Bendra informacija. Teisėkūros skaidrumas ES

1. Galimybė visuomenei laiku susipažinti su teisėkūros dokumentais yra labai svarbi, kad piliečiai galėtų pasinaudoti Sutartimi grindžiama teise dalyvauti demokratiniame ES gyvenime [1], tikrindami visą informaciją, kuria grindžiamas teisėkūros procedūra priimtas aktas.^[2] Teisėkūros skaidrumas taip pat suteikia visuomenei galimybę reikalauti, kad ES teisės aktų leidėjai atsiskaitytų už savo veiksmus.

2. Teisėkūros skaidrumo principas yra įtvirtintas ES sutartyse [3] ir atsispindi ES teisės aktuose dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais (Reglamentas 1049/2001)[4], kuriuose teigiama, kad „teisėkūros dokumentai“turi būti tiesiogiai prieinami visuomenei, išskyrus atvejus, kai jų atskleidimas pakenktų vienam ar keliems aiškiai saugomiems viešiesiems ar privatiesiems interesams [5].

3. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 ir nusistovėjusią teismų praktiką „teisėkūros dokumentai“– tai dokumentai, kuriuos parengė ES institucijos arba kurie buvo gauti iš trečiųjų šalių vykstant teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimo procedūroms, ir, dar plačiau, aktai, kurie yra teisiškai privalomi ES valstybėms narėms arba jose [6]. ES teismų praktikoje nustatyta, kad „teisėkūros dokumentai“ yra ne tik dokumentai, kuriuos ES institucijos parengė arba gavo po to, kai buvo priimtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, bet ir dokumentai, kuriuos parengė arba gavo Europos Komisija, kaip „pagrindinė teisėkūros proceso dalyvė“[7], rengdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto [8].

4. Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatyta, kad prašymai leisti visuomenei susipažinti su dokumentais turėtų būti nagrinėjami „nedelsiant“. Institucijos sprendimui tiek dėl pirminio prašymo leisti susipažinti su dokumentais, tiek dėl vėlesnių prašymų peržiūrėti sprendimą (kartotinės paraiškos), kai institucija iš pradžių atsisakė suteikti (visą) galimybę susipažinti su dokumentais, priimti taikomas 15 darbo dienų terminas. Išimtiniais atvejais kiekvienas terminas gali būti pratęstas dar 15 darbo dienų, o tai reiškia, kad ES institucijos turėtų priimti sprendimą pradiniame ir kartotiniame etape ne vėliau kaip per 30 darbo dienų.

5. Nors Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytas išsamus visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimčių sąrašas, šios išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai [9]. Visuomenės galimybė susipažinti su dokumentais gali būti nesuteikta tik tais atvejais, kai atskleidus dokumentus kiltų pagrįstai numatomas, realus ir konkretus pavojus Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 aiškiai saugomiems interesams [10].

6. Teisėkūros dokumentų atveju šios išimtys turi būti aiškinamos „kuo griežčiau“[11], kad būtų užtikrintas aukščiausias tokių dokumentų skaidrumo standartas. Išskyrus atvejus, kai galima įrodyti apčiuopiamus, konkrečius ir konkrečius išimtinių aplinkybių įrodymus [12], ES institucijos yra teisiškai įpareigotos nedelsiant atskleisti prašomus teisėkūros dokumentus.

7. Be to, kalbant apie kai kurias visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtis, pavyzdžiui, būtinybę apsaugoti vykstantį sprendimų priėmimo procesą, teisines konsultacijas ar komercinius interesus, kai yra didelis visuomenės interesas atskleisti informaciją, tai gali būti viršesnė už išimtis [13].

Tyrimas savo iniciatyva

8. Ombudsmenas nuolat ragino užtikrinti didesnį ES teisėkūros proceso skaidrumą. Ji ir toliau gauna skundus dėl atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais ir dėl laiko, kurio reikia jiems atskleisti. Daugeliu tokių atvejų ombudsmenas nustatė netinkamo administravimo atvejų arba kritikavo institucijas dėl laiko, kurio prireikė prašymams išnagrinėti, ir dėl to, kaip jos taikė išimtis dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais [14].

9. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas pradėjo šį tyrimą savo iniciatyva, kad sisteminiu požiūriu išnagrinėtų trijų institucijų praktiką nagrinėjant prašymus leisti visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais. Visų pirma ombudsmenas siekė išnagrinėti, ar institucijos visapusiškai įgyvendina plačią ES teismų praktiką, susijusią su Reglamentu 1049/2001, pagal kurią teisėkūros dokumentams taikomi aukščiausi skaidrumo standartai.

10. Pirmiausia ombudsmenė paprašė Parlamento, Tarybos ir Komisijos pateikti informaciją apie jų atsakymus į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusius su šių trijų teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimu:

• Skaitmeninių rinkų aktas [15];
• Direktyvos dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos peržiūra [16] ir
• Minimalaus darbo užmokesčio direktyva [17].

11. Ombudsmenė pasirinko šiuos tris teisėkūros procedūra priimamus aktus, nes jie buvo susiję su svarbiais klausimais, dėl kurių įvairių kategorijų suinteresuotieji subjektai sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, susijusio su naujomis technologijomis, veiksmais klimato kaitos srityje, taip pat socialine ir ekonomine nelygybe.

12. Parlamentas informavo ombudsmeną [18], kad jis gavo tik penkis su tyrimu susijusius prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais [19]. Ombudsmeno nuomone, šis nedidelis prašymų skaičius nėra reprezentatyvus, todėl ji neatliko Parlamento praktikos tyrimo.

13. Remdamasis Tarybos [20] ir Komisijos [21] pateikta informacija, ombudsmenas siekė patikrinti jų atsakymų į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais imtį. Keliose su Komisija susijusiose bylose ombudsmeno tyrimo grupė taip pat patikrino dokumentus, kuriuos Komisija nustatė kaip patenkančius į prašymų taikymo sritį.

Atsakymai į ombudsmeno išnagrinėtus prašymus

Bendra informacija

14. Taryba nustatė 101 pirminę paraišką dėl galimybės visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais ir tris kartotines paraiškas, susijusias su šiuo tyrimu. Ji taip pat pateikė informaciją apie dokumentų, kuriuos ji atskleidė (visiškai arba iš dalies) arba atsisakė atskleisti, skaičių. Iš šios informacijos matyti, kad Taryba, atsakydama į daugumą prašymų leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, visiškai atskleidė teisėkūros dokumentus [22].

15. Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino Tarybos pateiktų pirminių atsakymų imtį (47 atsakymai), kaip paaiškinta toliau pateiktoje diagramoje. Visus tris Tarybos priimtus „patvirtinamuosius sprendimus“ ombudsmenas jau buvo nagrinėjęs atlikdamas ankstesnius skundais grindžiamus tyrimus, todėl atliekant šį tyrimą jie nebuvo dar kartą nagrinėjami [23].

16. Komisija nustatė 58 pirminius atsakymus ir penkis patvirtinamuosius sprendimus, susijusius su šiuo tyrimu.

17. Daugeliu atvejų, kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje, Komisija suteikė galimybę iš dalies susipažinti su prašomais teisėkūros dokumentais, t. y. galimybę susipažinti tik su kai kuriais prašomais dokumentais arba galimybę susipažinti su kai kuriomis (dalimis) dokumentų dalimis.

18. Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino visus 58 pirminius atsakymus ir penkis Komisijos pateiktus patvirtinamuosius sprendimus. Tyrimo grupė taip pat patikrino dokumentus, susijusius su keliais prašymais.

Laikas, per kurį atsakoma į prašymus

19. Remiantis jos pateiktais duomenimis, Taryba vidutiniškai galėjo laikytis teisės aktuose nustatyto 15 darbo dienų termino prašymams dėl galimybės visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais, patenkančiais į šio tyrimo sritį, išnagrinėti.

20. Remiantis duomenimis, gautais iš Komisijos pateiktų atsakymų, Komisija vėlavo išnagrinėti daugiau nei pusę nagrinėjamų prašymų. Pradiniame etape devyniais atvejais, pasibaigus pratęstam terminui, vėluota mažiau nei 15 darbo dienų. Septyniais atvejais vėluota 15–30 darbo dienų. Aštuoniais atvejais buvo vėluojama 30–45 darbo dienas. Trimis atvejais vėluota gerokai daugiau – maždaug 60, 90 ir 120 darbo dienų.  Kartotinių paraiškų etape Komisija taip pat labai vėlavo.

Tarybos ir Komisijos nurodytos galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtys

21. Atsisakydama suteikti (visišką) galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, Taryba nurodė, kad reikia apsaugoti i) vykstančius sprendimų priėmimo procesus [24] ir ii) teisines konsultacijas ir teismo procesus [25].

22. Komisija nurodė, kad būtina apsaugoti i) vykstančius sprendimų priėmimo procesus, ii) komercinius interesus [26] ir iii) asmens duomenis [27]. Keliais atvejais Komisija taip pat rėmėsi kitomis išimtimis.

23. Toliau pateiktoje diagramoje parodytos galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtys, kuriomis Taryba ir Komisija rėmėsi pradiniuose atsakymuose ir patvirtinamuosiuose sprendimuose, nagrinėtuose atliekant šį tyrimą [28].

24. Taryba ir Komisija nė vienu atveju nenustatė viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją.

Tarybos argumentai

25. 32 atvejais Taryba rėmėsi išimtimi, susijusia su vykstančio sprendimų priėmimo proceso apsauga. Tais atvejais prašomi dokumentai buvo susiję su valstybių narių klausimais ir pastabomis dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Teisės tarnybos nuomonėmis ir jos parengiamųjų organų darbu arba Tarybos ir Parlamento derybomis.

26. Taryba iš esmės teigė, kad:

• prašomuose dokumentuose pateikiamos preliminarios ir vidaus pozicijos;
• šiuose dokumentuose nagrinėjami klausimai buvo sudėtingi ir prieštaringi;
• atskleidus šiuos dokumentus jos darbuotojai ir nariai galėtų patirti išorinį spaudimą;
• atskleidus šiuos dokumentus galėtų sumažėti galimybės pasiekti susitarimą Taryboje ir su Parlamentu dėl atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

27. 14 atvejų Taryba pasinaudojo teisės aktuose nustatyta išimtimi, susijusia su teisinių nuomonių apsauga, kad neleistų visuomenei susipažinti su jos Teisės tarnybos nuomonėmis.

28. Ji teigė, kad ši rekomendacija buvo skirta Tarybos nariams ir kad ją atskleidus jos Teisės tarnybos nariams būtų daromas išorinis spaudimas, o tai pakenktų Tarybos gebėjimui ateityje gauti atviras, objektyvias ir išsamias teisines konsultacijas. Taryba taip pat teigė, kad teisinių nuomonių atskleidimas pakenktų jos Teisės tarnybos gebėjimui ginti Tarybos aktus ES teismuose.

Komisijos argumentai

29. Komisija rėmėsi išimtimi, susijusia su vykstančio sprendimų priėmimo proceso apsauga 15 atvejų, kad neleistų visuomenei susipažinti su mainų su interesų grupių atstovais ir valstybėmis narėmis įrašais, taip pat kitais dokumentais, kuriuos Komisijos departamentai parengė rengdami pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba teisėkūros procedūros metu.

30. Atsisakydama leisti susipažinti su dokumentais Komisija iš esmės teigė, kad:

• prašomuose dokumentuose pateikiamos preliminarios nuomonės, parengtos vidaus naudojimui, ir kad jų turinys vis dar gali keistis;
• Komisijai reikia erdvės apsvarstyti visas įmanomas galimybes, o dokumentų atskleidimas galėtų atgrasyti jos darbuotojus ateityje atvirai reikšti savo nuomonę;
• visuomenė neteisingai aiškintų preliminarias nuomones, išdėstytas dokumentuose, pateiktuose ankstyvame sprendimų priėmimo proceso etape, o ankstyvas atskleidimas galėtų paskatinti spekuliacijas;
• atskleidus prašomus dokumentus Komisija patirtų išorinį spaudimą;
• pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, su kuriais susiję dokumentai, buvo labai konfidencialūs.

31. Kai kuriais atvejais Komisija taikė šią išimtį nepateikdama jokio kito pagrindimo, išskyrus tai, kad buvo vykdoma atitinkama sprendimų priėmimo procedūra.

32. Komisija taip pat rėmėsi išimtimi, susijusia su komercinių interesų apsauga, kad neleistų visuomenei susipažinti su keitimusi informacija su trečiosiomis šalimis (dažnai didelėmis technologijų bendrovėmis) ir jų pateikta informacija, susijusia su lobistine veikla siekiant pakeisti Skaitmeninių rinkų akto projektą.

33. Šiais atvejais Komisija teigė, kad prašomuose dokumentuose „buvo pateikta informacija, susijusi su verslo strategijomis, konkurencine padėtimi rinkoje ir kitais komerciniais bendrovių interesais, įskaitant intelektinę nuosavybę “ arba „strateginė informacija apie jų verslo veiklą ir plėtrą “. Be to, Komisija teigė, kad informacija nėra vieša ir yra žinoma tik ribotam asmenų skaičiui. Kai kuriais atvejais Komisija taip pat nurodė, kad prašomuose dokumentuose yra trečiųjų šalių nuomonės ir pozicijos.

