Strasbūras,
2003 m. lapkričio 28 d.

Gerbiamas pone X.,

2002 m. spalio 7 d. Jūs pateikėte skundą prieš Europos Komisiją dėl Komisijos atsisakymo leisti susipažinti su dviem Airijos raštais Komisijai pagal Šeštosios PVM direktyvos 27 straipsnio 1 dalį ir Airijos pranešimu pagal minėtos direktyvos 27 straipsnio 5 dalį.

2002 m. spalio 16 d. ombudsmenas perdavė skundą Europos Komisijos pirmininkui.

2002 m. spalio 16 d. elektroniniu laišku Jūs informavote ombudsmeną, kad pageidaujate, jog Jūsų skundas būtų nagrinėjamas konfidencialiai. 2002 m. spalio 18 d. ombudsmenas atitinkamai informavo Komisiją.

2002 m. lapkričio 1 d. Jūs pateikėte ombudsmenui keletą dokumentų, susijusių su Jūsų skundu. Šio rašto ir jo priedų kopija 2002 m. lapkričio 13 d. buvo persiųsta Komisijai.

2003 m. sausio 9 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nuomonėje nagrinėjamas tik pirmasis iš dviejų jūsų kaltinimų, 2003 m. sausio 13 d. laišku ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti papildomą nuomonę dėl antrojo kaltinimo. Apie tai Jums buvo pranešta tą pačią dieną išsiųstu raštu. Ta proga Jums taip pat buvo persiųsta pirmoji Komisijos nuomonė.

2003 m. sausio 29 d. Jūs nusiuntėte ombudsmenui dar vieną elektroninį laišką dėl Jūsų skundo. 2003 m. vasario 10 d. ombudsmenas perdavė šį pranešimą Komisijai, prašydamas jos atsižvelgti į jo turinį savo antrojoje nuomonėje.

2003 m. vasario 27 d. Komisija pateikė antrąją nuomonę. 2003 m. kovo 4 d. buvo išsiųstas klaidų ištaisymas. 2003 m. kovo 6 d. ombudsmenas persiuntė Jums antrąją nuomonę ir paragino pateikti pastabas. Klaidų ištaisymas Jums buvo pateiktas 2003 m. kovo 10 d.

2003 m. gegužės 19 d. Jūs atsiuntėte man savo pastabas dėl Komisijos nuomonių.

2003 m. birželio 4 d. kreipiausi į Komisiją prašydamas papildomos informacijos dėl Jūsų skundo. Tą pačią dieną Airijos nuolatinei atstovybei ES taip pat buvo išsiųstas prašymas pateikti informaciją. 2003 m. birželio 4 d. šio prašymo kopija buvo nusiųsta Airijos ombudsmenui susipažinti.

2003 m. liepos 24 d. Komisija atsiuntė atsakymą į mano prašymą pateikti papildomos informacijos. Šį atsakymą Jums persiunčiau 2003 m. rugsėjo 4 d. ir paraginau pateikti pastabas ne vėliau kaip iki 2003 m. spalio 31 d.

2003 m. rugsėjo 8 d. gavau Airijos valdžios institucijų atsakymą (2003 m. liepos 28 d.) į mano prašymą pateikti informaciją. Šį atsakymą Jums persiunčiau 2003 m. rugsėjo 9 d. ir paraginau pateikti pastabas ne vėliau kaip iki 2003 m. spalio 31 d.

Atrodo, kad iš jūsų nebuvo gauta jokių pastabų.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1) (toliau – Šeštoji direktyva) nustato vienodas taisykles pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestinamiems sandoriams. Tačiau pagal direktyvos 27 straipsnio 1 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta mokesčio taikymo tvarka arba užkirstas kelias tam tikrų rūšių mokesčių slėpimui ar vengimui. Valstybė narė, norinti imtis tokių priemonių, apie jas praneša Komisijai ir pateikia jai visą susijusią informaciją (direktyvos 27 straipsnio 2 dalis). Direktyvos 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad toms valstybėms narėms, kurios tokias specialias priemones taikė 1977 m. sausio 1 d., buvo leista jas toliau taikyti, inter alia, su sąlyga, kad jos apie jas pranešė Komisijai iki 1978 m. sausio 1 d.

