Strasbūras,
2003 m. lapkričio 14 d.

Gerbiamas pone A.,

2002 m. lapkričio 29 d. Jūs pateikėte skundą prieš Europos Sąjungos Tarybą dėl Jūsų dalyvavimo Konkurencijos taryboje/A/394.

2002 m. gruodžio 10 d. skundas buvo perduotas Tarybos generaliniam sekretoriui. 2003 m. balandžio 7 d. gavau Tarybos nuomonės versiją anglų kalba, kurią jums nusiunčiau 2003 m. balandžio 16 d. su kvietimu pateikti pastabas. Tą pačią dieną parašiau Europos Sąjungos Tarybai ir paprašiau institucijos iki 2003 m. balandžio 30 d. pateikti man savo nuomonės vertimą į prancūzų kalbą. 2003 m. balandžio 22 d. gavau Tarybos nuomonės vertimą į prancūzų kalbą, kurį Jums perdaviau 2003 m. gegužės 5 d. 2003 m. gegužės 27 d. Jūs pateikėte savo pastabas.

2003 m. liepos 8 d. pateikiau Tarybai rekomendacijos projektą. 2003 m. spalio 30 d. Taryba atsiuntė man išsamią nuomonę dėl šio rekomendacijos projekto. 2003 m. lapkričio 5 d. mano tarnybos susisiekė su jumis telefonu. 2003 m. lapkričio 11 d. Jums susipažinti buvo pateikta Tarybos išsamios nuomonės kopija.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjas, Portugalijos pilietis, dalyvavo konkurse Council/A/394 portugalų kalbos administratoriams. 2002 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) generalinis sekretorius informavo skundo pateikėją, kad jam nebuvo leista laikyti egzamino žodžiu, nes VI.A.d.1 egzamino, kurį sudarė rašytinė disertacija, metu jis gavo tik 13 balų iš 40, kai minimalus reikalaujamas balų skaičius buvo 20.

2002 m. kovo 5 d. skundo pateikėjas raštu kreipėsi į atrankos komisijos pirmininką. Jo nuomone, labai mažai tikėtina, kad jis gavo tokį žemą įvertinimą, ir jis paprašė atrankos komisijos iš naujo išnagrinėti jo VI.A.d.1 testą. 2002 m. kovo 11 d. laišku atrankos komisija informavo skundo pateikėją, kad persvarsčiusi jo egzaminui skirtą balą ji patvirtino pirminį sprendimą.

2002 m. kovo 18 d. skundo pateikėjas pateikė skundą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. Jis paprašė leisti susipažinti su pažymėto testo raštu, kurio jis neišlaikė, kopija ir gauti informaciją apie vertinimo kriterijus, kurių laikėsi atrankos komisija. 2002 m. liepos 11 d. sprendimu Taryba atmetė skundo pateikėjo skundą.

2002 m. rugpjūčio 26 d. skundo pateikėjas parašė dar vieną laišką Tarybai, kuri atsakė 2002 m. rugsėjo 25 d. ir patvirtino 2002 m. liepos 11 d. sprendimą.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Taryba nesilaikė EB sutarties 255 straipsnio ir neįgyvendino bendrojo principo, nustatyto Europos ombudsmeno specialiajame pranešime, parengtame po jo paties iniciatyva atlikto tyrimo Nr. 1004/97/PD prieš Komisiją, kuriam pritarė Europos Parlamentas.

Skundo pateikėjas paprašė leisti susipažinti su jo pažymėto egzaminų lapo kopija ir jį informuoti apie kriterijus, kurių atrankos komisija laikėsi vertindama testus.

PRAŠYMAS

Tarybos nuomonė

Savo nuomonėje Taryba pateikė šias pastabas:

Skundo pateikėjas, gavęs pranešimą apie jo neleidimą laikyti egzamino žodžiu, pareikalavo pakartotinai išnagrinėti egzaminą, kurio jis neišlaikė (VI.A.d.1 egzaminas). Atrankos komisija iš naujo išnagrinėjo testą. Ji patvirtino pirmojo vertinimo rezultatus ir 2002 m. kovo 11 d. raštu pranešė apie tai skundo pateikėjui.

