# Europos ombudsmeno sprendimas dėl skundo 210/2001/GG prieš Europos Komisiją
- Autorius: Europos ombudsmenas
- Data : null
- [URL](https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/1531)
---
Strasbūras, 2001 m. gruodžio 4 d.
Gerb. ponia A.,
2001 m. vasario 8 d. Europos vaikų gerovės forumo vardu pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl to, kaip Europos Komisija tvarko dotacijos susitarimą Nr. JAI.1999/DAP/004/WC.
2001 m. vasario 15 d. perdaviau skundą Komisijai, kad ši pateiktų savo pastabas.
2001 m. kovo 13 d. man atsiuntėte laiško, kurį 2001 m. kovo 12 d. nusiuntėte Komisijai, kopiją.
2001 m. balandžio 20 d. Komisija išsiuntė savo nuomonę dėl Jūsų skundo.
2001 m. gegužės 9 d. Jūs pateikėte 2001 m. kovo 21 d. Komisijos laiško ir 2001 m. balandžio 19 d. Jūsų atsakymo kopijas.
2001 m. gegužės 14 d. persiunčiau Jums Komisijos nuomonę su kvietimu pateikti pastabas, jei to pageidaujate. 2001 m. birželio 26 d. atsiuntėte man savo pastabas dėl Komisijos nuomonės.
2001 m. liepos 18 d. kreipiausi į Komisiją prašydamas papildomos informacijos. 2001 m. rugsėjo 26 d. Komisija išsiuntė savo atsakymą, o 2001 m. spalio 1 d. jį perdaviau Jums ir paprašiau pateikti pastabas, jei to pageidaujate.
2001 m. lapkričio 29 d. atsiuntėte man savo pastabas dėl Komisijos atsakymo.
Dabar rašau, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.
Konkurentė
----------
Skundo pateikėjas yra pelno nesiekiantis Briuselyje įsikūręs NVO tinklas, siekiantis vaikų ir jaunimo, kuriems reikia pagalbos, gerovės visoje Europoje. 1999 m. ji kreipėsi į Komisiją prašydama finansuoti projektą, pavadintą: „Kvalifikuotų ES išteklių, skirtų po atitinkamo mokymo patenkinti nuo smurto kenčiančių vaikų ir moterų Kosove poreikius, sąrašas". Šis finansavimas turėjo būti finansuojamas pagal Komisijos projektą „Daphne", kuriuo remiamos kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris priemonės.
Pirminis prašymas buvo pateiktas 1999 m. birželio 11 dieną. Trys vertintojai ekspertai (tarp jų M. Kane), kuriems Komisija patikėjo nagrinėti ieškinį, pateikė įvairių prieštaravimų. Po diskusijų su Komisijos tarnybomis 1999 m. rugsėjo 6 d. buvo pateikta patikslinta paraiška. 1999 m. rugsėjo 28 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad jo pasiūlymui dėl finansavimo buvo pritarta, jei bus pateiktas patikslintas biudžetas ir jį patikrins bei priims Komisijos finansų kontrolės tarnyba. 1999 m. spalio 4 d. skundo pateikėjas pateikė patikslintą biudžetą.
1999 m. lapkričio 15 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad ji nusprendė skirti ne didesnę kaip 32 000 dydžio finansinę paramą minėtam projektui organizuoti. 1999 m. lapkričio 15 d. Komisija ir skundo pateikėjas pasirašė atitinkamą dotacijos susitarimą (nuorodos Nr. JAI.1999/DAP/004/WC). Pagal susitarimą projektas turėjo prasidėti 1999 m. lapkričio 15 d. ir baigtis ne vėliau kaip 2000 m. lapkričio 15 d.
Susitarimo 8 straipsnyje buvo nustatyta, kad Susitarimo II priede išdėstytos Europos Bendrijų dotacijos susitarimams taikomos bendrosios sąlygos (toliau - bendrosios sąlygos) yra neatskiriama jo dalis.
