# Europos ombudsmeno sprendimas dėl skundo 322/2003/IP prieš Europos Komisiją
- Autorius: Europos ombudsmenas
- Data : null
- [URL](https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/1861)
---
Strasbūras, 2004 m. lapkričio 26 d.   

Gerbiamas pone X.,

2002 m. spalio 16 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl Europos Komisijos atsisakymo suteikti jums galimybę susipažinti su valstybės pagalbos byla. Paaiškėjo, kad tą patį laišką vienu metu išsiuntėte ombudsmenui ir Komisijos generaliniam sekretoriui. 2002 m. lapkričio 25 d. Komisija persiuntė ombudsmenui atsakymo į Jūsų 2002 m. spalio 16 d. laišką, kurį institucija Jums atsiuntė 2002 m. lapkričio 11 d., kopiją. 2002 m. lapkričio 27 d. Jūs nusiuntėte ombudsmenui papildomus dokumentus, pagrindžiančius Jūsų skundą. 2002 m. gruodžio 11 d. ombudsmenas atsiuntė Jums savo sprendimą dėl Jūsų skundo.

2002 m. gruodžio 13 d. Jūs nusiuntėte ombudsmenui dar vieną laišką, kuris buvo užregistruotas 2003 m. sausio 6 d. Jūs patvirtinote, kad gavote 2002 m. gruodžio 11 d. ombudsmeno atsakymą, ir paprašėte jo persvarstyti savo skundą. Po šio laiško 2002 m. gruodžio 13 d. ir 31 d., 2003 m. sausio 10 d. ir 20 d. Jūs pateikėte papildomą korespondenciją. 2003 m. vasario 20 d. ombudsmenas Jus informavo apie savo sprendimą Jūsų 2003 m. gruodžio 13 d. laišką ir tolesnę korespondenciją laikyti nauju skundu Nr. 322/2003/IP.

2003 m. kovo 18 d. ombudsmenas perdavė skundą Komisijos pirmininkui. 2003 m. birželio 10 d. Komisija pateikė savo nuomonę. 2003 m. birželio 26 d. persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas, jei to pageidausite. 2003 m. liepos 18 d. pateikėte savo pastabas. Kitą korespondenciją iš Jūsų gavau 2003 m. rugsėjo 30 d., 2004 m. gegužės 19 d., liepos 30 d., rugsėjo 7 ir 13 d.

2004 m. liepos 23 d. jums išsiunčiau raštą, kuriame jus informavau, kad iki spalio mėn. pabaigos pranešiu apie veiksmus, kurių imsiuosi dėl jūsų bylos. Tačiau 2004 m. spalio 28 d. nusiunčiau jums dar vieną laišką, kuriuo jus informavau, kad jūsų skundo tyrimui užbaigti reikės šiek tiek daugiau laiko ir kad iki 2004 m. lapkričio mėn. pabaigos jums pranešiu apie veiksmus, kurių imsiuosi.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus. Atsiprašau už laiką, kurio prireikšiems tyrimams užbaigti.

Konkurentė
----------

*++Pagrindiniai faktai++*   

2001 m. rugsėjo 16 d. skundo pateikėjas paprašė Europos Komisijos leisti[1)](#(1)){#Footnote1} susipažinti su Komisijos ir Italijos valdžios institucijų susirašinėjimu prieš Komisijai priimant 2002 m. liepos 12 d. sprendimą, kuriuo Komisija sutiko pratęsti Italijos įstatyme Nr. 488/1992 numatytą valstybės pagalbą 2000--2006 m. laikotarpiui.

2001 m. rugsėjo 27 d. Komisija atmetė skundo pateikėjo prašymą ir nurodė, kad skundo pateikėjas turėtų pateikti savo prašymą tiesiogiai Italijos valdžios institucijoms. Tačiau institucija pažymėjo, kad ji neprieštarauja tam, kad skundo pateikėjui būtų atskleisti dokumentai, kurių autorė ji buvo.