34. Trimis atvejais Komisija taip pat rėmėsi išimtimi, susijusia su teisinių nuomonių apsauga, kad atsisakytų leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiama jos Teisės tarnybos nuomonė. Ji teigė, kad atskleidus atitinkamus dokumentus būtų atskleisti „preliminarūs teisiniai vertinimai, skirti vidaus diskusijoms “, taip kenkiant Komisijos interesui „prašyti teisinių konsultacijų ir gauti atviras, objektyvias ir išsamias konsultacijas “. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į bylinėjimosi riziką, susijusią su Skaitmeninių rinkų akto teisiniu pagrindu.

35. Keliais atvejais Komisija rėmėsi kitomis išimtimis, pavyzdžiui, viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga.

Ombudsmeno vertinimas

36. Ombudsmenė išnagrinėjo A) laiką, per kurį Taryba ir Komisija atsakė į prašymus leisti visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais, B) ar institucijos, atlikdamos vertinimus, atsižvelgė į dokumentų teisėkūros pobūdį, C) kaip Taryba ir Komisija taikė visuomenės susipažinimo su dokumentais išimtis ir D) ar jos įvertino, kai aktualu, viršesnio viešojo intereso buvimą.

 A. Atsakymo į prašymus susipažinti su teisėkūros dokumentais laikas

37. Ombudsmenė palankiai vertina tai, kad Taryba, atsakydama į prašymus leisti visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais, iš esmės laikėsi teisės aktuose nustatytų terminų.

38. Ombudsmenė yra susirūpinusi dėl vėlavimo, kurį Komisija patyrė nagrinėdama prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad tik maždaug pusėje šio tyrimo metu nagrinėtų bylų Komisija laikėsi teisės aktuose nustatytų terminų prašymams dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais nagrinėti. Kitoje pusėje Komisijos atsakymas buvo pateiktas pavėluotai, o 40 proc. pavėluotų atvejų buvo labai vėluojama – daugiau kaip 30 darbo dienų.

39. Labai svarbu laiku suteikti galimybę susipažinti su teisėkūros dokumentais, nes taip visuomenė gali suprasti ES institucijų teisėkūros proceso metu priimtus sprendimus ir siekti daryti įtaką šiems sprendimams [29].

40. Taigi, tvarkydamos prašymus leisti visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais, ES institucijos turi laikytis teisės aktuose nustatytų terminų, savo pareigos prašymus išnagrinėti „nedelsiant“ir savo pareigos suteikti visuomenei galimybę susipažinti „nedelsiant“, kad pareiškėjai galėtų dalyvauti teisėkūros procese.

41. Ankstesniame tyrime ombudsmenė jau nustatė, kad sistemingas ir didelis vėlavimas nagrinėjant prašymus suteikti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais prilygsta netinkamam administravimui, ir paragino Komisiją prioritetine tvarka gerinti prašymų suteikti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais tvarkymą [30].

B. Atsižvelgimas į prašomų dokumentų teisinį pobūdį 

42. Patikrintuose atsakymuose į prašymus leisti susipažinti su dokumentais nei Taryba, nei Komisija aiškiai nenurodė, kad prašomi dokumentai yra teisėkūros pobūdžio. Taigi neaišku, kiek institucijos, atlikdamos vertinimus, atsižvelgė į tai, kad dokumentai yra „teisėkūros dokumentai“, kuriems taikomas aukščiausias skaidrumo standartas.

43. Atsakymuose, kuriais atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, abi institucijos paprastai nurodo Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytas galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis, neatsižvelgdamos į teismų praktiką, pagal kurią šios išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai, o teisėkūros dokumentų atveju – dar griežčiau.

44. Pagal Reglamentą 1049/2001 ir susijusią jurisprudenciją ES institucijos, vertindamos paraiškas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, turi atsižvelgti į tai, ar prašomi dokumentai yra teisėkūros pobūdžio, ir, jei taip, taikyti aukščiausius skaidrumo standartus. Remiantis patikrintais Tarybos ir Komisijos atsakymais, neaišku, ar abi institucijos tai daro. Ombudsmeno nuomone, institucijų atsakymuose turėtų būti aiškiai nurodyta, ar prašomi dokumentai yra „teisėkūros dokumentai“. Tai patikintų pareiškėjus, kad institucijos atsižvelgė į prašomų dokumentų pobūdį. Tai taip pat galėtų padidinti institucijų informuotumą ir jautrumą jų pareigai įgyvendinti aukščiausius skaidrumo standartus ir ypač griežtai aiškinti visuomenės teisės susipažinti su teisėkūros dokumentais išimtis. Toliau ombudsmenas pateiks atitinkamą pasiūlymą dėl patobulinimo.

C. Galimybės visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais išimčių taikymas

45. Apskritai Taryba ir Komisija atskleidė daug teisėkūros dokumentų. Be to, remdamasi tam tikromis visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtimis, Komisija pašalino tik ribotą informaciją ir taip suteikė visuomenei galimybę susipažinti su prašomais dokumentais. Konkrečiai kalbant, remdamasi asmens duomenų apsauga Komisija iš esmės pašalino tik savo darbuotojų asmens duomenis, o ieškovai nepareiškė jokio susidomėjimo šiais duomenimis.

46. Tačiau atliekant šį tyrimą taip pat nustatytos rimtos problemos, susijusios su tuo, kaip Taryba ir Komisija taiko tam tikras išimtis, kad neleistų visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais, kurios apibendrintos toliau. Išsamesnis įvertinimas, kaip Taryba ir Komisija taiko šias išimtis, pateiktas priede.

 1. Trūksta konkrečių rizikos įrodymų

47. Daugumoje patikrintų atsakymų, kuriuose atsisakoma leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, siekiant apsaugoti vykstančius sprendimų priėmimo procesus ir teisines konsultacijas, tiek Taryba, tiek Komisija nurodo bendrą riziką, kuri, jų teigimu, kiltų atskleidus atitinkamus dokumentus. Pavyzdžiui, abi institucijos nurodo:

• sunkumai siekiant politinio susitarimo dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ES institucijose ir tarp valstybių narių;
• „išorės spaudimas“ institucijoms;
• poreikį išlaikyti vidinę erdvę apmąstymams;
• galimi vieši nesusipratimai, kuriuos gali sukelti atskleisti dokumentai, ir (arba)
• atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų jautrumą,
• sunkumai ateityje gauti objektyvias teisines konsultacijas dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl kurių kyla teisinių klausimų.