Bendrųjų sutarties nutraukimo sąlygų 3 straipsnyje įtvirtintos šios nuostatos:
Komisija gali nutraukti susitarimą, jei gavėjas be pagrįstos ar techninės priežasties nevykdo vieno iš susitarime numatytų įsipareigojimų ir, gavęs registruotu laišku pateiktą pranešimą apie šių įsipareigojimų nevykdymą, per vieną mėnesį nuo to rašto gavimo dienos to nepadarė.
Tokiu atveju Komisija apmoka tik tas išlaidas, kurias gavėjas faktiškai patyrė sutarties nutraukimo metu, ir nedengia jokių išlaidų, susijusių su jau sudarytomis sutartimis, išskyrus išlaidas, susijusias su vykdymu po sutarties nutraukimo dienos."
Pagal Bendrųjų sąlygų 9 straipsnį Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas nagrinėti skundus dėl Komisijos sprendimų, susijusių su susitarimo taikymu ar aiškinimu.
2000 m. kovo 16 d. D. Simpson, Daphne programą vykdantis Komisijos pareigūnas, informavo skundo pateikėją (ir kitas organizacijas), kad 2000 m. balandžio 1 d. pasitrauks iš Komisijos, ir pristatė savo įpėdinį J. Trousson. 2000 m. kovo 28 d. išsiųstame elektroniniame laiške B. Simpson pasveikino skundo pateikėją „už projekto pažangą iki šiol".
2000 m. gegužės 10 d. D. Kane, Daphne programos techninė ekspertė, apsilankė skundo pateikėjo biure, kad peržiūrėtų iki šiol atliktą darbą. Vėliau ekspertė parengė ataskaitą, kurioje rekomendavo Komisijai apsvarstyti galimybę nutraukti projektą. Išankstinė ataskaitos projekto kopija buvo nusiųsta skundo pateikėjui, kuris 2000 m. birželio 5 d. laiške Komisijai pateikė išsamias pastabas dėl ataskaitos projekto. Šiame rašte skundo pateikėjas taip pat išreiškė nuomonę, kad reikia skubiai išspręsti šį klausimą, todėl būtų naudinga surengti susitikimą. Skundo pateikėjas pasiūlė keletą tokio susitikimo datų. 2000 m. birželio 22 d. elektroniniu paštu Komisijai buvo išsiųstas priminimas.
2000 m. liepos 14 d. laiške J. Trousson (Komisijos Teisingumo ir vidaus reikalų generalinio direktorato A/1 skyriaus vadovas) raštu informavo skundo pateikėją, kad, jo nuomone, projektas negali būti tęsiamas. Jis pateikė tris šios pozicijos priežastis: 1) pagrindiniai projekto naudos gavėjai buvo ne tie, kurie buvo paminėti pradiniame projekte, t. y. vaikai ir moterys, o vietos agentūros, kurios pačios turėjo lėšų šiam darbui atlikti; 2) nebuvo pakankamai įrodymų, kad siūloma duomenų bazė buvo sukurta pagal standartinę praktiką, ir 3) projektas neatitiko "Daphne" iniciatyvos gairių, kuriose nustatyta, kad projektai neturėtų būti vykdomi arba išlaidos neturėtų būti patiriamos už Bendrijų ribų. Tačiau, atsižvelgdamas į skundo pateikėjo atsidavimą ir reputaciją ir kaip sąžiningumo ženklą, T. Trousson sutiko, kad skundo pateikėjui turėtų būti suteikta galimybė apibrėžti tinkamai parengtą ir įgyvendintą duomenų bazės projektą. Buvo paminėtos kelios sąlygos, visų pirma tai, kad iki 2000 m. liepos mėn. pabaigos Komisija turėtų pateikti ir patvirtinti iš naujo parengtą darbo planą ir biudžetą.
Skundo pateikėjo teigimu, J. Trousson kritika buvo nepagrįsta.
