Pagrindiniai faktai

1. ES jau seniai bendradarbiauja su Tunisu, be kita ko, migracijos srityje [1] 1998 m. buvo sudarytas ES ir Tuniso Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimas, kuris yra visa apimantis ES ir Tuniso dvišalių santykių teisinis pagrindas [2].

2. Nuo 2020 m. neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų, keliaujančių iš Tuniso ir per jį į Europą (daugiausia į Maltą ir Italiją), skaičius labai padidėjo. Šiomis aplinkybėmis 2023 m. birželio 11 d. Europos Komisijos pirmininkas, Italijos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai kartu su Tuniso prezidentu paskelbė „visapusiškos partnerystės dokumentų rinkinį“[3] (toliau – bendra deklaracija).

3. 2023 m. liepos 16 d. Komisija ir Tuniso valdžios institucijos pasirašė susitarimo memorandumą dėl ES ir Tuniso visapusiškos (strateginės ir visuotinės) partnerystės dokumentų rinkinio [4], į kurį įtrauktas skirsnis „Migracija ir judumas“. Susitarimo memorandumo preambulėje daroma nuoroda į Bendrą deklaraciją.

4. Remdamasi susitarimo memorandumu, ES įsipareigojo Tunisui skirti papildomą finansavimą mokymui ir techninei paramai sienų valdymo srityje, kad būtų kovojama su kovos su neteisėtu žmonių gabenimu operacijomis ir stiprinama sienų kontrolė. ES jau skyrė Tunisui lėšų migracijos valdymui pagal Kaimynystės, vystomojo ir vidaus bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“ ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą, o nuo 2017–2020 m. – pagal ES skubiosios pagalbos patikos fondo Šiaurės Afrikos liniją [5].

5. Buvo išreikštas susirūpinimas dėl susitarimo memorandumo apskritai ir ypač dėl paramos sienų kontrolės iniciatyvoms, visų pirma atsižvelgiant į labai nerimą keliančius pranešimus apie tai, kaip Tuniso valdžios institucijos elgiasi su migrantais.

6. 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos ombudsmenė paklausė Komisijos [6], kaip ji ketina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms naudodama pagal susitarimo memorandumą numatytas ES lėšas ir kaip ji ketina sumažinti žmogaus teisių pažeidimų riziką. 2024 m. vasario 16 d. Komisija pateikė atsakymą [7].

7. Kadangi ombudsmenė manė, kad Komisijos atsakyme nebuvo atsižvelgta į visus jos iškeltus klausimus, ji pradėjo tyrimą savo iniciatyva.

Tyrimas

8. Ombudsmenas pateikė klausimus Komisijai [8]. Vėliau jos tyrimo grupė patikrino Komisijos bylos medžiagą ir susitiko su Komisijos atstovais, kurie atsakė į ombudsmeno klausimus [9].

Ombudsmenui pateikti argumentai

9. Atsakydama į ombudsmenės klausimą, ar Komisija atliko susitarimo memorandumo poveikio žmogaus teisėms vertinimą prieš jį pasirašant, Komisija teigė, kad nėra reikalavimo prieš pasirašant susitarimo memorandumą atlikti poveikio žmogaus teisėms vertinimą. Taip yra todėl, kad susitarimo memorandumas yra neprivalomas politinis susitarimas, kuriame išdėstytas bendrų tikslų, be kita ko, migracijos srityje, supratimas.

10. Komisija nurodė turinti pakankamai informacijos, kuria galėtų remtis per derybas, po kurių buvo pasirašytas susitarimo memorandumas. Konkrečiai, ES delegacija Tunise ilgą laiką iki susitarimo memorandumo stebėjo žmogaus teisių padėtį šalyje. Ji tai daro atlikdama faktų nustatymą vietoje (toliau – misijos) ir rengdama susitikimus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriais remdamasi reguliariai teikia vertinimus Komisijai. Šiais vertinimais buvo grindžiamos derybos dėl susitarimo memorandumo ir jais vadovaujamasi įgyvendinant visus veiksmus pagal susitarimo memorandumą. ES delegacija reguliariai teikia naujausią informaciją apie padėtį vietoje.