2001 m. spalio 6 d. skundo pateikėjas Komisijos generaliniam sekretoriatui pateikė kartotinį prašymą dėl institucijos atsisakymo suteikti jam galimybę susipažinti su prašomais dokumentais. 2001 m. lapkričio 7 d. Komisija patvirtino gavusi skundo pateikėjo laišką. Skundo pateikėjui buvo pranešta, kad galutinio sprendimo dėl jo prašymo nebus įmanoma priimti per vieno mėnesio terminą.

2001 m. gruodžio 10 d. skundo pateikėjas raštu pranešė Komisijai, kad 2001 m. lapkričio 7 d. laiške institucija atidėjo sine die sprendimą dėl jo prašymo. Todėl jis paprašė Komisijos nurodyti galimą atsakymo datą pagal 2000 m. spalio 17 d. Komisijos priimto elgesio kodekso 4 straipsnį.

2002 m. vasario 1 d. Komisija išsiuntė skundo pateikėjui raštą, kuriame informavo, kad dėl skundo pateikėjo prašyme iškeltų principinių klausimų Komisijos tarnybos vis dar tiria bylą.

Skundo pateikėjo teigimu, 2002 m. kovo 12, 18 ir 21 d. jis skambino už jo bylą atsakingam Komisijos pareigūnui, kuris jį patikino, kad gaus atsakymą raštu. Tačiau paaiškėjo, kad skundo pateikėjui nebuvo pateiktas joks atsakymas.
*++Ankstesnis skundas ombudsmenui++*   

2002 m. spalio 16 d. skundo pateikėjas pateikė skundą ombudsmenui dėl to, kaip Komisija nagrinėjo jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais.

2002 m. lapkričio 25 d. ombudsmenas gavo laiško, kurį Komisija išsiuntė skundo pateikėjui atsakydama į jo 2002 m. spalio 16 d. laišką ir kuris tuo pačiu metu buvo adresuotas ir Komisijai, ir ombudsmenui, kopiją. Savo laiške Komisija priminė, kad 2001 m. rugsėjo 27 d. Konkurencijos generalinis direktoratas atsisakė suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su Italijos valdžios institucijų parengtais dokumentais pagal Sprendimo 94/90, kuris buvo prašymo pateikimo metu galiojęs teisės aktas, nuostatas. Skundo pateikėjo buvo paprašyta pateikti prašymą tiesiogiai Italijos valdžios institucijoms. 2001 m. spalio 6 d. pareiškėjas pateikė kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, o kitame 2001 m. spalio 10 d. laiške nurodė, kad savo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikė Italijos valdžios institucijoms, kaip siūlė Komisija, ir kad pastaroji atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais.

Dėl skundo pateikėjo 2002 m. spalio 16 d. laiške pateikto teiginio, kad dėl to, jog Komisija laiku neatsakė į jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, jis negalėjo kreiptis į Pirmosios instancijos teismą, Komisija nurodė, kad ir Sprendime 94/90, ir nuo to laiko įsigaliojusiame Reglamente 1049/2001 buvo numatyta, kad aiškaus atsakymo nebuvimas turi būti laikomas atmetimu. Komisija taip pat nurodė, kad kiekvienas prašymas leisti susipažinti su dokumentais buvo nagrinėjamas atskirai. Todėl skundo pateikėjo nuoroda į tai, kad Italijos bendrovė prašė leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, panašiais į tuos, kurių jis prašė, ir gavo galimybę su jais susipažinti, nėra svarbi. Galiausiai institucija nurodė, kad Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą Y, kurioje ieškovė, atstovaujama skundo pateikėjos, prašė Teismo panaikinti Komisijos sprendimą neleisti jai susipažinti su tais pačiais dokumentais, kurių prašė skundo pateikėja. Teismui priėmus sprendimą byloje, Komisija vadovausis Teismo nurodymais.

Kitame 2002 m. lapkričio 27 d. laiške ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos atstovai, atstovaujantys institucijai Y byloje, pažeidė 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[(2)](#(2)){#Footnote2}, kai triplike Y byloje atskleidė jo asmens duomenis.