Tačiau 2000 m. liepos 24 d. skundo pateikėjas pateikė naują darbo planą ir biudžetą. 2000 m. rugpjūčio 18 d. atsakyme T. Trousson informavo skundo pateikėją, kad kai kuriuos naujojo darbo plano punktus dar reikia patobulinti „prieš mums sudarant oficialų papildomą jūsų sutarties susitarimą su naujuoju darbo planu ir biudžetu". 2000 m. spalio 4 d. skundo pateikėjas pateikė patikslintą darbo plano ir biudžeto versiją.
2000 m. lapkričio 16 d. skunde Komisijos buvo paprašyta (faksu ir elektroniniu paštu) atsakyti į jos 2000 m. spalio 4 d. pasiūlymą. 2000 m. lapkričio 29 d. buvo išsiųstas dar vienas priminimas.
2000 m. lapkričio 30 d. laišku, kuris buvo išsiųstas registruotu laišku, Komisija informavo skundo pateikėją, kad ji negali leisti jai atnaujinti savo darbo ir kad dėl to projektas turėtų būti nutrauktas dabar. Komisija taip pat paprašė skundo pateikėjo pateikti galutines ataskaitas su iki šiol patirtomis išlaidomis. Tačiau jis primygtinai reikalavo, kad būtų galima atsižvelgti tik į tiesiogines išlaidas, susijusias su veikla, vykdyta iki Komisijos „pirmojo prašymo dėl pakeitimų (2000 m. rugpjūčio mėn.)".
Todėl skundo pateikėjas kreipėsi į Teisingumo ir vidaus reikalų GD generalinį direktorių. Tačiau pastaroji patvirtino Komisijos poziciją 2001 m. vasario 5 d. laiške.
Iš skundo matyti, kad skundo pateikėjas mano, jog jo problemos iš esmės kilo dėl to, kad Komisija pakeitė su sutartimi susijusį personalą.
Iš esmės skundo pateikėjas teigė, kad:
Komisijos sprendimas nutraukti sutartį buvo netinkamas administravimas, nes nebuvo įvykdytos Europos Bendrijų dotacijų susitarimams taikomų bendrųjų sąlygų 3 straipsnio sąlygos.
Skundo pateikėjas paprašė ombudsmeno pagalbos tarpininkaujant Komisijai, siekiant: a) gauti nesumokėtą projekto išlaidų apmokėjimą ir b) kompensuoti tiek praleistą laiką, tiek vėlesnius didelius finansinius sunkumus, su kuriais susiduria maža NVO, kaip antai ji pati.
PRAŠYMAS
--------
Skundas buvo nusiųstas Komisijai, kad ši pareikštų savo nuomonę.
**Komisijos nuomonė**
Savo nuomonėje Komisija pateikė šias pastabas:
Skundo pateikėjo projektas priklausė 53 projektams, kurie buvo patvirtinti 1999 m. Buvo atliktas kiekvieno iš šių projektų laikotarpio vidurio vertinimas, kurio tikslas buvo dvejopas -- nustatyti bet kokias projektų įgyvendinimo problemas ir konsultuoti dotacijų gavėjus dėl galimų jų sunkumų sprendimo būdų. Skundo pateikėjo projekto stebėsenos ataskaita buvo labiausiai nerimą kelianti iš visų.
Per kelias savaites po laikotarpio vidurio vertinimo Komisija ypač stengėsi suteikti skundo pateikėjui galimybę perorientuoti savo projektą taip, kad jį būtų buvę galima tęsti. Po dviejų bandymų prisitaikyti skundo pateikėjas vis dar negalėjo veiksmingai perorientuoti savo projekto.
Daphne programos koordinatoriaus pakeitimas neturėjo įtakos bylos valdymui.