2002 m. kovo 18 d. skundo pateikėjas, remdamasis Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą dėl atrankos komisijos sprendimo. 2002 m. liepos 11 d. skundas buvo atmestas. Savo atsakyme skundo pateikėjui Taryba nurodė, kad konkurso atrankos komisija veikia nepriklausomai ir kad paskyrimų tarnyba negali panaikinti ar panaikinti savo sprendimo, nebent yra įrodymų, kad atrankos komisija padarė akivaizdų pažeidimą. Taryba nenustatė jokių akivaizdaus atrankos komisijos veiklos neteisėtumo, kiek tai susiję su atitinkamu atveju, įrodymų.

Be to, pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką (1) atrankos komisijos svarstymų konfidencialumas, t. y. lyginant kandidatų nuopelnus, neleidžia jai atskleisti testų vertinimo kriterijų, nes jie yra lyginamojo kandidatų vertinimo dalis. Skundo pateikėjui buvo pranešta apie balus, kuriuos jis gavo už įvairius testus, o tai, remiantis Bendrijos teismų praktika, yra pakankamas atrankos komisijos sprendimo pagrindimas. Galiausiai pareiga užtikrinti atrankos komisijos darbo nepriklausomumą ir konfidencialumą sutrukdė Tarybai leisti kandidatui susipažinti su jo pažymėtais egzaminų dokumentais.

Kitame 2002 m. rugpjūčio 26 d. laiške skundo pateikėjas įtarė atrankos komisijos netinkamą administravimą. 2002 m. rugsėjo 25 d. laišku, kurį pasirašė generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Taryba patvirtino argumentus, jau išdėstytus 2002 m. liepos 11 d. laiške.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose dėl Tarybos nuomonės skundo pateikėjas laikėsi savo teiginio ir pretenzijų.

Rekomendacijos projektas

2003 m. liepos 8 d. ombudsmenas, vadovaudamasis ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Tarybai šį rekomendacijos projektą:

Europos Sąjungos Taryba turėtų leisti skundo pateikėjui susipažinti su savo pažymėtu egzaminų dokumentu ir informuoti jį apie vertinimo kriterijus, kurių laikosi atrankos komisija.

Šis rekomendacijos projektas buvo grindžiamas šiais argumentais:

Dėl atsisakymo leisti susipažinti su pažymėtu egzaminų dokumentu

1 Skundo pateikėjas, Portugalijos pilietis, dalyvavo konkurse Council/A/394 portugalų kalbos administratoriams. 2002 m. kovo 1 d. skundo pateikėjui buvo pranešta, kad jam nebuvo leista laikyti egzamino žodžiu, nes VI.A.d.1 egzamino, kurį sudarė rašytinė disertacija, metu jis gavo tik 13 balų iš 40, o minimalus reikalaujamas balų skaičius buvo 20. Todėl jis paprašė atrankos komisijos dar kartą išnagrinėti testą, kurio jis neišlaikė. Peržiūrėjusi jo egzaminui skirtą balą, atrankos komisija patvirtino pirminį sprendimą. Tada skundo pateikėjas pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą, kuris buvo atmestas. Po to jis paprašė leisti susipažinti su pažymėto testo raštu, kurio jis neišlaikė, kopija, tačiau Taryba jo prašymą atmetė.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Taryba nesilaikė EB sutarties 255 straipsnio ir neįgyvendino bendrojo principo, nustatyto Europos ombudsmeno specialiajame pranešime, parengtame po jo paties iniciatyva atlikto tyrimo Nr. 1004/97/PD prieš Komisiją, kuriam pritarė Europos Parlamentas. Skundo pateikėjas paprašė leisti susipažinti su jo pažymėto egzamino dokumento kopija.