2002 m. gruodžio 11 d. ombudsmenas baigė nagrinėti bylą. Dėl kaltinimo, susijusio su Komisijos atsisakymu leisti susipažinti su skundo pateikėjo prašomais dokumentais, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad, remiantis 2002 m. lapkričio 25 d. gauto Komisijos laiško turiniu, jo tyrimas dėl šios skundo dalies nebuvo pagrįstas. Dėl skundo pateikėjo 2002 m. lapkričio 27 d. laiške pateikto teiginio apie Komisijos atstovų, atstovaujančių institucijai Y byloje, elgesį ombudsmenas pažymėjo, kad skundo pateikėjas anksčiau nesiėmė jokių administracinių veiksmų, todėl nusprendė nutraukti bylą remdamasis savo statuto 2 straipsnio 4 dalimi.

2003 m. sausio 6 d. ombudsmeno tarnybos užregistravo kitą 2002 m. gruodžio 13 d. skundo pateikėjo laišką. Savo laiške skundo pateikėjas patvirtino gavęs 2002 m. gruodžio 11 d. ombudsmeno laišką ir paprašė ombudsmeno persvarstyti savo skundą. Po šio rašto 2002 m. gruodžio 13 ir 31 d., 2003 m. sausio 10 ir 20 d. skundo pateikėjas pateikė papildomą korespondenciją. 2003 m. vasario 20 d. ombudsmenas informavo skundo pateikėją, kad jis nusprendė užregistruoti 2003 m. sausio 6 d. gautą laišką kaip naują skundą Nr. 322/2003/IP.
*++Skundas 322/2003/IP++*   

Skunde skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija, nagrinėdama jo 2001 m. rugsėjo mėn. pateiktą prašymą leisti susipažinti su dokumentais, nesilaikė gero administracinio elgesio principo, nes nepateikė jam aiškaus atsakymo į jo prašymą.

Be to, jis teigė, kad Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje Y byloje institucijai atstovaujantys Komisijos atstovai atskleidė su jo asmeniu susijusią informaciją (skundo pateikėjas šioje byloje buvo ieškovo teisinis atstovas), kuri nebuvo svarbi bylos tikslui. Skundo pateikėjo nuomone, taip Komisijos atstovai pažeidė Reglamento 45/2001 4 straipsnio c ir d punktus, pagal kuriuos:
> *„Asmens duomenys turi būti:*
>
> *c) adekvatūs, tinkami ir neviršijantys tikslų, kuriais jie renkami ir (arba) toliau tvarkomi."*
>
> *d) tikslūs ir, jei reikėjo, nuolat atnaujinami (...)".*

Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad jo ir jo kliento asmens duomenų atskleidimas byloje nėra būtinas.

Be to, jis teigė, kad buvo pažeistas 5 straipsnio a punktas, kuriuo remiantis:
> *„asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jei a) juos tvarkyti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui remiantis Sutartimis (...)"*

Skundo pateikėjo teigimu, jo asmens duomenų, susijusių su jo vardu ir pavarde, advokatų asociacija, kurioje jis įregistruotas, atskleidimas, nuoroda į kai kuriuos atvejus, kai jis dalyvavo kaip teisinis atstovas, kai kurių jo klientų vardai ir pavardės, taip pat tam tikrų teismo procesų baigtis byloje nebuvo būtini.

Galiausiai skundo pateikėjas įtarė, kad buvo pažeista 7 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad *„(...) \[p\]ersonaliniai duomenys perduodami Bendrijos institucijose ar įstaigose arba kitoms Bendrijos institucijoms ar įstaigoms tik tuo atveju, jei duomenys yra būtini teisėtam užduočių, priklausančių gavėjo kompetencijai, vykdymui".*

Skundo pateikėjo teigimu, dėl šių klausimų jis jau buvo pateikęs skundą Komisijai 2002 m. lapkričio 27 d., dėl kurio Komisija 2002 m. gruodžio 18 d. išsiuntė gavimo patvirtinimą. 2002 m. gruodžio 19 d. skundo pateikėjas nusiuntė Komisijai dar vieną elektroninį laišką, kuriame klausė, kada kompetentingos tarnybos užregistravo jo skundą[(3).](#(3)){#Footnote3} Vėliau tą pačią dieną Komisija atsakė skundo pateikėjui elektroniniu paštu, kurį pasirašė SG/B/2 skyriaus vadovas. Šiame atsakyme Komisija nurodė, kad institucija jau atsakė į skundo pateikėjo teiginius 2002 m. lapkričio 11 d. laiške, kurį pasirašė generalinis sekretorius, ir kad atsižvelgdama į tai, jog jis pateikė skundą ombudsmenui, Komisija nusprendė, kad netikslinga toliau bendrauti su skundo pateikėju.

