Gerbiamas pone R.,

2000 m. rugpjūčio 3 d. Jūs kartu su profesoriais Comella Carnicé ir Costa Leja iš Lérida universiteto (Ispanija)„Centre de Transferència de Tecnologia“(CTT) pateikėte skundą Europos ombudsmenui prieš Europos Komisiją. Skundas buvo susijęs su finansiniais nuostoliais, kuriuos patyrėte dėl to, kad Komisija tariamai nepakankamai kruopščiai atliko mokėjimus pagal projektą, kurį vykdė CTT (projektas LIFE97/ENV/E/260) ir kuris buvo finansuojamas pagal EB programą LIFE.

2000 m. rugpjūčio 30 d. perdaviau skundą Europos Komisijos pirmininkui. 2000 m. gruodžio 11 d. gavau Komisijos nuomonę, kurią perdaviau jums ir paprašiau pateikti pastabas. 2000 m. spalio 4 d. atsiuntėte man papildomos informacijos. 2001 m. sausio 25 d. ir vasario 12 d. atsiuntėte man savo pastabas. 2001 m. kovo 14 d. kreipiausi į Europos Komisijos Pirmininką prašydamas papildomos informacijos. 2001 m. balandžio 27 d. Komisija atsiuntė savo antrąją nuomonę, kurią persiunčiau jums. 2001 m. rugsėjo 3 d. gavau Jūsų pastabas dėl antrosios Komisijos nuomonės.

Dabar rašau, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjai CTT vardu paprašė finansinės paramos pagal EB programą LIFE projektui, susijusiam su vaistinių augalų augimu netoli Pirėnų esančiose kaimo vietovėse, plėtoti. Komisija sutiko finansuoti ne daugiau kaip 132 479 € visų projekto išlaidų [1997 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas (projektas LIFE 97-ENV/E/000260)].

Pirmasis 40 % EB įnašo mokėjimas buvo atliktas 1997 m. lapkričio mėn. Pagal Komisijos sprendimo 2 priedo (Administracinės, techninės ir finansinės sąlygos) nuostatas 1998 m. rugsėjo 25 d. skundo pateikėjai pateikė tarpinę ataskaitą su prašymu išmokėti 40 % Bendrijos įnašo (52,991 €).

Nors už LIFE atsakingas techninės pagalbos biuras Ispanijoje (Proymasa) pranešė skundo pateikėjams, kad antrasis mokėjimas bus atliktas 1999 m. kovo mėn. pabaigoje, tuo metu perkėlimas nebuvo atliktas. 1999 m. gegužės mėn. skundo pateikėjai susisiekė su atsakingomis Komisijos tarnybomis ir jiems buvo neoficialiai pranešta, kad mokėjimas jau atliktas. 1999 m. gegužės 17 d. faksu tos pačios tarnybos informavo skundo pateikėjus, kad mokėjimas dar neatliktas dėl „1999 m. gyvybės projektų vertinimo, kuris prasidėjo sausio mėn.“, nors jis turėtų būti atliktas per kelias savaites.

Tuo metu, kai projektas buvo baigtas 1999 m. liepos mėn., tarpiniam mokėjimui nebuvo gautas joks pervedimas. 1999 m. liepos 1 d. skundo pateikėjai raštu kreipėsi į Aplinkos GD generalinį direktorių R. Currie ir už programą LIFE atsakingą direktorių M. Adinolfi. Atsakymo į nė vieną iš šių laiškų negauta.

1999 m. liepos 9 d. atsakingos Komisijos tarnybos atliko techninį projekto patikrinimą, kuris, skundo pateikėjų teigimu, buvo tinkamai užbaigtas, kaip pranešė vietos spauda.

Negavę jokio atsakymo į jų prašymus, skundo pateikėjai 1999 m. spalio 19 d. raštu kreipėsi į už aplinkos apsaugą atsakingą Komisijos narę Margot Wallström. Jos paaiškino, kad daugiau nei prieš metus pateikusios prašymą atlikti tarpinį mokėjimą, jos gavo vienintelį atsakymą – Komisijos abejingumą, žodinį piktnaudžiavimą ir grasinimus. 2000 m. sausio 25 d. jos kabineto nario atsakyme skundo pateikėjai buvo patikinti, kad Aplinkos GD netrukus imsis reikiamų priemonių.

