Strasbūras, 2004 m. birželio 9 d.

Gerbiamas pone V.,

2003 m. balandžio 22 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl to, kaip Europos Komisija nagrinėjo skundą, kurį jai pateikėte 2001 m. vasario 14 d.

2003 m. birželio 30 d. perdaviau skundą Europos Komisijos pirmininkui. 2003 m. lapkričio 7 d. institucija išsiuntė savo nuomonę, kurią persiunčiau Jums kartu su kvietimu pateikti pastabas. 2004 m. sausio 5 d. gavau Jūsų pastabas.

Siekiant išvengti nesusipratimų, svarbu priminti, kad EB sutartimi Europos ombudsmenui suteikiami įgaliojimai tirti galimus netinkamo administravimo atvejus tik Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Europos ombudsmeno statute konkrečiai nustatyta, kad jokia kita institucija ar asmuo negali pateikti skundo ombudsmenui.

Todėl ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais buvo siekiama ištirti, ar Europos Komisijos veikloje būta netinkamo administravimo atvejų.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Atsiprašau už tai, kiek laiko prireikė Jūsų skundui išnagrinėti.

Konkurentė

Skundo pateikėjo teigimu, svarbūs faktai yra šie:

2001 m. vasario 14 d. skundo pateikėjas pateikė skundą Europos Komisijai, kuriame teigė, kad teisės verstis advokato profesija sistema Italijoje (1) prieštarauja Europos Sąjungos sutartyje numatytoms konkurencijos taisyklėms. 2001 m. kovo 20 d. skundo pateikėjas gavo Komisijos tarnybų raštą, kuriuo jam buvo pranešta, kad jo skundas perduotas Konkurencijos generaliniam direktoratui (COMP GD).

Skundo pateikėjo teigimu, vienintelis pranešimas, kurį jis per tą laiką gavo iš Komisijos, buvo 2001 m. gegužės 10 d. jam išsiųstas atsakymas.

Todėl 2003 m. vasario 7 d. skundo pateikėjas parašė Komisijai dar vieną laišką ir paprašė, kad jam būtų pranešta apie jo atvejo padėtį. 2003 m. kovo 31 d. Komisija atsakė skundo pateikėjui. Savo atsakyme institucija nurodė 2001 m. gegužės 10 d. laišką ir nurodė, kad skundo pateikėjo iškeltas klausimas yra susijęs su nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai priklausančiais klausimais ir kad Komisija negali įsikišti.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Komisija išsamiai neišnagrinėjo jo skundo, ir teigė, kad institucija turėtų persvarstyti jo skundą.

PRAŠYMAS

Europos Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija apibendrino šiuos punktus:

2001 m. vasario 14 d. skundo pateikėjas Komisijai pateikė skundą dėl sunkumų, su kuriais susiduria asmenys, norintys išlaikyti egzaminą, kad galėtų verstis advokato profesija Italijoje. Skundo pateikėjo teigimu, šie sunkumai atsirado dėl to, kad licencijuoti teisininkai yra suinteresuoti apriboti naujų kolegų galimybes užsiimti šia profesija ir tai daro nustatydami labai griežtus testus. Be to, skundo pateikėjo teigimu, galimybės išlaikyti egzaminą labai skiriasi, priklausomai nuo vietos, kurioje vyksta egzaminas.

2001 m. gegužės 10 d. laišku Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo 2001 m. vasario 14 d. laiške iškeltam klausimui konkurencijos taisyklės iš esmės netaikomos.

Kalbant apie Italijos situaciją, galimybė verstis advokato profesija reglamentuojama teisės aktais ir iš esmės nėra susijusi su konkurencijos taisyklėmis. Gavusi kitą 2003 m. vasario 7 d. skundo pateikėjo laišką, kuriame jis prašė būti informuotas apie jo bylos padėtį, 2003 m. kovo 31 d. Komisija atsakė ir patvirtino tai, ką buvo nurodžiusi ankstesniame 2001 m. gegužės 10 d. laiške, t. y. kad institucija negalėjo įsikišti. Komisija visada atsakydavo į skundo pateikėjo raštus. Tačiau ji nemanė, kad būtina išsiųsti oficialų jo laiško atmetimą.

Kalbant apie bylos esmę, skundo pateikėjo iškeltas klausimas Komisijai buvo gerai žinomas. Konkrečiau, dėl jo buvo pateiktos dvi peticijos, kurias nagrinėjo ir jau baigė nagrinėti Europos Parlamento Peticijų komitetas (2), ir oficialus skundas, užregistruotas numeriu COMP 37713, kuris buvo baigtas nagrinėti 2002 m. lapkričio mėn. Be to, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nagrinėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl susijusio dalyko.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėjas pabrėžė, kad tik dėl ombudsmeno įsikišimo jis sužinojo apie tai, kad 2001 m. gegužės 10 d. laišku Komisija ketino jį informuoti, kad nutraukia jo bylą. Tačiau jis dar kartą patvirtino savo požiūrį, kad laiško tonas buvo bent jau klaidinantis. Be to, tik savo nuomonėje ombudsmenui Komisija paaiškino savo elgesį. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija turėjo galimybę jam tiesiogiai pateikti visą svarbią informaciją, tačiau to nepadarė.