48. Nurodyta bendro pobūdžio rizika yra standartiniai bet kokios demokratinės teisėkūros elementai ir ES teismai nuolat atmeta tokius argumentus panašiomis aplinkybėmis [31]. Jei ES institucija negali pateikti jokių konkrečių įrodymų dėl konkrečios, faktinės ir pagrįstai numatomos rizikos interesams, saugomiems nurodyta (-omis) išimtimi (-omis), prašomi dokumentai turi būti atskleisti.

49. Tai, kad Taryba ir Komisija nepateikia konkrečių atskleidimo rizikos pavyzdžių ir konkrečių įrodymų, o ne tik bendro pobūdžio argumentų, susijusių su kai kurių kategorijų teisėkūros dokumentais, susijusiais su vykstančiais sprendimų priėmimo procesais, prieštarauja taikytinai teismų praktikai, pagal kurią ES institucijos turi atlikti konkretų ir individualų prašomų dokumentų vertinimą [32]. Ombudsmenas toliau pateiks atitinkamą pasiūlymą dėl patobulinimo.

2. Per platus komercinių interesų išimties taikymas

50. Rengdama pasiūlymą dėl Skaitmeninių rinkų akto, Komisija gavo daug pastabų iš suinteresuotųjų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, didelių technologijų bendrovių. Ombudsmeno tyrimas parodė, kad Komisija dažnai atsisako leisti susipažinti su tokiais pareiškimais, remdamasi išimtimi, susijusia su komercinių interesų apsauga.

51. Ombudsmenas mano, kad „lobizmas“, t. y. interesų grupių atstovų dalyvavimas, yra neatsiejama teisėkūros proceso dalis. Tačiau tam, kad vykstant teisėkūros procesui visi interesų grupių atstovai galėtų keistis informacija pagrįstomis nuomonėmis, labai svarbu užtikrinti kuo vienodesnes prieigos prie informacijos sąlygas. Todėl ombudsmenas mano, kad atskleidus trečiųjų šalių pareiškimus visuomenė, įskaitant interesų grupių atstovus, taip pat plačiąją visuomenę ir žurnalistus, galėtų veiksmingiau ir vienodomis sąlygomis dalyvauti teisėkūros procese ir taip būtų pagerinta to proceso kokybė ir teisėtumas.

52. Todėl tik tikrai išimtinėmis aplinkybėmis institucijos, remdamosi išimtimi dėl komercinių interesų apsaugos, turėtų neleisti visuomenei susipažinti su trečiųjų šalių pareiškimais vykstant teisėkūros procedūroms. Jos negali taikyti šios išimties kiekvienam komercinių subjektų pateiktam dokumentui. Išimtis veikiau turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai atskleidus dokumentą galėtų būti atskleista tikrai neskelbtina intelektinė nuosavybė, verslo paslaptys ar finansinė informacija.

53. Komisijos praktika šiuo klausimu neatrodo nuosekli. Tam tikrais atvejais, kurie buvo nagrinėjami atliekant šį tyrimą, kupiūravimas buvo ribotas ir atrodė pagrįstas siekiant apsaugoti bendrovių verslo paslaptis. Tačiau kitais atvejais Komisija nesuteikė galimybės visuomenei susipažinti su visais dokumentais, kuriuose įmonės išreiškė savo nuomonę dėl Skaitmeninių rinkų akto projekto ir net pasiūlė konkrečių jo pakeitimų. Nebuvo akivaizdu, kad šiuose dokumentuose būtų verslo strategijų, praktinės patirties ar kitų komercinių paslapčių, kurios būtų saugotinos pagal Komisijos nurodytą išimtį.

54. Ombudsmeno nuomone, institucijos turėtų užtikrinti, kad ateityje trečiosios šalys, kurios institucijoms teikia pareiškimus vykdydamos lobistinę veiklą, susijusią su konkrečiais teisėkūros dokumentais, žinotų, kad šie pareiškimai paprašius iš esmės turi būti atskleisti visuomenei. Institucijos galėtų aktyviai prašyti visų suinteresuotųjų trečiųjų šalių savo pastabose aiškiai nurodyti neskelbtiną komercinę informaciją ir paaiškinti priežastis. Toks požiūris leistų institucijoms sumažinti poreikį konsultuotis su trečiosiomis šalimis paskesnių prašymų leisti visuomenei susipažinti su dokumentais atveju, taip paspartinant procesą, ir nagrinėjant prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais žinoti, ar prašomuose dokumentuose yra neskelbtinos komercinės informacijos. Toliau ombudsmenas pateiks atitinkamą pasiūlymą dėl patobulinimo.

D. Viršesnio viešojo intereso buvimo vertinimas

55. Kai kurių visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimčių [33] atveju, net jei jos taikomos, institucijos vis tiek turi įvertinti, ar esama viršesnio viešojo intereso atskleisti dokumentus. Institucijos turi atlikti tokį vertinimą savo iniciatyva [34] ir bet kuriuo atveju atsižvelgti į pareiškėjų šiuo klausimu pateiktus argumentus.

56. Patikrintuose atsakymuose Taryba ir Komisija nebuvo linkusios išsamiai vertinti, ar egzistuoja viršesnis viešasis interesas. Institucijos tik padarė išvadą, kad „nenustatyta jokio viršesnio viešojo intereso“. Taigi neaišku, ar institucijos išanalizavo, koks galėtų būti viešasis interesas atskleisti informaciją, ir, jei jis egzistuoja, kodėl jis nėra viršesnis už interesą, kurį institucijos siekia apsaugoti. Todėl asmenys, prašantys leisti susipažinti su dokumentais, negali nagrinėti ar ginčyti priežasčių, kuriomis grindžiamas institucijų vertinimas. Ombudsmenas pateiks atitinkamą pasiūlymą dėl patobulinimo.

Išvados

Iš šio tyrimo metu patikrintų bylų matyti, kad Komisija labai vėluoja nagrinėti prašymus dėl galimybės visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais. Ombudsmenė šį klausimą nagrinėjo savo ankstesniame tyrime OI/2/2022/OAM, kuriame ji paragino Komisiją prioritetine tvarka spręsti vėlavimo klausimą. Šie vėlavimai turi ypač rimtų pasekmių, susijusių su teisėkūros dokumentais.

Iš dokumentų, su kuriais susipažinta atliekant šį tyrimą, matyti, kad Taryba ir Komisija nevisiškai įgyvendina teisėkūros skaidrumo principą, kaip nustatyta ES sutartyse, Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 ir susijusioje teismų praktikoje. Siekdamas padėti institucijoms tobulinti savo praktiką šioje srityje, ombudsmenas toliau pateikia keletą pasiūlymų.