Komisija laikėsi Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalies. Rimtos priežastys (techninės, valdymo ir administracinės) palaikė skundo pateikėjo projekto kvalifikavimą kaip "vieno iš įsipareigojimų pagal susitarimą nevykdymą", t. y. tinkamai atlikti darbo programoje išvardytas užduotis per nustatytą minėtos sutarties laikotarpį. Todėl po šešių mėnesių derybų ir konsultacijų buvo aiškiai įvykdytos Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos.
**Skundo pateikėjo pastabos**
Savo pastabose skundo pateikėjas pateikė šias pastabas dėl Komisijos nuomonės:
Atlikus laikotarpio vidurio vertinimą, įgyvendinant projektą buvo pasiekti susitarime nustatyti tikslai. Komisijos nuorodos į jos pastangas "perorientuoti" projektą išryškino Komisijos ketinimą pakeisti pradinį projektą, kuris, žinoma, galėjo būti ne tipinis "Daphne" projektas, bet kuris vis dėlto buvo patvirtintas ir pasirašytas. Nepaisant to, skundo pateikėjas labai stengėsi iš naujo apibrėžti projektą, kad būtų patenkinti Komisijos reikalavimai.
Nebuvo aišku, ar viso projekto nutraukimas buvo proporcinga priemonė. Bet kuriuo atveju Komisija registruotu laišku nepakvietė skundo pateikėjo vykdyti savo įsipareigojimų.
Vertinimo posėdis nebuvo objektyvus, o vertintojas buvo kritiškas nuo pat posėdžio pradžios.
Komisijos nurodyta stebėsenos ataskaita skundo pateikėjui nebuvo išsiųsta.
Atsižvelgiant į tai, kad projektas buvo paralyžiuotas septynis mėnesius po techninio eksperto vizito, faktinės išlaidos, patirtos po 2000 m. rugpjūčio mėn., buvo padengtos minimaliomis personalo ir administracinėmis projekto išlaikymo išlaidomis.
**Tolesnės užklausos**
*Prašymas pateikti papildomos informacijos*
Gavęs skundo pateikėjo pastabas, ombudsmenas nusprendė, kad jam reikia papildomos informacijos, kad galėtų išnagrinėti skundą. Todėl jis paprašė Komisijos nurodyti, kaip ji įvykdė Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą pranešti registruotu laišku, ir pateikti atitinkamo rašto kopiją.
*Komisijos atsakymas*
Savo atsakyme Komisija pateikė šias pastabas:
Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalimi buvo siekiama užtikrinti, kad naudodamasis registruoto laiško mechanizmu siuntėjas tikrai žinotų, jog numatytas gavėjas gavo laišką, ir taip perskaitytų turinį, įspėjantį gavėją apie sutarties nesilaikymą ir suteikiantį jam vieną mėnesį įvykdyti įsipareigojimus. Nors nė vienas laiškas iki 2000 m. lapkričio 30 d. nebuvo išsiųstas registruotu laišku, 3 straipsnio 2 dalies tikslas vis dėlto jau buvo pasiektas. 2000 m. gegužės--lapkričio mėn. susirašinėjimas laiškais ir elektroniniais laiškais aiškiai parodė, kad skundo pateikėjas gavo kelis laiškus ir dokumentus, kuriais jis buvo informuotas ir įspėtas apie būtinybę vykdyti savo įsipareigojimus. Taigi, nors Komisija apgailestavo, kad registruotu paštu neišsiuntė įspėjamojo rašto, ji teigė, kad dėl to skundo pateikėjas konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepatyrė jokios realios žalos.
Komisija niekada nesiekė pakeisti projekto, o tik užtikrinti, kad sutarties sąlygos, dėl kurių susitarė šalys, būtų tinkamai įvykdytos. Tai aiškiai matyti iš stebėsenos ataskaitos. Skundo pateikėjo tvirtinimas, kad jis negalėjo susipažinti su visa stebėsenos ataskaita ir jos pastabomis, buvo visiškai neteisingas. Išsamus dokumentas buvo išsiųstas skundo pateikėjui, kaip patvirtina 2000 m. gegužės 19 d. eksperto faksas ir ilgas skundo pateikėjo atsakymas į jį.