11. Kitas informacijos šaltinis – trišaliai Komisijos, Tuniso valdžios institucijų ir Tuniso pilietinės visuomenės susitikimai. Šie posėdžiai vyksta prieš kiekvieną teminį ES ir Tuniso valdžios institucijų migracijos, socialinių reikalų ir užimtumo pakomitetį pagal asociacijos susitarimą [10] Paskutinis migracijos, socialinių reikalų ir užimtumo pakomitečio posėdis įvyko 2023 m. sausio 25 d. Komisija taip pat reguliariai susitinka su Tuniso pilietinės visuomenės organizacijomis, kad aptartų žmogaus teisių klausimus ir įgalintų jas vykdyti propagavimą ir tęsti savo veiklą.

12. Į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje [11] įtrauktas Tunisui skirtas skyrius, kuriame taip pat pateikiama informacija apie padėtį Tunise, įskaitant migraciją.

13. Kaip ir visų ES šalių partnerių, kurios gauna arba gali gauti ES paramą biudžetui, atveju, Komisija atliko Tunisui skirtą metinę rizikos valdymo užduotį, kuri apėmė žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės, saugumo ir konfliktų vertinimą.

14. Atsakydama į ombudsmenės klausimą, ar Komisija ketina periodiškai atlikti veiksmų, kurių imtasi įgyvendinant susitarimo memorandumą, HRIA, Komisija teigė, kad programos ir projektai, pradėti pasirašius susitarimo memorandumą ir vykdomi pagal sutartis, yra nuolat stebimi, kaip laikomasi įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.

15. Į susitarimus dėl įnašų [12], kuriuos Komisija pasirašė su partneriais, įgyvendinančiais ES finansuojamus projektus, įtrauktos nuostatos dėl žmogaus teisių, kuriose nustatyta, kad projektai turi būti įgyvendinami laikantis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.

16. Komisija stebi šių projektų įgyvendinimą remdamasi savo įgyvendinančiųjų partnerių ataskaitomis. Šie partneriai turi reguliariai teikti aprašomąsias ir finansines ataskaitas, taip pat patikinimo pareiškimą, kad ES lėšos buvo panaudotos pagal susitarimą dėl įnašo. Šios ataskaitos yra viena iš standartinės stebėsenos proceso priemonių.

17. Komisija taip pat pasitelkia išorės ekspertus, kad jie vykdytų specialią į rezultatus orientuotą stebėseną. ĮROS inicijuoja ES delegacijos ir gali apimti, be kita ko, aplinkos ir žmogaus teisių klausimus. 2023 m. ES delegacija Tunise inicijavo keletą ĮROS. 2024 m. Tunise taip pat planuojama parengti ĮROS, apimančią migracijos programas pagal KVTBP.

18. Komisija taip pat nurodė, kad migracijos srityje Tuniso valdžios institucijoms tiesiogiai neskiriamas joks finansavimas. Komisijos įgyvendinimo partneriai yra Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), Tarptautinis migracijos politikos vystymo centras (ICMPD), Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras (UNHCR) ir nevyriausybinės organizacijos. Jie gauna ES lėšų, skirtų migracijos veiksmams Tunise remti.

19. Visi įgyvendinantieji partneriai migracijos srityje Tunise turi įrodytos patirties ir labai specializuotų techninių ekspertinių žinių, be kita ko, stebėsenos ir vertinimo srityje. Jose pateikiama išsami ir dažna kintančių aplinkybių, kuriomis jos veikia Tunise, ir žmogaus teisių padėties analizė.  

20. Visų susitarimų dėl įnašų su įgyvendinančiaisiais partneriais nuostatos dėl žmogaus teisių leidžia Komisijai imtis priemonių reikalavimų nesilaikymo atveju ir prireikus pakoreguoti įgyvendinimą.

21. Finansavimo susitarimų bendrosiose sąlygose numatyta galimybė sustabdyti bendrą susitarimą ir (arba) mokėjimus pagrindinių teisių pažeidimo atveju.

22. Atsakydama į ombudsmenės klausimą, kokiais kriterijais ji grindžia sprendimus sustabdyti finansavimą, Komisija nurodė, kad susitarimų dėl įnašo bendrosiose sąlygose nustatyta, kad tokie sprendimai gali būti priimami išimtinėmis aplinkybėmis.

23. Komisija nurodė, kad ji turi Libijoje įgyvendinamų su migracija susijusių programų trečiosios šalies stebėsenos sistemą. Ji taip pat ketina stiprinti su migracija susijusių programų stebėsenos sistemą Tunise, be kita ko, kiek tai susiję su žalos nedarymo principu ir žmogaus teisių laikymusi.