2003 m. kovo 18 d. laiške Europos Komisijos pirmininkui ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti nuomonę dėl šių įtarimų:
> - skundo pateikėjas teigė, kad Komisija, nagrinėdama jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, nesilaikė gero administracinio elgesio principų.
>
> Komisijos atstovų, atstovaujančių institucijai byloje Y, padarytas Reglamento (EB) Nr. 45/2001 pažeidimas. Pasak skundo pateikėjo, dėl šio teiginio buvo išsiųstas 2002 m. lapkričio 27 d. laiškas, kurį jis nusiuntė Komisijai ir į kurį institucija neatsakė.

Savo pradiniame laiške Komisijai ombudsmenas nurodė, kad dėl pirmojo kaltinimo, kadangi Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą (Y)[(4)](#(4)){#Footnote4} dėl prašymo leisti susipažinti su tais pačiais dokumentais, ombudsmeno tyrimas apsiribojo Komisijos administraciniu skundo pateikėjo prašymo nagrinėjimu ir nebuvo susijęs su esminiu klausimu, ar Komisijos atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais buvo pagrįstas. Skundo pateikėjui apie tai pranešta.

PRAŠYMAS
--------

**Europos Komisijos nuomonė**   

Savo nuomonėje dėl skundo Komisija priminė faktus, dėl kurių pateiktas skundas. Institucija pažymėjo, kad tuo metu, kai 2001 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, Reglamentas 1049/2001 dar nebuvo įsigaliojęs ir kad pagal prie Sprendimo 94/90 pridėtą elgesio kodeksą trečiųjų asmenų dokumentai negalėjo būti atskleisti. Vėlesniuose 2001 m. lapkričio 7 d., 2001 m. gruodžio 20 d. ir 2002 m. vasario 1 d. laiškuose Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo prašyme keliami principiniai klausimai, susiję su taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kurias institucija tuo metu tikrino, įgyvendinimu. Todėl tuo metu Komisija negalėjo jam pateikti kitokio atsakymo nei tas, kurį jam 2001 m. rugsėjo 27 d. pateikė Konkurencijos generalinis direktoratas, atmesdamas pareiškėjo prašymą leisti susipažinti su dokumentais.

Komisija taip pat nurodė, kad 2001 m. gruodžio 4 d. vienas iš jo klientų M., kuris savo prašymą grindė Reglamentu Nr. 1049/2001, pateikė prašymą leisti susipažinti su tais pačiais dokumentais, kurių prašė skundo pateikėjas. 2001 m. gruodžio 19 d. laišku Konkurencijos generalinis direktoratas atsisakė leisti jai susipažinti su prašomais dokumentais. 2002 m. sausio 14 d. M. Komisijos generaliniam sekretoriui pateikė kartotinį prašymą. 2002 m. vasario 1 d. Komisijos tarnybos jai išsiuntė atsakymą. 2002 m. kovo 11 d. ieškovė, kaip M. teisinis atstovas, Pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą panaikinti Komisijos sprendimą neleisti jos klientui susipažinti su prašomais dokumentais.

2002 m. spalio 16 d. Europos Komisijai ir ombudsmenui išsiųstame laiške skundo pateikėjas skundėsi dėl to, kaip Komisija nagrinėjo jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Komisija atsakė į skundo pateikėjo pastabas 2002 m. lapkričio 11 d. laišku, kurio kopija buvo nusiųsta ombudsmenui susipažinti. 2002 m. lapkričio 27 d. skundo pateikėjas nusiuntė dar vieną laišką Komisijos generaliniam sekretoriui. Kadangi Komisija nusprendė, kad skundo pateikėjas nepateikė naujos informacijos apie savo ankstesnį susirašinėjimą su institucija, 2002 m. gruodžio 19 d. laišku ji jį informavo, kad, jos nuomone, netikslinga toliau su juo bendrauti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis pateikė skundą ombudsmenui.