2002 m. kovo 15 d. skundo pateikėjas, Airijos pilietis, pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (2) pateikė Komisijai prašymą leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais. Prašomi dokumentai buvo pateikti 2002 m. liepos 19 d., išskyrus du laiškus, kuriuos Airija išsiuntė Komisijai pagal Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 1 dalį, ir Airijos pranešimą pagal minėtos direktyvos 27 straipsnio 5 dalį.

Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad remiantis atitinkamais dokumentais Airija taikė tam tikrus PVM teisės aktus nekilnojamojo turto sandoriams Airijoje ir kad neturėdami galimybės su jais susipažinti piliečiai negalėjo būti tikri, kad Airijos teisės aktai atitinka tai, ko prašė Airija ir ką patvirtino Komisija. Skundo pateikėjo teigimu, Airijos mokesčių institucijos neigė turėjusios atitinkamų dokumentų kopijas, kai buvo pateiktas prašymas leisti susipažinti su dokumentais pagal Airijos informacijos laisvės įstatymą.

2002 m. liepos 19 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad pagal Sprendimo 2001/937 5 straipsnį ji konsultuosis su Airijos mokesčių institucijomis dėl galimybės pateikti šiuos dokumentus. 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad galimybė susipažinti su dokumentais negali būti suteikta, nes Airijos mokesčių institucijos paprašė neatskleisti dokumentų. Komisija paaiškino, kad reikėjo konsultuotis su Airijos valdžios institucijomis, nes atitinkami dokumentai jai buvo pateikti prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 1049/2001 (3). 2003 m. rugpjūčio 23 d. Komisija atmetė ieškovės kartotinę paraišką. Šiame rašte Komisija nurodė, kad ji negali pateikti atitinkamų dokumentų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį.

Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatyta, kad piliečiai turi teisę susipažinti su visais institucijos turimais dokumentais, t. y. jos parengtais arba gautais dokumentais, išskyrus atvejus, kai taikoma viena iš reglamente nustatytų išimčių.

4 straipsnyje („Išimtys“) nustatytos dvi pagrindinės išimtys. Pagal 4 straipsnio 1 dalį prieiga nesuteikiama, jeigu ją atskleidus būtų pakenkta viešojo intereso apsaugai arba asmens privatumui ir neliečiamumui. Galimybė susipažinti su duomenimis taip pat nesuteikiama, jei juos atskleidus nukentėtų kelių kitų 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų apsauga, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis interesas.

4 straipsnyje taip pat įtvirtintos šios nuostatos:

Dėl trečiųjų šalių dokumentų institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, kad įvertintų, ar taikytina 1 arba 2 dalyje nustatyta išimtis, išskyrus atvejus, kai yra aišku, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.

(5) Valstybė narė gali prašyti įstaigos neatskleisti iš tos valstybės narės kilusio dokumento be jos išankstinio sutikimo.“

Pagal reglamento 19 straipsnį jis taikomas nuo 2001 m. gruodžio 3 d.

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena institucija savo darbo tvarkos taisykles suderina su šio reglamento nuostatomis.

2001 m. gruodžio 5 d. Sprendimu 2001/937/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiu Komisijos darbo tvarkos taisykles (4), Komisija priėmė išsamias Reglamento 1049/2001 taikymo taisykles (toliau – išsamios taisyklės). Šios taisyklės išdėstytos priede, kuris turi būti pridėtas prie Komisijos darbo tvarkos taisyklių. Išsamių taisyklių 5 straipsnyje („Konsultacijos“) nustatyta:

Kai Komisija gauna paraišką dėl galimybės susipažinti su jos turimu, bet trečiosios šalies parengtu dokumentu, dokumentą turintis generalinis direktoratas arba departamentas patikrina, ar taikoma viena iš Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių. (…).

(2) Jei, išnagrinėjęs dokumentą, jį turintis generalinis direktoratas ar departamentas mano, kad pagal vieną iš Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių turi būti atsisakyta suteikti galimybę su juo susipažinti, neigiamas atsakymas pareiškėjui išsiunčiamas nepasikonsultavus su trečiąja šalimi.

(3) Dokumentą turintis generalinis direktoratas ar departamentas patenkina paraišką nepasikonsultavęs su trečiąja šalimi, kuri yra dokumento autorė, jeigu:

a) prašomą dokumentą jau atskleidė jo autorius arba jis buvo atskleistas pagal reglamentą ar panašias nuostatas;

b) jo turinio atskleidimas arba dalinis atskleidimas akivaizdžiai nepaveiktų vieno iš Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nurodytų interesų.