24. Atsakydama į ombudsmenės klausimą, ar Komisija ketina skelbti daugiau informacijos apie susitarimo memorandumo įgyvendinimą, įskaitant projektus ir projektų partnerius, ir apie tai, kaip stebimas įgyvendinimas, Komisija nurodė, kad viešą informaciją apie bendrą ES ir Tuniso bendradarbiavimo sistemą galima rasti jos tinklalapiuose apie Tunisą [13]. Šie tinklalapiai neseniai buvo atnaujinti. ES delegacijos Tunise interneto svetainėje taip pat yra specialus tinklalapis [14].

25. Komisija supranta skaidrios komunikacijos apie ES bendradarbiavimą su Tunisu svarbą ir stengiasi pagerinti informacijos prieinamumą.

Ombudsmeno vertinimas

26. Ombudsmeno tyrimu buvo siekiama įvertinti, kokių administracinių veiksmų Komisija ėmėsi, kad įvertintų galimą susitarimo memorandumo poveikį žmogaus teisėms ir, nuolat, riziką žmogaus teisėms, susijusią su ES finansuojamais projektais, numatytais pagal susitarimo memorandumą. Ombudsmeno vaidmuo nėra vertinti paties susitarimo memorandumo ar politinio proceso, po kurio Komisija sudarė susitarimo memorandumą, nuopelnus [15].

27. ES lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, prieštaraujantys ES pagrindinių teisių chartijos [16] ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatoms. Reglamente 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir vidaus bendradarbiavimo priemonė (KVTBP), pagal kurią teikiamas finansavimas Tunisui, nustatyta, kad lėšos turėtų būti naudojamos žmogaus teisių ir demokratizacijos klausimams spręsti visais lygmenimis ir kad demokratija ir žmogaus teisės turėtų būti atspindėtos ir integruotos įgyvendinant KVTBP [17].

28. Ombudsmenė anksčiau yra pabrėžusi, kad prieš ES imantis veiksmų ES nepriklausančiose šalyse, ypač tais atvejais, kai kyla pavojus, kad veiksmai darys poveikį asmenų, kuriems tie veiksmai daro tiesioginį poveikį, žmogaus teisėms, svarbu atlikti ankstesnes HRIA.[18] Savo sprendime dėl ankstesnės HRIA nebuvimo pagal ES ir Turkijos pareiškimą [19] ombudsmenė pabrėžė, kad vertinant visas ES politikos kryptis ir veiksmus, darančius poveikį žmonėms, turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į tų politikos krypčių ir veiksmų poveikį žmogaus teisėms. Idealiu atveju šis vertinimas turėtų būti atliekamas prieš pradedant šiuos veiksmus ir priimant politiką, taip pat atliekant išankstinį poveikio žmogaus teisėms vertinimą.

29. Ankstesnės HRIA yra svarbios priemonės nustatant galimas žmogaus teisių problemas, kylančias dėl susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis, ir priimant rizikos mažinimo priemones [20]. Ankstesnės HRIA atlikimas taip pat padeda spręsti visuomenės susirūpinimą keliančius klausimus dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pobūdžio, nes HRIA turėtų būti skelbiamos.

30. Tai, kad susitarimo memorandumu gali būti nenustatyti teisiškai privalomi įsipareigojimai pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę, nereiškia, kad nėra būtina ar patartina atlikti ankstesnę HRIA. Pavyzdžiui, Tuniso atveju susitarimo memorandume numatyti politiniai įsipareigojimai, dėl kurių bus skiriamas didelis finansavimas su migracija susijusiems veiksmams, už kuriuos atsakinga Komisija. Komisija pripažįsta, kad ES finansuojamos programos ir projektai pradėti įgyvendinti pasirašius susitarimo memorandumą.

31. Be to, susitarimo memorandumo migracijos ir judumo ramstis (vienas iš penkių ramsčių) yra aiškiai sukurtas siekiant apriboti neteisėtą migraciją į ES ir atgrasyti nuo jos Tuniso valdžios institucijoms vykdant geresnę migracijos kontrolę. Projektų, kuriais šis tikslas įgyvendinamas praktiškai, įgyvendinimas savaime daro poveikį žmonių žmogaus teisėms.