2 Savo nuomonėje Taryba nurodė, kad konkurso atrankos komisija veikia nepriklausomai ir kad paskyrimų tarnyba negali panaikinti ar panaikinti savo sprendimo, nebent yra įrodymų, kad atrankos komisija padarė akivaizdų pažeidimą. Taryba nenustatė jokių akivaizdaus atrankos komisijos veiklos neteisėtumo, kiek tai susiję su atitinkamu atveju, įrodymų. Be to, Taryba nusprendė, kad dėl pareigos užtikrinti atrankos komisijos darbo nepriklausomumą ir konfidencialumą ji negalėjo leisti kandidatui susipažinti su jo pažymėtu egzaminų dokumentu.

3 Europos ombudsmenui jau teko spręsti klausimą dėl galimybės susipažinti su kandidatų pažymėtais egzaminų dokumentais bylose, susijusiose su Europos Komisija (2) ir Europos Parlamentu (3).

4 Remdamasis savo tyrimais, susijusiais su Komisijos įdarbinimo procedūromis, 1999 m. spalio 18 d. ombudsmenas pateikė Europos Parlamentui specialųjį pranešimą(4), kuriame išdėstyti šie argumentai:

„Ombudsmenui nėra žinoma jokia Bendrijos teisės nuostata ar Bendrijos teismų praktika, kuri trukdytų Komisijai leisti egzamino raštu kandidatui pamatyti savo parašytą scenarijų. Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje nustatyta, kad „Atrankos komisijos darbas“ yra slaptas. Todėl atrankos komisijos svarstymai turi likti slapti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad kandidatui turi būti užkirstas kelias matyti jo paties pažymėtą egzamino scenarijų.

Pagrindinis argumentas, kuriuo Komisija grindžia savo atsisakymą, susijęs su įdarbinimo procedūros pobūdžiu. Komisijos nuomone, atrankos komisija kiekvieną kandidatą vertina lygindama jo rezultatus su visų kitų to paties konkurso kandidatų rezultatais. Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad pažymėto egzamino scenarijaus atskleidimas netektų prasmės, nes jis atspindi tik asmens, kuris neįvertino visų kitų kandidatų, vertinimą.

Tačiau galimybė patikrinti savo pažymėtą egzamino scenarijų kandidatui suteikia keletą privalumų. Pirma, kandidatas įgyja galimybę atrasti savo klaidas ir taip pagerinti savo būsimą veiklą. Antra, sustiprėjo kandidato pasitikėjimas administracija. Tai svarbu, nes, atrodo, yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kad Komisija ne visada tinkamai įvertina testus ir kad kartais jie iš viso nėra vertinami. Trečia, jei kandidatas mano, kad buvo neteisingai įvertintas, jis galės daug tiksliau ginčytis, jei pamatys savo pažymėtą egzamino scenarijų. Bet kuriuo atveju informacijos prašantis pilietis turėtų spręsti, ar informacija yra naudinga, o ne administracija.

Komisija taip pat nurodo administracinę ir finansinę naštą, kuri galėtų atsirasti atskleidus egzaminų raštus. Ombudsmenas yra įsitikinęs, kad Komisijos tarnybos galėtų organizuoti informacijos atskleidimo procesą taip, kad išlaidos būtų kuo mažesnės, nes mažai tikėtina, kad kiekvienas kandidatas norėtų matyti jo pažymėtą egzamino scenarijų.

(…) Raktiniai žodžiai

Komisija taip pat teisingai pažymi, kad Bendrijos teismai vykdo atrankos komisijų veiklos teisminę kontrolę. Tačiau tai reiškia, kad klausimus, kurie galėjo būti lengvai išspręsti, jei kandidatas turėjo galimybę pamatyti pažymėtą egzamino scenarijų, gali tekti nagrinėti teismuose. Ombudsmenas mano, kad tai yra labai nepatenkinama kandidatų atžvilgiu. Kita vertus, suteikiant prieigą prie pažymėto egzamino scenarijaus, tikėtina, kad daugelis užklausų bus patenkintos minimaliomis pastangomis ir laiku.

