Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas [1] yra žurnalistas, dirbantis tyrimų pranešimų platformoje. 2019 m. spalio mėn. ji Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) pateikė prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais [2]. Ji paprašė OLAF atskleisti visus dokumentus ir korespondenciją, susijusius su tabako gaminių gamintojos „Japan Tobacco International“ (JTI) ir Sirijos prezidento šeimos nario ryšių tyrimu.

2. OLAF atsisakė atskleisti prašomus dokumentus. OLAF teigė, kad dokumentams taikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija, pripažinta ES teismų praktikoje ^[3], pagal kurią su OLAF tyrimais susijusių dokumentų atskleidimas iš esmės pakenktų jos tyrimo veiklos ir sprendimų priėmimo proceso tikslams. OLAF laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių aiškių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad esama viršesnio viešojo intereso, pateisinančio informacijos atskleidimą.

3. Skundo pateikėja užginčijo OLAF atsisakymą pateikti kartotinę paraišką [4] Ji teigė, kad atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas, visų pirma dėl to, kad panašūs tyrimai parodė, jog tabako bendrovės kyšininkavo valdžios institucijoms ir naudojosi karo zonomis, kad parduotų savo produktus.

4. OLAF paliko galioti savo sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais. Ji teigė, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog esama viršesnio viešojo intereso atskleisti prašomus dokumentus, ir teigė, kad atskleidus dokumentus būtų pakenkta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugai, taip pat privatumo ir asmens duomenų apsaugai [5]. Atskleidus dokumentus taip pat kiltų pavojus su tyrimu susijusių asmenų nekaltumo prezumpcijai. OLAF pridūrė, kad nebuvo įmanoma suteikti galimybės iš dalies susipažinti su dokumentais, nes visai juose pateiktai informacijai taikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija, patvirtinta ES teismų praktikoje.

5. Nepatenkintas OLAF atsisakymu atskleisti dokumentus, 2020 m. sausio mėn. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

6. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl OLAF sprendimo neleisti visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais.

7. Atsižvelgdamas į bendrąją prezumpciją, kad visuomenei neturėtų būti suteikta galimybė susipažinti su OLAF tyrimo byla, ombudsmenas pirmiausia paprašė OLAF pateikti jai galutinę savo tyrimo ataskaitą. Ombudsmenas taip pat suteikė OLAF galimybę pateikti papildomų pastabų dėl skundo (papildomai prie skundo pateikėjui jau pateiktų motyvų). Ombudsmenas daugiau pastabų iš OLAF negavo.

Ombudsmeno vertinimas

8. Paprastai ES institucijos, gavusios prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, turi atskirai įvertinti kiekvieną dokumentą, kad nustatytų, ar jis gali būti (visiškai ar iš dalies) atskleistas. Šis vertinimas turi būti konkretus ir individualus, susijęs su kiekvieno dokumento turiniu [6].

9. Šioje byloje OLAF rėmėsi bendrąja prezumpcija, kad galimybė visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais ypač pakenktų jos gebėjimui vykdyti savo misiją kovoti su sukčiavimu viešojo intereso labui. Taigi OLAF, atskirai neįvertinusi kiekvieno dokumento, padarė išvadą, kad galimybė susipažinti su dokumentais negali būti suteikta.

10. ES teismai nustatė, kad su OLAF tyrimais susijusiems dokumentams gali būti taikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija. Pagal bendrąją neatskleidimo prezumpciją OLAF gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, neprivalėdama atskirai įvertinti dokumentų ir nesvarstydama, ar būtų galima leisti iš dalies susipažinti su vienu ar keliais dokumentais [7]. Bendroji prezumpcija taikoma visai OLAF tyrimo bylai, o ES teismai patvirtino, kad ji taikoma tiek tyrimo metu, tiek jį užbaigus. Teismai taip pat nustatė, kad OLAF tyrimų apsauga apima tolesnius veiksmus, jei tie tolesni veiksmai atliekami per pagrįstą laikotarpį [8]. Taip siekiama suteikti atitinkamoms ES ar nacionalinėms institucijoms laiko priimti sprendimą dėl veiksmų, kurių jos imsis atsižvelgdamos į OLAF rekomendacijas, jei tokių bus.