32. Komisija teigė, kad išankstinės HRIA nereikia, nes prieš pasirašydama susitarimo memorandumą ji žinojo apie žmogaus teisių padėtį Tunise. Tai paaiškėjo iš delegacijos ataskaitų ir dvišalių ryšių su Tuniso valdžios institucijomis pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimą, taip pat iš jos ryšių su Tuniso pilietine visuomene.

33. Kaip pati Komisija nurodė savo geresnio reglamentavimo gairėse [21], reikėtų patikrinti visas jos siūlomas politikos galimybes, kad būtų patikrintas jų poveikis pagrindinėms teisėms. Tai reikštų, kad neprivalomi susitarimai taip pat turėtų būti vertinami iš anksto. Dokumentuose, susijusiuose su standartine veiklos procedūra dėl neprivalomų dokumentų, dėl kurių susitarė Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir ES Taryba ir kuriuos patikrino ombudsmeno tyrimo grupė [22], nenurodyta, kad neprivalomiems susitarimams neturėtų būti taikomas išankstinis žmogaus teisių vertinimas.

34. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad prieš sudarant susitarimo memorandumą su Tunisu buvo labai svarbu iš anksto atlikti HRIA arba lygiavertes pratybas, kad būtų nustatytos priemonės galimiems žmogaus teisių pažeidimams sušvelninti.

35. Nors Komisija ne kartą teigė, kad išankstinės HRIA nereikia, ji užbaigė Tuniso rizikos valdymo pratybas [23] prieš pasirašydama susitarimo memorandumą. Atliekant šį vertinimą buvo atsižvelgta į kriterijus, panašius į tuos, kurie buvo naudojami ankstesnėse standartinėse HRIA [24].

36. Nepaisant to, susitarimo memorandume tik bendrai kalbama apie pagarbą žmogaus teisėms, orumui ir tarptautinei teisei [25] ir nėra jokių nuostatų dėl žmogaus teisių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, stebėsenos mechanizmo sukūrimo arba nuostatų dėl finansavimo sustabdymo ir (arba) nutraukimo žmogaus teisių pažeidimų atveju. Nors ombudsmenė patikina, kad Komisija iš tikrųjų atidžiai ir kruopščiai išnagrinėjo poveikį žmogaus teisėms prieš pasirašydama susitarimo memorandumą, ji tebėra įsitikinusi, kad pageidautina atlikti ankstesnę HRIA, ypač - kaip nurodyta pirmiau - ji paprastai pateikiama visuomenei tikrinti. Akivaizdu, kad susirūpinimą kėlė tai, kad šiuo atveju nebuvo viešai prieinamos informacijos, be kita ko, Komisijos atsakyme į Ombudsmeno strateginę iniciatyvą šiuo klausimu. Šiomis aplinkybėmis taip pat neįmanoma nepaisyti labai nerimą keliančių pranešimų apie žmogaus teisių padėtį Tunise, ypač kalbant apie elgesį su migrantais. Todėl būtinas nuolatinis Komisijos budrumas.

37. Siekdama pašalinti šiuos skaidrumo trūkumus, Komisija savo interneto svetainėje turėtų paskelbti Tunisui taikomos rizikos valdymo procedūros santrauką. Ombudsmenas pateiks pasiūlymą dėl patobulinimų, kad šis klausimas būtų išspręstas toliau.

38. Remdamasis patikrintais dokumentais [26] ombudsmenas supranta, kad KVTBP programų įgyvendinimas yra poveikio švelninimo priemonė [27]. Be to, patikrintų ataskaitų imtis rodo, kad projektų įgyvendinimo ataskaitos yra patikimos. Tačiau susitarimų dėl įnašo su Komisijos įgyvendinančiaisiais partneriais bendrosiose sąlygose išvardyti tik du atvejai, kai sutartis gali būti sustabdyta dėl žmogaus teisių pažeidimų [28] Ombudsmenas sutinka su Komisija, kad prieš nusprendžiant sustabdyti sutartį reikėtų įvertinti visus veiksnius. Tačiau, siekdama administracinio aiškumo, Komisija turėtų patvirtinti išsamius kriterijus, kuriais būtų nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių sutartys gali būti sustabdytos. Ji pateiks pasiūlymą dėl patobulinimo, kad šis klausimas būtų sprendžiamas toliau.

