Skundo aplinkybės

1. 2023 m. rugsėjo mėn. skundo pateikėjas pateikė prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su 2022 ir 2023 m. Europos Komisijos reklamomis „X“, „Instagram“, „Facebook“, „Google“ ir „TikTok“, susijusiomis su jos pasiūlymu dėl seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklių ir susijusia greitąja „Eurobarometro“ apklausa.

2. 2023 m. lapkričio mėn. Komisija išsiuntė atsakymą. Ji nustatė, kad galutinė rangovo ataskaita dėl mokamos reklamos X patenka į skundo pateikėjo prašymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais taikymo sritį, ir suteikė galimybę susipažinti iš dalies. Tai darydama Komisija rėmėsi išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais [1] (Reglamentas 1049/2001), teigdama, kad viso dokumento atskleidimas galėtų pakenkti asmenų privatumui ir neliečiamumui [2] ir komerciniams interesams [3]. Be to, Komisija skundo pateikėjui pateikė kelis „Twitter“ / „X“ URL adresus, kuriuose pateikta informacija apie mokamo skelbimo struktūrą.

3. Nepatenkintas Komisijos atsakymu, skundo pateikėjas paprašė Komisijos peržiūrėti savo poziciją (pateikiant kartotinę paraišką).

4. Komisija pratęsė atsakymo į skundo pateikėjo kartotinę paraišką terminą iki 2024 m. sausio 19 d.

5. Per pratęstą terminą negavęs atsakymo, 2024 m. vasario mėn. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

6. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl to, kad Komisija per nustatytą terminą neatsakė į skundo pateikėjo kartotinę paraišką.

7. Tačiau, atsižvelgdama į nuolatinį vėlavimą, 2024 m. liepos mėn. ombudsmenė paprašė peržiūrėti dokumentą (-us), kuris (-ie), kaip nustatyta, patenka į prašymo susipažinti su dokumentais taikymo sritį.

8. Peržiūrėjusi dokumentą, kurį Komisija nustatė pradiniame etape, ombudsmenė pasidalijo savo preliminaria nuomone su Komisija, kad būtų galima suteikti papildomą galimybę susipažinti su ginčijamu dokumentu.

9. 2024 m. rugsėjo 19 d. Komisija priėmė patvirtinamąjį sprendimą, kuriuo, remiantis preliminaria ombudsmenės nuomone, suteikiama platesnė galimybė susipažinti su nagrinėjamu dokumentu. Komisija taip pat nustatė papildomą dokumentą, kurį ji iš dalies atskleidė kupiūruodama asmens duomenis.

10. Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl ombudsmeno preliminarios nuomonės ir Komisijos patvirtinamojo sprendimo. Jos nekėlė jokių abejonių dėl papildomo dokumento kupiūravimo.

Ombudsmenui pateikti argumentai

11. Pirminiame atsakyme į prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais Komisija teigė, kad visiškam ginčijamo dokumento atskleidimui trukdo išimtis, susijusi su individo privatumo ir neliečiamumo apsauga. Ji nurodė, kad dokumente yra informacijos, susijusios su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, pavyzdžiui, organizacijoje einamų vardų, pavardžių ar pareigų. Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas nepareiškė jokio ypatingo susidomėjimo šiais asmens duomenimis ir nepateikė argumentų, kad įrodytų būtinybę perduoti duomenis konkrečiu viešojo intereso tikslu.

12. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad atskleisti viso dokumento buvo neįmanoma dėl būtinybės apsaugoti neskelbtiną rangovo verslo informaciją ir, konkrečiau, „kainas ir finansinius rezultatus, įskaitant bendrą kainą “.