(…) Raktiniai žodžiai

Kaip patvirtinta Amsterdamo sutartyje, pareiga priimti sprendimus kuo atviriau yra vienas iš pagrindinių Europos Bendrijų administracinės teisės principų. Be to, svarbu užtikrinti, kad piliečiai, pirmą kartą susidūrę su Bendrijos institucijomis, susidarytų teigiamą įspūdį. Piliečiams, norintiems dirbti Bendrijose, susidaro labai blogas įspūdis, jei jiems kyla abejonių dėl to, ar jie buvo įvertinti teisingai ir teisingai. Siekiant išsklaidyti tokias abejones, labai svarbu, kad kiekvienas kandidatas turėtų galimybę patikrinti pažymėtą savo egzamino darbo kopiją. Ši galimybė jokiu būdu neprieštarauja reikalavimui, kad atrankos komisijų darbas būtų slaptas, nes ji nesusijusi su atrankos komisijų svarstymais, per kuriuos vertinami santykiniai kandidatų nuopelnai. Dėl šių priežasčių tai, kad Komisija nepakeitė savo administracinių procedūrų, kad kiekvienam kandidatui būtų suteikta galimybė susipažinti su jo paties pažymėtu egzamino raštu, atrodo netinkamo administravimo atvejis.“

5 Remdamasis šiais svarstymais, ombudsmenas pateikė Komisijai rekomendaciją, pagal kurią Komisija savo būsimuose įdarbinimo konkursuose ir ne vėliau kaip nuo 2000 m. liepos 1 d. turėtų suteikti kandidatams galimybę paprašius susipažinti su jų pačių tinkamai parengtais egzaminų protokolais. 1999 m. gruodžio 7 d. laišku Europos Komisijos pirmininkas informavo ombudsmeną, kad Komisija pritarė šiai rekomendacijai.

6 2000 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (5), kurioje pritarė ombudsmeno specialiajam pranešimui ir pasveikino Komisiją teigiamai atsiliepus į ombudsmeno rekomendaciją. Parlamentas taip pat išreiškė viltį, kad „visos kitos Europos įstaigos ir institucijos seks Komisijos pavyzdžiu“.

7 2000 m. liepos 17 d. ombudsmenas pateikė Europos Parlamentui rekomendacijų projektą, kuriame pasiūlė, kad šis suinteresuotiems skundo pateikėjams suteiktų galimybę susipažinti su jų pažymėtais ekspertizės dokumentais. 2000 m. lapkričio 27 d. Parlamentas informavo ombudsmeną, kad sutinka su principu, pagal kurį kandidatams turėtų būti leidžiama gauti jų pačių pažymėtų egzaminų dokumentų kopijas, ir apibūdino, kaip jis įgyvendins ombudsmeno rekomendacijų projektą(6).

8 Šioje byloje Tarybos pateikti argumentai nesusiję su jokiais specialiais Tarybos organizuojamų konkursų ypatumais, dėl kurių jie skirtųsi nuo Europos Parlamento ir Komisijos organizuojamų konkursų. Todėl ombudsmenas mano, kad jo specialiojoje ataskaitoje išdėstyti argumentai dėl Komisijos įdarbinimo procedūrų taip pat (mutatis mutandis) taikomi Tarybos organizuojamiems konkursams.

9 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Tarybos atsisakymas suteikti skundo pateikėjui galimybę susipažinti su jo pažymėtais ekspertizės dokumentais yra netinkamo administravimo atvejis.