Galutinį projektą CTT pateikė 1999 m. spalio 28 d. Komisija atsakė 1999 m. gruodžio 2 d. laišku, kuriame paprašė įvairios informacijos ir dokumentų, susijusių su projekto įgyvendinimu, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi sutarties finansinių ir administracinių sąlygų. 2000 m. kovo 22 d. skundo pateikėjai perdavė prašomą informaciją.

Negavę jokio kito Komisijos pranešimo, 2000 m. rugpjūčio 3 d. skundo pateikėjai pateikė skundą Europos ombudsmenui. Skunde jos teigė, kad Komisija:

1) laikėsi savo sutarties sąlygų;

2) laiku sumokėtos sumos, atitinkančios tarpinius ir galutinius mokėjimus;

projektui;

3) atsakė į skundo pateikėjo prašymus pateikti informaciją;

4) užtikrino tinkamą savo tarnybų elgesį skundų pateikėjų atžvilgiu.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija paaiškino, kad 1998 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pagalbos gavėjas atsiuntė tarpinę ataskaitą ir mokėjimo prašymą. Komisijos tarnybos išnagrinėjo ataskaitą ir patvirtinamuosius dokumentus ir padarė išvadą, kad informacija buvo neišsami. Tada paramos gavėjo buvo paprašyta pateikti trūkstamą pažymą kaip antrojo mokėjimo sąlygą. Šį sertifikatą Komisijos tarnybos gavo po penkių mėnesių. Tuo tarpu už programos valdymą atsakingi žmogiškieji ištekliai buvo įtraukti į 1999 m. pateiktų LIFE projektų vertinimą. Komisija nurodė, kad paramos gavėjas puikiai žinojo apie šią darbo padėtį tiek per Komisijos tarnybas, tiek iš techninės pagalbos LIFE Ispanijoje (PROYMASA).

1999 m. liepos 14 d. atsakingos Komisijos tarnybos kartu su techninės pagalbos grupe patikrino projektą. Po stebėsenos vizito Komisijos tarnybos nustatė galimą dvigubo finansavimo riziką, todėl sprendimo dėl tarpinės ataskaitos priėmimas buvo sustabdytas.

1999 m. lapkričio mėn. pagalbos gavėjas pateikė galutinę ataskaitą, taip pat prašymą atlikti galutinius ir tarpinius mokėjimus. 1999 m. gruodžio 2 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kad galėtų patikrinti kai kuriuos projekto aspektus. Prašomi dokumentai Komisijai buvo pateikti 2000 m. kovo 22 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos.

Komisija pripažino, kad šiuo atveju buvo vėluojama dėl 1999 m. LIFE vertinimo procedūros ir dėl to, kad paramos gavėjas ilgai reagavo į Komisijos prašymus. Institucija nurodė, kad jos tarnybos siekia racionalizuoti savo procedūras, kad pagerintų bylų tvarkymą, ir kad po pasiūlytų finansinių reformų reikėtų tikėtis patobulinimų („Gairės dėl Komisijos mokėjimo terminų“).

Baigdama Komisija pažymėjo, kad:

1) Atsakomybę už tarpinių ir galutinių mokėjimų vėlavimą prisiėmė ir Komisija, ir paramos gavėjas.

2) Komisija tinkamai atsakė į visus skundo pateikėjų atsiųstus prašymus, išsiųsdama oficialius laiškus, skambindama telefonu arba asmeniškai keisdamasi informacija.

3) Galutinis mokėjimas už projektą buvo atliktas 2000 m. rugsėjo 19 d.

Papildoma skundo pateikėjo informacija

2000 m. spalio 4 d. skundo pateikėjai raštu paaiškino ombudsmenui, kad 2000 m. rugsėjo 21 d. jie iš Komisijos gavo 79 487 € sumą, atitinkančią tarpinius ir galutinius mokėjimus (60 % EB įnašo į projektą). Kadangi į šią sumą nebuvo įtraukti delspinigiai už pavėluotą tarpinės įmokos mokėjimą, 2000 m. spalio 3 d. skundo pateikėjai oficialiai paprašė sumokėti šiuos delspinigius.