Vertintojo teiginys dėl šališkumo buvo visiškai nepagrįstas.
*Skundo pateikėjo pastabos*
Savo pastabose skundo pateikėjas, be kita ko, pateikė šias pastabas:
Iš 2000 m. liepos 14 d. ir 2000 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos raštų skundo pateikėjas suprato Komisijai susirūpinimą keliančių klausimų rimtumą, tačiau nesuvokė, kad gresia nutraukimas. Projekto nutraukimas buvo labai rimtas klausimas ir skundo pateikėjas būtų tikėjęsis aiškumo šiuo klausimu. Tačiau 2000 m. rugpjūčio 18 d. laiške Komisija padėkojo skundo pateikėjui už pastangas iš naujo apibrėžti projektą. Tai skundo pateikėjui parodė, kad jis eina teisinga kryptimi. Skundo pateikėjas labai apgailestavo dėl Komisijos nenoro sutikti su susitikimu.
Skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos teiginiu, kad ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Ji du kartus pateikė galiojančius pakeitimus ir dėjo didžiules pastangas padėčiai ištaisyti.
Tai, kad sutartis nebuvo nutraukta taikant tinkamą procedūrą, priešingai, nei teigia Komisija, padarė realią ir didelę žalą. Ši žala buvo susijusi su kitais šio projekto bendrai finansuotojais. Jei padėtis būtų buvusi išaiškinta anksčiau, skundo pateikėjas būtų galėjęs jas informuoti anksčiau ir sumažinti dėl to patirtą finansinę žalą.
Skundo pateikėjas nematė stebėsenos ataskaitos, pridėtos prie Komisijos nuomonės, prieš gaudamas ją per ombudsmeną. Iš vertintojo gautas dokumentas iš esmės skyrėsi.
Skundo pateikėjo kritika, kad vertinimo susitikimas nebuvo objektyvus, nebuvo asmeninė kritika vertintojui. Tačiau nebuvo nešališka siųsti vertintoją ataskaitai parengti, kuris jau buvo pareiškęs prieštaravimą dėl projekto paraiškos teikimo etape.
2001 m. rugsėjo 27 d. skundo pateikėjas netikėtai gavo Komisijos debeto avizą, kurioje reikalaujama sumokėti 4 001,87 už „dalies avanso susigrąžinimą". 2001 m. lapkričio 9 d. Komisija, gavusi atitinkamą skundo pateikėjo prašymą, pateikė išsamų paaiškinimą. Nors skundo pateikėjas tikėjosi, kad Komisija sumokės apie 9 000 , dabar jis suprato, kad Komisijos pozicija yra kitokia. Kadangi projekto bendri finansuotojai sumokėjo visą savo įnašą ir iš anksto, Komisija jį išskaičiavo iš visų jos patvirtintų projekto išlaidų. Tačiau taikant šį metodą nebuvo atsižvelgta į tai, kad projektas buvo nutrauktas anksčiau laiko. Todėl bendras finansavimas, į kurį reikia atsižvelgti, turėjo būti proporcingai sumažintas atsižvelgiant į sutrumpintą projekto laikotarpį (8 iš 12 mėnesių). Todėl skundo pateikėjas vis dar buvo skolingas Komisijai tik 390 EUR.
Dabar skundo pateikėjas suprato ir sutiko, kad jis yra skolingas Komisijai tam tikrą sumą, tačiau manė, kad ji neturėtų viršyti 390 EUR sumos. Atsižvelgdamas į jam sukeltus nepatogumus ir žalą, skundo pateikėjas tikėjosi, „kad ombudsmenas manys esant tinkama atsisakyti šio galutinio mokėjimo".