39. Remiantis metine rizikos valdymo veikla, atrodo, kad pagal susitarimo memorandumą vykdomų projektų poveikis žmogaus teisėms turėtų būti periodiškai vertinamas, kai tik jie bus pradėti įgyvendinti [29]. Tai galėtų padėti nustatyti ilgalaikį kiekvieno projekto poveikį žmogaus teisėms.

40. Ombudsmeno tyrimo grupės atliktas patikrinimas parodė, kad ES delegacija Tunise reguliariai teikia Komisijai išsamias susitarimo memorandumo įgyvendinimo ataskaitas per savo patikrinimo misijas, kurios apima žmogaus teisių padėtį Tunise. Komisija pati vykdo tam tikrą stebėseną vykdydama savo misijas Tunise. Išorės organizacijos, įgyvendinančios sutartis, kurioms taikoma KVTBP, taip pat stebi poveikį žmogaus teisėms, kai kuriais atvejais kartu su ES valstybės narės nacionaline institucija. Be to, ES delegacija Tunise vykdo į rezultatus orientuotą stebėseną, grindžiamą išorės vertinimais.

41. Nors visos šios stebėsenos priemonės yra vertingos, jos neatitinka oficialios atskiros periodinės HRIA. Didelę stebėsenos dalį vykdo išorės subjektai, o rezultatai pateikiami įvairiomis formomis ir įvairiuose dokumentuose, kurie nėra vieši [30]. Todėl viešosioms ar atskaitomybės įstaigoms, pvz., ombudsmenui, sunku susidaryti išsamų vaizdą. Komisija turėtų parengti ir periodiškai atnaujinti dokumentą, kuriame būtų apžvelgiama, kaip buvo stebimas kiekvieno su migracija susijusio projekto ir (arba) programos pagal susitarimo memorandumą poveikis žmogaus teisėms. Šis dokumentas taip pat turėtų būti skelbiamas viešai. Ombudsmenas pateiks pasiūlymą dėl patobulinimų, kad šis klausimas būtų išspręstas toliau.

42. Galiausiai, žmogaus teisių laikymosi stebėsena negali būti visiškai veiksminga neįtraukiant asmenų, nukentėjusių nuo tokių pažeidimų. Komisija turėtų reikalauti, kad jos įgyvendinantieji partneriai, kurie galiausiai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant Tuniso sienų valdymo pajėgumus, įdiegtų skundų nagrinėjimo mechanizmus, pagal kuriuos asmenys galėtų pranešti apie įtariamus jų žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su ES finansuojamais projektais ir (arba) programomis. Tai galėtų padėti stebėti projektų poveikį žmogaus teisėms ir sudaryti sąlygas Komisijai imtis tolesnių veiksmų dėl pažeidimų. Ombudsmenas toliau pateiks pasiūlymą dėl patobulinimų šiuo tikslu.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą:

Prieš pasirašydama susitarimo memorandumą su Tunisu, Europos Komisija nepriėmė atskiro poveikio žmogaus teisėms vertinimo ir neatliko atskirų periodinių pagal susitarimo memorandumą įgyvendintų veiksmų poveikio vertinimų. Tačiau rizikos valdymo procedūra, kurią Komisija atliko prieš pasirašydama susitarimo memorandumą, iš dalies padeda ištaisyti šią padėtį. Taikant įvairias Komisijos aprašytas stebėsenos priemones turėtų būti periodiškai atliekamas veiksmų pagal susitarimo memorandumą poveikio žmogaus teisėms vertinimas.

Todėl ombudsmenė mano, kad tolesni tyrimai nėra pagrįsti, tačiau ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl toliau pateiktų pasiūlymų.

Komisija bus informuota apie šį sprendimą.

Patobulinimo pasiūlymai

1. Prieš pasirašydama susitarimo memorandumą, Komisija savo interneto svetainėje turėtų paskelbti Tuniso atžvilgiu vykdytos rizikos valdymo veiklos santrauką.

2. Komisija turėtų viename dokumente surinkti informaciją apie partnerių, įgyvendinančių migracijos valdymo projektus pagal KVTBP „Globali Europa“ Tunise, pradėtus įgyvendinti po susitarimo memorandumo, vykdomos žmogaus teisių stebėsenos rezultatus. Šis dokumentas turėtų būti reguliariai atnaujinamas ir skelbiamas viešai.