Skundo pateikėjo pastabos

2001 m. sausio 25 d. ir vasario 12 d. skundo pateikėjai pateikė savo pastabas dėl Komisijos nuomonės. Pirmajame rašte skundo pateikėjai nesutiko su institucijos pateiktais argumentais. Jie paprašė Komisijos: i) sumokėti delspinigius už pavėluotus tarpinių ir galutinių įmokų mokėjimus, nes tik jų tarnybos turi būti laikomos atsakingomis už vėlavimus; ir ii) oficialiai atsiprašyti už netinkamą savo tarnybų elgesį, nes institucija negalėjo pateikti jokių įrodymų, dėl kurių galėtų kilti abejonių dėl skundo pateikėjų kruopštumo.

Skundo pateikėjai išsamiai paaiškino savo ankstesnius teiginius antrajame rašte, kuriame pateikta tam tikra patvirtinamoji medžiaga. Jos nurodė, kad Komisija niekada oficialiai neprieštaravo jų 1998 m. rugsėjo 25 d. prašymui atlikti tarpinį mokėjimą. Apie papildomų dokumentų poreikį jie sužinojo tik po pokalbio telefonu su atsakingomis Komisijos tarnybomis 1999 m. pradžioje. 1999 m. vasario 3 d. skundo pateikėjai persiuntė prašomą sertifikatą, kuris, kaip jie pabrėžė, jau buvo įtrauktas į jų pradinį pareiškimą.

Kalbant apie Komisijos susirūpinimą dėl galimo dvigubo finansavimo šaltinio po projekto patikrinimo, skundo pateikėjai išreiškė nuostabą dėl to, kad atsakingos tarnybos nepateikė jokių įrodymų šioms išvadoms pagrįsti, apie kuriuos jiems nebuvo pranešta. Remdamosi šiais argumentais, jos manė, kad tik Komisija buvo atsakinga už jų mokėjimų vėlavimą.

Skundo pateikėjai į savo pastabas įtraukė 2001 m. sausio 31 d. Komisijos tarnybų raštą, kuriame institucija sutiko mokėti palūkanas, tačiau tik tas, kurios buvo susijusios su galutiniu mokėjimu. Kadangi šis paskutinis mokėjimas buvo patvirtintas 2000 m. birželio 19 d., bet buvo atliktas tik 2000 m. rugsėjo 19 d., Komisija laikėsi nuomonės, kad palūkanos turėtų būti mokamos tik už 47 dienas (623 €). 2001 m. vasario 12 d. laiške skundo pateikėjai užginčijo Komisijos argumentus ir teigė, kad institucija taip pat turėtų mokėti palūkanas, atitinkančias 371 dienos vėlavimą, atitinkantį tarpinį mokėjimą (3 280 EUR).

KITI REIKALAVIMAI

Ombudsmeno nuomone, skundo pateikėjai savo pastabose pateikė du papildomus prašymus: i) visų delspinigių už tarpinių ir galutinių mokėjimų vėlavimą kompensavimas; ii) Komisijos atsiprašymą dėl netinkamo jos tarnybų elgesio. Kadangi šie klausimai buvo glaudžiai susiję su pirminiame skunde pateiktais įtarimais, 2001 m. kovo 14 d. ombudsmenas raštu kreipėsi į Komisiją prašydamas papildomos informacijos apie skundo pateikėjų prašymus.

Antroji Komisijos nuomonė

Savo antrojoje nuomonėje Komisija pirmiausia pagrindė tarpinių mokėjimų vėlavimą dėl to, kad skundo pateikėjas prie pridedamų dokumentų nepridėjo sertifikato, dėl didelio darbo krūvio, susijusio su 1999 m. LIFE projektų vertinimu, ir dėl būtinybės patikrinti galimą dvigubą projekto finansavimą.