Dėl skundo pateikėjo skunde pateikto teiginio, kad Komisija, nagrinėdama jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, nesilaikė gero administracinio elgesio principų, nes institucija nepateikė jam aiškaus atsakymo į jo prašymą, Komisija pabrėžė, kad skundo pateikėjo prašymo pateikimo metu taikytini teisės aktai buvo Sprendimas 94/90. 2001 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 ir nuo to laiko jis yra visuomenės teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimo teisinis pagrindas. Pagal Sprendimo 94/90 2 straipsnio 4 dalį *„atsakymo nepateikimas per vieną mėnesį nuo prašymo dėl peržiūros pateikimo yra atsisakymas".* Tačiau panaši nuostata buvo nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad *„institucijos atsakymo nepateikimas per nustatytą terminą laikomas neigiamu atsakymu ir suteikia pareiškėjui teisę pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) pateikti skundą ombudsmenui pagal atitinkamas EB sutarties nuostatas".* Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tai, jog ji nepateikė skundo pateikėjui aiškaus atsakymo į jo kartotinį prašymą, negali būti laikoma netinkamo administravimo atveju.

Be to, Komisija nurodė skundo pateikėjo teiginį, kad, jo nuomone, Komisijos atstovas, atstovaujantis institucijai tuo atveju, jei Y būtų pažeidęs Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Komisija pareiškė, kad į šį klausimą pirmą kartą buvo atsakyta 2002 m. lapkričio 27 d. skundo pateikėjo laiške ombudsmenui ir kad Komisija apie tai nežinojo. Be to, Komisija manė, kad Pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti šį klausimą, nes jis susijęs su procesu Pirmosios instancijos teisme. Komisija laikėsi nuomonės, kad ombudsmenas nėra kompetentingas nagrinėti šio atvejo aspekto.
**Skundo pateikėjo pastabos**   

Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas pabrėžė, kad institucijos pateiktas faktų aprašymas buvo neteisingas, kiek tai susiję su Komisijos teiginiu, kad Konkurencijos generalinis direktoratas atmetė 2001 m. rugsėjo 16 d. pateiktą skundo pateikėjo prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Skundo pateikėjas nurodė, kad 2001 m. rugsėjo 27 d. atsakyme Konkurencijos generalinis direktoratas nurodė, jog neprieštarauja tam, kad būtų atskleisti dokumentai, kuriuos jis išsiuntė Italijos valdžios institucijoms ir kurių autorius jis buvo skundo pateikėjas. Be to, skundo pateikėjas manė, kad 2001 m. lapkričio 7 d., 2001 m. gruodžio 20 d. ir 2002 m. vasario 1 d. Komisijos laiškuose jo kartotinė paraiška nebuvo atmesta, juose buvo tik atsakymai, kurių prasmė nebuvo aiški.

Skundo pateikėjas iš esmės tvirtino, kad, nepaisant to, jog Komisija jį patikino, kad gaus atsakymą, institucija nesilaikė savo pareiškimų ir gero administravimo principų.

Dėl bylos aspekto, susijusio su Komisijos darbuotojų elgesiu nagrinėjant bylą Y Pirmosios instancijos teisme, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad ombudsmenas galėtų išspręsti šį klausimą. Be to, jis nurodė, kad, remiantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 32 straipsniu, panašu, jog panašias bylas turėtų nagrinėti Teisingumo Teismas, o ne Pirmosios instancijos teismas.

SPRENDIMĄ
---------

**1 Skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais nagrinėjimas Komisijoje**   

1.1 2001 m. rugsėjo 16 d. skundo pateikėjas pateikė Komisijai prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Savo skunde ombudsmenui jis teigė, kad Komisija, nagrinėdama jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, nesilaikė gero administracinio elgesio principų.

Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai skundo pateikėjas pateikė skundą ombudsmenui, Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą, susijusią su prašymu leisti susipažinti su tais pačiais dokumentais, ombudsmeno tyrimas apsiribojo Komisijos administraciniu skundo pateikėjo prašymo nagrinėjimu ir nebuvo susijęs su esminiu klausimu, ar Komisijos atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais buvo pagrįstas.

1.2 Savo nuomonėje dėl skundo Komisija nurodė, kad 2001 m. rugsėjo 16 d. skundo pateikėjo prašymu galioję teisės aktai buvo Sprendimas 94/90 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. 2001 m. rugsėjo 27 d. Konkurencijos generalinis direktoratas informavo skundo pateikėją apie savo sprendimą atmesti jo prašymą. 2001 m. spalio 6 d. skundo pateikėjas Komisijos Generaliniam sekretoriatui pateikė kartotinę paraišką dėl institucijos atsisakymo leisti jam susipažinti su prašomais dokumentais. 2001 m. lapkričio 7 d., 2001 m. gruodžio 20 d. ir 2002 m. vasario 1 d. raštais Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo prašyme keliami principiniai klausimai, susiję su taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kurias institucija tuo metu peržiūri, įgyvendinimu. Todėl tuo metu Komisija negalėjo jam pateikti kitokio atsakymo nei tas, kurį jam 2001 m. rugsėjo 27 d. pateikė Konkurencijos generalinis direktoratas.

Kitame 2002 m. spalio 16 d. laiške Europos Komisijai ir ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė skundą[(5)](#(5)){#Footnote5} dėl to, kaip Komisija nagrinėjo jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais. 2002 m. lapkričio 11 d. raštu Komisija atsakė į skundo pateikėjo pastabas. 2002 m. lapkričio 27 d. skundo pateikėjas nusiuntė dar vieną laišką Komisijos generaliniam sekretoriui, į kurį institucija atsakė 2002 m. gruodžio 19 d.

Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėdama skundo pateikėjo prašymą ji veikė laikydamasi atitinkamų teisės aktų. Pagal Sprendimo 94/90 2 straipsnio 4 dalį *„atsakymo nepateikimas per vieną mėnesį nuo prašymo dėl peržiūros pateikimo yra atsisakymas".* Tai, kad Komisija nepateikė skundo pateikėjui aiškaus atsakymo į jo kartotinį prašymą, negali būti laikoma netinkamo administravimo atveju.

1.3 Savo pastabose skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisija, nagrinėdama jo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, nesilaikė gero administravimo principų.

1.4 Ombudsmenas pažymi, kad 2001 m. rugsėjo mėn. skundo pateikėjui pateikus Komisijai prašymą leisti susipažinti su dokumentais, o 2001 m. spalio mėn. - kartotinę paraišką, galiojo Sprendimas 94/90. Pagal šio sprendimo 2 straipsnio 4 dalį tai, kad atitinkama institucija per vieną mėnesį neatsakė į kartotinę paraišką, yra atsisakymas (6).{#Footnote6}

1.5 Taisykle, kad neatsakymas į kartotinę paraišką yra neigiamas sprendimas, siekiama apsaugoti suinteresuotąjį asmenį nuo tolesnio delsimo, jei institucija nesiima veiksmų per numatytą terminą. Tačiau ombudsmenas mano, kad pagal gero administravimo principus institucijos turi atsakyti į piliečių prašymus ir pagrįsti savo sprendimus. Minėta taisyklė nesuteikia institucijai teisės nukrypti nuo pareigos laikytis gero administracinio elgesio principų[(7).](#(7)){#Footnote7}

1.6 Be to, ombudsmenas mano, kad, nors neatsakymas į kartotinę paraišką neužkerta kelio pareiškėjui pradėti teismo procesą ar pateikti savo paraišką ombudsmenui, tokiu atveju skundo pateikėjas negalėtų žinoti, kokiomis esminėmis priežastimis buvo grindžiamas atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais. Todėl neatsakius į kartotinę paraišką gali būti pakenkta ieškovo gebėjimui tęsti bylos nagrinėjimą.