(4) Visais kitais atvejais konsultuojamasi su trečiosios šalies autoriumi. Visų pirma, jei paraiška dėl galimybės susipažinti yra susijusi su dokumentu, kilusiu iš valstybės narės, dokumentą turintis generalinis direktoratas arba departamentas konsultuojasi su dokumentą parengusia institucija, kai:

a) dokumentas buvo perduotas Komisijai iki Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo pradžios dienos;

b) valstybė narė paprašė Komisijos neatskleisti dokumento be jos išankstinio sutikimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį.“

Skundo pateikėjas manė, kad Komisija nesilaikė pirmiau minėtų taisyklių, nes konsultavosi su trečiąja šalimi autore, neatlikusi išsamių taisyklių 5 straipsnio 3 dalyje numatyto nagrinėjimo. Jis laikėsi nuomonės, kad konsultuotis su autoriumi, kuris yra trečiasis asmuo, reikia tik tuo atveju, jei neįvykdytos minėtos nuostatos sąlygos. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas ypač pabrėžė išsamių taisyklių 5 straipsnio 4 dalies formuluotę („visais kitais atvejais…“).

Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad atskleidus dokumentus nebūtų pakenkta nė vienam iš Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų interesų. Jis teigė, kad Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 ir 5 dalys nenumatytos kaip priemonė, kuria valstybės narės galėtų neleisti susipažinti su dokumentais, kurių atskleidimas nepakenktų reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytiems interesams.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas iš esmės teigė, kad:

(1) Nusprendusi konsultuotis su Airijos valdžios institucijomis prieš suteikdama galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais, Komisija nesilaikė Sprendime 2001/937 nustatytų procedūrinių taisyklių.

(2) Komisija suklydo atsisakydama leisti susipažinti su atitinkamais dokumentais, nes jų atskleidimas nebūtų pakenkęs nė vienam iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų interesų ir kadangi Reglamente 1049/2001 4 straipsnio 4 dalis nebuvo numatyta kaip priemonė, kuria valstybės narės galėtų neleisti susipažinti su dokumentais, kurių atskleidimas nepakenkė reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems interesams.

Skundo pateikėjas teigė, kad dėl to Komisija turėtų peržiūrėti savo sprendimą.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonės
Pirmoji nuomonė

Pirmojoje nuomonėje Komisija pateikė šias pastabas:

Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 galimybės susipažinti su trečiųjų šalių dokumentais klausimas sprendžiamas dviem būdais: 4 straipsnio 4 dalyje numatytas standartinis atvejis, o 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos konkrečios taisyklės valstybių narių parengtiems dokumentams.

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas bendrasis principas yra tas, kad su trečiųjų šalių autoriais konsultuojamasi dėl jų parengtų dokumentų atskleidimo, išskyrus atvejus, kai nekyla abejonių dėl to, ar dokumentas turėtų būti atskleistas. Sprendime 2001/937 Komisija pateikė tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar dokumentas turi būti atskleistas nepasikonsultavus su jo autoriumi.

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė narė turi teisę prašyti Komisijos neatskleisti Komisijai atsiųsto dokumento be jos sutikimo. Ši nuostata buvo prasminga tik tuo atveju, jei valstybė narė turėjo galimybę nurodyti, ar ji sutiko, kad jos dokumentas būtų atskleistas.

Todėl Komisija, prieš nuspręsdama leisti susipažinti su iš valstybės narės gautu dokumentu, privalėjo pasikonsultuoti su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, nebent dokumentą parengusi institucija jau būtų jį paskelbusi arba kitaip paviešinusi pagal teisės nuostatas. To ypač reikėjo dokumentų, Komisijai perduotų iki Reglamento 1049/2001 taikymo pradžios dienos, atveju. Tuo metu, kai valstybės narės perdavė šiuos dokumentus Komisijai, jos nesvarstė galimybės visuomenei su jais susipažinti. Todėl su jais turėtų būti konsultuojamasi prieš priimant sprendimą dėl tokių dokumentų atskleidimo.

Komisija tai paaiškino savo išsamių taisyklių 5 straipsnio 4 dalies b punkte.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pareiškė mananti, kad ji laikėsi tinkamų procedūrų ir kad ji ne tik turėjo teisę nuspręsti konsultuotis su nacionalinės valdžios institucijomis, bet ir privalėjo tai padaryti.