Patobulinimo pasiūlymai

Taryba ir Komisija turėtų:

• savo atsakymuose į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais aiškiai nurodyti, ar prašomi dokumentai yra teisėkūros dokumentai, kuriems taikomi aukščiausi skaidrumo standartai;
• nedelsiant atskleisti prašomus teisėkūros dokumentus, nepaisant siūlomo teisės akto politinio jautrumo ir net jei tai, pavyzdžiui, sukeltų išorės spaudimą, nes tai yra bendro pobūdžio bet kokio demokratinio teisėkūros proceso elementai;
• užtikrinti, kad jos neleistų visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais tik tikrai išskirtinėmis aplinkybėmis, t. y. kai jose nustatoma konkreti (nebendra) rizika aiškiai saugomiems interesams, kurią galima įrodyti konkrečiais įrodymais; priešingu atveju prašomi dokumentai turi būti atskleisti;
• savo atsakymuose įrodyti, kad jos atliko tikrą analizę, susijusią su viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją buvimu, ir bet kuriuo atveju išnagrinėti visus ieškovių šiuo klausimu pateiktus argumentus,
• užtikrinti, kad trečiosios šalys, teikiančios pareiškimus vykstant teisėkūros procedūroms, žinotų, kad jų pareiškimai iš esmės gali būti atskleisti visuomenei ir kad bet kokia neskelbtina komercinė informacija būtų iš anksto aiškiai nurodyta šiuose pareiškimuose, kartu pateikiant aiškų paaiškinimą, kodėl ji turi būti laikoma konfidencialia.

ES Taryba ir Komisija ne vėliau kaip 2025 m. birželio 3 d. informuoja ombudsmeną, kaip jos įgyvendino šiuos pasiūlymus dėl patobulinimų.

 

Emily O'Reilly
Europos ombudsmenė

2024 m. gruodžio 3 d., Strasbūras

Priedas. Išsamus argumentų, kuriais Taryba ir Komisija rėmėsi atsisakydamos leisti visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais, vertinimas

Tarybos argumentai

Vykstančio sprendimų priėmimo proceso apsauga. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

1. Atsisakydama leisti visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais, pateiktais atliekant šį tyrimą nagrinėtuose atsakymuose, Taryba pateikė neaiškius, abstrakčius ir nepagrįstus argumentus, susijusius su tariama rizika vykstantiems sprendimų priėmimo procesams. Teismai šiuos argumentus jau atmetė, kaip apibendrinta toliau pateiktoje lentelėje.

Tarybos argumentai	Kaip Teisingumo Teismas nagrinėjo šį argumentą teismų praktikoje
Prašomuose dokumentuose pateikiamos preliminarios pastabos dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o teisėkūros procedūra dar tik pradėta.	ES teisės aktuose dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais „nedaromas skirtumas pagal diskusijų pažangą “[35] „Vien to, kad prašymas atskleisti informaciją buvo pateiktas labai ankstyvame teisėkūros proceso etape, nepakako, kad būtų galima taikyti tą išimtį “[36] Pirmiau minėti teisės aktai „neatmeta galimybės prašyti leisti susipažinti su laikino pobūdžio dokumentais “. Institucijos negali daryti prielaidos, kad atskleidimas kelia riziką tol, kol vyksta sprendimų priėmimas.[37]
Atskleidimas lemtų klaidingą visuomenės aiškinimą.	„Visuomenė puikiai supranta, kad [preliminaraus dokumento] autorius vėliau gali pakeisti jo turinį “[38].
Atskleidimas sukeltų išorinį spaudimą.	Išskirtinio išorės spaudimo, kuris iš esmės paveiktų galutinį sprendimą, rizika turi būti aiškiai nustatyta remiantis „konkrečiais įrodymais“. ES teisės aktų leidėjai turi gebėti susidoroti su išorės spaudimu, kuris įprastomis aplinkybėmis neviršija to, ko būtų galima tikėtis iš visuomenės [39].
Atskleidus informaciją sumažėtų tikimybė pasiekti politinį susitarimą dėl pasiūlymo.	Lojalus bendradarbiavimas yra ES institucijų teisinė pareiga [40]. Valstybės narės turi pripažinti, kad jų Taryboje pareikštos pozicijos gali keistis. Taigi jų pozicijų atskleidimas savaime negali pakenkti lojaliam bendradarbiavimui, kurio teisiškai privalo laikytis Sąjungos institucijos ir valstybės narės [41].
Nagrinėjamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra prieštaringas.	Būtent prašomų dokumentų turinys turi būti ypač jautrus, kad būtų įrodytas pavojus vykstančiam sprendimų priėmimo procesui [42]. Diskusijų sudėtingumo, skirtingų nuomonių ar debatų jautraus pobūdžio savaime nepakanka, kad būtų nustatyta didelė žala sprendimų priėmimo procesui atskleidžiant dokumentus [43].

2. Susirūpinimą kelia tai, kad Taryba pakartojo tuos pačius bendro pobūdžio argumentus, kuriuos teismai jau atmetė.

3. Remiantis šiais bendro pobūdžio argumentais, nėra akivaizdu, kad Taryba konkrečiai ir individualiai išnagrinėjo kiekvieną teisės aktą, su kuriuo buvo atsisakyta leisti visuomenei susipažinti. Veikiau atrodo, kad Taryba taikė tam tikrų kategorijų teisėkūros dokumentų, susijusių su vykstančiomis sprendimų priėmimo procedūromis, neprieinamumo prezumpciją. Tai neatitiktų teismų praktikos.

Teisinių nuomonių apsauga. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka

4. Kai Taryba rėmėsi poreikiu apsaugoti savo teisinę nuomonę, ji nepateikė „išsamaus motyvų pareiškimo“, kuriame būtų paaiškinta, kodėl yra „pagrįstai numatoma, o ne hipotetinė rizika“, kad atskleidus prašomą teisinę nuomonę būtų pakenkta jos gebėjimui ateityje gauti atviras, objektyvias ir išsamias teisines nuomones [44]. Priešingai, Taryba tvirtino, kad tokia rizika yra, bet jos reikšmingai nepagrindė. Taryba rėmėsi bendro pobūdžio argumentais, kurie iš tikrųjų galėtų būti taikomi bet kokiai teisinei konsultacijai. Teismai atmetė šiuos argumentus, apibendrintus toliau pateiktoje lentelėje.