Komisija primygtinai tvirtino, kad skundo pateikėjų atsiųstame prašyme atlikti tarpinį mokėjimą nebuvo sertifikato. Šis dokumentas buvo perduotas tik po kelių mėnesių, 1999 m. kovo 4 d. Ji pabrėžė, kad Komisijos tarnybos paprašė paramos gavėjo telefonu ir e. paštu pateikti trūkstamą sertifikatą. LIFE techninės pagalbos biuras Ispanijoje taip pat kelis kartus telefonu prašė išduoti sertifikatą.

Komisija taip pat pažymėjo, kad po 1999 m. liepos mėn. jos tarnybų atlikto patikrinimo buvo nustatyta galima dvigubo pagalbos gavėjo finansavimo rizika. Ši rizika kilo dėl to, kad projektas buvo parengtas kartu su viešąja organizacija „Centro Tecnológico Forestal de Catalunya“, kuri taip pat buvo finansuojama EB lėšomis (FEOGA). Todėl Komisijos tarnybos pradėjo vidaus patikrinimą. Pagal Gyvybės reglamento 10 straipsnio 2 dalį gavėjui nebuvo perduota jokia informacija, nes procesui reikėjo tam tikros diskrecijos.

Galutinių išvadų dar nepadaryta, nes šiam patikrinimui reikia daug laiko. Komisijos tarnybos taip pat nurodė, kad žinodamos, kiek laiko reikia šiai procedūrai atlikti, jos nusprendė atlikti tarpinius ir galutinius mokėjimus, kad išvengtų sunkumų paramos gavėjui. Kai tik bus parengtos patikrinimo išvados, Komisija turėtų turėti galimybę apsvarstyti, ar taikyti reglamento 11 straipsnyje numatytas nuostatas (Komisijos atliekamas finansinės paramos sumažinimas, susigrąžinimas ar sustabdymas).

Komisija paaiškino, kad ji jau sumokėjo 623,33 € dydžio delspinigius, remdamasi visomis projekto išlaidomis (įskaitant tarpinį prašymą). Atsakydama į skundo pateikėjų prašymą dėl delspinigių, susijusių su tarpinio mokėjimo vėlavimu, Komisija pateikė pasiūlymą dėl papildomo 1 144 EUR mokėjimo. Atmetus jau sumokėtas palūkanas, ši suma atitiktų 197 dienų vėlavimą nuo tos dienos, kai Komisija gavo visus su tarpine ataskaita susijusius dokumentus (1999 m. kovo 4 d.), iki mokėjimų atlikimo dienos (2000 m. rugsėjo 19 d.).

Dėl skundo pateikėjų prašymo atsiprašyti Komisija primygtinai reikalavo, kad jos veiksmai būtų teisingi. Ji pabrėžė, kad jos tarnybų požiūris į skundo pateikėjus buvo tinkamas, paaiškindama savo veiksmus. Kadangi institucija manė, kad jos tarnybos pateikė išsamius padėties įrodymus, ji padarė išvadą, kad skundo pateikėjų teiginiai yra nepagrįsti. Tačiau šiomis aplinkybėmis Komisija pridūrė, kad skundo pateikėjai galėjo nesilaikyti kai kurių Gyvybės reglamento nuostatų, todėl institucija galėtų būti priversta taikyti reglamento 11 straipsnį (Komisijos atliekamas finansinės paramos sumažinimas, susigrąžinimas arba sustabdymas).

Skundo pateikėjo pastabos dėl antrosios Komisijos nuomonės

Skundo pateikėjai nesutiko su Komisijos pateiktais argumentais ir pakartojo kai kuriuos skunde pateiktus teiginius.

Jos tvirtino, kad sertifikatas, kuriuo Komisija remiasi siekdama iš dalies pateisinti vėlavimą, iš tikrųjų buvo įtrauktas į jų pradinį prašymą. Jie pridėjo Lleidos universiteto pasamdytos nepriklausomos įmonės LISU („Logística Serveis Universitaries“) rašto, kuriuo patvirtintas šis teiginys, kopiją. Be to, jos paaiškino, kad Komisija niekada oficialiai joms nepranešė apie tai, kad trūksta sertifikato. 1999 m. sausio mėn. institucija tik telefonu informavo LISU apie situaciją. 1999 m. vasario 3 d. skundo pateikėjai faksu atsiuntė pažymą ir tą pačią dieną ją išsiuntė greituoju paštu.