Antroji nuomonė

Kadangi Komisijos nuomonė buvo susijusi tik su pirmuoju iš dviejų skundo pateikėjo pateiktų įtarimų, ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti papildomą nuomonę dėl antrojo įtarimo. Šioje antrojoje nuomonėje Komisija pateikė šias pastabas:

Komisija privalėjo konsultuotis su Airijos valdžios institucijomis. Jei Komisija būtų maniusi, kad atskleidimas būtų žalingas, ji nebūtų pasikonsultavusi su Airijos valdžios institucijomis ir būtų neleidusi susipažinti su dokumentais. Tai išplaukia iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 4 dalies ir Išsamių taisyklių 5 straipsnio 2 dalies. Būtent dėl to, kad Komisija apsvarstė galimybę paskelbti dokumentus, ji konsultavosi su nacionalinėmis valdžios institucijomis.

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali Bendrijos skaidrumo taisyklių taisyklė, taikoma konkrečiai „trečiųjų šalių“ grupei, t. y. valstybėms narėms. Jei institucijos turėtų galimybę atmesti valstybės narės prašymą neatskleisti dokumento, nereikėtų specialios nuostatos, reglamentuojančios iš valstybių narių kilusius dokumentus, o 4 straipsnio 5 dalis netektų prasmės.

Valstybių narių teise atsisakyti leisti institucijoms atskleisti iš jų kilusius dokumentus buvo siekiama ne apriboti galimybę susipažinti su pačiu dokumentu, bet apriboti galimybę su juo susipažinti pagal Bendrijos taisykles. Šiuo apribojimu buvo siekiama atsižvelgti į dokumento statusą pagal nacionalinę teisę ir politiką ir taip išvengti neatitikimų tarp Bendrijos ir įvairių nacionalinių skaidrumo sistemų.

Šios pozicijos Komisija laikėsi ir Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje Internationaler Tierschutz-Fonds GmbH prieš Komisiją, T-168/02.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėjas neatsisakė skundo ir, be kita ko, pateikė šias papildomas pastabas:

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį tik valstybėms narėms leidžiama pateikti prašymą. Nebuvo jokių požymių, kad jie turėtų turėti veto teisę dėl to, ar dokumentai gali būti atskleisti. Valstybė narė tokį prašymą galėtų pateikti tik tuo atveju, jei dokumento atskleidimas galėtų paveikti vieną iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų interesų. Žodis „ankstesnis“ 4 straipsnio 5 dalyje nebūtų būtinas ir iš tikrųjų netektų prasmės, jei Komisija privalėtų perduoti visus dokumentus valstybėms narėms, kad jos įsitikintų savo noru šiuo klausimu.

Tolesni tyrimai

Atidžiai apsvarsčius Komisijos nuomones ir skundo pateikėjo pastabas paaiškėjo, kad būtina atlikti papildomus tyrimus.

Prašymai pateikti papildomos informacijos

Todėl ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti konkretesnės informacijos apie tai, ar ji pakvietė Airijos valdžios institucijas paaiškinti priežastis, dėl kurių jos atsisakė atskleisti dokumentus, ar iš jų gavo paaiškinimą.

Pagal Europos ombudsmeno statuto (7) 3 straipsnio 3 ir 6 dalis Airijos valdžios institucijoms taip pat buvo nusiųstas prašymas pateikti informaciją. Pastarųjų buvo paprašyta 1) paaiškinti priežastis, dėl kurių, jų nuomone, Komisija neturėtų atskleisti atitinkamų dokumentų, ir 2) nurodyti, ar jos turi atitinkamų dokumentų kopijas.

Komisijos atsakymas

Savo atsakyme Komisija pateikė šias pastabas:

Airijos valdžios institucijos nenurodė priežasčių, dėl kurių prieštarauja atitinkamų dokumentų atskleidimui.

4 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią su trečiąja šalimi turėtų būti konsultuojamasi, jei neaišku, ar dokumentas turėtų būti atskleistas, ar ne. 4 straipsnio 5 dalyje valstybėms narėms buvo nustatyta speciali taisyklė. Ši nuostata atsirado iš Deklaracijos Nr. º 35, pridėtos prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto. Jame atspindėtas poreikis suderinti Bendrijos ir nacionalines skaidrumo taisykles. Jei 4 straipsnio 5 dalis būtų pavaldi 4 straipsnio 4 daliai, ši nuostata netektų prasmės. To neketino daryti teisės aktų leidėjas.