3. Komisija turėtų nustatyti kriterijus, kuriais būtų grindžiamas sutarčių sustabdymas dėl žmogaus teisių pažeidimų įgyvendinant ES finansuojamus projektus Tunise. Šie kriterijai turėtų būti skelbiami viešai.

4.  Komisija turėtų skatinti įgyvendinančiuosius partnerius sukurti skundų teikimo mechanizmus, kad asmenys galėtų pranešti apie įtariamus žmogaus teisių pažeidimus įgyvendinant ES finansuojamus projektus ir (arba) programas Tunise.

 

Emily O'Reilly
Europos ombudsmenė

2024 m. spalio 21 d., Strasbūras

 

[1] https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/european-neighbourhood-policy/countries-region/tunisia_en

[2] https://eur-lex.europa.eu/EN/legal-content/summary/euro-mediterranean-association-agreement-tarp-the-eu-and-tunisia.html

[3] https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/news/european-union-and-tunisia-agreed-work-together-comprehensive-partnership-package-2023-06-11_en,

https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/news/press-statement-president-von-der-leyen-italian-prime-minister-meloni-dutch-prime-minister-rutte-and-2023-06-11_en

[4] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_23_3887

Susitarimo memorandumą pasirašė už kaimynystę ir plėtrą atsakingas Komisijos narys ir Tuniso užsienio reikalų, imigracijos ir užsienyje gyvenančių tunisiečių reikalų ministras.

[5] https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/european-neighbourhood-policy/countries-region/tunisia_en

https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/funding-and-technical-assistance/neighbourhood-development-and-international-cooperation-instrument-global-europe-ndici-global-europe_en

[6] https://www.ombudsman.europa.eu/en/doc/correspondence/en/183009

[7] Atsakymą galima rasti adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/doc/correspondence/en/183009

[8] Paskelbta adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/opening-summary/en/184858

[9] Komisija nurodė, kad posėdžio ataskaita ir priedas su patikrintų dokumentų sąrašu yra konfidencialūs.

[10] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/MEMO_17_1263

[11] Naujausia viešai prieinama versija apima 2022 m.: https://www.eeas.europa.eu/sites/default/files/documents/2023/2022%20EU%20Annual%20Human%20Rights%20and%20Democracy%20Country%20Reports_0.pdf

[12] https://international-partnerships.ec.europa.eu/funding-and-technical-assistance/guidelines/working-partner-organisations_en

[13] https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/european-neighbourhood-policy/countries-region/tunisia_en

[14] https://www.eeas.europa.eu/delegations/tunisia_en

[15] Visų pirma bendroje deklaracijoje išdėstytas sprendimas sudaryti susitarimo memorandumą ir sprendimo dėl susitarimo memorandumo priėmimo proceso pobūdis, įskaitant kitų institucijų vaidmenį.

[16] ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnis: https://fra.europa.eu/en/eu-charter/article/51-field-application

[17] Pavyzdžiui, preambulės 28, 40 ir 42 konstatuojamosios dalys. Kalbant apie migraciją, priverstinį perkėlimą ir judumą, KVTBP „Globali Europa“ reglamento II priedo 3 punkto i papunktyje nustatytas tikslas: „užtikrinti visų migrantų, pabėgėlių, priverstinai perkeltų asmenų ir šalies viduje perkeltų asmenų, įskaitant dėl klimato kaitos perkeltus asmenis, apsaugą, pagarbą jų žmogaus teisėms ir jų įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms “.

[18] Byla 1409/2014/MHZ https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/64308; byla 1026/2020/MAS https://www.ombudsman.europa.eu/en/case/en/57236; byla 1904/2021/MHZ https://www.ombudsman.europa.eu/en/case/en/60368

[19] https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/75160.

[20] Savo rekomendacijoje byloje 1409/2014/MHZ (žr. 18 išnašą) ombudsmenė teigė, kad tinkamai atliktas poveikio žmogaus teisėms vertinimas yra analitinė priemonė, kuria užtikrinama, kad formuojant politiką būtų atsižvelgta į visus būtinus veiksnius ir aplinkybes. Poveikio žmogaus teisėms vertinimo priemonėje nustatyti rizikos šaltiniai ir poveikis paveiktų suinteresuotųjų subjektų žmogaus teisėms kiekvienu atitinkamo susitarimo įgyvendinimo etapu. Jo vaidmuo visų pirma yra prevencinis, nes, nustačius neigiamą poveikį, reikia pakeisti nuostatas, dėl kurių deramasi, arba priimti sprendimą dėl poveikio mažinimo priemonių prieš sudarant susitarimą.