Tarybos argumentai	Kaip Teisingumo Teismas nagrinėjo šį argumentą teismų praktikoje
Teisinės konsultacijos buvo susijusios su opiais klausimais, kurie buvo itin svarbūs vykstančiose derybose.	„Tariamai neskelbtinas dalykas negali būti painiojamas su neskelbtinu dokumentu... Teisėkūros procedūros metu nuolat keliami klausimai, pavyzdžiui, teisinis pagrindas, nėra itin opūs.“[45] „Klausimas, ar pats teisėkūros procesas gali būti laikomas opiu, kaip teigia Taryba, neturi reikšmės. Tai, kad per tokį procesą iškelti teisiniai klausimai gali būti prieštaringi ir dėl jų gali kilti nesutarimų arba kad Teisės tarnyba tuos klausimus nagrinėjo, to niekaip nekeičia.“[46] „Teisinių konsultacijų skaidrumas prisideda prie didesnio institucijų legitimumo Europos piliečių akyse ir didina jų pasitikėjimą jomis, nes leidžia atvirai aptarti įvairių požiūrių skirtumus “[47]
Teisinės konsultacijos buvo susijusios su klausimais, dėl kurių gali būti bylinėjamasi.	Toks bendras argumentas negali pateisinti Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos atvirumo išimties [48].
Teisinės konsultacijos buvo susijusios su nauju ir neįprastu klausimu.	„Dokumento naujumas ir ginčytinas pobūdis yra veiksniai, pagrindžiantys prašomo dokumento atskleidimą.“ [49] Ypatingo jautrumo suteikimas teisinėms konsultacijoms dėl naujų klausimų praktiškai trukdytų atskleisti didelę dalį tų teisinių nuomonių, nes būtent spręsdamos naujus klausimus institucijos prašo savo teisės tarnybų patarimo [50].
Taryba būtų atsargi ateityje kreipdamasi teisinės konsultacijos.	„Šis pavojus turi būti palygintas su viršesniais viešaisiais interesais, t. y. teisėkūros proceso skaidrumo didinimu ir Europos piliečių demokratine teise... Taryba privalo atskleisti savo teisės tarnybos nuomones, susijusias su teisėkūros procesu, išskyrus atvejus, kai ji išsamiai įrodo, kad prašoma teisinė nuomonė yra ypač opi arba jos taikymo sritis yra ypač plati ir peržengia atitinkamo teisėkūros proceso ribas.“[51]
Tarybos Teisės tarnyba patirs išorės spaudimą ir ateityje patirs nuosaikumą.	„Būtent šis spaudimas, o ne galimybė atskleisti teisines nuomones pakenktų šios institucijos interesams ir akivaizdu, kad Taryba privalėtų imtis būtinų priemonių jai sustabdyti “[52]

5. Tarybos atsakymuose nurodyta, kad, priešingai nei nustatyta ES teismų praktikoje, ji mano, kad jos Teisės tarnybos nuomonė iš esmės yra konfidenciali ir negali būti atskleista tol, kol vyksta atitinkamas teisėkūros procesas. Toks požiūris neatitiktų teismų praktikos.

Komisijos argumentai

Asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga (Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)

6. Dažniausiai taikoma visuomenės teisės susipažinti su duomenimis išimtis buvo asmens duomenų apsauga. Patikrinimas parodė, kad pareiškėjai paprastai nepareiškė suinteresuotumo perduoti asmens duomenis ir nepateikė jokių argumentų, įrodančių, kad dėl viešojo intereso būtina perduoti asmens duomenis. Todėl atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių problemų, susijusių su tuo, kaip Komisija taikė šią išimtį.

Vykstančio sprendimų priėmimo proceso apsauga. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

7. Kai Komisija rėmėsi būtinybe apsaugoti vykstantį sprendimų priėmimo procesą, ji pateikė neaiškius, abstrakčius ir nepagrįstus argumentus, kuriuos teismai atmetė, kaip apibendrinta toliau pateiktoje lentelėje.

Komisijos argumentai	Kaip Teisingumo Teismas nagrinėjo šį argumentą teismų praktikoje
Prašomuose dokumentuose pateikiamos preliminarios nuomonės, jie buvo parengti vidaus naudojimui ir jų turinys vis dar gali keistis.	ES teisės aktuose dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais „nedaromas skirtumas pagal diskusijų pažangą “[53] „Vien to, kad prašymas atskleisti informaciją buvo pateiktas labai ankstyvame teisėkūros proceso etape, nepakako, kad būtų galima taikyti tą išimtį “[54] Minėtame teisės akte „neatmetama galimybė prašyti leisti susipažinti su laikino pobūdžio dokumentais “. Institucijos negali daryti prielaidos, kad atskleidimas kelia riziką tol, kol vyksta sprendimų priėmimo procesas [55].
Komisijai reikia erdvės apmąstymams, kad galėtų išnagrinėti visas įmanomas galimybes, o dokumentų atskleidimas atgrasytų jos darbuotojus atvirai reikšti savo nuomonę.	Teisingumo Teismas nustatė, kad panašių tvirtinimų dėl „savarankiškų svarstymų erdvės“apsaugos negalima pateikti nesant jokio konkretaus pagrindimo, kaip dokumentų atskleidimas, atsižvelgiant į jų konkretų turinį, trukdytų institucijai veikti visiškai nepriklausomai [56].
Visuomenė spekuliuotų ir klaidingai aiškintų preliminarias nuomones, išdėstytas dokumentuose, pateiktuose ankstyvame sprendimų priėmimo proceso etape.	„Viešoji nuomonė puikiai gali suprasti, kad [preliminaraus dokumento] autorius vėliau gali pakeisti jo turinį.“[57] Veikiau reikėtų pritarti viešoms diskusijoms dėl negalutinių dokumentų [58].
Atskleidus prašomus dokumentus Komisija patirtų išorinį spaudimą.	Išorinio spaudimo, kuris iš esmės paveiktų galutinį sprendimą, rizika turi būti aiškiai nustatyta remiantis „konkrečiais įrodymais“[59]. ES teisės aktų leidėjai turi gebėti susidoroti su išoriniu spaudimu, kuris „neviršija to, ko būtų galima tikėtis iš visuomenės “ įprastomis aplinkybėmis [60].
Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, su kuriais susiję dokumentai, buvo labai konfidencialūs.	Teisėkūros procedūra priimamo akto, kurį reikia priimti, „didelis jautrumas“neturi reikšmės. Priešingai, būtent prašomų dokumentų turinys turi būti ypač jautrus, kad įrodytų riziką vykstančiam sprendimų priėmimo procesui [61]. Apskritai Bendrasis Teismas nusprendė, kad diskusijų sudėtingumo, skirtingų nuomonių ar debatų jautraus pobūdžio savaime nepakanka, kad būtų įrodyta didelė žala vykstančiam sprendimų priėmimo procesui [62].