Skundo pateikėjo teigimu, Komisija neįvertino, ar atskleidus prašomus dokumentus būtų pakenkta kuriam nors pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 arba 2 dalį saugomam interesui. Tai buvo neteisinga. Komisija būtų pažeidusi savo išsamias reglamento taikymo taisykles, jei būtų veikusi taip, kaip siūlė skundo pateikėjas. Nagrinėdama prašymą leisti susipažinti su trečiosios šalies parengtu dokumentu, Komisija nagrinėja prašomą dokumentą, kad įvertintų, ar taikoma viena iš išimčių. Jei Komisija padaro išvadą, kad atskleidimas būtų žalingas, ji atsisako suteikti prieigą nepasikonsultavusi su autoriumi. Nagrinėjamu atveju Komisijos analizė nelėmė atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais. Todėl Komisija nusprendė pasikonsultuoti su Airijos valdžios institucijomis.

Komisija sistemingai konsultavosi su valstybėmis narėmis dėl paraiškų susipažinti su dokumentais, gautų iki Reglamento 1049/2001 taikymo pradžios (2001 m. gruodžio 3 d.) (Sprendimo 2001/937 5 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata buvo logiška reglamento taikymo atgaline data pasekmė.

Airijos valdžios institucijų atsakymas

Atsakydamos į ombudsmeno prašymą pateikti informaciją, Airijos valdžios institucijos pateikė šias pastabas:

Oficialių dokumentų paskelbimas Airijoje buvo reglamentuojamas 1997 m. Informacijos laisvės įstatymu. Dėl šioje byloje nagrinėjamų dokumentų buvo pateiktas prašymas leisti susipažinti pagal minėtą įstatymą. Pagal 1997 m. ir 2003 m. Informacijos laisvės aktų 6 straipsnio 4 dalį neasmeninių ir su darbuotojais nesusijusių įrašų atveju asmuo turėjo teisę prašyti leisti susipažinti su visais įrašais, parengtais po aktų įsigaliojimo, t. y. 1998 m. balandžio 21 d. Ankstesnių įrašų gali būti prašoma tik tuo atveju, jei jie reikalingi norint suprasti vėlesnius įrašus, su kuriais galima susipažinti.

Airijos valdžios institucijų nuomone, iki 1998 m. nebuvo būtina susipažinti su informacija, kad būtų galima suprasti konkrečios PVM nuostatos veikimą, ir būtent tuo remiantis buvo atsisakyta leisti susipažinti su visa iki 1998 m. balandžio mėn. parengta informacija.

Būtų nenuoseklu atsisakyti pateikti medžiagą pagal nacionalinius informacijos laisvės teisės aktus, kartu sutinkant leisti ją paskelbti pagal panašius ES teisės aktus.

Atskleidžiant dokumentus kitam asmeniui, buvo atskleistas dokumentas, kuris atrodė svarbus skundo pateikėjo prašymui. Tai buvo laiško, kurį Airijos nuolatinis atstovas išsiuntė Komisijai 1977 m. gruodžio 22 d. ir kuris buvo susijęs su Šeštosios PVM direktyvos įgyvendinimu Airijoje, kopija. Šis dokumentas buvo paskelbtas, nes jis buvo dalis dokumento, parengto įsigaliojus Informacijos laisvės aktui.

Airijos valdžios institucijos pateikė šio dokumento kopiją.

Skundo pateikėjos pastabos

Komisijos ir Airijos valdžios institucijų pateikti atsakymai buvo perduoti skundo pateikėjui, kad jis pateiktų savo pastabas. Iš skundo pateikėjo pastabų negauta.

SPRENDIMĄ

1 Įtariamas neteisėtas galimybės susipažinti su dokumentais nesuteikimas

1.1 Skundo pateikėjas, Airijos pilietis, pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (8) pateikė Komisijai prašymą leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais. Prašomi dokumentai buvo pateikti 2002 m. liepos 19 d., išskyrus du laiškus, kuriuos Airija nusiuntė Komisijai pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (9) ir Airijos pranešimas pagal minėtos direktyvos 27 straipsnio 5 dalį. Skundo pateikėjas teigia, kad Komisija neteisingai atsisakė leisti susipažinti su atitinkamais dokumentais, nes jų atskleidimas nebūtų pakenkęs nė vienam iš reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų interesų ir kadangi reglamente 4 straipsnio 4 ir 10 dalys nebuvo numatytos kaip priemonė, kuria valstybės narės galėtų trukdyti susipažinti su dokumentais, kurių atskleidimas nepakenkė reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems interesams.