Dėl pranešimo apie vertinimo kriterijus

1 Skundo pateikėjas teigė, kad jam turėtų būti pranešta apie atrankos komisijos taikomus testų vertinimo kriterijus.

2 Savo nuomonėje Taryba pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką(7) atrankos komisijos svarstymų konfidencialumas, t. y. lyginant kandidatų nuopelnus, kaip antai atviruose konkursuose, neleidžia jai atskleisti testų vertinimo kriterijų, nes jie yra kandidatų lyginamojo vertinimo dalis. Skundo pateikėjui buvo pranešta apie balą, kurį jis gavo už įvairius testus, o tai, remiantis teismų praktika, yra pakankamas atrankos komisijos sprendimo motyvavimas.

3 Anksčiau ombudsmenas jau turėjo spręsti klausimą, susijusį su kandidatų informavimu apie vertinimo kriterijus. Jis žino, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką atrankos komisijoms suteikti platūs įgaliojimai veikti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai reiškia, kad teisminės kontrolės apimtis yra ribota; tačiau neatrodo, kad tokių įgaliojimų suteikimas trukdytų valdžios institucijoms laikytis gero administravimo principų. Todėl ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad, nedarant poveikio atrankos komisijų diskrecijai ir Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniui, institucijos pačios galėtų nuspręsti parengti procedūrines garantijas kandidatams dėl gero administracinio elgesio (8). Be to, jis laikėsi nuomonės, kad vertinimo kriterijų perdavimas atitinkamam pareiškėjui galėtų padidinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą ir piliečių pasitikėjimą à Bendrijos institucijomis, atsižvelgiant į tai, kad daugelis piliečių pirmą kartą susisiekia su Bendrijos institucijomis įdarbinimo procedūrų metu.

4 Be to, Pirmosios instancijos teismas neseniai nusprendė, kad nors pranešimas apie balus, kuriuos kandidatai gavo už įvairius testus, yra tinkamas atrankos komisijos sprendimo motyvų išdėstymas, ši išvada nereiškia, kad kandidatas, kuris to prašo, negali būti informuotas apie atrankos komisijos bendruosius koregavimo kriterijus (9).

5 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad nėra priežasčių, dėl kurių Taryba negalėtų skundo pateikėjui pranešti apie vertinimo kriterijus, kurių laikėsi atrankos komisija.

Išsami Tarybos nuomonė

Išsamioje nuomonėje Taryba pabrėžė, kad po to, kai ombudsmenas pateikė rekomendacijos projektą ankstesnėje panašioje byloje (skundas 2097/2002/GG), 2003 m. rugsėjo 17 d. Tarybos generalinis sekretoriatas nustatė naujas taisykles, susijusias su pažymėtų kopijų perdavimu kandidatams. Šios taisyklės būtų taikomos visiems išorės ir vidaus konkursams, kuriuos organizuoja Tarybos generalinis sekretoriatas.

Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. skelbiamuose konkursuose dalyvaujantiems kandidatams bus leidžiama gauti savo egzamino kopiją, o egzaminams raštu – atrankos komisijos vertinimo lapo kopiją. Iki 2003 m. rugsėjo 1 d. surengtų konkursų atveju atitinkamose taisyklėse buvo numatyta, kad to prašantiems kandidatams leidžiama gauti savo egzamino kopiją ir vertinimo lapą, jei atrankos komisija tokį lapą yra parengusi.

Kiek tai susiję su šia byla, Taryba nusprendė leisti skundo pateikėjui susipažinti su jo paties parengtu tyrimo dokumentu. Dėl pranešimo apie vertinimo kriterijus Taryba pabrėžė, kad jie buvo nurodyti pranešimo apie konkursą VI dalies A skirsnio d punkte ir kad atrankos komisija neparengė vertinimo lapo. Tarybos teigimu, skundo pateikėjo egzamino dokumento kopija kartu su pranešimo apie konkursą kopija skundo pateikėjui bus išsiųsta tą pačią dieną.

Skundo pateikėjos pastabos

2003 m. lapkričio 5 d. ombudsmeno tarnybos telefonu susisiekė su skundo pateikėju, kad informuotų jį apie Tarybos atsakymą ir išsiaiškintų, ar, jo nuomone, atsakymas yra patenkinamas. Skundo pateikėjas pasveikino ombudsmeną su tyrimo rezultatais ir pasiektais rezultatais.

