingai įstaigai, kurios teisės aktai taikomi pagal prioritetą. Pastaroji įstaiga nagrinėja šią paraišką taip, tarsi ji būtų pateikta tiesiogiai jai pačiai, o data, kurią tokia paraiška buvo pateikta pirmajai įstaigai, laikoma jos prašymo prioritetinei įstaigai pateikimo data.
• 2024 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą [6], kuriame nurodė, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 3 dalis papildoma 81 straipsniu [7]. Ji nurodė savo ankstesnę praktiką [8], kurioje nurodė, kad „Reglamento (EB) Nr. 883/2004 81 straipsnio tikslas – palengvinti darbuotojų migrantų judėjimą supaprastinant administracinius formalumus, kurių jie turi laikytis, atsižvelgiant į įvairiose valstybėse narėse taikomų administracinių procedūrų sudėtingumą, ir užkirsti kelią tam, kad atitinkami asmenys netektų savo teisių vien dėl formalių priežasčių“[9]. Teismas taip pat nusprendė, kad „81 straipsnis turi būti taikomas tais atvejais, kai darbuotojas migrantas prašymą skirti išmoką vaikui pateikia valstybės narės valdžios institucijoms, kurios neturi jurisdikcijos nagrinėti prašymo pagal tame reglamente nustatytas kolizines normas “[10].
• Remdamasis šia teismo praktika, Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas laikosi nuomonės, kad įstaiga, turinti pagrindinę kompetenciją mokėti išmokas šeimai, kuri taiko nacionalinės teisės aktus, kuriais mokėjimas atgaline data apribojamas ribotam mėnesių skaičiui iki prašymo pateikimo, pavyzdžiui, atitinkamus Vokietijos teisės aktus, negali taikyti šios nuostatos ir taip apriboti išmokų šeimai mokėjimo atgaline data, kai kitos valstybės narės įstaiga gauna prašymą, kurio atžvilgiu pastaroji neturi pagrindinės kompetencijos, jei laikomasi visų kitų formalių ir esminių sąlygų, nustatytų valstybės narės, kuriai teikiama pirmenybė, teisės aktuose.

8. Dėl trečiojo klausimo Komisija nurodė, kad:

• Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnį valstybės narės, kurios teisės aktai neturi pirmenybės, įstaigai neleidžiama reikalauti, kad atitinkamas asmuo (iš dalies) kompensuotų toje valstybėje narėje išmokėtas išmokas dėl to, kad egzistuoja teisė į šias išmokas, numatyta kitos valstybės narės teisės aktuose, taikytinuose pirmenybės tvarka [11].
• Valstybė narė, kuri nepagrįstai mokėjo išmokas šeimai, nes klaidingai manė, kad jos teisės aktai taikytini pirmumo tvarka, gali prašyti, kad pagrindinę kompetenciją turinti įstaiga kompensuotų nepagrįstai išmokėtas išmokas šeimai pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 [13] 60 straipsnio 5 dalį [12].

9. Komisija padarė išvadą, kad, jos nuomone, ir atsižvelgiant į pateiktą informaciją, Belgijos vokiškai kalbančios bendruomenės institucijos yra atsakingos už išmokų šeimai mokėjimą jos teritorijoje gyvenančiai šeimai, kai vienas iš tėvų gauna bedarbio pašalpas pagal Belgijos teisės aktus, o kitas iš tėvų vykdo profesinę veiklą Vokietijoje.

Europos ombudsmeno išvada

10. Ombudsmenė mano, kad užklausoje iškelti klausimai buvo tinkamai išaiškinti. Todėl ombudsmenas užbaigia užklausą.

Apie šį pranešimą bus pranešta Belgijos vokiškai kalbančios bendruomenės ombudsmenui ir Komisijai.

Rosita Hickey Tyrimų
direktorė

Strasbūras, 2025 m. kovo 20 d.

[1] 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A02004R0883-20190731&qid=1736262044384

[2] 68 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nustatyta:

„1. Jeigu per tą patį laikotarpį ir tiems patiems šeimos nariams išmokos yra numatytos pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios prioriteto taisyklės:

b) tuo atveju, kai išmokas tuo pačiu pagrindu moka daugiau nei viena valstybė narė, pirmenybės tvarka nustatoma remiantis šiais papildomais kriterijais:

i) jei teisės suteikiamos dirbant pagal darbo sutartį arba savarankiškai: vaikų gyvenamąją vietą, su sąlyga, kad jie užsiima tokia veikla, ir prireikus papildomą didžiausią išmokų, numatytų prieštaraujančiuose teisės aktuose, sumą. Pastaruoju atveju išmokų išlaidos pasidalijamos pagal įgyvendinimo reglamente nustatytus kriterijus;“