SPRENDIMĄ
---------
**1 Neteisėtas sutarties nutraukimas**
1.1 1999 m. lapkričio mėn. Komisija sudarė susitarimą (nuorodos Nr. JAI.1999/DAP/004/WC) su skundo pateikėju pagal Daphne programą, pagal kurį ji sutiko suteikti skundo pateikėjui ne didesnę kaip 32 000 finansinę paramą projektui "Kvalifikuotų išteklių ES sąrašas, kad po atitinkamo mokymo būtų patenkinti nuo smurto kenčiančių vaikų ir moterų Kosove poreikiai" organizuoti. Skundo pateikėjas teigia, kad vėlesnis 2000 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas nutraukti sutartį buvo netinkamas administravimas, nes nebuvo įvykdytos Europos Bendrijų dotacijų susitarimams taikomų bendrųjų sąlygų (toliau - Bendrosios sąlygos) 3 straipsnio sąlygos. Šių bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija „gali nutraukti susitarimą, jei gavėjas be jokios pagrįstos ar techninės priežasties nevykdo kurio nors iš susitarime nustatytų įsipareigojimų ir, registruotu laišku informuotas apie šių įsipareigojimų nevykdymą, per vieną mėnesį nuo to rašto gavimo vis tiek jų nevykdo".
1.2 Komisija mano, kad sutarties nutraukimas buvo pagrįstas. Komisijos teigimu, Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalimi buvo siekiama užtikrinti, kad taikydamas registruoto laiško mechanizmą siuntėjas tikrai žinotų, jog numatytas gavėjas gavo laišką, ir taip perskaitytų turinį, įspėjantį gavėją apie sutarties nesilaikymą ir suteikiantį jam vieną mėnesį įvykdyti įsipareigojimus. Nors nė vienas laiškas iki 2000 m. lapkričio 30 d. nebuvo išsiųstas registruotu laišku, Komisijos nuomone, 3 straipsnio 2 dalies tikslas jau buvo pasiektas. Komisijos teigimu, 2000 m. gegužės--lapkričio mėn. susirašinėjimas laiškais ir elektroniniais laiškais aiškiai parodė, kad skundo pateikėjas gavo kelis laiškus ir dokumentus, kuriais jis buvo informuotas ir įspėtas apie būtinybę vykdyti savo įsipareigojimus. Taigi, nors Komisija apgailestauja, kad registruotu laišku neišsiuntė įspėjamojo rašto, ji teigia, kad dėl to skundo pateikėjas konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepatyrė jokios realios žalos.
1.3 Savo pastabose dėl Komisijos nuomonės skundo pateikėjas laikosi savo skundo. Ji tvirtina, kad iš 2000 m. liepos 14 d. ir 2000 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos laiškų ji negalėjo suprasti, kad grėsė sutarties nutraukimas. Skundo pateikėjas taip pat teigia nemačiusis prie Komisijos nuomonės pridėtos stebėsenos ataskaitos prieš gaudamas ją per ombudsmeną. Ji priduria, kad per tą laiką Komisija jos paprašė grąžinti 4 001,87 EUR sumą. Skundo pateikėjas nurodo, kad dabar jis pripažįsta, jog yra skolingas Komisijai tam tikrą pinigų sumą, tačiau mano, kad ji neturėtų viršyti 390 EUR sumos. Skundo pateikėjo nuomone, šios sumos turėtų būti atsisakyta, atsižvelgiant į jam sukeltus nepatogumus ir žalą.
1.4 Šis kaltinimas susijęs su įsipareigojimais, kylančiais iš Komisijos ir skundo pateikėjo sudarytos sutarties.
1.5 Pagal EB sutarties 195 straipsnį Europos ombudsmenas yra įgaliotas priimti skundus "dėl netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ar įstaigų veikloje". Ombudsmenas mano, kad netinkamo administravimo atvejis yra tada, kai viešoji įstaiga nesiima veiksmų pagal jai privalomas taisykles ar principus[(1).](#(1)){#Footnote1} Taigi netinkamo administravimo atvejis taip pat gali būti nustatytas, kai kalbama apie įsipareigojimų, kylančių iš Bendrijų institucijų ar įstaigų sudarytų sutarčių, vykdymą.