13. Kartotinėje paraiškoje skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos atsakymas buvo neišsamus ir kad pateikti „Twitter“ URL neveikia, ir nurodė „Twitter“ / X skaidrumo ataskaitas, kuriose pateikta tik ribota informacija. Be to, jos manė, kad turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visu ginčijamu dokumentu. Jie taip pat manė, kad dokumente pateikti asmens duomenys turėjo būti atskleisti. Konkrečiau, jie teigė, kad esama „labai didelio viešojo intereso“ atskleisti informaciją, nes buvo ataskaitų, kuriose nurodyta, kad Komisija „bandė daryti įtaką viešajai nuomonei“dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, naudodama mikrotikslinę orientaciją. Todėl skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad „visuomenė turi turėti galimybę patikrinti visą atrankiojo adresavimo galimybių, kurias pasirinko jos vyriausybė, apimtį, net jei šios atrankiojo adresavimo galimybės apima asmens duomenis “.

14. Kartotiniame sprendime Komisija patvirtino, kad tam tikrose dokumento dalyse yra asmens duomenų, „pavyzdžiui, Europos Komisijai nepriklausančių asmenų, kurie nėra vieši asmenys, vardai ir pavardės, funkcijos, kontaktiniai duomenys ir socialinių tinklų paskyros“. Pasak Komisijos, prašomas šių duomenų perdavimas nebūtų būtinas skundo pateikėjui, kad jis galėtų siekti savo tikslo. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, kad yra tinkamesnių teisių gynimo priemonių, pvz., skundo pateikimas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui [4], siekiant nustatyti, ar įtarimai dėl neteisėtos mikrotikslinės reklamos yra pagrįsti. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad yra priežasčių manyti, jog atskleidus prašomame dokumente nurodytus atitinkamų asmenų asmens duomenis būtų pažeisti jų teisėti interesai.  

15. Komisija paaiškino, kad kitos kupiūruotos dokumento dalys yra susijusios su „nevieša neskelbtina komercine informacija, pavyzdžiui, išsamia [...] kampanijos išlaidų struktūra, su rinkos strategija susijusiais svarstymais ir rangovo praktine patirtimi“. Atsižvelgiant į tai, kad ši informacija susijusi su rangovo verslo paslaptimis ir įmonės strategija, ją atskleidus kiltų reali ir nehipotetinė rizika rangovo komerciniams interesams, nes konkurentams būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Komisijos teigimu, skundo pateikėjas nepaaiškino, kaip neskelbtinos komercinės informacijos atskleidimas padėtų užtikrinti viešojo intereso, nurodyto jo kartotinėje paraiškoje, apsaugą. Pati Komisija negalėjo nustatyti jokio viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją.  

16. Komisija skundo pateikėjui taip pat pateikė naujus „Twitter“ URL adresus.

17. Pateikdama pastabas skundo pateikėja nurodė, kad jai kyla abejonių dėl vienos iš išimčių, pagal kurią atsisakoma leisti susipažinti su ginčijamame dokumente esančia redaguota lentele (Twitter darbastalio ištrauka, kurioje atsispindi rankenų ir raktinių žodžių tinkamumas), taikymo.

Ombudsmeno vertinimas

18. Savo preliminarioje nuomonėje ombudsmenė nurodė, kad nėra visiškai aišku, kaip visa pranešime apie mokamą reklamą X pateikta kupiūruota informacija būtų laikoma informacija, susijusia su „kainomis ir finansiniais rezultatais“, todėl tai būtų neskelbtina verslo informacija. Konkrečiau, ombudsmenui nebuvo aišku, kaip rangovo vardo, pavardės (pavadinimo) ir kontaktinių duomenų, taip pat tam tikros kitos kupiūruotos informacijos atskleidimas pakenktų rangovo komerciniams interesams.

19. Be to, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad dokumento lentelės (Twitter darbastalio ištraukos, atspindinčios rankenų ir raktinių žodžių tinkamumą) turinio redagavimas atrodo nenuoseklus, atsižvelgiant į atskleistą informaciją, pateiktą kitose dokumento lentelėse. Galiausiai atrodė, kad dokumente yra tik nedaug asmens duomenų (kelios „X“ formos), kurie galėtų būti kupiūruoti siekiant apsaugoti atitinkamus asmenis.