[3] 68 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta:

„3. Jeigu pagal 67 straipsnį prašymas skirti išmokas šeimai pateikiamas valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini, kompetentingai įstaigai, bet ne pagal pirmumo teisę pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis:

valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi pirmumo tvarka, kompetentinga įstaiga nagrinėja šią paraišką taip, tarsi ji būtų pateikta tiesiogiai jai pačiai, o data, kurią tokia paraiška buvo pateikta pirmajai įstaigai, laikoma jos prašymo pirmumo tvarka įstaigai pateikimo data.“

[4] 11 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

„Šioje antraštinėje dalyje asmenys, gaunantys išmokas pinigais dėl to, kad dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai, arba dėl to, kad dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai, laikomi vykdančiais minėtą veiklą. Tai netaikoma invalidumo, senatvės ar maitintojo netekimo pensijoms, pensijoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų arba ligos išmokoms pinigais, mokamoms už neterminuotą gydymą.“

[5] 68 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

„Tuo atveju, kai teisės į išmokas sutampa, išmokos šeimai mokamos pagal teisės aktus, kuriems teikiama pirmenybė pagal 1 dalį. Teisės gauti išmokas šeimai pagal kitus vienas kitam prieštaraujančius teisės aktus ar teisės aktus sustabdomos iki pirmajame teisės akte numatyto dydžio ir prireikus už tą dydį viršijančią sumą mokamas diferencinis priedas. Tačiau tokio diferencinio priedo nereikia skirti kitoje valstybėje narėje gyvenantiems vaikams, kai teisė į atitinkamą išmoką grindžiama tik gyvenamąja vieta.“

[6] 2024 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas L / Familienkasse Sachsen der Bundesagentur für Arbeit, C-36/23: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=285191&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=20149469

[7] 81 straipsnis suformuluotas taip:

„Visi ieškiniai, pareiškimai ar apeliaciniai skundai, kurie taikant vienos valstybės narės teisės aktus turėjo būti pateikti tos valstybės narės institucijai, institucijai ar teismui per nustatytą laikotarpį, yra priimtini, jeigu jie per tą patį laikotarpį pateikiami kitos valstybės narės atitinkamai institucijai, institucijai ar teismui. Tokiu atveju pretenziją, deklaraciją ar apeliacinį skundą gaunanti institucija, įstaiga ar tribunolas nedelsdami tiesiogiai arba per atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas perduoda jį buvusios valstybės narės kompetentingai institucijai, įstaigai ar tribunolui. Data, kurią tokie reikalavimai, pareiškimai ar apeliaciniai skundai buvo pateikti antrosios valstybės narės institucijai, įstaigai ar teismui, laikoma jų pateikimo kompetentingai institucijai, įstaigai ar teismui data.“

[8] 2022 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas FS / Chief Appeals Officer ir kt., C-3/21: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=266564&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=20153614

[9] 26 punktas.

[10] 27 punktas.

[11] 2024 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas L / Familienkasse Sachsen der Bundesagentur für Arbeit, C-36/23. Teisingumo Teismas nusprendė:

„Reglamento 68 straipsnis 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo , kuriame nustatytos pirmenybinės taisyklės išmokų šeimai sutapimo atveju, turi būti aiškinamas taip, kad nors pagal jį valstybės narės, kurios teisės aktai nėra pirmenybiniai , įstaigai neleidžiama reikalauti, kad suinteresuotasis asmuo iš dalies kompensuotų šioje valstybėje narėje sumokėtas išmokas dėl to, kad egzistuoja teisė į šias išmokas, numatyta kitos valstybės narės teisės aktuose, taikytinuose pirmumo tvarka, kai toje kitoje valstybėje narėje nebuvo nustatyta ar išmokėta jokia išmoka šeimai, vis dėlto pagal jį šiai įstaigai leidžiama prašyti, kad pirminę kompetenciją turinti įstaiga kompensuotų išmokų sumą, kuri viršija sumą, kurią ji privalo kompensuoti “

[12] 60 straipsnio 5 dalis suformuluota taip:

„Jei laikinai išmokas mokėjusi įstaiga sumokėjo didesnę sumą nei ta, už kurią ji yra galutinai atsakinga, ji įgyvendinimo reglamento 73 straipsnyje nustatyta tvarka gali reikalauti, kad pagrindinę atsakomybę turinti įstaiga kompensuotų perviršį.“

[13] 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A02009R0987-20180101&qid=1740997969849