11. Ombudsmenas žino apie praktinę šios neatskleidimo prezumpcijos, kurią Teismas pripažino leidžiančia tam tikrą proporcingumą institucijoms nagrinėjant prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, taikymo naudą. Kartu neatskleidimo prezumpcijos taikymas yra galimybė, o ne pareiga.

12. Siekdamas nustatyti, ar OLAF šiuo atveju teisingai taikė bendrąją prezumpciją, ombudsmenas manė, kad šio tyrimo tikslais tikslinga patikrinti OLAF galutinę tyrimo ataskaitą [9]. Galutinė ataskaita parengta 2015 m. balandžio 24 d. Iš ataskaitos, kuri yra 22 puslapių ilgio, matyti, kad tik viena trumpa 7 puslapio dalis yra susijusi su skundo pateikėjo prašymo dalyku, t. y. galimomis JTI ir Sirijos sąsajomis. Visoje byloje yra tūkstančiai dokumentų.

13. Todėl ombudsmenas pripažįsta, kad OLAF šioje byloje pagrįstai taikė bendrąją neatskleidimo prezumpciją visai tyrimo bylai.

14. ES teismai patvirtino, kad OLAF byloms taikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija gali būti paneigta, jei yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją [10]. Taigi tyrimas neatskleidė jokio netinkamo OLAF administravimo atsisakant leisti susipažinti su prašomais dokumentais.

15. Ombudsmenas mano, kad nors šiuo atveju nėra teisinės prievolės atskleisti OLAF ataskaitos ištraukas, vis dar yra didelis visuomenės interesas žinoti apie tyrimo veiksmus, kurių imtasi dėl tabako gaminių gamintojų ir karo zonos.

16. Ombudsmenė taip pat pažymi, kad galutinis pranešimas buvo parengtas 2015 m., o atitinkamas skirsnis grindžiamas keleriais metais anksčiau surinkta informacija. Be to, 2013 m. atsakydama į Parlamento klausimą Komisija jau viešai paskelbė tam tikrą informaciją šiuo klausimu [11].

17. Todėl ombudsmenė siūlo, kad OLAF atliktų individualų atitinkamo ataskaitos skirsnio vertinimą, kad nustatytų, ar galima suteikti bent dalinę prieigą.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą:

Tyrimas neatskleidė jokio netinkamo OLAF administravimo atsisakant leisti susipažinti su prašomais dokumentais.

Skundo pateikėjas ir OLAF bus informuoti apie šį sprendimą.

Pasiūlymas dėl patobulinimo

Nors OLAF teisingai taikė ES teisėje numatytą bendrąją neatskleidimo prezumpciją, ombudsmenas siūlo, kad šiuo atveju OLAF atliktų individualų atitinkamo ataskaitos skirsnio vertinimą, kad nustatytų, ar galima suteikti bent dalinę prieigą.

Emily O'Reilly
Europos ombudsmenė

Strasbūras, 2020 07 29

[1] Nors skundo pateikėja nėra ES pilietė ir negyvena ES valstybėje narėje, ombudsmenė, atsižvelgdama į šio klausimo svarbą, nusprendė išnagrinėti šį skundą savo iniciatyva.

[2] Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32001R1049&from=EN.

[3] 2016 m. balandžio 26 d. Bendrojo Teismo sprendimo Strack prieš Komisiją, T-221/08, 162 punktas.

[4] Ši galimybė numatyta Reglamento 1049/2001 7 straipsnio 4 dalyje.

[5] Ši išimtis nustatyta Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte.

[6] 2005 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją, T-2/03, 69 ir tolesni punktai.

[7] Žr. 3 išnašoje nurodyto Sprendimo Strack 168 punktą.

[8] 2016 m. gegužės 26 d. Bendrojo Teismo sprendimo IMG / Komisija, T‑110/15, 35 punktas.

[9] OLAF paprašė, kad ombudsmenas šį dokumentą laikytų konfidencialiu.

[10] Pagal analogiją žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Teismo sprendimo LPN ir Suomija prieš Komisiją, sujungtos bylos C-514/11 P ir C-605/11 P, 93 punktą.

[11] Žr. 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos atsakymą į Parlamento klausimą E-007681-13: https://www.europarl.europa.eu/sides/getAllAnswers.do?reference=E-2013-007681&language=EN