8. Kaip ir Taryba, Komisija remiasi tais pačiais bendraisiais argumentais, kuriuos atmetė teismai.

9. Remiantis šiais bendro pobūdžio argumentais, nėra akivaizdu, kad Komisija konkrečiai ir individualiai išnagrinėjo kiekvieną teisės aktą, su kuriuo buvo atsisakyta leisti visuomenei susipažinti. Veikiau atrodo, kad Komisija de facto taikė prezumpciją, kad tam tikrų kategorijų teisėkūros dokumentai, susiję su vykdomomis sprendimų priėmimo procedūromis, yra neprieinami, o tai neatitiktų teismų praktikos.

Komercinių interesų apsauga - Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka

10. Rengdama Skaitmeninių rinkų aktą Komisija rėmėsi išimtimi, susijusia su komercinių interesų apsauga, kad neleistų visuomenei susipažinti su tam tikra iš trečiųjų šalių, paprastai didelių technologijų bendrovių, gautuose dokumentuose esančia informacija arba ją kupiūruotų.

11. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtis, susijusi su komercinių interesų apsauga, taikoma dokumentams, kuriuose yra informacijos, kurią atskleidus galėtų būti „rimtai pakenkta“juridinio asmens komerciniams interesams. Tokia informacija visų pirma susijusi su verslo strategijomis, komerciniais santykiais ir šio juridinio asmens patirtimi [63]. Vien nepagrįsto teiginio, susijusio su bendra piktnaudžiavimo potencialiai neskelbtina komercine informacija rizika, nepakanka nagrinėjamai išimčiai taikyti [64].

12. Komisijos praktika neatrodo nuosekli. Tam tikrais atvejais atskleistų dokumentų kupiūravimas buvo ribotas ir atrodė pagrįstas siekiant apsaugoti bendrovių verslo paslaptis. Tačiau kitais atvejais Komisija nesuteikė galimybės visuomenei susipažinti su visais dokumentais, kuriuose įmonės išreiškė savo nuomonę dėl Skaitmeninių rinkų akto projekto ir net pasiūlė konkrečių jo pakeitimų. Nebuvo akivaizdu, kad šiuose dokumentuose būtų verslo strategijų, praktinės patirties ar kitų komercinių paslapčių, kurios galėtų būti saugomos pagal Komisijos nurodytą išimtį.

Teisinių nuomonių apsauga. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka

13. Pirminiuose atsakymuose, kuriuose Komisija rėmėsi poreikiu apsaugoti teisinę konsultaciją, ji nepateikė „išsamaus motyvų pareiškimo“, kuriame būtų paaiškinta, kodėl yra „pagrįstai numatoma, o ne hipotetinė rizika“, kad atskleidus prašomą teisinę konsultaciją būtų pakenkta jos gebėjimui ateityje gauti atviras, objektyvias ir išsamias teisines konsultacijas. [65] Veikiau Komisija įrodinėjo tokią riziką, bet jos niekaip reikšmingai nepagrindė. Komisija rėmėsi bendro pobūdžio argumentais, kurie iš tikrųjų galėtų būti taikomi bet kokiai teisinei konsultacijai. Teismai atmetė šiuos argumentus, kaip nurodyta lentelėje, kurioje apibendrinti Tarybos argumentai ir tai, kaip teismai į juos atsižvelgė.

14. Išnagrinėjus prašomus dokumentus, kuriuose pateikta teisinė nuomonė, paaiškėjo, kad ši nuomonė nėra itin sudėtinga ar neskelbtina. Tai veikiau standartinė teisinė konsultacija dėl siūlomo ES teisės akto teisinio pagrindo.

15.  Keliais atvejais, susijusiais tik su ypatingomis aplinkybėmis, Komisija rėmėsi kitomis visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtimis. Todėl ombudsmenas jų nevertina šiame sprendime, kuris susijęs su sistemine institucijų praktika.

 

[1] ES sutarties 10 straipsnio 3 dalis.

[2] 2008 m. liepos 1 d. Teismo sprendimas sujungtose bylose C-39/05 P ir C-52/05 P Švedija ir Turco prieš Tarybą, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=67058&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=2310692, 46 punktas.

[3] SESV 15 straipsnis.

[4] Reglamentas 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=celex%3A32001R1049

[5] Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 dalis.

[6] 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas ClientEarth prieš Komisiją, C-57/16 P, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=205322&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3693014, 85 punktas.

[7] Ten pat, 88 punktas.

[8] Ten pat, 88 ir 90–93 punktai.

[9] 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Taryba prieš Access Info Europe, C‑280/11 P, 30 ir 33 punktai, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=33DFC4BEF1DCDBAED7499CE14BAAF0F4?text=&docid=143182&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3841290; Sprendimo ClientEarth prieš Komisiją, C-57/16 P, 78 ir 84–85 punktai.

[10] Byla C‑280/11 P, Taryba prieš Access Info Europe, 31 punktas; 2023 m. birželio 8 d. sprendimas byloje C-408/21 P, Taryba prieš Pech, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=274436&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=2311573, 34 punktas.

[11] Sprendimo Taryba prieš Pech, C-408/21 P, 82 punktas.

Ten pat, 86 punktas; 2023 m. sausio 25 d. Sprendimas De Capitani prieš Tarybą, T-163/21, 83, 85 ir 93 punktai. https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=269684&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3531724.

[13] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pabaiga ir 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pabaiga. Išimtys, kurios negali būti viršesnės už viešąjį interesą, yra: visuomenės saugumas, gynybos ir kariniai reikalai, tarptautiniai santykiai, finansinė pinigų ar ekonominė politika.

[14] Žr. 1 priedą, https://www.ombudsman.europa.eu/en/opening-summary/en/175931.

[15] 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, OL L 265/1, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex%3A32022R1925. 

[16] 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2023/959, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, OL L 130/134, https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2023/959/oj. 

[17] 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, OL L 275/33, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32022L2041.

[18] https://www.ombudsman.europa.eu/doc/correspondence/196628

[19] Ombudsmenas jau nagrinėjo vieną iš šių prašymų atlikdamas skundu grindžiamą tyrimą. 253/2023/MIK dėl to, kaip Europos Parlamentas nagrinėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su keturių skilčių dokumentu, susijusiu su trilogo derybomis dėl ES skaitmeninių rinkų akto, https://www.ombudsman.europa.eu/en/case/en/63316.

[20] https://www.ombudsman.europa.eu/doc/correspondence/196629

[21] https://www.ombudsman.europa.eu/doc/correspondence/196630

Taryba nurodė visiškai atskleidusi 325 dokumentus, iš dalies atskleidusi 47 dokumentus ir atsisakiusi atskleisti 46 dokumentus, patenkančius į šio tyrimo sritį.