Dėl dvigubo finansavimo rizikos skundo pateikėjai nurodė, kad šį klausimą jau iškėlė Komisijos tarnybos (1999 m. gruodžio 2 d. ENV.B.4 GD skyriaus vadovo H. Rouam laiškas). Jos paaiškino, kad 2000 m. kovo 22 d. atsakyme jau buvo pateikti visi reikalingi paaiškinimai ir reikiami dokumentai.

Skundo pateikėjai padarė išvadą pabrėždami, kad Komisijos pasiūlyti interesai nebuvo apskaičiuoti remiantis tinkamomis datomis. Tačiau jos nurodė, kad turi priimti Komisijos pasiūlymą dėl pernelyg ilgos šios procedūros trukmės.

SPRENDIMĄ

1. Sutarties laikymasis: vėlavimai ir delspinigiai, atitinkantys tarpinį mokėjimą

1.1 Skundo pateikėjai teigia, kad Komisija nesilaikė sutarties sąlygų, nes projekto tarpiniai ir galutiniai mokėjimai nebuvo atlikti laiku. Todėl jos reikalauja sumokėti palūkanas už šį vėlavimą.

1.2 Komisija paaiškino, kad ji jau sumokėjo 623,33 EUR delspinigius, remdamasi visomis projekto išlaidomis. Atsakydama į skundo pateikėjų prašymą sumokėti palūkanas už tarpinį mokėjimą, Komisija sutiko sumokėti papildomą 1 144 EUR sumą. Atmetus jau sumokėtas palūkanas, ši suma atitiktų 197 dienų vėlavimą.

1.3 Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjai pritarė Komisijos pasiūlymui dėl papildomų palūkanų mokėjimo. Todėl ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija ėmėsi veiksmų, kad patenkintų skundo pateikėjų reikalavimus, susijusius su šiuo bylos aspektu.

2. Komisijos prašymas oficialiai atsiprašyti

2.1 Skundo pateikėjai teigia, kad Komisija neatsakė į visus jų prašymus pateikti informaciją (1999 m. liepos 1 d. laiškai Komisijos tarnyboms), ir skundžiasi dėl jos tarnybų elgesio. Jos pažymėjo, kad Komisijos tarnybos suabejojo jų rūpestingumu, nepateikdamos jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Todėl skundo pateikėjai paprašė Komisijos oficialiai atsiprašyti.

2.2 Komisija oficialiai neatsiprašė skundo pateikėjų ir primygtinai reikalavo, kad jos veiksmai būtų teisingi. Ji pabrėžė, kad jos tarnybų požiūris į skundo pateikėjus visada buvo tinkamas, nes jos paaiškino savo veiksmus ir pateikė išsamius padėties įrodymus.

Institucija pripažino, kad buvo vėluojama įgyvendinti šį projektą, tačiau pasiūlė, kad tam tikra atsakomybė tektų ir skundo pateikėjams. Ji taip pat užsiminė apie tai, kad skundo pateikėjai gali gauti neteisėtą dvigubą finansavimą, dėl kurio projektui gali būti taikomas Gyvybės reglamento 11 straipsnis (Komisija gali sumažinti, susigrąžinti arba sustabdyti finansinę paramą).

2.3 Ombudsmenas pažymi, kad nebuvo atsakyta į kai kuriuos raštus, kuriuos skundo pateikėjai išsiuntė Komisijai, siekdami patikrinti jų prašymo atlikti tarpinį mokėjimą etapą, t. y. į jų 1999 m. liepos 1 d. laiškus Aplinkos generalinio direktorato generaliniam direktoriui R. Currie ir už programą LIFE atsakingai direktorei M. Adinolfi. Komisija nė viename iš savo atsakymų to visiškai nepaminėjo ir dėl to neatsiprašė.

Tinkamas administracinis elgesys yra laiku atsakyti į piliečių laiškus, kaip nurodyta Komisijos Gero administracinio elgesio kodekso 4 punkte. Šiuo atveju Komisija raštu neatsakė į 1999 m. liepos 1 d. skundus, adresuotus Aplinkos generalinio direktorato generaliniam direktoriui C. Currie ir už programą LIFE atsakingai direktorei M. Adinolfi. Todėl ombudsmenas pateiks Komisijai kritinę pastabą dėl šio atvejo aspekto.