1.2 Komisija mano, kad ji negalėjo atskleisti atitinkamų dokumentų pagal reglamento 4 straipsnio 5 dalį, nes Airijos valdžios institucijos paprašė jos neatskleisti šių dokumentų. Jos nuomone, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta konkreti Bendrijos skaidrumo taisyklių taisyklė, taikoma konkrečiai „trečiųjų šalių“ grupei, t. y. valstybėms narėms. Jei 4 straipsnio 5 dalis būtų pavaldi 4 straipsnio 4 daliai, ši nuostata netektų prasmės. Komisija teigia, kad teisės aktų leidėjas to neketino. Ji priduria, kad jei institucijos turėtų galimybę atmesti valstybės narės prašymą neatskleisti dokumento, nereikėtų specialios nuostatos, reglamentuojančios iš valstybių narių kilusius dokumentus, o 4 straipsnio 5 dalis netektų prasmės.

1.3 Kaip neseniai nusprendė Pirmosios instancijos teismas (11), iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 5 dalies matyti, kad „tarp trečiųjų šalių valstybėms narėms taikoma speciali tvarka. Šia nuostata valstybei narei suteikiama teisė prašyti institucijos neatskleisti iš tos valstybės kilusių dokumentų be jos išankstinio sutikimo(12). Teismas taip pat pažymėjo, kad „valstybėms narėms suteikta teisė prašyti neatskleisti jų dokumentų tretiesiems asmenims be jų išankstinio sutikimo yra viena iš teisės susipažinti su institucijų dokumentais išimčių, nustatytų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje“(13). Atsižvelgiant į šį sprendimą, atrodo, kad skundo pateikėjo argumentai dėl 4 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir jos santykio su 4 straipsnio 4 dalimi yra nepagrįsti.

1.4 Todėl ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjui nepavyko įrodyti, kad Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su dokumentais buvo neteisingas.

1.5 Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad šiuo bylos aspektu netinkamo administravimo nebuvo.

2 Dėl tariamo Sprendime 2001/937 nustatytų procedūrinių taisyklių pažeidimo

2.1 Skundo pateikėjas teigia, kad Komisija nesilaikė procedūrinių taisyklių, nustatytų 2001 m. gruodžio 5 d. Sprendime 2001/937/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles(14), pasitarusi su trečiąja šalimi autore (t. y. su atitinkamos valstybės narės valdžios institucijomis), neatlikusi patikrinimo, numatyto Sprendimu 2001/937 nustatytų išsamių taisyklių 5 straipsnio 3 dalyje.

2.2 Komisija pažymi, kad nagrinėdama prašymą leisti susipažinti su trečiosios šalies parengtu dokumentu ji nagrinėja prašomą dokumentą, kad įvertintų, ar taikoma viena iš išimčių. Jei Komisija padaro išvadą, kad atskleidimas būtų žalingas, ji atsisako suteikti prieigą nepasikonsultavusi su autoriumi. Komisijos teigimu, šiuo atveju jos analizė nelėmė atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais. Todėl Komisija nusprendė konsultuotis su Airijos valdžios institucijomis. Komisija mano, kad ji privalėjo konsultuotis su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, visų pirma dėl dokumentų, Komisijai perduotų iki Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo pradžios.

2.3 Ombudsmenas pažymi, kad Komisijos sprendime 2001/937 nustatytos išsamios taisyklės, pagal kurias Komisija taiko Reglamentą 1049/2001 (toliau - išsamios taisyklės). Šios taisyklės išdėstytos Komisijos darbo tvarkos taisyklių priede. Pagal išsamių taisyklių 5 straipsnį („Konsultacijos“) procedūra, kurios Komisija turi laikytis dėl prašymų leisti susipažinti su trečiųjų šalių dokumentais, yra tokia: (1) Komisija tikrina, ar taikoma viena iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnyje nustatytų išimčių (Išsamių taisyklių 5 straipsnio 1 dalis); 2) tokiu atveju atsisakoma leisti susipažinti su dokumentu nepasitarus su trečiąja šalimi, kuri yra dokumento autorė (Išsamių taisyklių 5 straipsnio 2 dalis); 3) jeigu dokumentas jau buvo atskleistas arba jeigu jo atskleidimas akivaizdžiai nepaveiktų vieno iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnyje nurodytų interesų, galimybė susipažinti su dokumentu suteikiama nepasitarus su trečiąja šalimi, kuri yra dokumento autorė (Išsamių taisyklių 5 straipsnio 3 dalis); 4) visais kitais atvejais konsultuojamasi su trečiąja šalimi autore (Išsamių taisyklių 5 straipsnio 4 dalis).