1.7 Todėl ombudsmenas mano, kad tai, jog Komisija nepateikė pagrįsto atsakymo į pareiškėjo kartotinę paraišką, yra netinkamo administravimo atvejis.

1.8 Be to, ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas teigė, jog Komisija kelis kartus pažadėjo jam raštu atsakyti į jo 2001 m. spalio 6 d. kartotinį prašymą. Ombudsmeno turimi dokumentiniai įrodymai patvirtina, kad taip ir buvo. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad Komisija šio punkto neginčijo. Todėl ombudsmenas mano, kad tai, jog Komisija neatsakė į skundo pateikėjo kartotinę paraišką, nors pažadėjo tai padaryti, yra netinkamo administravimo atvejis.

1.9 Todėl ombudsmenas pateiks kritinę pastabą dėl 1.7 ir 1.8 punktuose aprašytų netinkamo administravimo atvejų.
**2 Tariamas Komisijos darbuotojų padarytas Reglamento (EB) Nr. 45/2001 pažeidimas**   

2.1 Skunde skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos atstovai, atstovaujantys institucijai tuo atveju, jei Y būtų pažeidęs Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Skundo pateikėjo teigimu, dėl šio teiginio buvo išsiųstas 2002 m. lapkričio 27 d. laiškas, kurį jis išsiuntė Komisijai ir į kurį institucija neatsakė.

2.2 Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad į šį klausimą skundo pateikėjas pirmą kartą atsakė 2002 m. lapkričio 27 d. laiške ombudsmenui ir kad Komisija apie tai nežinojo. Be to, Komisija manė, kad šį klausimą turi spręsti Pirmosios instancijos teismas, nes jis susijęs su procesu Pirmosios instancijos teisme. Komisija laikėsi nuomonės, kad ombudsmenas nėra kompetentingas nagrinėti šio atvejo aspekto.

2.3 Savo pastabose skundo pateikėjas laikėsi savo pozicijos dėl šio bylos aspekto ir išreiškė nuomonę, kad ombudsmenas yra kompetentingas nagrinėti šį įtarimą.

2.4 Sutarties 195 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas priimti bet kurio Sąjungos piliečio arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą buveinę valstybėje narėje, skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Teisingumo Teismą ir Pirmosios instancijos teismą, kai jie vykdo teismines funkcijas.

Kalbant apie šią bylą, atrodo, kad skundo pateikėjo teiginys susijęs ne su Teismo teismine veikla, o su Komisijos atstovų elgesiu atitinkamoje byloje. Todėl ombudsmenas mano, kad Sutarties 195 straipsnyje nustatyta išimtis šiuo atveju netaikoma.

2.5 Kalbant apie Komisijos teiginį, kad ji nežinojo apie skundo pateikėjo 2002 m. lapkričio 27 d. laišką, iš ombudsmeno turimos informacijos matyti, kad šis laiškas buvo adresuotas ir ombudsmenui, ir Komisijai. Todėl ombudsmenas darė prielaidą, kad Komisija gavo laišką. Tuo remdamasis ombudsmenas, pradėdamas šio skundo tyrimą, nusprendė, kad šis bylos aspektas yra priimtinas. Bet kuriuo atveju 2003 m. kovo 18 d. laišku Komisija buvo informuota apie skundo pateikėjo įtarimus.

2.6 Ombudsmenas pažymi, kad Komisija šio klausimo iš esmės dar nenagrinėjo. Todėl šį klausimą dar reikia išnagrinėti. Vis dėlto reikia pažymėti, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, EB sutarties 286 straipsnyje numatyta nepriklausoma priežiūros institucija, buvo paskirtas 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu(8), t. y. po to, kai buvo pateiktas šis skundas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 1 straipsnį Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už tai, kad būtų užtikrinta, jog Bendrijos institucijos ir įstaigos, tvarkydamos asmens duomenis, gerbtų fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į privatumą.{#Footnote8}

Atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, ombudsmenas mano, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra tinkamiausia institucija nagrinėti skundo pateikėjo įtarimus.