[23] Byla 1834/2022/NH dėl ES Tarybos atsisakymo leisti visuomenei visapusiškai susipažinti su teisine nuomone dėl siūlomos ES direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio, https://www.ombudsman.europa.eu/en/case/en/62606; byla 1499/2021/SF dėl ES Tarybos atsisakymo leisti visuomenei visapusiškai susipažinti su dokumentais, susijusiais su derybomis dėl Skaitmeninių rinkų akto projekto, https://www.ombudsman.europa.eu/en/case/en/59957; byla 788/2022/SF dėl ES Tarybos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su derybomis dėl Skaitmeninių rinkų akto ir Skaitmeninių paslaugų akto projektų, https://www.ombudsman.europa.eu/en/case/en/61556.

[24] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

[25] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka.

[26] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka.

[27] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio b punktas.

[28] Tai 58 pirminiai atsakymai ir 5 patvirtinamieji Komisijos sprendimai bei 47 pirminiai Tarybos atsakymai. Tai neapima 3 Tarybos patvirtinamųjų sprendimų. Ombudsmenas juos išnagrinėjo atlikdamas ankstesnius skundais grindžiamus tyrimus, todėl atliekant šį tyrimą jie nebuvo dar kartą nagrinėjami. Žr. 23 išnašą.

[29] Ten pat, 84 punktas. Taip pat žr. Sprendimo dėl to, kaip Europos Komisija nagrinėjo du prašymus leisti visuomenei susipažinti su poveikio vertinimais ir Reglamentavimo patikros valdybos nuomonėmis dėl numatomos ES reglamentų dėl cheminių medžiagų (REACH) ir gyvsidabrio peržiūros (byla 1053/2023/MIK), https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/183548, 29–32 punktus; Sprendimo dėl to, kaip Europos Parlamentas nagrinėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su keturių skilčių dokumentu, susijusiu su trišalėmis derybomis priimant Skaitmeninių rinkų aktą (byla 253/2023/MIK), https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/172851, 35–37 punktus.

[30] Europos ombudsmenės strateginio tyrimo specialioji ataskaita dėl laiko, per kurį Europos Komisija nagrinėja prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais (OI/2/2022/OAM), https://www.ombudsman.europa.eu/fr/special-report/en/175425.

[31] Žr. priedą.

[32] Sprendimo ClientEarth prieš Komisiją, C-57/16 P, 120 punktas.

[33] Tai taikoma komercinių interesų apsaugai, teismo procesams, inspekcijų, tyrimų ir audito tikslams, vykstančiam sprendimų priėmimo procesui ir užbaigtam sprendimų priėmimo procesui. Žr. Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalis.

[34] Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, 49 ir 67 punktai.

[35] 2022 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T‑233/09 Access Info Europe prieš Tarybą, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=84636&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3847531, 76 punktas.

[36] C‑280/11 P, Access Info prieš Tarybą, 60 punktas.

[37] Sprendimo Client Earth prieš Komisiją, C‑57/16 P, 111–112 punktai.

[38] Byla T-233/09 Access Info Europe prieš Tarybą, 69 punktas; 2018 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-540/15 De Capitani prieš Parlamentą, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=200551&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3693797, 102 punktas.

[39] Sprendimo De Capitani prieš Parlamentą, T-540/15, 99 punktas; Sprendimo Access Info Europe prieš Tarybą, T-233/09, 74 punktas.

[40] Sprendimo De Capitani prieš Parlamentą, T-540/15, 104 punktas.

[41] Sprendimo De Capitani prieš Tarybą, T-163/21, 83 punktas.

[42] Sprendimo De Capitani prieš Parlamentą, T-540/15, 89 ir paskesni punktai.

[43] Sujungtos bylos T-371/20 ir T-554/20, Pollinis France prieš Komisiją, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=265442&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3694808, 116–117 punktai.

[44] Sprendimo sujungtose bylose C‑39/05 P ir C‑52/05 P Švedija ir Turco prieš Tarybą 69 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. Sprendimo byloje T-252/19 Pech prieš Tarybą, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=240171&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3699084, 79 punktas; 2014 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-350/12 P Taryba prieš in ’t Veld, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=154535&amppage;Index=0&doclang=en&de=l&dir=&ampo;cco=pirmoji& 96381cid=38377 punktas;

[45] Sprendimo Pech prieš Komisiją, T-252/19, 57 punktas.

[46] Ten pat, 85 punktas.

[47] Sprendimo sujungtose bylose C‑39/05 P ir C‑52/05 P Švedija ir Turco prieš Tarybą 59 punktas ir 2011 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-506/08 P Švedija prieš MyTravel ir Komisiją, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=107935&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3850542, 113 punktas.

[48] Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, 65 punktas; Sprendimo Pech prieš Komisiją, T-252/19, 89 punktas.

[49] 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Miettinen prieš Tarybą, T-395/13, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=168066&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=806108, 37 punktas.

[50] Ten pat, 42–43 punktai. Taip pat žr. Sprendimo Pech prieš Komisiją, T-252/19, 85–87 punktus.

[51] Ten pat, 35–36 punktai.

[52] Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, 64 punktas.

[53] Byla T‑233/09, Access Info Europe prieš Tarybą, 76 punktas.

[54] Sprendimo Access Info prieš Tarybą, C‑280/11 P, 60 punktas.

[55] Sprendimo Client Earth prieš Komisiją, C‑57/16 P, 111–112 punktai.

[56] Ten pat, 107–108 punktai.

[57] Sprendimo Access Info Europe prieš Tarybą, T-233/09, 69 punktas; Sprendimo De Capitani prieš Parlamentą, T-540/15, 102 punktas.

[58] Byla T‑163/21, De Capitani prieš Tarybą, 79 punktas.

[59] Sprendimo Pech prieš Tarybą, T-252/19, 92 punktas.

[60] Sprendimo De Capitani prieš Parlamentą, T-540/15, 99 punktas; Sprendimo Access Info Europe prieš Tarybą, T-233/09, 74 punktas.

[61] Sprendimo De Capitani prieš Parlamentą, T-540/15, 89 ir paskesni punktai.

[62] Sprendimo Pollinis France prieš Komisiją, sujungtos bylos T-371/20 ir T-554/20, 116–117 punktai.

[63] 2018 m. vasario 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-718/15 PTC Therapeutics International prieš Europos vaistų agentūrą, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=199044&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=3848461, 85 punktas.

[64] Ten pat, 96.

[65] Sprendimo sujungtose bylose C‑39/05 P ir C‑52/05 P Švedija ir Turco prieš Tarybą 69 punktas; Sprendimo byloje T-252/19 Pech prieš Tarybą 79 punktas; 2014 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-350/12 P Taryba prieš in ’t Veld, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=154535&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&=part1&cid=3848773, 96 punktas.