1.6 Tačiau ombudsmenas mano, kad peržiūros, kurią jis gali atlikti tokiais atvejais, apimtis yra neišvengiamai ribota. Visų pirma ombudsmenas mano, kad kilus ginčui jis neturėtų siekti nustatyti, ar kuri nors šalis pažeidė sutartį. Šį klausimą galėtų veiksmingai nagrinėti tik kompetentingas teismas, kuris turėtų galimybę išklausyti šalių argumentus dėl atitinkamos nacionalinės teisės ir įvertinti prieštaringus įrodymus dėl visų ginčijamų faktinių klausimų.
1.7 Todėl ombudsmenas mano, kad bylose, susijusiose su sutartiniais ginčais, tikslinga apsiriboti tyrimu, ar Bendrijos institucija arba įstaiga pateikė jam nuoseklią ir pagrįstą informaciją apie savo veiksmų teisinį pagrindą ir kodėl ji mano, kad jos požiūris į sutartinę padėtį yra pagrįstas. Tokiu atveju ombudsmenas padarys išvadą, kad jo tyrimas neatskleidė netinkamo administravimo atvejo. Ši išvada neturės įtakos šalių teisei į tai, kad jų sutartinį ginčą išnagrinėtų ir autoritetingai išspręstų kompetentingas teismas.
1.8 Gera administravimo praktika yra ta, kad administracija laikosi savo sudarytų sutarčių sąlygų. Ombudsmenas pažymi, kad Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš nutraukdama sutartį Komisija registruotu laišku turėjo pranešti skundo pateikėjui, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, ir kad nutraukti sutartį buvo galima tik tuo atveju, jei skundo pateikėjas vis tiek būtų to nepadaręs per vieną mėnesį nuo to rašto gavimo. Tiesa, kad, nepaisant šios nuostatos formuluotės, ypatingomis aplinkybėmis oficialaus pranešimo gali nereikėti[(2).](#(2)){#Footnote2} Tačiau ombudsmenas mano, kad Komisija tinkamai nepaaiškino, kodėl šiuo atveju turėjo būti pagrįsta nutraukti sutartį nesilaikant Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų[(3).](#(3)){#Footnote3} Kaip teisingai pažymi skundo pateikėja, 2000 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos laiške visiškai nebuvo nurodyta, kad Komisija ketina nutraukti sutartį. Priešingai, šiame rašte sudaromas įspūdis, kad jei kai kurie punktai bus „patobulinti", Komisija baigs rengti oficialų papildomą dokumentą prie \[skundo pateikėjo\] sutarties su naujuoju darbo planu ir biudžetu." Priešingai, nei teigia Komisija, skundo pateikėjas nebuvo aiškiai informuotas, kad jei jis neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų per vieną mėnesį nuo tokio įspėjimo gavimo, sutartis bus nutraukta. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad Komisija nenustatė, jog vertintojo parengta stebėsenos ataskaita buvo nusiųsta skundo pateikėjui[(4).](#(4)){#Footnote4}
1.9 Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ombudsmenas mano, kad tai, jog Komisija nesilaiko Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalies, yra netinkamo administravimo atvejis. Todėl šiuo klausimu bus pateikta kritinė pastaba.
**2 Finansiniai reikalavimai**
2.1 Skunde skundo pateikėjas prašė ombudsmeno pagalbos bandant gauti sumą, kurią, jo nuomone, Komisija vis dar turi sumokėti, kartu su kompensacija už praleistą laiką ir vėlesnius finansinius sunkumus, kuriuos jai sukėlė Komisija. Iš pozicijos, kurios Komisija laikėsi savo nuomonėje ir atsakyme į prašymą pateikti papildomos informacijos, matyti, kad Komisija mano, jog skundo pateikėjui nereikia mokėti jokių pinigų.