SPRENDIMĄ

1 Atsisakymas leisti susipažinti su pažymėtu egzaminų dokumentu ir pranešti vertinimo kriterijus

1.1 Skundo pateikėjas paprašė leisti susipažinti su jo pažymėto konkurso Council/A/394 egzamino dokumento kopija ir gauti informaciją apie atrankos komisijos taikomus testų vertinimo kriterijus. Taryba atsisakė patenkinti šiuos prašymus. Todėl skundo pateikėjas pateikė skundą ombudsmenui.

1.2 2003 m. liepos 8 d. ombudsmenas, vadovaudamasis Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Tarybai rekomendacijos projektą, pagal kurį Taryba turėtų leisti skundo pateikėjui susipažinti su jo paties parengtu svarstymų dokumentu ir informuoti jį apie vertinimo kriterijus, kurių laikosi atrankos komisija.

1.3 Išsamioje nuomonėje Taryba informavo ombudsmeną, kad ji nusprendė pritarti jo rekomendacijos projektui.

Taryba nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 17 d. jos generalinis sekretoriatas nustatė naujas taisykles, susijusias su pažymėtų kopijų perdavimu kandidatams. Šios taisyklės būtų taikomos visiems išorės ir vidaus konkursams, kuriuos organizuoja Tarybos generalinis sekretoriatas.

Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. skelbiamuose konkursuose dalyvaujantiems kandidatams bus leidžiama gauti savo egzamino kopiją, o egzaminams raštu – atrankos komisijos vertinimo lapo kopiją. Iki 2003 m. rugsėjo 1 d. surengtų konkursų atveju atitinkamose taisyklėse buvo numatyta, kad kandidatai, kurie to prašė, taip pat gali gauti savo egzamino kopiją ir atrankos komisijos vertinimo lapo, jei ji jį parengė, kopiją.

1.4 Kalbant apie skundo pateikėją, Taryba informavo ombudsmeną, kad skundo pateikėjo tyrimo dokumento ir pranešimo apie konkursą kopijos skundo pateikėjui bus išsiųstos tą pačią dieną. Taryba paaiškino, kad vertinimo kriterijai, kurių laikėsi atrankos komisija, buvo išdėstyti pranešimo apie konkursą VI dalies A skirsnio d punkte, todėl atrankos komisija vertinimo lapo neparengė.

2 Išvada

2.1 Remdamasis savo tyrimais, ombudsmenas daro išvadą, kad Taryba pritarė ombudsmeno rekomendacijos projektui ir kad priemonės, kurių ėmėsi Taryba jam įgyvendinti, yra patenkinamos.

2.2 Todėl ombudsmenas užbaigia bylą. Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Tarybos generalinis sekretorius.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) Byla C-245/95 P, Europos Parlamentas prieš Innamorati, [1996] Rink. p. I-3423.

(2) Tyrimas savo iniciatyva 1004/97/(PD)/GG.

(3) Skundai 457/99/IP, 610/99/IP, 1000/99/IP ir 25/2000/IP.

(4) OL C 371, 1999, p. 12.

(5) OL 2001 Nr. C 223, p. 352, 368.

(6) Plg. 2001 m. gegužės 11 d. ombudsmeno sprendimus dėl skundų 457/99/IP, 610/99/IP, 1000/99/IP ir 25/2000/I, kuriuos galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje (http://www.ombudsman.europa.eu).

(7) Byla C-245/95, Europos Parlamentas prieš Innamorati, [1996] Rink. p. I-3423.

(8) Ombudsmenas šį pareiškimą padarė savo iniciatyva atlikdamas slaptumo tyrimą, kuris yra Komisijos įdarbinimo procedūros dalis (žr. 3 pastabą).

(9) 2003 m. birželio 25 d. sprendimas byloje T-72/01, Pyres prieš Komisiją.