Skundo aplinkybės

1. 2022 m. gegužės mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto [1], kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės. Be kita ko, į siūlomas taisykles įtrauktas įpareigojimas paslaugų teikėjams (pvz., interneto pašto ir pranešimų paslaugų teikėjams) aktyviai aptikti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą savo paslaugose, apie ją pranešti ir ją pašalinti.

2. Rengdama šį pasiūlymą Komisija konsultavosi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant „Thorn“ – organizaciją, kuri save apibūdina kaip nevyriausybinę organizaciją ir kuri sukūrė ir parduoda seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos nustatymo priemones (CSAM).

3. Komisijos pasiūlymas (taip pat vadinamas pasiūlymu dėl CSAM) sulaukė tam tikros kritikos, be kita ko, iš ekspertų organų, pavyzdžiui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP), ir suabejojo siūlomų taisyklių veiksmingumu, būtinumu ir proporcingumu. Pavyzdžiui, buvo išreikštas susirūpinimas dėl galimo visuotinio ir nediferencijuoto elektroninių ryšių turinio skenavimo ir su tuo susijusių pasekmių pagrindinėms teisėms [2].

4. 2022 m. birželio mėn. skundo pateikėjas, žurnalistas, pateikė Komisijai prašymą [3] leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, prašydamas atskleisti visus nuo 2021 m. sausio 1 d. su [Thorn] palaikomus ryšius ir susijusius dokumentus.

5. Komisija nustatė, kad skundo pateikėjo prašymas apima 20 dokumentų. Ji suteikė galimybę susipažinti su visais penkiais dokumentais ir atsisakė atskleisti likusius dokumentus (jų dalis). Atsisakydama suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, Komisija rėmėsi būtinybe apsaugoti asmens duomenis, komercinius interesus ir savo sprendimų priėmimą [4].

6. Skundo pateikėjas paprašė Komisijos peržiūrėti savo sprendimą (jis pateikė kartotinę paraišką) dėl devynių [5] dokumentų, su kuriais Komisija atsisakė leisti susipažinti (visiškai arba iš dalies).

7. 2023 m. spalio mėn. Komisija suteikė skundo pateikėjui platesnę galimybę susipažinti su septyniais dokumentais (toliau – 12–18 dokumentai). Ji ir toliau atsisakė atskleisti visus du dokumentus (toliau – 19 ir 20 dokumentai). Šiame etape Komisija nurodė, kad reikia apsaugoti asmens duomenis ir atitinkamos organizacijos komercinius interesus. Dėl vieno dokumento (toliau – 19 dokumentas) Komisija taip pat nurodė, kad reikia apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su visuomenės saugumu [6].

8. Nepatenkintas suteikta galimybe susipažinti su dokumentais, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną ir užginčijo Komisijos taikytą išimtį dėl komercinių interesų apsaugos, susijusią su keturiais dokumentais (13, 14, 17 ir 20 dokumentai). Trys iš šių dokumentų parengti bendrovės „Thorn“ ir juose aprašoma jos sukurta technologija; ketvirtajame dokumente pateikiamas Komisijos ir organizacijos susitikimo protokolas.

9. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl Komisijos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su keturiais skunde nagrinėjamais dokumentais (jų dalimis).

10. Tyrimo metu ombudsmeno tyrimo grupė patikrino keturis aptariamus dokumentus ir Komisijos susirašinėjimą su bendrove „Thorn“, su kuria buvo konsultuotasi [7] dėl skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais.

Ombudsmeno rekomendacija

11. Ombudsmenas pažymėjo, kad komercinė informacija gali būti neatskleista pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais (Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001), jei ją galima pagrįstai laikyti neskelbtina ir jei rizika, dėl kurios baiminamasi, yra pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė [8].

12. Ombudsmenas nebuvo įsitikinęs, kad daugumos nuslėptos informacijos neatskleidimas yra pagrįstas. Konkrečiai ji manė, kad didelė šios informacijos dalis yra gana bendro pobūdžio ir (arba) jau paskelbta atitinkamos organizacijos.

13. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija neatsižvelgė į visus elementus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad esama viršesnio viešojo intereso. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenė pažymėjo, kad atskleidus informaciją i) visuomenė galėtų veiksmingiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, kuris, labai tikėtina, turės tiesioginį poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, nes bus apribota jų teisė į privatumą, ir ii) visuomenė galėtų patikrinti, kas ir apie ką informavo atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

14. Galiausiai ombudsmenė išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Komisija vėlavo išnagrinėti skundo pateikėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais.

15. Ombudsmenas padarė išvadą, kad Komisijos (dalinis) atsisakymas leisti visuomenei susipažinti su keturiais nagrinėjamais dokumentais yra netinkamas administravimas. Todėl ji pateikė Komisijai šią rekomendaciją [9]:

Europos Komisija turėtų iš naujo apsvarstyti savo sprendimą atsisakyti leisti visuomenei susipažinti su keturiais skunde nagrinėjamais dokumentais (jų dalimis), kad visuomenei būtų suteikta gerokai didesnė, o gal net visiška galimybė susipažinti su šiais dokumentais.