Tuo remdamasis ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo tęsti šio bylos aspekto tyrimą. Todėl skundo pateikėjas dėl šio atvejo aspekto galėtų kreiptis į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną.
**2 Išvada**   

Remiantis ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais, būtina pateikti šias kritines pastabas:
> 1 Taisykle, kad atsakymo į kartotinę paraišką nepateikimas yra neigiamas sprendimas, siekiama apsaugoti suinteresuotąjį asmenį nuo tolesnio delsimo, jeigu institucija nesiima veiksmų per numatytą terminą. Tačiau ombudsmenas mano, kad pagal gero administravimo principus institucijos turi atsakyti į piliečių prašymus ir pagrįsti savo sprendimus. Minėta taisyklė nesuteikia institucijai teisės nukrypti nuo pareigos laikytis gero administracinio elgesio principų.
>
> Be to, ombudsmenas mano, kad, nors neatsakymas į kartotinę paraišką neužkerta kelio pareiškėjui pradėti teismo procesą prieš instituciją arba pateikti savo paraišką ombudsmenui, tokiu atveju skundo pateikėjas negalėtų žinoti, kokiomis esminėmis priežastimis buvo grindžiamas atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais. Todėl neatsakius į kartotinę paraišką gali būti pakenkta ieškovo gebėjimui tęsti bylos nagrinėjimą.
>
> Todėl ombudsmenas mano, kad tai, jog Komisija nepateikė pagrįsto atsakymo į skundo pateikėjo kartotinę paraišką, yra netinkamo administravimo atvejis.
> {#CR35/2004}
>
> 2 Be to, ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas teigė, jog Komisija kelis kartus pažadėjo raštu atsakyti į jo 2001 m. spalio 6 d. kartotinį prašymą. Ombudsmeno turimi dokumentiniai įrodymai patvirtina, kad taip ir buvo. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad Komisija šio punkto neginčijo. Todėl ombudsmenas mano, kad tai, jog Komisija neatsakė į skundo pateikėjo kartotinę paraišką, nors pažadėjo tai padaryti, yra netinkamo administravimo atvejis.

Atsižvelgiant į tai, kad šie bylos aspektai susiję su procedūromis, susijusiomis su konkrečiais praeities įvykiais, netikslinga siekti draugiškai išspręsti šį klausimą. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

Nuoširdžiai Jūsų,

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

*** ** * ** ***

[(1)](#Footnote1){#(1)} Prašymas buvo pateiktas pagal 1994 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą 94/90/CECA, EEB, Euratomas, kuris buvo tuo metu galiojęs teisės aktas.

[(2)](#Footnote2){#(2)} Oficialusis leidinys L 8, 2001 m. sausio 12 d., p. 1--22.

[(3)](#Footnote3){#(3)} 2003 m. sausio 14 d. laiške ombudsmenui skundo pateikėjas paaiškino, kad šis prašymas buvo pateiktas siekiant nustatyti laikotarpį, per kurį Komisija turėjo atsakyti į jo skundą.

[(4)](#Footnote4){#(4)} (dar nepaskelbtas Rinkinyje).

[(5)](#Footnote5){#(5)} Šis laiškas buvo užregistruotas kaip skundas Nr. 1810/2002/IP, kurį ombudsmenas baigė nagrinėti 2002 m. gruodžio 11 d. (šio sprendimo p. 2 ir 3).

[(6)](#Footnote6){#(6)} Panaši nuostata yra Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43--48) 8 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią institucijos atsakymo nepateikimas per nustatytą terminą laikomas neigiamu atsakymu.

[(7)](#Footnote7){#(7)} Ombudsmenas laikėsi panašios pozicijos bylose 1479/99/(OV)MM ir 729/2000/OV dėl neatsakymo į skundą, pateiktą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. Šių sprendimų tekstus galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje


<http://www.ombudsman.europa.eu/decision/en/991479.htm>


<http://www.ombudsman.europa.eu/decision/en/000729.htm>

[(8)](#Footnote8){#(8)} OL L 12, 2004 m. sausio 17 d., p. 47.