Dėl bylos esmės skundo pateikėjas neatsiėmė savo skundo ir teigė, kad ombudsmenas turėtų nurodyti Komisijai persvarstyti jo bylą.

SPRENDIMĄ

1 Įžanginės pastabos

1.1 2001 m. vasario 14 d. Komisijai pateiktame skunde skundo pateikėjas teigė, kad teisės aktai dėl teisės verstis advokato profesija Italijoje prieštarauja Bendrijos teisės konkurencijos taisyklėms. Skundo pateikėjas taip pat nurodė tariamą 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos([3]), 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija([4]), ir EB sutarties 3, 10, 12 straipsnių, 44 straipsnio c punkto ir 49 straipsnio pažeidimą.

1.2 Iš ombudsmenui pateiktų dokumentų matyti, kad Komisija šį skundą suprato kaip susijusį tik su Bendrijos teisės konkurencijos taisyklėmis. Be to, atrodo, kad skundo pateikėjas neprieštaravo tokiam jo skundo aiškinimui.

Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad nėra nei būtina, nei tikslinga išplėsti jo tyrimus, kad būtų išnagrinėta, ar Komisija, nagrinėdama šį skundą, taip pat turėjo atsižvelgti į kitas Bendrijos teisės nuostatas, kurias skundo pateikėjas paminėjo savo skunde. Tačiau tai netrukdo skundo pateikėjui, jei jis to pageidauja, prašyti Komisijos išnagrinėti kitus jo 2001 m. vasario 14 d. skunde iškeltus klausimus.

1.3 Savo pastabose skundo pateikėjas teigė, kad ombudsmenas turėtų nurodyti Komisijai persvarstyti jo atvejį.

1.4 Siekiant išvengti galimų nesusipratimų, reikėtų pažymėti, kad ombudsmenas neturi įgaliojimų duoti nurodymų institucijoms.

2 Europos Komisijos vykdomas skundo pateikėjo skundo nagrinėjimas

2.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija išsamiai neišnagrinėjo skundo, kurį jis pateikė 2001 m. vasario 14 d.

2.2 Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad į visus skundo pateikėjo atsiųstus raštus buvo greitai atsakyta ir kad ji nemanė, jog būtina nusiųsti skundo pateikėjui oficialų jo skundo atmetimą.

2.3 Pagal gero administravimo principus reikalaujama, kad institucija veiktų nuosekliai. Vienas iš pagrindinių Komisijos, kaip Sutarties sergėtojos pagal EB sutarties 211 straipsnį, uždavinių yra užtikrinti, kad Bendrijos teisė būtų teisingai taikoma visose valstybėse narėse. Vykdydama savo pareigą, Komisija tiria galimus Bendrijos teisės pažeidimus, apie kuriuos ji sužinojo daugiausia gavusi piliečių skundus.

Kalbant apie procedūrines taisykles, kurių Komisija turi laikytis nagrinėdama oficialius piliečių skundus, atitinkamus kriterijus institucija nustatė 1997 m. rugpjūčio 22 d. ombudsmenui pateiktame atsakyme, susijusiame su ombudsmeno savo iniciatyva atliktu tyrimu Nr. 303/97/PD (5) dėl skundų dėl valstybių narių padarytų Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimo administracinių procedūrų, taip pat prie standartinės skundo formos pridėtame aiškinamajame rašte (6).

Atsakydama į ombudsmenės savo iniciatyva atliktą tyrimą, Komisija nurodė, kad:

„[…] asmenų skundams […] taikomos procedūrinės apsaugos priemonės, kurias Komisija nuolat tobulino ir tobulino […].

[..]Visi Komisijai pateikti skundai registruojami ir šiai taisyklei netaikomos jokios išimtys. Gavusi skundą, Komisija patvirtina jo gavimą raštu skundo pateikėjui, pridėdama priedą, kuriame išsamiai paaiškinama pažeidimo nagrinėjimo procedūra.“

Prie Komisijos skundo formos pridėtame aiškinamajame rašte išsamiai paaiškinamos procedūrinės garantijos, kylančios užregistravus raštą kaip skundą:

„a) Komisijos generaliniame sekretoriate užregistruotam priimtinam skundui suteikiamas oficialus registracijos numeris. Pareiškėjui […] nedelsiant išsiunčiamas patvirtinimas su nuorodos numeriu, kuris turėtų būti nurodytas bet kokiame susirašinėjime.

b) Jei Komisijos tarnybos kreipsis į valstybių narių, dėl kurių pateiktas skundas, valdžios institucijas, jos laikysis skundo pateikėjo pasirinkimo, pateikto šios formos 15 skirsnyje [konfidencialumas].