16. Atsakydama Komisija teigė, kad galimybė susipažinti su dokumentais negali būti suteikta.

17. Konkrečiai kalbant, ji nurodė, kad „išsamus [Thorn] produktų aprašymas kartu su informacija apie [jos] verslo strategiją ir konsultacijas, susijusias su dar nepriimtais teisės aktais, sukėlė pavojų Thorn komerciniams interesams“. Todėl Komisija „išlieka įsitikinusi, kad atskleidus šią informaciją gali būti pakenkta [Thorn] konkurencinei padėčiai“.

18. Dėl galimo viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją Komisija nurodė, kad dokumentuose pateikta informacija yra „nuosavybiniai verslo duomenys“, kuriais „Thorn“ „nepasidalijo (...), kad galėtų daryti įtaką pasiūlymo dėl SPPVM rengimui, bet kad galėtų pateikti savo ekspertines žinias šiuo klausimu tik Komisijai apsvarstyti“. Todėl „nebuvo akivaizdu, kaip tolesnis atskleidimas išspręstų visus tariamus galimybės dalyvauti viešuose debatuose klausimus arba gerokai pagerintų šių debatų kokybę ar rezultatus“.

19. Skundo pateikėjas nepateikė pastabų dėl Komisijos atsakymo.

Ombudsmeno vertinimas po rekomendacijos pateikimo

20. Ombudsmenas vis dar nėra įsitikinęs, kad nagrinėjama informacija gali būti saugoma pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Kaip nurodyta Komisijai skirtoje rekomendacijoje, ombudsmeno tyrimo grupės atlikta peržiūra parodė, kad dokumentai yra gana bendro pobūdžio ir kad atitinkama organizacija jau atskleidė dideles jų dalis. Komisija apie tai žinojo. Todėl Komisijai buvo nepagrįsta nepateikti šios informacijos dėl būtinybės apsaugoti organizacijos komercinius interesus.

21. Be to, nagrinėjamus dokumentus per tą laiką nacionalinės valdžios institucijos teisėtai atskleidė skundo pateikėjui pagal atitinkamas savo taisykles dėl informacijos laisvės. Atsižvelgiant į tai, labai sunku suprasti, kaip po kelių mėnesių Komisija gali laikytis nuomonės, kad informacijos atskleidimas naudojantis jos paslaugomis pakenktų Thorn komerciniams interesams.

22. Net jei būtų galima pagrįstai manyti, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta bendrovės „Thorn“ komerciniams interesams, ombudsmenas yra susirūpinęs dėl Komisijos pareiškimo vertinant viršesnį viešąjį interesą, kad bendrovė „Thorn“, teikdama savo ekspertines žinias, nesiekė daryti įtakos sprendimų dėl pasiūlymo dėl SPPVM priėmimui. Šis teiginys atrodo toli nuo realybės. Kaip nurodė pati Komisija, remdamasi komercinių interesų išimtimi, ginčijami dokumentai „yra susiję su verslo strategija dėl „Thorn“ produktų diegimo, taip pat su „Thorn“ nuomone dėl teisės aktų ir reglamentavimo “. Be to, pavyzdžiui, iš Komisijos poveikio vertinimo [10] matyti, kad „Thorn“ pateikta informacija labai padėjo Komisijai priimti sprendimus. Taigi visuomenės interesas atskleisti informaciją yra akivaizdus [11].

23. Tokiomis aplinkybėmis ombudsmenė gali tik patvirtinti savo išvadą dėl netinkamo administravimo.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą padarydamas tokią išvadą:

Atsisakymas suteikti visuomenei daugiau ar net daugiau galimybių susipažinti su ginčijamais dokumentais buvo netinkamas Europos Komisijos administravimas.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Emily O'Reilly

Europos ombudsmenas

2024 m. liepos 12 d., Strasbūras

[1] Paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=COM%3A2022%3A209%3AFIN.

[2] Žr., pavyzdžiui, EDAPP informacinį pranešimą dėl pasiūlymo dėl SPPVM: „Grąžinimo nebuvimo taškas“ (angl. The Point of No Return), paskelbta adresu https://edps.europa.eu/data-protection/our-work/publications/factsheets/2023-10-23-briefing-note-csam-point-no-return_en.

[3] Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1049/oj.

[4] Pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą, 2 dalies pirmą įtrauką ir 3 dalį.

[5] Komisijos apibūdinami kaip „dokumentai nuo 12 iki 20“.

[6] Pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

[7] Pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį.

[8] Žr., pavyzdžiui, 2005 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo VKI prieš Komisiją , T-2/03, 69 punktą:

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A62003TJ0002&qid=1666343897772.

[9] Visą ombudsmeno rekomendacijos tekstą galima rasti adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/recommendation/en/179395.

[10] Paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=SWD:2022:209:FIN&from=EN.

[11] Taip pat žr. Ombudsmeno rekomendacijos byloje 2421/2023/MIG dėl to, kaip Europos Komisija nagrinėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su jos pasiūlymu dėl reglamento, kuriuo siekiama užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus internete ir su ja kovoti, 46 punktą: https://www.ombudsman.europa.eu/en/recommendation/en/185538.