2.4 Kalbant apie projekto valdymą ir skundo pateikėjams teikiamą informaciją, pirmiausia svarbu priminti atitinkamas teisines taisykles.

1997 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas, kuriuo LIFE lėšos buvo skirtos BRT projektui, taip pat yra jo teisinis pagrindas. Sprendimo II priede nustatytos taikytinos administracinės, techninės ir finansinės sąlygos. II priedo 3.4 punkte aprašyta procedūra, kurios reikia laikytis atliekant mokėjimus:

„Mokėjimai bus atlikti per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos [ ]. Tačiau Komisija, iš anksto pranešusi gavėjui, gali atidėti mokėjimą, jei turi tam tikrų prieštaravimų dėl veiklos, susijusios su tuo mokėjimo prašymu [ ] Tokiais atvejais gavėjas neturės teisės gauti jokių palūkanų ar kompensacijos iš Komisijos“.

2.5 Iš tyrimo metu pateiktų įrodymų ombudsmenas pažymi, kad Komisija nesilaikė pirmiau minėtose nuostatose nustatytų reikalavimų:

i) kalbant apie sertifikato neįtraukimą į skundo pateikėjų 1998 m. rugsėjo 15 d. prašymą dėl tarpinio mokėjimo, Komisija negalėjo pateikti jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti, kad ji skundo pateikėjams pateikė oficialų pranešimą apie savo prieštaravimus;

ii) dėl būtinybės patikrinti galimą dvigubą projekto finansavimą Komisija pripažino, kad skundo pateikėjams niekada nebuvo pateikta jokios informacijos, taip pažeidžiant sprendimo II priedo 3.4 punkte nustatytus įpareigojimus. Savo veiksmus ji pagrindė tuo, kad procesui reikėjo tam tikros diskrecijos, kaip nustatyta Gyvybės reglamento 10 straipsnio 2 dalyje (1). Tačiau ši nuostata taikoma tik patikrinimams vietoje, o ne bendriems tyrimams, pavyzdžiui, poreikiui patikrinti galimą dvigubą finansavimą.

2.6 Nesilaikydama atitinkamų taisyklių, Komisija tinkamai neišnagrinėjo bylos. Todėl atsiprašymas būtų buvęs geras administracinis elgesys. Todėl ombudsmenas pateiks Komisijai kritinę pastabą dėl šio atvejo aspekto.

3. Išvada

Remiantis Europos ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais, būtina pateikti šias kritines pastabas:

Tinkamas administracinis elgesys yra laiku atsakyti į piliečių laiškus, kaip nurodyta Komisijos Gero administracinio elgesio kodekso 4 punkte. Šiuo atveju Komisija raštu neatsakė į 1999 m. liepos 1 d. skundus, adresuotus Aplinkos generalinio direktorato generaliniam direktoriui C. Currie ir už programą LIFE atsakingai direktorei M. Adinolfi.

Iš tyrimo metu pateiktų įrodymų ombudsmenas pažymi, kad Komisija nesilaikė 1997 m. liepos 17 d. Komisijos sprendime (II priedo 3.4 punkte) nustatytų reikalavimų. Nesilaikydama šių taisyklių, Komisija tinkamai neišnagrinėjo bylos. Todėl atsiprašymas būtų buvęs geras administracinis elgesys.

Atsižvelgiant į tai, kad šie bylos aspektai susiję su procedūromis, susijusiomis su konkrečiais praeities įvykiais, netikslinga siekti draugiškai išspręsti šį klausimą. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

Jacob SÖDERMAN

---

(1) 1996 m. liepos 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1404/96, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1973/92, nustatantį aplinkos finansinį instrumentą (Gyvenimas) [OL L 181, 1996 7 20, p. 1], 10 straipsnio 2 dalis: „Komisija informuoja gavėją apie patikrinimą vietoje, nebent yra pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą ir (arba) netinkamą naudojimą“.