2.2 Savo pastabose dėl Komisijos atsakymo į ombudsmeno prašymą pateikti papildomos informacijos skundo pateikėjas sutinka, kad jis yra skolingas Komisijai tam tikrą sumą pinigų. Tačiau ji teigia, kad mokėtina suma yra tik 390 , o ne 4 001,87 , kurią Komisija dabar paprašė grąžinti, ir kad mokėtina suma bet kuriuo atveju turėtų būti panaikinta.
2.3 Ombudsmenas primena, kad jo tyrimo apimtis įtarimų dėl netinkamo administravimo, pagrįsto sutartiniais ginčais, atveju yra ribota[(5).](#(5)){#Footnote5} Be to, jis pažymi, kad sprendimą dėl to, ar finansinės pretenzijos turėtų būti atsisakyta, priima Komisija (o ne ombudsmenas) ir kad Komisija dar neturėjo galimybės susidaryti nuomonės dėl šio prašymo. Todėl ombudsmenas mano, kad nebūtina tęsti šio skundo aspekto tyrimo. Tačiau jis tikisi, kad Komisija atsižvelgs į šį sprendimą nagrinėdama skundo pateikėjo prašymą atsisakyti bet kokios nesumokėtos sumos.
**3 Išvada**
Remiantis Europos ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais, būtina pateikti šią kritinę pastabą:
Gera administravimo praktika yra ta, kad administracija laikosi savo sudarytų sutarčių sąlygų. Sutarčiai su skundo pateikėju taikomų bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš nutraukdama sutartį Komisija registruotu laišku turėjo pranešti skundo pateikėjui, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, ir kad nutraukti sutartį buvo galima tik tuo atveju, jei skundo pateikėjas vis tiek būtų to nepadaręs per vieną mėnesį nuo to rašto gavimo. Komisija tinkamai nepaaiškino, kodėl šiuo atveju turėjo būti pateisinama nutraukti sutartį nesilaikant Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tai netinkamo administravimo atvejis.
Atsižvelgiant į tai, kad šie bylos aspektai susiję su procedūromis, susijusiomis su konkrečiais praeities įvykiais, netikslinga siekti draugiškai išspręsti šį klausimą. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.
Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.
Nuoširdžiai Jūsų,
Jacob SÖDERMAN
*** ** * ** ***
[(1)](#Footnote1){#(1)} Žr. 1997 m. metinę ataskaitą, p. 22 ir toliau.
[(2)](#Footnote2){#(2)} 2001 m. spalio 11 d. sprendime byloje C-77/99 (Komisija / Oder-Plan Architektur GmbH ir kt.) Teisingumo Teismas dėl sąlygos, kuri buvo beveik identiška Bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 2 daliai, nusprendė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes specialus pranešimas nebuvo būtinas (žr. cit. 58 punktą).
[(3)](#Footnote3){#(3)} Byloje, dėl kurios sprendimą priėmė Audito Rūmai, rangovas „aiškiai ir nedviprasmiškai informavo Komisiją, kad projektas baigtas". Be to, „sutarties šalių pasitikėjimo santykiai, kurie yra būtina tinkamo sutarties vykdymo sąlyga, buvo sunaikinti" (ten pat).
[(4)](#Footnote4){#(4)} Ombudsmenui pateikti dokumentai tik įrodo, kad pranešimo projektas buvo išsiųstas skundo pateikėjui. Nėra jokių įrodymų, kad galutinė ataskaita (kuri buvo gerokai ilgesnė ir kurioje nagrinėjami skundo pateikėjo prieštaravimai ataskaitos projekte išdėstytoms išvadoms) buvo tinkamai persiųsta skundo pateikėjui.
[(5)](#Footnote5){#(5)} Žr. šios išvados 1.6 punktą.