2.4 Ombudsmeno nuomone, iš šių nuostatų formuluotės ir struktūros matyti, kad Komisija, prieš pasitardama su trečiąja šalimi, turi išnagrinėti galimybę atskleisti dokumentą. Visų pirma Komisija turi patikrinti, ar dokumentas gali būti atskleistas, nes jo atskleidimas akivaizdžiai nepaveiktų vieno iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnyje nustatytų interesų (Išsamių taisyklių 5 straipsnio 3 dalis). Ombudsmenas mano, kad Komisija neįrodė, jog įvykdė šią pareigą(15). Priešingai, Komisija teigia, kad ji privalėjo konsultuotis su Airijos valdžios institucijomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad atitinkami dokumentai buvo pateikti prieš pradedant taikyti Reglamentą 1049/2001. Atsakydama į ombudsmenės prašymą pateikti papildomos informacijos, Komisija taip pat pripažįsta, kad tais atvejais, kai prašoma leisti susipažinti su tokiais dokumentais, ji sistemingai konsultuojasi su valstybėmis narėmis.

2.5 Ombudsmenas pažymi, kad tokia pareiga konsultuotis su valstybėmis narėmis tais atvejais, kai prašymai leisti susipažinti su dokumentais pateikiami Komisijai prieš pradedant taikyti Reglamentą 1049/2001, iš tiesų numatyta Išsamių taisyklių 5 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje. Tačiau, remiantis atitinkamos nuostatos formuluote ir struktūra, ši pareiga taikoma tik visais kitais atvejais, t. y. tais atvejais, kai Komisija negali pati atsisakyti suteikti prieigą arba jos suteikti remdamasi Išsamių taisyklių 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Taigi pagal savo pačios priimtas taisykles Komisija turėtų patikrinti, ar dokumentas gali būti atskleistas, nes jo atskleidimas akivaizdžiai nepaveiktų vieno iš Reglamento 1049/2001 4 straipsnyje nurodytų interesų (Išsamių taisyklių 5 straipsnio 3 dalis).

2.6 Ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija nesilaikė procedūrinių taisyklių, kurias pati priėmė Sprendimu 2001/937.

2.7 Tačiau ombudsmenas mano, kad reikėtų atsižvelgti ir į klausimo esmę. Kaip minėta pirmiau (žr. 1.3 punktą), pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį valstybėms narėms leidžiama prašyti Bendrijos institucijų neatskleisti šioms institucijoms jų pateiktų dokumentų. Kad šia teise būtų galima pasinaudoti naudingai, valstybės narės turi turėti galimybę apsvarstyti klausimą, ar turėtų būti atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su iš jų kilusiais dokumentais. Kadangi galimybė piliečiams susipažinti su iš valstybių narių kilusiais dokumentais pagal Bendrijos teisę buvo sukurta tik Reglamentu 1049/2001, atrodo tinkama ir teisinga konsultuotis su valstybėmis narėmis kiekvienu atveju, kai prašoma leisti susipažinti su dokumentu, pateiktu Bendrijos institucijoms prieš pradedant taikyti šį reglamentą 2001 m. gruodžio 3 d.

2.8 Taip pat reikėtų atsižvelgti į pirmiau minėtą Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šioje byloje ieškovas prašė leisti susipažinti su dokumentais, kuriuos valstybė narė (Italija) pateikė Komisijai prieš pradedant taikyti Reglamentą Nr. 1049/2001. Komisija šį prašymą atmetė. Ieškovui pareiškus ieškinį Pirmosios instancijos teisme, Komisija paklausė atitinkamos valstybės narės valdžios institucijų, ar jos sutinka su dokumentų atskleidimu. Savo atsakyme valstybės narės valdžios institucijos informavo Komisiją, kad jos sutinka su atsisakymu suteikti prieigą. Savo sprendime Teismas nusprendė: „Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad konsultacijos su Italijos valdžios institucijomis buvo akivaizdžiai būtinos, nes ieškovės paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais buvo susijusi su dokumentais, kurie institucijai buvo pateikti iki Reglamento Nr. 1049/2001 įsigaliojimo dienos“(16).