[21] Geresnio reglamentavimo gairės: https://commission.europa.eu/document/download/de79fb8e-4cc1-45a0-ac34-72f73a5147ca_en?filename=BRT-2023-Chapter%203-Identifying%20impacts%20in%20evaluations%20fitness%20checks%20ir%20impact%20assessments.pdf (puslapis 244-250)

[22] Komisija nurodė, kad šie dokumentai yra konfidencialūs.

[23] Komisija nurodė, kad šie dokumentai yra konfidencialūs.

[24] Europos ombudsmeno sprendimo byloje 1409/2014/MHZ 25 punktas: https://www.ombudsman.europa.eu/nl/decision/en/64308

Dėl HRIA metodikos žr.: „Europos Komisijos gairės dėl poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus“ (angl. The European Commission’s Guidelines on the analysis of human rights impact in impact assessments for trade-related policy initiatives), https://circabc.europa.eu/ui/group/7fc51410-46a1-4871-8979-20cce8df0896/library/991d8e1d-dbaa-49d6-8582-bb3aab2cab48/details; Europos Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“ adresu https://commission.europa.eu/system/files/2017-09/opperational-guidance-fundamental-rights-in-impact-assessments_en.pdf

Žmogaus teisių išsamaus patikrinimo politika, susijusi su Jungtinių Tautų parama ne Jungtinių Tautų saugumo pajėgoms. Gairės: https://unsdg.un.org/sites/default/files/Inter-Agency-HRDDP-Guidance-Note-2015.pdf

[25] „Šis požiūris grindžiamas pagarba žmogaus teisėms ir apima kovą su nusikalstamais neteisėtai migrantus gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis tinklais (...). Abi Šalys susitaria (...) pagal tarptautinę teisę.“

[26] Ombudsmeno tyrimo grupė šio tyrimo metu patikrino daug Komisijos dokumentų. Komisija nurodė, kad visi šie dokumentai yra konfidencialūs. Patikrinimas apėmė KVTBP projektus, kurie buvo vykdomi pasirašant susitarimo memorandumą. Patikrinimo metu nebuvo ataskaitų apie sutarčių, sudarytų po susitarimo memorandumo pasirašymo, įgyvendinimą.

[27] Pavyzdžiui, Tuniso pakrančių apsaugos tarnybos mokymo projektas, apimantis žmogaus teisių aspektą.

[28] Susitarimų dėl įnašo bendrųjų sąlygų 11 straipsnis: Perkančioji organizacija taip pat gali pranešti Organizacijai apie Susitarimo įgyvendinimo sustabdymą, jei to reikia dėl išimtinių aplinkybių, visų pirma: a) kai priimamas atitinkamas ES sprendimas, kuriuo nustatomas žmogaus teisių pažeidimas; arba b) tokiais atvejais kaip krizė, dėl kurios reikia keisti ES politiką.“(pabraukta papildomai)

[29] Savo sprendime dėl bendro tyrimo, susijusio su skundais 506-509-674-784-927-1381/2016/MHZ, ombudsmenė pabrėžė, kad poveikio pagrindinėms teisėms vertinimai taip pat atlieka svarbų vaidmenį po to, kai atitinkami veiksmai jau pradėti (https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/75160).
Ombudsmenė padarė panašias išvadas sprendime dėl savo iniciatyva atliekamo tyrimo OI/3/2022/MHZ (https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/170792 (51 punktas).

[30] Su Tunisu susijusioje Komisijos svetainėje pateikiama tik informacijos apie ES paramą migracijos valdymui Tunise suvestinė, kurioje nenurodoma ES parama, suteikta po susitarimo memorandumo sudarymo. https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/document/download/5fd60eeb-7748-4f29-bda6-de875be53317_en0

Neatrodo, kad Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato dokumentų saugykloje būtų naujausių dokumentų apie projektus Tunise pagal KVTBP „Globali Europa“. https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/about-us/documents-repository_en
Savo skyriuje apie Tunisą ES metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje (žr. 11 išnašą) neminimi Komisijos partneriai, įgyvendinantys ES finansuojamas programas ir (arba) projektus.