20. Atsižvelgdama į preliminarią ombudsmenės nuomonę, Komisija atskleidė rangovo pavadinimą ir kontaktinius duomenis. Komisija taip pat suteikė platesnę galimybę iš dalies susipažinti su tam tikra informacija, kurią ji pradiniu etapu laikė neskelbtina komercine informacija. Be to, ji atskleidė bendras socialinės žiniasklaidos kampanijos išlaidas ir sąnaudas pagal šalis.

21. Nors ombudsmenė mano, kad likusios kupiūros iš esmės yra pagrįstos, ji tebėra neįtikinta, kad reikėjo kupiūruoti visą „Twitter“ darbastalio ištrauką. Komisijos kartotiniame sprendime paaiškinta, kad dokumente pateikta neskelbtina komercinė informacija susijusi ne tik su „kainomis ir finansiniais rezultatais“, bet ir su „svarstymais, susijusiais su rinkos strategija ir praktine patirtimi“. Tačiau vis dar neaišku, kaip atskleidus šią lentelę būtų pakenkta rangovo komerciniams interesams. Be to, Komisija galėtų pašalinti X rankenas, susijusias su fiziniu asmeniu. Tik šių tvarkyklių atveju Komisija galėjo pagrįstai remtis asmens duomenų apsaugos išimtimi.

22. Tačiau, kadangi Komisija ką tik priėmė savo galutinę poziciją po devynis mėnesius trukusio delsimo, šiuo etapu tęsti tyrimą nebūtų naudinga.

23. Vis dėlto ombudsmenas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija labai vėlavo atsakyti į skundo pateikėjo kartotinę paraišką. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 ES institucija per 15 darbo dienų nuo kartotinės paraiškos užregistravimo turėtų arba leisti susipažinti su prašomu dokumentu, arba rašytiniame atsakyme nurodyti visiško arba dalinio atsisakymo priežastis. Išimtinėmis aplinkybėmis 15 darbo dienų terminas gali būti pratęstas dar 15 darbo dienų ^[5].

24. Šiuo atveju Komisijai prireikė daugiau nei devynių mėnesių, kad priimtų patvirtinamąjį sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su dviem trumpais dokumentais. Taigi šis atvejis yra dar vienas didelio ir sistemingo vėlavimo, su kuriuo susiduria Komisija nagrinėdama kartotines paraiškas, pavyzdys, kurį ombudsmenas laikė netinkamu administravimu ^[6] Po to, kai ombudsmenas Europos Parlamentui pateikė specialiąją ataskaitą šiuo klausimu, Europos Parlamentas paragino Komisiją ištaisyti savo sistemingą ir didelį vėlavimą nagrinėjant prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais ^[7].

Išvados

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas šias išvadas [8]:

Jokie tolesni tyrimai nėra pagrįsti.

Ombudsmenas labai apgailestauja dėl to, kad Komisija vėlavo atsakyti į skundo pateikėjo prašymą. Reglamente Nr. 1049/2001 teisės aktų leidėjo nustatytų terminų nesilaikymas negali būti laikomas geru administravimu. Ji dar kartą primygtinai ragina Komisiją prioritetine tvarka pagerinti prašymų susipažinti su dokumentais tvarkymą ir nurodo rekomendaciją, pateiktą jos strateginiame tyrime OI/2/2022/OAM.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Rosita Hickey tyrimų
direktorė

2024 m. gruodžio 18 d., Strasbūras

[1] Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:32001R1049.

[2] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas.

[3] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka.

[4] 2018 m. spalio 23 d. Reglamento 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo VIII skyrių galima rasti adresu https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj.

[5] Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnis.

[6] Rekomendacija dėl laiko, kurio Europos Komisija skiria prašymams dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais nagrinėti

(strateginis tyrimas OI/2/2022/OAM), pateikiama adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/recommendation/en/167661.

[7] Žr. https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2024-0172_EN.html.

[8] Šis skundas buvo nagrinėjamas pagal deleguotą bylų nagrinėjimą, vadovaujantis Europos ombudsmeno sprendimu, kuriuo priimamos įgyvendinimo nuostatos.