2.9 Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad Komisija, nors ir nesilaikė savo procedūrinių taisyklių, veikė tinkamai, kiek tai susiję su bylos esme. Iš tiesų būtų galima teigti, kad jei Komisija būtų laikiusis savo procedūrinių taisyklių, ji būtų kalta dėl netinkamo administravimo. Ombudsmenas mano, kad šiuo atveju nederėtų manyti, jog tai, kad Komisija nesilaikė savo procedūrinių taisyklių, yra netinkamas administravimas(17). Siekdamas padėti išvengti panašių situacijų ateityje, ombudsmenas toliau pateikia dar vieną pastabą.

2.10 Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad šiuo bylos aspektu netinkamo administravimo nebuvo.

3 Išvada

Remiantis ombudsmenės atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Europos Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

KITI REMARAI

Remiantis ombudsmeno tyrimais, atrodo, kad procedūrinės taisyklės, kurias Komisija priėmė 2001 m. gruodžio 5 d. Sprendime 2001/937/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles, ypač šių taisyklių 5 straipsnio 4 dalis, nėra parengtos taip tiksliai, kad atspindėtų esmines nuostatas, išdėstytas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Todėl ombudsmenas mano, kad būtų naudinga, jei Komisija galėtų peržiūrėti šias nuostatas. Šiuo atžvilgiu naudingos gairės gali būti atitinkamos taisyklės, kurias Taryba priėmė 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu, iš dalies keičiančiu Tarybos darbo tvarkos taisykles (18) (visų pirma šiuo sprendimu Tarybos darbo tvarkos taisykles papildančio III priedo 2 straipsnio 1 dalis).

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) OL L 145, 1977, p. 1.

(2) OL L 145, 2001, p. 43.

(3) Atrodo, kad Komisijos vartojama formuluotė nėra visiškai teisinga. Komisija tikriausiai norėjo pasakyti, kad dokumentai buvo pateikti prieš pradedant taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (žr. Sprendimu 2001/937 nustatytų išsamių taisyklių 5 straipsnio 4 dalies a punktą).

(4) OL L 345, 2001, p. 94.

(5) Skundo pateikėjas tikriausiai turėjo omenyje Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį.

(6) „Valstybių narių valdžios institucijos privalo ombudsmenui jo prašymu per valstybių narių nuolatines atstovybes prie Europos Bendrijų pateikti visą informaciją, kuri gali padėti išaiškinti Bendrijos institucijų ar įstaigų netinkamo administravimo atvejus, išskyrus atvejus, kai tokiai informacijai taikomi slaptumo įstatymai ar kiti teisės aktai arba nuostatos, neleidžiančios jos perduoti. Vis dėlto pastaruoju atveju atitinkama valstybė narė gali leisti ombudsmenui gauti šią informaciją, jeigu jis įsipareigoja jos neatskleisti.“

(7) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL L 113, 1994, p. 15.

(8) OL L 145, 2001, p. 43.

(9) OL L 145, 1977, p. 1.

(10) Skundo pateikėjas tikriausiai turėjo omenyje Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį.

(11) 2003 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje T-76/02 Messina prieš Komisiją .

(12) Žr. ten pat, 40 punktas.

(13) Žr. ten pat, 55 punktas.

(14) OL L 345, 2001, p. 94.

(15) Šiuo klausimu Komisija teigia tik patikrinusi, ar reikia atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais remiantis Išsamių taisyklių 5 straipsnio 2 dalimi, ir padariusi išvadą, kad taip nėra.

(16) Žr. ten pat, 42 punktas. Dėl nuorodos į reglamento įsigaliojimą žr. 3 išnašą.

(17) Svarbu pažymėti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, kai Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Bendrijos teisė, tačiau sprendimo rezoliucinė dalis yra pagrįsta dėl kitų teisinių priežasčių, apeliacinis skundas turi būti atmestas (žr., pvz., 1992 m.

(18) OL L 313, 2001, p. 40.