(c)Komisija stengsis priimti sprendimą dėl medžiagos […] per dvylika mėnesių nuo skundo […] užregistravimo.

(d)Skundo pateikėjui atitinkamas departamentas iš anksto praneš, ar jis ketina siūlyti Komisijai nutraukti bylą. […]“

2.4 Be to, ombudsmenas pažymi, kad 2001 m. kovo 20 d. atsakyme Komisija skundo pateikėjo laišką pavadino "skundu". Tačiau šiuo atveju Komisija neužregistravo skundo pateikėjo 2001 m. vasario 14 d. laiško kaip skundo, nors skundo pateikėjas savo laiške aiškiai nurodė, kad nori pateikti skundą.

2.5 Neregistruodama skundo pateikėjo rašto kaip skundo, Komisija nesilaikė procedūrinių garantijų, kurias pati institucija nustatė siekdama užtikrinti tinkamą procedūrą. Šis Komisijos tarnybų neveikimas buvo netinkamo administravimo atvejis.

Todėl ombudsmenas toliau pateikia kritinę pastabą.

3 Skundo pateikėjo tvirtinimas

3.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų persvarstyti jo skundą.

3.2 Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad galimybė verstis advokato praktika Italijoje reglamentuojama teisės aktais ir apskritai jai netaikomos konkurencijos taisyklės.

3.3 Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, Sutarties 81 ir 82 straipsniai (buvę 85 ir 86 straipsniai) yra susiję tik su įmonių elgesiu, o ne su valstybių narių elgesiu. Tačiau Sutarties 81 ir 82 straipsniai kartu su 10 straipsniu (buvęs 5 straipsnis) reikalauja, kad valstybės narės nenustatytų ar nepaliktų galioti net teisėkūros pobūdžio priemonių, dėl kurių įmonėms taikomos konkurencijos taisyklės gali tapti neveiksmingos. Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, taip būtų tuo atveju, jei valstybė narė reikalautų ar remtų susitarimų, sprendimų ar suderintų veiksmų, prieštaraujančių 81 straipsniui, priėmimą arba sustiprintų jų poveikį, arba panaikintų savo teisės aktų oficialų pobūdį, perduodama privatiems ūkio subjektams atsakomybę priimti sprendimus, turinčius įtakos ekonomikos sričiai(7).

3.4 Ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas Komisijai iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad šios sąlygos yra įvykdytos. Todėl Komisijos pozicija atrodo pagrįsta. Tačiau skundo pateikėjas turi galimybę pateikti naują skundą Komisijai, jei jis to pageidauja.

4 Išvada

Remiantis ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais, būtina pateikti šią kritinę pastabą:

Neregistruodama skundo pateikėjo rašto kaip skundo, Komisija nesilaikė procedūrinių garantijų, kurias pati institucija nustatė siekdama užtikrinti tinkamą procedūrą. Šis Komisijos tarnybų neveikimas buvo netinkamo administravimo atvejis.

Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktas išvadas (žr. 3 punktą), ombudsmenas mano, kad nėra tikslinga siekti draugiško šio klausimo sprendimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) Nuostatos, susijusios su advokato profesinės veiklos pradėjimu ir vykdymu Italijoje, įtvirtintos 1933 m. lapkričio 27 d. Karališkajame dekrete-įstatyme Nr. 1578 dėl avvocato ir procuratore profesijų organizavimo, pertvarkytame į 1934 m. sausio 22 d. Įstatymą Nr. 36, su pakeitimais. Pagal atitinkamas nuostatas norintis verstis advokato profesija Italijoje asmuo, sėkmingai baigęs teisės akademines studijas, turi būti atlikęs dvejų metų stažuotę ir išlaikyti egzaminą.

(2) Peticija Nr. 606/99, kurią pateikė Giustina Angelillo, ir peticija Nr. 797/99, kurią pateikė Michele Parravicini.

(3) Oficialusis leidinys L 19, 1989 m. sausio 24 d., p. 16–23.

(4) Oficialusis leidinys L 77, 1998 m. kovo 14 d., p. 36–43.

(5) Ombudsmeno sprendimą dėl tyrimo savo iniciatyva galima rasti internete šiuo adresu: http://www.ombudsman.europa.eu/decision/en/970303.htm

(6) OL C 119, 1999 m. balandžio 30 d., p. 5.

(7) Žr. 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą Pascal Van Eycke prieš ASPA NV, C-267/86, Rink. p. 4769; 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje C-198/01, Consorzio Industrie Fiammiferi (CIF) prieš Autoritá Garante della Concorrenza e del Mercato.